fd06c5b9-e85f-4569-b83b-358d1c8037ab · Mažeikių rajono apylinkės teismas

Baudžiamoji byla NrCivilinė byla Nr. 2-892-853/2011Teisminio proceso Nr. 2-29-3-00633-2011-2Procesinio sprendimo kategorija 128.2. (S)  MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. balandžio 29 d.Mažeikiai Mažeikių rajono apylinkės teismas, pirmininkaujant teisėjai Andželika Butkuvienei, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei I. B., dalyvaujant pareiÅ¡kėjai B. A. Z., jos atstovui advokatui G. G.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos B.A.Z. pareiÅ¡kimÄ , suinteresuotiems asmenims TelÅ¡ių apskrities VMI ir Mažeikių rajono savivaldybės administracijai, dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:PareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus, kad jos mama O.

K., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) iki savo mirties, įgyjamosios senaties pagrindu buvo įgijusi ir nuosavybės teise valdė pastatÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtÄ 1A1m, kurio bendras plotas 63,42 kv.m., pastatÄ â€“ malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtÄ I1m bei kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius (tvorÄ , Å¡ulinį WC), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) bei, jog ji, B.A.Z. a.k. (duomenys neskelbtini) faktiÅ¡kai pradėdama valdyti yra priėmusi (duomenys neskelbtini) mirusios savo motinos O.

K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenusios (duomenys neskelbtini) palikimÄ .PareiÅ¡kėja nurodė, jog jos mama O. K., mirusi (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) iki savo mirties įgyjamosios senaties pagrindu buvo įgijusi ir nuosavybės teise valdė gyvenamÄ jį namÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtÄ 1A1m, kurio bendras plotas 63,42 kv.m. pastatÄ - malkinę, bei kitus statinius- inžinerinius kiemo statinius- kiemo tvorÄ , Å¡ulinį, tualetÄ , esančius (duomenys neskelbtini), nes Å¡iuos pastatus pradėjo valdyti po B.

L. mirties ir nepertraukiamai juos valdė, žinodama, jog jie niekam kitam nepriklauso, jais rÅ«pinosi. Taip pat nurodė, kad ji faktiÅ¡kai pradėjusi valdyti, yra priėmusi (duomenys neskelbtini) mirusios mamos O. K., gyv. (duomenys neskelbtini), palikimÄ , nes po motinos O. K. mirties, kuri (duomenys neskelbtini) testamentu visÄ savo turtÄ paliko savo dviem vaikams – B.A.Z. – Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjai ir sÅ«nui V.J.J. lygiomis dalimis, ji pasiimdama kai kuriuos namų apyvokos daiktus bei priežiÅ«rai įleidusi į gyvenamÄ jį namÄ gyventi savo kitÄ seserį yra priėmusi savo motinos palikimÄ .

Nurodo, jog nustatyti tokius juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus yra reikalinga tam, kad galėtų oficialiai priimti ir įteisinti savo mirusios motinos palikimÄ (b.l. 1-4). Suinteresuoto asmens TelÅ¡ių apskrities valstybinė mokesčių inspekcijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant, atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ neprieÅ¡taravo, kad bÅ«tų nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintys faktai, jog pareiÅ¡kėjos B.A.Z. mama O. K., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) iki savo mirties įgyjamosios senaties pagrindu buvo įgijusi ir nuosavybės teisė valdė pastatus, nurodytus pareiÅ¡kime, jog pareiÅ¡kėja priėmė mamos O.

K., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdama paveldimÄ turtÄ valdyti, jeigu pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kime iÅ¡dėstytos aplinkybės bus įrodytos teisminio nagrinėjimo metu, ir nustatant įgyjamosios senaties faktÄ teismui konstatavus, kad yra visos Civilinio kodekso 4.68 - 4.71 straipsniuose numatytos sÄ lygos (b.l. 41).Suinteresuoto asmens Mažeikių rajono savivaldybės administracijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant, atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ neprieÅ¡taravo, kad bÅ«tų nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintys faktai, jog B.A.Z. motina O.

K. iki savo mirties įgyjamosios senaties pagrindu buvo įgijusi ir nuosavybės teise valdė pastatÄ - gyvenamÄ jį namÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatÄ - malkinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei kitus statinius (inžinerinius - kiemo statinius (tvorÄ Å¡ulinį, WC), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini) ir B.A.Z. faktiÅ¡kai pradėdama valdyti perėmė (duomenys neskelbtini) mirusios savo motinos O. K. palikimÄ jei pareiÅ¡kime iÅ¡dėstytos aplinkybės bus įrodytos bylos nagrinėjimo metu (b.l. 33).Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėja B.A.Z. nurodė, kad jos mama O.

K. ir jos tėvas B. L. gyveno kartu, kaip Å¡eima nuo 1938 m., kadangi ankstesnis mamos vyras (duomenys neskelbtini) iÅ¡važiavo į užsienį ir negrįžo, todėl mama negalėjo susituokti su jos tėvu B. L.. Tiek jos mama, tiek jos tėvas ir ji sus savo broliais ir seserimi gyveno jos tėvui B. L. priklausančiame name su pagalbiniais pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini) Mirus tėvui B. L. (duomenys neskelbtini), mama O. K. paliko gyventi tame pačiame name. Dar (duomenys neskelbtini) testamentu visÄ turtÄ mama paliko jai ir jos broliui V.J.J. (duomenys neskelbtini) mirė jos mama.

Po mamos mirties iÅ¡ jos namų, esančių (duomenys neskelbtini) parsivežė mamai priklausiusius daiktus kalvaratÄ (verpimo ratelį), indus bei paprašė, jog jos sesuo I. M. P. persikeltų gyventi į mamos namus ir juos prižiÅ«rėtų. Taip jos sesuo ir gyveno jos mamos name. Dar broliui esant gyvam jis sakė, kad visÄ mamos paliktÄ turtÄ pasiimtų jinai, kadangi jam nieko nereikia. 2007-05-07 jos brolis (duomenys neskelbtini) mirė. Dabar kreipėsi į teismÄ , kad galėtų tinkamai priimti mamos paliktÄ turtÄ .

Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjos atstovas advokatas G. G. nurodė, jog jo atstovaujamoji pareiÅ¡kėja B.A.Z. praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , jog jos mama O. K., mirusi (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) iki savo mirties įgyjamosios senaties pagrindu buvo įgijusi ir nuosavybės teise valdė gyvenamÄ jį namÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtÄ 1A1m, kurio bendras plotas 63,42 kv.m. pastatÄ - malkinę, bei kitus statinius- inžinerinius kiemo statinius- kiemo tvorÄ , Å¡ulinį, tualetÄ , esančius (duomenys neskelbtini).

Taip pat kitu reikalavimu praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ji faktiÅ¡kai pradėjusi valdyti, yra priėmusi (duomenys neskelbtini) mirusios mamos O. K., gyv. (duomenys neskelbtini), palikimÄ . PareiÅ¡kimas yra suformuluotas, remiantis tokiomis aplinkybėmis, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiÅ¡kėjos mama O. K., kuri (duomenys neskelbtini) testamentu visÄ savo turtÄ paliko savo dviem vaikams – B.A.Z. – Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjai ir sÅ«nui V.J.J. lygiomis dalimis. Kaip matyti, brolis neiÅ¡reiÅ¡kė iki savo mirties valios priimti mamos palikimÄ , jis buvo žodžiu iÅ¡sakęs, kad jokių pretenzijų į palikimÄ jis nereikÅ¡, bÅ«tent, viskÄ palieka seseriai B.A.Z.

RaÅ¡tu jokios valios jis neiÅ¡reiÅ¡kė ir 2007-05-07 mirė. Tokiu bÅ«du, pareiÅ¡kėja yra vienintelė įpėdinė, kuri turi teisę į mamos palikimÄ . PareiÅ¡kėjos mama O. K. nuo 1938 metų, nesusituokusi gyveno su B. L., kuris yra B.A.Z. tėvas, tačiau Å¡i aplinkybė nėra nustatyta, ir vedė bendrÄ Å«kį, formaliai buvo sukÅ«rę Å¡eimyninius santykius, tačiau neįformino jų civilinės metrikacijos skyriuje. 1960 m. B. L., gyvenant kartu su O. K. buvo suteikta nuosavybės teisė į privatų gyvenamÄ jį namÄ adresu: (duomenys neskelbtini), vėliau Å¡i teritorija buvo prijungta prie (duomenys neskelbtini).

Buvo sudaryta Å¡io gyvenamojo namo bei kitų statinių inventorinė byla ir bÅ«tent Å¡iuose pastatuose pareiÅ¡kėjos mama gyveno su B. L. iki jo mirties, t.y. (duomenys neskelbtini) vedė bendrÄ Å«kį ir gyveno kaip viena Å¡eima, augino bendrus vaikus. Po B. L. mirties, pareiÅ¡kėjos mama tame name liko gyventi viena su vaikais, toliau viena pati valdė minėtÄ gyvenamÄ jį namÄ bei kitus Å«kinius pastatus. Galima teigti, kad nuo (duomenys neskelbtini) iki savo mirties nepertraukiamai valdė minėtus nekilnojamuosius daiktus, žinodama, kad jie niekam kitam nepriklauso, rÅ«pinosi jais kaip savo turtu, prižiÅ«rėjo, remontavo.

Tas aplinkybes iÅ¡ tiesų teismui patvirtino ir prie pareiÅ¡kimo pridėti raÅ¡ytiniai įrodymai: 1976-1990 metų Å«kinių knygų iÅ¡traukos, gautos iÅ¡ archyvų, kurios liudija, kad po B. L. mirties, kaip turto valdytoja ir Å¡eimos galva buvo įraÅ¡yta O. K.. Taip pat (duomenys neskelbtini) draudimo polisas patvirtinantis, kad O. K. buvo apdraudusi gyvenamÄ jį namÄ , taip pat Mažeikių rajono savivaldybės administracijos ViekÅ¡nių seniÅ«nijos 2010-09-27 pažyma, kuria patvirtinama, kad B. L. ir O.

K. vedė bendrÄ Å«kį (duomenys neskelbtini), o po B. L. mirties Å«kį valdė O. K. iki savo mirties. Akivaizdu, kad per visÄ laikotarpį po B. L. mirties, niekas į gyvenamÄ jį namÄ ir kitus statinius nei fiziniai asmenys, nei valstybinės institucijos jokių pretenzijų nepareiÅ¡kė, o tai liudija, kad O. K. atvirai valdė šį nekilnojamÄ jį turtÄ , pagrįstai suvokdama ir suprasdama, kad tas turtas daugiau niekam nepriklauso. BÅ«tent tais pagrindais, remdamiesi LR CK 4 knygos 68 str. mano, jog nėra kliūčių nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad O.

K. įgyjamosios senaties pagrindu buvo įgijusi minėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , nes ne mažiau kaip 10 metų, o bÅ«tent 19 metų, atvirai ir nepertraukiamai valdė tiek gyvenamÄ jį namÄ , tiek ir kitus statinius. LR CK 4 knygos 69 str. 3 d. numato, kad įgyjamÄ ja senatimi negali bÅ«ti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei kito asmens vardu registruotus daiktus, tai Å¡ioje situacijoje, vertintina, jei nekilnojamojo daikto savininkas yra miręs ir per tÄ laikÄ po jo mirties niekas nepareiÅ¡kė jokių pretenzijų į turtÄ , teismas galėtų laikyti, kad tas daiktas nėra registruotas kieno nors vardu, nes Å¡iuo atveju savininkas yra miręs, tačiau teismų praktikoje susiduriama su kitokiu panaÅ¡ių situacijų vertinimu, kuomet traktuojama, kad nekilnojamasis daiktas registruotas, kad ir mirusio asmens vardu, nuosavybės teisė įgyjamosios senaties pagrindais į jį negali bÅ«ti nustatytos.

Jei teismas manytų, kad nustatyti, jog O. K. įgyjamosios senaties pagrindu buvo įgijusi minėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ nėra galimybės, praÅ¡ytų remtis LR CK 4 knygos 47 str. 12 p., kuris numato, kad nuosavybės teisė gali bÅ«ti nustatyta kitais įstatymo numatytais pagrindais ir tuo, kad pagal 1964 m. CK galiojusio iki 2001-07-01 132-141 str. pagal bendrÄ kolÅ«kiečių kiemo nuosavybės taisyklę buvo preziumuojama, kad visų kiemo narių, įskaitant nepilnamečius ir nedarbingus asmenis, dalys kolÅ«kiniame kieme yra lygios.

PareiÅ¡kėja apsigyveno trobesiuose kartu su tuometiniu savininku B. L., kuris buvo kaip kolÅ«kiečių kiemo Å¡eimos galva ir liko čia gyventi po jo mirties, niekam neprieÅ¡taraujant, neiÅ¡reiÅ¡kiant jokių pretenzijų į šį nekilnojamÄ jį turtÄ . Tokiu bÅ«du, galėtų bÅ«ti nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad pareiÅ¡kėjos mama-O. K.- pastatus ir gyvenamÄ jį namÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei pagalbinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), registruotus B.

L. vardu, valdė nuosavybės teise kaip buvusi Å¡io kolÅ«kinio kiemo narė. Kadangi nagrinėjant bylas ypatingosios teisenos pagrindu teismas yra aktyvus – tai praÅ¡o teismo remtis, kaip iÅ¡dėstyta pareiÅ¡kime, pagrindais, numatančiais nuosavybės teisės įsigijimÄ Ä¯gyjamosios senaties pagrindu arba jeigu bÅ«tų prieita nuomonės, kad taikyti kitÄ teismų praktikÄ ir remtis CK 1964 m. normomis ir nustatyti nuosavybės teisės įgijimo faktÄ kitais pagrindais. Be to, pareiÅ¡kėja užvaldė mamai priklausiusį turtÄ , buvusį (duomenys neskelbtini), pasiimdama iÅ¡ čia kai kuriuos baldus, kalvaratÄ , indus bei kitus namų apyvokos daiktus, taip faktiÅ¡kai pradėjusi valdyti priėmė palikimÄ .

Todėl praÅ¡o teismo tenkinti abu reikalavimus.Teismo posėdžio metu liudytoja I. M. P. nurodė, jog ji yra B.A.Z. sesuo, jos yra seserys vienos mamos, bet ne vieno tėvo. B.A.Z. tėvas buvo B. L., su kuriuo gyveno jos mama O. K. nuo 1938 m., kai jos tėvas (duomenys neskelbtini) palikęs jos mamÄ iÅ¡važiavo į užsienį ir nebegrįžo. B. L. ir jos mama O. K. kartu dar turėjo tris vaikus vienÄ dukterį (duomenys neskelbtini) bei sÅ«nus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurie abu jau yra mirę.

B. L. ir O. K. gyveno kaip Å¡eima, ir po B. L. mirties, 1976 m., mama pasiliko gyventi tame name, kuris priklausė B. L., su savo vaikais. Ji taip pat tame name gyveno iki susituokė su savo vyru ir išėjo gyventi atskirai. Po mamos mirties, (duomenys neskelbtini), jos sesuo (duomenys neskelbtini) pasiÅ«lė jai eiti gyventi į mamos trobÄ , (duomenys neskelbtini) kadangi ji pati buvo po vyro laidotuvių ir norėjo gyventi mamos troboje. Po mamos laidotuvių jos sesuo (duomenys neskelbtini) iÅ¡ mamos trobos pasiėmė kai kuriuos daiktus: kalvaratÄ , skirtÄ siÅ«lams verpti, indus, užuolaidas.

Apie tai, kad jos mama O. K. buvo suraÅ¡iusi testamentÄ , kuriuo visÄ savo turtÄ paliko seseriai (duomenys neskelbtini) ir broliui (duomenys neskelbtini), ji žinojo ir dėl to neprieÅ¡taravo. K. B. A. Z. bÅ«tų nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, jog ji po mamos O. K. mirties priėmė faktiÅ¡kai pradėdama valdyti palikimÄ , ji sutinka, nes bÅ«tent taip ir buvo bei praÅ¡o B.A.Z. pareiÅ¡kimÄ tenkinti.PareiÅ¡kimas tenkintinas.Bylos duomenimis, pareiÅ¡kėjos bei liudytojos paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad pastatus, į kuriuos pareiÅ¡kėja praÅ¡o nustatyti valdymÄ mirusios mamos O.

K. pagal įgyjamÄ jÄ senatį, sudaro gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 1A1m, kurio bendras plotas 63,42 kv.m., malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti statiniai (inžineriniai) – kiemo statiniai (tvora, Å¡ulinys, WC), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) registruoti B. L. vardu (b.l. 12-13). Namų valdos techninės apyskaitos bylos kopijoje nurodyta, jog savininkas L. B. B. (b.l. 24-26). B. L. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 9). O. K. dukra K.

B. A. (b.l. 11), kuriai po santuokos sudarymo suteikta (duomenys neskelbtini) pavardė (b.l. 10). 1976 m. rugpjūčio 16 d. O. K. parašė testamentÄ , kuriuo visÄ savo turtÄ , tame tarpe medinį gyvenamÄ jį namÄ , Å«kinį pastatÄ , kurie randasi Akmenės rajone, ViekÅ¡nių apylinkėje, Fermos kaime, paliko savo vaikams J. V. J., B. ir Z. B.-(duomenys neskelbtini), S. lygiomis dalimis (b.l. 7). Akmenės rajono (duomenys neskelbtini) 1976-1990 metų Å«kinių knygų iÅ¡traukų kopijose pateikta informacija apie B.

L. ir O. K. turėtus pastatus: nuo 1976-01-01 iki 1979 m. nurodyta šeimos galva „L. B., B.“ , perbraukta ir šeimos galva nurodyta „K. O., K.“. Šeimos nariai nurodyti L. B. ir O. K. (b.l. 20). Nuo 1980-01-01 iki 1988-06-01 ūkio adresu (duomenys neskelbtini), šeimos galva nurodyta K. (b.l. 21-23). Gyventojų turto savanoriškojo draudimo liudijimo kopijoje nurodyta, kad O. K. 1982 m. liepos 1 d. apdraudė pastatus, esančius(duomenys neskelbtini) (b.l. 17). (duomenys neskelbtini) O. K. mirė (b.l. 8). 2007 m. gegužės 7 d. mirė pareiškėjos brolis (duomenys neskelbtini) (b.l. 14).

Mažeikių rajono 2 notarų biuro notarė I. Z. atsisakė B.A.Z. atlikti notarinį veiksmÄ priimti praÅ¡ymÄ priimti palikimÄ mirus (duomenys neskelbtini) mamai O. K. (b.l. 15). Mažeikių rajono 1-asis notarų biuras pranešė, jog dėl O. K. palikimo į jų biurÄ niekas nesikreipė (b.l. 16). PareiÅ¡kėjos bei liudytojos paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad pareiÅ¡kėjos mama O. K. ginčo pastatuose su B. L. gyveno kaip Å¡eima, ir po B. L. mirties, tai yra (duomenys neskelbtini), iki savo mirties, tai yra (duomenys neskelbtini), gyveno juose juos valdydama kaip savo, ji priklausė ir buvo Å¡io kolÅ«kinio kiemo narė bei Å¡eimos galva, Å¡ias aplinkybes patvirtina byloje esantys duomenys iÅ¡ archyvo (b.l. 20-23) bei 2010-09-27 Mažeikių rajono savivaldybės administracijos ViekÅ¡nių seniÅ«nijos seniÅ«no A.

E. iÅ¡duota pažyma apie vedamÄ Å«kį Nr. R1-140 (b.l. 18). Dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo taikymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje praktikoje atskleisdamas įgyjamosios senaties įstatyminę sampratÄ Â yra suformulavęs pagrindinius Å¡io teisės instituto taikymo aspektus. Kasacinio teismo praktikoje teigiama, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamÄ ja senatimi faktas gali bÅ«ti konstatuotas tik esant atitinkamų sÄ lygų visetui:pareiÅ¡kėjas negali bÅ«ti daikto savininkas, nėra ir negali bÅ«ti įgijęs nuosavybės teisės į daiktÄ kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu pagrindu;pareiÅ¡kėjas daiktÄ turi valdyti sÄ Å¾iningai, t.y. reikalaujama, kad užvaldydamas daiktÄ asmuo turėjo bÅ«ti pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomÄ daiktÄ nei jis, ir per visÄ daikto valdymo laikÄ asmuo neturi žinoti apie kliÅ«tis, trukdančias įgyti jam tÄ daiktÄ nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių bÅ«tų (CK 4.68 str., 4.70 str. sÄ Å¾iningas daikto valdymas);pareiÅ¡kėjas daiktÄ valdo teisėtai (CK 4.23 str., 4.68 str.).

Teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiai pagrindais kaip ir nuosavybės teisė. Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta kitaip. Neteisėtu daikto valdymu laikoma per prievartÄ , slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus ar kito savininko teises įgyto daikto valdymas.pareiÅ¡kėjas daiktÄ privalo valdyti atvirai, kaip savÄ , neslėpdamas ir nesislapstydamas, nepertraukiamai ne mažiau kaip deÅ¡imt metų (CK 4.68 str., 4.71 str.). Å i sÄ lyga ir toks reikalavimas yra reikÅ¡mingas tam, kad bÅ«tų sudarytos realios sÄ lygos užginčyti tokio asmens teises į daiktÄ , o tokio asmens (daikto valdytojo) teises užginčijus daikto savininkui ar kitiems asmenims, turintiems daikto valdymo teisę pagal įstatymus arba sutartis, turi bÅ«ti sudaryta reali galimybė įgyvendinti savo teisę į daiktÄ (Pvz. iÅ¡reikalauti daiktÄ iÅ¡ svetimo ir neteisėto valdymo, pareiÅ¡kiant tokį ieÅ¡kinį teisme).Toks kasacinio teismo įgyjamosios senaties teisės instituto aiÅ¡kinimas taikytinas ir Å¡ioje byloje.

Nes tik konstatavus įstatyminių įgyjamosios senaties taikymo sÄ lygų visetÄ galima tinkamai kvalifikuoti susiklosčiusius nagrinėjamus teisinius santykius ir taikyti įgyjamosios senaties institutÄ , o jų nesant – spręsti ex oficio kaip turi bÅ«ti Å¡ie santykiai kvalifikuojami. Teismas turi pareigÄ tinkamai teisiÅ¡kai kvalifikuoti civilinius teisinius santykius, tiksliai nustatydamas, kokios materialinės teisės normos juos reglamentuoja (CPK 265 str.). Teismas vadovaujantis iÅ¡dėstytu, turi pagrindo konstatuoti, jog pagrindo taikyti Å¡ioje byloje nustatytiems faktiniams teisiniams santykiams įgyjamosios senaties institutÄ nėra.

Dėl CK 4.69 straipsnio nuostatų ir 1964 m. Civilinio kodekso 134-141 straipsnių reglamentuojančių kolūkiečių kiemo bendrosios jungtinės nuosavybės teisinius santykius taikymo. Konstatuotina, kad daiktas – gyvenamasis namas su kitais pastatais, esantys (duomenys neskelbtini) kurie anot pareiškėjos, nuosavybės teise priklausė jos mamai O. K. ir pagal savo prigimtį, ir pagal paskirtį yra privačios nuosavybės objektai, niekada neišėjęs iš privataus valdymo. Pagal savo prigimtį ginčo daiktas buvo kolūkiečio kiemo nuosavybė, kurios nuosavybės teisės objektais galėjo būti gyvenamieji trobesiai, kiti ūkio reikmėm skirti pastatai ir daiktai (1964 m.

CK 133 straipsnis). Kolūkiečių kieme mirus kolūkiečių kiemo nariui pagal teisinio santykio atsiradimo metu galiojusį civilinio kodekso 601 straipsnį paveldėjimas kiemo turte neatsiranda (1964 m. CK 601 straipsnis). Nors kolūkiečių kiemo bendrosios nuosavybės teisės institutas buvo panaikintas 1990 m. lapkričio 27 d įstatymu „Dėl kaimo vietovėje nuosavybės teise turinčių savininkų žemėnaudos ir bendrosios jungtinės nuosavybės teisės“, o buvęs turto savininkas mirė dar iki šio įstatymo įsigaliojimo, tačiau pagal įrašus ūkinėse knygose kolūkiečių kieme B.

L. buvo įraÅ¡ytas kaip kolÅ«kinio kiemo Å¡eimos galva, o pareiÅ¡kėjos mama O. K. buvo Å¡eimos narė, o po B. L. mirties nurodyta, kaip Å¡eimos galva (Å iaulių apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-72-210/2010). Taigi pareiÅ¡kėjos mama O. K. iki B. L. mirties buvo kolÅ«kiečių kiemo nare, o po B. L. mirties, tapo kolÅ«kinio kiemo Å¡eimos galva, todėl O. K. tokiu bÅ«du (kaip kolÅ«kiečių kiemo narė pagal tuo metu galiojusį 1964 m. Civilinį kodeksÄ ) faktiÅ¡kai įgijo nuosavybės teises į pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) po B.

L. mirties (duomenys neskelbtini) kaip paskutinis likęs kolÅ«kinio kiemo narys. Toks nuosavybės įgijimas yra teisėtas ir priskirtinas 2000 m. CK 4.47 straipsnio 12 punkte nustatytam nuosavybės įgijimo bÅ«dui. Taigi bylos duomenų pagrindu nustatyta, kad pareiÅ¡kėjos motina O. K. ginčo daikto, savininke tapo kitais pagrindais, t.y. faktiÅ¡kai įgijo nuosavybės teises į daiktÄ , o bÅ«tent gyvenamÄ jį namÄ bei kitus pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais (CK 4.47 straipsnio 12 p.), t.y. pagal 1964 m.

Civilinio kodekso 132 – 141 straipsnius, kaip kolÅ«kiečių kiemo narė, nes pagal bendrÄ jÄ kolÅ«kiečių kiemo nuosavybės taisyklę buvo preziumuojama, kad visų kiemo narių, įskaitant nepilnamečius ir nedarbingus asmenis, dalys kolÅ«kiniame kieme yra lygios (1964 m. CK 136 straipsnis). PareiÅ¡kėjos motina gyveno gyvenamajame name kartu su tuometiniu jų savininku – kolÅ«kiečių kiemo Å¡eimos galva B. L., sudarydami faktinę Å¡eimÄ , bei liko gyventi ir po jo mirties, niekam neprieÅ¡taraujant, valdė ir naudojo gyvenamÄ jį namÄ bei kitus pastatus pagal paskirtį – gyventi, juos prižiÅ«rėjo ir rÅ«pinosi, atvirai ir nepertraukiamai nuo 1976 m liepos 20 d. (B.

L. mirties) iki (duomenys neskelbtini) (savo mirties) valdė kaip savo, nuosavybės teisę patvirtindama testamentu palikusi pastatus savo vaikams lygiomis dalimis V.J.J. bei B.A.Z. Niekas per aptariamÄ laikotarpį nepareiÅ¡kė jokių pretenzijų į daiktÄ (gyvenamÄ jį namÄ su pastatais), niekas O. K. teisių neužginčijo. Vadinasi pareiÅ¡kėjos motina O. K. ir buvo daikto savininkė, jį naudoja kaip savo - atvirai ir nepertraukiamai daugiau nei aÅ¡tuoniolika metų. Todėl esant Å¡iems duomenims, šį teisinį santykį kvalifikuojant kitaip nei nurodo pareiÅ¡kėja, nustatytinas faktas, kad pareiÅ¡kėjos mama O.

K. pastatÄ - gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ - malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius (tvorÄ , Å¡ulinį, WC), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registruotus B. L. (mirusio (duomenys neskelbtini) vardu, esančius (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (savo mirties) valdė nuosavybės teisėmis, kaip buvusi Å¡io kolÅ«kinio kiemo narė. Gyvenamasis namas ir Å«kinis pastatas, kaip nuosavybe priklausantis turtas, O.

K. testamentu buvo palikti pareiÅ¡kėjai B.A.Z. bei jos broliui V.J.J. lygiomis dalimis, tačiau byloje nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) dar 207-05-07 mirė, taip ir neiÅ¡reiÅ¡kęs savo valios dėl palikimo pagal testamentÄ priėmimo. PareiÅ¡kėjos bei liudytojos parodymais byloje nustatyta, jog pareiÅ¡kėja po savo motinos O. K. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdama valdyti, o bÅ«tent po O. K. mirties iÅ¡ karto B.A.Z. iÅ¡ motinos namų parsivežė motinai priklausančius daiktus, tai yra kalvaratÄ , indus, kai kuriuos baldus bei kitus namų apyvokos daiktus, bei gyvenamojo namo priežiÅ«rai įleido į namÄ gyventi savo seserį I.

M. P.. Palikimo atsiradimo metu galiojęs LR CK 587 str. numatė, kad „palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama priimti dalinai arba su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis. Laikoma, kad įpėdinis palikimÄ priėmė, kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ .“ Todėl nustačius, kad O. K. dukra B.A.Z. faktiÅ¡kai pradėjo valdyti paveldėto turto dalį, laikytina, kad ji paveldėjo visÄ turtÄ , likusį po jos motinos, O.

K., mirties.VisapusiÅ¡kai iÅ¡tyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėja tuojau pat po savo motinos O. K. mirties priėmė jos palikimÄ â€“ pastatÄ - gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ - malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius (tvorÄ , Å¡ulinį, WC), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) faktiÅ¡kai pradėdama šį turtÄ valdyti (LR CK 5.51 str.).

Todėl laikytina, jog pareiÅ¡kėja priėmė visÄ palikėjos O. K., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimÄ (LR CK 5.51 str.).Juridinę reikÅ¡mę turintys faktai nustatytini dėl nuosavybės teisės į palikimÄ Ä¯registravimo nekilnojamojo turto registre bei disponavimo paveldėtu turtu (LR CPK 448 str. 1 d.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 str., 296 str. 1 d. 1 p., teismas n u s p r e n d ž i a:PareiÅ¡kimÄ tenkinti.Nustatyti faktÄ , kad O.

K., gimusi (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) pastatÄ - gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“ malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius (tvorÄ , Å¡ulinį, WC), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registruotus B. L. (mirusio (duomenys neskelbtini) vardu, esančius (duomenys neskelbtini) valdė nuosavybės teisėmis kaip buvusi Å¡io kolÅ«kinio kiemo narė.

Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , jog pareiÅ¡kėja B.A.Z. a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė savo motinos O. K., gim. (duomenys nekslebtini), a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) palikimÄ , o bÅ«tent: pastatÄ - gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“ malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius (tvorÄ , Å¡ulinį, WC), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registruotus B. L. (mirusio (duomenys neskelbtini) vardu, esančius (duomenys neskelbtini) faktiÅ¡kai pradėdama jį valdyti.Juridinę reikÅ¡mę turintys faktai nustatomi B.A.Z. palikimui, kurį sudaro pastatas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti statiniai (inžineriniai) – kiemo statiniai (tvora, Å¡ulinys, WC), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) priimti bei registruoti nekilnojamojo turto registre ir disponuoti paveldėtu turtu.

Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Å iaulių apygardos teismui per šį apylinkės teismÄ . Teisėja             Andželika Butkuvienė