fd04b2ed-e606-4675-8181-c0bd185cf418 · Kauno apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-3000-1049/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26164-2021-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.6; 2.1.7.1; 2.1.7.2; 2.1.7.3; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.3; 2.1.7.4.6; 2.1.8; 2.1.10.1; 2.1.16.1.7; 2.1.16.1.9; 2.1.16.1.13; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2, 2.12.2.8 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gruodžio 8 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėjas Audrius Meilutis, sekretoriaujant Linai StankÅ«naitei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai BaltrÅ«nienei, kaltinamajam N. G., jo gynėjui advokato padėjėjui Kęstučiui Pužaičiui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje N. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio iÅ¡silavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2006 m. birželio 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir –BK) 178 straipsnio 1 dalį, 189 straipsnio 1 dalį – 10 MGL (1 250,00 litų) bauda, kuri to paties teismo 2007 m. gegužės 17 d. nutartimi pakeista vieÅ¡aisiais darbais 3 (trims) mėnesiams, įpareigojat kiekvienÄ mėnesį neatlygintinai iÅ¡dirbti 20 valandų visuomenės labui;

2. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2006 m. liepos 20 d. nuosprendžiu pagal BK 189 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

3. KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 21 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, bausmės vykdymÄ atidedant 2 metams;

4. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams.

5. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rÅ«mų 2021 m. gegužės 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, galutine – 60 MGL (3 000,00 eurų) dydžio bauda, į kuriÄ , vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaitytos dvi laikinojo sulaikymo paros. Paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas vairuoti visų rÅ«Å¡ių kelių transporto priemones, konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos iÅ¡ieÅ¡kojimas, baudÄ sumokėjęs, kaltinamas pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį.

Teismas n u s t a t ė : I. Nusikalstamos veikos aplinkybės N. G. 2021 m. rugpjūčio 1 d. apie 21.40 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi A3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kuomet policijos pareigÅ«nams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis etilo alkoholio koncentracijÄ iÅ¡kvėptame ore, taip vengė neblaivumo patikrinimo, tai yra padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje.

II. Ä®rodymai ir jų vertinimo motyvai Kaltinamasis N. G. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiÅ¡kai ir paaiÅ¡kino, kad 2021 m. rugpjūčio 1 d. sugalvojo pasivažinėti su savo sugyventinės Ž. G. automobiliu. Tai darė jos neatsiklausęs ir jai nežinant. Ž. tuo metu buvo darbe. Kai paėmė automobilį, buvo neblaivus. PrieÅ¡ sėsdamas už vairo buvo iÅ¡gėręs porÄ alaus. Pasivažinėti važiavo be jokio tikslo. Grįžus automobiliu atgal į sugyventinės darbovietės – prekybos centro (duomenys neskelbtini) stovėjimo aikÅ¡telę ir ten pastačius automobilį, jį sustabdė policijos pareigÅ«nai, kuriems papraÅ¡ius papÅ«sti į alkotesterį, tai padaryti jis atsisakė.

Ž. G. dėl automobilio atsiprašė, jų santykiai puikÅ«s, sugyventinė laukiasi kÅ«dikio. Jie su Ž. veda bendrÄ Å«kį, jo kasmėnesines pajamas sudaro apie 800,00 eurų, koks yra sugyventinės darbo užmokestis, neklausė. R. G. yra jo draugės tėtis. Ž. pati pirko automobilį, kurį užrašė tėčio vardu, faktiÅ¡kai automobilis yra jos. Automobilis pirktas seniai. Automobilį pagal dabartinę bÅ«klę įvertintų apie 1 000,00 eurų. Jie jį norėjo parduoti. Automobilis jiems grÄ Å¾intas, stovi kieme.

Automobilį vairuoja Ž. Dabar nupirko kitÄ automobilį. Pripažįsta, kad buvo neblaivus. Gailisi, kad nepÅ«tė į alkotesterį. Gailisi dėl savo veiksmų. IÅ¡vada dėl N. G. kaltės grindžiama ir kitais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Å¡io kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimÄ , teisme iÅ¡tirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiÅ¡kai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetÄ , jų leistinumÄ , patikimumÄ ir pakankamumÄ , palyginus ir sugretinus teisėtais bÅ«dais gautus duomenis, bei iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai.

Liudytoja Ž. G. ikiteisminio tyrimo metu paaiÅ¡kino, kad kaltinamasis yra jos sugyventinis. Automobilį „Audi A3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ji nusipirko maždaug prieÅ¡ trejus metus. Tuo metu ji dirbo ir gyveno užsienyje, todėl automobilį Lietuvoje jos vardu priregistravo jos tėtis R. G.. Automobilis faktiÅ¡kai priklauso jai, ji prižiÅ«ri automobilį, juo naudojasi tik ji, jis pirktas iÅ¡ jos lėšų. Paskutiniu metu ji su savo sugyventiniu N. G. gyveno (duomenys neskelbtini). 2021 m. rugpjūčio 1 d. apie 13.30 val., minėtu automobiliu ji iÅ¡važiavo į darbÄ , tai yra parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, esančiÄ (duomenys neskelbtini).

Automobilį paliko prie darbo, aikÅ¡telėje. N. G. liko namuose, buvo iÅ¡gėręs alaus. Nesakė, kad jam reikia kažkur nuvykti. Atsarginiai automobilio rakteliai buvo likę namuose. Apie 18.00 val. ji bÅ«dama darbe išėjo į kiemÄ ir pamatė, kad nėra jos automobilio. Supratusi, kad juo iÅ¡važiavo N. G., ji iÅ¡ karto paskambino tėčiui ir sprendė, kÄ daryti. Kai atvažiavo tėtis, vėl skambino N. G., prašė grÄ Å¾inti automobilį. N. G. atsakė, kad iki darbo pabaigos ji automobilį ras ten, kur paliko.

Kadangi po valandos N. G. automobilio negrÄ Å¾ino, ji paskambino policijos pareigÅ«nams ir pranešė apie vagystę. Kai tėtis rašė praÅ¡ymÄ , sakė, jog matė, kaip N. G. grįžta jos automobiliu, jis pravažiavo pro jį. Ji tuo metu dirbo. Jai paskambino policijos pareigÅ«nas ir pasakė, kad automobilis jau aikÅ¡telėje. Kai ji išėjo į kiemÄ , pamatė, kad N. G. sėdi policijos automobilyje, o jos automobilis stovi aikÅ¡telėje (tik kitoje vietoje, nei buvo palikusi). Ji, apžiÅ«rėjusi automobilį, pamatė, kad jis Å¡iek tiek apgadintas – sulankstytas kairės pusės sparnas, variklio dangtis, bamperis, iÅ¡daužta kairė priekinė lempa.

N. G. nesakė, kaip apgadino automobilį. Pastarasis, sugrįžęs iÅ¡ areÅ¡tinės, atsiprašė, kad važinėjo jos automobiliu, atlygino padarytÄ Å¾alÄ dėl automobilio apgadinimų. Dėl to pretenzijų jam neturi. N. G. jai sakė, kad automobilį vairavo bÅ«damas iÅ¡gėręs bei atsisakė alkotesteriu tikrintis girtumÄ (b. l. 66–68). Liudytoja K. S. ikiteisminio tyrimo metu paaiÅ¡kino, kad 2021 m. rugpjūčio 1 d. apie 20.40 val. ji, dirbdama radijo Å¡aukiniu „1017“, kartu su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėju E. M. gavo nurodymÄ vykti prie parduotuvės (duomenys neskelbtini).

Nuvykus, juos pasitiko Ž. G., kuri paaiÅ¡kino, kad 2021 m. rugpjūčio 1 d. automobiliu „Audi A3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atvyko į darbÄ prekybos centre (duomenys neskelbtini), automobilį pastatė minėto prekybos centro aikÅ¡telėje. Kiek vėliau sužinojo, kad jos sugyventinis N. G., jai nežinant pasiėmė iÅ¡ namų atsarginius automobilio raktelius, ir nuo minėtos parduotuvės nuvarė automobilį. Moteris nurodė, kad sugyventinis N. G. telefonu pasakė, jog automobilį iki vidurnakčio jai grÄ Å¾ins, tačiau iÅ¡ karto jo negrÄ Å¾ino.

Ž. G. nurodė, kad N. G. gali vairuoti neblaivus, nes tris dienas iÅ¡ eilės vartoja alkoholį bei yra praradęs teisę vairuoti. Apie 21.40 val. automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, esančioje prie minėtos parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, tarnybiniame automobilyje bendraujant su Ž. G. bei kartu su ja buvusiais asmenimis, pamatė pro Å¡alia aikÅ¡telės esantį pravažiavimÄ važiuojantį baltos spalvos automobilį „Audi A3“. Mano, kad automobilio vairuotojas greičiausiai pamatė policijos automobilį, todėl padidino greitį ir pravažiavo.

Pas Ž. G. atvykęs R. G. nurodė, kad tai tas pats automobilis, kuriuo greičiausiai važinėja Ž. G. sugyventinis. Kartu su tyrėju E. M. tarnybiniu automobiliu pradėjo vytis minėtÄ automobilį, važiavo į tÄ pačiÄ pusę. Mažiau nei už vienos minutės pastebėjo baltos spalvos automobilį „Audi A3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovintį to paties prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, tik prieÅ¡ingoje parduotuvės pastato pusėje.

Nuo automobilio, maždaug 20 (dvideÅ¡imt) metrų atstumu, link parduotuvės įėjimo ėjo vyras, apsirengęs ryÅ¡kios spalvos rÅ«bais – Å¡viesiai žalsvos spalvos marÅ¡kinėliais trumpomis rankovėmis, ryÅ¡kiai mėlynos spalvos Å¡ortais. Jie, privažiavę prie Å¡io vyriÅ¡kio, iÅ¡lipo ir priėjo prie jo. Vyras akivaizdžiai atrodė neblaivus, bendraujant nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, jis kalbėjo neriÅ¡liai, svirduliavo. Kelis kartus jam nurodė pateikti asmens dokumentÄ , tačiau jis dokumento nepateikė, norėjo nueiti nuo jų.

Toliau bendraujant su vyriÅ¡kiu jis parodė savo asmens dokumentÄ â€“ asmens tapatybės kortelę ir pasakė, kad vartojo alkoholį. Asmens dokumente buvo nurodyta, jog vyriÅ¡kis yra N. G.. Jam paaiÅ¡kino, jog jis įtariamas, kad vairavo automobilį bÅ«damas neblaivus. N. G. neigė, kad vairavo neblaivus, sakė, kad čia atvyko su pavėžėju „(duomenys neskelbtini)“. Tyrėjas E. M. atliko N. G. dalinę asmens apžiÅ«rÄ , jo vilkimų Å¡ortų Å¡oninėje kiÅ¡enėje rado automobilio „Audi A3“ raktelį.

Prie savęs Å¡is vyras alkoholio neturėjo. Å alia buvęs R. G. nurodė, kad tai minėto automobilio užvedimo raktelis. Kadangi N. G. atrodė akivaizdžiai neblaivus ir įtariamas, kad vairavo, todėl apie 21.50 val. alkotesteriu bandė patikrinti jo blaivumÄ . N. G. atsisakė pÅ«sti į alkotesterį, teigdamas, kad nevairavo. Jam paaiÅ¡kino, kad vengimas ir atsisakymas tikrintis blaivumÄ užtraukia baudžiamÄ jÄ atsakomybę, kad bus pradėtas ikiteisminis tyrimas bei dar kelis kartus pasiÅ«lė pasitikrinti alkotesteriu.

N. G. atsakė, kad jam nesvarbu dėl baudžiamosios atsakomybės ir jis nesitikrins alkotesteriu. E. M. užpildė neblaivumo nustatymo aktÄ . N. G. buvo pristatytas į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyrių. Ji apžiÅ«rėjo automobilį „Audi A3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio salone alkoholio butelių nebuvo (b. l. 76–78). Liudytojas R. G. ikiteisminio tyrimo metu paaiÅ¡kino, kad Ž. G. yra jo dukra. Jis, kadangi stipriai buvo susirgęs Covid-19, po Å¡ios ligos jam labai stipriai paÅ¡lijo sveikata bei atmintis, todėl ne viskÄ prisimena.

Jis tiksliai neprisimena, kada automobilis „Audi A3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įsigytas. Nepamena, ar jo dukra Ž. G. buvo užsienyje, ar jau buvo grįžusi, kai ji įsigijo šį automobilį. Automobilis buvo pirktas už Ž. G. lėšas. Minėtu automobiliu važinėja, jį prižiūri ir juo naudojasi tik Ž. G.. Automobilį registravo savo vardu, tačiau neprisimena, kodėl jis buvo registruotas ne dukros vardu. (b. l. 72–74). Iš 2021 m. rugpjūčio 2 d. vyresniosios tyrėjos K.

S. tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad jame nurodytos iÅ¡ esmės analogiÅ¡kos aplinkybės, kaip ir Å¡ios policijos pareigÅ«nės kaip liudytojos apklausoje. Taip pat nurodyta, kad bÅ«tent N. G. sėdėjo „Audi A3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), automobilyje ir važiuojant jį vairavo (prieÅ¡ sulaikant) matė R. G. ir A. T.. N. G. buvo sulaikytas ir uždarytas į Kauno apskrities VPK areÅ¡tinę. Automobilis „Audi A3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežtas saugojimui į aikÅ¡telę, esančiÄ Technikos g. 18A, Kaune (b. l. 1–5).

IÅ¡ 2021 m. rugpjūčio 1 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo (su priedu – fotolentele) matyti, kad  buvo apžiÅ«rėta įvykio vieta, taip pat joje rastas automobilis „Audi A3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovintis prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, esančioje (duomenys neskelbtini). ApžiÅ«rėjus minėtÄ automobilį matyti, kad yra apgadintas automobilio priekinis bamperis, aplankstytas variklio dangtis, dužęs kairės pusės žibintas, dužęs kairės pusės prieÅ¡rÅ«kinis žibintas, deÅ¡inėje pusėje trÅ«kęs priekinis stiklas, taip pat yra apgadintas deÅ¡inėje pusėje esančio galinio vaizdo veidrodėlio iÅ¡orinis rėmas, kuriame nėra jo stiklo.

Matyti, kad automobilio kėbulas turi ir kitų pažeidimų (įlenkimai, pabraižymai, korozijos židiniai). Apžiūros metu paimtas mobilaus ryšio telefonas „Sony“, automobilis „Audi A3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei jo užvedimo raktelis. Nustatyta, kad įvykio vieta stebima vaizdo kameromis. Įvykio vieta ir automobilis fotografuoti (b. l. 19–38). Iš 2021 m. rugsėjo 28 d. – 2021 m. rugsėjo 29 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti vaizdo įrašai iš įvykio vietos, užfiksuoti policijos pareigūnų uniformose esančiomis kameromis.

Vaizdo įrašų ekrano apačioje, kairiajame kampe matyti užraÅ¡as „2021-08-01 21.39.23“, fiksuojantis įvykio datÄ ir laikÄ . Vaizdo įraÅ¡uose matyti, kaip pro prekybos centrÄ (duomenys neskelbtini), pravažiuoja baltos spalvos automobilis „Audi A3“. Matyti, kaip 21:39:41 val. prekybos centro (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje sustoja baltos spalvos automobilis. Matyti, kaip 21:39:47 val. iÅ¡ minėto automobilio pro vairuotojo pusėje esančias dureles iÅ¡lipa vyriÅ¡kis, kuris eina link prekybos centro įėjimo.

Matyti, kad vyriškis vilki ryškiai žalsvos (šviesios) spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis, mėlynos spalvos šortus, avi raudonos spalvos batus (sportbačius) (ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai N. G.). Matyti, jog N. G. eina svyruodamas, jo ėjimo trajektorija nelygi. Matyti, kaip 21:40:35 val. prie N. G. prieina du policijos pareigūnai, kurie jį sulaiko (b. l. 62–63). Iš 2021 m. rugpjūčio 1 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 2021 m. rugpjūčio 1 d. 22.10 val. N. G. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai.

Užfiksuota, jog N. G. atsisakė pasitikrinti neblaivumÄ alkotesteriu. Taip pat atsisakė pasiraÅ¡yti minėtame akte. (b. l. 18). IÅ¡ 2021 m. rugpjūčio 2 d. transporto priemonės pridavimo-priėmimo akto matyti, kad transporto priemonė „Audi A3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), perduota saugoti į UAB „Augenas“ aikÅ¡telę, esančiÄ Technikos g. 18A, Kaune (b. l. 42). IÅ¡ 2021 m. rugpjūčio 20 d. nutarimo grÄ Å¾inti transporto priemonę matyti, kad automobilis „Audi A3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo užvedimo raktelis 2021 m. rugpjūčio 23 d. grÄ Å¾inti Ž.

G. (b. l. 47–50, 56). Iš VĮ „Regitra“ pateiktų duomenų matyti, kad transporto priemonės – automobilio „Audi A3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas-valdytojas yra R. G. (b. l. 43). Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad vidutinė transporto priemonės – automobilio „Audi A3“, hečbeko, variklio darbinis tūris – 1968 cm3, pagaminto 2003 metais, kaina Lietuvoje su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM) yra 2 650,00 eurų (b. l. 45).

IÅ¡tyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina iÅ¡vada, kad kaltinimas N. G. dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – vairavimo transporto priemonę bÅ«nant apsvaigus nuo alkoholio, vengiant neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, pasitvirtino. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad N. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14-ojo punkto reikalavimus, draudžiančius vairuoti kelių transporto priemones neblaiviems asmenims kuomet jis, bÅ«damas neblaivus, 2021 m. rugpjūčio 1 d. apie 21.40 val., (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „Audi A3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu bÅ«du sukeldamas realiÄ grėsmę tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių saugumui, o pareigÅ«nams atvykus į įvykio vengė neblaivumo patikrinimo alkoholio kiekio matuokliu, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai.

Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu savo kaltę pripažino, paaiÅ¡kino padarymo aplinkybes bei patvirtino, kad vartojo alkoholį tÄ pačiÄ dienÄ prieÅ¡ vairuodamas automobilį. Kaltinamasis paaiÅ¡kino, įvykio dienÄ sugalvojo pasivažinėti su savo sugyventinės Ž. G. automobiliu, prieÅ¡ sėsdamas už vairo buvo iÅ¡gėręs porÄ alaus, pasivažinėti važiavo be jokio tikslo, grįžus automobiliu atgal į sugyventinės darbovietės automobilių stovėjimo aikÅ¡telę ir pastačius automobilį, jį sustabdė policijos pareigÅ«nai, kuriems papraÅ¡ius papÅ«sti į alkotesterį, tai padaryti jis atsisakė.

Kaltinime nurodytas ir paties N. G. pripažintas faktines aplinkybes, kad jis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Audi A3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas neblaivus, patvirtina liudytojos Ž. G. bei į įvykį pagal praneÅ¡imÄ atvykusios policijos pareigÅ«nės K. S. parodymai ir Å¡ios pareigÅ«nės tarnybiniame praneÅ¡ime nurodytos aplinkybės, vaizdo kamerų užfiksuoti duomenys, tarnybiniame praneÅ¡ime bei neblaivumo nustatymo akte nurodytos aplinkybės, kad iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje sutiktas N. G. akivaizdžiai atrodė neblaivus, bendraujant nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, jis kalbėjo neriÅ¡liai, svirduliavo, o jam atsisakius pasitikrinti neblaivumÄ alkotesteriu, policijos pareigÅ«nai iÅ¡aiÅ¡kinę N. G. atsisakymo tikrintis blaivumÄ pasekmes, įvertinę jo bÅ«klę, neblaivumo nustatymo akte užfiksavo nustatytus N. G. neblaivumo požymius: iÅ¡ burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, neriÅ¡li kalba, nekoordinuoti judesiai.

Kitų objektų apžiÅ«ros protokole, kuriame užfiksuota vaizdo įrašų iÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ra, taip pat nurodyta, kad iÅ¡ automobilio iÅ¡lipęs N. G. eina svyruodamas, jo ėjimo trajektorija nelygi. Tiek pats kaltinamasis pripažino, tiek policijos pareigÅ«nės K. S. parodymuose, tarnybiniame praneÅ¡ime ir neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, jog N. G. atsisakė pasitikrinti neblaivumÄ alkotesteriu. Asmens kaltę ir įvykio aplinkybes patvirtina liudytojų Ž. G. ir R. G. parodymai, įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas, kita raÅ¡ytinė baudžiamosios bylos medžiaga.

Å ie duomenys kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiÅ¡kai ir yra pakankami N. G. kaltei pagrįsti. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nėra. III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę maÅ¡inÄ arba mokė praktinio vairavimo bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Kaltinamasis N. G., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, suvokdamas savo veiksmus sėdo už automobilio „Audi A3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairo ir vairavo jį (duomenys neskelbtini), o policijos pareigÅ«nams jam nustačius neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis iÅ¡kvėptame ore etilo alkoholio koncentracijos, taip vengė neblaivumo patikrinimo. Kaltinamasis pripažino savo kaltę, pripažino, jog vartojo alkoholį ir vengė pasitikrinti blaivumÄ , o tai patvirtinta aukščiau Å¡iame nuosprendyje aptartais byloje surinktais įrodymais, tai yra liudytojų parodymais, tarnybiniame praneÅ¡ime, neblaivumo nustatymo akte ir kitoje raÅ¡ytinėje baudžiamosios bylos raÅ¡ytinėje medžiagoje užfiksuotais duomenimis.

Byloje nustatyta, o ir pats kaltinamasis pripažino, kad jis bÅ«damas neblaivus sÄ moningai sėdo už savo sugyventinės faktiÅ¡kai valdomo automobilio, registruoto jos tėvo vardu, vairo, sugyventinei apie tai nežinant, ir juo važinėjosi be jokio tikslo, kol pastačius automobilį ir iÅ¡ jo iÅ¡lipus buvo sustabdytas policijos pareigÅ«nų kaltinime nurodytoje vietoje, o jam atsisakius tikrintis neblaivumÄ , policijos pareigÅ«nai N. G. iÅ¡aiÅ¡kinę atsisakymo tikrintis blaivumÄ pasekmes, įvertinę jo bÅ«klę, jam nustatė neblaivumo požymius.

Tai kvalifikuojama kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimų pažeidimas (numato draudimÄ vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims), o tai, kad kaltinamasis vengė neblaivumo patikrinimo, visiÅ¡kai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 2811 straipsnio 1 dalyje požymius. Kaltinamasis tokiu bÅ«du sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai, ar jų turto saugumui ir aplinkai, apgadino svetimÄ turtÄ , ir Å¡ie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai Asmeniui padariusiam BK 2811 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ nusikaltimÄ numatytos alternatyvinės baudos arba areÅ¡to, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės. Kaltinamojo N. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis N. G. praeityje teistas penkis kartus, vėl nesikalto turėdamas neiÅ¡nykusį teistumÄ dėl analogiÅ¡kos nusikalstamos veikos, pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rÅ«mų 2021 m. gegužės 12 d. teismo baudžiamÄ jį įsakymÄ (b. l. 84–88); turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 83); psichiatrinių ir priklausomybės įstaigų stebimųjų asmenų grupėms nepriklauso (b. l. 100, 102), taigi, pakaltinamas, dirba.

Prokurorė kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ siÅ«lė skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuriÄ , sumažinus BK 641 straipsnio pagrindu, skirti galutinę 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymÄ , vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, atidedant 2 (dvejų) metų laikotarpiui, per šį laikotarpį kaltinamÄ jį įpareigojant tęsti darbÄ , neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.

Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje iÅ¡dėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadijÄ , kaltės formÄ , veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, vienÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę ir jÄ sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ . Kaltinamasis N. G. padarė vienÄ nesunkų nusikaltimÄ , kuris yra tyčinis ir baigtas, praeityje teistas, vienÄ kartÄ baustas administracine tvarka, pakaltinamas, dirba, yra viena baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių nenustatyta.

Teismo vertinimu, siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamÄ jį įstatymÄ ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, jÄ parinkti ir paskirti teisingai, N. G. parinktina griežčiausia BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rÅ«Å¡is – laisvės atėmimas. Kaltinamasis vienerių metų laikotarpyje yra teisimas už tÄ pačiÄ nusikalstamÄ veikÄ , vairavus transporto priemonę esant neblaiviam, vėl nusikalto turėdamas neiÅ¡nykusį teistumÄ dėl tyčinio nusikaltimo pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rÅ«mų 2021 m. gegužės 12 d. teismo baudžiamÄ jį įsakymÄ , kas pripažįstama kaip nusikaltimų recidyvas (BK 27 straipsnis), todėl teismas N. G. vertina kaip nusikalsti linkusiÄ asmenybę, kuriam Å¡velnesnės už laisvės atėmimÄ bausmės skyrimas iÅ¡ esmės jokios įtakos nedarys.

Dėl aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių pagrįstai manytina, kad tokia bausmės rÅ«Å¡is (terminuotas laisvės atėmimas) kaltinamajam yra adekvati ir pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveiks jį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins jos realų įvykdymÄ bei teisingumo principo įgyvendinimÄ . Atsižvelgiant į visas aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, nustatytina prokurorės siÅ«lomos laisvės atėmimo bausmės trukmė, kiek didesnė už Å¡io straipsnio sankcijoje numatytÄ bausmės vidurkį, tai yra 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Pagal BK 641 straipsnį baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kai asmuo prisipažįsta esÄ s kaltas, skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Nagrinėjamu atveju esant visoms Å¡iame straipsnyje numatytoms sÄ lygoms, kaltinamajam N. G. skirtina galutinė 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. BK 75 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų.

Pažymėtina, kad teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų tuo atveju, jeigu nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi, bausmės vykdymo atidėjimas yra iÅ¡imtinė bausmės įgyvendinimo forma, o BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė. Šį baudžiamÄ jį įstatymÄ teismas taiko tik byloje esant tam tikrai įstatymo leidėjo nustatytai sÄ lygų visumai ir tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Ä®vertinus baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes yra pagrindas Å¡ioje baudžiamojoje byloje kaltinamojo N. G. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir jam paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sÄ lygoms, leidžia teismui įvairesniais bÅ«dais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Tačiau, atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymÄ , teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui, ir kad ateityje jis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikaltimų.

Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimÄ , teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje. Be to, spręsdamas klausimÄ dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan.

Kaltinamasis N. G. turi pastoviÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , dirba, ir nors anksčiau teistas, tačiau absoliuti dauguma teistumų iÅ¡nykę, pažymėtina tai, kad pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rÅ«mų 2021 m. gegužės 12 d. teismo baudžiamÄ jį įsakymÄ paskirtÄ baudos bausmę yra įvykdęs (sumokėjęs), teisiamojo posėdžio metu iÅ¡reiÅ¡kė norÄ stiprinti savo socialinius ryÅ¡ius, nurodė, kad su sugyventine Ž. G. veda bendrÄ Å«kį, pateikė medicininę pažymÄ , kad sugyventinė laukiasi kÅ«dikio (b. l. 158), kad jis dirba, yra sÄ lyginai jauno ir darbingo amžiaus (gim. 1985 m.), pateikė darbdavio charakteristikÄ , iÅ¡ kurios matyti, kad darbdavys jį vertina teigiamai (b. l. 157), todėl tikėtina, kad jo asmenybės pavojingumas linkęs mažėti.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad įstatymų leidėjas, numatydamas galimybę taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimÄ netiesiogiai įpareigojo teismus neatimti laisvės teisiamiesiems, kai tai įmanoma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-386-746/2015). Esant aukščiau iÅ¡dėstytoms aplinkybėms manytina, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, vis dar gali bÅ«ti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, o realus terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymas neigiamai pakenktų sveiko ir darbingo amžiaus kaltinamojo socialinius ryÅ¡ius, kas jį, atlikus bausmę, pastÅ«mėtų ne į elgesio korekcijÄ , o tik į naujus nusikaltimus taip realiai ir nepasiekus bausmės tikslų.

Taigi, nors Å¡iuo atveju N. G. inkriminuoto nusikaltimo pobÅ«dis ir padarymo aplinkybės, jo teistumai ir kitos asmenybę apibÅ«dinančios aplinkybės, kurios buvo aptartos sprendžiant klausimÄ dėl jam parinktos bausmės teisingumo, visgi rodo jo polinkį nusikalsti, tačiau bausmės tikslai, įvardyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, yra kaltininkÄ ne tik nubausti ir sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bet ir kontroliuoti jo elgesį, kad jis ateityje nebepažeistų visuomenėje nustatytų taisyklių, taptų pilnaverčiu visuomenės nariu, ir teismo nuomone, jie gali bÅ«ti pasiekti nuteistajam taikant 1 (vienerių) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių bausmės vykdymo atidėjimo terminÄ .

Atidedant bausmės vykdymÄ , siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 7, 8 ir 10 punktų nuostatomis, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui kaltinamajam N. G. skirtini įpareigojimai: tęsti darbÄ , o jo netekus, pradėti dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje; bÅ«ti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., iÅ¡skyrus atvejus, jei tai susiję su darbu ar mokymusi, neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų.

Realaus terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju, į Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės laikÄ Ä¯skaitytinas N. G. laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. 21.42 (b. l. 108–109) iki 2021 m. rugpjūčio 2 d. 16.05 val. (b. l. 110–111), iÅ¡ viso – 1 (viena) para, jÄ prilyginant 1 (vienai) laisvės atėmimo dienai. V. Baudžiamojo poveikio priemonės ir kiti proceso klausimai BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, Å¡io straipsnio trečiojoje dalyje yra nurodytos baudžiamojo poveikio priemonių rÅ«Å¡ys, tarp jų ir uždraudimas naudotis specialia teise, kurios gali bÅ«ti skiriamos kartu su bausme.

Spręsdamas klausimÄ dėl tinkamo teisingumo pricipo įgyvendinimo individualizuojant baudžiamosios atsakomybės sÄ lygas pritaikymo, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis): kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos rūšį – tyčinis nusikaltimas, susijęs su eismo saugumu, į tai, kad kaltinamasis, esant atimtai specialiai teisei, vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, vengė pasitikrinti blaivumÄ , jam nustatyti neblaivumo požymiai, nusikaltimo stadijÄ (baigtas), pobÅ«dį (kaltės forma – tyčia), tai, kad kaltinamasis vienerių metų laikotarpyje yra teisiamas už tÄ pačiÄ nusikalstamÄ veikÄ , vairavus transporto priemonę esant neblaiviam (b. l. 84–88), baustas administracine tvarka (b. 1. 83), jo veikos motyvus ir tikslus, vienÄ baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , kaltinamojo asmenybę ir charakteristikÄ .

Kaltinamasis vartojo alkoholinius gėrimus ir suvokdamas apsvaigimÄ nuo alkoholio, tačiau to nepaisydamas vairavo transporto priemonę, tuo sukeldamas realų pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei pačio kaltininko turtui, o taip pat ir sveikatai ar net gyvybei. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobÅ«dį, siekiant užtikrinti visuomenės saugumÄ , kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti visų rÅ«Å¡ių transporto priemones).

BK 68 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta nuostata, jog teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (įstatymo redakcija Nr. XIII-1929, nuo 2019 m. balandžio 1 d.). Prokurorė teisiamojo posėdžio metu siÅ«lė N. G. uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rÅ«Å¡ių transporto priemones 5 (penkerių) metų laikotarpiui, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. Teismas, spręsdamas dėl Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones trukmės, pažymi, jog bylos duomenimis nustatyta, kad N. G. padarė vienÄ Å¡iurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, vengė pasitikrinti blaivumÄ , jam nustatyti neblaivumo požymiai, dėl ko jo veiksmai ir buvo kvalifikuoti ne pagal atitinkamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (ANK), bet pagal BK nuostatas.

Tokie neteisėti N. G. veiksmai sukėlė realų pavojų tiek jo paties, tiek ir kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai bei eismo saugumui. Be to, kaip jau minėta, pagal BK 54 straipsnio 2 dalį viena iš aplinkybių, į kurias atsižvelgia teismas, skirdamas bausmę, yra kaltininko asmenybė. Tai reiškia, kad bausmės, kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės, paskirtis gali būti pasiekta skiriant tokias įstatymo numatytas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios maksimaliai atitiktų kaltininko asmenybę.

Minėta, kad kaltinamasis vartojo alkoholinius gėrimus ir suvokdamas savo bÅ«senÄ sėdo už automobilio vairo, bÅ«damas teistas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rÅ«mų 2021 m. gegužės 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu už analogiÅ¡kÄ veikÄ pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, neatlikęs bausmės, ir jau esant paskirtai baudžiamojo poveikio priemonei – uždraudimui 1 (vienerius) metus ir 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius vairuoti nuo transporto priemones, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2021 m. vasario 19 d.

Be to, pažymėtina, kad N. G. vairavo svetimÄ Å½. G. priklausantį automobilį, kurį pasiėmė slapčia, juo važinėjo be jokio tikslo, automobilį apgadino. Teismo vertinimu, viso aukščiau nurodytos aplinkybės sudaro pagrindÄ manyti, kad kaltinamasis N. G. yra laikytinas piktybiniu kelių eismo taisyklių pažeidėju, o jo pažeidimai iÅ¡imtinai susiję su transporto priemonių vairavimu neblaiviam, todėl nagrinėjamoje byloje kaltinamajam turi bÅ«ti skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti visų rÅ«Å¡ių transporto priemones), nustatant maksimalų 5 (penkerių) metų terminÄ , Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės terminÄ skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Teisiamojo posėdžio metu prokurorė prašė teismo iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ kaltinamojo konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ â€“ 2 650,00 eurų. Sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas Å¡io kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtÄ panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi bÅ«ti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu.

Jeigu to nebÅ«tų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimÄ turtÄ galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui ar kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neiÅ¡vengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės bÅ«tų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ bei pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti bÅ«tų teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiÅ«ros (iÅ¡skyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sÄ lygos. Baudžiamojo poveikio priemonių taikymas asmeniui turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Ä®vertinus tai, kad nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ jam bausmė nėra skiriama, jis nepatiria kitų neigiamų pasekmių (neturi teistumo), bÅ«tent baudžiamojo poveikio priemonių tinkamas parinkimas ir individualizavimas padeda užtikrinti bausmės paskirtį ir tikslus, numatytus BK 41 straipsnyje.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50- 788/2018, 2K-79-511/2018) yra išaiškinta, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas.

O BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai atleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės – tarp jų ir turto konfiskavimas. Taigi šio baudžiamojo įstatymo nurodytais atvejais baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai.

Å iuo nagrinėjamu atveju, teismas turi įvertinti tesėtai ar neteisėtai buvo įgytas automobilis, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoÅ¡tas, ar automobilis nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai. Sprendžiant, ar skirti baudžiamojo poveikio priemones asmenims, kurie yra atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, tokių priemonių proporcingumo įvertinimas yra esminis momentas, leidžiantis tiek nubausti veikÄ padariusį asmenį, tiek atgrasyti jį nuo panaÅ¡aus pobÅ«džio veikų darymo ateityje.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad nusikaltimas, kurį padarė N. G., buvo įvykdytas jam vairuojant jo sugyventinės Ž. G. tėvui R. G. nuosavybės teise priklausantį automobilį Audi A3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 43). Tiek iÅ¡ kaltinamojo, tiek iÅ¡ liudytojų Ž. G. ir R. G. parodymų matyti, kad minėtas automobilis yra registruotas R. G. vardu, tačiau faktiÅ¡kai juo naudojasi Ž. G.. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad N. G. automobilį Audi A3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), paėmė ir vairavo be savo sugyventinės ir jos tėvo žinios, žinodamas ir suprasdamas, kad Å¡i transporto priemonė yra ne jo asmeninis turtas, bet priklauso trečiajam asmeniui, tačiau bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir nepaisydamas tokios savo fizinės bÅ«klės, šį turtÄ panaudojo nusikalstamiems tikslams pasiekti, tai yra nusikalstamai veikai, numatytai BK 2811 straipsnio 1 dalyje, daryti, transporto priemonės savininkui ir faktiniam valdytojui nežinant.

Esant nurodytoms aplinkybėms, taikytinos BK 72 straipsnio 2, 3, 5 dalių nuostatos. Atsižvelgiant į tai, kad konfiskuotinas turtas priklauso trečiajam asmeniui, iš kaltininko išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. Kaip matyti iš byloje pateiktų VšĮ „Emprekis“ duomenų, vidutinė transporto priemonės – automobilio „Audi A3“, hečbeko, variklio darbinis tūris – 1968 cm3, pagaminto 2003 metais, kaina Lietuvoje su PVM yra 2 650,00 eurų, teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad automobilį pagal dabartinę būklę įvertintų 1 000,00 eurų.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad automobilis „Audi A3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įvykio metu buvo apgadintas dėl kaltinamojo kaltės, tÄ patvirtina ir liudytojos Ž. G. parodymai, ir tai nėra pagrindas iÅ¡ esmės mažinti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡kotinos konfiskuotino automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos dydžio, tačiau atsižvelgtina į tai, kad 2021 m. rugpjūčio 1 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokole (su priedu – fotolentele), be kita ko, nurodyta, kad automobilis „Audi A3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), turi ir kitų pažeidimų, tai yra turi įlenkimų, pabraižymų, korozijos židinių (b. l. 19–38), todėl vadovaujantis protingumo principu bei atsižvelgdamas į vieÅ¡ojoje erdvėje nurodomas panaÅ¡ios komplektacijos ir atitinkamų metų laidos automobilių kainas, teismas iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡kotinÄ automobilio vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ mažina iki 2050,00 eurų.

 Taikydamas BK 67 straipsnio 2 dalyje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę ir tuo pagrindu spręsdamas klausimÄ dėl iÅ¡ kaltininko iÅ¡ieÅ¡kotinos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos teismas privalo paisyti proporcingumo principo, t. y. Å¡iame kontekste atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo finansines galimybes, įvertinti nusikalstamos veikos sunkumÄ ir jos pasekmes garantuojant jog kaltininkui taikant Å¡iÄ baudžiamojo poveikio priemonę nebÅ«tų užkraunama jai neproporcingÄ ir pernelyg didelė, neadekvati padarytam nusikaltimui, finansinė naÅ¡ta.

Atsižvelgiant į tai, kad konfiskuotinas turtas priklauso trečiajam asmeniui ir į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ , iÅ¡ kaltininko iÅ¡ieÅ¡kotina dalį konfiskuotino turto vertės atitinkanti pinigų suma, tai yra 2050,00 eurų, kas laikytina protinga, proporcinga ir adekvačia suma kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai. Kaltinamajam N. G. paskirtos kardomosios priemonės – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti ir dokumento (kaltinamojo asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, – paliktinos iki įsiteisės teismo nuosprendis, o jam įsiteisėjus panaikintinos.

Daiktai, turėję reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: N. G. asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), saugoma byloje voke (b. l. 143), nuosprendžiui įsiteisėjus, grÄ Å¾intina N. G.; N. G. traktorininko pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas byloje voke (b. l. 143), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas VÄ® „Regitra“; kompaktinis diskas su vaizdo įraÅ¡u, saugomas byloje (b. l. 64), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas byloje. Civilinis ieÅ¡kinys nepareikÅ¡tas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, iÅ¡ieÅ¡kotinų proceso iÅ¡laidų nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : N. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 7, 8 ir 10 punktais, N. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui skiriant įpareigojimus: tęsti darbÄ , o jo netekus, pradėti dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje; bÅ«ti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., iÅ¡skyrus atvejus, jei tai susiję su darbu ar mokymusi, neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, realaus terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju, į Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės laikÄ Ä¯skaityti N. G. laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. 21.42 iki 2021 m. rugpjūčio 2 d. 16.05 val., iÅ¡ viso – 1 (vienÄ ) parÄ , jÄ prilyginant 1 (vienai) laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti N. G. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 5 (penkeriems) metams, Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės terminÄ skaičiuojant nuo Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, apie tai praneÅ¡ti VÄ® „Regitra“. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3, 5 dalimis, iÅ¡ N. G. iÅ¡ieÅ¡koti konfiskuotino turto – R.

G. priklausančio automobilio Audi A3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertės dalį atitinkančiÄ pinigų sumÄ , tai yra 2050,00 (du tÅ«kstančius penkiasdeÅ¡imt) eurų. N. G. iÅ¡aiÅ¡kinti, kad konfiskuotino turto vertės dalį atitinkanti pinigų suma (2050,00 eurų) nuosprendžiui įsiteisėjus, turi bÅ«ti sumokėta į pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , nurodant įmokos kodÄ 6610.

Sumokėjęs nurodytÄ sumÄ , jis privalo mokėjimÄ patvirtinančius dokumentus pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų raÅ¡tinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120, arba elektroniniu paÅ¡tu kauno.apylinkes@teismas.lt) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertės dalį atitinkančios pinigų sumos, ji bus iÅ¡ieÅ¡koma priverstinai. KardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir dokumento (kaltinamojo asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimÄ â€“ nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turėjusius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – N. G. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), saugomÄ byloje voke, nuosprendžiui įsiteisėjus, grÄ Å¾inti N. G.; N. G. traktorininko pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), saugomÄ byloje voke, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti VÄ® „Regitra“; kompaktinį diskÄ su vaizdo įraÅ¡u, saugomÄ byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti byloje. Nuosprendis per 20 (dvideÅ¡imt) dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėjas Audrius Meilutis