fd01a4f6-e4f7-4a4e-a422-48256f222117 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2S-642-264/2011

                                               Â

Pirmosios instancijos teismo teisėja Irma Blekaitienė

                                                         Â

Procesinio sprendimo kategorijos: 128.12; 122.2;122.4;

 (S)

                                                                                                                    Â

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. balandžio 4 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Baubienės, kolegijos teisėjų Dalės Burdulienės ir Neringos Venckienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka

išnagrinėjusi pareiškėjos A. T. ir suinteresuotų asmenų E. I. ir E. I. įstatyminės atstovės I. I. atskiruosius skundus dėl Lazdijų rajono apylinkės

teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos

A. T. skundÄ dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmÄ , suinteresuoti asmenys Lazdijų rajono 1-ojo notarų biuro notarė Stefanija Valukonienė, E. I. ir E. I., atstovaujami įstatyminės atstovės I. I., n u s t a t ė :

Pareiškėja pateikė

teismui skundÄ (b.l.1-3), kuriuo prašė įpareigoti Lazdijų rajono 1 notarų biuro notarę StefanijÄ Valukonienę iÅ¡duoti A. T. paveldėjimo

teisės liudijimÄ pagal įstatymÄ Ä¯ likusiÄ Â½ dalį, t.y. į visÄ R. V. I., mirusios 2010 m. sausio 7 dienÄ turtÄ , kurį sudaro: butas su rÅ«siu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),

esantis (duomenys neskelbtini); 166/332 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); piniginis indėlis su priskaičiuotomis palÅ«kanomis ir atkuriamosiomis santaupomis, esantis „Swedbank“, AB, sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (buv. Nr. 4645), terminuoto indėlio sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Skunde pareiÅ¡kėja nurodė, kad 2010 m. sausio 7 d. mirė jos motina R. V. I.. R. V. I. testamento nebuvo sudariusi. PalikimÄ , kaip įpėdinė pagal įstatymÄ , pateikdama notarui pareiÅ¡kimÄ priėmė A. T.. A. T. brolis I. I. mirė 2010 m. sausio 10 d. nespėjęs priimti palikimo, dėl ko teisė priimti jam priklausančiÄ dalį perėjo jo įpėdiniams, nepilnamečiams vaikams E. I. ir E. I., jų atstovė pagal įstatymÄ I. I.. I. I. ir

I. I. santuoka nutraukta 2010-01-10. E.

I. ir E. I., kuriuos atstovauja įstatyminė atstovė I. I. įstatymo nustatytu terminu R. V. I. palikimo nepriėmė. Atsižvelgiant

į tai, A. T. paveldėjimo teisės liudijimas turėjo bÅ«ti iÅ¡duotas į visÄ R. V. I. likusį po mirties turtÄ . Notarė iÅ¡davė paveldėjimo teisės liudijimÄ tik į ½ dalį turto. Ä® likusiÄ Â½ dalį R. V. I. turto notarė 2010-10-04 atsisakymu atsisakė iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ pagal įstatymÄ . PareiÅ¡kėjos manymu, notarės atsisakymas iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ pagal įstatymÄ nepagrįstas. Nepilnamečiai E. I. ir E. I., kuriems pagal įstatymÄ atstovauja I. I. palikimo nepriėmė.

Lazdijų rajono apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 10 d. nutartimi skundo netenkino. Teismas nurodė, kad 2010-01-07 mirė A. T. motina R. V. I.. Mirus motinai atsirado palikimas. A. T. į ½ dalį atsiradusio palikimo, pateikdama notarui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ , priėmė. Ä® kitÄ dalį atsiradusio

palikimo paveldėjimo teisės liudijimÄ iÅ¡duoti notarė atsisakė, nes A. T. turėjo brolį I. I., kuris

2010-01-10 mirė, nespėjęs priimti palikimo. Tačiau teisė priimti R.

V. I. palikimo dalį tenkančiÄ I. I. perėjo jo įpėdiniams: nepilnamečiams vaikams E. I. ir E. I., kuriuos pagal įstatymÄ atstovauja jų motina I. I.. E. I. ir E.

I. yra nepilnamečiai, todėl jų motina turi gauti teismo leidimÄ vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimÄ (CK 3.188 str. 1 d. 2 p.). Kadangi vaikų įstatyminė atstovė to nepadarė todėl susidarė faktinė padėtis, kurioje nepilnamečiai vaikai ne dėl savo kaltės gali netekti teisėtai jiems priklausančios palikimo dalies. I. I. gyveno kartu su motina R. V. I., jame liko gyventi ir po motinos mirties (paveldėjimo byla b.l 27,29.). Tai leidžia daryti prielaidÄ , kad I. I. galėjo priimti motinos R.

V. I. palikimÄ , pradėdamas faktiÅ¡kai jį valdyti. Teismas konstatavo, kad nepilnamečių vaikų teisė į senelės palikimÄ , atsiradusį įstatyme nustatytu pagrindu, negali bÅ«ti ribojama dėl jų pačių ar jų įstatyminės įpėdinės atstovės neveikimo, jų santykių su palikėju ar kitais įpėdiniais, nes tai prieÅ¡tarautų įstatymams ir vieÅ¡ajam interesui, neatitiktų teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų.

E. I. ir E.

I. įstatyminė atstovė I. I. atskiruoju skundu (b.l. 40-41) praÅ¡o panaikinti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2010-12-10 nutartį ir priimti naujÄ nutartį, kuria pareiÅ¡kėjos

A. T. skundÄ tenkinti. Apeliantė su teismo nutartimi nesutinka ir nurodo, kad sÄ moningai nepilnamečių vaikų vardu nepateikė praÅ¡ymo dėl palikimo priėmimo, siekdama nepakenkti nepilnamečių vaikų interesams. Paveldimas butas yra kritinės bÅ«klės, visiÅ¡kai apleistas, reikalaujantis kapitalinio remonto. Minėtame bute nėra įvesta nei vandentiekio, nei kanalizacijos žiemos periodu butas yra apÅ¡ildomas malkine krosnimi. Nepilnamečiams vaikams palikimu priėmus dalį tokio bÅ«sto, vaikams bÅ«tų užkrauta finansinė pareiga rÅ«pintis jiems tekusia apleisto bÅ«sto dalimi, investuoti pinigines lėšas (arba tapti skolininkais) siekiant bent minimaliai atstatyti apleisto bÅ«sto bÅ«klę, mokėti (arba tapti skolininkais) privalomus mokėti bÅ«sto iÅ¡laikymo mokesčius.

Apeliantė su vaikais yra įsikÅ«rę (duomenys neskelbtini), jame vaikai lanko mokyklÄ , yra susiradę draugų,

bendraminčių, lanko užklasinius užsiėmimus. Tiek apeliantė, tiek vaikai, nenori

ir neturi net mažiausio suinteresuotumo gyventi (duomenys neskelbtini) miestelyje, kuriame nebūtų užtikrintas vaikų būtinų

poreikių realizavimas, bÅ«tų pažeistos vaikų teisės į minimalias, bÅ«tinas gyvenimo ir lavinimosi sÄ lygas, vaikus perkeliant gyventi į kritinės bÅ«klės gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , vaikų vardu prisiimant neįvykdytus finansinius įsipareigojimus. Palikimo nepriėmimas sukelia tokias pačias teisines pasekmes, kaip ir praÅ¡ymo dėl atsisakymo priimti palikimÄ pateikimas. Todėl, veikdama iÅ¡skirtinai nepilnamečių vaikų interesais bei siekdama iÅ¡vengti iÅ¡laidų suruoÅ¡iant dokumentus teismui dėl teismo leidimo vaikų vardu atsisakyti priimti palikimÄ , notarinio mokesčio mokėjimo pateikiant praÅ¡ymÄ atsisakyti priimti palikimÄ (Å¡ias lėšas skirdama nepilnamečiams vaikams iÅ¡laikyti), įstatymo nustatytu terminu apeliantė nepateikė praÅ¡ymo nepilnamečių vaikų vardu priimti palikimÄ , kurį priėmus, nepilnamečiams vaikams, pagal esamÄ finansinę padėtį (motina viena iÅ¡laiko du nepilnamečius vaikus), atsirastų nepakeliama finansinė naÅ¡ta. Jei vaikai manys, jog buvo pažeisti jų interesai, sulaukę pilnametystės jiems nėra užkertamas kelias reikÅ¡ti reikalavimus dėl pavaldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo bei termino palikimui priimti atstatymo. Lygiai tokias pačias teises jie turėtų jei apeliantė bÅ«tų kreipusis jų vardu atsisakyti priimti atsiradusį palikimÄ .

Pareiškėja A. T. atskiruoju skundu (b.l. 45-47) prašo panaikinti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2010-12-10

nutartį ir priimti naujÄ nutartį, kuria pareiÅ¡kėjos skundÄ dėl notaro veiksmų tenkinti. Apeliantė mano, kad teismas neteisingai aiÅ¡kina ir taiko įstatymÄ , tokia nutartimi yra akivaizdžiai pažeidžiamos jos, kaip vienintelės įpėdinės įstatymu nustatytu terminu ir tvarka priėmusios palikimÄ , teisės ir teisėti interesai. Apeliantė yra pirmosios eilės įpėdinė, todėl kitiems įpėdiniams nepriėmus palikimo, jai privalėjo bÅ«ti iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas į visÄ mirusiosios turtÄ . Notarė atsisakyme iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ pagal įstatymÄ nurodė, jog pareiÅ¡kėja yra tik ketvirtosios eilės įpėdinė mirus jos

broliui I. I.. Tačiau paveldimas turtas yra ne I. I., o mirusiosios R. V. I.. Po jos mirties palikimÄ , paduodama pareiÅ¡kimÄ apie

palikimo priėmimÄ notarui, priėmė viena pareiÅ¡kėja. Kiti įpėdiniai - E. I. ir E. I., kuriuos pagal įstatymÄ

atstovauja motina I. I., turėjo teisę R. V. I. palikimÄ priimti, tačiau tokia teise įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nepasinaudojo, kas laikytina, kad jie palikimo nepriėmė. Ä®pėdiniams palikimo nepriėmus, jie palikimo įgyti neturi teisės (LR CK 5.50 str. 1 d.). Todėl vienintelė įpėdinė priėmusi palikimÄ , mirus R. V. I., yra A. T., todėl notarė privalėjo iÅ¡duoti jai

paveldėjimo teisės liudijimÄ pagal įstatymÄ Ä¯ visÄ R. V. I. turtÄ . Paveldimas butas yra kritinės ir avarinės

bÅ«klės, reikalaujantis kapitalinio remonto. Jis yra dviejų kambarių, be patogumų, t.y. jame nėra nei vandentiekio, nei kanalizacijos, Å¡ildymas yra krosninis. Be kapitalinių investicijų tame bute neįmanoma gyventi, o juo labiau nepilnamečiams vaikams, kur jiems nebÅ«tų užtikrinti net minimalÅ«s ir bÅ«tini gyvenimo, lavinimosi, mokymosi poreikiai. Apeliantės manymu, nepilnamečiams vaikams priėmus palikimo dalį, bÅ«tų tik pažeisti jų interesai, kadangi jų paveldėta dalis bendrai sudarytų tik vienÄ kambarį, be to jiems tektų finansiniai įsipareigojimai dėl buto kapitalinio remonto bei iÅ¡laidos, susijusios su buto iÅ¡laikymu. Be to, apeliantei, kaip vienintelei įstatyminei įpėdinei įstatymu nustatyta tvarka priėmus palikimÄ , neiÅ¡duodant

paveldėjimo teisės liudijimo į kitÄ paveldėto turto dalį, laukiant kol vaikai sulauks pilnametystės, akivaizdžiai yra pažeidžiami

jos teisėti interesai, iÅ¡kraipoma teisės normų, reglamentuojančių paveldėjimo teisinius santykius, esmė. Apeliantė, bÅ«dama tik 1/2 dalies bÅ«sto savininkė, nesant kitam bendraturčiui negali daryti jokių kapitalinių buto pertvarkymų, valdyti ir naudotis pagal įstatymÄ jai priklausančiu turtu. NeiÅ¡sprendus paveldėjimo klausimo į kitÄ 1/2 dalį, už Å¡iÄ dalį nebus mokami ir komunaliniai mokesčiai. Vaikams sulaukus pilnametystės, ir jeigu bus pareikÅ¡tas noras atnaujinti praleistÄ terminÄ palikimui priimti, automatiÅ¡kai jie paveldės ir susikaupusius finansinius įsiskolinimus. Jeigu vaikai, sulaukę pilnametystės taip ir neiÅ¡reikÅ¡ valios priimti palikimÄ , neaiÅ¡ku, kam atiteks likusioji 1/2 dalis palikimo. Akivaizdu, kad tai neatitinka teisingumo, protingumo kriterijų, pažeidžia įstatymo reikalavimų vykdymo privalomumo ir lygybės prieÅ¡ įstatymÄ principus.

Atskirieji  skundai atmestini.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK

320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

            Bylos duomenimis nustatyta, kad 2010 m. sausio 7 d. mirė apeliantės (pareiškėjos) motina R. V. I., testamento nepaliko. Po palikėjos mirties lito jos

turtas, kurį sudaro: butas su rÅ«siu, esantis (duomenys neskelbtini); 166/332 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); piniginiai indėliai banko sÄ skaitose. Po motinos mirties pareiÅ¡kėja kreipėsi į notarę dėl palikimo

priėmimo. PareiÅ¡kėjos brolis I. I. mirė 2010 m. sausio 10 d. nepriėmęs palikimo, dėl ko teisė priimti jam priklausančiÄ dalį perėjo jo įpėdiniams

- nepilnamečiams vaikams E. I. ir E. I.. Nepilnamečių vaikų motina I. I. įstatymo nustatytu terminu į notarÄ dėl palikimo priėmimo vaikų vardu nesikreipė. Notarė pareiÅ¡kėjai A. T. iÅ¡davė paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ ½ dalį turto. Ä® likusiÄ Â½ dalį notarė 2010-10-04 atsisakymu atsisakė iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ pagal įstatymÄ , nurodydama, kad I.

I. mirė nespėjęs priimti palikimo, jo nepilnamečiai vaikai palikimo neatsisakė, todėl saugant nepilnamečių įpėdinių interesus, paveldėjimo teisės liudijimas į likusiÄ 1/2 palikimo dalį negali bÅ«ti iÅ¡duodamas.

LR Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, kad notaras privalo atsisakyti atlikti notarinį veiksmÄ , jeigu tokio veiksmo atlikimas prieÅ¡tarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų. Notarė atsisakė pareiÅ¡kėjai A. T. iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ visÄ mirusiosios turtÄ , nustačiusi, kad tokie veiksmai prieÅ¡tarautų suinteresuotų asmenų - E. I. ir E. I. interesams.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos Civilinio

kodekso 5.12 str., palikėjos vaikaičiai paveldi atstovavimo teise. E. I. ir E. I. yra nepilnamečiai, todėl

jų motina turi gauti teismo leidimÄ vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimÄ CPK XXXiX skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka, Å¡iÄ Â motinos pareigÄ numato ir CK 3.188 str. 1 d. 2 p.. Byloje nėra duomenų, kad įstatyminė atstovė I. I. bÅ«tų  pateikusi tokį teismo leidimÄ notarei, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nepilnamečiai vaikai ne dėl savo kaltės gali netekti teisėtai jiems priklausančios palikimo dalies.

Teismas konstatavo, kad nepilnamečių vaikų teisė į senelės palikimÄ , atsiradusį įstatyme nustatytu pagrindu, negali bÅ«ti ribojama dėl jų pačių ar jų įstatyminės įpėdinės atstovės neveikimo, jų santykių su palikėju ar kitais įpėdiniais, nes tai prieÅ¡tarautų įstatymams ir vieÅ¡ajam interesui, neatitiktų teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų, todėl notarė pagrįstai atsisakė A. T. iÅ¡duoti paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės liudijimÄ Ä¯ likusiÄ Â½ turto dalį.

Apeliantės I. I. skundo argumentai, kad ji sÄ moningai nenorėdama pakenkti vaikams nerašė pareiÅ¡kimo notarui, nes paveldimas butas yra kritinės bÅ«klės, visiÅ¡kai apleistas, reikalaujantis kapitalinio remonto, neturi teisinės reikÅ¡mės sprendžiant notarės atsisakymo iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ visÄ mirusiosios turtÄ pagrįstumo klausimÄ .

          Â

Apeliantės A. T. skundo argumentai, kad kiti įpėdiniai - E. I. ir E. I., kuriuos atstovauja motina I. I. palikimo

nepriėmė, todėl neturi teisės jį įgyti, atmestini, nes kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nepilnamečių vaikų  motina I. I. nevykdė savo pareigos, numatytos CK

3. 188 str. 1 d. 1 p., todėl  saugant nepilnamečių įpėdinių interesus, paveldėjimo teisės liudijimas į likusiÄ 1/2 palikimo dalį pareiÅ¡kėjai negali bÅ«ti iÅ¡duodamas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nepilnamečio įpėdinio teisę kreiptis į notarinę kontorÄ dėl paveldėjimo privalo įgyvendinti jo globėjas (rÅ«pintojas) kaip įstatyminis atstovas, tačiau, globėjui (rÅ«pintojui) Å¡ių veiksmų neatlikus, nepilnamečio teisėti interesai neturėtų bÅ«ti pažeidžiami ir įstatymo nustatyta tvarka turėtų bÅ«ti ginami. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentu, kad

notarei atsisakius iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ apeliantei, į kitÄ paveldėto turto dalį, laukiant kol

vaikai sulauks pilnametystės, yra pažeidžiami jos teisėti interesai, atmestini, nes ji nėra vienintelė įpėdinė, o vaikų interesus atstovaujanti jų motina teisę atsisakyti ar priimti palikimÄ vaikų vardu privalo įgyvendinti tik įstatymų nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirųjų skundų argumentais naikinti teismo priimtÄ nutartį nėra pagrindo, todėl Lazdijų  rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 10 d.  nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio dalies 1  punktu, n u t a r i a :Â

atskiruosius skundus  atmesti.

Lazdijų rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio

10 d. nutarties nekeisti.

Kolegijos pirmininkė                                                                            Aušra

Baubienė

Teisėjos                                                                                             Â

Dalė Burdulienė

                                                                                                         Â

Neringa Venckienė