Legislator Case Law & Legislation
fd0125fb-4fee-4450-80b4-2f01b86b6e55 AI generated

fd0125fb-4fee-4450-80b4-2f01b86b6e55 · Kauno apygardos teismas

Case Number fd0125fb-4fee-4450-80b4-2f01b86b6e55
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Teisėja Liuba Kymantienė                                               Baudžiamoji byla Nr. 1A-613-579-2013Pranešėjas Evaldas Gražys                                                           (Proceso Nr. 1-22-1-00489-2012-2)Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.4.7. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. spalio 15 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Evaldo Gražio, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Viktoro Preikšo, sekretoriaujant Gražinai Juškienei, dalyvaujant išteisintajam I.

Legislator headnote

AI generated

fd0125fb-4fee-4450-80b4-2f01b86b6e55 · Kauno apygardos teismas: įvertinant surinktų įrodymų visetÄ . Ä®rodymų visuma nebuvo iÅ¡nagrinėta, tokie pažeidimai laikytini esminiais.I. B. atsikirtimais į apeliacinius skundus praÅ¡o atmesti pateiktÄ skundÄ ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo nuosprendį, kuris priimtas tesingai ir pagrįstai įvertinus visus bylos duomenis.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atlikus dalinį įrodymų tyrimÄ , prokurorei praÅ¡ius skundÄ tenkinti, iÅ¡teisintajam ir jo gynėjui praÅ¡ius skundÄ atmesti, teisėjų kolegija sprendžia, jog Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės S. N. apeliacinis skundas turi bÅ«ti atmestas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Teisėja Liuba Kymantienė                                               Baudžiamoji byla Nr. 1A-613-579-2013Pranešėjas Evaldas Gražys                                                           (Proceso Nr. 1-22-1-00489-2012-2)Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.4.7. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. spalio 15 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Evaldo Gražio, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Viktoro Preikšo, sekretoriaujant Gražinai Juškienei, dalyvaujant išteisintajam I.

B., jo gynėjui advokatui Eugenijui Senovaičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės S. N. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 3 d. nuosprendžio, kuriuo I. B. iÅ¡teisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 1 dalį, jam nepadarius veikos, turinčios Å¡io nusikaltimo požymių.Nukentėjusiojo R. P. civilinis ieÅ¡kinys atmestas.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

I. B. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 str. 1 d., t. y. tuo kad jis 2012 m. gegužės 1 d., apie 15.30 val., kiemo, esančio (duomenys neskelbtini), teritorijoje abipusio konflikto metu, tyčia, rankomis ties krÅ«tinės sritimi pastÅ«mė nukentėjusįjį R. P., ko pasėkoje pastarasis nugara atsitrenkė į plytinę pastato sienÄ , be to, toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, ranka sudavė ne mažiau kaip tris smÅ«gius į galvos sritį, ko pasėkoje nukentėjusysis R.

P. nukrito ant cementinio grindinio, tuo sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmÄ .Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu I. B. pagal BK 140 str. 1 d. iÅ¡teisintas, neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros prokurorė S. N. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo nuosprendį ir priimti naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį, kuriuo I. B. pripažinti kaltu įvykdžius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 str. 1 d., ir nuteisti jį 6 mėn. laisvės apribojimo bausme, įpareigojant I.

B. nuo 22 val. iki 6 val. bÅ«ti savo namuose. Skunde nurodo, jog teismas nevisapusiÅ¡kai ir neiÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjęs bylos aplinkybes, neteisingai įvertindamas nukentėjusiojo R. P. parodymus bei nevertindamas nukentėjusiojo parodymus patvirtinančius kitus duomenis bei nenustatydamas svarbių nusikalstamos veikos aplinkybių, netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ bei pažeidė BPK 20 str., nuostatas dėl įrodymų vertinimo, kas lėmė neteisingÄ padarytų veikų teisinį įvertinimÄ .

Skunde pažymima, jog teismas neįvertino, jog nukentėjusysis R. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek įrodymų tyrimo teisme metu davė nuoseklius parodymus, jog 2012-05-01 apie 15 val. iÅ¡ kiemo ruošėsi eiti namo pailsėti. Priėjęs kambario duris iÅ¡sitraukė raktus, kai tuo metu priėjo žentas I. B., kuris pakvietė jį papietauti. R. P. pasakius, kad jis pietauti neis ir pasiuntus I. B. velniop, pastarasis atėmė R. P. rankoje laikytus raktus ir iÅ¡metė į kiemÄ link garažo. Kai R. P. ieÅ¡kojo iÅ¡mestų raktų, priėjo I.

B. ir rankomis pastÅ«mė į krÅ«tinę, jis atsitrenkė į sienÄ . Å aukė pagalbos. Tada jam I. B. sudavė ranka į nosį, veidÄ , ausį. Pats nesižalojo. Po sužalojimų nukrito ant žemės. R. P. pats iÅ¡sikvietė greitÄ jÄ . R. P. parodymus patvirtina ir specialisto iÅ¡vada Nr. G 1123/12(02), kurioje konstatuota R. P. poodinės kraujosruvos veide, odos nubrozdinimai nosies srityje, kairės ausies kauÅ¡elyje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu ir galėjo gautis keturių ar daugiau trauminių poveikių pasekoje, galimai 2012-05-01.

Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Nors specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad sužalojimų lokalizacija neprieÅ¡tarauja, kad juos galėjo pasidaryti ir pats nukentėjusysis savo ranka, tačiau duodama parodymus teisme specialistė L. K. paaiÅ¡kino, kad R. P. padaryti sužalojimai yra nebÅ«dingi savęs žalojimuisi. R. P. tik teoriÅ¡kai tokius sužalojimus galėjo pasidaryti pats. Specialistė parodė, kad kraujosruvos po akimi padarytos nuo tiesioginio smÅ«gio ir negali bÅ«ti padarytos griÅ«nant, taip pat ir nubrozdinimo kairėje ausyje nepasidarysi griÅ«damas.

Å iems sužalojimams padaryti reikalingas fizinės jėgos panaudojimas. R. P. nurodytos jam padarytos sužalojimų vietos atitinka R. P. gydymo dokumentuose, pagal kuriuos specialistė atliko tyrimÄ , gydytojų nustatytiems sužalojimams. Todėl teismo iÅ¡vada, kad medicininė iÅ¡vada yra prieÅ¡taringa, nors teismas ja remiasi priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, dar kartÄ parodo, kad teismas nuosprendyje pateikė neiÅ¡samius ir vienpusiÅ¡kus motyvus ir kaltinančių įrodymų nevertino ir jų neanalizavo.

Liudytoja S. B. patvirtino, kad 2012-05-01 pas juos kieme buvo atvažiavusi grietoji medicinos pagalba, kuri apžiÅ«rėjus jos tėvÄ R. P., jį iÅ¡vežė. Matė, kad R. P. baltiniai buvo su kraujo dėmėmis. Teismas nuosprendyje nevertino Å¡ių parodymų, apie juos nepasisakė, nors pastarieji patvirtino aplinkybę, jog nukentėjusysis R. P. kvietėsi greitÄ jÄ bei buvo kruvinais baltiniais.Skunde taip pat pažymima, jog kaltė atskleidžiama ne vien tik kaltininko prisipažinimu ar neprisipažinimu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , bet remiantis ir byloje surinkta bei teisiamojo posėdžio metu iÅ¡nagrinėta bylos medžiaga, t. y.

įvertinant surinktų įrodymų visetÄ . Ä®rodymų visuma nebuvo iÅ¡nagrinėta, tokie pažeidimai laikytini esminiais.I. B. atsikirtimais į apeliacinius skundus praÅ¡o atmesti pateiktÄ skundÄ ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo nuosprendį, kuris priimtas tesingai ir pagrįstai įvertinus visus bylos duomenis.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atlikus dalinį įrodymų tyrimÄ , prokurorei praÅ¡ius skundÄ tenkinti, iÅ¡teisintajam ir jo gynėjui praÅ¡ius skundÄ atmesti, teisėjų kolegija sprendžia, jog Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės S. N. apeliacinis skundas turi bÅ«ti atmestas.

                          BK 2 straipsnyje numatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamÄ jį kodeksÄ tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. Asmuo atsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir tik jeigu veikos padarymo metu iÅ¡ jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. IÅ¡vadas dėl Å¡ių aplinkybių teismas nuosprendyje pateikia tik iÅ¡tyrus ir įvertinus surinktus įrodymus.

Skunde keliamas įrodymų vertinimo klausimas. Apeliantės manymu, teismas netinkamai įvertinęs surinktus duomenis – nuteistojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, specialisto iÅ¡vadÄ neteisingai nustatė faktines aplinkybes, todėl nepagrįstai I. B. iÅ¡teisino pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kas jis dalyvavo padarant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ . Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis.

BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Taigi, iÅ¡vadas apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, asmens kaltumÄ ar nekaltumÄ pirmosios instancijos teismas daro vadovaujantis BPK 20 str. 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, įvertinęs byloje surinktų, tiesiogiai iÅ¡tirtų ir patikrintų duomenų visumÄ . Tik toks nuosprendis gali bÅ«ti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir tik teismas sprendžia dėl duomenų įrodomosios vertės, jų pakankamumo pripažįstant asmenį kaltu, ar jį iÅ¡teisinant, todėl vien tai, kad teismo iÅ¡dėstytas įrodymų vertinimas nesutampa su apeliantės skunde pateiktu įrodymų vertinimu, nesuteikia pagrindo nuosprendį laikyti neteisėtu ar nepagrįstu.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , konstatuoja, jog apylinkės teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylai teisingai iÅ¡spręsti reikÅ¡mingas aplinkybes, iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai įvertino surinktų duomenų visumÄ ir pagrįstai sprendė, jog neįrodyta, kad I. B. padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias aplinkybes, tačiau Å¡ioje byloje tokių įrodymų nesurinkta.

             I. B. kaltinimas sužalojus nukentėjusįjį R. P. buvo grindžiamas išimtinai subjektyviais nukentėjusiojo parodymais bei specialisto išvada, tuo tarpu liudytojų A. B., S. B. parodymai yra I. B. teisinantys įrodymai ir jie visiškai prieštarauja nukentėjusiojo nurodytoms aplinkybėms. Pažymėtina, jog įrodymų patikimumas, o tame tarpe ir paties nukentėjusiojo parodymų, specialisto išvados patikimumas, jų įrodomoji vertė nustatoma visus surinktus duomenis lyginant ir gretinant tarpusavyje bei atsižvelgiant į kitas reikšmingas aplinkybes.

R. P. teigė, jog jį stÅ«mė bei po to smÅ«gius į galvos sritį sudavė žentas I. B. per pietus kilusio konflikto metu, kai R. P. iÅ¡teisintojo pakviestas pietauti atsisakė ir pasiuntė jį velniop. Nurodė, kad žentas jį stÅ«mė, dėl ko pastarasis atsitrenkė į sienÄ , po to sudavė smÅ«gius į nosį, veidÄ , ausį. Jam buvo sumuÅ¡ta galva, buvo sukruvintas, iÅ¡sikvietė greitÄ ja pagalbÄ . Specialisto iÅ¡vadoje konstatuota poodinės kraujosruvos veide, odos nubrozdinimai nosies srityje, kairės ausies kauÅ¡elyje.

Nurodyta, jog sužalojimai padaryti kietu buku daiktu ir galėjo gautis keturių ar daugiau trauminių poveikių pasekoje, galimai nurodytu laiku, tai yra 2012-05-01. Vertinant Å¡ių duomenų patikimumÄ bÅ«tina atsižvelgti į kitus bylos duomenis. Pažymėtina, jog iÅ¡teisintasis I. B. ir liudytojas A. B. analogiÅ¡kai parodė, jog jiems pjaunant malkas kieme, netikėtai priėjo nukentėjusysis, kuris sudavė I. B. lazda į veido sritį, I. B. jo nesivijo, jam nesudavė, su juo net nekalbėjo. Po pusvalandžio atėjo S. B., kuri pasakė, kad nukentėjusysis iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ .

Tai visiÅ¡kai atitinka S. B. parodymus, jog vyras su sÅ«numi pjovė malkas, tėvas R. P. grįžo, po to buvo išėjęs į laukÄ , atvažiavo greitoji. Ji nuėjo pasiteirauti, kas atsitiko, o R. P. teigė, kad jį muÅ¡a ir greitoji turi jį vežti į ligoninę. Kai pasakė, kad nėra ko jį vežt, R. P. pagrasino, kad raÅ¡ys skundÄ . Nuėjusi pasakė vyrui, kad greitoji iÅ¡vežė tėvÄ . IÅ¡teisintojo bei liudytojų A. B. bei S. B. parodymai sutampa ir vieni kitus papildo. IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog R.

P. nuolat konfliktuoja su išteisintuoju ir kitais šeimos nariais – dukra S. B., anūkais, tad šiuo atveju tiek nukentėjusysis, tiek ir išteisintasis yra suinteresuoti bylos baigtimi, todėl sprendžiant dėl jų parodymų patikimumo, svarbu įvertinti tai, kiek juos patvirtina ar nepatvirtina kiti bylos duomenys. Apeliacinės instancijos teisme apklausta liudytoja J. J. parodė, jog dirba Greitosios medicinos pagalbos stoties pastotės gydytoja ir jai dažnai tenka važiuoti adresu Piliakalnio 21, nes juos kviesdavo I.

B. uošvis (nukentėjusysis). Liudytoja parodė, jog nukentėjusysis būdavo agresyvus, neramus, plūsdavosi, kiti šeimos nariai būdavo ramūs. Nukentėjusysis sakydavo, kad jį muša, jį apžiūrėdavo, tačiau niekada jo sumušto nematė. Veždavo jį į klinikas, tačiau ne dėl to, kad patys manė tai esant reikalinga, tačiau dėl to, jog nukentėjusysis taip reikalaudavo. Dėl 2012-05-01 įvykio liudytoja parodė, jog šio įvykio gerai neprisimena, viskas surašyta kortelėje, veido sumušimo žymių tikrai nebuvo.

Parodė, jog kraujosruvas veide bÅ«tų matę, jei jos bÅ«tų buvę, jos gali atsirasti ir vėliau, tačiau nubrozdinimai matosi iÅ¡ karto.Liudytoja J. S. parodė, jog dirba Greitosios medicinos pagalbos slaugytoja, piktumų su I. B. neturi. PaaiÅ¡kino, jog nagrinėjimo įvykio metu iÅ¡kvietus greitÄ jÄ medicininę pagalbÄ nukentėjusysis buvo piktas ant viso pasaulio ir nuolat keikėsi, žaizdų nematė.Greitosios medicinos pagalbos kortelėje skiltyje „Nusiskundimai“ užfiksuota, jog „kivirčo su žentu metu sakosi, kad jam mušė į veidÄ .

Veide sumuÅ¡imo žymių nestebima. Kraujavęs iÅ¡ nosies (dukters žodžiais tankiai kraujuoja iÅ¡ nosies). Å iuo metu jau nekraujuoja, tik pats visas iÅ¡sitepęs krauju. Nosis nekraujuota ,žmogus sujaudintas, blaÅ¡kosi, vartoja daug necenzÅ«rinių žodžių, pastoviai pykstasi su namiÅ¡kiais. Kortelėje taip pat nurodyta, jog ligoniui reikalaujant vežti į stacionarÄ ir tik į LSMUL, ligonis iÅ¡vežtas į LSMUL“. Liudytojos J. J., J. S. jokiais ryÅ¡iais nesaistomas nei su nukentėjusiuoju, nei su iÅ¡teisintuoju, su nukentėjusiuoju R.

P. jos susidÅ«rę tik darbo reikalais, vykdant savo tiesiogines darbines funkcijas ir iÅ¡kvietimo į įvykį aplinkybes užfiksavo oficialiame dokumente – greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje, todėl jų parodymai vertinami kaip patikimi ir objektyvÅ«s. Å ių liudytojų parodymai, jog nukentėjusysis nuolat kviečia greitÄ jÄ pagalbÄ , teigia, kad jį muÅ¡a, tačiau sumuÅ¡imo žymių pas jį nestebima ir jis vežamas į gydymo įstaigÄ tik dėl to, jog taip pageidauja pats ligonis, leidžia pagrįstai abejoti nukentėjusiojo R.

P. parodymų nuoÅ¡irdumu ir teisingumu, ypač atsižvelgiant į tai, jog nukentėjusysis R. P. nuolat konfliktuoja su Å¡eimos nariais, ne kartÄ buvo teisiamas dėl smurtinio pobÅ«džio nusikalstamų veikų prieÅ¡ Å¡eimos narius (t. 1, b. l. 101-102, t. 2, b. l. 63-72,), tuo tarpu I. B. anksčiau neteistas nė karto, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai.Nors R. P. aplinkybes dėl sužalojimų pobÅ«džio iÅ¡ dalies patvirtina specialisto iÅ¡vada, tačiau pažymėtina, jog objektyviai specialisto R.

P. apžiÅ«rėtas ne tÄ pačiÄ , tačiau sekančiÄ dienÄ . TÄ pačiÄ dienÄ , iÅ¡ karto po įvykių anksčiau minėtos liudytojos nurodė, jog akivaizdžių sumuÅ¡imo žymių nestebėjo ir nubrozdinimų nebuvo, nors nubrozdinimai matytųsi iÅ¡ karto. Be to, pažymėtina, jog pristačius į Klinikų skubios pagalbos skyrių akivaizdžių sumuÅ¡imo bei nubrozdinimo žymių nenustatyta, sumuÅ¡imu ausies srityje nesiskundė. Neurologo konsultacija: stacionarinis gydymas pagal gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Atvykus į Respublikinę ligoninę skundėsi galvos svaigimu, skausmu. Pirmojoje neurologo konsultacijoje objektyvių, akivaizdžių sumuÅ¡imo, nubrozdinimo žymių nefiksuota. Antroje neurologo konsultacijoje nurodyta, jog sumuÅ¡tas žento, deÅ¡iniame skruoste sumuÅ¡imo žymės, tačiau jos nekonkretizuotos ir nedetalizuotos. IÅ¡ Å ančių poliklinikos asmens sveikatos istorijos matyti, jog į Å¡iÄ Ä¯staigÄ nukentėjusysis kreipėsi gegužės 3 dienÄ . Tik tada nurodė, kad skauda ausį, nustatyta kraujosruva po deÅ¡ine akimi, neurologo konsultacijoje užfiksuoti nubrozdinimai, tačiau jų lokalizacija nekonkretizuota.

Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, į tai, jog nukentėjusysis nei nubrozdinimais, nei skausmais ausyje pačiÄ pirmÄ dienÄ nesiskundė, objektyviai sumuÅ¡imai, nubrozdinimai pristačius į gydymo įstaigÄ nefiksuoti, o taip pat įvertinus ir iÅ¡ karto po įvykio nukentėjusįjį mačiusias liudytojas, turinčias medicininio pobÅ«džio iÅ¡silavinimÄ , kurios taip pat teigė, kad nubrozdinimų nebuvo ir sumuÅ¡imo žymių ant nukentėjusiojo jos nematė, jį vežė į gydymo įstaigÄ tik jo paties reikalavimu, tačiau ne dėl to, jog to reikalavo nukentėjusiojo sveikatos bÅ«klė, specialisto iÅ¡vadoje nurodytos aplinkybės dėl sužalojimų pobÅ«džio, laiko bei mechanizmo negali bÅ«ti vertinamos kaip patvirtinančios aplinkybę, jog Å¡iuos sužalojimus bÅ«tent nagrinėjimo įvykio metu padarė iÅ¡teisintasis I.

B., ypač atsižvelgiant į tai, jog specialistui bei kitiems medikams sužalojimo aplinkybes perteikė pats nukentėjusysis, kurio parodymai dėl anksčiau aptartų aplinkybių taip pat negali būti vertinami kaip objektyvūs ir patikimi. Dėl šių aplinkybių specialisto išvada negali būti laikoma neginčytinu ir patikimu I. B. kaltės įrodymu. Be to, specialistė L. K. teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu parodė, jog nukentėjusiajam konstatuoti sužalojimai nebūdingi griuvimui, tačiau taip pat patvirtino, jog visi sužalojimai pasiekiami ranka ir juos asmuo gali pats sau pasidaryti.

Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusiajam R. P. konstatuotas psichikos sutrikimas – organinis asmenybės sutrikimas, į kÄ taip pat atsižvelgtina vertinant jo parodymų patikimumÄ (t. 2 b. l. 50-54).Tad įvertinus tai, jog nei nukentėjusiojo parodymai, nei specialisto iÅ¡vada negali bÅ«ti laikomai patikimais įrodymais, neginčytinai patvirtinančiais I. B. kaltę dėl jam inkriminuotos veikos padarymo, jokių kitų neginčytinų patikimų įrodymų byloje surinkti nepavyko, prieÅ¡ingai, apeliacinės instancijos teisme apklaustos liudytojos bei raÅ¡ytiniai įrodymai (greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė) patvirtino iÅ¡teisintojo bei liudytojų A.

B. ir S. B. parodymus dėl nukentėjusiojo konfliktiÅ¡kumo, dažno bereikalingo greitosios pagalbos kvietimo, nuolatinio nepagrįsto jų kaltinimo nukentėjusiojo sumuÅ¡imu, darytina iÅ¡vada, jog I. B. dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje iÅ¡teisintas pagrįstai, nes neįrodyta, jog jis dalyvavo padarant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ . Skundžiamas Kauno apylinkės teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas. Skunde nurodyti argumentai nesuteikia pagrindo jį keisti ar naikinti, todėl prokurorės skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 3 d. nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a: Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės S. N. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                             Evaldas Gražys Teisėjai                                                          Svetlana Jurgaitienė                            Viktoras PreikÅ¡as