2022-11-15 Nr. CB-8875-2-59-3-00019-2021-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-5290

Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00019-2021-4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. lapkričio 15 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas) ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2022 m. lapkričio 3 d. paduotu atsakovų M. B. ir G. B. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. spalio 10 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Atsakovai M. B. ir G. B. padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. spalio 10 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos ieškinį atsakovams M. B. ir G. B. dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, kad kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, nustatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, jog turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Atsakovai kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nutartyje konstatuotų Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimus laikė neesminiais procedūriniais pažeidimais ar galėjusiais lemti neteisingus žemės sklypo patikrinimo rezultatus. Atsakovai pažymi, kad Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos, kurias nustačius ir esant būtinybei, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai gali patekti į privačią teritoriją bei vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę ir be tokios teritorijos savininko ar valdytojo: i) kai privačios teritorijos savininko arba valdytojo rasti negalima; arba ii) kai privačios teritorijos savininkas arba valdytojas atsisako dalyvauti patikrinime ir vengia skirti įgaliotą atstovą; arba iii) kai privačios teritorijos savininkas arba valdytojas atsisako įleisti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnus į privačią teritoriją. Anot atsakovų, apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu neginčijo aplinkybės, jog patikrinimo veiksmai žemės sklype buvo atliki savininkams nedalyvaujant, taip pat ieškovei neįrodžius, kad egzistavo Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos, kurių pagrindu patikrinimas be savininko ar valdytojo galėjo būti atliktas, nepagrįstai šiuos pažeidimus laikė neesminiais. Atsakovų manymu, neaišku, kaip ir kokiu būdu dar reikėtų pažeisti minėtus reikalavimus, kad pažeidimai būtų pripažinti esminiais. Atsakovų teigimu, šie pažeidimai turėjo reikšmės patikrinimo rezultatams, nes atėmė iš atsakovų galimybę dalyvauti patikrinime, teikti paaiškinimus, reikšti prašymus ir pan. Todėl, atsakovų vertinimu, teismai, remdamiesi ieškovės patikrinimo rezultatais, gautais pažeidus Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatų reikalavimus, pažeidė CPK 177 straipsnio 2 dalį, nes savo sprendimus grindė neteisėtai gautais įrodymais.

Atsakovai taip pat nurodo, kad teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl senaties terminų taikymo bylose dėl gamtai padarytos žalos atlyginimo. Atsakovų teigimu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. rugpjūčio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2008 ir 2008 m. gruodžio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2008 suformavo bendro pobūdžio taisyklę, pagal kurią gamtai padarytos žalos atlyginimo klausimai sprendžiami ieškininės teisenos tvarka ir reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas trejų metų sutrumpintas ieškinio senaties terminas. Anot atsakovų, apeliacinės instancijos teismas nenurodė nei vienos kasacinio teismo nutarties, kuri nustatytų kitokią, nei atsakovų nurodyta, kasacinio teismo praktiką dėl senaties terminų taikymo reikalavimui dėl gamtai padarytos žalos atlyginimo.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiami jame nurodomi kasacinio skundo pagrindai dėl nurodytų teisės normų pažeidimo ir nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos. Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžinamas už jį sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiems asmenims.

Grąžinti atsakovei M. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 823 (aštuonis šimtus dvidešimt tris) Eur žyminio mokesčio, sumokėto AB Swedbank banko 2022 m. lapkričio 1 d. mokėjimo nurodymu Nr. 70.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Danguolė Bublienė

Artūras Driukas

Jūratė Varanauskaitė