fcfc7aa6-37f1-44ce-85d5-e1cf679ac901 · Marijampolės rajono apylinkės teismas

civilinė byla Nr.2-2679-399/12                          procesoNr. 2-28-3-02152-2012-0                          procesinio sprendimo kategorija 116.4 (S)                                                                                                                                 MARIJAMPOLĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS                                                                                                                                                                                                                 S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                               2012-11-05              Marijampolė Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Janina Zaržeckienė sekretoriaujant Jolantai Petraitienei, G.

D., I. G. dalyvaujant ieÅ¡kovams A. V. ir V. V., jų atstovei advokatei K.Česnauskienei, atsakovui D. K., atstovui advokatui R. B., trečiajam asmeniui notarei R. M. teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal  ieÅ¡kovų A. V. ir V. V. ieÅ¡kinį (po trÅ«kumų Å¡alinimo) atsakovui D. K., trečiajam asmeniui notarei R. M. dėl sadorio pripažinimo negaliojančiu ir                                                                 N u s t a t ė:

IeÅ¡kovai pateiktÄ Â ieÅ¡kinį palaiko ir praÅ¡o dovanojimo sandorį pripažinti negaliojančiu dalyje ½ žemės skypo, taikyti restitucijÄ ir žemės sklypo ½ dalį grÄ Å¾inti ieÅ¡kovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, statinių žemės sklype, kurio unikalus nr. 4400-2246-7816 nėra, faktinė naudojimosi tvarka žemės sklypu nusistovėjusi, patvirtintos sutartimi ar teismo sprendimu nėra.IeÅ¡kovė A. V. paaiÅ¡kino, kad jÄ apgavo sÅ«nus D. K., nes jis nepasakė, kad dalies žemės sklypo neliks dukrai D.

T., o ji norėjo šį žemės sklypÄ lygiomis dalimis padovanoti vaikams D. K. ir D. T.. Ji žemės sklypÄ iÅ¡sipirko iÅ¡ valstybės ir už jį mokėjo savo pinigais, D. K. tik jÄ visur vežiojo ir padėjo susitvarkyti dokumentus. Kai buvo pas notarę pasiraÅ¡yti sutarties ji notarės nieko neklausė ir sutartį pasirašė jos neskaitydama. Tik po kiek laiko sužinojo, kad visas žemės sklypas padovanotas vienam D. K.. Jos atmintis bloga, ji sega psichine liga, priepuolių metu krenta ant žemės ir atsakovui tai žinoma.

Ji pastatus yra padovanojusi dukrai D. T. tais pačiais metais ir pas tÄ pačiÄ notarę, sutartis tada buvo perskaityta ir ji tÄ sutartį suprato.A. V. V. paaiÅ¡kino, kad jo santuoka su A. V. nenutraukta, tačiau kartu jie negyvena ir jis visų detalių nežino, tačiau žino, kad žemės sklypÄ iÅ¡ valstybės nusipirko A. V., jis kur reikėjo pasirašė, tačiau visais klausimais rÅ«pinosi A. V. ir D. K.. Padovanoti norėjo visÄ 62 arų žemės sklypÄ ir jis suprato, kad žemės sklypo savininku taps D.

K.. Vykstant pas notarę jis sakė D. K., kad paliktų tÄ sklypo dalį, kuriÄ dirba D. T., jai ir toliau dirbti D. K. ir D. T. ne jo vaikai. Jis su A. V. neaptarė kokia sutartis bus sudaryta. Jis galvojo palikti žemės sklypo dalį dirbti D. T., o ne perduoti jai nuosavybę į tÄ sklypo dalį. Pastatų žemės sklype dėl kurio kilo ginčas nėra. Jam nėra svarbu kam priklausys Å¡is žemės sklypas, nes jis gyvena atskirai ir turi savo Å«kį.IeÅ¡kovų atstovė advokatė K.Česnauskienė paaiÅ¡kino, kad sandoris dalyje ½ žemės sklypo turi bÅ«ti pripažintas negaliojančiu kaip neatitinkantis dovanotojų valios, kadangi dėl D.

K. apgaulės – nutylėjimo – ieÅ¡kovai nesuprato, kad padovanos visÄ Å¾emės sklypÄ , o ne jo pusę kaip norėjo padovanoti IeÅ¡kovus visur vežiojo atsakovas, vadovavo pas notarę taip pat jis ir atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovai nėra iÅ¡silavinę, o A. V. turi ir psichikos sutrikimų, sudarant sandorį ieÅ¡kovų buvo iÅ¡reikÅ¡ta ydinga valia dėl sandorio sÄ lygų, nes jie D. K. norėjo padovanoti tik pusę žemės sklypo, juos apgavo atsakovas D. K., nutylėdamas, kad susitarė su notare dėl viso žemės sklypo dovanojimo ir ieÅ¡kovai pasirašė sutartį dėl viso sklypo padovanojimo D.

K..A. D. K. ieÅ¡kovų reikalavimų nepripažino visiÅ¡kai, palaikė atsiliepimÄ ir paaiÅ¡kino, kad jo motina A. V. ir V. V. buvo 62 arų žemės sklypo nuomininkai nuo 2001 metų. Motina jam siÅ«lė užraÅ¡yti pastatus ir žemės sklypÄ , tačiau jis nesutiko dėl pastatų, o dėl žemės sklypo sutiko ir padėjo motinai susitvarkyti dokumentus, kad bÅ«tų galima žemės sklypÄ nusipirkti iÅ¡ valstybės. Jis suadrant žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį sumokėjo savo pinigais tÅ«kstantį litų.

Po pirkimo-pardavimo sutatries tvirtinimo dokumentai liko pas notarę dėl užregistravimo registre ir dovanojimo sutarties paruoÅ¡imo. IÅ¡ karto po pirkimo-pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymo abu Veiveriai jo klausė ar jis priims dovanÄ , tai yra 62 arų žemės sklypÄ . Apie tai, kad jam bus padovanotas Å¡is žemės sklypas žinojo visi dar prieÅ¡ pasiraÅ¡ant dovanojimo sutartį, žinojo ir D. T., kuri jokių pretenzijų dėl to nereiÅ¡kė. D. T. naudojosi gal kokiais 5 arais ginčo žemės sklypo.

Notarė prieÅ¡ pasiraÅ¡ant sutartį tikrai klausė kokia sutartis bus sudaroma ir abu Veiveriai atsakė jog dovanos visÄ Å¾emės sklypÄ . Buvo garsiai pasakyta, kad dovanojamas visas žemės sklypas D. K. ir abu Veiveriai patvirtino, kad sutinka sudaryti tokiÄ sutartį. Jo nuomone ieÅ¡kinys teisme atsirado dėl to, kad taip norėjo D. T. ir darė motinai spaudimÄ . Jis tikrai nenurodė notarei nei Veiveriams kokiÄ sklypo dalį jam dovanoti. Trečiasis asmuo notarė R.Miknevičienė  paaiÅ¡kino, kad savarankiÅ¡kų reikalavimų byloje neturi kaip ir neturi suinteresuotumo bylos baigtimi ir atmeta ieÅ¡kovų atstovės iÅ¡sakytus teiginius jai, kad ji buvo pažįstama su atsakovu ir sandorį tvirtino nesilaikydama jos darbui keliamų reikalavimų.

Ji pradėjo dirbti K. R. notare ir jai buvo perduoti žemės sklypo pirkimo iÅ¡ valstybės dokumentai. ĮmokÄ sumokėjo D. K.. Dovanojimo sutartis buvo perskaityta ir Veiveriai patvirtino, kad dovanoja žemės sklypÄ , o D. K. patvirtino, kad dovanÄ priima ir sutartį visi pasirašė. Veiveriai tikrai susipažinę su sutartimi. Jai nekilo jokių abejonių dėl ieÅ¡kovų psichinės bÅ«klės sudarant sutartį, įrašų apie juos Neveiksnių asmenų registre taip pat nėra. Veiveriai buvo du kartus pas jÄ , vienÄ kartÄ aptarė dovanojimo sandorio sÄ lygas, kitÄ kartÄ kai sandoris buvo patvirtintas.

Jos nuomone ginčas kyla dėl naudojimosi namų valdos žemės sklypu, o ne Å¡iuo 62 arų žemės sklypu.IeÅ¡kinys (po trÅ«kumų Å¡alinimo b.l. 30-33) netenkintinas.Bylos duomenimis nustatyta, kad 2012-04-12 buvo sudaryta dovanojimo sutartis, notarinio registro Nr. 223, pasiraÅ¡yta A. V., V. V. ir D. K., patvirtinta notarės R. M., kuria A. V. ir V. V. padovanojo D. K. žemės sklypÄ , unikalus nr. 4400-2246-7816, žemės Å«kio paskirties 0.6200ha be priklausinių, esantį K. R. savivaldybėje, BebruliÅ¡kės kaime. D.

K. dovanÄ priėmė. Dovanojimo sutartyje nurodyta, kad žemės sklypas Veiveriams priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 25, 2012-03-22, pagrindu, įraÅ¡as galioja nuo 2012-04-05 (b.l. 17-23). Nuosavybės teisė į dovanojamÄ turtÄ D. K. perėjo nuo sutarties pasiraÅ¡ymo ir patvirtinimo momento (tai nurodyta sutarties 2.3 punkte). Dovanojimo sutartis yra įregistruota VÄ® Registrų centras ir nuo 2012-04-25 įraÅ¡as galioja (b.l. 26 ). IÅ¡ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o matyti, kad  žemės Å«kio paskirties žemės sklypÄ ,  unikalus nr. 4400-2246-7816, sudaro ; ariamos žemės 0.2800ha,  0.3000ha pievos ir ganyklos,  0.0200 vandens telkinys, 0.0200ha kitos žemės plotas ir jokie statiniai žemės sklype nefiksuoti, tai patvirtina atsakovo aiÅ¡kinimÄ , kad jis žemės sklype iÅ¡kasė tvenkinį bei paneigia ieÅ¡kovės teiginius, kad žemės sklypas yra kitos paskirties (namų valdos) ir, kad jame yra pastatų (statinių).

Šio oficialaus rašytinio įrodymo šalys neginčijo ir jame fiksuotos aplinkybės laikomos nustatytomis (LR CPK 182 str., 197 str. 2d.). Jokie pasikeitimai ginčo žemės sklype nefiksuoti ir bylos nagrinėjimo pabaigoje tai matyti iš 2012-10-11 VĮ Registrų centras duomenų išrašo. Iš byloje esančių kitų  VĮ Registrų centras duomenų išrašų (b.l.10-13, 14-16) matyti, kad 2012-03-16 D. T., ieškovės dukrai, buvo padovanota dalis statinių tame tarpe ir buto nr. 2, unikalus Nr. 5196-5006-4010:0002, kita jo dalis priklauso atsakovui D.

K. su sutuoktine I. K., žymose nurodyta, kad dalyje D. T. priklausančio buto turi teisę gyventi ir neatlygintinai juo naudotis iki gyvos galvos ieÅ¡kovė A. V. (b.l. 15). Šalių praÅ¡ymu teismo posėįdyje buvo apklausti liudytojai.Liudytoja D. T. (ieÅ¡kovės dukra, atsakovo sesuo) paaiÅ¡kino, kad 62 arų žemės sklype padovanotame D. K. statinių nėra. Kiek iÅ¡ to žemės sklypo dirba ji pasakyti negali. Dar sklypui esant valstybės nuosavybe ji pradėjo rÅ«pintis dokumentai, kad sklypÄ bÅ«tų galima nusipirkti, tačiau jie nebuvo baigti tvarkyti. Jos motina A.

V. jai padovanojo pastatus ir sutartį tvirtino notarė R.Miknevičienė tuomet sutartis buvo duota visiems skaityti. Po žemės sklypo dovanojimo sutarties pasraÅ¡ymo, motina sakė, kad jos neskaitė. Motina ir V. V. buvo sakę, kad jai ir D. K. padovanos po dalį Å¡io žemės sklypo, todėl D. K. turėjo priimti kaip dovanÄ tik pusę žemės sklypo. Mamai blogai su nervais. Ji žino, kad perkant žemės sklypÄ iÅ¡ valstybės, pinigus 1000 litų savo pinigais sumokėjo D. K.. Liudytojas G.

T. paaiÅ¡kino, kad D. K. turėjo su jais tartis prieÅ¡ priimdamas dovanų žemės sklypÄ , nes jie (Tunaičiai) liko be žemės. Veiveriai tikrai buvo sakę, kad žemės sklypÄ padovanos D. K. ir D. T. po pusę sklypo. Perkant žemės sklypÄ iÅ¡ valstybės pinigus savo mokėjo D. K.. Liudytoja K. A. paaiÅ¡kino, kad ji yra D. T. draugė ir žino, kad D. T. buvo pradėjusi tvarkyti dokumentus dėl žemės sklypo pirkimo iÅ¡ valstybės. D. T. dirba gal 10 arų žemės sklypo, kuriame yra Å¡iltnamis, o toliau yra prÅ«das (tvenkinys).L.

S. Klimaitė (atsakovo sesuo, ieÅ¡kovės dukra) paaiÅ¡kino, kad D. K. tuo žemės sklypu rÅ«pinasi ir jį prižūri jau seniai, bÅ«tent jis iÅ¡kasė tvenkinį, kirto karklus, sodinosi daržoves. Motina D. T. padovanojo namus ir tuomet pati dar kartÄ patvirtino, kad 62 arų žemės sklypÄ padovanos D. K.. Perkant žemės sklypÄ iÅ¡ valstybės savo pinigais sumokėjo D. K.. Liudytoja I. K. (atsakovo sutuoktinė) paaiÅ¡kino, kad A. V. jau prieÅ¡ kokius tris metus pati pasiÅ«lė iÅ¡sipirkti žemės sklypÄ iÅ¡ valstybės ir tuomet ji sklypÄ užraÅ¡ys D.

K.. Žemės sklypas buvo pirktas Veiverių vardu, tačiau pinigai buvo jos (I. K.) ir D. K.. Sumokėjo grynais pinigais tÅ«kstantį litų. Veiveriai Å¡ių pinigų neatidavė, kadangi buvo susitarta, kad jie padovanos žemės sklypÄ ir pažadÄ Ä¯vykdė, tai yra žemės sklypÄ padovanojo D. K.. Ji niekada negirdėjo apie siÅ«lymÄ dovanoti atsakovui tik dalį žemės sklypo. A. V. sutartį ginčija, nes liko be savo buto ir tapo tiesiogiai priklausoma nuo D. T.. pati A. V. yra sakiusi, kad D.

T. neperka jai vaistų nuo Å¡irdies. A. V. psichikos liga tikrai neserga. A. V. yra sudariusi daug sutarčių pas notarÄ ir niekada nekilo jokių problem. Liudytoja paaiÅ¡kino, kad po žemės pirkimo iÅ¡ valstybės jai D. K. sakė, kad jau tada pas notarę Veiveriai derino aplinkybes dėl viso žemės sklypo dovanojimo ir nebuvo taip, kad D. K. kažkÄ sutvarkė prieÅ¡ jų valiÄ . Dovanojimo sutartimi dovanotojas neatlygintinai perduoda turtÄ kitai Å¡aliai -apdovanotajam (LR CK 6.465 str. 1d.).

Dovanojant nekilnojamÄ jį daiktÄ sutartis turi bÅ«ti patvirtinta notaro ir pasekmes tretiesiems asmenims sukelia tik jÄ Ä¯registravus vieÅ¡ame register (LR CK 6.469 str. 2 d., 3d.).Dovanojimo sutartis gali bÅ«ti pripažinta negaliojančia LR CK 6.470 str. 7 d. pagrindu ir taip pat dovanotojas turi teisę kreiptis į teismÄ dėl dovanojimo panaikinimo esant LR CK 6.472 str. 1 d. iÅ¡vardintoms sÄ lygoms.IeÅ¡kovai Å¡iais pagrindais ieÅ¡kinio nepareiÅ¡kę, jie praÅ¡o dovanojimo sutartį pripažinti iÅ¡ dalies negaliojančia bendrais sandorių nuginčijimo pagrindais, o bÅ«tent praÅ¡o sutartį dalyje ½ dalies žemės sklypo pripažinti negaliojančiu kaip sudarytÄ dėl apgaulės LR CK 1.91 str. pagrindu ir įrodinėja, kad atsakovas D.

K. ieÅ¡kovus apgavo, nes jie norėjo jam padovanoti ½ dalį Å¡io žemės sklypo, o kitÄ Â½ dalį padovanoti D. T. bei nurodo, kad apgaulė pasireiÅ¡kė tuo, kad atsakovas nepasakė notarei, kad ieÅ¡kovai jam nori padovanoti tik pusę žemės sklypo, o ne visÄ sklypÄ . Teismas ginčus sprendžia pagal pareikÅ¡tus reikalvimus ir tik dėl jų gali pasisakyti (LR CPK 5 str., 135 str.). IeÅ¡kovai procesiniu dokumentu – ieÅ¡kiniu – nustato ginčo ribas. Sprendžiant klausimÄ dėl sandorio nuginčijimo svarbu nustatyti kokia buvo sandorį sudarančių asmenų valia bÅ«tent sandorio sudarymo metu ir nesvarbu jeigu ta valia pasikeičia vėliau.  IeÅ¡kovai neįrodė, kad sandorio sudarymo metu jų valia buvo padovanoti D.

K. ir D. T. po ½ žemės sklypo, nes tokiu bÅ«du visiÅ¡kai neaiÅ¡ku kodėl nevyko pas notarÄ D. T., kuriai kaip apdovanotajai bÅ«tų reikėję pasiraÅ¡yti sutartyje (LR CPK 178str.). IeÅ¡kovas V. V. teismo posėdžio metu prisiekęs patvirtino, kad vyko pas notarÄ padovanoti D. K. viso žemės sklypo ir jis žinojo bei suprato, kad bus dovanojamas visas žemės sklypas, D. T. prašė palikti dalį žemės sklypo dirbti, o ne jos nuosavybėje.Kiti byloje esantys įrodymai taip pat patvirtina, kad  ieÅ¡kovų valia buvo padovanoti visÄ Å¾emės sk;lypÄ D.

K., kadangi sandorio šalių veiksmus iš esmės vienodai aiškina tiek ieškovas V. V., tiek atsakovas D. K., tiek trečiasis asmuo notarė R.Miknevičienė, o būtent nesiskiria jų aiškinimas dalyje to, kad jau sudarant žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį iš valstybės buvo tariamasi, kad šis žemės sklypas bus padovanotas D. K., dokumentai buvo palikti pas notarę, kad būtų pirmiausia pirkimo-pardavimo suatrtis įregistruota viešame register, o vėliau paruoštas dovanojimo sutarties tekstas.

Neįrodė ieÅ¡kovai ir to, kad jie nežinojo kokiÄ sutartį pasiraÅ¡o, kadangi per 2012 metus ieÅ¡kovai sudaro jau kelintÄ nekilnojamojo daikto perleidimo ar įgijimo sandorį ir jų sudarymo tivarka tikrai buvo žinoma. Tiek ieÅ¡kovė A. V. pati, tiek liudytoja D. T. patvirtino, kad dovanojant D. T. dalį buto bei kitų statinių 2012-03-16 dovanojimo sutartį ta pati notarė R.Miknevičienė perskaitė ir A. V. jÄ suprato, todėl visiÅ¡kai neįtikima tai, kad sudarant žemės sklypo dovanojimo sutartį 2012-04-12 Å¡i dovanojimo sutartis nebuvo perskaityta kaip teigia ieÅ¡kovė A.

V.. nors tiek ji pati, tiek ieÅ¡kovas V. V. neneigia to fakto, kad sutartis prieÅ¡ pasiraÅ¡ant jiems buvo pateikta susipažinti, notarė R.Miknevičienė gi tvirtina, kad tikrai garsiai įvardino, kad dovanojamas visas žemės sklypas ir dovanotojai sutiko, kad toks sandoris bÅ«tų tvirtinamas ir jis buvo patvirtintas. Teismas pagrindo abejoti notare neturi, nes ieÅ¡kovai neįrodė, kad notarę ir atsakovÄ sieja kažkokie santykiai ar, kad buvo susitarimas tarp jų neatitinkantis pačių sandorio Å¡alių valios.

Teismas bylÄ nagrinėja pagal ieÅ¡kovų pateiktÄ ieÅ¡kinį šalinant teismo nutartimi nustatytus trÅ«kumus (b.l. 28,30-33) ir jame visiÅ¡kai nepasisakyta, kad ieÅ¡kovė serga kokia liga ir dėl to jai sunku suvokti savo veiksmus ar iÅ¡reikÅ¡ti savo valiÄ , to ieÅ¡kovė bei jos atstovė neįrodinėjo ir nagrinėjant bylÄ , tik baigiant bylos nagrinėjimÄ ieÅ¡kovė pradėjo kalbėti apie savo ligas, tačiau reikalvimų nekeitė ir neprašė pripažinti dovanojimo sutarties dalyje negaliojančia LR CK 6.470 str. 7 d. pagrindu, o bÅ«tent neįrodinėjo, kad serga sunkia nepagydoma liga dėl kurios negalėjo pareikÅ¡ti savo tikrosios valios ir teismas analizuoja tik tuos įrodymus ir motyvus kurie reikÅ¡mingi sprendžiant klausimÄ ar buvo ieÅ¡kovai apgauti atsakovo prieÅ¡ sandorio sudarymÄ ar sandorio sudarymo metu ir ar dėl to buvo patvirtintas sandoris neatitinkantis ieÅ¡kovų valios.

Sandoriai – tai sÄ moningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. jais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Sutartis yra dviÅ¡alis ar daugiaÅ¡alis sandoris. Civilinių santykių dalyviai, sudarydami sutartis, yra lygÅ«s ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas, t. y. sutarties Å¡alys turi teisę savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumÄ , apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu.

Dėl to sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo Å¡iam stabilumo tikslui prieÅ¡tarautų (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje J. Z. v. S. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-745/2011; 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Turneka“ v. J. Černiauskas ir kt., bylos Nr. 3K-3-472/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje T. T. v. UAB „Serneta“, bylos Nr. 3K-3-189/2008; kt.). IeÅ¡kovai įrodinėja, kad atsakovo apgaulė pasireiÅ¡kė tuo, kad jis neprieÅ¡taravo jog tėvai jam dovanoja visÄ Å¾emės sklypÄ nors turėjo tikslÄ padovanoti jam tik ½ žemės sklypÄ bei tuo, kad atsakovas pasirinko notarÄ , visur vežiojo tėvus ir vadovavo sandoriui ir tuo ieÅ¡kovus apgavo.             Apgaulė - sandorį sudarančių asmenų suklaidinimas dėl esminių sudaromo sandorio aplinkybių-  gali pasireikÅ¡ti aktyviais veiksmais, o bÅ«tent teigiant tai ko nėra arba pasyviais veiksmais, tai yra nuslepiant svarbias sandorio aplinkybes, tačiau visais atvejais turi bÅ«ti nustatyta asmens tyčia, asmuo turi sÄ moningai nukreipti savo veiksmus ar neveikimÄ , kad suklaidinti sandorį sudarantį asmenį ir Å¡is sandorį sudarytų, tai yra apgaule laikomas tyčinis asmens elgesys, kuriuo siekiama suklaidinti sandorio Å¡alį ir taip jÄ palenkti sudaryti sandorį, kitaip sakant sandoris turi bÅ«ti sudarytas prieÅ¡ jį sudarančio asmens valiÄ .

             Vertinant, ar buvo sandoris sudarytas prieÅ¡ asmens valiÄ taikytinas protingumo kriterijus, t. y. Å¡alies, teigiančios, kad ji sudarė sutartį (sandorį) prieÅ¡ savo valiÄ , elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiÅ¡kia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiÅ¡kumui, kiekvienas asmuo privalo pats rÅ«pintis savo teisėmis ir pareigomis. PrieÅ¡ atlikdamas bet kokį veiksmÄ , asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius.

Atitinkamo sandorio pagrindu Å¡alims atsiranda teisės ir pareigos; dėl to kiekvienas asmuo, prieÅ¡ sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, o kokias - praras. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali bÅ«ti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio Å¡alies neapdairumo, neatidumo ar nerÅ«pestingumo. Dovanojimo sutartis yra valios aktas, kuriuo Å¡io sandorio Å¡alys sÄ moningai siekia tam tikro tikslo – dovanotojas nori neatlygintinai perduoti turtÄ kito asmens nuosavybėn, o apdovanotasis nori jį neatlygintinai gauti.

Vertinant tai, kad tiek ieÅ¡kovas V.veiverys, tiek notarė, tiek atsakovas visÄ laikÄ vienodai aiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovų valia buvo padovanoti visÄ Å¾emės sklypÄ atsakovui, o D. T. turėjo tik iÅ¡laikyti galimybę dalį žemės sklypo dirbti, tai yra naudoti savo reikmėms, o ne juo disponuoti, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad sandoris buvo sudarytas tiks kokį ieÅ¡kovai ir turėjo tikslÄ sudaryti, o bÅ«tent padovanoti žemės sklypÄ Â D. K., kurio pastangomis jis ir buvo nupirktas iÅ¡ valstybės bei buvo dirbamas ir prižiÅ«rimas.

IeÅ¡kovės suklydimas gali bÅ«ti ne dėl žemės sklypo dovanojimo, o bÅ«tent dėl to, kuris žemės sklypas padovanotas, kadangi ji vis teigia, kad žemės sklype yra statinių, o bÅ«tent namas, tvartai, Å¡iltnamis, tačiau bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad žemės sklype unikalus nr. 4400-2246-7816, kurį ieÅ¡kovai padovanojo atsakovui, jokių statinių nėra ir jo paskirtis yra ne namų valdos (kita), o žemės Å«kio paskirties žemė.IeÅ¡kovai neįrodė, kad sandorį sudarė prieÅ¡ savo valiÄ Â dėl atsakovo apgaulės (LR CPK 178 str.) ir ieÅ¡kovų ieÅ¡kinys (po trÅ«kumų Å¡alinimo) netenkintinas.IeÅ¡kovai teisiniu pagrindu nurodo ne tik LR CK 1.91 str. (dėl apgaulės) bet ir LR CK 1.80 str., nenurodydami Å¡io straipsnio dalies.

LR CK 1.80 str. 1 d. reglamentuoja, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Ieškovai neįrodinėjo kokioms imperatyvioms įstatymo normoms sandoris prieštarauja tokių aplinkybių teismas taip pat nenustatė, kadangi sandorio sudarymo metu ieškovai buvo žemės sklypo savininkai, turėjo teisę laisvai disponuoti savo turtu, taiga jį ir padovanoti asmeniui savo nuožiūra, sudarant sutartį žemės sklypas nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas jų vardu, tvirtinant sandorį buvo pateikti visi reikalingi dokumentai ir nenustačius, kad žemės sklypo dovanojimo sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ieškovų reikalavimas netenkinamas ir šiuo pagrindu.Dėl kitų šalių motyvų teismas nepasisako kaip neturinčių reikšmės šiai bylai.Ieškinys netenkinamas, todėl bylinėjimosi išlaidos atsakovui ir valstybei priteisiamos iš ieškovų lygiomis dalimis (LR CPK 79 str., 88 str., 93 str. 1d., 96 str., 98 str.).

Vadovaujantis išdėstytu ir LR CPK 259 str., 260 str., 268 str. teismas                                        N u s p r e n d ė: Ieškovų A. V. ir V. V. ieškinio (po trūkumų šalinimo) atsakovui D. K., trečiajam asmeniui notarei R. M. dėl 0.6200ha žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-2246-7816, Bebruliškės kaime, K. R. savivaldybėje dovanojimo sandorio 2012-04-12 notarinio registro Nr. 223, dalyje ½ dalies žemės sklypo dovanojimo pripažinimo negaliojančiu kaip sudaryto dėl apgaulės ar prieštaraujančio imperatyvioms įstatymo normoms netenkinti.Priteisti iš ieškovų A.

V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis atsakovo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas advokato teisinei pagalbai apmokėti po 750 Lt iÅ¡ kiekvieno D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)             Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis bylinėjimosi iÅ¡laidas turėtas ryÅ¡ium su procesinių dokumentų įteikimu po 12,40 Lt iÅ¡ kiekvieno valstybei (turi bÅ«ti sumokėtos į Marijampolės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), bankas “Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu kauno apygardos teismui per marijampolės rajono apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                  Janina Zaržeckienė