2021-10-06 Nr. AB-21294-3-61-3-00161-2020-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1722-629/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00161-2020-5

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Mildos Vainienės (pranešėja) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo asociacijos Lietuvos muzikų sąjungos skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – A. G.) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas asociacija Lietuvos muzikų sąjunga (toliau – ir LMS) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisijos (toliau – ir Komisija) 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. S-2019-8042 „Dėl Jūsų prašymo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Komisiją atlikti tyrimą pagal LMS 2019 m. gruodžio 19 d. skundą Nr. SI‑68 „Dėl LR Seimo narės A. G. 2019-12-18 kreipimosi Nr. SN-S-28“ (toliau – ir Skundas) bei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – ir Seimas) narė A. G. (toliau – ir Seimo narė) 2019 m. gruodžio 18 d. kreipimusi Nr. SN-S-28 „Dėl informacijos pateikimo“ reikalavo LMS prezidentės paaiškinti, „kokiu pagrindu savivaldybės įstaigos priklausančiose patalpose LMS vykdė komercinę veiklą, pateikti išsamią informaciją apie tokį veiksmą reglamentuojančias sutartis, parengtas ataskaitas apie gautų už bilietus lėšų panaudojimą, sumokėtus mokesčius bei viešųjų finansų panaudojimą rengiant koncertus, t. y. kiek šiam tikslui buvo naudota kultūros tarybos skiriamų projektinių lėšų.“ Seimo narė taip pat prašė „pateikti duomenis apie 2014, 2015, 2016, 2017 ir 2019 metų LMS vykdytų Birštone renginių finansavimą bei pardavinėtus bilietus, jeigu taip buvo, pateikti tokius veiksmus pagrindžiančius dokumentus“.

3. Pareiškėjas 2019 m. gruodžio 19 d. kreipėsi į Komisiją su Skundu, prašydamas ištirti bei įvertinti, ar Seimo narės rašte pateikti reikalavimai LMS prezidentei nepažeidžia Seimo nario etikos reikalavimų ir ar neprieštarauja Lietuvos Respublikos Seimo statutui bei Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Komisija Sprendimu nusprendė nepradėti Seimo narės elgesio tyrimo. Pareiškėjas teigė, kad Komisijos Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes Komisija, atsisakydama pradėti tyrimą, nurodė netinkamą teisinį pagrindą – nurodė Seimo statuto 14 straipsnio 4 dalį, nors rėmėsi Seimo statuto 12 straipsnio 4 dalyje numatyta norma. Pareiškėjas pažymėjo, kad Seimo nario paklausimo teisė pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir galiojantį teisinį reguliavimą nėra absoliuti.

4. Pareiškėjas nurodė, kad LMS yra meno kūrėjų asociacija. LMS įstatų 13.1, 13.2, 13.3 punktuose numatyta, kad LMS viešina tą informaciją ir dokumentus, kurie turi būti vieši pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, o visa kita informacija yra pateikiama susipažinti tik LMS nariams. LMS, gaudama projektų finansavimą iš Lietuvos kultūros tarybos administruojamo fondo, privalo atsiskaityti už šių projektų įgyvendinimą tik Lietuvos kultūros tarybai įstatymų nustatyta tvarka. Bilietų pardavimų informaciją ir ataskaitas teikia mokesčių administratoriui – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. LMS su Birštono savivaldybe yra sudariusi jungtinės veiklos sutartį, pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą, tokios sutarties sąlygos bei jos vykdymas gali būti atskleidžiamas tik įstatymų nustatyta tvarka ir tretiesiems asmenims nėra atskleidžiamas.

5. Pareiškėjas pažymėjo, jog jo su Lietuvos Respublikos Seimu nesieja jokie pavaldumo ir atskaitomybės santykiai, nei LMS prezidentė, nei pareiškėjas nėra atskaitingi nei Seimui, nei atskiram Seimo nariui, tuo labiau – Seimo narės parlamentinė veikla nėra susijusi su kultūros, meno ar švietimo sritimis, todėl pareiškėjas negali būti priskirtas prie tų subjektų, kurių atžvilgiu gali būti realizuojama Seimo nario paklausimo teisė. Seimo narė, teikdama rašytinius reikalavimus LMS prezidentei, pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso (toliau – ir Kodeksas) reikalavimus ir veikė ne pagal apibrėžtas Seimo nario teises ir pareigas.

6. Atsakovas Komisija atsiliepime į skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

7. Atsakovas nurodė, jog Komisija 2019 m. gruodžio 20 d. posėdyje sprendė, ar pradėti Seimo narės elgesio tyrimą pagal LMS Skundą. Vadovaudamasi Seimo statuto 12 straipsnio 4 dalies, 14 straipsnio 1 ir 2 dalių, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 101 straipsnio 2 dalies nuostatomis, Komisija nusprendė nepradėti Seimo narės elgesio tyrimo. Komisija pažymėjo, jog Sprendime buvo padaryta redakcinio pobūdžio klaida, tačiau iš Sprendime cituojamos nuostatos turinio akivaizdu, kad remiamasi Seimo statuto 12 straipsnio 4 dalies nuostata, o ne Seimo statuto 14 straipsnio 4 dalies nuostata. Tokia techninė klaida nėra laikytina esmine, dėl kurios Sprendimas galėtų būti pripažintas neteisėtu.

8. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad Seimas vykdo parlamentinę kontrolę, tiek tiesiogiai, tiek per savo suformuotus komitetus ir komisijas. Seimo narė yra Seimo Aplinkos apsaugos komiteto ir Antikorupcijos komisijos narė. Asociacijų įstatymo 101 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad metinių finansinių ataskaitų rinkinys, veiklos ataskaita kartu su auditoriaus išvada, taip pat metinė ataskaita yra vieši dokumentai. Kodekso 7 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai, kada valstybės politiko elgesio tyrimas gali būti pradėtas. Straipsnyje vartojama lingvistinė formuluotė „gali būti pradėtas“ neįpareigoja Komisijos visais atvejais pradėti elgesio tyrimą. Komisija konstatavo, kad nėra pakankamo teisinio pagrindo pradėti Seimo narės elgesio tyrimą.

9. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. G. atsiliepime į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. birželio 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino, panaikino Komisijos Sprendimą, įpareigojo Komisiją išnagrinėti Skundą ir priimti sprendimą bei priteisė pareiškėjui 30 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

11. Teismas nustatė, kad Komisija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Seimo statutu, Kodeksu, Seimo nutarimais ir Komisijos darbo tvarkos taisyklėmis. Teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje dėl savivaldybių etikos komisijų diskrecijos teisės (ne)pradėti tyrimą, nurodyta, kad etikos komisijos diskrecija spręsti dėl tyrimo nepradėjimo nėra absoliuti. Ginčo atveju pareiškėjas su Skundu kreipėsi į Komisiją, siekdamas, jog Komisija įvertintų trečiojo suinteresuoto asmens elgesio atitikimą Kodekse nustatytiems Seimo nario etikos reikalavimams, kas ir priskirta jos kompetencijai. Pareiškėjas Skunde nurodė kokiais konkrečiais veiksmais galimai buvo pažeista Seimo nario etika. Teismas pažymėjo, kad konstatuoti, ar politikas padarė, ar nepadarė Kodekso principų pažeidimą, yra išimtinai Komisijos prerogatyva. Komisija, nekonstatavusi pareiškėjo pateikto prašymo neatitikimo proceso teisės normoms, negalėjo atsisakyti pradėti pareiškėjo skundo tyrimą.

12. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad LVAT savo praktikoje, analizuodamas savivaldybių etikos komisijų teisę nepradėti tyrimo, padarė išvadą, kad sprendimas nepradėti valstybės politiko elgesio tyrimo turi būti priimamas nepradėjus valstybės politiko elgesio tyrimo. Ginčijamame Sprendime Komisija atsisakė pradėti pareiškėjo skundo dėl Seimo narės tyrimą, atsižvelgusi į Seimo statuto 12 straipsnio 4 dalį (teismas pažymėjo, kad buvo padaryta technine klaida nurodant Seimo statuto 14 straipsnio 4 dalį). Todėl teismas vertino, kad Komisija priėmė Sprendimą nepradėti tyrimo jau pradėjusi pareiškėjo Skundo tyrimą, nes Komisija, priimdama Sprendimą, įvertino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias Seimo nario veiklą, kas turėtų būti daroma atliekant tyrimą ir priimant Kodekso 9 straipsnyje numatytą sprendimą.

13. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalimi, konstatavo, jog tai, kad Komisija Sprendimu atsisakė pradėti tyrimą pagal pareiškėjo Skundą, nesant tam įstatyme numatyto pagrindo, nemotyvuojant savo sprendimo, kodėl nusprendė nepradėti Seimo narės elgesio tyrimo, o sprendimą nepradėti tyrimo priėmė įvertinusi materialiosios teisės normas, nesudarė pagrindo Sprendimą pripažinti teisėtu. Teismas nurodė, kad Sprendimas yra naikintinas bei įpareigojo Komisiją Kodekso nustatyta tvarka išnagrinėti pareiškėjo Skundą, priimant Kodekso 9 straipsnyje numatytą sprendimą.

III. 14. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti be kita ko ir Seimo, Seimo narių veiklos. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2010 m. gegužės 13 d. nutarime konstatavo, kad ši veikla reiškia tokią veiklą, kuria įgyvendinama valstybės valdžia, ir kad ši veikla negali būti tapatinama su tokia veikla, kurią apima ABTĮ vartojama sąvoka „viešasis administravimas“. LVAT yra ne kartą konstatavęs, kad Seimo Peticijų komisija veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas (LVAT 2014 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822‑91/2014). Jai suteikti įgaliojimai kyla iš Seimo veiklos ir jį įgyvendina valstybės valdžią. Pagal Seimo statuto nuostatas visos Seime sudaromos nuolatinės komisijos turi vienodą teisinį statusą, veikia vienodomis teisėmis, todėl darytina išvada, kad ir Komisija nėra viešojo administravimo subjektas. Todėl teismas, nurodęs, kad jis vykdo Seimo komisijų veiklos kontrolę, netinkamai interpretavo Lietuvos Respublikos Konstituciją ir valdžių padalijimo principą.

14.2. Teismas sprendime įpareigojo Komisiją išnagrinėti pareiškėjo Skundą ir priimti Kodekso 9 straipsnyje numatytą sprendimą. Kaip jau buvo minėta, teismai negali perimti Seimo įgaliojimų, t. y. už šią instituciją priimti atitinkamų sprendimų arba įpareigoti minėtą valdžios instituciją išleisti aktus, susijusius su valstybės valdžios vykdymu. Teismas neturėjo teisės įpareigoti Komisiją atlikti tyrimą ir priimti sprendimą.

14.3. Komisija, gavusi asmens kreipimąsi, kuriame prašoma atlikti valstybės politiko elgesio tyrimą, pirmiausia turi įvertinti, ar kreipimesi išdėstytų faktų tyrimas priklauso Komisijos kompetencijai, ar nurodytos faktinės aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą valstybės politiko elgesio tyrimui. Vienas iš tyrimo pradėjimo pagrindų yra visuomenės informavimo priemonėse paskelbta pagrįsta informacija apie galimai padarytą pažeidimą (Kodekso 7 str. 1 d. 2 p.). Pagal šią nuostatą Komisija, dar prieš pradėdama tyrimą, turi vertinti, ar informacija yra pagrįsta, ar ji suteikia pakankamą faktinį pagrindą pradėti valstybės politiko elgesio tyrimą. Todėl Komisija turi išsamiau susipažinti su kreipimesi nurodomais faktais. Komisija laikosi nuostatos, kad išsamesnis susipažinimas su fizinio ar juridinio asmens kreipimesi pateiktais faktais prieš Komisijai priimant sprendimą, ar pradėti tyrimą, nėra laikytinas tyrimo pradėjimu, priešingu atveju Komisija privalėtų atlikti tyrimą visais atvejais, net kai kreipimesi dėstomi akivaizdžiai tikrovės neatitinkantys ar išgalvoti teiginiai. Komisija pažymi, kad VAĮ 14 straipsnio 5 dalies 3 punktas nurodo, jog prašymas ar skundas gali būti nenagrinėjamas, jeigu jis grindžiamas akivaizdžiai tikrovės neatitinkančiais faktais arba jeigu jo turinys nekonkretus ir nesuprantamas.

15. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. G. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį tenkinti, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą bei priimti naują sprendimą – atmesti LMS skundą kaip nepagrįstą.

16. Seimo narė pažymi, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Seimo, Seimo narių veiklos. Seime sudaromos nuolatinės komisijos veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas. Komisija nėra viešojo administravimo subjektas, todėl teismas netinkamai taikė VAĮ nuostatas ir aiškino valdžių padalijimo principą. Seimo narė akcentuoja, kad Komisijos atliekamas susipažinimas su asmens kreipimesi išdėstytais faktais nėra laikytinas tyrimo pradėjimu, nes tokie veiksmai atliekami iki Komisijai priimant sprendimą pradėti (arba nepradėti) tyrimą, todėl teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas buvo pradėjęs pareiškėjos prašymo tyrimą.

17. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

17.1. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad Komisija nevykdo viešojo administravimo funkcijų. Pareiškėjas su tuo nesutinka bei pažymi, kad atsakovo minėtoje LVAT praktikoje buvo sprendžiama dėl Seimo Peticijų komisijos veiklos, kurią be Seimo statuto reguliuoja ir specialus Lietuvos Respublikos peticijų įstatymas. Atsakovo nurodytos LVAT bylos ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) nesutampa. Komisija Sprendime yra nurodžiusi, kad Sprendimas gali būti skundžiamas administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka. Todėl atsakovo pozicija yra nenuosekli ir prieštaringa.

17.2. Pareiškėjas dėl teismo kompetencijos nurodo, kad teisinis santykis yra nustatomas ne tik pagal formaliuosius įstatyme numatytus teisinio santykio subjekto požymius, bet ir pagal šio subjekto veiklos turinį. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas įgyvendino Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisę į teisminę pažeistų teisių ir laisvių gynybą. Priešingas aiškinimas reikštų, kad minėta konstitucinė norma realiai neveikia.

17.3. Kodekso 7 straipsnis nesuteikia Komisijai diskrecijos teisės nepradėti tyrimo savo nuožiūra, juolab, kai pareiškėjas pateikė pakankamai faktinių duomenų ir argumentų, kurie sudaro pagrindą pradėti tyrimą. Atsakovas nepagrįstai rėmėsi Asociacijų įstatymu, nes nei Seimui, nei atskiriems Seimo nariams nėra priskirtos asociacijų finansinės veiklos kontrolės ar auditavimo teisės. Seimo narė, be kita ko, prašė jungtinės veiklos sutarties, kurios gali būti pateikiamos tik įstatymų numatytais atvejais. Seimo narė savo veiksmais pažeidė ultra vires (viršijant įgaliojimus) doktrinos principą. Komisija nepateikė jokių duomenų, jog Seimo narė vykdė kokį nors parlamentinį tyrimą LMS atžvilgiu, kuris būtų susijęs su Seimo narės parlamentine veikla.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisijos 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimo Nr. S-2019-8042 „Dėl Jūsų prašymo“ ir Komisijos įpareigojimo atlikti tyrimą pagal LMS 2019 m. gruodžio 19 d. skundą Nr. SI‑68 „Dėl LR Seimo narės A. G. 2019-12-18 kreipimosi Nr. SN-S-28“ teisėtumo ir pagrįstumo.

19. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino, panaikino Komisijos Sprendimą, įpareigojo Komisiją išnagrinėti Skundą ir priimti sprendimą. Atsakovas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu faktinių aplinkybių nustatymu, taip pat teisės aiškinimu bei taikymu, prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują – pareiškėjo skundą atmesti.

20. Teisėjų kolegija pažymi, kad administraciniai teismai ir šių teismų teisėjai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą. Konstitucinė teisingumo vykdymo samprata suponuoja tai, kad teismai bylas turi spręsti tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytos kompetencijos ir neperžengdami savo jurisdikcijos ribų, neviršydami kitų įgaliojimų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492‑704/2013).

21. Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso 6 straipsnio 1 dalis nustato, kad valstybės politikų elgesio, kuriuo pažeidžiami šiame kodekse nustatyti valstybės politikų elgesio principai ir nuostatos, tyrimą atlieka institucijos, kurioje valstybės politikas eina pareigas, veiklą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka sudarytos komisijos: 1) Lietuvos Respublikos Seime ir Lietuvos Respublikos Vyriausybėje – Seimo Etikos ir procedūrų komisija; 2) savivaldybių tarybose – savivaldybių tarybų sprendimu iš jų narių ir gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovų sudarytos etikos komisijos. Vadovaujantis Kodekso 10 straipsniu (2015 m. gruodžio 15 d. įstatymo Nr. XII-2183 redakcija), šių komisijų sprendimai gali būti skundžiami ABTĮ nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba jo įteikimo valstybės politikui, dėl kurio yra priimtas sprendimas, dienos.

22. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – ir Konstitucija) įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2003 m. gegužės 30 d. nutarimus, 2004 m. vasario 13 d. sprendimą, 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimus). Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime konstatavo, kad iš Konstitucijos kyla maksima, jog tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina; teismų, priimančių sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, susisaistymas savo pačių sukurtais precedentais (sprendimais analogiškose bylose) neišvengiamai suponuoja tai, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia (be kita ko) anksčiau sprendžiant analogiškas bylas; iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą. Taip pat administracinį teismą saisto jo paties sukurti precedentai ir jo paties suformuota tuos precedentus pagrindžianti doktrina (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA‑3924-575/2015). Taigi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas privalo užtikrinti savo jurisprudencijos tęstinumą (nuoseklumą, neprieštaringumą) ir savo sprendimų prognozuojamumą remdamasis savo jau suformuota administracinės teisės doktrina ir precedentais.

23. Nagrinėjamoje byloje precedentinę reikšmę turi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA‑769‑415/2021, kurioje teisėjų kolegija konstatavo, kad „<...> iš valdžių padalijimo principo ir Seimo funkcijų bei Seimo nario, kaip Tautos atstovo, teisių ir pareigų kyla priedermės įstatymu nustatyti teisines ribas, kurios apibrėžia Seimo nario veiklą, kaip patenkančią į ordinarinių teismų (bendrosios kompetencijos ir administracinių) jurisdikcijos apimtį. Šiuo atveju nėra jokio teisinio pagrindo teisės aiškinimui taikant tam tikras analogijas, ypač specialiųjų teisės normų taikymui pagal analogiją, kas netoleruotina Lietuvos teisinėje sistemoje (CK 1.8 str. 3 d.), o taip pat ir atsižvelgiant į viešojoje teisėje galiojantį principą – leidžiama tik tiek, kiek yra nustatyta teisės. Taigi, vertinant Seimo Etikos ir procedūrų komisijos veiksmus, netaikytina teismų praktika dėl savivaldybių etikos komisijų veiklos.“

24. Pažymėtina, jog cituojamoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje išplėstinė teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad „<...> kaip matyti iš Aiškinamojo rašto, įstatymų leidėjo valia ir ketinimai buvo įtvirtinti tokį teisinį reglamentavimą, kuriuo būtų užtikrinta politiko teisė skųsti Komisijos sprendimus, priimtus dėl Komisijos teisinių vertinimų iš esmės, kaip sukeliančius tokiam politikui teisinius padarinius. Tačiau nėra jokių teisinių pagrindų konstatuoti, kad administracinių teismų jurisdikcijai priskirta ir bet kurių kitų Komisijos sprendimų, tarp kurių ir sprendimai nepradėti tyrimo pagal pareiškėjų kreipimąsi, teisminė pagrįstumo ir teisėtumo kontrolė <...>.“

25. Remdamasi anksčiau išdėstytomis teisės aktų nuostatomis, aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika bei faktinėmis bylos aplinkybėmis – Komisija Sprendimu nusprendė nepradėti Seimo narės elgesio tyrimo pagal pareiškėjo 2019 m. gruodžio 19 d. kreipimąsi ištirti bei įvertinti, ar Seimo narės rašte pateikti reikalavimai LMS prezidentei nepažeidžia Seimo nario etikos reikalavimų ir ar neprieštarauja Lietuvos Respublikos Seimo statutui bei Lietuvos Respublikos Konstitucijai – teisėjų kolegija daro išvadą, kad ginčas dėl Komisijos (Seimo narių) sprendimo pagal pareiškėjo kreipimąsi, kai skundą paduoda ne politikas, įstatymu nepriskirtas administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 18 str. 2 d.).

26. Nurodytų teisinių argumentų pagrindu teisėjų kolegija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 12 d. sprendimą panaikina ir nutartimi administracinę bylą nutraukia vadovaujantis ABTĮ 103 straipsnio 1 punktu – byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.

27. Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų kaip neturinčių reikšmės galutinei procesinei bylos baigčiai.

28. Administracinės bylos nutraukimo atveju pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka tik tuo atveju, kai byla nutraukiama pareiškėjui atsisakius skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui (ABTĮ 40 str. 2 d., 103 str. 4 p.). Nagrinėjamu atveju administracinė byla nutraukiama kitu pagrindu, procesinis sprendimas byloje laikytinas priimtu ne pareiškėjo naudai, todėl jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų netenkinamas (ABTĮ 40 str. 1 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-945-438/2020, 2021 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-276-492/2021).

29. Kadangi byloje nustatyta, kad pareiškėjas teikdamas skundą pirmosios instancijos teismui iš viso buvo sumokėjęs 30 Eur dydžio žyminį mokestį, žyminis mokestis pareiškėjui grąžintinas ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu (bylą nutraukus, kai ji nenagrinėtina teisme).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punktu, 137 straipsniu, 144 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 12 d. sprendimą panaikinti.

Administracinę bylą pagal pareiškėjo asociacijos Lietuvos muzikų sąjungos skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – A. G.) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus nutraukti.

Grąžinti pareiškėjui asociacijai Lietuvos muzikų sąjungai sumokėtą 30 (trisdešimt) eurų žyminį mokestį. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė

Dalia Višinskienė