fcfb81ca-df8b-490a-9ee0-2300339e27f0 · Kauno apylinkės teismas

? Byla Nr. T-941-946/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29864-2016-1 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.14.1; 2.1.10.1. KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2019 m. gegužės 28 d. KaiÅ¡iadorys Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų teisėjas ArÅ«nas Purvainis, raÅ¡ytinio proceso tvarka teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje nutarimo dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo nuteistajam P. V. patvirtinimo klausimÄ .

Teismas n u s t a t ė : 2019 m. balandžio 15 d. Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje (toliau – ir Komisija) nutarimu Nr. 95-229 nutarta taikyti nuteistajam P. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos neatlikus 1 m. 7 mėn. 3 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo praÅ¡ymas dėl jo lygtinio paleidimo, dienÄ , t. y. 2019 m. balandžio 11 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ , kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimÄ pagal „OASys“ metodikÄ , vertinimo rezultatas yra 43 balai ir tai reiÅ¡kia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė.

Nusikalstamo elgesio rizikos balas, gautas vertinant „OASys“ metodika bausmės atlikimo pradžioje, nuo 54 balų sumažėjo iki 43 balų. Nuteistasis daro pažangÄ mažindamas nusikalstamo elgesio rizikÄ â€“ bausmės atlikimo metu vidaus tvarkos taisyklių nepažeidė, drausmine tvarka baustas nebuvo, motyvuotai tęsia darbinę veiklÄ pataisos įstaigoje, finansinius įsipareigojimus dengia, turi teigiamas nuostatas taikomos priežiÅ«ros atžvilgiu, neiÅ¡sako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, socialinius ryÅ¡ius su artimaisiais palaiko, elgiasi motyvuotai, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius.

Å iuo metu nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme, elgesys vertinamas kaip nepriekaiÅ¡tingas, koreguoja savo elgesį pagal nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir rimo reikalavimus. Nuteistasis suvokia bÅ«tinybę laikytis įstatymų ir nustatytų taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje. Nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Komisijos nutarimÄ taikyti nuteistajam P. V. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti. P. V. nuteistas Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 129 straipsnio 1 dalį 7 m. laisvės atėmimo. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2019 m. sausio 8 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 30 d. nuosprendis ir Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartis pakeisti: nusikalstama veika perkvalifikuota iÅ¡ Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalies į Lietuvos Respublikos BK 132 straipsnio 1 dalį, skirta 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimo.

Lietuvos Respublikos 2018 m. lapkričio 15 d. įstatymo Nr. XIII-1640 „Dėl amnestijos akto“ neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis sumažinta 1/3, t. y. 11 mėn. 7 d., galutinė bausmė 2 m. 6 mėn. 23 d. Nuteistasis atliko Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytÄ bÅ«tinÄ jÄ dalį (1/3) paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 1 m. 7 mėn. 3 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo praÅ¡ymas dėl jo lygtinio paleidimo, dienÄ , t. y. 2019 m. balandžio 11 d.).

Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

Nuteistasis P. V. yra atlikęs minimaliÄ Ä¯statymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali bÅ«ti taikomas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos ir tai sudaro formalų pagrindÄ priimti sprendimÄ dėl jo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat bÅ«tinos sÄ lygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sÄ lygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga jÄ mažinant.

IÅ¡ socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, jog atlikus vertinimÄ â€žOASys“ metodika, P. V. nustatoma vidutinė – 43 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl nuteistojo pažanga pataisos proceso metu turi bÅ«ti itin akivaizdi ir įtikinanti, jog bausmės tikslai nuteistajam jau Å¡iuo metu yra pasiekti, o bÅ«damas nestruktÅ«ruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ ir Lietuvos Respublikos BVK 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iÅ¡ bylos duomenų visumos, tai yra, įvertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai ir kt.

Nagrinėjamu atveju nors P. V. bausmę atlieka pirmÄ kartÄ , tačiau už nusikaltimÄ , sukėlusį negrįžtamas pasekmes, kas sudaro pagrindÄ kiek griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangÄ pataisos proceso metu. Pabrėžtina ir tai, jog nors nusikalstamos veikos pobÅ«dis ir sunkumas neabejotinai jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ ir negali bÅ«ti laikoma pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimÄ P. V., tačiau Å¡i aplinkybė tiek, kiek ji atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo akivaizdžiÄ pažangÄ (ar jos nebuvimÄ ) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teismo įsitikinimu, neturėtų bÅ«ti sumenkinama.

Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiÅ¡kai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinimai tik jÄ atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į Å¡ias aplinkybes privalu atsižvelgti. Vienas iÅ¡ bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiÅ¡kia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip bÅ«tų iÅ¡kreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas.

Nagrinėjamu atveju, atliktos bei neatliktos bausmės dalių santykis Å¡iuo metu dar neleidžia daryti neabejotinos iÅ¡vados, jog paleidus nuteistÄ jį lygtinai iÅ¡ laisvės atėmimo vietos, bÅ«tų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai. Kaip jau minėta anksčiau, lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek KomisijÄ , tiek ir pastarosios sprendimo tvirtinimo klausimÄ sprendžiantį teismÄ , svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumÄ aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymÄ .

Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarkÄ reglamentuojanti taisyklė, kuriÄ privalu taikyti visiems be iÅ¡imties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytÄ Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 ar 3 dalyse ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visÄ nuosprendžiu jam paskirtÄ bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus.

Lygtinis paleidimas yra iÅ¡imtis, kuri turi bÅ«ti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaiÅ¡tingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodyti duomenys patvirtina, jog nuteistasis individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones vykdo, bausmės atlikimo metu nustatytų vidaus tvarkos taisyklių bei režimo reikalavimų nepažeidė, už pavyzdingÄ elgesį ir gerÄ darbÄ paskatintas, dirba, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, tačiau, įvertinus ir kitas Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodomas aplinkybes, vien Å¡ių teigiamai nuteistÄ jį apibÅ«dinančių duomenų nepakanka spręsti, jog nuteistojo pastangos integruotis į visuomenę ir pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ jau Å¡iuo metu yra pakankama.

Å iÄ aplinkybę, teismo įsitikinimu, betarpiÅ¡kai patvirtina ir Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje užfiksuotos aplinkybės, kurių duomenimis, nuteistasis apie nusikaltimÄ kalbėti vengia, menkina nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ , atsakomybę perkelia kitiems, aplinkybėms, aukai, kaltės jausmas negilus, nusikaltimÄ sÄ lygojusias aplinkybes analizuoja pavirÅ¡utiniÅ¡kai, teisina save ir toks nuteistojo požiÅ«ris į savo neteisėtus veiksmus, be kita ko, rodo, jog asmuo yra linkęs minimizuoti savo indėlį į padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , neprisiima savo neteisėtais veiksmais sukeltų pasekmių ir nesistengia pasitaisyti.

Darant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , akcentuotina ir tai, kad nuteistojo mÄ stymas ir elgesys, o bÅ«tent, tai, kad nuteistasis P. V. teigia nesantis konfliktiÅ¡kas, tačiau tikėtina, kad jo elgesys gali priklausyti nuo aplinkybių ir kitų asmenų elgesio, neįžvelgia probleminių sričių, dėl susiklosčiusios padėties linkęs kaltinti aplinkybes, amžių, apgalvoja tik kai kurias savo veiksmų pasekmes, remiantis Socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenimis, iÅ¡skiriamas kaip nuteistojo pakartotinį nusikalstamumÄ galintis paskatinti veiksnys, todėl jų įvertinimas, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , yra itin aktualus, ir kas leidžia pagrįstai abejoti, jog ir Å¡iuo metu išėjęs į laisvę jis sugebės tinkamai prisitaikyti prie bendrų visuomenėje priimtų elgesio taisyklių bei jų paisyti.

Taip pat pažymėtina ir tai, kad nuteistųjų pažangÄ pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas. Nuteistajam atlikus nusikalstamo elgesio rizikos vertinimÄ nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 43 balai pagal „OASys“, iÅ¡ kurių net 17 balų – dinaminiai, kuriuos nuteistasis ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Taip pat iÅ¡lieka svarbÅ«s ir reikÅ¡mingi tolimesnei resocializacijai visuomenės gyvenime nustatyti, vadovaujantis „OASys“ vertinimo metodika, nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikÄ didinantys (kriminogeniniai) veiksniai – teisės pažeidimai; lėšų tvarkymas ir pajamos; mÄ stymas ir elgesys ir kas suponuoja teismo iÅ¡vadÄ , jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Nuteistojo elgesys, nors Å¡iuo metu ir kreipiamas teigiama linkme, tačiau negali bÅ«ti vertinamas kaip akivaizdi ir įtikinanti jo pažanga savo tikslų siekti tik teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis. Konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus nuteistojo socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų jam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtÄ elgesį. Atsižvelgus į visas Å¡ias aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog Å¡iuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis P. V. neabejotinai daro pakankamÄ ir akivaizdžiÄ pažangÄ mažindamas nusikalstamo elgesio rizikÄ , todėl nėra ir pakankamo pagrindo iÅ¡vadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad Å¡iuo metu nuteistajam lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2019 m. balandžio 15 d. nutarimÄ Nr. 95-229 taikyti nuteistajam P. V. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas n u t a r i a : Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje 2019 m. balandžio 15 d. nutarimÄ Nr. 95-229 taikyti nuteistajam P. V. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuoraÅ¡o įteikimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mus.

Teisėjas Arūnas Purvainis