2020-02-26 Nr. AB-4290-3-61-3-02797-2019-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO

PROCESINIŲ SPRENDIMŲ FORMAI IR TURINIUI KELIAMŲ REIKALAVIMŲ

Administracinė byla Nr. eAS-200-662/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02797-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija 52.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. vasario 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Paysera LT“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Paysera LT“ skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos banko ir Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Paysera LT“ (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Lietuvos banko, 100 000 Eur žalos atlyginimo.

Pareiškėjas nurodė, kad dalį klientų lėšų padėjo į terminuotą indėlį kredito unijoje „Amber“ pagal terminuoto indėlio sutartį Nr. S0007885/16 iki 2017 m. balandžio 27 d. Lietuvos banko valdyba 2016 m. liepos 25 d. apribojo kredito unijos „Amber“ veiklą. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 10 d. iškėlė kredito unijai „Amber“ bankroto bylą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 30 d. nutartimi nutarė sustabdyti administracinę bylą Nr. eI2-825-789/2020 (proceso Nr. 3-61-3-02797-2019-0) pagal pareiškėjo UAB „Paysera LT“ skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos banko ir Finansų ministerijos, dėl žalos atlyginimo, iki bus priimtas ir įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje kredito unijos „Amber“ bankroto byloje Nr. B2-1259-864/2020 (proceso Nr. 2-55-3-01951-2016-0).

Teismas atsižvelgė į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ABTĮ) 100 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir 101 straipsnio 3 punktą.

Teismas iš Lietuvos teismų sistemos „Liteko“ nustatė, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. B2-1259-864/2020 dėl kredito unijos „Amber“ bankroto. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 21 d. nutartimi patvirtintame kreditorių sąraše pareiškėjas UAB „Paysera LT“ nurodytas ketvirtos eilės kreditoriumi, kreditorinio reikalavimo dydis – 100 000 Eur.

Teismas vertino, kad, nagrinėjamoje byloje negalima tiksliai nustatyti pareiškėjui galimai kilusios žalos dydžio, kol Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje kredito unijos „Amber“ bankroto byloje Nr. B2-1259-864/2020 neišspręstas atsiskaitymo su kreditoriais, tame tarpe ir pareiškėju, klausimas. Bankroto byloje išsprendus atsiskaitymo su pareiškėju klausimą, bus nustatyta, kokia dalimi, visa apimtimi ar iš dalies, bus patenkintas pareiškėjo kreditorinis reikalavimas. Bankroto byloje nustatytos aplinkybės yra reikšmingos šiai administracinei bylai, nes būtent joje bus nustatyta, kokius tikslius nuostolius pareiškėjas patyrė dėl kredito unijos „Amber“ bankroto bei joje laikyto indėlio netekimo. Teismas taip pat atsižvelgė į teismų praktiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-691-822/2016, Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-413/2013).

Dėl pareiškėjo argumento, kad jis yra ketvirtos eilės kreditorius ir prarastų lėšų kredito unijos „Amber“ bankroto byloje neatgaus, teismas nurodė, kad, nesulaukus kredito unijos „Amber“ bankroto bylos pabaigos ir administracinėje byloje teismui konstatavus, kad kredito unijos „Amber“ turto neužteks pareiškėjo reikalavimams bankroto byloje atlyginti, administracinis teismas iš esmės įsikištų į kredito unijos „Amber“ bankroto bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją. Teismas, išanalizavęs Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 26 straipsnio 1 dalies nuostatas, pažymėjo, kad, iš esmės neišnagrinėjus kredito unijos „Amber“ bankroto bylos, pareiškėjo galimybės minėtoje bankroto byloje atgauti prarasto indėlio dalį nėra nei įrodytos, nei paneigtos.

Teismas nurodė, kad proceso operatyvumo principas negali paneigti teisingumo principo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-727/2010).

Teismo vertinimu, šios administracinės bylos išsprendimui bus reikšmingas kredito unijos „Amber“ bankroto byloje Nr. B2-1259-864/2020 priimtas galutinis teismo procesinis sprendimas, todėl yra pagrindas šios bylos nagrinėjimą stabdyti, iki bus priimtas ir įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje kredito unijos „Amber“ bankroto byloje Nr. B2-1259-864/2020.

III. Pareiškėjas UAB „Paysera LT“ pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 30 d. nutartį ir atnaujinti bylos nagrinėjimą.

Pareiškėjas paaiškina, kad patirtą žalą kildina iš to, jog Lietuvos valstybė netinkamai perkėlė Elektroninių pinigų direktyvos 2009/110/EB 7 straipsnio nuostatas ir nustatė netinkamus lėšų apsaugos reikalavimus.

Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teigia, kad šiuo atveju teismas turi kompetenciją ir visas galimybes išspręsti visus klausimus.

Pareiškėjas, atsižvelgęs į kredito unijos „Amber“ turimą turtą ir į kreditorių reikalavimus, pažymi, kad kredito unijos turtas nėra pakankamas tenkinti ketvirtos eilės kreditorių reikalavimus, todėl pareiškėjo kreditorinis reikalavimas nebus patenkintas bankroto byloje.

Kadangi pareiškėjas negali disponuoti lėšomis, kurios buvo laikomos kredito unijoje, ir klientų lėšų trūkumą pareiškėjas turi dengti savo nuosavomis lėšomis, pareiškėjui žala jau yra padaryta. O tai patvirtina, kad kredito unijos bankroto bylos baigtis nėra aktuali. Valstybei atlyginus padarytą žalą pareiškėjui, ji galėtų perimti pareiškėjo reikalavimą bankroto byloje.

Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas, sustabdydamas bylos nagrinėjimą, neatsižvelgė į operatyvumo principą, užkirto kelią pareiškėjui operatyviai ginti savo pažeistas teises ir nevertino tikrosios ABTĮ 100 straipsnio normos paskirties.

Lietuvas bankas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį tenkinti.

Lietuvos banko nuomone, tais atvejais, kai yra pateikiamas ieškinys dėl žalos atlyginimo, teismas neturėtų stabdyti administracinės bylos remdamasis vien aplinkybe, kad yra nagrinėjama bankroto byla, kurioje patvirtintas pareiškėjo kreditoriaus reikalavimas, bet taip pat turėtų būti įvertinta, ar potencialiai egzistuoja tikimybė, kad bent dalis kreditoriaus reikalavimų bankroto byloje bus patenkinti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 30 d. nutarties, kuria sustabdytas bylos nagrinėjimas, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas gali bylą išnagrinėti, nelaukdamas teismo sprendimo bankroto byloje, formaliai vertino bylos aplinkybes, todėl priėmė nepagrįstą nutartį.

ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog teismas sustabdo bylos nagrinėjimą, kai negalima nagrinėti tos bylos, iki bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.

Sprendžiant, ar egzistuoja bylos sustabdymo pagrindas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas pagal ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktą galimas tik tuomet, kai tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-765/2014; 2019 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-253-415/2019 ir kt.). Prejudicinis bylų ryšys iš esmės reiškia, jog administracinės bylos negalima nagrinėti tol, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje, baudžiamojoje ar administracinėje byloje nebus nustatyti tam tikri faktai ar aplinkybės, kurių nenustačius konkrečios administracinės bylos nagrinėjimas būtų neįmanomas. Bylos nagrinėjimo negalimumas reiškia, kad kitoje byloje priimtame teismo sprendime gali būti nustatyti faktai, kurie iš naujo nebus įrodinėjami, tačiau vien tai, kad bylos yra tarpusavyje susijusios, nesudaro pagrindo taikyti ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, jei administracinis teismas turi galimybių pats išspręsti bylai reikšmingus klausimus ir visapusiškai įvertinti ginčijamo akto teisėtumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2159/2011). Pažymėtina, kad administracinio proceso tikslai reikalauja, jog teismas rūpintųsi greitu bylos išnagrinėjimu ir asmenų pažeistų teisių apgynimu, teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų vien formaliai.

Iš pareiškėjo skundo matyti, kad jis dalį klientų lėšų padėjo į terminuotą 100 000 Eur vertės indėlį kredito unijoje „Amber“. Pareiškėjas teigia, kad atlikdamas minėtus veiksmus, pareiškėjas vadovavosi Lietuvos banko valdybos 2012 m. vasario 23 d. nutarimu Nr. 03-45 patvirtintų Vidaus kontrolės, rizikos valdymo ir gautų lėšų apsaugos reikalavimų elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigoms 26.3 punktu ir turėjo teisėtą lūkestį, jog indėlis kredito unijoje užtikrins klientų lėšų saugumą. Kadangi pareiškėjas lėšų iš kredito unijos „Amber“ neatgavo, negali jomis disponuoti klientų naudai, klientų reikalavimus išpirkti elektroninius pinigus UAB „Paysera LT“ dengia iš savo lėšų, todėl pareiškėjas patyrė 100 000 Eur dydžio žalą dėl neatgauto klientų naudai padėto indėlio. Pareiškėjo teigimu, Lietuvos valstybė, perkeldama Elektroninių pinigų direktyvos reikalavimus, turėjo vadovautis direktyvoje išdėstytais kriterijais ir neturėjo teisės nustatyti, kad elektroninių pinigų įstaigos lėšos gali būti deponuojamos kaip indėlis kredito įstaigose. Jei nacionalinėje teisėje būtų tinkamai perkelta Elektroninių pinigų direktyva ir nenumatyti direktyvoje neleidžiami lėšų apsaugos metodai, pareiškėjas nebūtų jų taikęs ir nebūtų nukentėjęs nuo dėl kredito unijos „Amber“ bankroto. Be turtinės žalos atlyginimo pareiškėjas taip pat prašo priteisti 5 proc. metinių palūkanų nuo skundo pateikimo teisme dienos iki visiško prievolės įvykdymo.

Iš Lietuvos teismų sistemos „Liteko“ nustatyta, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. B2-1259-864/2020 dėl kredito unijos „Amber“ bankroto. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 21 d. nutartimi patvirtintame kreditorių sąraše pareiškėjas UAB „Paysera LT“ nurodyta ketvirtos eilės kreditoriumi, kreditorinio reikalavimo dydis – 100 000 Eur.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, jog iš esmės pareiškėjas patirtą žalą kildina iš to, kad vadovaudamasis Lietuvos banko patvirtintais teisės aktais, pareiškėjas padėjo terminuotą indėlį kredito unijoje „Amber“, kuri bankrutavo, vertina, kad pareiškėjo galbūt patirta žala gali būti atlyginta, patenkinant pareiškėjo kreditorinį reikalavimą civilinėje byloje dėl kredito unijos „Amber“ bankroto. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bankroto byloje nustatytos aplinkybės yra reikšmingos šiai administracinei bylai, nes būtent joje bus nustatyta, kokia dalimi, visa apimtimi ar iš dalies, bus patenkintas pareiškėjo kreditorinis reikalavimas, taip pat nustatyta, kokius tikslius nuostolius pareiškėjas patyrė dėl kredito unijos „Amber“ bankroto bei joje laikyto indėlio netekimo bankroto byloje.

Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjo teiginiai, kad kredito unijos turimas turtas nėra pakankamas patenkinti visų kreditorių reikalavimus, savaime neleidžia daryti išvados, jog pareiškėjo kreditorinis reikalavimas visiškai nebus patenkintas. Be to, pagal administracinių teismų praktiką proceso operatyvumo principas negali paneigti teisingumo principo. Todėl ta aplinkybė, jog procesas tam tikroje byloje gali užtrukti šiek tiek ilgiau, nesudaro pagrindo riboti teismo pareigos stabdyti bylą ABTĮ numatytais pagrindais tam, kad vėliau teismas galėtų priimti visapusiškai pagrįstą, t. y. teisingą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-727/2010, 2019 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-274-442/2019). Įvertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė administracinę bylą Nr. eI2-825-789/2020 (proceso Nr. 3-61-3-02797-2019-0) pagal pareiškėjo UAB „Paysera LT“ skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos banko ir Finansų ministerijos, dėl žalos atlyginimo, iki bus priimtas ir įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje kredito unijos „Amber“ bankroto byloje Nr. B2-1259-864/2020 (proceso Nr. 2-55-3-01951-2016-0).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 30 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Paysera LT“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė