Legislator Case Law & Legislation
fcf82037-be23-4ac8-aeef-77a483faf0be AI generated

fcf82037-be23-4ac8-aeef-77a483faf0be · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number fcf82037-be23-4ac8-aeef-77a483faf0be
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

 (S)                                                                                     1.2.20.13.; 2.4.6.4.1.; 2.4.7.; KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gegužės 16 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Valentino Janonio ir Savinijaus Katausko,   sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei, dalyvaujant prokurorei Reginai Bučinskaitei, nuteistajam I.

Legislator headnote

AI generated

fcf82037-be23-4ac8-aeef-77a483faf0be · Klaipėdos apygardos teismas: Russia, no. 14939/03, Grand Chamber judgement of 10 February 2009, § 82). Be to, Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjos 2012-07-12 nutartyje buvo atkreiptas dėmesys į principo non bis in dem pažeidimÄ Å¡ioje situacijoje, jeigu jis bÅ«tų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Å iuo atveju Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-04-20 nutarimu buvo nubaustas pagal ATPK 123 str. 1 d., 123 str. 2 d., 128 str. 5 d. ir 128 str. 1 d. Subendrinus bausmes jam paskirta buvo 1000 Lt bauda už tai, kad vairavo neįregistruotÄ transporto priemonę - motociklÄ â€žSuzuki GSX 750”, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, be valstybinio numerio ir neapdraustÄ transporto priemonę.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėjas L Pranešėjas L. Pauliukėnas                                          Baudžiamoji byla Nr. 1A-343-557/2013 Teisėjas E. Antanauskas                                             Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00389-2011-9                                                                                     Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)                                                                                     1.2.20.13.; 2.4.6.4.1.; 2.4.7.; KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gegužės 16 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Valentino Janonio ir Savinijaus Katausko,   sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei, dalyvaujant prokurorei Reginai Bučinskaitei, nuteistajam I.

C. ir jo gynėjui Robertui Skėriui, nukentėjusiajai L. S.,  vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo I. C. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 31 d. nuosprendžio, kuriuo I. C. nuteistas pagal BK 281 str. 1 d. 15 MGL (1950 Lt) dydžio bauda, pagal BK 243 str. 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., skirta galutinė subendrinta bausmė – 15 MGL (1950 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 67 str. 3 d., 68 str., skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones vieneriems metams. Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: I. C. nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata: jis 2011-06-09 apie 11.55 val. Klaipėdos m., Å ilutės pl. ties 49-uoju namu vairavo automobilį „Mitsubishi Colt”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sukeldamas pavojų saugiam eismui, nesilaikė saugaus eismo taisyklių, esant sausai asfaltuotai kelio dangai, natÅ«raliam apÅ¡vietimui, kai matomumas į priekį 200 metrų, tiesiame kelio ruože, kur važiavimo kryptimi yra trys eismo juostos, važiuodamas trečia eismo juosta nesulėtino greičio, nesustojo prieÅ¡ nereguliuojamÄ pėsčiųjų perėjÄ , kai ta pačia kryptimi važiavusios transporto priemonės sustojo praleisti pėsčiÄ jÄ , neįsitikino, kad perėjoje nebėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sukliudyti arba sukelti pavojų, ir partrenkė iÅ¡ deÅ¡inės pusės ėjusiÄ L.

S.. Eismo įvykio metu L. S. padaryta didelė galvos skliauto muÅ¡tinė-skalpuota žaizda, galvos smegenų sukrėtimas, kairės kojos Å¡eivikaulio apatinio trečdalio daugiaskeveldrinis lūžis, vidinės kulkÅ¡nies lūžis, Å¡eivikaulio-blauzdikaulio raistinės jungties sintezmolizė ir pėdos iÅ¡nirimas, daugybiniai dideli gilÅ«s nugaros, kairės rankos alkÅ«nės sÄ nario ir dilbio bei deÅ¡inio dilbio užpakalinio pavirÅ¡iaus odos nubrozdinimai, daugybinės poodinės liemens deÅ¡inės pusės, abiejų rankų ir kojų kraujosruvos, abiejų plaÅ¡takų nugarinio pavirÅ¡iaus odos nubrozdinimai, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Å iais veiksmais I. C. pažeidė Kelių eismo taisyklių 38 p. (jei prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų. Jeigu prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ transporto priemonė sulėtino greitį, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų).

I. C. nuteistas ir už tai, kad vengė atlikti teismo paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę: jis, bÅ«damas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-08-29 nutartimi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 str. 1 d. kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius, vadovaujantis BK 67 str. l d., 2 d. l p., 68 str. paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę uždrausti naudotis specialia teise vienerius metus vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, 2011-09-28 pasiraÅ¡ytinai įspėtas dėl galimų teisinių pasekmių už vengimÄ atlikti bausmę ir teismo skirtų įpareigojimų nevykdymÄ , draudimų nesilaikymÄ , 2012-04-01 apie 17 val.

Burių, Molo, Smilčių ir Vėtros gatvėmis, Klaipėdos m., vairavo transporto priemonę - motociklÄ â€žSuzuki GSX-R750“. Tokiu bÅ«du I. C. vengė atlikti teismo paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę. Apeliaciniu skundu nuteistasis I. C. praÅ¡o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 31 d. nuosprendį panaikinti, jį iÅ¡teisinti dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 str., ir nutraukti bylÄ BPK 327 str. 2 p. numatytu atveju - kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius (BK 38 str.).

Nurodo, kad pagal pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ dėl autoįvykio jis kaltu prisipažino visiÅ¡kai ir parodė, kad 2011-06-09 blaivus vairavo automobilį „Mitsubishi Colt”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Važiavo Å ilutės pl. trečia eismo juosta. Prie pėsčiųjų perėjos jo vairuojamas automobilis ir antroje juostoje važiavęs vilkikas susigretino, todėl užstojo matomumÄ . Prie pėsčiųjų perėjos iÅ¡ kairės pusės pėsčiųjų nebuvo, o kai nesustojęs įvažiavo į perėjÄ , iÅ¡ deÅ¡inės pusės pamatė einančiÄ moterį, kuriÄ ir partrenkė.

Po įvykio sustojo, nukentėjusiajai iÅ¡kvietė policijÄ ir greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . Dėl eismo įvykio labai gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios ir pastaroji jam atleido. Dėl antros nusikalstamos veikos jis savo kaltės nepripažįsta, nes teismo paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę nevairuoti transporto priemonių jis vykdė. 2012-04-01 apie 16 val. automobiliu su priekaba į automobilių stovėjimo aikÅ¡telę, esančiÄ prie molo Melnragėje, atsivežė draugo A. A. parduodamÄ motociklÄ â€žSuzuki”, nes motociklo pirkėjas norėjo įvertinti Å¡io motociklo stovį.

Asmuo, kuris norėjo pirkti šį motociklÄ , pasivažinėjo ir paklausė jo nuomonės apie Å¡io motociklo stovį. Jis, norėdamas įvertinti motociklo bÅ«klę, turėjo Å¡iuo motociklu Å¡iek tiek pavažiuoti, todėl užsidėjo Å¡almÄ ir atsisėdęs ant motociklo apvažiavo vienÄ ratÄ automobilių aikÅ¡telėje. Kai sustojo, privažiavo policijos pareigÅ«nai ir paprašė parodyti dokumentus. Jis paaiÅ¡kino aplinkybes, kad jam yra atimta galimybė vairuoti transporto priemones, o tuo metu tik bandė motociklo galimybes.

Jis motociklÄ vairavo tik aikÅ¡telėje, esančioje Å¡alia Å¡ios gatvės, iÅ¡važiuoti į gatvę neketino ir nebuvo iÅ¡važiavęs. Už Å¡iuos veiksmus jam buvo suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir jis buvo nubaustas 1000 Lt bauda, todėl mano, kad už vairavimÄ neturint teisės tai daryti jis jau nubaustas. Teismas nuosprendyje konstatavo, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas jam dėl transporto priemonės „Suzuki GSX-R 750” vairavimo, neturint teisės vairuoti transporto priemones, bei kitų pažeidimų buvo suraÅ¡ytas 2012-04-01, pats pažeidimas padarytas 2012-04-01, t.y. galiojant baudžiamojo poveikio priemonei - draudimui vienerius metus vairuoti transporto priemones.

Nors jis nurodė, kad motociklu važiavo tik automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, ir neigė motociklu važiavęs miesto gatvėmis, tačiau Å¡iuos jo parodymus paneigia kategoriÅ¡ki liudytojų policijos pareigÅ«nų J. D. ir A. F. parodymai, kuriais netikėti teismui nėra pagrindo. Teismas nuosprendyje pažymėjo, kad baudžiamojo poveikio priemonė - draudimas vairuoti transporto priemones jam buvo skirta neiÅ¡skiriant vietovių, kuriose jam galima važiuoti, o kuriuose draudžiama vairuoti transporto priemones, todėl motociklo vairavimas ir automobilių aikÅ¡telėje laikomas baudžiamojo poveikio priemonės - draudimo vairuoti transporto priemones pažeidimu, todėl jo nusikalstama veika buvo kvalifikuota pagal BK 243 str., nes, bÅ«damas supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka bei jam iÅ¡aiÅ¡kinus visas galimas jos nevykdymo pasekmes, jis vengė atlikti jam paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 31 d. nuosprendis yra nepagrįstas, kadangi netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, veika kvalifikuota neteisingai, dėl ko Å¡is nuosprendis yra naikintinas. Dėl vengimo atlikti paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę. Klaipėdos miesto apylinkės teismas nuosprendyje konstatavo, kad jis neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, nes tokia teisė buvo atimta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-08-29 nutartimi, 2012-04-01 vairuodamas transporto priemonę - motociklÄ â€žSuzuki GSX-R750” pažeidė draudimÄ vienerius metus naudotis specialia teise - vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, tokiu bÅ«du vengė atlikti jam paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę.

Todėl teismas tokiÄ jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ kvalifikavo pagal BK 243 str., kuris numato baudžiamÄ jÄ atsakomybę už vengimÄ atlikti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes arba baudžiamojo poveikio priemones. Taigi, Å¡iuo atveju teismas pripažindamas jį kaltu pagal BK 243 str. konstatavo, kad jis vengė atlikti jam paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę. Teismas nurodė, kad jo vengimas pasireiÅ¡kė tuo, kad jis transporto priemonę - motociklÄ â€žSuzuki GSX-R 750” vairavo neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, t.y. galiojant baudžiamojo poveikio priemonei - draudimui vienerius metus vairuoti transporto priemones.

Su tokia teismo iÅ¡vada jis nesutinka, kadangi Å¡iuo atveju nebuvo jokio vengimo atlikti jam teismo paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę. Pažymi, kad logine, gramatine prasme žodis „vengimas” reiÅ¡kia stengimÄ si iÅ¡sisukti, iÅ¡sisukinėjimÄ , tai yra tam tikri aktyvÅ«s veiksmai ar aktyvus pareigos nevykdymas. Teismų praktikoje pasisakyta, kad vengimas pasižymi tam tikru piktybiÅ¡kumu arba sistemingumu. Nors baudžiamasis įstatymas to ir nenustato, tačiau vienkartiniai, smulkÅ«s ar neesminiai kaltininko baudžiamojo poveikio priemonės pažeidimai neturėtų sukelti teisinių pasekmių ir neturėtų bÅ«ti laikomi nusikaltimu, numatytu BK 243 str.

Teismų praktikoje yra pasisakyta, kad yra tikslinga tai, kad vengimu teismas pripažintų tik tuos atvejus, kai asmuo nevykdo arba netinkamai vykdo jam nustatytas pareigas arba nesilaiko draudimų tik po bausmę vykdančios institucijos įspėjimo, kai jau yra padarytas vienkartinis ar smulkus pažeidimas, tai yra įspėjant tokį asmenį, kad kitas jo pažeidimas bus laikomas sistemingu ir piktybiÅ¡ku, ir bus toks asmuo jau traukiamas atsakomybėn pagal BK 243 str. Pažymi ir tai, kad BK 243 str. numato baudžiamÄ jÄ atsakomybę už vengimÄ atlikti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes arba baudžiamojo poveikio priemones.

Pagal pavojingumo laipsnį neabejotinai bus pavojingesnė ta veika, kai vengiama atlikti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, baudžiamojo poveikio priemonių vengimas bus mažiau pavojinga veika. Esant tokiam teisiniam reguliavimui abejotinai atrodo ta aplinkybė, kad, pavyzdžiui, BVK yra numatyta, kad asmeniui, vengiančiam atlikti su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę, pirmiausia taikomos kitos poveikio priemonės, tik po to baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 str. Pavyzdžiui, už vengimÄ atlikti viešųjų darbų bausmę teismas Å¡iÄ bausmę gali pakeisti areÅ¡tu arba bauda (BVK 45 str.), už vengimÄ atlikti laisvės apribojimo bausmę gali bÅ«ti skiriamos nuobaudos - įspėjimas arba griežtas papeikimas (BVK 49 ).

Taigi, abejotina teisinio reguliavimo spraga yra tai, kad kai asmuo įtariamas vengęs atlikti su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę, t.y. sunkesnį nusikaltimÄ nei paskirtosios baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymas, gali iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės esant tarpiniai grandžiai - jam gali bÅ«ti pakeista bausmė į kitÄ , jis gali gauti įspėjimÄ ar papeikimÄ . Tačiau asmuo, jau pažeidęs baudžiamojo poveikio priemonę, gali bÅ«ti laikomas asmeniu, kuris vengia įvykdyti paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę ir traukiamas atsakomybėn pagal BK 243 str.

Å iuo atveju nėra numatyta tam tikra tarpinė grandis, tam tikras asmens įspėjimas ir pan., tai nėra sureguliuota nei BK nei BVK. Todėl esant tokiam teisiniam reguliavimui įstatymų leidėjas ir numatė tik galimybę, bet ne pareigÄ , kai asmuo vengia vykdyti paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę, taikyti BK 243 str. Teismų praktikoje, kaip minėta, keliamas reikalavimas atsižvelgti į tam tikrÄ tokio asmens piktybiÅ¡kumÄ ir sistemingumÄ . Pavieniai nedideli pažeidimai negali bÅ«ti laikomi vengimu.

Taigi, Å¡iuo atveju jis 2012-04-01 Klaipėdos mieste, aikÅ¡telėje prie Molo gatvės, tik trumpai pavairavo jo draugo pardavinėjamÄ motociklÄ apsukdamas vienÄ ratÄ , kadangi pirkėjas norėjo sužinoti jo nuomonę apie motociklo stovį. Pažymi, kad Å¡iuo motociklu jis į važiuojamÄ jÄ dalį - Molo gatvę neiÅ¡važiavo, juo apsuko tik ratÄ aikÅ¡telėje. Motociklas buvo pardavinėjamas, jis buvo atsivežtas su priekaba į aikÅ¡telę Molo gatvėje, pirkėjui norint jį apžiÅ«rėti ir iÅ¡bandyti, todėl ne jis, o motociklo pirkėjas juo iÅ¡važiavo iÅ¡ aikÅ¡telės ir pasivažinėjo Molo gatve.

Å iuo atveju pareigÅ«nų parodymuose, kuriais teismas rėmėsi priimdamas nuosprendį, kad matė jį važiuojantį Molo gatve ir jo iÅ¡ akiračio nepaleido, egzistuoja klaidos tikimybė, kadangi pareigÅ«nai galėjo ir apsirikti, sumaiÅ¡yti jį su motociklo pirkėju, kai jie su motociklo pirkėju aikÅ¡telėje pasikeitė vietomis. Tokiais savo veiksmais nevengė atlikti jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės. Tai patvirtina ir ta aplinkybė, kad, suprasdamas visas baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo pasekmes, papraÅ¡ytas pirkėjo iÅ¡bandyti motociklÄ juo pravažiavo tik aikÅ¡telėje, neiÅ¡važiuodamas į gatvę.

Todėl savo veiksmais nesiekė iÅ¡vengti baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo, visada tinkamai jÄ vykdė. Be to, vengimas turėtų pasireikÅ¡ti piktybiÅ¡ku ir sistemingu baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymu. Pavieniai nedideli pažeidimai negali bÅ«ti laikomi vengimu. Tuo tarpu toks jo vienkartinis veiksmas niekaip neįrodo vengimo fakto. Taigi, Å¡iuo atveju jo veiksmuose nebuvo jokio tęstinumo, kas, remiantis teismų praktika, yra bÅ«tina norint įrodyti vengimÄ atlikti paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę, kadangi per visÄ jam skirtÄ baudžiamosios poveikio priemonės vykdymo laikÄ tik vienÄ kartÄ aikÅ¡telėje apsuko ratÄ motociklu.

Dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Teismas nuosprendžiu pripažino jį kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 281 str. 1 d. ir 243 str. Teismas pripažindamas jį kaltu pagal BK 243 str. konstatavo, kad jis, vairuodamas motociklÄ galiojant baudžiamojo poveikio priemonei - draudimui vairuoti transporto priemones, nepaisydamas Å¡io draudimo ne tik pažeidė ATPK normas, draudžiančias vairuoti neįregistruotÄ transporto priemonę neturint tam teisės, be valstybinio numerio ir neapdraustÄ transporto priemonę, bet ir pažeidė BK 243 str.

Tačiau su tokia teismo iÅ¡vada jis nesutinka, kadangi teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir neteisingai kvalifikavo jo veikÄ pagal BK 243 str. Pažymi, kad teismas nuosprendyje nurodė, jog baudžiamojo poveikio priemonė draudimas vairuoti transporto priemones jam buvo skirta neiÅ¡skiriant vietovių, kuriose galima, o kuriose draudžiama vairuoti transporto priemones, todėl motociklo vairavimÄ ir automobilių aikÅ¡telėse laikė draudimo vairuoti transporto priemones pažeidimu, todėl jo nusikalstama veika buvo kvalifikuota pagal BK 243 str., nes jis, bÅ«damas supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo sÄ lygomis ir tvarka, pilnai suvokdamas savo neteisėtų veiksmų esmę, sÄ moningai ignoravo jam skirtus teismo apribojimus ir vairavo transporto priemonę.

Å iuo atveju buvo apkaltintas padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ . Tačiau su tokia teismo padaryta iÅ¡vada jis nesutinka. UždraudimÄ naudotis specialia teise, kaip baudžiamojo poveikio priemonės rūšį, įstatymų leidėjas numato BK 67 str. BK 68 str. apibrėžia, kad tai yra uždraudimas naudotis specialiomis teisėmis, vairuoti medžioti ir pan. BK 74 str. yra speciali norma, kuri apibrėžia tai, kas bus taikoma tuo atveju, kai baudžiamojo poveikio priemonės nevykdomos, tai yra, kokios teisinės pasekmės bus taikomos tokiam asmeniui.

BK 74 str. 2 d. numatyta, kad asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę, teismas gali paskirti bausmę pagal Å¡io kodekso 243 str., kuris numato baudžiamÄ jÄ atsakomybę už vengimÄ atlikti teismo paskirtÄ su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę arba baudžiamojo poveikio priemones. Pažymi, kad Å¡iuo atveju įstatymų leidėjas nenurodo, kad teismas tokiam asmeniui už nevykdymÄ baudžiamojo poveikio priemonės privalomai turi taikyti baudžiamÄ jÄ atsakomybę, numatytÄ BK 243 str.

Kiekvienu atveju teismas, priimdamas sprendimÄ dėl Å¡ios nusikalstamos veikos, turėtų vertinti baudžiamojo nusižengimo padarymo aplinkybes. Taigi, Å¡iuo atveju teismas neturėjo pareigos jo atžvilgiu privalomai taikyti baudžiamÄ jÄ atsakomybę. Tačiau teismas, neatsižvelgdamas į baudžiamojo nusižengimo padarymo aplinkybes, jo atliktus veiksmus, kuomet vairavo transporto priemonę - motociklÄ aikÅ¡telėje Molo gatvėje, esant galiojančiam draudimui vienerius metus vairuoti transporto priemones, kvalifikavo pagal BK 243 str.

Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad tai buvo tik vienkartinis atvejis, kuomet, esant galiojančiai baudžiamojo poveikio priemonei, vairavo transporto priemonę. Be to, tai buvo tik vieno rato motociklu apsukimas aikÅ¡telėje, nesukėlęs esminių baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimų, kas leidžia laikyti tokį pažeidimÄ formaliu ir mažareikÅ¡miu, įtakotÄ tam tikro nerÅ«pestingumo dėl jo jauno amžiaus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi bÅ«ti suvokiama kaip kraÅ¡tutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai Å¡velnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti.

Kasacinėje praktikoje ne kartÄ pasisakyta, kad baudžiamoji teisė nėra formali, ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus, kad ne bet kokios veikos bus laikomos nusikaltimu, bet tik tos veikos, kurios gali sukelti tam tikriems asmenims arba valstybei teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus padarinius (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-559/2011, 2K-161/2012). Teismas Å¡iuo atveju neatsižvelgė į Å¡ias aplinkybes ir, priimdamas nuosprendį, nukrypo nuo teismų praktikos, kad pavieniai nedideli pažeidimai negali bÅ«ti laikomi vengimu atlikti baudžiamojo poveikio priemonę.

Visi Å¡ie argumentai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad jo veiksmuose, kuomet vairavo motociklÄ galiojant draudimui vienerius metus vairuoti transporto priemonę, nėra BK 243 str. numatytų nusikalstamos veikos požymių. Be to, teismas, nuosprendžiu pripažindamas jį kaltu pagal BK 243 str., pažeidė non bis in idem principÄ , reiÅ¡kiantį, kad niekas negali bÅ«ti persekiojamas ir baudžiamas už tÄ patį teisės pažeidimÄ , už kurio padarymÄ jis jau buvo nubaustas pagal įstatymÄ arba iÅ¡teisintas.

Non bis in idem principas, drausdamas antrÄ kartÄ bausti tÄ patį asmenį už tÄ patį pažeidimÄ , nedraudžia taikyti asmeniui kitų atsakomybės rūšių, kurių pagrindinė paskirtis nėra baudimas, taip pat nedraudžia už tÄ pačiÄ veikÄ bausti skirtingus asmenis ar bausti tÄ patį asmenį už skirtingas veikas. Teisės principas non bis in idem reiÅ¡kia, kad asmuo negali bÅ«ti baudžiamas už tÄ pačiÄ veikÄ antrÄ kartÄ . Å is principas įtvirtintas tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu.

Lietuvos Respublikos teisėje principas non bis in idem įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 5 d., BK 2 str. 6 d. bei ATPK 250 str. 8 p. Tarptautiniu lygmeniu principas non bis in idem įtvirtintas kelių tarptautinių sutarčių normose, tarp kurių nagrinėjamos bylos kontekste svarbiausia yra Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau - ir Konvencija) protokolo Nr. 74 str., kuris aiÅ¡kinamas Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - ir EŽTT) praktikoje. Tiek nurodytos teisės normos, tiek Lietuvos Respublikos teismų bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika rodo, jog principo non bis in idem pažeidimas iÅ¡ esmės nustatomas tada, kai asmuo antrÄ kartÄ nubaudžiamas už identiÅ¡kus arba iÅ¡ esmės tuos pačius teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus faktus (tÄ patį poelgį) (kasacinės nutartys Nr. 2K-152/2006, Nr. 2K-686/2007, Nr. 2K-102/2008, EŽTT sprendimas S. Z. prieÅ¡ RusijÄ (S. Z. v.

Russia, no. 14939/03, Grand Chamber judgement of 10 February 2009, § 82). Be to, Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjos 2012-07-12 nutartyje buvo atkreiptas dėmesys į principo non bis in dem pažeidimÄ Å¡ioje situacijoje, jeigu jis bÅ«tų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Å iuo atveju Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-04-20 nutarimu buvo nubaustas pagal ATPK 123 str. 1 d., 123 str. 2 d., 128 str. 5 d. ir 128 str. 1 d. Subendrinus bausmes jam paskirta buvo 1000 Lt bauda už tai, kad vairavo neįregistruotÄ transporto priemonę - motociklÄ â€žSuzuki GSX 750”, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, be valstybinio numerio ir neapdraustÄ transporto priemonę.

Tuo tarpu teismas 2013-01-31 nuosprendžiu jį nubaudė dar kartÄ už tÄ patį pažeidimÄ , t.y. už transporto priemonės vairavimÄ neturint teisės vairuoti, tačiau Å¡iuo atveju jau baudžiamÄ ja tvarka. Taigi, Å¡iuo nuosprendžiu buvo nubaustas už tÄ pačiÄ veikÄ antrÄ kartÄ , kadangi 2012-04-20 nutarimu jam pritaikius administracinę atsakomybę už transporto priemonės vairavimÄ neturint teisės vairuoti (ATPK 128 str.) jo padaryta veika jau buvo teisiÅ¡kai įvertinta. Todėl jo padarytos veikos kvalifikavimas dar ir pagal BK 243 str. reiÅ¡kia non bis in idem principo pažeidimÄ jo atžvilgiu.

Å iuo atveju patraukus jį baudžiamojon atsakomybėn nebuvo panaikinta jo administracinė atsakomybė. Remdamasis aukščiau iÅ¡dėstytais argumentais mano, kad pagal BK 243 str. jis turi bÅ«ti iÅ¡teisintas, o baudžiamoji byla turi bÅ«ti nutraukta BK 327 str. 2 p. numatytu atveju - kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius (BK 38 str.). Teismo posėdyje nuteistasis, gynėjas ir nukentėjusioji prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti. Apeliacinis skundas tenkintinas.

Visų pirma teisėjų kolegija pažymi, kad tuo atveju, kai asmuo, kuris pagal BK 38 str. 1 d. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nepraėjus vieneriems metams traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už naujÄ galimai padarytÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ , nuosprendyje teismas pirmiausia turėtų iÅ¡spręsti jo kaltės klausimÄ dėl nusikalstamos veikos, padarytos po asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Tik kaltinamÄ jį pripažinus kaltu padarius baudžiamÄ jį nusižengimÄ , spręstinas jo baudžiamosios atsakomybės už anksčiau padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ klausimas (BK 38 str. 3 d.).

Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas padarė prieÅ¡ingai, pirma iÅ¡sprendė I. C. kaltės klausimÄ padarius BK 281 str. 1 d. numatytÄ neatsargų nusikaltimÄ (už Å¡io nusikaltimo padarymÄ I. C. kaltės klausimas jau buvo iÅ¡spręstas Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi, kuria buvo patvirtintas Klaipėdos miesto apylinkės prokuratÅ«ros 2011 m. rugpjūčio 12 d. nutarimas ikiteisminį tyrimÄ baudžiamojoje byloje Nr. 30-1-00389-11 nutraukti ir pritaikius BK 38 str. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės I.

C. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 str. 1 d., kaltininkui ir nukentėjusiajai L. S. susitaikius, 1 t., b.l. 152-153), ir tik po to teismas sprendė jo kaltės klausimÄ padarius BK 243 str. numatytÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ . IÅ¡ aukščiau paminėtos Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutarties (1 t., b.l. 152-152) matyti, jog atleidus I. C. nuo baudžiamosios atsakomybės jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise, t.y. vienerius metus vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones.

BK 74 str. 2 d. nustatyta, jog asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę (iÅ¡skyrus turto konfiskavimÄ ), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Å¡io kodekso 243 str. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 str. kyla tam, kas vengė atlikti teismo paskirtÄ su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (iÅ¡skyrus turto konfiskavimÄ ). Å io baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas.

BK 243 str. nurodytų baudžiamųjų nusižengimų subjektyvieji požymiai pasireiÅ¡kia tiesiogine tyčia. Tai reiÅ¡kia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobÅ«dį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarkÄ , žino, kokie padariniai kyla už nevykdymÄ , kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viskÄ suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtÄ su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę.

Teismo paskirtų su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių arba baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo vengimo tikslai įstatymo dispozicijoje nėra nurodyti, tačiau pagal pažeidimų esmę, jų padarymo kaltės turinį bei kitas aplinkybes galima spręsti, kad kaltininkas savo veika siekia iÅ¡vengti (ar apskritai, ar kurį laikÄ ) jų atlikimo. Apeliacinis teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad vengimas pasižymi tam tikru piktybiÅ¡kumu arba sistemingumu, todėl vienkartiniai, smulkÅ«s ar neesminiai kaltininko baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimai neturėtų sukelti BK 74 str. 2 d. numatytas teisines pasekmes ir suponuoti asmens traukimÄ baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 str.

 Nuteistasis I. C. baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 str. patrauktas už tai, kad bÅ«damas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-08-29 nutartimi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir teismui paskyrus jam baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimÄ naudotis specialia teise, t.y. vienerius metus vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, 2012-04-01 apie 17 val. Burių, Molo, Smilčių ir Vėtros gatvėmis Klaipėdos m. vairavo transporto priemonę - motociklÄ â€žSuzuki GSX-R750“.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog I. C. tokiu bÅ«du vengė atlikti teismo paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktÄ Ä¯rodymų vertinimÄ , taip pat pats iÅ¡tyręs bylos medžiagÄ , kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, tačiau kuri nustatyta tvarka nebuvo iÅ¡tirta teisiamojo posėdžio metu, ir įvertinęs iÅ¡tirtus bylos įrodymus konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas I.

C. kaltu pagal BK 243 str., neteisingai iÅ¡sprendė jo kaltės klausimÄ , ko pasekoje nepagrįstai sprendė I. C. baudžiamosios atsakomybės klausimÄ ir pagal BK 281 str. 1 d. Nuteistasis I. C. savo apeliaciniame skunde neigia 2012-04-01 apie 17 val. motociklu važiavęs Burių, Molo, Smilčių ir Vėtros gatvėmis Klaipėdos m., nurodo, kad 2012-04-01 apie 16 val. automobiliu su priekaba į automobilių stovėjimo aikÅ¡telę, esančiÄ prie molo Melnragėje, atsivežė draugo A. A. parduodamÄ motociklÄ â€žSuzuki”, nes motociklo pirkėjas norėjo įvertinti Å¡io motociklo stovį.

Asmuo, kuris norėjo pirkti motociklÄ , pasivažinėjo ir paklausė jo nuomonės apie Å¡io motociklo stovį. Jis, norėdamas įvertinti motociklo bÅ«klę, turėjo Å¡iuo motociklu Å¡iek tiek pavažiuoti, todėl užsidėjo Å¡almÄ ir atsisėdęs ant motociklo apvažiavo vienÄ ratÄ automobilių aikÅ¡telėje. Kai sustojo, privažiavo policijos pareigÅ«nai ir paprašė parodyti dokumentus. Jis paaiÅ¡kino aplinkybes, kad jam yra atimta galimybė vairuoti transporto priemones, o tuo metu tik bandė motociklo galimybes.

Jis motociklÄ vairavo tik aikÅ¡telėje, esančioje Å¡alia gatvės, iÅ¡važiuoti į gatvę neketino ir nebuvo iÅ¡važiavęs. Anot nuteistojo, Å¡iuo atveju pareigÅ«nų parodymuose, kuriais teismas rėmėsi priimdamas nuosprendį, kad matė jį važiuojantį Molo gatve ir jo iÅ¡ akiračio nepaleido, egzistuoja klaidos tikimybė, kadangi pareigÅ«nai galėjo ir apsirikti, sumaiÅ¡yti jį su motociklo pirkėju, kai jie su motociklo pirkėju aikÅ¡telėje pasikeitė vietomis. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu (2 t., b.l. 65-66) nuteistasis I.

C. taip pat parodė, kad jo draugas turėjo motociklÄ ir norėjo jį parduoti. Draugas pasiÅ«lė nuvažiuoti su juo į aikÅ¡telę ir parodyti pirkėjui motociklÄ . Pirkėjas paklausė jo nuomonės dėl motociklo. Jis vien iÅ¡ vaizdo nieko negalėjo pasakyti, todėl turėjo su motociklu pavažiuoti. Kai pavažiavo motociklu, jį pamatė policijos pareigÅ«nai ir surašė protokolÄ . Jis į gatvę iÅ¡važiavęs nebuvo, važinėjo po aikÅ¡telę, apsuko ratÄ . PrieÅ¡ tai tuo motociklu buvo iÅ¡važiavęs pirkėjas.

Tik pirkėjas grįžo, jis atsisėdo ant motociklo. Tokius nuteistojo I. C. parodymus, kad jis motociklu važiavo tik aikštelėje, teisiamojo posėdžio metu (2 t., b.l.

68) patvirtino ir liudytojas A. A., kuris parodė, kad su priekaba atsivežė motociklÄ Ä¯ Molo gatvę, nes norėjo jį parduoti. Pirkėjas irgi atvažiavo ten. I. C. važiavo su motociklu aikÅ¡telėje, daugiau niekur nevažiavo. Ä® gatvę jis niekur iÅ¡važiavęs nebuvo. Jis visų įvykių nestebėjo, ne visÄ laikÄ buvo aikÅ¡telėje, buvo išėjęs. Jo draugas sukinėjosi aikÅ¡telėje su motociklu ir atvažiavusi policija jį sustabdė. Tuo tarpu liudytojas policijos pareigÅ«nas A.

F. teisiamojo posėdžio metu (2 t., b.l. 66-67) parodė, kad dirbo Melnragėje, turėjo susistabdę Kelių eismo taisyklių pažeidėjÄ ir jam rašė protokolÄ . Tada pastebėjo, kaip gatve pravažiavo motociklas. Tuo metu sustabdyti jo negalėjo, nes nebuvo galimybės. Surašę protokolÄ nuvažiavo į tÄ pusę, į kuriÄ nuvažiavo motociklas. Tikėjosi tÄ motociklÄ pastebėti dar kartÄ . Važiuodami pastebėjo motociklÄ , kuris prieÅ¡ais juos pasuko į kairę, ir jie pradėjo važiuoti paskui.

MotociklÄ vaikinas vairavo gatvėmis. Jie pasijungė Å¡vyturėlius ir sekė paskui, o prie jo privažiavę sulaikė. VisÄ laikÄ jie motociklininkÄ sekė, iÅ¡ akiračio nepaleido. MotociklininkÄ persekiojo apie 500 m. Liudytojas policijos pareigÅ«nas J. D. teisiamojo posėdžio metu (2 t., b.l.

67) parodė, kad dirbo Klaipėdos mieste Molo gatvėje su patruliu A. F. ir pastebėjo, kaip pro juos pravažiavo motociklas be valstybinių numerių. Surašę protokolÄ nusprendė, kad reikėtų pravažiuoti Melnaragėje esančiÄ teritorijÄ ir jÄ apžiÅ«rėti, o suradus motociklÄ patikrinti. Važiuojant Molo gatve link miesto, pravažiavus Vėtros gatvę pastebėjo atvažiuojantį motociklÄ , kuris prieÅ¡ juos pasuko į kairę, tada jie iÅ¡kart padidino greitį ir nusiginė motociklÄ iÅ¡ paskos.

Paskui motociklininkÄ važiavo iki pat aikÅ¡telės, jį visÄ laikÄ sekė. Pasivijus motociklininkÄ paaiÅ¡kėjo, kad motociklas be numerių, be dokumentų, vairuotojas taip pat neturėjo dokumentų. Nors anot nuteistojo I. C. ir liudytojo A. A. I. C. į gatvę iÅ¡važiavęs nebuvo, o motociklu važinėjosi tik aikÅ¡telėje, tokiais parodymais apeliacinis teismas netiki, kadangi juos paneigia nuoseklÅ«s policijos pareigÅ«nų parodymai, kuriais apeliacinis teismas, kaip ir apylinkės teismas, netikėti neturi pagrindo.

Tuo tarpu netikėti nuteistojo I. C. ir jo draugo liudytojo A. A. parodymais pakankamÄ pagrindÄ duoda tai, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutarimu (1 t., b.l. 124) I. C. administracine tvarka buvo nubaustas už nustatyta tvarka neįregistruotos transporto priemonės „Suzuki GSX-R 750“, be valstybinio numerio, kuri neapdrausta transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, vairavimÄ 2012-04-01 17 val. Klaipėdoje Molo g. neturint teisės vairuoti transporto priemonių.

Tiek teismo posėdžio protokole (1 t., b.l. 163-164), tiek nutarime (1 t., b.l. 124) pažymėta, kad I. C. pripažino padaręs jam inkriminuotÄ administracinį teisės pažeidimÄ , su protokolu sutiko, gailėjosi. Kaip matyti, I. C. nagrinėjant jo administracinio teisės pažeidimo bylÄ pripažino motociklÄ â€žSuzuki GSX-R 750“ vairavęs Molo g., o ne vien aikÅ¡telėje, o baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu savo parodymus pakeitė. Tačiau taip pat apeliacinis teismas sutinka su apylinkės teismo argumentu, kad baudžiamojo poveikio priemonė - draudimas vairuoti transporto priemones I.

C. buvo skirta neiÅ¡skiriant vietovių, kuriose jam galima, o kuriose draudžiama vairuoti transporto priemones, todėl, net ir tuo atveju, jei motociklÄ I. C. bÅ«tų vairavęs tik automobilių aikÅ¡telėje, tai taip pat bÅ«tų laikoma jam teismo skirtos baudžiamojo poveikio priemonės - draudimo vairuoti transporto priemones pažeidimu. Tačiau, norint I. C. patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 str., bÅ«tina įvertinti, ar tokie jo veiksmai – motociklo „Suzuki GSX-R 750“ vairavimas gatvėse ir aikÅ¡telėje – laikytini vengimu atlikti baudžiamojo poveikio priemonę.

Kaip aukščiau aptarta, vengimas pasižymi tam tikru piktybiÅ¡kumu arba sistemingumu, o vienkartiniai kaltininko baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimai neturėtų sukelti BK 74 str. 2 d. numatytas teisines pasekmes ir asmens traukimÄ baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 str. Byloje nėra duomenų, kad I. C. iki 2012-04-01 bÅ«tų pažeidęs jam skirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę. Duomenų, kad po 2012-04-01 jis bÅ«tų pažeidęs baudžiamojo poveikio priemonę, byloje taip pat nėra, tokių duomenų baudžiamojo poveikio priemonės vykdymÄ kontroliuojanti institucija nepateikė.

Todėl darytina iÅ¡vada, kad tai buvo vienintelis kartas, kai I. C. pažeidė jam skirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę. I. C. veiksmuose nėra sistemingumo, todėl laikyti jo vienkartinio pobÅ«džio veiksmus – trumpÄ pasivažinėjimÄ motociklu nuteistojo nurodytomis aplinkybėmis, kurios (iÅ¡skyrus važiavimo marÅ¡rutÄ ) byloje surinktais įrodymais nėra paneigtos – vengimu atlikti baudžiamojo poveikio priemonę nėra pamatuoto pagrindo. I. C. neteisėti veiksmai teismo buvo įvertinti ir už tai jis buvo nubaustas administracine nuobauda.

Šiuo atveju traukti jį baudžiamojon atsakomybėn nėra pagrindo, kadangi jo veiksmuose nėra baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 str., sudėties požymio - vengimo. Todėl, remiantis nustatytu, skundžiamas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 31 d. nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis – I. C. dėl kaltinimo pagal BK 243 str. išteisinamas, kadangi nepadaryta veika, turinti inkriminuoto baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.). Kadangi I. C. baudžiamojon atsakomybėn netraukiamas, non bis in idem principas jo atžvilgiu nėra pažeidžiamas.

Nenustačius, kad I. C. padarė nusikalstamÄ veikÄ , nėra teisinio pagrindo jį traukti baudžiamojon atsakomybėn ir dėl veikos, numatytos BK 281 str. 1 d., dėl kurios jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiÄ ja. Kadangi atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sÄ lygos, egzistavusios I. C. BK 38 str. 1 d. numatytu pagrindu atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės, ir Å¡iuo metu nėra pasikeitusios ar iÅ¡nykusios, nukentėjusioji L. S. apeliacinės instancijos teismo posėdyje (2 t., b.l.

94) patvirtino, kad susitaikymas tebegalioja, todėl Å¡ioje dalyje baudžiamoji byla nutraukiama ir I. C. BK 38 str. 1 d. numatytu pagrindu nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 str. 1 d., atleidžiamas kaltininkui ir nukentėjusiajai L. S. susitaikius (BPK 303 str. 4 d.), paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę - draudimÄ naudotis specialia teise, t.y. vienerius metus vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones. Kadangi paaiÅ¡kėjo, jog ankstesnis sprendimas ikiteisminį tyrimÄ baudžiamojoje byloje Nr. 30-1-00389-11 nutraukti ir pritaikius BK 38 str. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės I.

C. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 str. 1 d., buvo panaikintas nepagrįstai, BK 38 str. 2 d., 3 d., 4 d. numatyti terminai bei I. C. skirtos baudžiamojo poveikio priemonės - draudimo naudotis specialia teise, t.y. vienerius metus vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones terminas skaičiuojami nuo ankstesnio sprendimo - Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutarties, kuria buvo patvirtintas Klaipėdos miesto apylinkės prokuratÅ«ros 2011 m. rugpjūčio 12 d. nutarimas ikiteisminį tyrimÄ baudžiamojoje byloje Nr. 30-1-00389-11 nutraukti ir pritaikius BK 38 str. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės I.

C. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 str. 1 d., priėmimo dienos. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 1 p., 4 d., 327 str. 2 p., 329 str. 1 p., 331 str.,  n u s p r e n d ž i a: Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 31 d. nuosprendį panaikinti, ir priimti naujÄ nuosprendį. I. C. dėl kaltinimo pagal BK 243 str. iÅ¡teisinti, nes nepadaryta veika, turinti Å¡io baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.). Vadovaujantis BK 38 str. 1 d., I. C. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 281 str. 1 d., kaltininkui ir nukentėjusiajai L.

S. susitaikius, ir baudžiamÄ jÄ bylÄ Å¡ioje dalyje nutraukti (BPK 303 str. 4 d.). Paskirti I. C. baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimÄ naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones vieneriems metams, Å¡io termino pradžiÄ , taip pat BK 38 str. 2 d., 3 d., 4 d. numatytų terminų pradžiÄ skaičiuojant nuo 2011 m. rugpjūčio 29 d. I. C. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti panaikinti. Kolegijos pirmininkas                                                        Linas Pauliukėnas Teisėjai                                                                                Valentinas Janonis                                                                                                 Savinijus Katauskas