fcf7ffb7-8dbf-480e-8e55-d65ea560c877 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. eI3-1336-331/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03818-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 13, 15.6, 15.8, 55.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. sausio 23 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Jolantos Malijauskienės, RÅ«tos Miliuvienės ir Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), dalyvaujant apreiÅ¡kėjo atstovui advokatui V. B. (V. B.), atsakovės atstovei J. J., suinteresuoto asmens atstovei I. Å ., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo P. S. (P. S.) skundÄ atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija dėl sprendimų panaikinimo. Teismas n u s t a t ė :

1. Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) 2019 m. rugsėjo 17 d. sprendimu Nr. A51-87596/19(2.15.1.1-VMA) neatsižvelgė į pareiÅ¡kėjo pasiÅ«lymus urbanizuoti visÄ pasiÅ«lymuose nurodytÄ Å¾emės sklypÄ , numatyti didelio užstatymo tankio teritorijos reglamentus ir nustatyti komercinės paskirties funkcinę zonÄ visame 1,5834 ha žemės.

2. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (toliau – ir Inspekcija), kaip ikiteisminė institucija, iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjo skundÄ , 2019 m. spalio 3 d. raÅ¡tu Nr. 2D-12706 informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija pakartotinai iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo pasiÅ«lymus, tinkamai atsakė PareiÅ¡kėjui 2019 m. rugsėjo 17 d. raÅ¡tu, t. y. planavimo organizatorius tinkamai įvykdė privalomojo nurodymo reikalavimus.

3. PareiÅ¡kėjas skundu kreipėsi į teismÄ ir praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakovės 2019 m. rugsėjo 17 d. sprendimÄ Nr. A51-87596/19(2.15.1.1-VMA); panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2019 m. spalio 3 d. raÅ¡tÄ Nr. 2D-12706; įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijÄ , rengiant Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo plano sprendinius, visame 1,5834 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini)., Vilnius, unikalus (duomenys neskelbtini) ir nustatyti paslaugų funkcinę zonÄ . 3.1.

PaaiÅ¡kina, kad nesutinka su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimu, nes pagal vis dar galiojantį Vilniaus miesto bendrÄ jį planÄ minėtas žemės sklypas patenka į rajono centrų ir kitas miÅ¡rias didelio užstatymo tankio teritorijas. Å iuo metu galiojantis Vilniaus miesto bendrasis planas buvo patvirtintas 2007 m. vasario 14 d., tuo tarpu AukÅ¡tųjų Panerių pramoninio rajono „C“ zonos detalusis planas, kuriuo minėtam žemės sklypui buvo nustatyta infrastruktÅ«ros paskirtis (pagal Å¡iuo metu galiojantį reglamentavimÄ : paskirtis - kita, naudojimo bÅ«das - susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos), Vilniaus miesto Tarybos sprendimu buvo patvirtintas žymiai anksčiau, t. y. 1999 m. liepos 9 d.

Tiesiog, po Vilniaus m. bendrojo plano patvirtinimo 2007 m. vasario 14 d., anksčiau priimtas detalusis planas nebuvo koreguojamas, kad atitiktų patvirtinto bendrojo plano sprendinius, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad tokios galimybės nėra. 3.2. Pažymi, kad minėtas žemės sklypas nepatenka nei į (duomenys neskelbtini),, nei į (duomenys neskelbtini), ribas, abi Å¡ios gatvės yra seniai pastatytos ir naudojamos, poreikio ir planų sklypo teritorijoje statyti naujÄ ar platinti esamas gatves nėra, todėl sklypo dalies reglamento pakeitimas priskiriant Å¡iÄ sklypo dalį inžinerinės infrastruktÅ«ros koridorių zonai yra betikslis, todėl neteisėtas.

Be to, minėto žemės sklypo nekerta jokie magistraliniai ir kiti keliai. Iš vienos pusės šalia sklypo praeina magistralinis kelias A1, o iš kitos pusės - (duomenys neskelbtini), tačiau nei vienas iš nurodytų kelių sklypo nekerta. Pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenis žemės sklypui nustatytos ryšių linijų apsaugos, elektros linijų apsaugos bei vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonos, tačiau jokia kelių apsaugos zona sklypui nenustatyta ir neįregistruota. 3.3.

Mano, kad pagal Lietuvos Respublikos Kelių įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostatas, kelio apsaugos zonas miestuose, kaimo gyvenamosiose vietovėse įstatymų nustatyta tvarka gali tikslinti Teritorijų planavimo įstatyme numatyti planavimo organizatoriai, turintys teisę tvirtinti teritorijų planavimo dokumentus (bendruosius, detaliuosius, specialiuosius planus). Analogiška nuostata yra įtvirtinta ginčo sprendime. Todėl teisės aktai nenumato imperatyvaus draudimo keisti juose numatytų kelių apsaugos zonų pločių, o priešingai, planavimo organizatoriams miestuose suteikia teisę juos tikslinti (keisti).

Be to toks Administracijos sprendimas pažeidžia žemės sklypų savininkų lygiateisiÅ¡kumo principÄ , nes esant vienodai situacijai - žemės sklypų patekimui į bendrajame plane užbrėžtas magistralinio kelio apsaugos zonas - vieni sklypai, nepaisant Å¡ios aplinkybės, yra priskiriami paslaugų funkcinei zonai, tuo tarpu kiti sklypai, remiantis ta pačia aplinkybe, priskiriami inžinerinės infrastruktÅ«ros koridorių zonai, taip pabloginant jų savininkų padėtį, nes toks sklypas praranda savo vertę. 3.4.

Teigia, kad ginčo sprendimo argumentai, kuriais buvo atsakyta į pareiÅ¡kėjo pasiÅ«lymus dėl rengiamo Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių, t. y. kad pareiÅ¡kėjui priklausančiÄ dalį sklypo palikti priskirtÄ inžinerinės infrastruktÅ«ros koridorių zonai, prieÅ¡tarauja teisės aktams ir nepagrįstai pablogina sklypo bendrasavininkų padėtį, tuo pažeisdami vienÄ iÅ¡ TPÄ® įtvirtintų teritorijų planavimo principų - sudaryti sÄ lygas privačioms investicijoms, kuriančioms socialinę ir ekonominę gerovę.

Administracijos argumentai vertintini labiau kaip „pritempti“ prie esamos situacijos, siekiant iÅ¡vengti sprendinių koreguojant rengiamÄ BendrÄ jį planÄ . 3.5. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjo atstovas prašė skundÄ patenkinti jame iÅ¡dėstytais argumentais.

4. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti. Atsiliepime paaiÅ¡kino, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau - Teritorijų planavimo įstatymas) 2 straipsnio 26 dalyje įtvirtinta, jog teritorijų planavimas - tai pagal Å¡io ir kitų įstatymų, taip pat jų įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimus vykdomas procesas, kuriuo siekiama darnaus teritorijų vystymo ir kuris apima žemės naudojimo prioritetų, aplinkosaugos, visuomenės sveikatos saugos, paveldosaugos ir kitų priemonių nustatymÄ , gyvenamųjų vietovių, gamybos, inžinerinės ir socialinės infrastruktÅ«ros sistemų kÅ«rimÄ , sÄ lygų gyventojų užimtumui reguliuoti ir veiklai plėtoti sudarymÄ , visuomenės ir privačių interesų suderinimÄ . 4.1.

Pažymi, kad pareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. rugsėjo 17 d. raÅ¡tu, pasinaudojo įstatyme numatyta teise ir apskundė atsakymÄ Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamentui. Inspekcija, iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjo skundÄ nustatė, jog Å¡iuo atveju Administracija įvykdė Inspekcijos privalomÄ jį nurodymÄ , t. y. panaikino 2018 m. rugpjūčio 17 d. raÅ¡tÄ Nr. A51-701163/18(2.15.1.1-MP3), kuriuo buvo pateiktas atsakymas į PareiÅ¡kėjo pasiÅ«lymÄ , pakartotinai iÅ¡nagrinėjo pasiÅ«lymÄ ir atsakė 2019 m. rugsėjo 17 d. raÅ¡tu Nr. A51-87596/19(2.15.1.1-VMA).

Be kita ko, Inspekcija, iÅ¡nagrinėjusi planavimo organizatoriaus atsakymÄ nustatė, kad atsakyme iÅ¡samiai ir motyvuotai paaiÅ¡kintas pasiÅ«lymo nepriimtinumas, atsakymas pagrįstas teisės aktų nuostatomis ir objektyviais duomenimis, tad Vilniaus miesto savivaldybės administracija nepažeidė Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalies, Nuostatų 6.4.2. papunkčio reikalavimų bei Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, taip pat tinkamai vykdė privalomÄ jį nurodymÄ .

Taigi Å¡iuo nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. rugsėjo 17 d. atsakymo pagrįstumÄ bei motyvavimo pareigos įgyvendinimÄ patvirtina ir teritorijų planavimo valstybinę priežiÅ«rÄ atliekanti institucija, tad laikytina, jog nėra pagrindo abejoti skundžiamo atsakymo teisėtumu ir pagrįstumu. 4.2. Teigia, kad informavo pareiÅ¡kėjÄ , jog Å¡iuo metu galiojančio Bendrojo plano sprendiniai parengti masteliu 1:10000, todėl buvo tikslinami galiojančio Bendrojo plano, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1519, sprendiniai, kurie buvo parengti masteliu 1:25000.

Nuo 2014 metų įsigaliojusiame Teritorijų planavimo įstatyme įtvirtinus nuostatÄ , kad pastatų statyba galima pagal Bendrojo plano sprendinius, neparengus vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumento (pvz. detaliojo plano), rengiant Bendrojo plano keitimÄ buvo numatytos detalesnės funkcinių zonų ribos bei reglamentai, kurie buvo nustatomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos architektÅ«ros įstatymo 11 straipsnio nustatytais architektÅ«ros kokybės kriterijais (urbanistinis integralumas, atitiktis darnaus vystymosi principui ir kt.) bei įvertinant teritorijoje vyraujantį užstatymo charakterį bei jo parametrus, taip pat kitų teisės aktų reikalavimus (pvz., SpecialiÄ sias žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343). 4.3.

Atkreipė dėmesį, kad Å¡iuo atveju, iÅ¡nagrinėjus ginčo miesto teritorijÄ tikslesniu masteliu ir įvertinus esamÄ urbanistinę situacijÄ , teritorijoje dominuojančių funkcijų bei susisiekimo infrastruktÅ«ros kontekste (dominuoja pramonės ir sandėliavimo, infrastruktÅ«ros teritorijos), teritorijai (į kuriÄ patenka dalis pareiÅ¡kėjo žemės sklypo) buvo nustatyta paslaugų funkcinė zona - GAR-1-1, o dalis žemės sklypo nėra ir nebuvo naudojama konkrečiai, pavyzdžiui komercinei, veiklai vykdyti, ilgÄ laikÄ ginčo žemės sklypo dalis faktiÅ¡kai naudojama kaip (duomenys neskelbtini).

Paslaugų funkcinei zonai priskiriamos teritorijos, kuriose dominuoja prekybos, paslaugų objektai, administracinės paskirties pastatai, kiti negyvenamosios paskirties pastatai, kuriuose vykdoma Å«kinė veikla nesusijusi su tarÅ¡ia gamyba. Rengiamo Bendrojo plano sprendiniai teritorijoje, į kuriÄ patenka minėtas žemės sklypas, paslaugų funkcinei zonai nustatė tokius užstatymo rodiklius: didžiausias leistinas užstatymo aukÅ¡tis - 25 m (6 aukÅ¡tai), didžiausias užstatymo intensyvumas (UI) - 2,5, didžiausias užstatymo tankis (UT) - 80.

Tuo tarpu sklypo dalis, kuriÄ tarp (duomenys neskelbtini) ir esamo užstatymo skiria (duomenys neskelbtini), priskirta inžinerinės infrastruktÅ«ros koridorių zonai, o toks Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimas atitinka ir minėtu Detaliuoju planu Žemės sklypui nustatytÄ naudojimo bÅ«dÄ (infrastruktÅ«ros teritorijos). 4.4. Mano, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija tinkamai motyvavo skundžiamÄ 2019 m. rugsėjo 17 d. sprendimÄ , kuriuo atsisakė tenkinti pareiÅ¡kėjo pasiÅ«lymÄ dėl Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių keitimo.

Rengiamo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, tad negali būti vertinamas ir nustatytų sprendinių teisingumas bei pagrįstumas. Šiuo nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto savivaldybės administracija privalo vertinti visus visuomenės (viešuosius) interesus, atsižvelgti į želdynų poreikį bei kitus visuomenės (viešuosius) interesus. 4.5. Teigia, kad skunde nėra nurodomi jokie procedūriniai pažeidimai, kurie galėtų būti laikomi esminiais sprendžiant dėl ginčijamo rašto panaikinimo.

Todėl, vien tai, jog pareiÅ¡kėjas nesutinka su jam nepalankiu Administracijos sprendimu dėl Bendrojo plano keitimo, savaime negali suponuoti ginčijamo raÅ¡to neteisėtumo. Skundo turinys akivaizdžiai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjui yra žinomi Administracijos atsisakymo atsižvelgti į pareiÅ¡kėjo pasiÅ«lymus argumentai ir konkrečios tokio sprendimo priėmimo priežastys. 4.6. Teismo posėdyje Administracijos atstovė prašė skundÄ atmesti atsiliepime iÅ¡dėstytais argumentais.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (toliau – ir Inspekcija) su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti. PaaiÅ¡kino, kad teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pasiÅ«lymai planavimo organizatoriui nėra privalomi, o svarbu tik iÅ¡laikyti procedÅ«rÄ ir motyvuotai atsakyti pareiÅ¡kėjui, t. y. teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad Inspekcija Å¡ioje stadijoje neturi pareigos tikrinti planavimo organizatoriaus atsisakymo atitikimo teisės aktų reikalavimams, o tik patikrina, ar atsisakymas buvo pakankamai motyvuotas.

Pažymėjo, kad Inspekcija patikrino ar Vilniaus miesto savivaldybės administracija pakankamai motyvavo savo atsakymÄ , ar tinkamai įvykdė privalomÄ jį nurodymÄ ir ginčijame sprendime konstatavo, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija įvykdė privalomÄ jį nurodymÄ ir motyvavo pasiÅ«lymų atmetimÄ . 5.1. Pažymėjo, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ planavimo organizatorius neturėjo pareigos priimti pasiÅ«lymų dėl Vilniaus miesto bendrojo plano keitimo sprendinių, bet turėjo pareigÄ motyvuotai atsakyti pareiÅ¡kėjui.

Ä®vertinusi minėtÄ 2019 m. rugsėjo 17 d. atsakymÄ , Inspekcija mano, kad Å¡iÄ pareigÄ Vilniaus miesto savivaldybės administracija įvykdė iÅ¡ esmės nepažeisdama teisės aktų reikalavimų ir motyvavo savo nesutikimÄ su pateiktais pasiÅ«lymais. 5.2. Atkreipė dėmesį, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – Teritorijų planavimo įstatymas) 37 straipsnio 2 dalimi pasiÅ«lymus pateikusiems asmenims planavimo organizatorius motyvuotai atsako raÅ¡tu arba Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiÅ«ros informacinėje sistemoje (toliau – TPDRIS), jeigu pasiÅ«lymai buvo pateikti Å¡ioje sistemoje.

Taip pat planavimo organizatoriaus atsakyme nurodoma, kad planavimo organizatorius pritaria visuomenės pasiÅ«lymams arba atmeta pasiÅ«lymus, iÅ¡samiai nurodydamas pasiÅ«lymų nepriimtinumÄ (nepagrįstumÄ ). Teismas k o n s t a t u o j a:

6. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Administracijos ir Inspekcijos ginčijamų sprendimų, kuriais neatsižvelgta į pareiÅ¡kėjo pasiÅ«lymus numatyti didelio užstatymo tankio teritorijos reglamentus ir nustatyti komercinės paskirties funkcinę zonÄ visame 1,5834 ha žemės sklype, teisėtumo ir pagrįstumo.

7. Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui nuosavybės teise priklauso dalis žemės sklypo, kadastrinis (duomenys neskelbtini), unikalus (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). 7.1. Administracijos direktoriaus 2016 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 30-991 „Dėl Vilniaus m. sav. teritorijos bendrojo plano keitimo pradžios“, pradėtas bendrojo plano (toliau - BP) keitimas. Pagal parengto Bendrojo plano sprendinius žemės sklypo dalis, esanti (duomenys neskelbtini), patenka į paslaugų zonÄ GAR-1-1, o kita dalis nepatenka.

PareiÅ¡kėjo nuomone, žemės sklypas faktiÅ¡kai padalintas į dvi dalis, kur vienai daliai yra nustatyta paslaugų zona GAR-1-1, o kitai daliai nustatyta inžinerinės infrastruktÅ«ros koridorių zona. 7.2. PareiÅ¡kėjas susipažinęs su parengto teritorijų planavimo dokumento sprendiniais ir nesutikdamas su taikomu jo sklypui nustatytu reglamentu vieÅ¡o svarstymo metu 2018 m. gegužės 21 d. pateikė pasiÅ«lymÄ dėl Bendrojo plano sprendinių keitimo, kuriuo prašė numatyti didelio užstatymo tankio teritorijos reglamentus ir nustatyti komercinės paskirties funkcinę zonÄ visame 1,5834 ha žemės sklype.

SiÅ«lyme teigė, kad toks žemės sklypo padalinimas yra niekuo nepagrįstas, nes kaip matyti iÅ¡ vis dar galiojančio Vilniaus miesto bendrojo plano, visas žemės sklypas patenka į rajonų centrų ir kitų miÅ¡rių didelio užstatymo tankio teritorijų zonÄ , todėl naujai rengiamame Bendrajame plane paslaugų zonÄ nustačius tik daliai žemės sklypo, o likusiÄ priskyrus inžinerinės infrastruktÅ«ros koridorių zonai, yra neteisėta, nes bloginama žemės sklypo bendrasavininkų padėtis. 7.3.

Tačiau Administracija neatsižvelgė į pareiÅ¡kėjo pasiÅ«lymus nustatyti komercinės paskirties funkcinę zonÄ visame 1,5834 ha žemės sklype ir ginčijamu 2019 m. rugsėjo 17 d. sprendimu informavo PareiÅ¡kėjÄ . 7.6. PareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su Administracijos 2019 m. rugsėjo 17 d. sprendimu, pateikė skundÄ Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, kuri 2019 m. spalio 3 d. raÅ¡tu informavo PareiÅ¡kėjÄ , kad Administracija pakartotinai iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo pasiÅ«lymus, tinkamai atsakė PareiÅ¡kėjui 2019 m. rugsėjo 17 d. raÅ¡tu, t. y. planavimo organizatorius tinkamai įvykdė privalomojo nurodymo reikalavimus.

8. PareiÅ¡kėjo teigimu, pagal galiojantį Vilniaus miesto bendrÄ jį planÄ minėtas žemės sklypas patenka į rajono centrų ir kitas miÅ¡rias didelio užstatymo tankio teritorijas. Å iuo metu galiojantis Vilniaus miesto bendrasis planas buvo patvirtintas 2007 m. vasario 14 d., tuo tarpu AukÅ¡tųjų Panerių pramoninio rajono „C“ zonos detalusis planas , kuriuo minėtam žemės sklypui buvo nustatyta infrastruktÅ«ros paskirtis (pagal Å¡iuo metu galiojantį reglamentavimÄ : paskirtis - kita, naudojimo bÅ«das - susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos), Vilniaus miesto Tarybos sprendimu buvo patvirtintas žymiai anksčiau, t. y. 1999 m. liepos 9 d. Tiesiog, po Vilniaus m. bendrojo plano patvirtinimo 2007 m. vasario 14 d., anksčiau priimtas detalusis planas nebuvo koreguojamas, kad atitiktų patvirtinto bendrojo plano sprendinius, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad tokios galimybės nėra.

9. Administracija su pareiÅ¡kėjo teiginiais nesutinka, argumentuodama, kad pagal Bendrojo plano sprendinius, neparengus vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumento (pvz. detaliojo plano), rengiant Bendrojo plano keitimÄ buvo numatytos detalesnės funkcinių zonų ribos bei reglamentai, kurie buvo nustatomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos architektÅ«ros įstatymo 11 straipsnio nustatytais architektÅ«ros kokybės kriterijais (urbanistinis integralumas, atitiktis darnaus vystymosi principui ir kt.) bei įvertinant teritorijoje vyraujantį užstatymo charakterį bei jo parametrus, taip pat kitų teisės aktų reikalavimus (pvz., SpecialiÄ sias žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343).

PareiÅ¡kėjo žemės sklypui buvo nustatyta paslaugų funkcinė zona - GAR-1-1, o dalis žemės sklypo nėra ir nebuvo naudojama konkrečiai, pavyzdžiui komercinei veiklai vykdyti, ilgÄ laikÄ ginčo žemės sklypo dalis faktiÅ¡kai naudojama kaip (duomenys neskelbtini).

10. Administracijos direktoriaus 2016 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 30-991 „Dėl Vilniaus m. sav. teritorijos bendrojo plano keitimo pradžios“, pradėtas bendrojo plano keitimas.

11. Taigi nagrinėjant šį ginÄÄ turi bÅ«ti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPÄ®) nuostatomis. TPÄ® 3 straipsnyje yra įtvirtinti teritorijų planavimo tikslai:

1) sudaryti sÄ lygas darniai valstybės teritorijos raidai, nuosekliai erdvinės ir funkcinės integracijos politikai įgyvendinti, teritorijų sanglaudai, kompleksiÅ¡kai spręsti socialinius, ekonominius, ekologinius uždavinius;

2) nustatyti gyvenamųjų vietovių, inžinerinės ir socialinės infrastruktūros, kitų valstybei svarbių socialinės ekonominės veiklos sričių vystymo ir įgyvendinimo gaires, numatyti plėtrai reikalingas teritorijas;

3) sudaryti sÄ lygas racionaliam Å¡alies gamtinių, žemės gelmių ir energijos iÅ¡teklių naudojimui ir atkÅ«rimui;

4) numatyti Å¡alies gamtinio ir kultÅ«rinio kraÅ¡tovaizdžio savitumo, gamtos ir nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo iÅ¡saugojimÄ , tikslingÄ naudojimÄ ir pažinimÄ , ekologinei pusiausvyrai bÅ«tino gamtinio karkaso formavimÄ ;

5) kurti sveikÄ , saugiÄ , darniÄ gyvenamÄ jÄ aplinkÄ ir visavertes gyvenimo sÄ lygas gyvenamosiose vietovėse;

6) sudaryti sÄ lygas privačioms investicijoms, kuriančioms socialinę ir ekonominę gerovę, tinkamos kokybės gyvenimo sÄ lygas;

7) derinti fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, savivaldybių ir valstybės interesus dėl teritorijos naudojimo ir veiklos plėtojimo teritorijoje sÄ lygų;

8) sudaryti sÄ lygas racionaliam žemės naudojimui ir žemės Å«kio veiklai skatinti. Minėto Teritorijų planavimo įstatymo straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog nustatant konkrečios teritorijos planavimo tikslus, bÅ«tina atsižvelgti į visuomenės poreikius, planuojamos teritorijos kraÅ¡tovaizdį ir biologinę įvairovę, geografinę padėtį, geologines sÄ lygas, esamas urbanistines, inžinerines, susisiekimo, agrarines sistemas, žemės ir kito nekilnojamojo turto valdytojų, naudotojų ir trečiųjų asmenų interesus ir teises, architektÅ«ros, aplinkosaugos, visuomenės sveikatos saugos, gamtos apsaugos, paveldosaugos reikalavimus, valstybės ir vieÅ¡ojo saugumo, gynybos ir kitus poreikius. Tuo tarpu Teritorijų planavimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje detaliai reglamentuota, kas sudaro visuomenės (vieÅ¡Ä jį) interesÄ planuojant teritorijas:

1) visuomenės gyvenimo kokybė, pagrįsta objektyviais visuomenės poreikiais ir ištekliais, nuosavybės teisių apsaugos prioritetu, investicijų skatinimu, nustatyta teritorijų planavimo, želdynų normomis, visuomenės sveikatos saugos reglamentais, kitais teisės aktuose nustatytais reikalavimais;

2) kraštovaizdžio, gamtos ir nekilnojamojo kultūros paveldo, žemės ūkio naudmenų su derlinguoju dirvožemiu, miškų, žemės gelmių išteklių, kitų gamtos išteklių apsauga ir racionalus naudojimas, darnus kultūrinio kraštovaizdžio formavimas;

3) valstybės ir savivaldybių funkcijoms ar teritorijų funkcionavimui reikalinga socialinė ar inžinerinė infrastruktūra, šių teritorijų plėtojimas;

4) valstybei svarbūs projektai;

5) visuomenės informavimas ir jos dalyvavimas priimant sprendimus. 11.1. Pagal TPÄ® 32 straipsnio 1 dalies nuostatas, pasiÅ«lymai dėl teritorijų planavimo dokumentų planavimo organizatoriui teikiami raÅ¡tu per visÄ teritorijų planavimo dokumentų rengimo laikotarpį iki vieÅ¡ojo susirinkimo ir jo metu, taip pat konsultavimosi metu. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, planavimo organizatorius, iÅ¡nagrinėjęs visuomenės pateiktus pasiÅ«lymus, parengia priimtų ir motyvuotai atmestų pasiÅ«lymų apibendrinimo medžiagÄ su paaiÅ¡kinimais, kaip atsižvelgta į visuomenės nuomonę, visuomenės pasiÅ«lymų kopijas arba Å¡ių pasiÅ«lymų kopijas kompiuterinėje laikmenoje ir kartu su parengtais teritorijų planavimo dokumentais teikia teritorijų planavimo dokumentÄ derinančioms institucijoms.

PasiÅ«lymus pateikusiems asmenims planavimo organizatorius motyvuotai atsako raÅ¡tu. Atsakymas gali bÅ«ti apskųstas valstybinę teritorijų planavimo priežiÅ«rÄ atliekančiai institucijai per vienÄ mėnesį nuo jo gavimo dienos. Valstybinę priežiÅ«rÄ atliekanti institucija per 20 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos pateikia motyvuotÄ atsakymÄ , kuris įstatymų nustatyta tvarka gali bÅ«ti apskųstas teismui. 11.2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) aiÅ¡kindamas Å¡ių teisės normų turinį, ne kartÄ yra konstatavęs, kad minėtose normose aptariami pasiÅ«lymai nėra privalomi planavimo organizatoriui.

Tai parodo sÄ vokos „pasiÅ«lymai“ lingvistinis aiÅ¡kinimas bei pats Å¡ios teisės normos turinys, iÅ¡ kurio matyti, kad gavęs nurodytus pasiÅ«lymus, planavimo organizatorius turi diskrecijÄ Ä¯ juos atsižvelgti arba neatsižvelgti. Tačiau aptariamose teisės normose yra nustatytas planavimo organizatoriui bei valstybinę teritorijų planavimo priežiÅ«rÄ atliekančiai institucijai privalomo elgesio modelis – laikytis joje nustatytos pasiÅ«lymų nagrinėjimo procedÅ«ros bei, atmetus gautus pasiÅ«lymus, motyvuotai raÅ¡tu praneÅ¡ti apie tai pasiÅ«lymus pateikusiam asmeniui.

Todėl kiekvienu konkrečiu atveju administraciniams teismams yra būtina patikrinti, ar buvo laikomasi nurodytų reikalavimų ir, nustačius tam tikrus šių reikalavimų pažeidimus, vertinti juos pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje nustatytus kriterijus, t. y. išsiaiškinti, ar nustatyti procedūriniai pažeidimai gali būti laikomi esminiais šio įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo prasme (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A-143-201/2009; Nr. A-502-169/2012;

Nr. A-442-2031/2014; Nr. A-711-525/2015).

12. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas privačius interesus kelia aukščiau viešojo intereso. Teismas pažymi, kad galiojančio Bendrojo plano sprendiniai negalėjo būti taikomi konkrečiam sklypui tiesiogiai, t. y. Bendrojo plano sprendiniuose neparodyti ir nenagrinėjami atskiri sklypai, nefiksuojamos jų ribos. Pavienių sklypų žemės naudojimo režimai bei kiti teritorijų naudojimo ir užstatymo parametrai nustatomi žemesnio lygmens ar rūšies teritorijų planavimo dokumentais“, todėl galiojantis Bendrasis planas negalėjo pakeisti ir nepakeitė minėto sklypo, kadastro (duomenys neskelbtini) paskirties ir naudojimo būdo.

Å iam žemės sklypui yra įregistruotas susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų žemės naudojimo bÅ«das. Be to, Administracija atsiliepime aiÅ¡kiai pažymėjo, kad keičiamo Bendrojo plano sprendiniai parengti masteliu 1:10000, patikslinant galiojančio Bendrojo plano sprendinius, ir Å¡iuo atveju, iÅ¡nagrinėjus minėtÄ miesto teritorijÄ tikslesniu masteliu ir įvertinus esamÄ urbanistinę situacijÄ , teritorijoje dominuojančių funkcijų bei susisiekimo infrastruktÅ«ros kontekste (dominuoja pramonės ir sandėliavimo, infrastruktÅ«ros teritorijos), teritorijai (į kuriÄ patenka dalis minėto žemės sklypo) buvo nustatyta paslaugų funkcinė zona - GAR-1-1.

Šiai funkcinei zonai priskiriamos teritorijos, kuriose dominuoja prekybos, paslaugų objektai, administracinės paskirties pastatai, kiti negyvenamosios paskirties pastatai, kuriuose vykdoma ūkinė veikla nesusijusi su taršia gamyba. Paslaugų funkcinėje zonoje galimi šie žemės naudojimo būdai: komercinės paskirties objektų teritorijos (K); visuomeninės paskirties teritorijos (V); rekreacinės teritorijos (R); bendro naudojimo (B); susisiekimo ir inžinierinių tinklų koridorių (12); atskirųjų želdynų teritorijos (E).

Rengiamo BP sprendiniai teritorijoje, į kuriÄ patenka minėtas žemės sklypas, paslaugų funkcinei zonai nustatė tokius užstatymo rodiklius: didžiausias leistinas užstatymo aukÅ¡tis - 25 m (6 aukÅ¡tai), didžiausias užstatymo intensyvumas (UI) - 2,5 didžiausias užstatymo tankis (UT) - 80. Tuo tarpu sklypo dalis, kuriÄ tarp (duomenys neskelbtini), ir esamo užstatymo skiria (duomenys neskelbtini),, priskirta inžinerinės infrastruktÅ«ros koridorių zonai.

13. IÅ¡ byloje pateiktos medžiagos matyti, kad nagrinėjamÄ teritorijÄ kerta Valstybinės reikÅ¡mės keliai, vienas jų - Magistralinis kelias Al, kuriam yra nustatytos kelio apsaugos zonos. Specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343, 3.1.1 ir 6 punktuose įtvirtinta, kad magistralinio kelio apsaugos zonos plotis yra po 70 metrų nuo kelio briaunos į abi puses, o kelių apsaugos zonose draudžiama statyti gyvenamuosius namus ir visuomeninius pastatus, kurie nesusiję su transporto ir keleivių aptarnavimu;

įrengti iÅ¡orinę reklamÄ , jeigu ji gali užstoti technines eismo reguliavimo priemones, kelio ženklus, bloginti matomumÄ , akinti eismo dalyvius, tuo keldama pavojų eismo dalyviams; naudoti reklamÄ , imituojančiÄ kelio ženklus; statyti paminklinius akcentus-simbolius, įrengti karjerus, vandens telkinius, sandėliuoti medžiagas be kelio ir žemės valdytojo ar jų savininko leidimo; vykdyti kitus darbus be kelio ir žemės valdytojo ar jų savininko leidimo. Specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų 5 punkte numatoma, jog kelių apsaugos zonose leidžiama: statyti statinius ar įrenginius laikantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, atsižvelgiant į kelių plėtros perspektyvÄ ir saugaus eismo reikalavimus pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytÄ tvarkÄ ir suderintus projektus; rudens, žiemos ir pavasario laikotarpiu statyti laikinus sniegÄ sulaikančius statinius.

Taigi sklype (jo dalyse), patenkančiame į magistralinio kelio apsaugos zonÄ , statyba ribojama, ji galima tik su transporto ir keleivių aptarnavimo objektais (nepriklausomai ar sklypas pagal BP patektų į paslaugų ar į inžinerinės infrastruktÅ«ros koridorių funkcines zonas). Be to Bendrojo plano brėžinyje „Gatvių kategorijų schema“ nežymimos gatvės ten, kur yra valstybinės reikÅ¡mės, o Bendrojo plano pagrindiniame brėžinyje pažymėtos valstybinės reikÅ¡mės kelių apsaugos zonos.

Pagrindiniame brėžinyje nagrinėjamoje teritorijoje (teritorija prie valstybinės reikÅ¡mės magistralinio kelio Al transporto mazgo su (duomenys neskelbtini),) įtvirtinta valstybinės reikÅ¡mės magistralinio kelio su transporto mazgu 70 metrų apsaugos zona, kuri apima ir minėtÄ Å¾emės sklypÄ . Be to, Administracija ginčo sprendime pažymėjo, kad gretimiems žemės sklypams, esantiems taip (duomenys neskelbtini),, kuriems nustatyta paslaugų funkcinė zonos - GAR-5-1 ir GAR-6- 1, magistralinio kelio apsaugos zonos reikalavimai netaikomi, nes Å¡is (duomenys neskelbtini), ruožas nepatenka į valstybinės reikÅ¡mės kelių, kuriuos valdo ir naudoja, jais disponuoja Kelių direkcija, sÄ raÅ¡Ä , dėl to jiems Bendrajame plane galėjo bÅ«ti nustatyta paslaugų funkcinė zona ir atitinkami reglamentai.

14. Teismas, įvertinęs Administracijos 2019 m. rugsėjo 17 d. sprendimo, kuriuo buvo atmesti pareiÅ¡kėjo pasiÅ«lymai, turinį ir ginčijamo Inspekcijos 2019 m. spalio 3 d. sprendimo, kuriuo buvo atmestas pareiÅ¡kėjo skundas, turinį, sprendžia, kad Å¡iuose administraciniuose aktuose argumentų iÅ¡dėstymas yra aiÅ¡kus, suprantamas ir pakankamas, juose atsakyta į visus pareiÅ¡kėjo pasiÅ«lymus dėl teritorijų planavimo dokumento. Nenustatyta, kad vertinant pasiÅ«lymus ar nagrinėjant skundÄ dėl pasiÅ«lymų atmetimo, buvo padaryti kokie nors procedÅ«riniai pažeidimai, kurie bÅ«tų pagrindas pripažinti neteisėtu ginčijamÄ atsakovo sprendimÄ .

Taigi, atsižvelgus į iÅ¡dėstytus argumentus, teismas pažymi, kad Administracija, vertindama pareiÅ¡kėjo pasiÅ«lymus, nustatė visas Å¡iai bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir objektyviai jas iÅ¡tyrė bei, atsižvelgdama į galiojančio bendrojo plano sprendiniuose nustatytÄ paslaugų funkcinę zonÄ - GAR-1-1, kad dalis žemės sklypo nėra ir nebuvo naudojama konkrečiai, pavyzdžiui komercinei, veiklai vykdyti, o ilgÄ laikÄ ginčo žemės sklypo dalis faktiÅ¡kai naudojama kaip (duomenys neskelbtini).

Tuo tarpu sklypo dalis, kuriÄ tarp (duomenys neskelbtini), ir esamo užstatymo skiria (duomenys neskelbtini),, priskirta inžinerinės infrastruktÅ«ros koridorių zonai, o toks Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimas atitinka ir minėtu Detaliuoju planu Žemės sklypui nustatytÄ naudojimo bÅ«dÄ - infrastruktÅ«ros teritorijos. Todėl Administracija, rengdama naujus Bendrojo plano sprendinius ir siekdama teritorijų planavimo proceso tęstinumo, pagrįstai ginčo teritorijoje numatė dalyje žemės sklypo paslaugų funkcinę zonÄ â€“ GAR-1-1, o kitoje žemės sklypo dalyje kelio apsaugos zonÄ .

Be to, nustatant tam tikras funkcines zonas planavimo organizatorius privalo vertinti atitinkamÄ teritorijÄ kaip visumÄ , o ne atskirus joje esančius sklypus, o bendrojo plano sprendiniuose sklypai nėra formuojami, neperformuojami, nekeičiamos esamos, neprojektuojamos naujos sklypų ribos, vadinasi, sklypų formavimo klausimų bendrojo plano sprendiniai nesprendžia. Todėl skundžiamas Administracijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo jo naikinti.

15. Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad teismas, nagrinėdamas Administracijos ir Inspekcijos ginčijamų sprendimų teisėtumÄ ir pagrįstumÄ neturi teisės vertinti rengiamų bendrojo plano pakeitimų sprendinių teisėtumo ir pagrįstumo (LVAT administracinėje byloje Nr. A-2374-442/2016). PareiÅ¡kėjo pateikti pasiÅ«lymai, jų priėmimo ar atmetimo argumentai vertinami atitikimo teisės aktų reikalavimams požiÅ«riu ne skundų dėl planavimo organizatoriaus atsakymų į pateiktus pasiÅ«lymus nagrinėjimo metu, o teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadijoje (LVAT administracinėje byloje Nr. A502-2215/2013).

16. Teismas iÅ¡nagrinėjęs ir įvertinęs pareiÅ¡kėjos skundo argumentus nagrinėjamoje byloje, laiko, kad pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės nesutinka su atsakymuose nurodomomis aplinkybėmis ir argumentais, dėl kurių nėra atsižvelgiama į pareiÅ¡kėjo pasiÅ«lymÄ . Teismas įvertino skundžiamo 2019 m. rugsėjo 17 d. sprendimo turinį, taip pat apimtį, kurie patvirtina atsakymo iÅ¡samumÄ . PareiÅ¡kėjas pateikė vienÄ pasiÅ«lymÄ (prašė pakeisti Bendrojo plano sprendinius, t. y. nustatyti komercinės paskirties funkcinę zonÄ visame 1,5834 ha žemės sklype) į kurį gavo atsakymÄ (į pasiÅ«lymÄ neatsižvelgiama), atsisakymo atsižvelgti į pasiÅ«lymÄ faktinius motyvus (pareiÅ¡kėjo sklypo dalies teritorijoje numatyta paslaugų funkcinė zona – GAR-1-1, o kitoje žemės sklypo dalyje kelio apsaugos zona) ir teisinius argumentus (Magistralinis kelias Al, kuriam yra nustatytos kelio apsaugos zonos, Specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343, 3.1.1 ir 6 punktuose įtvirtinta, kad magistralinio kelio apsaugos zonos plotis yra po 70 metrų nuo kelio briaunos į abi puses).

17. PareiÅ¡kėjo skundo turinys patvirtina, kad PareiÅ¡kėjas suprato pasiÅ«lymo atmetimo argumentus, nesutinka ne dėl jų nebuvimo, o dėl jų turinio. PareiÅ¡kėjo teigimu, atsakovė nepateikė jokių duomenų apie Magistralinio kelio A1 zonÄ . Teismas atmeta Å¡iuos argumentus, nes 2019 m. rugsėjo 17 d. sprendime pasiÅ«lymui dėl Magistralinio kelio skirta penkta pastraipa, kurioje nurodomi teisės aktai, kuriais vadovaujamasi, identifikuojama, kad nagrinėjamÄ teritorijÄ kerta Valstybinės reikÅ¡mės keliai, vienas jų - Magistralinis kelias Al, kuriam yra nustatytos kelio apsaugos zonos.

Specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343, 3.1.1 ir 6 punktuose įtvirtinta, kad magistralinio kelio apsaugos zonos plotis yra po 70 metrų nuo kelio briaunos į abi puses. Specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų 5 punkte numatoma, jog kelių apsaugos zonose leidžiama: statyti statinius ar įrenginius laikantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, atsižvelgiant į kelių plėtros perspektyvÄ ir saugaus eismo reikalavimus pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytÄ tvarkÄ ir suderintus projektus; rudens, žiemos ir pavasario laikotarpiu statyti laikinus sniegÄ sulaikančius statinius.

Rengiant keičiamo Bendrojo plano sprendinius, siekiama įgyvendinti Teritorijų planavimo įstatymo 50 straipsnio „Teritorijų planavimo proceso tęstinumas“ nuostatas, kad rengiami nauji teritorijų planavimo dokumentai privalo įvertinti galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius.

18. Atkreiptinas dėmesys, kad Administracija ginčijamame 2019 m. rugsėjo 17 d. sprendime iÅ¡samiai ir aiÅ¡kiai pažymėjo, kad keičiamo Bendrojo plano sprendiniuose numatomos paslaugų funkcinės zonos turinys iÅ¡ esmės atitinka galiojančio Bendrojo plano sprendiniuose įvardytos funkcinės zonos turinį. Administracija neginčija aplinkybės, jog Bendrojo plano sprendiniai gali daryti įtakÄ atitinkamų subjektų nuosavybės ar kitų, su turto valdymu susijusių teisių apimčiai, tačiau pažymi, jog naujais Bendrojo plano sprendiniais pareiÅ¡kėjo nuosavybės teisės nėra apribojamos, jos turimų teisių apimtis iÅ¡lieka nepakitusi, ginčo žemės sklypas ir toliau gali bÅ«ti naudojamas pagal tikslinę jo paskirtį, o aplinkybė, jog PareiÅ¡kėjui buvo atkurtos nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypÄ , jis yra tapęs privačia nuosavybe, nėra laikytina objektyvia priežastimi nesilaikyti teisės aktų nustatytų reikalavimų, neįvertinus kitų atitinkamo sprendimo priėmimui reikÅ¡mingų aplinkybių daryti iÅ¡vadas dėl teiktų pasiÅ«lymų (ne)tenkinimo.

19. Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, ginčo klausimÄ reglamentuojančius teisės aktus, LVAT praktikÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad Administracija objektyviai, iÅ¡samiai bei detaliai įvertino PareiÅ¡kėjo pasiÅ«lymÄ , jį iÅ¡analizavo, pateikė faktiÅ¡kai ir teisiÅ¡kai pakankamai iÅ¡samius argumentus, kodėl pasiÅ«lymai atmetami, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kuris negali bÅ«ti panaikintas skunde iÅ¡dėstytais argumentais, PareiÅ¡kėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

20. Inspekcija tinkamai iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo skundÄ , nes ji kaip teritorijų planavimo valstybinę priežiÅ«rÄ atliekanti institucija, pagrįstai vadovavosi suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje apibrėžtas Inspekcijos veiklos modelis nagrinėjant tokius ginčus, t. y. pareiga patikrinti atsakymo argumentavimÄ , nevertinant jo atitikimo teisės aktų reikalavimams (kaip minėta, toks vertinimas atliekamas kitoje teritorijų planavimo stadijoje). Teismo vertinimu, Inspekcija bÅ«tent ir laikėsi Å¡ios pareigos, t. y. patikrino ar Administracija pakankamai argumentavo savo sprendimÄ , pažymėtina, kad pakankamai argumentuotas ginčijamas sprendimas buvo pateiktas tik po Inspekcijos, kaip teritorijų planavimo valstybinę priežiÅ«rÄ atliekančios institucijos pateikto privalomojo nurodymo.

Todėl Inspekcija tinkamai vykdė savo funkcijas, įpareigojo AdministracijÄ argumentuoti sprendimÄ ir tik po 2019 m. rugsėjo 17 d. sprendimo pateikimo konstatavo, kad Administracija įvykdė privalomÄ jį nurodymÄ , jį tinkamai argumentavo, atmesdama pareiÅ¡kėjo pasiÅ«lymus.

18. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstė daugiau argumentų, tačiau teismas dėl jų nepasisako, nes Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieÅ¡ OlandijÄ ; 1997-12-19 sprendimas Helle prieÅ¡ SuomijÄ ; 2011 m. lapkričio 14 d.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A261-3555/2011). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo P. S. (P. S.) skundÄ atmesti. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai Jolanta Malijauskienė Rūta Miliuvienė Henrikas Sadauskas