2016-10-05 Nr. AB-19270-3-61-3-04403-2014-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

A. Tilindė

Administracinė byla Nr. A-1115-438/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04403-2014-1

Procesinio sprendimo kategorija 10.10; 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. spalio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio ir Romano Klišausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. M. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas P. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Muitinės departamento prie Finansų ministerijos (toliau – Departamentas, atsakovas) 2014 m. rugsėjo 3 d. sprendimą Nr. 1A-465 ir įpareigoti atsakovą pareiškėjo 2014 m. liepos 15 d. skundą išnagrinėti iš esmės.

Nurodė, kad ginčijamu sprendimu Departamentas nepagrįstai paliko jo 2014 m. liepos 15 d. skundą nenagrinėtą. Pareiškėjo nuomone, atsakovui pateiktas 2014 m. liepos 15 d. skundas atitikto reikalavimus ir nebuvo jokio pagrindo nustatyti terminą pašalinti trūkumus. Iš jo turinio buvo visiškai aišku, koks sprendimas yra skundžiamas ir kokiu pagrindu.

Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime pažymėjo, kad Departamentui pateiktas pareiškėjo 2014 m. liepos 15 d. skundas buvo neaiškus ir nekonkretus, jame nebuvo suformuluotas tinkamas reikalavimas, nenurodyti skundo argumentai, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo (toliau – ir MAĮ) 153 straipsnio nuostatomis, 2014 m. liepos 24 d. sprendimu buvo nustatytas terminas trūkumams šalinti. Kadangi per nustatytą terminą 2014 m. liepos 24 d. sprendime nurodyti trūkumai nebuvo pašalinti, atsakovas pagrįstai paliko pareiškėjo 2014 m. liepos 15 d. skundą nenagrinėtą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir panaikino Muitinės departamento 2014 m. rugsėjo 3 d. sprendimą Nr. 1A-465 ir įpareigojo atsakovą iš naujo spręsti pareiškėjo 2014 m. liepos 15 d. skundo priėmimo klausimą.

Įvertinęs pareiškėjo 2014 m. liepos 15 d. skundo (prašymo) turinį, teismas konstatavo, kad Departamentas pagrįstai sprendė, jog skundas neatitinka MAĮ 153 straipsnio 3 ir 4 punktų nuostatų, kartu su juo nėra pateikti skunde išdėstytus argumentus pagrindžiantys įrodymai. Pareiškėjas konkretaus ir aiškaus reikalavimo 2014 m. liepos 15 d. skunde nesuformulavo, o iš jo turinio nėra aišku, ar pareiškėjas ginčija Vilniaus teritorinės muitinės 2014 m. balandžio 4 d. sprendimą Nr. 2TR-19-0105, ar siekia mokestinės prievolės sumokėjimo atidėjimo, išdėstymo ar skolos pripažinimo beviltiška. Teismo vertinimu, tik aiškiai ir konkrečiai suformulavus reikalavimą bei nurodžius aplinkybes, kuriomis jis grindžiamas, Departamentas galėtų nustatyti, ar skundo nagrinėjimas priskirtas jo kompetencijai, taip pat tinkamai išnagrinėti keliama ginčą.

Teismo įsitikinimu, Departamentas neturėjo teisinio pagrindo priimti 2014 m. rugsėjo 3 d. sprendimo – laikyti pareiškėjo 2014 m. liepos 15 d. skundą nepaduotu ir jam jį grąžinti. Teismas pažymėjo, kad, pagal MAĮ 153 straipsnio 5 dalies nuostatas, penkiolikos dienų terminas trūkumams šalinti pradedamas skaičiuoti nuo dienos, kai mokesčių mokėtojui įteikiamas sprendimas, kuriuo nustatyti skundo trūkumai. Byloje nustatyta, kad korespondencijos siunta, kuria pareiškėjui buvo siųstas Departamento 2014 m. liepos 24 d. sprendimas, jam įteikta nebuvo. Vadinasi, teismo vertinimu, pareiškėjas nebuvo informuotas apie nustatytus skundo trūkumus, todėl neturėjo jokios objektyvios galimybės jų pašalinti ir tinkamai realizuoti savo teisę į gynybą. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju Departamentas formaliai vadovavosi MAĮ 164 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nustatančiomis registruotos korespondencijos siuntos įteikimo momentą, tačiau neįvertino 2014 m. liepos 24 d. sprendimo įtakos pareiškėjo teisių apimčiai. Siekdamas užtikrinti galimybę pareiškėjui tinkamai realizuoti savo teises, Departamentas turėjo įvertinti aplinkybę, kad 2014 m. liepos 24 d. sprendimas pareiškėjui faktiškai įteiktas nebuvo, ir nustatyti pakartotinį terminą skundo trūkumams šalinti. Teismas akcentavo, kad ši aplinkybė Departamentui buvo žinoma, nes neįteikta pašto korespondencijos siunta atsakovui buvo grąžinta iki ginčijamo sprendimo priėmimo. Be to, atsakovas turėjo taikyti MAĮ 164 straipsnio 5 dalies nuostatas.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad Departamento 2014 m. rugsėjo 3 d. sprendimas Nr. 1A-465 naikintinas. Kita vertus, teismas neturėjo teisinio pagrindo tenkinti išvestinį skundo reikalavimą – įpareigoti pareiškėjo 2014 m. liepos 15 d. skundą išnagrinėti iš esmės, nes, kaip nustatyta anksčiau, skundas neatitiko MAĮ 153 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Atsižvelgęs į tai, teismas Departamentą įpareigojo iš naujo spręsti pareiškėjo 2014 m. liepos 15 d. skundo priėmimo klausimą.

III. Atsakovas Departamentas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – palikti galioti Departamento 2014 m. rugsėjo 3 d. sprendimą.

Nurodo tuos pačius teisinius ir faktinius argumentus, kaip ir atsiliepime į pareiškėjo skundą. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokie teisės aktai įtvirtina pareigą Departamentui nustatyti pakartotinį trūkumų šalinimo terminą. Mano, kad Departamentas neprivalo interneto svetainėje skelbti sprendimų dėl mokesčių mokėtojų skundų, kurių neįmanoma įteikti adresatui.

Pareiškėjas P. M. pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Nurodo, kad atsakovas ne išnagrinėjo pareiškėjo skundą, o paliko jį nenagrinėtą, todėl turėjo tinkamai paskelbti savo priimtą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Muitinės departamento prie Finansų ministerijos 2014 m. rugsėjo 3 d. sprendimo Nr. 1A-465, kuriuo nuspręsta P. M. 2014 m. liepos 15 d. skundą (prašymą) laikyti nepaduotu ir grąžinti pareiškėjui.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus teritorinės muitinės 2014 m. balandžio 4 d. sprendimu Nr. 2TR-19-0105 pareiškėjas buvo pripažintas skolininku muitinei ir įregistruota jam importo mokesčių skola, susidedanti iš 4380 Lt muito, 10118 Lt PVM, 2576 Lt delspinigių ir 1450 Lt baudos. Apie priimtą sprendimą pareiškėjas buvo informuotas skelbimu Valstybinės mokesčių inspekcijos interneto svetainėje, nurodant pasiimti sprendimą iki 2014 m. gegužės 29 d.. Pareiškėjui neatvykus pasiimti sprendimo ir jo neapskundus nustatytais terminais, buvo pradėtos minėtos mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūros.

Pareiškėjas 2014 m. liepos 15 d. kreipėsi į Departamentą, prašydamas suteikti galimybę surinkti įrodymus, pagrindžiančius, kad skola muitinei jam įregistruota nepagrįstai, t. y. išsiaiškinti importo deklaracijų buvimo-nebuvo faktą, esant reikalui sumokėti reikiamus mokesčius.

Departamentas 2014 m. liepos 24 d. sprendimu Nr. 1A-416 nustatė pareiškėjui 15 dienų terminą skundo trūkumams pašalinti, t. y. patikslinti skundą ir nurodyti, ar sutinka / nesutinka su Vilniaus teritorinės muitinės 2014 m. balandžio 4 d. sprendimu Nr. 2TR-19-0105, skundo motyvus pagrįsti faktiniais duomenimis ir tinkamai įformintais dokumentais. Departamentas taip pat išaiškino, kad jei Vilniaus teritorinės muitinės 2014 m. balandžio 4 d. sprendimo pareiškėjas neginčija, tačiau negali jo įvykdyti, gali pateikti prašymą dėl mokestinės prievolės sumokėjimo atidėjimo ar išdėstymo arba skolos pripažinimo beviltiška.

Nurodytas Departamento sprendimas registruota pašto siunta (Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo išsiųstas pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau šis sprendimas 2014 m rugpjūčio 29 d. buvo grąžintas atsakovui neįteiktas pareiškėjui, nes pastarasis šio sprendimo nepasiėmė iš pašto įstaigos (b. l. 44).

Ginčijamu 2014 m. rugsėjo 3 d. sprendimu Nr. 1A-465, pareiškėjo skundas (prašymas) pripažintas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui.

Šiuos teisinius santykius reglamentuoja Mokesčių administravimo įstatymas bei su jo įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai.

Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 153 straipsnio 1, 5 ir 6 dalių reikalavimus, skunde paduodamame mokestiniame ginče turi būti nurodyti pareiškėjo reikalavimas bei aplinkybės, kuriomis šis reikalavimas grindžiamas. Jei skundas šių reikalavimų neatitinka, ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija priima sprendimą, kuriuo įpareigoja, skundą padavusį asmenį per 15 dienų terminą pašalinti trūkumus. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo dienos, kai mokesčių mokėtojui minėtas sprendimas buvo įteiktas. To laiku skundą padavusiam asmeniui nepadarius, skundas laikomas nepaduotu ir grąžinamas.

Iš pareiškėjo 2014 m. liepos 15 d. skundo, kuriuo jis kreipėsi į Departamentą, prašydamas suteikti galimybę surinkti įrodymus, pagrindžiančius, kad skola muitinei jam įregistruota nepagrįstai, matyti, kad šiame skunde nėra aiškiai suformuluotas reikalavimas, nes nėra aišku, ar pareiškėjas siekia pradėti mokestinį ginčą dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2014 m. balandžio 4 d. sprendimo Nr. 2TR-19-0105, kuriuo buvo pripažintas skolininku muitinei, ar siekia, pateikti atitinkamą prašymą dėl mokestinės prievolės sumokėjimo atidėjimo ar išdėstymo arba skolos pripažinimo beviltiška.

Toks šio pareiškėjo skundo atsakovui turinys, patvirtina, kad 2014 m. liepos 24 d. sprendimas Nr. 1A-416, kuriuo pareiškėjas buvo įpareigotas per 15 dienų pašalinti skundo trūkumus, buvo pagrįstas bei teisingas.

Minėta, kad termino, kuriuo asmuo įpareigojamas pašalinti skundo trūkumus, eiga pradedama skaičiuoti nuo tos dienos, kai mokesčių mokėtojui įteikiamas sprendimas.

Dokumentų įteikimo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Mokesčių administravimo įstatymo 164 straipsnis, kuriame yra nustatyti dokumentų mokesčių mokėtojui įteikimo būdai bei sąlygos.

Byloje nustatyta, kad 2014 m. liepos 24 d. sprendimas Nr. 1A-416, kuriuo pareiškėjas buvo įpareigotas per 15 dienų pašalinti skundo trūkumus, pareiškėjui, jo nurodytu adresu ((duomenys neskelbtini)) 2014 m. liepos 25 d. buvo išsiųstas registruotu laišku, tačiau 2014 m rugpjūčio 29 d. buvo grąžintas atsakovui, kaip neįteiktas pareiškėjui, nes pastarasis šio sprendimo nepasiėmė iš pašto įstaigos (b. l.43, 44).

Mokesčių administravimo įstatymo 164 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „Registruotu laišku dokumentai siunčiami pagal mokesčių mokėtojo registre nurodytą mokesčių mokėtojo adresą arba mokesčių mokėtojo nurodytą adresą korespondencijai gauti. Tais atvejais, kai minėtų duomenų mokesčių administratorius neturi, dokumentai siunčiami pagal atitinkamame registre nurodytą mokesčių mokėtojo adresą (juridiniams asmenimis – pagal juridinių asmenų registre nurodytą adresą, fiziniams asmenims – gyventojų registre nurodytą adresą). Dokumentų, siunčiamų registruotu laišku, įteikimo mokesčių mokėtojui diena laikoma penkta darbo diena, einanti po mokesčių administratoriaus siunčiamos korespondencijos perdavimo paštui dienos.“

Iš šio teisinio reguliavimo seka, kad jei dokumentai siunčiami registruotu laišku mokesčių mokėtojui jo nurodytu adresu, tai yra laikomi įteiktais penktą darbo dieną, einančią po mokesčių administratoriaus siunčiamos korespondencijos perdavimo paštui dienos, nepriklausomai nuo to, ar šie dokumentai buvo realiai įteikti mokesčių mokėtojui, ar ne. Tačiau tokiais atvejais, jei mokesčio mokėtojui iš tikrųjų nebuvo tinkamai pranešta apie siuntos registruotu laišku išsiuntimą, jis turi galimybę prašyti atnaujinti praleistą 15 dienų terminą trūkumams ištaisyti, tačiau turi pateikti įrodymus, patvirtinančius aplinkybę, jog šį terminą praleido dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios (Mokesčių administravimo įstatymo 152 str. 3 d.).

Minėta, kad byloje surinkti duomenys patvirtina, kad 2014 m. liepos 24 d. sprendimas pareiškėjui buvo išsiųstas 2014 m. liepos 25 d. registruotu laišku, pareiškėjo nurodytu adresu, kurį jis buvo nurodęs savo 2014 m. liepos 15 d. skunde atsakovui (b. l. 43-45). Byloje nagrinėjamu atveju, tai reiškia, kad Mokesčių administravimo įstatymo 164 straipsnio 3 dalies taikymo prasme, pareiškėjui 2014 m. liepos 24 d. sprendimas buvo įteiktas 2014 m. rugpjūčio 1 d..

Iš bylos taip pat matyti, kad pašto įstaiga, dokumentų siųstų pareiškėjui neįteikimo priežastimi nurodo tai, jog pareiškėjas šių dokumentų neatsiėmė pašte. Nors pareiškėjas teigia, kad jam apie šią siuntą nieko nebuvo žinoma, tačiau įrodymų, kurie pagrįstų jo teiginius, jog dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, jam galėjo būti nežinoma apie siuntos jam išsiuntimą, nepateikė (pvz.,apie pašto įstaigos padarytą klaidą, jo paties ligą ir pan.).

Įrodymų vertinimo prasme darytina išvada, kad atsakovas įrodė, jog pareiškėjui 2014 m. liepos 24 d. sprendimą įteikė 2014 m. rugpjūčio 1 d., o pareiškėjas šios aplinkybės nepaneigė bei neįrodė savo teiginių, kad jis nebuvo informuotas apie šios siuntos gavimą jo vardu pašte.

Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas sprendimą įpareigoti atsakovą iš naujo spręsti pareiškėjo 2014 m. liepos 15 d. skundo priėmimo klausimą, iš esmės grindė tuo, jog atsakovas esant duomenims apie siuntos pareiškėjui neįteikimą, turėjo nustatyti pakartotinį terminą 2014 m. liepos 15 d. skundo trūkumams pašalinti, arba apie 2014 m. liepos 24 d. sprendimo priėmimą pareiškėją informuoti paskelbdamas informaciją Valstybinės mokesčių inspekcijos interneto svetainėje, Mokesčių administravimo įstatymo 164 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka.

Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 164 straipsnio 5 dalį dokumentai mokesčių mokėtojui įteikiami apie tai paskelbus Valstybinės mokesčių inspekcijos interneto svetainėje, tais atvejais, kai šių dokumentų neįmanoma įteikti Mokesčių administravimo įstatymo 164 straipsnio 1 dalies 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytais būdais, nes mokesčių mokėtojas (jo atstovas) nerandamas arba duomenų apie mokesčių mokėtojo adresą nėra atitinkamame registre.

Iš šios teisės normos matyti, kad ji su Mokesčių administravimo įstatymo 164 straipsnio 1 dalies 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytomis elgesio taisyklėmis sąveikauja, kaip fakultatyvi priemonė informuoti mokesčių mokėtojus apie priimtus sprendimus jų atžvilgiu, nes ji gali būti taikoma tik tais atvejais, kai nėra galimybės mokesčių mokėtojų informuoti Mokesčių administravimo įstatymo 164 straipsnio 1 dalies 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytais būdais. Tai reiškia, kad visų pirma, mokesčių mokėtojai, apie priimtus jų atžvilgiu mokesčių administratoriaus sprendimus, turi būti informuojami Mokesčių administravimo įstatymo 164 straipsnio 1 dalies 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytais būdais ir sąlygomis. Ir tik tais atvejais, kai nėra galimybės tai padaryti minėtais būdais, mokesčių mokėtojai apie priimtus jų atžvilgiu sprendimus gali būti informuojami Mokesčių administravimo įstatymo 164 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Ir priešingai, kai mokesčių mokėtojai yra nustatyta tvarka ir sąlygomis informuoti apie priimtus jų atžvilgiu mokesčių administratoriaus sprendimus pagal Mokesčių administravimo įstatymo 164 straipsnio 1 dalies 1 dalies 1, 2 ir 3 punktų nuostatas, neatsiranda pareigos mokesčių administratoriui mokesčių mokėtojus apie priimtus sprendimus jų atžvilgiu informuoti ir Mokesčių administravimo įstatymo 164 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka.

Visa tai apibendrinus darytina, kad pareiškėjas teisės aktų nustatyta tvarka 2014 m. rugpjūčio 1 d. buvo informuotas apie atsakovo 2014 m. liepos 24 d. sprendimą, kuriuo jis buvo įpareigotas pašalinti 2014 m. liepos 15 d. skundo trūkumus. Jam to nepadarius iki 2014 m. rugpjūčio 16 d., atsakovui atsirado įstatyminės sąlygos laikyti pareiškėjo 2014 m. liepos 15 d. skundą nepaduotu ir jį grąžinti pareiškėjui.

Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas neteisingai išaiškinęs bei pritaikęs teisės normas reglamentuojančias ginčo dalyką, priėmė nepagrįstą ir neteisingą sprendimą, kuris yra naikintinas, byloje priimant naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas yra atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą patenkinti.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą:

pareiškėjo P. M. skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas