fcf60ec2-2d76-40b8-bada-94276ddcfd4c · Lietuvos apeliacinis teismas

? Civilinė byla Nr. e2-1165-881/2019 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02217-2016-6 Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 15 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „NEPCon LT“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-1560-866/2019 pagal bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „TendexGlobal“ bankroto administratoriaus V.

S. pareiÅ¡kimÄ dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys G. A., uždaroji akcinė bendrovė „NEPCon LT“. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „TendexGlobal iÅ¡kelta bankroto byla, įmonės bankroto administratoriumi paskirtas V. S.. 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi patvirtintas įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡as.

2. Bankroto administratorius V. S. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas pripažinti BUAB „TendexGlobal“ bankrotÄ tyčiniu.

3. Nurodė, kad įmonės bankrotas atitinka Ä®monių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 20 straipsnio 2 dalyje 1, 4 ir 5 punktuose įtvirtintus požymius. Pasak administratoriaus, buvęs įmonės vadovas G. A. netinkamai vykdė pareigas, susijusias su įmonės valdymu. Jeigu buvusio įmonės vadovo teismui 2017 m. gegužės 26 d. pateikti duomenys apie įmonės turtÄ bei įsipareigojimus yra tikri, tai turėdama virÅ¡ 45 000 Eur vertės turto, įmonė nesugebėjo 1 506,62 Eur sumos grÄ Å¾inti vieninteliam kreditoriui.

Buvęs įmonės vadovas netinkamai vykdė pareigas, nes neperdavė 2017 m. birželio 21 d. teismo nutartyje nurodytų įmonės dokumentų ir turto, todėl bankroto administratorius iki Å¡iol negali įvykdyti Ä®BÄ® numatytų pareigų, susijusių su įmonės sandorių teisėtumo patikrinimu, o įmonės kreditoriai iÅ¡ prarasto daugiau kaip 45 000 Eur vertės įmonės turto negali tenkinti reikalavimų. Situacija, kai buvęs įmonės vadovas visais bÅ«dais vengia perduoti įmonės turtÄ ir dokumentus, gali bÅ«ti vertinama kaip apgaulingas ir netinkamas (dėl to slepiamas) UAB „TendexGlobal“ buhalterinės apskaitos tvarkymas, dėl kurio negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 4. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 18 d. nutartimi netenkino BUAB „TendexGlobal“ bankroto administratoriaus V. S. pareiškimo dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu.

5. Teismas nurodė, kad pareiÅ¡kėjas prašė pripažinti BUAB „TendexGlobal“ bankrotÄ tyčiniu, remdamasis Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1, 4 ir 5 punktais. Tačiau teismas, įvertinęs pareiÅ¡kimo turinį, jo priedus, padarė iÅ¡vadÄ , kad bankroto administratorius iÅ¡ esmės įrodinėja tik aplinkybes, susijusias su Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintu bankroto pripažinimo tyčiniu požymiu. Kadangi pareiÅ¡kėjas nenurodė aplinkybių, kuriomis bÅ«tų grindžiamas tyčinio bankroto atitikimas Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 4 punkto nuostatoms, teismas sprendė, kad Å¡ių pagrindų egzistavimo pareiÅ¡kėjas neįrodė.

6. Teismas, įvertinęs tai, kad nuo 2017 m. rugpjūčio 3 d. V. S. pradėjo eiti įmonės bankroto administratoriaus pareigas; buvęs įmonės vadovas G. A. neperdavė bankroto administratoriui bendrovės turto bei dokumentų; jam teismo nutartimis buvo skirtos baudos bei apribota teisė eiti vieÅ¡ojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariu; buvęs vadovas ir bankroto administratorius V. S. nuolat bendravo raÅ¡tais bei telefonu; bankroto administratorius atsisako vykti pas vadovÄ Ä¯ Plungės miestÄ dėl dokumentų ir atsargų likučių perėmimo, nes įmonė registruota Vilniuje, padarė iÅ¡vadÄ , kad pats pareiÅ¡kėjas, inicijuodamas įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu klausimo nagrinėjimÄ , iÅ¡ esmės nevykdė įstatymo nustatytos įrodinėjimo pareigos, o apsiribojo apeliavimu į buvusio vadovo pareigÄ perduoti administratoriui apskaitos dokumentus ir turtÄ .

7. Byloje nėra ginčo dėl to, jog tarp BUAB „TendexGlobal“ bankroto administratoriaus ir buvusio vadovo susiklostė konfliktinė situacija, o buvusio vadovo elgesys teismų yra įvertintas, tačiau nuo pareigų vykdymo jis nėra atleistas, todėl teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju pareiga įrodyti tyčinio bankroto požymius tenka pareiškėjui – bankroto administratoriui.

8. Teismas pabrėžė, jog pareiÅ¡kėjas tyčinio bankroto požymių apskritai neįrodinėjo, nenurodė įstatyme įtvirtintų tyčinio bankroto požymių, faktinių aplinkybių, susijusių su įmonės veikla ar įmonės valdymo organų ir/ar dalyvių sprendimais, valdymo organų veiksmų/neveikimo faktų iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, nenurodė įmonei nenaudingų sandorių, turinčių priežastinį ryšį su nemokumu, kuriuos įvertinęs teismas galėtų padaryti iÅ¡vadÄ , jog buvo kryptingai siekiama įmonės bankroto ar įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti jau nemokios įmonės turtinę padėtį.

Pareiškėjas nenurodė ir argumentų dėl įmonės nemokumo atsiradimo priežasčių bei momento, kuris galėtų būti atskaitos tašku, siekiant nustatyti, jog vienais ar kitais įmonės valdymo organų veiksmais įmonė buvo privesta prie bankroto tyčia, ar tais veiksmais buvo pabloginta jau nemokia tapusios įmonės finansinė padėtis.

9. Teismas sprendė, kad įmonės veikla iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo nebuvo atskleista, jokių pastangų gauti iÅ¡ kitų Å¡altinių ir patikrinti duomenis administratorius nedėjo. Teismas 2019 m. kovo 7 d., 2019 m. kovo 21 d., 2019 m. balandžio 12 d. nutartimis yra konstatavęs bankroto administratoriaus V. S. įstatymo nustatytų pareigų netinkamÄ vykdymÄ , privalomų bankroto proceso veiksmų neatlikimÄ bei procesinių terminų pažeidimÄ . Administratoriui teismas buvo nustatęs įpareigojimus, nuo kurių tinkamo įvykdymo tiesiogiai susijęs ir klausimo dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu teisingas iÅ¡nagrinėjimas.

10. Taigi, įvertinęs 2019 m. balandžio 1 d. bankroto administratoriaus veiklos ataskaitÄ ir teismui pateiktus paaiÅ¡kinimus, teismas sprendė, kad administratorius neatliko privalomų bankroto proceso veiksmų, pats nenustatinėjo ir netikrino bendrovės vykdytos veiklos realumo, sandorių, netikrino potencialių debitorių ir kreditorių, finansinėse ataskaitose bei vadovo dokumentuose iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo nurodytų prievolių dydžio ir pagrįstumo, likusio turto realumo, nors Å¡ios pareigos jam numatytos Ä®BÄ®. Bankroto administratorius potencialių kreditorių net nebuvo informavęs apie įmonės bankroto bylÄ , todėl bankroto administratoriaus pateikti dokumentai ir atliekami veiksmai sukėlė teismui abejonių dėl administratoriaus kompetencijos ir gebėjimų tinkamai teikti administravimo paslaugas.

11. Be to, teismas konstatavo, jog nuo 2017 m. birželio 29 d. iki 2017 m. rugpjūčio 9 d. keturiais mokėjimo pavedimais BUAB „TendexGlobal“ skola UAB „NEPCon LT“ buvo sumažinta iki 1 506,63 Eur. IÅ¡ viso kreditoriui buvo sumokėta 1 794,27 Eur suma. Å i suma buvo sumokėta iÅ¡ G. A. vadovaujamos įmonės UAB „Unikalus sprendimas“ sÄ skaitos. Ä® kreditorių sÄ raÅ¡Ä Ä¯traukto vienintelio kreditoriaus UAB „NEPCon“ finansinis reikalavimas bankroto administratoriaus 2018 m. rugsėjo 6 d. duomenis yra 1 506, 62 Eur. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad klausimas dėl BUAB „TendexGlobal“ ir UAB „Unikalus sprendimas“ tarpusavio prievolių egzistavimo ir reikalavimo pagrįstumo nėra iÅ¡spręstas, o administratorius jo iÅ¡sprendimo neinicijavo, todėl teismo bus sprendžiamas atskirai.

12. Be to, teismas pažymėjo, jog bankroto administratorius netikrino ir neanalizavo lėšų judėjimo atsiskaitomosiose sÄ skaitose, iÅ¡ kurių bÅ«tų buvę galima nustatyti įmonės aktyvios veiklos vykdymo laikotarpį bei apimtį, identifikuoti kontrahentus ir preliminariai spręsti dėl realios situacijos, kuri įmonėje buvo iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad pateikti duomenys apie administratoriaus 2019 m. balandžio 17 d. siųstus paklausimus trims pasirinktoms kredito įstaigoms dėl galimų įmonės sÄ skaitų nustatymo yra teisiÅ¡kai beprasmiÅ¡ki veiksmai.

13. Nors bankroto procese vyrauja vieÅ¡asis interesas ir teismas turi pareigÄ veikti aktyviai, tačiau teismas sprendė, kad yra nepateisinama situacija, kai visÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tÄ norima perkelti teismui. PareiÅ¡kėjas net nesuformulavo įrodinėjimo dalyko, nenurodė faktinių aplinkybių, apsiribojo tik prielaidomis, kurioms pagrįsti ar iÅ¡sklaidyti nebuvo imtasi jokių priemonių beveik 2 metus. Dėl netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo 14. Teismas nustatė, kad buvęs įmonės vadovas ir įmonės administratorius nesugeba iÅ¡spręsti konflikto dėl įmonės dokumentų ir likusio turto perdavimo. Buvusio įmonės vadovo G. A. duomenimis, visi dokumentai ir atsargų likučiai yra saugomi konkrečioje vietoje. Be to, 2019 m. kovo 7 d. nutartimi netenkintas bankroto administratoriaus V. S. praÅ¡ymas iÅ¡duoti vykdomÄ jį raÅ¡tÄ dėl faktinių aplinkybių konstatavimo, buvusiam vadovui neperduodant įmonės dokumentų bei turto.

15. Be to, tyčinio bankroto pareiÅ¡kimui pagrįsti pareiÅ¡kėjas nepateikė teismui antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, jokių kitų įrodymų, kuriais remiantis bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ apie dokumentų bÅ«klę, sudėtį, iÅ¡samumÄ , įsitikinti dėl finansinių ataskaitų duomenų ne/atitikimo pirminės apskaitos dokumentams.

16. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad byloje surinktų duomenų nepakanka, iÅ¡vadai, jog buhalterinės apskaitos dokumentų nėra ir/ar jie tyčia paslėpti, padaryti, ar, kad visi dokumentai ar dalis jų buvo sunaikinti, neiÅ¡saugoti arba galimai bendrovės buhalterinė apskaita visai nebuvo tvarkoma. Byloje taip pat nepateikta įrodymų, susijusių įmonės veiklos vykdymu, jos turtu, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžiu ir kt. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 17.

Trečiasis asmuo UAB „NEPCon LT“ atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 18 d. nutartį. Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 17.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje sumaišė priežasčių ir pasekmių aplinkybes. Bankroto administratorius prašė pripažinti bankrotÄ tyčiniu dėl to, kad buvęs vadovas piktybiÅ¡kai neperduoda bankroto administratoriui jokių įmonės dokumentų ar turto. Dokumentų perdavimo pareigos nevykdymas reiÅ¡kia, kad dokumentų ir turto nėra, jie yra pradingę arba jų niekada nebuvo. 17.2.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pažeidė contra spoliatorem principÄ , kuris reiÅ¡kia, jog vienai iÅ¡ Å¡alių slepiant įrodymus ir aplinkybes turi bÅ«ti pripažįstama esant blogiausias aplinkybes, kurias Å¡alis bando nuslėpti. Byloje nėra duomenų, kokių teismo įpareigojimų neįvykdė bankroto administratorius, tačiau byloje yra aiÅ¡kÅ«s ir konkretÅ«s duomenys, jog buvęs įmonės vadovas G. A. tyčia ir sÄ moningai neperdavė viso įmonės turto, paslėpė įmonės dokumentus. 17.3.

Skundžiama nutartis motyvuota tariamu bankroto administratoriaus pareigų nevykdymu. PareiÅ¡kimas buvo paduotas tik dėl buvusio įmonės vadovo elgesio įvertinimo, todėl turėjo bÅ«ti tiriama ir vertinama tik buvusio įmonės vadovo G. A. veikla. Bankroto administratoriaus pareigų vykdymo ir atsakomybės klausimas negalėjo bÅ«ti nagrinėjamos bylos dalyku, nes byloje nebuvo keliami tokie reikalavimai. Pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas nutartį bankroto administratoriaus veiklos vertinimu, sprendė dėl į bylÄ Å¡alimi neįtraukto asmens (bankroto administratoriaus) teisių ir pareigų, ir toks sprendimas laikytinas absoliučiai negaliojančiu. 17.4.

Pirmosios instancijos teismo argumentai, kad bankroto administratorius veikė prieÅ¡ įmonės interesus ir kreditoriumi neįtraukė UAB „Unikalus sprendimas“, nėra nagrinėjamos bylos dalykas. UAB „Unikalus sprendimas“ niekas netrukdė kreiptis į teismÄ tiesiogiai dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo ar ginčijant bankroto administratoriaus atsisakymÄ jį patvirtinti. Be to, UAB „Unikalus sprendimas“ vadovas ir akcininkas yra G. A.. Bankroto administratorius, negalėdamas patikrinti UAB „TendexGlobal“ įsipareigojimų UAB „Unikalus sprendimas“ apimties, kitų Å¡ių įmonių sÄ sajų, nežinodamas atsiskaitymų bÅ«klės, pagrįstai netvirtino UAB „Unikalus sprendimas“ kreditorinio reikalavimo. 17.5.

Pirmosios instancijos teismas, nusprendęs dėl UAB „Unikalus sprendimas“ teisių ir pareigų apimties, neįtraukęs Å¡io asmens byloje dalyvaujančiu asmeniu, priėmė nutartį, kuri naikintina dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo. 17.6. Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas neįrodė tyčinio bankroto požymių. Pirmosios instancijos teismui buvo pateikti visi įrodymai ir argumentai. Byloje nėra ginčo, kad įmonės turtas ir dokumentai bankroto administratoriui nėra perduoti.

Pareiškėjas negali būti laikomas neįrodęs aplinkybių, kurių įrodinėjimas priklauso kitai šaliai. 17.7. Skundžiamoje nutartyje nepagrįstai akcentuota konfliktinė situacija tarp buvusio įmonės vadovo ir bankroto administratoriaus, nes byloje nėra konfliktinės situacijos buvimo įrodymų. 17.8. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog bankroto administratorius neatskleidė įmonės veiklos iki bankroto bylos iškėlimo, nedėjo pastangų gauti įmonės duomenis iš kitų šaltinių.

Pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naÅ¡tÄ tarp Å¡alių. G. A. tyčia dėl savanaudiÅ¡kų paskatų neperdavė bankroto administratoriui įmonės dokumentų ir už tai buvo ne kartÄ baustas. Negalėdamas gauti duomenų apie įmonės veiklÄ , bankroto administratorius konstatavo tyčinį įmonės bankrotÄ , kurį pagrindžiÄ buvusio įmonės vadovo G. A. teismo įpareigojimų nevykdymas ir įmonės dokumentų paslėpimas.

18. Suinteresuotas asmuo G. A. atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o jį atmesti ir pirmosios instancijos nutartį palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas, nėra pateikti įrodymai, patvirtinantys tyčinį įmonės bankrotÄ . Skunde nurodomi argumentai ir aplinkybės nepaneigia skundžiamoje nutartyje padarytų iÅ¡vadų. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus byloje esančius dokumentus ir įrodymus, pagrįstai atmetė pareiÅ¡kimÄ dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų teismas nenustatė.

20. Apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas pareiÅ¡kimas dėl BUAB „TendexGlobal“ bankroto pripažinimo tyčiniu, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo 21. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pasisakė dėl neįtrauktų į bylÄ asmenų teisių ir pareigų, o tai yra pagrindas panaikinti skundžiamÄ nutartį esant absoliučiam sprendimo negaliojimo pagrindui.

22. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas į bylos nagrinėjimÄ trečiuoju asmeniu neįtraukė UAB „Unikalus sprendimas“, kuri keturiais mokėjimo pavedimais sumažino BUAB „TendexGlobal“ skolÄ UAB „NEPCon LT“.

23. Be to, apeliantas teigia, kad skundžiama nutartis motyvuota tariamu bankroto administratoriaus pareigų nevykdymu, nors byloje turėjo būti vertinamas tik buvusio įmonės vadovo veiksmai. Šioje byloje nebuvo pareikšti reikalavimai bankroto administratoriui, todėl jo pareigų netinkamo vykdymo ir atsakomybės klausimas negalėjo būti nagrinėjamos bylos dalyku.

24. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas toks atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal CPK 266 straipsnį draudžiama teismui nagrinėjant bylÄ spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų, o Å¡io draudimo nepaisymas ir nusprendimas dėl tokių asmenų teisių ir pareigų yra vienas iÅ¡ teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 360 straipsnis).

Nusprendimas dėl į procesÄ neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų kasacinio teismo praktikoje suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61-684/2015; kt.). Dėl to aukÅ¡tesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimÄ CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokiÄ konkrečiai įtakÄ teismo sprendimas turėjo neįtraukto į procesÄ asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197-611/2015; kt.).

25. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad UAB „Unikalus sprendimas“ atliko keturis mokėjimo pavedimus UAB „NEPCon LT“, tokiu bÅ«du sumažindama BUAB „TendexGlobal“ skolÄ . Teismas skundžiamoje nutartyje taip pat nurodė, kad klausimas dėl BUAB „TendexGlobal“ ir UAB „Unikalus sprendimas“ tarpusavio prievolių egzistavimo ir reikalavimo pagrįstumo nėra iÅ¡spręstas, todėl bus sprendžiamas atskirai (skundžiamos nutarties 34 ir 35 punktai).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokių aplinkybių konstatavimas pirmosios instancijos teismo nutartyje negali bÅ«ti vertinamas kaip absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, kai pirmosios instancijos teismas nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tik nustatė faktines aplinkybes, jog UAB „Unikalus sprendimas“ atliko keturis mokėjimo pavedimus UAB „NEPCon LT“, tokiu bÅ«du sumažindama BUAB „TendexGlobal“ skolÄ , ir pažymėjo, jog esant ginčui, BUAB „TendexGlobal“ ir UAB „Unikalus sprendimas“ tarpusavio prievolių egzistavimo ir reikalavimo pagrįstumo klausimas bus nagrinėjamas iÅ¡ esmės teismo posėdyje.

Tokiu aplinkybių nutartyje nurodymas nesukuria trečiajam asmeniui UAB „Unikalus sprendimas“ jokių teisių ir pareigų, neturi įtakos į procesÄ neįtraukto asmens teisinei padėčiai, kaip ir nesukelia trečiajam asmeniui jokių teisinių padarinių, taigi naikinti teismo nutartį Å¡iais apelianto argumentais nėra pagrindo.

26. Pasisakant dėl teismo motyvų, susijusių su bankroto administratoriaus pareigų atlikimu / netinkamu atlikimu, sutiktina su apelianto argumentais, jog šioje byloje nebuvo pareikšti reikalavimai bankroto administratoriui, todėl jo pareigų netinkamo vykdymo ir atsakomybės klausimas neturėjo būti nagrinėjamos bylos dalyku. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas išvengti teisinio neaiškumo, bei faktų, kurie ateityje, kilus ginčams, gali būti įvertinti, kaip prejudicinę reikšmę turinčios aplinkybės, nustatymo, nutaria pašalinti iš pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, kurie susiję su administratoriaus pareigų vykdymu / netinkamu vykdymu, nes, kaip teisingai nurodė apeliantas, jie nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalyku.

27. Pašalinus pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, kurie susiję su administratoriaus pareigų vykdymu / netinkamu vykdymu ir nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalyku, apeliacinės instancijos teismas analizuoja ir vertina tik tuos argumentus, kurie susiję su įrodinėjimo pareigos įgyvendinimu civiliniame procese, t. y., ar bankroto administratorius tinkamai, kaip to reikalauja CPK 178 straipsnyje įtvirtintos įrodinėjimo taisyklės, įrodė bankroto pripažinimo tyčiniu egzistavimo pagrindus. Dėl bylos esmės 28.

Ä®BĮ 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, esant ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems požymiams, gali pripažinti bankrotÄ tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus praÅ¡ymu. 29. Tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sÄ moningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo bÅ«ti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (Ä®BĮ 2 straipsnio 12 dalis).

30. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalį teismas pripažįsta bankrotÄ tyčiniu, jeigu nustato, kad yra bent vienas iÅ¡ Å¡ių požymių, dėl kurio kilo bankrotas:

1) įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu;

2) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai;

3) turtas buvo parduotas mažesnėmis negu rinkos kainomis asmenims, kuriuos su įmone pardavimo metu siejo glaudÅ«s ryÅ¡iai, kaip jie apibrėžti Finansinių priemonių rinkų įstatyme, ar kurie susiję giminystės (tiesiosios aukÅ¡tutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikrieji bei netikrieji broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai), svainystės ar partnerystės ryÅ¡iais su įmonės vadovu ar kitu asmeniu, įmonėje turėjusiu teisę priimti atitinkamÄ sprendimÄ , (toliau – susiję asmenys) arba turtas perleistas neatlygintinai, arba atsiskaitymas už turtÄ atidėtas ekonomiÅ¡kai nenaudingam laikotarpiui ar su įmone atsiskaityta veiklos nevykdančių įmonių ir (arba) įmonių, nepateikusių juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės ataskaitų, akcijomis;

4) įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įmonės skolininkės turtÄ buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) iÅ¡ieÅ¡kojimo pirmenybė buvo sÄ moningai teikiama tos pačios eilės pagal Civilinio kodekso 6.9301 straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiÅ¡kai neturės į kÄ nukreipti savo iÅ¡ieÅ¡kojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto;

5) teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytÄ laikÄ neiÅ¡saugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.

31. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ bylose dėl įmonių tyčinio bankroto, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylÄ iÅ¡kėlusiam teismui bÅ«tina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia Å¡ios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiÅ¡kai nelikvidi arba nemoki, turi bÅ«ti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį.

Å ie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įmonės skolininkės turtÄ suvaržymas arba sÄ lygų iÅ¡vengti iÅ¡ieÅ¡kojimo sudarymas, taip pat sÄ moningas iÅ¡ieÅ¡kojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiÅ¡kai neturės į kÄ nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiÅ¡kia tyčinį bankrotÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

32. Taip pat kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad Ä®BÄ® 20 straipsnyje yra detalizuoti kriterijai, pagal kuriuos turi bÅ«ti sprendžiama, ar bankrotas gali bÅ«ti pripažintas tyčiniu, tačiau Å¡ie kriterijai nėra savarankiÅ¡ki, o taikomi tik kartu su įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu. Tokia iÅ¡vada, be kita ko, darytina iÅ¡ Ä®BÄ® 20 straipsnio 1 dalies, pagal kuriÄ teismas gali pripažinti bankrotÄ tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus praÅ¡ymu tik esant Å¡io įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems tyčinio bankroto požymiams.

Taigi, jei nėra priežastinio ryÅ¡io tarp sÄ moningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryÅ¡io tarp sÄ moningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir Ä®BÄ® 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali bÅ«ti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimÄ negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamÄ jÄ atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

33. Nagrinėjamu atveju atskirasis skundas grindžiamas aplinkybe, kad BUAB „TendexGlobal“ buvęs vadovas G. A. bankroto administratoriui V. S. neperdavė įmonės dokumentų, todėl bankroto administratorius neturi galimybės nustatyti įmonės turto apimties. Apelianto teigimu, įmonės buvęs vadovas netinkamai vykdė jam ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytas pareigas.

34. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, bankroto administratorius pareiÅ¡kime dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu prašė įmonės tyčinį bankrotÄ pripažinti ne tik Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu, bet ir Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktų pagrindais. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiÅ¡kimo turinį, pateiktus dokumentus, sprendė, kad bankroto administratorius iÅ¡ esmės įrodinėjo aplinkybes, susijusias tik su Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu, todėl dėl Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktų pagrindų atskirai nepasisakė. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas atskirajame skunde nesutikimo argumentų su Å¡ia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada nenurodė, apeliacinės instancijos teismas dėl Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktuose numatytų tyčinio bankroto požymių taip pat nepasisako.

35. Pagal Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ Ä¯monės bankrotas pripažįstamas tyčiniu, jeigu teismas nustato, kad teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytÄ laikÄ neiÅ¡saugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.

36. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad vadovas privalo dirbti rÅ«pestingai ir kvalifikuotai bei daryti viskÄ , kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Ä®monės vadovas taip pat privalo rÅ«pintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006). Ä®monės vadovo specifinis statusas ir įgaliojimai įmonės veikloje sÄ lygoja atitinkamus reikalavimus jo kompetencijai, kvalifikacijai ir pareigų vykdymui.

Vadovas ne tik turi atsakingai vykdyti savo pareigas įmonei (CK 2.87 straipsnio 1–6 dalys), bet ir užtikrinti bona fide bei maksimalaus rÅ«pestingumo standartų laikymÄ si santykiuose su įmonės kreditoriais. Tai ne kartÄ konstatuota ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Todėl viena iÅ¡ įmonės valdymo organų pareigų yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas (Buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – ir BAÄ®) 21 straipsnio 1 dalis).

Pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis Å¡altinis, remiantis kuriuo galima nustatyti įmonės Å«kinės ir finansinės bÅ«klės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. Visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais. Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1, 2 dalys nustato, kad už apskaitos organizavimÄ pagal Å¡io įstatymo reikalavimus, už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų iÅ¡saugojimÄ atsako Å«kio subjekto vadovas.

Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, Å«kinės, finansinės bÅ«klės rezultatus ar įvertinti turtÄ . Tai taip pat gali bÅ«ti kliÅ«timi identifikuoti tikrÄ sias įmonės bankroto priežastis. Dėl to kaip vienas tyčinį bankrotÄ kvalifikuojančių požymių įstatyme iÅ¡skirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-398-370/2017).

37. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors teisės aktuose yra nustatyta, jog netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas yra neteisėtas veiksmas, už kurį įmonės vadovui gali bÅ«ti taikoma teisinė atsakomybė, netinkamas apskaitos tvarkymas ne visais atvejais reiÅ¡kia tyčinį bankrotÄ . Å ios iÅ¡vados prieinama atsižvelgus į Å¡ios nutarties 31 ir 32 punktuose aptartÄ kasacinio teismo praktikÄ , pagal kuriÄ Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiÅ¡ki, o taikomi tik kartu su Ä®BÄ® 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu.

Tai reiÅ¡kia, kad Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu įmonės bankrotas gali bÅ«ti pripažintas tyčiniu, jei teismas nustato pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu buvo padaryta žala įmonės kreditoriams, o įmonės dokumentų neperdavimu siekiama nuslėpti įmonės turto iÅ¡Å¡vaistymÄ ar įstatymo nuostatas pažeidžiančius atsiskaitymus su pasirinktais kreditoriais. Kitais atvejais įmonės vadovo nebendradarbiavimas su bankroto administratoriumi ir bankroto bylÄ nagrinėjančiu teismu gali bÅ«ti įvertintas taikant jam įstatyme nustatytas sankcijas, tačiau savaime nelemia iÅ¡vados dėl įmonės tyčinio bankroto (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-304-823/2019 ir kt.).

38. Byloje nustatyta, kad BUAB „TendexGlobal“ buvęs vadovas G. A. už įmonės dokumentų ir turto neperdavimÄ yra nubaustas 2017 m. rugsėjo 22 d. ir 2018 m. kovo 20 d. nutartimis, o 2018 m. spalio 16 d. nutartimi jam apribota teisė 3 (tris) metus eiti vieÅ¡ojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariu.

39. Byloje nėra jokių duomenų, jog buvęs įmonės vadovas iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo bÅ«tų klastojęs įmonės dokumentus, siekdamas iÅ¡vengti nuslėpti įmonės turto iÅ¡Å¡vaistymÄ ar įstatymo nuostatas pažeidžiančius atsiskaitymus su pasirinktais kreditoriais (CPK 178 straipsnis).

40. Taigi apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien dokumentų ir turto neperdavimo bankroto administratoriui faktas, nesant byloje kitų įrodymų, kurie pagrįstų siekį nuslėpti įmonės turto iÅ¡Å¡vaistymÄ (pasisavinimÄ ), pats savaime nepatvirtina aplaidaus ar apgaulingo įmonės buhalterinės apskaitos vedimo, netinkamo jos tvarkymo, taip pat to, kad įmonės vadovas nesirÅ«pino jos veikla, neužtikrino tinkamos įmonės dokumentų (turto) apsaugos. Atsižvelgiant į Å¡ios nutarties 38 punkte nustatytÄ aplinkybę, kad BUAB „TendexGlobal“ buvusiam vadovui už pareigos perduoti dokumentus ir turtÄ nustatytu terminu pažeidimÄ buvo paskirtos įstatyme numatytos sankcijos, kurios neatleidžia atsakingo asmens nuo atitinkamos pareigos vykdymo, o kreditorių teisės gali bÅ«ti apgintos įmonės buvusiam vadovui taikant civilinę atsakomybę, Å¡iuo atveju BUAB „TendexGlobal“ bankroto pripažinimas tyčiniu Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu nėra galimas.

41. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl galimai susiklosčiusios konfliktinės situacijos tarp buvusio įmonės vadovo ir bankroto administratoriaus, nurodo, kad teismo procesas dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nėra skirtas nagrinėti buvusio įmonės vadovo ir bankroto administratoriaus santykiams. Nagrinėjant klausimÄ dėl įmonės tyčinio bankroto yra nustatinėjamos ir vertinamos tik tos aplinkybės, kurios susijusios su įmonės veikla iki įmonės bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Taip pat apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstÄ atskirojo skundo argumentÄ , kad buvo pažeistas contra spoliatorem principas, nes G. A. tyčia ir sÄ moningai neperdavė įmonės turto ir paslėpė įmonės dokumentus. Å iuo atveju bankroto administratorius turėjo visus teisinius instrumentus, siekdamas iÅ¡reikalauti (perimti) iÅ¡ buvusio vadovo įmonės turtÄ ir dokumentus. Dėl procesinės baigties 42. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ , proceso teisės normų nepažeidė, tinkamai taikė ir aiÅ¡kino nagrinėjamam klausimui aktualias įmonės tyčinį bankrotÄ reglamentuojančias teisės normas, todėl naikinti pagrįstÄ ir teisėtÄ pirmosios instancijos teismo nutartį pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 18 d. nutartį palikti nepakeistÄ , paÅ¡alinant iÅ¡ nutarties motyvus, kurie susiję su administratoriaus pareigų vykdymu / netinkamu vykdymu. Teisėja Vilija Mikuckienė