Legislator Case Law & Legislation
fcef33dd-9103-4648-ae55-d369a93cd710 AI generated

Court partially allows appeal against administrative fine due to procedural defects in evidence collection and failure to answer court questions.

Case Number fcef33dd-9103-4648-ae55-d369a93cd710
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Partially Allowed

Legislator summary

AI generated

The court partially allowed the plaintiff's appeal, annulling the administrative fine and remanding the case for further investigation. The defendant failed to substantiate the violation by providing complete evidence or answering essential questions regarding the timeline and specific actions. Consequently, the court ruled that the decision could not be based on assumptions and must be returned to the administrative body to correct the procedural flaws.

Legislator headnote

AI generated

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 248 straipsnis; 563 straipsnis; 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas: Administrative bodies must collect evidence fully and objectively, and failure to answer court questions on essential facts renders a decision voidable.

Keywords

AI generated
administrative fine appeal procedural defects evidence insufficiency court questions remand for investigation

Cited Legislation

AI generated
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 248 straipsnis
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 563 straipsnis
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas

Cited Case Law

AI generated
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutartis
AI generated

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla NrAdministracinio nusižengimo byla Nr. II-361-1053/2018Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01426-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 15.1.1; 21.10.4 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS             N U T A R T I S 2018 m. rugsėjo 10 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ugnė GailiÅ«nienė, sekretoriaujant Boženai VoiÅ¡vilienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktai ir skundÄ padavusiai L. G.,Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei Valerijai Prichodko,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo L.

G. skundÄ dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. gegužės 28 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-2504-2018, kuriuo jai už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 349 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymÄ paskirta 200 Eur bauda, panaikinimo. Teismas n u s t a t ė : Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau - Institucija) 2018 m. gegužės 28 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-2504-2018 (toliau – nutarimas) L.

G. pripažinta kalta padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 349 straipsnio 2 dalyje. Nutarime nurodyta nusižengimo padarymo vieta, data ir laikas: Vilnius, Laisvės pr. 43-161, 2017 m. gegužės mėn. 26 d. 00 val. 00 min. iki 2018 m. gegužės mėn. 14 d. 00 val. 00 min. Nutarime nurodyta, kad:Tyrimo metu buvo nustatyta, kad G. K. (toliau - PareiÅ¡kėjas), pagal įgaliojimÄ atstovaujantis daugiabučio namo I. Å . g. 10, kurį valdo Bendrija, 102 buto savininkės A. P. K., teises ir interesus, 2016-06-08, 2016-06-22, 2016-06-29 raÅ¡tu kreipėsi į Bendrijos pirmininkę L.

G. dėl informacijos bei dokumentų susijusių su Bendrijos veikla pateikimo. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad jam Bendrijos pirmininkė L. G. pateikė ne visus praÅ¡ytus dokumentus bei informacijÄ . 2017-05-26 raÅ¡tu Nr. 05-15 Bendrija informavo Skyrių, kad „Bendrijos patalpų savininkas adresu I. Å . g. 10, Vilnius, korp. 532, pastato unikalus numeris 1097-4006-8048, butas 102, unikalus numeris 1097-4006-8015:0013, R. K. mirė 2016 m. vasario mėn. Å ių patalpų savininkė nuo 2016 metų gegužės mėn. 19 d. tapo A.

P. K.. 2016-06-02 A. P. K. penkerių metų terminui apiformino įgaliojimÄ savo sÅ«nui G. K., gyvenančiam (duomenys neskelbtini), valdyti ir tvarkyti jai priklausantį butÄ ir atlikti kitus veiksmus, susijusius su buto naudojimu. 2016-06-02 Ä®galiojimo patvirtinta kopija pridedama (1 Priedas). Visa informacija, susijusi su Bendrijos veikla, buvo teikiama Bendrijos nariui R. K. iki jo mirties, t. y. iki 2016 m. vasario mėn. G. K. gavo teisę gauti informacijÄ apie Bendrijos veiklÄ nuo 2016-06-02, po notariÅ¡kai patvirtinto įgaliojimo;“.Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau - Bendrijų įstatymas) 14 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad bendrijos pirmininkas be kita ko, atsako už informacijos pateikimÄ savininkams jų praÅ¡ymu, o 7 dalyje reglamentuota, jog Bendrijos pirmininkas privalo per 10 darbo dienų nuo savininko kreipimosi gavimo dienos suteikti iÅ¡samiÄ informacijÄ apie bendrijos organų sprendimus, bendrijos turtÄ , kaupiamÄ sias lėšas, įmokas ir kitus privalomos mokėjimus, susijusius su bendrijos veikla.

Vadovaujantis minėto įstatymo nuostatomis, savininkai taip pat turi teisę gauti informacijÄ bendrijos veiklos ir valdymo klausimais, teisę gauti informacijÄ apie nustatytas įmokas bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektams iÅ¡laikyti ir iÅ¡saugoti (remontuoti), kaupiamÄ sias lėšas pastatui atnaujinti, taip pat apie kitas su pastato priežiÅ«ra ir naudojimu susijusias įmokas (Bendrijų įstatymo 21 straipsnio 4 dalies 4 punktas). Pažymėtina, kad savininkams taip pat suteikta teisė susipažinti su bendrijos narių sÄ raÅ¡u (įgaliotinių sÄ raÅ¡u) ir gauti bendrijos narių kontaktinius dokumentus (Bendrijų įstatymo 21 straipsnio 4 dalies 8 punktas).

Å i savininkų teisė atitinka Bendrijos pirmininko pareigÄ užtikrinti, tinkamÄ savininkų teisių įgyvendinimÄ . Å i įstatymo nuostata iÅ¡ esmės susijusi ne tik su Bendrijos pirmininko pareiga suteikti tokiÄ informacijÄ , bet su bendrijos narių teise jÄ gauti. Jei tokia teisė nebÅ«tų aiÅ¡kiai įtvirtinta įstatyme, jos teikimas bÅ«tų ribojamas teisės aktų nuostatomis, reglamentuojančiomis asmens duomenų apsaugÄ .Bendrijų įstatymo nuostatos, susijusios su Bendrijos pirmininko pareiga teikti informacijÄ ir savininkų teise gauti informacijÄ , turi bÅ«ti vertinamos sistemiÅ¡kai, neapsiribojant atskiromis įstatymo nuostatomis, tiesiogiai įpareigojančiomis Bendrijos pirmininkÄ savininkams teikti informacijÄ ar suteikiančiomis savininkas teisę gauti informacijÄ , bet kartu įvertinant ir Bendrijų įstatyme bei kituose teisės aktuose savininkams suteiktas teises ir iÅ¡ to kylančias Bendrijos pirmininko pareigas.Pažymėtina, patalpų savininkams iÅ¡ esmės negali bÅ«ti sudaromos jokios kliÅ«tys siekiant gauti informacijÄ ir susipažinti su visais Bendrijos veiklos ir finansiniais dokumentais (pvz.

Bendrijos finansinėmis ataskaitomis, kitais finansiniais dokumentais ir pan.), taip pat dokumentais, susijusiais su bendrojo naudojimo objektų eksploatavimu, o atsižvelgiant į tai, kad Bendrijos vardu veikia pirmininkas, kuris, be kita ko, atsako už bendrijos veiklos organizavimÄ ir jos tikslų įgyvendinimÄ , bÅ«tent Bendrijos pirmininkas privalo užtikrinti, kad savininkams bÅ«tų suteikta visa, pagal teisės aktus teiktina informacija ir (arba) sudaryta galimybė susipažinti su visais Bendrijos dokumentais.Pabrėžtina, kad Bendrijos 2017-05-26 raÅ¡te Nr. 05-15 nurodyti argumentai dėl kurių Bendrija neteiks PareiÅ¡kėjui informacijos bei dokumentų apie Bendrijos veiklÄ iki 2016-06-02 nėra teisiÅ¡kai pagrįsti, kadangi Bendrija negali daryti kliūčių PareiÅ¡kėjui tinkamai atstovauti jį įgaliojusį asmenį santykiuose su Bendrija ir gauti visÄ norimÄ bei pagal teisės aktus teiktinÄ informacijÄ .

Informacija privalo bÅ«ti teikiama, o su dokumentais turi bÅ«ti leista susipažinti nepaisant to, kad PareiÅ¡kėjas reikalauja informacijos bei dokumentų, kurie buvo priimti iki jo atstovaujamam asmeniui įgaunant nuosavybės teises į aukščiau minėtÄ Name esantį butÄ ar nuo įgaliojimo pasiraÅ¡ymo dienos, kadangi dauguma praÅ¡omos informacijos ir dokumentų buvo ir yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ir PareiÅ¡kėjo praÅ¡ymų pateikimo dienÄ Bendrijai. PrieÅ¡ingu atveju, asmenys, anksčiau tapę butų ir kitų patalpų savininkais turėtų platesnės apimties teises gauti informacija iÅ¡ bendrijos, nei vėliau nuosavybės teisę įgiję asmenys ar vėliau prisijungę prie bendrijos, kas prieÅ¡tarautų visų savininkų teisių lygybės principui ir bÅ«tų apribotos savininko teisės, pavyzdžiui, apskųsti bendrijos valdymo organų sprendimus, reikalauti, kad bendrijos valdymas atitikti) savininkų interesus ir pan.

Å iuo atveju bendrija, gavusi PraÅ¡ymus privalėjo pateikti visÄ , pilnos apimties informacijÄ nuo bendrijos įsteigimo, o ne nuo teisės teikti tokį praÅ¡ymÄ atsiradimo momento.Taip pažymėtina, kad Skyrius ne kartÄ bandė tarpininkautis tarp L. G. ir PareiÅ¡kėjo, tačiau reikalauti dokumentai bei informacija nebuvo pateikta.Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, nutarimu konstatuojama, kad Bendrijos pirmininkė L. G. pažeidė PareiÅ¡kėjo atstovaujamo asmens teisę gauti informacijÄ apie Bendrijos veiklÄ , nevykdė Bendrijų įstatymo 14 straipsnio 6 dalies 6 punkte ir to paties straipsnio 7 dalyje įtvirtintų Bendrijos pirmininko pareigų teikti informacijÄ , todėl padarė nusižengimÄ numatytÄ ANK 349 straipsnio 2 dalyje ir tokie veiksmai Bendrijos pirmininkei L.

G. užtraukia 200 eurų baudÄ .Nesutikdama su nutarimu administracinėn atsakomybėn patraukta L. G. pateikė skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti nutarimÄ ir bylÄ nutraukti. Skunde nurodo, kad G. K. niekada nebuvo daromos kliÅ«tys gauti informacijÄ ir susipažinti su reikiamais dokumentais. Ä® G. K. praÅ¡ymus yra atsakyta, pridedami atsakymai. G. K. 2016 m. spalio 29 d. buvo pateiktos Bendrijos dokumentų kopijos, tačiau dalį Å¡ių dokumentų jis grÄ Å¾ino Bendrijai. G. K. buvo informuotas, kad Bendrijoje yra renkami laiptinės įgaliotiniai, jis nei karto nesikreipė į savo laiptinės įgaliotinę.

G. K. nuolatos nurodoma, kad Bendrijos pirmininkas ir vyr. finansininkas priima kiekvienÄ trečiadienį 18-20 val., kiekvienas bendrijos gyventojas turi galimybę atvykti ir susipažinti su visais dokumentais, užduoti klausimus, gauti informacijÄ . G. K. nuolat ateidavo į Bendrijos kontorÄ , filmuodavo, Å¡iÄ informacijÄ skelbdavo internete, su pirmininke bendravo nepagarbiai. Nei karto neprašė sudaryti grafiko dėl susipažinimo su reikalaujamais dokumentais, o tokių yra maždaug 250 vnt. dokumentų. Svarbi aplinkybė yra ta, kad dalis jo praÅ¡omų dokumentų yra Bendrijos vidaus administravimo dokumentai, kuriems taikomi dokumentų saugojimo terminai pagal Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklę, patvirtintÄ Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d.

įsakymu Nr. V-100, taigi dalis G. K. praÅ¡omų dokumentų jau yra nebesaugomi, nes pasibaigę jų saugojimo terminai, todėl Bendrija ir negali jų pateikti. Bendrija neginčija G. K. teisės susipažinti su Bendrijos dokumentais, tačiau jis nesutinka mokėti už Å¡ių dokumentų kopijų padarymÄ Bendrijos nustatyto mokesčio. Be to, Bendrijos nuomone, ne visus G. K. reikalaujamus dokumentus Bendrija privalo pateikti kiekvienam buto savininkui. Bendrijų įstatyme įsakmiai nustatyta, kada Bendrija turi teikti dokumentus, kitais atvejais nurodoma, kad teikiama informacija.

Dalis Bendrijos informacijos yra skelbiama vieÅ¡ai, Bendrijos kontoros skelbimų lentoje, bei jÄ turi laiptinės įgaliotiniai, t. y. su Å¡ia dalimi informacijos susipažinti nėra jokių kliūčių. Skunde taip pat pateikiama nuomonė, jog G. K. piktnaudžiauja savo teisėmis.Institucija pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodo, kad su skundu nesutinka, nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Atsiliepime nurodoma, kad savivaldybės atlieka bendrijų veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiÅ«rÄ ir kontrolę, t. y. turėjo teisę tikrinti BendrijÄ ir teikti jai privalomus vykdyti nurodymus dėl informacijos pateikimo.

Institucija gavo G. K. pretenzijÄ dėl L. G., kaip Bendrijos pirmininkės veiksmų, kurioje, be kita ko, nurodyta, kad jam pateikti dokumentai neatitinka jo teiktų praÅ¡ymų. Institucija įpareigojo L. G. atsakyti G. K. į visus jo praÅ¡ymuose nurodytus klausimus ir supažindinti su visais praÅ¡omais dokumentais. Bendrija informavo, kad G. K. gavo teisę gauti informacijÄ tik nuo 2016-06-02. Institucija pakartotinai įpareigojo L. G. atsakyti į klausimus ir sudaryti sÄ lygas susipažinti su dokumentais. G. K. pakartotinai kreipėsi į InstitucijÄ , nurodydamas, kad L.

G. pateikti dokumentai neatitiko praÅ¡omos dokumentacijos, buvo grÄ Å¾inti, Bendrijos pirmininkė nevykdo savo funkcijų, neteikia informacijos. Institucija vėl įpareigojo L. G. pateikti informacijÄ , Å¡ios pareigos ji ir toliau nevykdė. Bendrijų įstatymas įpareigoja Bendrijos pirmininkÄ užtikrinti, kad savininkams bÅ«tų suteikta visa pagal teisės aktus teiktina informacija, ir (arba) sudaryta galimybė susipažinti su visais Bendrijos dokumentais. Bendrijos argumentas, kad G. K. teisę gauti informacijÄ gavo tik nuo 2016-06-02, teisiÅ¡kai nepagrįstas, nes jis turi teisę gauti informacijÄ , susidariusiÄ nuo Bendrijos įsteigimo, o ne nuo jo teisės atsiradimo.

Ä®statymas nenumato, kokia forma teikiama informacija, tačiau ji turėtų bÅ«ti teikiama atsižvelgiant į jos gavimo tikslÄ , dėl kurio asmuo praÅ¡o jÄ suteikti, asmuo, praÅ¡antis informacijos, bei jÄ teikiantis, turi teisę pasirinkti informacijos teikimo formÄ pagal teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo imperatyvus. Byloje nustatyta, kad Bendrijos narys teikė ne vienÄ praÅ¡ymÄ gauti informacijÄ , tačiau L. G. atsisakydavo jÄ suteikti. Nors pirmininkė informavo, kad G. K. turi galimybę susipažinti su Bendrijos dokumentais bendrijos patalpose, Bendrijos narys Å¡ia galimybe buvo pasinaudojęs, tačiau atvykus į bendrijos patalpas informacija nebuvo suteikta.

Kadangi L. G. jau yra gavusi nuobaudÄ pagal ANK 349 straipsnio 1 dalį, ji padarė šį nusižengimÄ pakartotinai, todėl ji pagrįstai nubausta pagal ANK 349 straipsnio 2 dalį.Teismo posėdyje L. G. savo skundÄ palaikė ir prašė nutarimÄ panaikinti, bylÄ nutraukti. Nurodė, kad jai neaiÅ¡ku, kokių dokumentų ji nepateikė. Daliai dokumentų jau suėję saugojimo terminai. Ginčai su G. K. vyksta seniai, iÅ¡ Institucijos ji nesulaukė jokios pagalbos. UžpraÅ¡yti dokumentai sudaro virÅ¡ 700 vnt.

Dalis jų suarchyvuoti. Niekas nepasidomėjo, kaip galima tokį kiekį dokumentų pateikti. G. K. neatvyksta į susirinkimus. Atėjęs į bendrijos kontorÄ elgėsi netinkamai – pareiÅ¡kė, kad dokumentus pasiims pats, stumdė jÄ ir pradėjo lįsti į lentynas. Jam buvo pateikta krÅ«va dokumentų, jis atėjo, pasakė, kad Å¡ie jam nereikalingi ir padėjo ant stalo. Elgiasi chuliganiÅ¡kai. Savivaldybės atstovai nei karto neatvažiavo į BendrijÄ , netikrino, kokia reali situacija, kodėl Å¡is asmuo nuolat skundžiasiInstitucijos atstovė teismo posėdyje nurodė, kad su skundu nesutinka.

PaaiÅ¡kino, kad Institucija gavo G. K. pretenzijÄ , vykdė savo pareigas pagal pretenzijos faktÄ . Buvo ne kartÄ kreiptasi į bendrijos pirmininkę. Ä® teismo klausimu, koks nusižengimo laikotarpis, kokie dokumentai nebuvo pateikti, kokie konkrečiai pažeidimai padaryti, negalėjo atsakyti. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. G. skundas tenkintinas iÅ¡ dalies – nutarimas naikintinas ir byla grÄ Å¾intina Institucijai. Sprendimas patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn turi bÅ«ti priimamas tik visapusiÅ¡kai, iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡tyrus bei įvertinus visas svarbias faktines aplinkybes.

Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o, nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas.Teismas, patikrinęs skundžiamÄ nutarimÄ , skundo argumentus ir bylos medžiagÄ , daro iÅ¡vadÄ , jog skundžiamas nutarimas buvo priimtas neiÅ¡tyrus visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių.

Vadovaujantis ANK 563, 569, 617 straipsnių nuostatomis, toks sprendimas gali bÅ«ti priimtas tik pasinaudojus visomis galimybėmis surinkti reikÅ¡mingus bylai duomenis, o to padaryta nagrinėjamu atveju nebuvo.Visų pirma, pažymėtina, kad buvo pažeista atsakomybėn traukiamo asmens teisė į gynybÄ . Asmuo, traukiamas administracinėn atsakomybėn, turi žinoti, kuo yra kaltinamas, kad galėtų tinkamai ginti. Kaltinimas turi bÅ«ti aiÅ¡kus ir iÅ¡samus. Å iuo aspektu pirmiausia pažymėtina, kad nutarime net nėra aiÅ¡kus L.

G. inkriminuojamo nusižengimo, kuris yra trunkamojo pobÅ«džio, padarymo laikas. Nutarimo skiltyje „nusižengimo padarymo vieta, data ir laikas“ nurodyta laikas nuo 2017-05-26 iki 2018-05-14, t. y. laikas nuo tada, kai gautas pirmas L. G. atsakymas į Institucijos raÅ¡tÄ , kuriuo ji įpareigota suteikti informacijÄ Institucijai ir G. K.. Tačiau nusižengimo esmėje nurodoma, kad L. G. neatsakė į G. K. 2016-06-08, 2016-06-22, 2016-06-29 raÅ¡tus, taip pat visuose Institucijos raÅ¡tuose Bendrijos pirmininkė įpareigojama teikti G.

K. informacijÄ bÅ«tent pagal Å¡iuos jo 2016 metų praÅ¡ymus. T. y. nusižengimo esmėje apraÅ¡omas ankstesnis laikotarpis. Pažymėtina, kad L. G. patraukta atsakomybėn už informacijos nesuteikimÄ bendrijos nariui, kas, kaip nurodoma nutarime, nevykdoma nuo 2016 metų, o ne informacijos nesuteikimÄ Institucijai (už kÄ atsakomybė numatyta ANK 505 straipsnyje), kas nevykdoma nuo 2017-05-26. Institucijos atstovė teismo posėdyje į teismo klausimÄ , už kokį laikotarpį atsakomybėn patraukta buvo L.

G., atsakyti negalėjo.Antra, nutarime nėra aiÅ¡ku, kokios konkrečiai informacijos G. K. nesuteikė L. G.. Nutarime nurodyta, kad G. K. nurodė, jog jam pateikti ne visi praÅ¡yti dokumentai ir informacija. Vadinasi, dalis jo reikalaujamos informacijos visgi buvo pateikta. Tačiau kokia informacija buvo pateikta, kokia ne – nenurodyta. To Institucija tyrimo metu net nenustatinėjo, tik kiekvienÄ kartÄ gavusi G. K. pretenzijÄ tiesiog įpareigodavo L. G. pateikti jo 2016 m. praÅ¡ymuose reikalaujamÄ informacijÄ , nors dalis jos jau buvo pateikta, kaip nurodoma nutarime (pažymėtina, kad teismas Institucijos ir L.

G. susiraÅ¡inėjimÄ vertina tik Å¡ios bylos kontekste, t. y. tiek, kiek jame kalbama apie informacijos G. K. (ne)teikimÄ , nes susiraÅ¡inėjama ir dėl kitų klausimų, tačiau Å¡ioje byloje nėra analizuojami kiti veiksmai). Teismo vertinimu, kadangi atsakomybėn patrauktas asmuo ginasi, kad dalis dokumentų nebėra saugomi, kiti yra labai didelės apimties, dar kitų, jos manymu, teikti neprivalo, tiriant nusižengimÄ , suraÅ¡ant protokolÄ ir vėliau nutarimÄ , turi bÅ«ti aiÅ¡kiai nustatyta, kokius konkrečius pažeidimus padarė atsakomybėn traukiamas asmuo, t. y. kokių tiksliai dokumentų ir informacijos, kuriÄ buvo reikalaujama pateikti, ir kuriÄ privalo pateikti pagal teisės aktus, atsakomybėn traukiamas asmuo nepateikė.

Tik tokiu atveju galima būtų tinkamai gintis nuo pareikšto kaltinimo, nustatyti, kurie dokumentai ir kokiu pagrindu privalėjo būti teikiami, o kokie ne, kokius dokumentus apskritai buvo įmanoma pateikti, kokių ne. Pažymėtina, kad Institucijos atstovė teismo posėdyje taip pat negalėjo nurodyti, kokia informacija nebuvo teikiama, ir kokius konkrečiai pažeidimus padarė atsakomybėn traukiamas asmuo.Trečia, Institucija nutarime nepateikė jokių motyvų dėl atsakomybėn traukiamo asmens argumentų, kad dalis reikalaujamų pateikti dokumentų teisės aktų nustatyta tvarka nebėra saugomi, todėl jų pateikti negalima.

Kadangi, kaip minėta, nėra aiÅ¡ku, kokie dokumentai nebuvo pateikti, nėra galimybės nustatyti, ar jie turi bÅ«ti saugomi.Ketvirta, iÅ¡ L. G. raÅ¡ytinių ir žodinių paaiÅ¡kinimų, bei byloje esančių raÅ¡ytinių G. K. pretenzijų matyti, kad Å¡ių asmenų santykiai yra konfliktiÅ¡ki. Jie abu nurodo, kad G. K. nuolat atvyksta į Bendrijos bÅ«stinę, tačiau L. G. teigia, kad G. K. sudaromos galimybės susipažinti su informacija, o G. K. nurodo atvirkščiai. Institucija turi pareigÄ objektyviai ir neÅ¡aliÅ¡kai tirti administracinį nusižengimÄ , tačiau Å¡ių aplinkybių Institucija visiÅ¡kai netyrė, rėmėsi tik G.

K. rašytiniais paaiškinimais. G. K. 2017-11-23 pretenzijoje (b. l.

82) netgi nurodyta, kad jis turi susitikimo video įraÅ¡Ä , tačiau Å¡io įraÅ¡o Institucija netyrė. Institucijos atstovė teismo posėdžio metu netgi nurodė, kad Institucijai apskritai nėra žinoma, kad G. K. buvo nuvykęs į kontorÄ susipažinti su dokumentais.Penkta, Institucija atsiliepime nurodo, kad teisės aktai nereglamentuoja, kokia forma turi bÅ«ti teikiama reikalaujama informacija, jos praÅ¡antis ir jÄ teikiantis asmuo turi teisę pasirinkti protingÄ informacijos teikimo formÄ , įvertinę jos naudojimo tikslÄ .

Pažymėtina, kad Institucija netyrė ir nesiaiÅ¡kino, kokia yra reikalaujamų pateikti dokumentų apimtis (L. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad tokių dokumentų (ne jų lapų) yra apie 700 vnt.). To nenustačius neįmanoma nustatyti ir to, kokia jų pateikimo forma atitinka protingumo kriterijus (ar bÅ«tina daryti fizines dokumentų kopijas ir pan.). Å eÅ¡ta, atsakomybėn traukiamo asmens teigimu, už dokumentų kopijų darymÄ bendrija yra nustačiusi mokestį, tačiau G. K. jo nesumoka.

Institucija Å¡ios aplinkybės taip pat netyrė.Septinta, byloje nėra administracinio nusižengimo protokolo, kurio suraÅ¡ymas Å¡iuo atveju yra privalomas. Teismas įpareigojo InstitucijÄ pateikti visÄ su byla susijusiÄ medžiagÄ , tačiau tarp Å¡ių dokumentų protokolo nėra, nors jis yra vienas svarbiausių administracinio nusižengimo bylos dokumentų. Teismo posėdyje Institucijos atstovė taip pat negalėjo jo pateikti, paaiÅ¡kino, kad negali atsakyti, ar jis apskritai buvo suraÅ¡ytas.AÅ¡tunta, L.

G. nubausta pagal ANK 349 straipsnio 2 dalį, t. y už pakartotinai padarytÄ 349 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusižengimÄ . Už šį nusižengimÄ ji nubausta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017-06-30 nutarimu, o Å¡ioje byloje, kaip minėta, nors nėra aiÅ¡kus laikotarpis, už kurį ji traukiama atsakomybėn, tačiau jis prasideda ne vėliau kaip 2017-05-26. Taigi nėra pagrindo teigti, kad nusižengimas padarytas pakartotinai, veikos kvalifikacija turėtų bÅ«ti tikslintina.Teismas sutinka su Institucijos argumentu, kad nors G.

K. teisę gauti informacijÄ Ä¯gijo tik nuo 2016-06-02, tačiau jis turi teisę gauti informacijÄ ir apie Bendrijos veiklÄ iki Å¡ios datos. Tačiau Å¡is argumentas pats savaime nesudaro pagrindo taikyti atsakomybę L. G. dėl jau pirmiau minėtų administracinio nusižengimo bylos tyrimo trÅ«kumų.Dėl nurodytų aplinkybių darytina iÅ¡vada, jog Institucija tyrimÄ atliko formaliai, rėmėsi iÅ¡ esmės vien pareiÅ¡kėjo raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais, byloje yra nenustatytos reikÅ¡mingos aplinkybės, nutarime nėra aiÅ¡kiai nurodyti esminiai administracinio nusižengimo sudėties elementai, kas užkirto keliÄ atsakomybėn traukiamam asmeniui tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybÄ , o Institucijai ir vėliau teismui – iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ .

ANK numato teisę teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylÄ , rinkti įrodymus, todėl teismas iÅ¡kilusius neaiÅ¡kumus dėl asmens kaltės, administracinio nusižengimo kvalifikavimo, jo padarymo ar kitų aplinkybių gali Å¡alinti savarankiÅ¡kai, nagrinėdamas bylÄ teisme. Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime pažymėjo, jog teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylÄ jokiu bÅ«du nereiÅ¡kia, jog asmenys, suraÅ¡antys administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , yra atleidžiami nuo pareigos rinkti įrodymus; <...> teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus negali bÅ«ti interpretuojami kaip reiÅ¡kiantys, kad administracinio teisės pažeidimo protokolÄ suraÅ¡antys asmenys (pareigÅ«nai) gali teismui (ar kitam administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjančiam organui (pareigÅ«nui)) pateikti ne visÄ , neiÅ¡samiÄ ar kitaip nekokybiÅ¡kai parengtÄ administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagÄ ;

ATPK įtvirtintas teisinis reguliavimas, inter alia ATPK 248 straipsnis, įpareigoja administracinio teisės pažeidimo protokolÄ suraÅ¡ančius asmenis „laiku, visapusiÅ¡kai, pilnutinai ir objektyviai iÅ¡aiÅ¡kinti kiekvienos bylos aplinkybes“. Taigi akivaizdu, jog administracinio nusižengimo bylos medžiaga turi bÅ«ti parengta kokybiÅ¡kai. Å iuo atveju, įvertinus jau minėtų argumentų visumÄ , darytina iÅ¡vada, kad, nors dalį nurodytų netikslumų teismas galėtų paÅ¡alinti teisminio nagrinėjimo metu, tačiau paÅ¡alinti visus minėtus trÅ«kumus teismas neturi galimybės. Be to, Institucijos atstovė teismo posėdyje negalėjo atsakyti į teismo klausimus apie esmines bylos aplinkybes (kaip pažeidimo laikotarpis, konkretÅ«s atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai), nors pareiga suformuluoti kaltinimÄ ir pagrįsti asmens kaltę padarius administracinį nusižengimÄ atitinkamais duomenimis kyla bylÄ inicijavusiai, tyrimÄ atlikusiai, protokolÄ suraÅ¡iusiai ir nutarimÄ priėmusiai institucijai.Atsižvelgus į tai, kad atitinkamas sprendimas negali bÅ«ti pagrįstas prielaidomis ar spėjimais, taip pat į ANK 563 straipsnyje įtvirtintus administracinių nusižengimų teisenos uždavinius, skundžiamas nutarimas naikintinas, o administracinio nusižengimo byla grÄ Å¾intina nutarimÄ suraÅ¡iusiai institucijai administracinio nusižengimo bylos medžiagos trÅ«kumams paÅ¡alinti.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas n u t a r i a : PareiÅ¡kėjos L. G. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. gegužės 28 d. nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-2504-2018 ir grÄ Å¾inti bylÄ Vilniaus miesto savivaldybės administracijai atlikti papildomÄ bylos aplinkybių tyrimÄ . Nutartis per dvideÅ¡imt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                                                               Ugnė Gailiūnienė