2024-12-18 Nr. AB-18422-3-61-3-03035-2024-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-632-463/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03035-2024-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (pranešėja), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. A. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. A. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas V. A. su skundu, kurį šalindamas teismo nustatytus skundo trūkumus patikslino (toliau – skundas), kreipėsi į teismą ir prašė: 1) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) administraciją (duomenys neskelbtini), nusukimuose iš (duomenys neskelbtini) į kairę, t. y. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įrengti kelio ženklus Nr. 304, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nusukimuose į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) įrengti kelio ženklus Nr. 304 ir patekimą į (duomenys neskelbtini) draudžiančio kelio ženklo Nr. 304 (duomenys neskelbtini) įrengti privalomus informacinius (eismą nukreipiančius) kelio ženklus Nr. 610 ar kitus nukreipiančius ženklus, kurie rekomenduotų krovininio transporto eismą; 2) pareiškėjui iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės, priteisti 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

II. Regionų administracinis teismas 2024 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi nutarė laikyti, kad pareiškėjas prašo priteisti neturtinę žalą iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir priimti nagrinėti pareiškėjo V. A. skundo dalį dėl neturtinės žalos priteisimo iš atsakovo Savivaldybės administracijos. Teismas taip pat nutarė atsisakyti priimti pareiškėjo V. A. skundo dalį, kurioje buvo prašoma pareigoti Savivaldybės administraciją atlikti veiksmus – (duomenys neskelbtini), nusukimuose iš (duomenys neskelbtini) į kairę, t. y. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įrengti kelio ženklus Nr. 304, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nusukimuose į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) įrengti kelio ženklus Nr. 304 ir patekimą į (duomenys neskelbtini) draudžiančio kelio ženklo Nr. 304 (duomenys neskelbtini) įrengti privalomus informacinius (eismą nukreipiančius) kelio ženklus Nr. 610 ar kitus nukreipiančius ženklus, kurie rekomenduotų krovininio transporto eismą.

Remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies, 5 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatomis, teismas pažymėjo, kad nagrinėdamas ginčus, administracinis teismas vertina ginčijamų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau neperima viešojo administravimo institucijos funkcijų ir nepriima sprendimų, priskirtų jos kompetencijai; išnagrinėjęs bylą, administracinis teismas priima vieną iš Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnyje nurodytų sprendimų.

Teismas nurodė, kad, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, skundo reikalavimas turi būti konkretus ir aiškus, toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų apibrėžtas teisines pasekmes kitai bylos šaliai ir kad jis atitiktų teismo galimas priimti sprendimų rūšis, nustatytas Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnyje. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, pats formuluoja skundo dalyką, o pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus yra apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius. Teismas atkreipė dėmesį, kad jis neatlieka viešojo administravimo funkcijų, taip pat nepriima sprendimų, kurie yra priskirti viešojo administravimo subjektams. Įgyvendinant valdžių padalijimo principą, administraciniai teismai, pagal jiems suteiktą kompetenciją, sprendžia ginčus viešojo administravimo srityje.

Teismas akcentavo, kad Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 20 d. nutartimi pareiškėjas V. A., be kita ko, buvo informuotas, jog jo pirminio skundo 3 punkte keliamas reikalavimas – „Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl aptariamoje vietovėje esamų kelio ženklų Nr. 304 vykdyti Taisyklių 107 punkto reikalavimus“, yra prieštaringas, iš jo negalima suprasti keliamo ginčo esmės, kadangi pareiškėjas nenurodė nei vieno atvejo, kai Savivaldybės administracija būtų atsisakiusi atlikti jo prašomus veiksmus ar vilkintų šių veiksmų atlikimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 str.). Teismas pažymėjo, kad į visus V. A. prašymus jam buvo tinkamai atsakyta, ir pareiškėjas šiuose prašymuose neprašė atlikti jo skunde nurodomų veiksmų. Atsižvelgus į tai, V. A. buvo įpareigotas pateikti naujo turinio skundą, atitinkantį Administracinių bylų teisenos įstatymo 24 straipsnyje įtvirtintus skundo turiniui keliamus reikalavimus, kuriame būtų suformuluoti konkretūs reikalavimai teismui, nurodytos aplinkybės, kuriomis pareiškėjas šiuos savo reikalavimus grindžia, bei pateikti nurodytas aplinkybes patvirtinantys įrodymai, kuris atitiktų Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnyje nustatytą administracinių teismų kompetenciją.

Teismas pažymėjo, kad V. A. patikslintame skunde pakartotinai nurodė, jog prašo įpareigoti Savivaldybės administraciją (duomenys neskelbtini), nusukimuose iš (duomenys neskelbtini) į kairę, t. y. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įrengti kelio ženklus Nr. 304, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nusukimuose į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) įrengti kelio ženklus Nr. 304 ir patekimą į (duomenys neskelbtini) draudžiančio kelio ženklo Nr. 304 (duomenys neskelbtini) įrengti privalomus informacinius (eismą nukreipiančius) kelio ženklus Nr. 610 ar kitus nukreipiančius ženklus, kurie rekomenduotų krovininio transporto eismą, o tai iš esmės atkartoja Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 20 d. nutartyje nustatyta pareiškėjo skundo trūkumą. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad V. A. aptarto skundo trūkumo nepašalino.

Teismas nurodė, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 26 straipsnio 1 dalį, prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Teismas pažymėjo, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 3 punkte yra įtvirtinta, jog administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos.

Teismas akcentavo, kad nagrinėjamu atveju V. A. apskritai Savivaldybės administracijos neprašė įrengti papildomų kelio ženklų, todėl akivaizdžiai ši institucija tokio pareiškėjo prašymo nagrinėti negalėjo, todėl nebuvo laikomasi išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos.

Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas pareiškėjo skundo dalį, kurioje buvo prašoma įpareigoti Savivaldybės administraciją atlikti veiksmus – (duomenys neskelbtini), nusukimuose iš (duomenys neskelbtini) į kairę, t. y. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įrengti kelio ženklus Nr. 304, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nusukimuose į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) įrengti kelio ženklus Nr. 304 ir patekimą į (duomenys neskelbtini) draudžiančio kelio ženklo Nr. 304 (duomenys neskelbtini) įrengti privalomus informacinius (eismą nukreipiančius) kelio ženklus Nr. 610 ar kitus nukreipiančius ženklus, kurie rekomenduotų krovininio transporto eismą, buvo atsisakyta priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d.).

Pareiškėjo skundo dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovo priteisimo buvo pripažinta iš esmės atitinkančia Administracinių bylų teisenos įstatymo 24 ir 25 straipsnių reikalavimus, todėl buvo priimta.

III. Pareiškėjas V. A. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 2 d. nutartį panaikinti ir skundo priėmimo klausimą išspręsti iš esmės arba šį klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas paaiškina, kad į teismą kreipėsi dėl to, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija nevykdo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-83 patvirtintų Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių (toliau – Taisyklės; aktuali redakcija – susisiekimo ministro 2022 m. gegužės 30 d. įsakymas Nr. 3-283) 107 punkto reikalavimų ir vilkina pagal Taisykles privalomų kelio ženklų įrengimą.

V. A. nurodo, kad ginčo dalykas yra tai, jog (duomenys neskelbtini), nusukimuose iš (duomenys neskelbtini) į kairę, t. y. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įrengti kelio ženklai Nr. 304, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nusukimuose į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) įrengti kelio ženklai Nr. 304. Patekimą į (duomenys neskelbtini) draudžia kelio ženklas Nr. 304 (duomenys neskelbtini). Be to, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nusukime į (duomenys neskelbtini) yra kelio ženklas Nr. 314 („Ribota masė“). Patekti į (duomenys neskelbtini) taip pat draudžia kelio ženklas Nr. 314 (duomenys neskelbtini). Kelio ženklai Nr. 304 ir Nr. 314 yra ir iš (duomenys neskelbtini) pratęsiančios (duomenys neskelbtini), sukant į kairėje esančias kitas gatves. Minėtos gatvės su krovininio transporto eismą ribojančiais ženklais sudaro zoną, į kurią negalima patekti, taip yra ribojamas patekimas ir į gyvenamuosius rajonus: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas pažymi, kad nesant Taisyklių 107 punkte nustatytų ženklų, į krovinio vežimo paskirties vietą, t. y. akligatvį (duomenys neskelbtini), krovinį jis vežė vienintele ten patekti galima (duomenys neskelbtini), kurios pradžioje yra įrengtas kelio ženklas Nr. 304, draudžiantis krovininių automobilių eismą bei darantis išimtį, t. y. negaliojantis aptarnaujančiajam transportui. Nepaisant aptartos išimties, alternatyvaus maršruto nebuvimo ir neįrengtų Taisyklių 107 punkte nustatytų kelio ženklų Nr. 610 ar kitų nukreipiančių ženklų, kurie rekomenduotų krovininio transporto eismą, V. A. už kelio ženklo Nr. 304 reikalavimų nesilaikymą (duomenys neskelbtini) buvo surašyti 32 administracinių nusižengimų protokolai, pareiškėjas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn. V. A. traukiant administracinėn atsakomybėn, buvo argumentuota, kad į (duomenys neskelbtini) jis turėjo vykti alternatyviu maršrutu (konkretus maršrutas nebuvo nurodytas), o ne per (duomenys neskelbtini).

Remdamasis Taisyklių 107 punkto nuostatomis, pareiškėjas teigia, kad Taisyklės įpareigoja Savivaldybę (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir kitose gatvėse įrengti kelio ženklus, kurie nukreiptų krovininį transportą racionaliausiu maršrutu, kadangi iš (duomenys neskelbtini) sukti į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) draudžia ten įrengti kelio ženklai Nr. 304. Kadangi iš (duomenys neskelbtini) nusukimuose į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) taip pat yra kelio ženklas Nr. 304, nusukime į (duomenys neskelbtini) – kelio ženklas Nr. 314 („Ribota masė“), o į (duomenys neskelbtini) patekti taip pat draudžia kelio ženklai Nr. 304 (iš (duomenys neskelbtini)) ir Nr. 314 (iš (duomenys neskelbtini)), susidaro uždara zona, į kurią, vykdant ūkinę veiklą, nepagrįstai ir neteisėtai nėra sudaroma galimybių įvažiuoti krovininiam transportui. Taip pat neteisėtai ir nepagrįstai nėra sudaroma galimybė pro šią zoną patekti į už jos esančius kitus minėtus gyvenamuosius rajonus. Taigi, nors teisės aktai Savivaldybę įpareigoja laikytis kelio ženklų įrengimo taisyklių, tačiau institucija šių reikalavimų nesilaiko. Dėl tokio neveikimo tiek pareiškėjas, tiek kiti vairuotojai yra klaidinami, nepagrįstai yra ribojamas patekimas į tam tikrą teritoriją ir vairuotojams taikoma administracinė atsakomybė.

V. A. nuomone, aptariamu atveju jam nėra būtina kreiptis į Savivaldybę, kad ši laikytųsi Taisyklių reikalavimų, kadangi kelio ženklų įrengimo procedūra yra apibrėžta įstatymuose ir ji yra privaloma.

Pareiškėjas teigia, kad esant kelio ženklų Nr. 304 draudimams tam tikruose maršrutuose, įstatymai saugo vairuotojų interesą ir iš kelio ženklus įrengiančių institucijų reikalauja (Taisyklių 107 p.) pažymėti alternatyvų maršrutą. V. A. pažymi, kad su 2022 m. rugsėjo 30 d. ir 2023 m. gruodžio 27 d. prašymais buvo kreiptasi į Savivaldybę dėl aptariamoje vietoje esamo netinkamo eismo reguliavimo, buvo akcentuota, jog nėra įrengti privalomi informaciniai kelio ženklai. Iš Savivaldybės administracijos 2022 m. spalio 25 d. rašto Nr. A51-159296/22 ir 2024 m. sausio 30 d. rašto Nr. A51-16412/24 matosi, kad Savivaldybei ši situacija yra žinoma, aiški, tačiau institucija keisti eismo organizavimo tvarkos ir laikytis Taisyklių 107 punkto reikalavimo dėl informacinių kelio ženklų įrengimo neketina.

V. A. pažymi, kad, nepaisant to, jog yra pažeidžiamos jo ir kitų vairuotojų teisės, o Savivaldybė nesilaiko teisės aktų reikalavimų, teismas nepagrįstai nesiėmė ginti pareiškėjo teisių ir įstatymais saugomo intereso; teismo motyvas, jog V. A. į Savivaldybę nesikreipė, neatitinka tikrovės ir yra nepagrįstas.

Pareiškėjas nurodo, kad Savivaldybės motyvas, jog aptariamoje vietoje reikės įrengti daug informacinių kelio ženklų Nr. 610, yra nepagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir patvirtina, jog Savivaldybei V. A. kreipimosi priežastis bei tai, jog šioje situacijoje ji nesilaiko teisės aktų reikalavimų, yra aiški.

Pareiškėjui nėra aiškus teismo motyvas, kad Savivaldybė į jo iškeltus klausimus atsakė; nėra aišku, į kokius konkrečius klausimus ši institucija atsakė, ar tapo aišku, kodėl nebuvo įrengti privalomi kelio ženklai, ar kada tokie ženklai bus įrengti; ar tapo aišku, kaip krovininis transportas su kroviniu gali patekti į akligatvį (duomenys neskelbtini) ar kitas šio rajono gatves (pažymėtos krovininio transporto eismą ribojančiais kelio ženklais). V. A. nuomone, teismas į šią situaciją neįsigilino.

Pareiškėjas pabrėžia, kad esmė yra tokia: 1) Savivaldybė įrengė draudžiamuosius kelio ženklus, kuriais apribojo krovininio transporto patekimą į tam tikrą teritoriją ir už jos esančias gyvenvietes; 2) Savivaldybė Taisyklių 107 punkte numatytų privalomų informacinių kelio ženklų neįrengė; 3) Lietuvos policija neteisėtai ignoruoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintose Kelių eismo taisyklėse (toliau – Kelių eismo taisyklės) numatytą išimtį, jog kelio ženklas Nr. 304 negalioja aptarnaujančiajam transportui, ir nepagrįstai taiko administracinę atsakomybę. Susidaro situacija, kad V. A., kaip aptarnaujančio transporto vairuotojas, į tam tikrą teritoriją negali pristatyti krovinio, o alternatyvus maršrutas privalomais ženklais nėra nurodytas. Be to, iš pateiktų duomenų yra akivaizdu, jog alternatyvaus maršruto nėra.

Pareiškėjas pažymi, kad nors Savivaldybės administracija atsisako pašalinti ar ištaisyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsniui ir Taisyklių 107 punktui prieštaraujantį kelio ženklinimą, tačiau teismas nepagrįstai jo skundo nepriėmė.

V. A. teigia, kad aptariamu atveju valstybei, t. y. ją atstovaujančiai Vilniaus miesto savivaldybei, ir pareiškėjui, t. y. jos piliečiui, yra taikomi dvigubi standartai. V. A. nebuvo pateiktas reikalavimas laikytis kelio ženklo Nr. 304 reikalavimų, nevykti (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), rinktis tariamą ir nesamą kitą alternatyvų maršrutą, o tiesiog buvo taikyta administracinė atsakomybė, t. y. jis be įspėjimo ir prašymo turi laikytis teisės aktų reikalavimų, nors ir neturėjo alternatyvaus veikimo būdo. Pasak teismo, pareiškėjas privalo kreiptis į valstybės instituciją ir prašyti, kad ji laikytųsi teisės aktų reikalavimų bei nepažeistų V. A. teisių, ir tik tada galbūt bus ginamos jo teisės ir įstatymų saugomi interesai. Taigi, pareiškėjas privalo veikti griežtai laikydamasis įstatymais apibrėžtų elgesio taisyklių, priešingu atveju jam bus taikoma atsakomybė, tačiau Savivaldybė, kurios pareiga taip pat yra giežtai laikytis įstatymais apibrėžtų elgesio taisyklių bei užtikrinti jų laikymąsi, Taisyklių reikalavimų nesilaiko, naudodamasi savo dominuojančia padėtimi, veikia priešingai nustatytai valdymo tvarkai, pažeidžia V. A. ir kitų vairuotojų teises bei vilkina priskirtų funkcijų atlikimą. Pareiškėjui kreipiantis dėl Konstitucijoje įtvirtintų ir Taisyklėse reglamentuotų jo teisių pažeidimų, valstybės institucijos atsisako imtis veiksmų dėl tokio neteisėto veikimo, V. A. teisių pažeidimo ir to priežasčių šalinimo.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo pareiškėjo V. A. atskirąjį skundą atmesti, o Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 2 d. nutarties dalį, kurioje buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį, palikti nepakeistą.

Savivaldybės administracija paaiškina, kad V. A. šiai institucijai 2023 m. (nurodyti 2024 m. laikytini rašymo apsirikimu) gruodžio 27 d. pateikė prašymą „Dėl informacijos pateikimo apie kelio ženklus“, kuriame prašė pateikti vertinimą, ar aptariamu atveju įrengti kelio ženklai Nr. 304 neprieštarauja Taisyklių 107 punktui, taip pat ar aptariamu atveju nesant Taisyklių 107 punkte numatyto privalomo kelio ženklo Nr. 610 ar kitų nukreipiančiųjų ženklų, tinkamai reguliuojamas krovinio transporto eismas įvardintame rajone. Į minėtą pareiškėjo prašymą Savivaldybės administracijos Infrastruktūros grupė atsakė 2024 m. sausio 30 d rašte Nr. A51-16412/24(2.9.3.1E-INF) „Dėl informacijos pateikimo apie kelio ženklus“; V. A. buvo paaiškinta, kad draudžiamieji kelio ženklai Nr. 304 „Krovininių automobilių eismas draudžiamas“ (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) buvo įrengti dėl krovininių automobilių eismo draudimo, kuris minėtomis gatvėmis vykdavo į kitus rajonus, (duomenys neskelbtini); eismo ribojimai galioja išvardintų gatvių visame rajone, t. y. ribojimai nebuvo įvesti vienos ar atskirai kiekvienos gatvės atkarpoje. Pagal Taisyklių 252 punktą, kelio ženklas Nr. 610 „Važiavimo kryptis“ naudojamas rekomenduojamai važiavimo krypčiai nurodyti, kai važiuoti transporto priemonėms kitose sankryžose bus draudžiama, o kadangi šalutinėse nurodytose gatvėse su pagrindine (duomenys neskelbtini) yra įrengti draudžiamieji kelio ženklai Nr. 304, ir jie krovininio transporto priemonių vairuotojams yra gerai matomi bei suprantami, papildomų ar išankstinių kelio ženklų Nr. 610 nėra įrengta. Minėtame rašte taip pat buvo nurodyta, kad ribojant krovininių automobilių eismą kelio ženklais Nr. 304 ne kelio ar gatvės ruože, o ribojimą įvedant miesto gatvių grupėje – rajone būtų didelis kiekis informacinių kelio ženklų Nr. 610, kurie būtų įrengti apylankoje prieš kiekvieną sankryžą. Taip pat šių kelio ženklų tik rekomenduojama važiavimo kryptis galbūt prieštarautų kituose rajonuose esantiems kelio ženklų reikalavimams; taip būtų nesilaikoma Taisyklių 7.1–7.3 papunkčių reikalavimų.

Atsakovas pažymi, kad 2024 m. kovo 21 d. rašte Nr. A51-41887/24(3.3.2.26E-INF) „Dėl krovininio transporto privažiavimo prie (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)“ pareiškėjui buvo papildomai paaiškinta, jog, atsakant į iškeltus klausimus, ar draudžiama krovininiam transportui važiuoti į V. A. skunde minimas gatves, kaip asmenys, vykdantys statybas, gali privažiuoti prie žemės sklypų, bei kaip pareiškėjas gali su krovininiu transportu patekti į (duomenys neskelbtini), teigtina, jog kelio ženklai Nr. 304 yra įrengti (duomenys neskelbtini), kuris apima (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), o taip pat ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir kitas nepaminėtas (duomenys neskelbtini) ar jų atkarpas. Kelių eismo taisyklių 1 priedo III skyriaus kelio ženklo Nr. 304 paaiškinime yra nustatyta, kad šis draudžiamasis kelio ženklas draudžia važiuoti krovininiais automobiliais ir transporto priemonių junginiais, kurių leidžiama maksimali masė yra didesnė kaip 3,5 t arba didesnė už nurodytą ženkle, taip pat traktoriais, savaeigėmis mašinomis ir mechanizmais, išskyrus aptarnaujantįjį transportą. Minėtame rašte buvo atkreiptas dėmesys, kad, pagal Kelių eismo taisyklių 3.1 papunktyje nustatytą aptarnaujančio transporto sąvokos apibrėžimą, aptarnaujantysis transportas yra transporto priemonės, priklausančios draudžiamaisiais kelio ženklais pažymėtoje zonoje esančioms įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, toje zonoje gyvenantiems ar dirbantiems asmenims arba atvežančios į tą zoną krovinius ar atvykstančios jų paimti, įskaitant į tą zoną keleivius atvežančius ar jų paimti atvykstančius lengvuosius automobilius taksi arba lengvuosius automobilius, kuriais teikiamos keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą paslaugos. Taigi, tie krovininiai automobiliai, kurie patenka į Kelių eismo taisyklėse nurodytą aptarnaujančio transporto sąvoką, pagal Kelių eismo taisyklių reikalavimus gali privažiuoti prie statybų, sklypų ir kitų objektų, kurie yra draudžiamųjų kelio ženklų Nr. 304 zonoje.

Savivaldybės administracija teigia, kad, kaip teisingai pažymėjo teismas, administracinis teismas vertina ginčijamų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau neperima viešojo administravimo institucijos funkcijų ir nepriima sprendimų, priskirtų jos kompetencijai.

Atsakovas pažymi, kad V. A. nenurodė nei vieno atvejo, kai Savivaldybės administracija būtų atsisakiusi atlikti jo prašomus veiksmus ar vilkintų šių veiksmų atlikimą. Į visus pareiškėjo prašymus buvo tinkamai atsakyta, jis šiuose prašymuose skunde teismui nurodytų veiksmų atlikti neprašė. Atsižvelgiant į tai, V. A. buvo įpareigotas pateikti naujo turinio skundą, atitinkantį skundo turiniui keliamus Administracinių bylų teisenos įstatymo 24 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus, kuriame būtų suformuluoti konkretūs reikalavimai teismui, nurodytos aplinkybės, kuriomis pareiškėjas šiuos savo reikalavimus grindžia, bei pateikti nurodytas aplinkybes patvirtinantys įrodymai, kad skundo reikalavimas atitiktų Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnyje nustatytą administracinių teismų kompetenciją. Pareiškėjui šie skundo trūkumai buvo išaiškinti teismo 2024 m. birželio 20 d. nutartyje.

Savivaldybės administracija sutinka su teismo išvada, kad V. A. apskritai atsakovo įrengti papildomus kelio ženklus neprašė, todėl akivaizdžiai Savivaldybės administracija negalėjo tokio pareiškėjo prašymo nagrinėti. Atsakovas akcentuoja, kad V. A. buvo paaiškinta Kelių eismo taisyklių 3.1 papunktyje nustatytos aptarnaujančio transporto sąvokos apibrėžimas, nurodyta, jog tie krovininiai automobiliai, kurie patenka į Kelių eismo taisyklėse nurodytą aptarnaujančio transporto sąvoką, pagal Kelių eismo taisyklių reikalavimus gali privažiuoti prie statybų, sklypų ir kitų objektų, kurie yra draudžiamųjų kelio ženklų Nr. 304 zonoje.

Atsakovas nurodo, kad jis administracinių nusižengimų protokolo / nutarimo dėl kelio ženklo Nr. 304 reikalavimų nesilaikymo nesurašo, tai yra Lietuvos policijos kompetencija, jų turinys, taip pat įsiteisėjimo ar apskundimo rezultatas Savivaldybės administracijai nėra žinomi, todėl detalesnių argumentų, kodėl, ar ir už ką kaip aptarnaujančio transporto vairuotojui vykstančiam pareiškėjui buvo surašyti administracinės teisės nusižengimo protokolai, negali pateikti. Savivaldybės administracija akcentuoja, kad į visus V. A. keltus klausimus jam buvo atsakyta, o prašymų atlikti skunde nurodomus veiksmus nebuvo gauta.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 2 d. nutarties dalies, kurioje buvo atsisakyta priimti pareiškėjo V. A. skundo reikalavimą dėl atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus, teisėtumas ir pagrįstumas. Nors pareiškėjas prašo panaikinti visą teismo 2024 m. rugpjūčio 2 d. nutartį, tačiau iš jo atskirajame skunde išdėstytų argumentų yra akivaizdu, kad V. A. nesutinka tik su ta minėtos pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kurioje jo skundą buvo atsisakyta priimti. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija vertina tik nurodytos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą.

Nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties dalies pagrįstumą bei teisėtumą, teisėjų kolegija pažymi, kad Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos principas yra universalus. Teisę į teisminę pažeistų konstitucinių teisių ir laisvių gynybą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisės ar laisvės yra pažeistos. Asmeniui jo pažeistų teisių gynyba teisme garantuojama nepriklausomai nuo jo teisinio statuso. Asmenų pažeistos teisės ir teisėti interesai teisme turi būti ginami nepriklausomai nuo to, ar jie yra tiesiogiai įtvirtinti Konstitucijoje, ar ne. Teisė kreiptis į teismą yra absoliuti; šios teisės negalima apriboti ar paneigti. Asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinama ją įgyvendinti. Jeigu būtų neužtikrinta asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą, būtų nepaisoma ir visuotinai pripažinto bendrojo teisės principo ubi jus ibi remedium – jeigu yra kokia nors teisė (laisvė), turi būti ir jos gynimo priemonė. Tokia teisinė situacija, kai kuri nors asmens teisė ar laisvė negali būti ginama, taip pat ir teismine tvarka, nors pats asmuo mano, kad ši teisė ar laisvė yra pažeista, pagal Konstituciją yra neįmanoma, Konstitucija jos netoleruoja (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutarimą). Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų įstatymuose nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų bei procesinių reikalavimų. Teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – Administracinių bylų teisenos įstatyme) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Teismas, sprendžiantis skundo (prašymo) priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant, ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-42-492/2020, 2023 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-601-502/2023). Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant, teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jeigu teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą), nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Viena iš tokių aplinkybių – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Akcentuotina, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 2 d. 1 p.). Administraciniai teismai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-874-662/2017, 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-438-520/2023).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka tam tikrų veiksmų pagal savo kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-849-968/2018, 2024 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-644-629/2024). Prašant įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, turi būti pateikiamas pagrindas, remiantis kuriuo reikalaujama atlikti atitinkamus veiksmus, įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kad atitinkami veiksmai nebuvo atlikti ar juos atsisakyta atlikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-545-629/2018, 2024 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-776-552/2024).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Taigi, suinteresuotų asmenų kreipimaisi administraciniuose teismuose nagrinėjami tik tada, kai tarp šalių yra kilęs ginčas. Nesant atsakovo atsisakymo ar vilkinimo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, nėra galimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, kadangi iš esmės nėra ginčo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-617-415/2019, 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-304-968/2024). Pažymėtina, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl savivaldybių administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti veiksmus. Viešojo administravimo subjekto vilkinimu atlikti veiksmus yra suprantamas toks šio asmens neveikimas, kai viešojo administravimo subjektas nepriima sprendimo (teigiamo arba neigiamo) prašomu išspręsti klausimu per įstatymo nustatytą terminą.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad nors pareiškėjas ne kartą kreipėsi į atsakovą dėl informacijos pateikimo apie gatves ir kelio ženklus jose, tačiau nei viename iš jų Savivaldybės administracijos nebuvo prašoma atlikti konkrečių veiksmų, kuriuos skunde jis prašo įpareigoti atlikti atsakovą, t. y. įrengti konkrečius kelio ženklus konkrečiose gatvėse. Atsižvelgęs į tai, teismas 2024 m. birželio 20 d. nutartyje V. A. pagrįstai nustatė terminą trūkumams pašalinti ir paaiškino, jog jis nenurodė nei vieno atvejo, kai Savivaldybės administracija būti atsisakiusi atlikti jo prašomus veiksmus ar vilkintų jų atlikimą, tačiau jokių kitų įrodymų, kad atsakovo buvo prašoma (duomenys neskelbtini), nusukimuose iš (duomenys neskelbtini) į kairę, t. y. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įrengti kelio ženklus Nr. 304, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nusukimuose į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) įrengti kelio ženklus Nr. 304 ir patekimą į (duomenys neskelbtini) draudžiančio kelio ženklo Nr. 304 (duomenys neskelbtini) įrengti privalomus informacinius (eismą nukreipiančius) kelio ženklus Nr. 610 ar kitus nukreipiančius ženklus, kurie rekomenduotų krovininio transporto eismą, jis nei šalindamas teismo nustatytus skundo trūkumus, nei vėliau nepateikė ir įtikinamų argumento dėl to nenurodė.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad V. A. apskritai Savivaldybės administracijos neprašė įrengti papildomus kelio ženklus, todėl akivaizdžiai ši institucija tokio pareiškėjo prašymo nagrinėti negalėjo. Teisėjų kolegija pažymi, kad V. A. kreipimasis į Savivaldybės administraciją ir informavimas apie jam ir (ar) kitiems asmenims kylančias problemas, ženklų neįrengimą ir panašiai bei prašymas pateikti informaciją negali būti laikomas prašymu atsakovui konkrečiose gatvėse įrengti konkrečius kelio ženklus, ko jis siekia, teismo prašydamas Savivaldybės administraciją įpareigoti atlikti jo skunde nurodytus veiksmus.

Taigi, nors V. A. į atsakovą ir kreipėsi, tačiau konkrečių reikalavimų dėl kelio ženklų įrengimo konkrečiuose vietose nereiškė, o aplinkybės, ar į jo teiktus klausimus buvo atsakyta tinkamai, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, kadangi Savivaldybės administracijos pateikti atsakymai šioje byloje nėra ginčijami. Pareiškėjui nepateikus duomenų, kad jis atsakovo prašė konkrečiose gatvėse įrengti konkrečius kelio ženklus, bei administracinio akto, kuriame būtų išreikšta viešojo administravimo subjekto valia atsisakyti atlikti prašomus atlikti veiksmus, teismas neturi pagrindo spręsti, kad tarp šalių yra kilęs administracinis ginčas, ir priimti nagrinėti V.

A. skundo reikalavimą dėl Savivaldybės administracijos įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas, gindamas savo galbūt pažeistas teises ir interesus, pirmiausia turėtų kreiptis į atsakovą dėl konkrečių kelio ženklų įrengimo ir tik šiam atsisakius tenkinti tokį prašymą ar vilkinant priimti sprendimą dėl V. A. prašymo nagrinėjimo, jis galėtų kreiptis į teismą dėl atsakovo neveikimo ar vilkinimo atlikti veiksmus, ginčyti atsakovo priimtą administracinį aktą ir / ar formuluoti kitus reikalavimus, atitinkančius Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad V. A. manymas, jog, prieš kreipiantis į teismą, jam nėra būtina kreiptis į Savivaldybę, kad ši laikytųsi Taisyklių reikalavimų, kadangi kelio ženklų įrengimo procedūra yra apibrėžta įstatymuose ir ji yra privaloma, nėra nieko pagrįsta ir prieštarauja prieš tai pateiktiems išaiškinimams. Pareiškėjo argumentai dėl dvigubų standartų jam ir valstybei taikymo taip pat yra visiškai nepagrįsti, kadangi, siekiant kreipiantis į teismą, visiems asmenims yra taikomos tos pačios taisyklės, o pareiškėjo pateiktos interpretacijos dėl dvigubų standartų taikymo niekaip nėra susijusios su teisės kreiptis į teismą įgyvendinimu, o būtent tai ir yra aktualu šiuo atveju. Bendras asmenų pareigų vykdymo ar nevykdymo ir iš to kylančių pasekmių vertinimas nėra niekaip susijęs su tuo, kad asmens teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų įstatymuose nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų bei procesinių reikalavimų.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas V. A. skundo priėmimo klausimą, tinkamai įvertino jo keliamo ginčo pobūdį, todėl nustatęs, jog tarp šalių nėra kilusio ginčo dėl kelio ženklų įrengimo, pagrįstai pareiškėjo skundą atsisakė priimti, kaip nenagrinėtiną Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgus į tai, Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 2 d. nutarties dalis, kurioje buvo atsisakyta priimti V. A. skundo dalį dėl atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus, paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. A. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 2 d. nutarties dalį, kurioje buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundo reikalavimą, kuriame buvo prašoma įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją (duomenys neskelbtini), nusukimuose iš (duomenys neskelbtini) į kairę, t. y. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įrengti kelio ženklus Nr. 304, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nusukimuose į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) įrengti kelio ženklus Nr. 304 ir patekimą į (duomenys neskelbtini) draudžiančio kelio ženklo Nr. 304 (duomenys neskelbtini) įrengti privalomus informacinius (eismą nukreipiančius) kelio ženklus Nr. 610 ar kitus nukreipiančius ženklus, kurie rekomenduotų krovininio transporto eismą, palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys

Egidijus Šileikis