fcee2007-ae68-49e7-ba82-0262b28b6070 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. e2T-45-381/2016Teisminio proceso Nr.: 2-60-3-00024-2016-6Procesinio sprendimo kategorija: 3.6.1.3.2 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 8 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ArtÅ«ro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Romualdos Janovičienės ir Nijolės PiÅ¡kinaitės, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo Interperformances Inc. praÅ¡ymÄ dėl Å veicarijos (Lugano) arbitražo teismo 2015 m. birželio 12 d. sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje, suinteresuotas asmuo T.

K., ir n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas Interperformances Inc. kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismÄ , praÅ¡ydamas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Å veicarijos (Lugano) arbitražo teismo (toliau – Arbitražo teismas) 2015 m. birželio 12 d. sprendimÄ , kuriuo pareiÅ¡kėjui iÅ¡ suinteresuoto asmens T. K. priteista 36 000 Eur suma bei 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų, skaičiuojamų nuo 2012 m. birželio 6 d. iki paskutinio mokėjimo dienos, 21 510 Eur suma bei 7 procentų dydžio metinių palÅ«kanų, skaičiuojamų nuo 2013 m. rugpjūčio 13 d. iki paskutinio mokėjimo dienos, taip pat 14 250 Å veicarijos frankų arbitražo iÅ¡laidų.

Pareiškėjas nurodė, kad 2003 m. gegužės 23 d. su suinteresuotu asmeniu sudarė Žaidėjo atstovavimo sutartį (toliau – Sutartis), kuria jis (pareiškėjas) įsipareigojo atstovauti T. K., jam patarti, konsultuoti, krepšinio komandoms pristatyti jo paslaugas ir (arba) derėtis dėl visų sutarčių dėl suinteresuoto asmens, kaip visų lygų krepšinio žaidėjo, paslaugų, taip pat teikti kitas paslaugas kaip vienintelis išimtinis T. K. atstovas, o pastarasis, nutraukęs Sutartį ne joje nustatyta tvarka, sumokėti netesybas, kurių suma – 25 procentai visos paskutinės jo (pareiškėjo) suderėtos sutarties vertės. Sutartimi šalys buvo susitarusios dėl arbitražinės išlygos.

Suinteresuotas asmuo, pažeisdamas Sutarties nuostatas, 2012 m. birželio 5 d. pateikė praneÅ¡imÄ dėl Sutarties nutraukimo, dėl ko Arbitražo teisme buvo pradėtas Å¡alių ginčo nagrinėjimo procesas. Arbitražo teismo 2015 m. birželio 12 d. sprendimu suinteresuotas asmuo buvo įpareigotas sumokėti pareiÅ¡kėjui 36 000 Eur sumÄ bei 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų, skaičiuojamų nuo 2012 m. birželio 6 d. iki paskutinio mokėjimo dienos, 21 510 Eur sumÄ bei 7 procentų dydžio metinių palÅ«kanų, skaičiuojamų nuo 2013 m. rugpjūčio 13 d. iki paskutinio mokėjimo dienos, 14 250 Å veicarijos frankų arbitražo iÅ¡laidų.PraÅ¡omo pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Arbitražo teismo sprendimo turinys patvirtina, kad suinteresuotas asmuo neprieÅ¡taravo dėl Å¡alių ginÄÄ nagrinėjusio arbitro paskyrimo, taikytino Å veicarijos tarptautinio arbitražo reglamento, arbitražo buveinės ir vietos, kalbos.

Suinteresuotas asmuo, atstovaujamas advokato J. L. H., aktyviai dalyvavo arbitražo procese: 2014 m. rugsėjo 29 d. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, 2015 m. kovo 27 d. – baigiamuosius argumentus. Å ios aplinkybės patvirtina, kad skolininkas buvo laiku ir tinkamai informuotas apie arbitražo procesÄ , jame dalyvavo ir buvo aktyvus, todėl nebuvo pažeisti visuotinai pripažįstami tinkamo proceso bei Å¡alių teisės į gynybÄ principai. PareiÅ¡kėjo teigimu, Arbitražo teismo sprendimas neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos vieÅ¡ajai tvarkai, todėl pagrindo nepripažinti Å¡io sprendimo nėra.

Suinteresuotas asmuo T. K. nesutinka su pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu. NesutikimÄ grindžia Arbitražo teismo sprendimo prieÅ¡taravimu vieÅ¡ajai tvarkai. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad praÅ¡omu pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Arbitražo teismo sprendimu pareiÅ¡kėjui iÅ¡ jo priteista 36 000 Eur suma vien už Sutarties nutraukimÄ . Arbitražo teismas nors ir sumažino pareiÅ¡kėjo praÅ¡ytų priteisti netesybų dydį, vis tiek priteisė netesybas, kurios sudaro 12 procentų jo (suinteresuoto asmens) paskutinio atlyginimo sumos.

Suinteresuoto asmens teigimu, tokio dydžio netesybos yra baudinio, o ne kompensuojamojo pobÅ«džio, todėl pagal Lietuvos įstatymus ir teismų praktikÄ yra draudžiamos. Lietuvos teismų praktika patvirtina, kad lupikiÅ¡kos (baudinės) netesybos, neprotingai dideli delspinigiai, jeigu jie įteisina lupikavimÄ , pažeidžia vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir todėl negali bÅ«ti pripažįstami ir leidžiami vykdyti tokio pobÅ«džio užsienio teismų ir arbitražų sprendimai. Ginčo atveju netesybos pareiÅ¡kėjui buvo priteistos Sutarties pagrindu.

Sutarties II skirsnyje įtvirtinta nuostata dėl netesybų yra susitarimas dėl liquidated damages atlyginimo. Liquidated damages institutas yra kilęs iÅ¡ bendrosios teisės tradicijos valstybių teisinių sistemų, tačiau jo paskirtis yra tokia pati kaip ir Lietuvos Respublikos teisinėje sistemoje nustatytų netesybų rÅ«Å¡ių – kompensuoti dėl sutarties nutraukimo, pažeidimo galėjusiÄ kilti žalÄ , o ne bausti sutartį pažeidusiÄ Å¡alį, įpareigojant jÄ atlyginti neproporcingai didelius nuostolius.

Suinteresuoto asmens teigimu, Arbitražo sprendimu priteista suma atlieka ne kompensacinę, o baudinę funkcijÄ , nes sprendime nenagrinėjama, kokius nuostolius patyrė pareiÅ¡kėjas dėl to, kad Sutartis buvo nutraukta, pareiÅ¡kėjas neįrodinėjo jokių nuostolių, sprendimu priteista suma už Sutarties nutraukimÄ tiesiogiai įvardijama kaip bauda. Negana to, kad už Sutarties nutraukimÄ priteista 12 procentų paskutinio atlyginimo dydžio bauda, nuo Å¡ios sumos priteistos dar 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos, skaičiuojamos nuo priteistos baudos sumos nuo Sutarties nutraukimo dienos iki Arbitražo teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Tokiu sprendimu įteisinamas dvigubas baudimas – suinteresuotas asmuo nubaudžiamas konkrečia suma už tai, kad nutraukė sutartį, ir dar nuo tos sumos skaičiuojamos palÅ«kanos. PraÅ¡ymas tenkintinasVadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 809 straipsnio 1 dalimi, užsienio valstybių arbitražų sprendimai Lietuvos Respublikos teritorijoje gali bÅ«ti vykdomi tik po to, kai juos pripažįsta Lietuvos apeliacinis teismas, kaip valstybės įgaliota teisminė institucija pripažinti sprendimÄ .

Pagal CPK 810 straipsnio 6 dalį užsienio valstybių arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo sÄ lygas nustato 1958 m. Niujorko konvencija dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo (toliau – 1958 m. Niujorko konvencija) ir Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymas. Komercinio arbitražo įstatymo 51 straipsnio 1 dalis, reglamentuojanti užsienio valstybių arbitražų sprendimų pripažinimÄ ir vykdymÄ , įtvirtina, jog arbitražo sprendimas, priimtas bet kurioje valstybėje – 1958 m.

Niujorko konvencijos dalyvėje, Lietuvos Respublikoje pripažįstamas ir vykdomas pagal šio straipsnio ir 1958 m. Niujorko konvencijos nuostatas. 1958 m. Niujorko konvencijos I straipsnio 1 dalyje, apibrėžiančioje šio teisės akto taikymo sritį, nustatyta, kad ši Konvencija taikoma pripažinimui ir vykdymui arbitražų sprendimų, priimtų kitos valstybės teritorijoje, o ne tos valstybės, kurios prašoma pripažinti ir vykdyti tokius sprendimus, dėl ginčų, kurių pusės gali būti ir fiziniai, ir juridiniai asmenys.

Ji taip pat taikoma ir tiems arbitražų sprendimams, kurie nelaikomi vidaus sprendimais toje valstybėje, kurios praÅ¡oma juos pripažinti ir vykdyti.1958 m. Niujorko konvencijos II straipsnio 1 dalyje reglamentuota, jog kiekviena Susitariančioji valstybė pripažįsta raÅ¡ytinį susitarimÄ , pagal kurį pusės pasižada perduoti arbitražui visus ar tam tikrus ginčus, kilusius arba galinčius kilti tarp jų dėl kurių nors konkrečių sutartinių ar kitokių teisinių santykių, galinčių bÅ«ti arbitražo nagrinėjimo dalyku.Pagal 1958 m.

Niujorko konvencijos III straipsnį kiekviena Susitariančioji valstybė pripažįsta arbitražų sprendimus privalomais ir vykdo pagal tos teritorijos, kurioje praÅ¡oma pripažinti ir vykdyti Å¡iuos sprendimus, proceso teisės normas tolesniuose Konvencijos straipsniuose iÅ¡dėstytomis sÄ lygomis. Arbitražų sprendimams, kuriems taikoma Å¡i Konvencija, pripažinti ir vykdyti neturi bÅ«ti taikomos iÅ¡ esmės sunkesnės sÄ lygos arba didesni muitai ar rinkliavos, negu tie, kurie galioja vidaus arbitražų sprendimams pripažinti ir vykdyti.1958 m.

Niujorko konvencijos V straipsnyje įtvirtinti užsienio arbitražo sprendimo nepripažinimo pagrindai, sprendžiant užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti klausimÄ , iÅ¡skirti į dvi grupes, kurios tarpusavyje skiriasi subjektu, galinčiu/turinčiu pareigÄ inicijuoti jų taikymÄ ir turinčiu įrodinėjimo pareigÄ . 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinti pagrindai, kurie yra taikomi tik tada, kai to reikalauja arbitražo Å¡alis, prieÅ¡ kuriÄ yra priimtas praÅ¡omas pripažinti ir leisti vykdyti užsienio arbitražo sprendimas.

Todėl bÅ«tent Å¡iai Å¡aliai tenka pareiga įrodyti aplinkybes, sudarančias užsienio arbitražo sprendimo nepripažinimo pagrindÄ . 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalyje įtvirtinti užsienio arbitražo sprendimo nepripažinimo pagrindai pasižymi tuo, jog dėl jų buvimo teismas turi spręsti ex officio, t. y. kiekvienu atveju, nepriklausomai, ar Å¡alis, prieÅ¡ kuriÄ nukreiptas užsienio arbitražo sprendimas, jais remiasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2011, Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2T-57/2013, ir kt.).

Toks patikrinimas turi būti atliekamas tiek proceso, tiek materialiosios teisės aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių 2008 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2008).Nagrinėjamoje byloje suinteresuotas asmuo nesiremia 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalyje nustatytais nepripažinimo pagrindais ir jų neįrodinėja, o Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nenustatė 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies a) punkte nustatyto nepripažinimo pagrindo.

Dėl Å¡ios priežasties teisėjų kolegija patikrina ir atskirai pasisako tik dėl 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies b) punkte nustatyto užsienio arbitražo sprendimo nepripažinimo pagrindo. Dėl Arbitražo teismo sprendimo prieÅ¡taravimo vieÅ¡ajai tvarkai (1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies b) punktas) 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies b) punkte įtvirtintas pagrindas atsisakyti pripažinti ir vykdyti užsienio arbitražo sprendimÄ , jei tos Å¡alies, kurios praÅ¡oma pripažinti ir vykdyti, kompetentinga valdžios institucija pripažįsta, kad to sprendimo pripažinimas ir vykdymas prieÅ¡tarauja Å¡ios Å¡alies vieÅ¡ajai tvarkai.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad užsienio valstybių arbitražų sprendimų pripažinimo procedÅ«ra reiÅ¡kia 1958 m.

Niujorko konvencijos V straipsnyje įtvirtintų nepripažinimo pagrindų buvimo ar nebuvimo patikrinimÄ . Sprendžiant dėl užsienio valstybės arbitražo sprendimo pripažinimo negali bÅ«ti tikrinamas jo teisėtumas ir pagrįstumas (1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnis). Tai reiÅ¡kia, kad teismas, spręsdamas užsienio valstybės arbitražo sprendimo pripažinimo klausimÄ , neturi teisės arbitražo teisme iÅ¡spręsto ginčo nagrinėti iÅ¡ esmės, spręsti fakto ar materialiosios teisės klausimų, susijusių su ginčo nagrinėjimu iÅ¡ esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2011).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai formuojamoje teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikoje yra nurodęs, kad sÄ voka „vieÅ¡oji tvarka“ tarptautinio arbitražo doktrinoje ir praktikoje aiÅ¡kinama kaip tarptautinė vieÅ¡oji tvarka, apimanti fundamentalius sÄ Å¾iningo proceso principus, taip pat imperatyviÄ sias teisės normas, įtvirtinančias pagrindinius ir visuotinai pripažintus teisės principus (Lietuvos Aukščiausiojo 2004 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2004; 2006 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-179/2006).

Dėl to ne bet koks prieÅ¡taravimas imperatyviosioms Lietuvos Respublikos teisės normoms gali bÅ«ti pakankamas pagrindas atsisakyti pripažinti užsienio arbitražo sprendimÄ . VieÅ¡osios tvarkos pažeidimu pripažįstami atvejai, kai nustatoma, kad užsienio arbitražo sprendimo pripažinimas ir vykdymas prieÅ¡tarautų Konstitucijos įtvirtintiems pagrindiniams teisės principams ir moralės normoms, pripažįstamiems tarptautiniu mastu, taip pat kai arbitražo sprendimas ar arbitražinis susitarimas iÅ¡gautas prievarta, apgaule ar grasinimu ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2008; 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2014).NesutikimÄ su Arbitražo teismo sprendimo pripažinimu ir leidimu vykdyti Lietuvos Respublikoje suinteresuotas asmuo grindžia tuo, kad sprendimu priteista 36 000 Eur netesybų už Sutarties nutraukimÄ suma yra neproporcinga pareiÅ¡kėjui kilusios ar galėjusios kilti žalos dydžiui, ji atlieka ne kompensacinę, o baudinę funkcijÄ , kuri tiek pagal Lietuvos Respublikos teisę, tiek pagal bendrosios teisės tradicijos užsienio valstybių teisę, iÅ¡ kurios yra kilęs Sutartyje įtvirtintas liquidated damages institutas, negalima.

Tokį nesutikimo su pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu argumentÄ suinteresuotas asmuo grindžia aplinkybėmis, kad sprendžiant ginÄÄ pareiÅ¡kėjas neįrodinėjo jokių nuostolių dėl Sutarties nutraukimo, kad Arbitražo teismo sprendimu priteista suma už Sutarties nutraukimÄ tiesiogiai įvardinama bauda. Pasisakant dėl paminėto argumento pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog neprotingai didelės palÅ«kanos ar delspinigiai gali bÅ«ti vertinami kaip vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas, jei tai reikÅ¡tų lupikavimo įteisinimÄ .

Vis dėlto kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad vien tai, jog sudarydamos sutartį Å¡alys nustato nemažus delspinigius, nereiÅ¡kia, kad užsienio arbitražo teismo sprendimas, kuriuo priteisiami tokie delspinigiai prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos vieÅ¡ajai tvarkai. Spręsdamas dėl priteistų netesybų dydžio kasacinis teismas svarbiais laiko tokius kriterijus, kaip netesybų atsiradimas iÅ¡ sutartinių santykių, sutartyje iÅ¡reikÅ¡ta Å¡alių valia dėl netesybų dydžio, Å¡alių santykių pobÅ«dis, t. y. ar Å¡alys yra verslo subjektai, turintys patirtį verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo pasekmes ir laisva valia pasirenkantys sutarties sÄ lygas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat pabrėžė, kad teismas neturėtų iÅ¡ esmės paneigti Å¡alių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-179/2006; 2008 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2008). Neprotingai didelių netesybų klausimas, kaip pagrindas naikinti nacionalinio arbitražo teismo sprendimÄ taip pat vertintas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2011.

Å ioje nutartyje kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad verslo subjektai, sudarydami sandorius, gali laisva valia susitarti dėl atsakomybės už sutartinių prievolių nevykdymÄ pobÅ«džio ir dydžio ir toks jų susitarimas turi bÅ«ti gerbiamas, teismas neturėtų formaliais pagrindais paneigti Å¡alių iÅ¡reikÅ¡tos ir suderintos valios. Verslo subjektų susitarimai, nesant iÅ¡skirtinių aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų pagrindas konstatuoti pagrindinių, svarbiausių teisės nuostatų pažeidimÄ , nėra vieÅ¡osios tvarkos dalykas, todėl teisėjų kolegija netesybų klausimo apskritai nevertino kaip patenkančio į vieÅ¡osios tvarkos sritį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-483-421/2015).Nagrinėjamu atveju Å¡alys Sutartimi sulygo, kad nutraukęs Sutartį nesilaikydamas įspėjimo periodo žaidėjas turės agentui sumokėti sumÄ , lygiÄ 25 procentams paskutinės agento žaidėjo naudai suderėtos sutarties vertės (angl. liquidated damages) (Sutarties II skirsnis).

Arbitražo sprendimo turinys patvirtina, kad remiantis paminėta Sutarties nuostata pareiÅ¡kėjas reikalavo iÅ¡ T. K. priteisti 137 500 Eur sumÄ , paskaičiuotÄ pagal už 2010 – 2011 m. bei 2011 – 2012 m. sezonus krepÅ¡ininkui sumokėtÄ bendrÄ 550 000 Eur atlygį, tačiau spręsdamas Å¡io reikalavimo pagrįstumÄ arbitras nurodė, kad, nustatant sutartinę baudÄ , turi bÅ«ti atsižvelgiama tik į žaidėjo 2011 – 2012 m. sezonu gautÄ 300 000 Eur atlyginimo sumÄ . Arbitras taip pat sprendė, kad Sutartimi Å¡alių sulygta bauda yra pagrįsta, tačiau per didelė, atsižvelgiant į tai, kad ji didesnė nei grynosios pareiÅ¡kėjo metinės pajamos.

Tuo tarpu Å veicarijos prievolių kodekso, kuris kartu su kitais Å veicarijos teisės aktais Å¡alių buvo pasirinktas ginčui iÅ¡spręsti, 418a straipsnis nustato, kad nutraukus sutartį, agentas turi teisę gauti adekvačiÄ kompensacijÄ , kad reikalaujama kompensacija neturi virÅ¡yti agento grynųjų metinių pajamų. Arbitras nustatė, kad pareiÅ¡kėjo metinių komisinių suma pagal Sutartį lygi 10 procentų T. K. pajamų, kad pareiÅ¡kėjui faktiÅ¡kai sumokėti grynieji komisiniai yra mažesni, nei sulygta Sutartimi.

Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes bei naudodamasis jam suteikta diskrecijos teise, Arbitražo teismas sprendė, kad pagrįsta bauda už neteisėtÄ Sutarties nutraukimÄ sudarytų 12 procentų T. K. atlyginimo už 2011 – 2012 m. sezonÄ , todėl priteisė pareiÅ¡kėjui 36 000 Eur sumÄ .Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su suinteresuotu asmeniu, kad net ir sumažinta sutartinių netesybų suma yra baudinės paskirties, lupikiÅ¡ko dydžio. Pirma, Arbitražo teismo sprendimo turinys patvirtina, kad arbitras įvertino pagal Sutartį suinteresuoto asmens mokėtinos sumos dydį, o nustatęs, kad tokia suma virÅ¡ytų pareiÅ¡kėjo pagal Sutartį gaunamas grynÄ sias metines pajamas, sumažino jÄ daugiau nei per pusę.

Teisėjų kolegijos vertinimu, 36 000 Eur netesybų suma, atsižvelgiant į atlyginimus profesionalaus krepÅ¡inio srityje (46 sprendimo punktas), nelaikytina nepagrįstai didele. Antra, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamos bylos atveju dėl iÅ¡ anksto aptartų nuostolių, kaip netesybų formos, sulygta specifinėje sutartyje, sudarytoje profesionalaus žaidėjo ir jo agento. Byloje nenustatyta aplinkybių, sudarančių pagrindÄ suinteresuotÄ asmenį – profesionalų žaidėjÄ â€“ laikyti silpnesniÄ ja civilinių teisinių santykių Å¡alimi.

Todėl Å¡alių sudaryta sutartis gali bÅ«ti vertinama kaip sudaryta profesionalų, iÅ¡manančių tokių sutarčių specifikÄ , turinčių patirtį ir derybinę galiÄ sudarant tokias sutartis, taip pat turinčių galimybę Å¡ias sutartis sudarant, vykdant ar nutraukiant pasitelkti kvalifikuotus reikiamos srities teisininkus. Tokių Å¡alių suderinta valia dėl netesybų neturėtų bÅ«ti paneigiama nesant iÅ¡skirtinių aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų pagrindas konstatuoti svarbiausių ir pagrindinių teisės nuostatų pažeidimÄ , o tokių aplinkybių nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Trečia, Arbitražo teismo sprendime pateikta suinteresuoto asmens pozicija neleidžia spręsti, kad jis Sutarties sÄ lygÄ , nustatančiÄ netesybas, bÅ«tų ginčijęs kaip iÅ¡ esmės nesÄ Å¾iningÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad Å¡alys, sudariusios arbitražinį susitarimÄ , visus su ginču susijusius klausimus ir aplinkybes turi kelti ginčo nagrinėjimo metu arbitražo teisme ir bÅ«tent jame įrodinėti ginčo aplinkybes, inter alia, ir susijusias su sutarčių aiÅ¡kinimu bei taikymu.

Kasacinis teismas konstatavo, kad negalima per arbitražo teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti procedÅ«rÄ kompensuoti Å¡alies netinkamo ar nepakankamo dalyvavimo ir aktyvumo arbitražo teismo procese. Jei Å¡alis neįrodė tų aplinkybių, kurios sudaro arbitražo teismo sprendimo turinį jo nagrinėjimo arbitražo teisme metu, ji negali remtis Å¡iomis aplinkybėmis kaip pagrindu nepripažinti ir neleisti vykdyti arbitražo teismo sprendimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2011, 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-483-421/2015).

Argumentų dėl sutartinių netesybų dydžio atitikties realiai pareiÅ¡kėjo patirtiems nuostoliams Arbitražo teisme T. K. ar tuometis jo atstovas nereiÅ¡kė. Suinteresuoto asmens pozicijos, kad Arbitražo teismo sprendimu priteista 36 000 Eur netesybų suma yra baudinio pobÅ«džio nepagrindžia ir argumentas, kad sprendime Å¡i suma įvardinama kaip sutartinė bauda. Bauda – viena iÅ¡ įstatyme nustatytų netesybų formų (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), todėl vien tokios netesybų formos pasirinkimas nesudaro pagrindo teigti, kad ja siekiama ne kompensuoti pareiÅ¡kėjo nuostolius, o nubausti suinteresuotÄ asmenį už Sutarties nutraukimÄ .

Tokios pozicijos nepatvirtina ir suinteresuoto asmens akcentuojama aplinkybė, kad Sutarties II skirsnis dėl baudos prieÅ¡ terminÄ nutraukus Sutartį taikymo yra nustatytas iÅ¡ anksto aptartų nuostolių instituto (angl. liquidated damages) pagrindu. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, kilęs iÅ¡ bendrosios teisės tradicijos Å¡alių, Å¡is institutas civilinės teisės tradicijos Å¡alyse iÅ¡ esmės atitinka netesybų institutÄ , todėl jis nėra atsietas nuo Å¡alių dėl sutarties nevykdymo patiriamų nuostolių.

Liquidated damages įtvirtinanti sutarties nuostata yra vykdytina, jeigu ji nustato protingÄ Å¾alos, kilusios ar galėjusios kilti dėl sutarties pažeidimo, prognozę. Tačiau tuo atveju, jeigu pinigų suma, sutartyje nurodyta kaip liquidated damages, nėra proporcingai susijusi su žalos, kilusios ar galėjusios kilti dėl sutarties pažeidimo, dydžiu, Å¡i nuostata yra laikoma penalty (liet. bausmė, bauda). Penalty – sutarties nuostata, skirta atgrasyti Å¡alį nuo sutarties nutraukimo bei nubausti jÄ už tokio pobÅ«džio veiksmus.

Tuo atveju, jeigu Å¡alių numatyti iÅ¡ anksti aptarti nuostoliai yra neproporcingai dideli, jie laikomi bausme (angl. penalty), o tokio pobÅ«džio sutarties sÄ lyga negalioja (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2T-96/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-483-421/2015). Aplinkybės, kad nagrinėjamu atveju Arbitražo teismas Å¡alių iÅ¡ anksto aptartų nuostolių dydį atitinkamai sumažino, kad sprendime pareiÅ¡kėjui iÅ¡ suinteresuoto asmens priteistÄ 36 000 Eur netesybų dydį įvardino kaip sutartinę baudÄ , neteikia pagrindo iÅ¡vadai, kad teismas aptariamÄ Sutarties II skirsnio nuostatÄ dėl netesybų laikė bauda (angl. penalty) liquidated damages instituto prasme.Arbitražo teismo sprendimo prieÅ¡taravimÄ vieÅ¡ajai tvarkai suinteresuotas asmuo argumentuoja ir tuo, kad kartu su 12 procentų dydžio paskutinio atlyginimo dydžio bauda pareiÅ¡kėjo naudai priteistos ir 5 procentų metinės palÅ«kanos, skaičiuojamos nuo priteistos baudos sumos nuo Sutarties nutraukimo dienos iki paskutinio mokėjimo dienos.

Tokiu sprendimu, suinteresuoto asmens teigimu, įteisinamas dvigubas baudimas – jis (suinteresuotas asmuo) nubaudžiamas konkrečia suma už tai, kad nutraukė Sutartį, ir dar nuo tos sumos skaičiuojamos palÅ«kanos. Teisėjų kolegija šį skundo argumentÄ atmeta kaip nepagrįstÄ . Visų pirma, ankščiau nurodyti motyvai paneigia suinteresuoto asmens teiginį dėl baudinių netesybų jo atžvilgiu pritaikymo. Antra, Arbitražo teismo sprendimo turinys patvirtina, kad 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos nuo 36 000 Eur baudos sumos pareiÅ¡kėjui buvo priteistos remiantis Å veicarijos prievolių kodekso 104, 108 straipsniais ir įvertinus tai, kad Sutarties II skirsniu Å¡alys sulygo, jog Sutarties nutraukimo nuostoliai atlyginami nedelsiant.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad 5 procentų dydžio palūkanų priteisimas akivaizdžiai prieštarautų viešajai tvarkai. Tuo tarpu tokių palūkanų priteisimo pagrindo, santykio su suinteresuotam asmeniui priteistos baudos suma vertinimas prilygtų Arbitražo teismo sprendimo peržiūrėjimui iš esmės, o tokia peržiūra, kaip jau buvo paminėta, pagal 1958 m. Niujorko konvencijos nuostatas nėra galima. Arbitražo teismo sprendimo galimas prieštaravimas viešajai tvarkai turi būti akivaizdus ir nustatomas pakartotinai nevertinant arbitražo teismo sprendime nustatytų aplinkybių, be to, turėtų būti nustatyta, kad sprendimo pripažinimas pažeistų pačias fundamentaliausias tarptautiniu mastu pripažįstamas vertybes ar moralės principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-483-421/2015).

Atsižvelgdama į pirmiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija vertina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog Arbitražo teismo sprendimu, kuriuo iÅ¡ esmės priteistos iÅ¡ anksto dviejų profesionalų sulygtos netesybos, 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos nuo nesumokėtos netesybų sumos nuo Sutarties nutraukimo momento iki paskutinio mokėjimo dienos, bÅ«tų įtvirtintas vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas arba kad tokį pažeidimÄ lemtų Arbitražo teismo sprendimo pripažinimas ir leidimas jį vykdyti.

Kadangi nenustatyta 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies b) punkte įtvirtinto užsienio arbitražo nepripažinimo pagrindo egzistavimo, todėl nėra ir pagrindo atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Arbitražo teismo sprendimÄ minėtu nepripažinimo pagrindu. Dėl byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo PareiÅ¡kėjo reikalavimų užtikrinimui byloje 2016 m. balandžio 22 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – 57 510 Eur ir 14 250 Å veicarijos frankų sumai nurodyta areÅ¡tuoti suinteresuoto asmens nekilnojamÄ jį, kilnojamÄ jį turtÄ bei turtines teises, o Å¡io turto esant nepakankamai – pinigines lėšas.2016 m. gegužės 18 d.

Lietuvos apeliaciniame teisme gautas suinteresuoto asmens praÅ¡ymas dėl įrodymų iÅ¡reikalavimo ir laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Å iuo praÅ¡ymu suinteresuotas asmuo prašė sumažinti jam pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastÄ , motyvuodamas tuo, kad Arbitražo teismo sprendimu iÅ¡ jo, kaip klubo „Žalgiris“ bendraskolio, priteista 21 510 Eur suma, kuri, suinteresuoto asmens teigimu, atsižvelgiant į tai, kad Arbitražo teismo sprendimas priimtas prieÅ¡ daugiau nei metus laiko, gali bÅ«ti minėto klubo iÅ¡ dalies arba visiÅ¡kai įvykdyta, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas ir 21 510 Eur sumos apimtyje pažeidžia jo teisėtus interesus.

Suinteresuotas asmuo taip pat prašė išreikalauti įrodymus apie tai, koks yra klubo „Žalgiris“ skolos likutis pareiškėjui. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijos pirmininko ir pranešėjo 2016 m. gegužės 20 d. rezoliucija buvo patenkintas suinteresuoto asmens prašymas dėl nurodytų duomenų iš pareiškėjo išreikalavimo, tačiau 2016 m. gegužės 30 d. atsiliepime pastarasis nurodė, kad klubas „Žalgiris“ nevykdo finansinių įsipareigojimų ir nėra sumokėjęs piniginių sumų.

PareiÅ¡kėjas prašė netenkinti suinteresuoto asmens praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.Pasisakydama dėl Å¡io procesinio praÅ¡ymo, teisėjų kolegija pažymi, kad užsienio teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo jį vykdyti procedÅ«ros metu nėra tikrinamas teismo sprendimo (nutarties) įvykdymo faktas. Pripažinus ir leidus vykdyti Lietuvos Respublikoje užsienio valstybės arbitražo sprendimÄ , iÅ¡duodamas vykdomasis raÅ¡tas, kuris iÅ¡siunčiamas iÅ¡ieÅ¡kotojui, jeigu praÅ¡yme pripažinti sprendimÄ pastarasis nurodo, kad sprendimo pripažinimas reikalingas jo vykdymui Lietuvos Respublikoje (CPK 774 straipsnis).

Šį vykdomÄ jį raÅ¡tÄ pasirinktam antstoliui vykdyti pateikia pats iÅ¡ieÅ¡kotojas arba jo atstovas (CPK 650 straipsnio 1 dalis). Antstolis, gavęs vykdyti vykdomÄ jį dokumentÄ , privalo patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti (CPK 651 straipsnis). Nustačius, kad yra kliūčių vykdomÄ jį dokumentÄ priimti vykdyti (praÅ¡omas įvykdyti užsienio teismo sprendimas jau yra įvykdytas), antstolis turi atsisakyti jį priimti ir grÄ Å¾inti pateikusiam asmeniui.

Be to, jeigu antstolis, neturėdamas duomenų apie vykdomojo dokumento įvykdymÄ , priimtų vykdomÄ jį dokumentÄ vykdymui, vykdomoji byla turėtų bÅ«ti laikoma baigta, paaiÅ¡kėjus aplinkybei, jog prievolę skolininkas yra įvykdęs (CPK 632 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nurodytos teisės normos patvirtina, kad suinteresuoto asmens, kaip klubo „Žalgiris“ bendraskolio, interesas, kad ta pati skola (21 510 Eur) pareiÅ¡kėjui nebÅ«tų iÅ¡ieÅ¡kota du kartus, gali bÅ«ti užtikrinamas sprendimÄ vykdančio antstolio vykdymo proceso metu.

Tuo tarpu byloje nesant duomenų, apie tai, kad Arbitražo teismo sprendimu iÅ¡ suinteresuoto asmens pareiÅ¡kėjui priteista 21 510 Eur suma visa arba iÅ¡ dalies pastarajam yra sumokėta klubo „Žalgiris“, teisėjų kolegija neturi pagrindo pakeisti byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastÄ (CPK 148 straipsnis) bei pripažintÄ Lietuvos Respublikoje Arbitražo teismo sprendimÄ leisti vykdyti mažesniu mastu, nei jis nurodytas Arbitražo teismo sprendime. Galimybė, kad vykdymo proceso metu paaiÅ¡kės, jog klubas „Žalgiris“ pareiÅ¡kėjui yra įvykdęs bendrÄ su T.

K. įsipareigojimÄ 21 510 Eur sumai, nesudaro pagrindo nepripažinti ir neleisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Å veicarijos (Lugano) arbitražo teismo 2015 m. birželio 12 d. sprendimo. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Patenkinus praÅ¡ymÄ pripažinti bei leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Arbitražo teismo sprendimÄ , pareiÅ¡kėjas Interperformances Inc. įgijo teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ (CPK 93 straipsnis). Teismui pateikti dokumentai (banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as, sÄ skaitos už teisines paslaugas, teisinių paslaugų detalizacijos lentelė) įrodo, kad pareiÅ¡kėjas už minėto praÅ¡ymo parengimÄ patyrė 1 500 Eur teisinio atstovavimo ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Å ios iÅ¡laidos nevirÅ¡ija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose nustatytų tokių paslaugų maksimalių dydžių, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų, todėl priteistinos pareiÅ¡kėjui Interperformances Inc. (CPK 98 straipsnis). Bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos iÅ¡ suinteresuoto asmens T. K.. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 6 dalimi, 7 straipsniu, 148 straipsniu, 810 straipsnio 6 dalimi, 8111, 813, straipsniais, Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 51 straipsniu, n u t a r i a:

Pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Å veicarijos (Lugano) arbitražo teismo 2015 m. birželio 12 d. sprendimÄ , kuriuo pareiÅ¡kėjui Interperformances Inc. (adresas: 230 W SUPERIOR Street, Suite 510 Chicago, IL, 60654, JAV) iÅ¡ suinteresuoto asmens T. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) adresas: (duomenys neskelbtini)) priteista 36 000 Eur suma bei 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų, skaičiuojamų nuo 2012 m. birželio 6 d. iki paskutinio mokėjimo dienos, 21 510 Eur suma bei 7 procentų dydžio metinių palÅ«kanų, skaičiuojamų nuo 2013 m. rugpjūčio 13 d. iki paskutinio mokėjimo dienos, taip pat 14 250 Å veicarijos frankų arbitražo iÅ¡laidų.Priteisti iÅ¡ suinteresuoto asmens T.

K. (a. k. (duomenys neskelbtini) adresas: (duomenys neskelbtini)) pareiÅ¡kėjo Interperformances Inc. (adresas: 230 W SUPERIOR Street, Suite 510 Chicago, IL, 60654, JAV) naudai 1 500 (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus) Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.Netenkinti suinteresuoto asmens T. K. praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.Å i nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Teisėjai                                                                 ArtÅ«ras Driukas                                                                                           Romualda Janovičienė                                                                               Nijolė PiÅ¡kinaitė