fcedaa33-3b7b-4d03-a9d2-380b6db3f2da · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-175-852/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-41152-2013-8Procesinio sprendimo kategorija: 1.4.5.(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. sausio 22 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Onos Gasiulytės, Eglės Surgailienės, Andriaus Veriko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo V.

S. apeliacinį skundÄ ir atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos patikslintÄ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Vilniaus apygardos prokuroro ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ ieÅ¡kinį atsakovams V. S., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, tretieji asmenys byloje nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų: A. S., P. K., A. K., S. S., LR Aplinkos ministerija, Vilniaus miesto 1-ojo notarų biuro notarė V.

S.-M., dėl restitucijos taikymo bei pagal atsakovo V. S. prieÅ¡ieÅ¡kinį, Teisėjų kolegija iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: Ginčo esmė ieÅ¡kovas pareikÅ¡tu patikslintu ieÅ¡kiniu (t. I, b. l. 163-167) prašė taikyti restitucijÄ â€“ priteisti Lietuvos Respublikos valstybei 1, 36 ha ploto žemės sklypo, kadastrinis (duomenys neskelbtini), dalį priskirtÄ valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kui, o V. S. iÅ¡ valstybės priteisti 89 325 Lt. IeÅ¡kovas nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1553-553/2012, buvo panaikinti:

Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos (toliau – VAVA) 2003 m. gruodžio 10 d. sprendimas Nr. 01-2269 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo Vilniaus mieste piliečiui A. S.“ dalyje dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo natÅ«ra į 1, 36 ha žemės sklypo dalį, priskirtÄ valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kui; 2005 m. gegužės 3 d. žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis, kuria A. S. ginčo žemės sklypÄ pardavė P. K. dalyje dėl 1, 36 ha ploto, priskiriamo valstybės miÅ¡kui, esantį Vilniaus m. savivaldybėje, (duomenys neskelbtini); 2006 m. sausio 30 d.

žemės sklypo dovanojimo sutartis, kuria P. K. ir A. K. ginčo žemės sklypÄ padovanojo dukrai S. S., dėl 1, 36 ha ploto, priskiriamo valstybė miÅ¡kui. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. papildomu sprendimu, panaikintas 2005 m. lapkričio 16 d. nuosavybės teisės į žemės sklypÄ perdavimo – priėmimo aktas Nr. 9603, dalyje dėl 1, 29 ha ploto priskiriamo valstybės miÅ¡kui, esančio (duomenys neskelbtini), sudarytÄ tarp A. S. ir P. K.. Taigi, kaip nurodo ieÅ¡kovas, įsiteisėjusiu teismo sprendimu panaikintas administracinis aktas ir visi iÅ¡vestiniai sandoriai, kurių pagrindu ginčo žemės sklypas iÅ¡ valstybės perėjo atsakovų privačion nuosavybės, iÅ¡skyrus juridinį aktÄ , kurio pagrindu ginčo žemės sklypo dalį įgijo paskutinis įgijėjas – V.

S., kuris ginčo žemės sklypÄ Ä¯gijo Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 26 d. teismo sprendimo (dėl santuokos nutraukimo ir turto padalinimo) pagrindu. Atsižvelgiant į Å¡iÄ aplinkybę Vilniaus apygardos teismas nurodė, kad negalima iÅ¡spręsti klausimo dėl restitucijos taikymo, nes nuosavybė įgyta teismo sprendimo pagrindu. To pasekoje, buvo atnaujintas procesas byloje dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutarimu, ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu patvirtinta V.

S. ir S. S. sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurios 2.1.1.4. V. S., kaip kompensacija nuosavybės teise atiteko reikalavimo teisė į A. S. ir/ar valstybę dėl 1,36 ha žemės sklypo. Ieškovas nurodo, kad V. S. žemės sklypo dalį įgijo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 1 d. teismo sprendimo pagrindu (c. b. Nr. A2-1228-131/2013), todėl jam priteistina iš valstybės suma turi būti lygi 2013 m. rugpjūčio 1 d. buvusiai ginčo žemės sklypo dalies vidutinei rinkos vertei.

Pagal VÄ® „Registrų centras“ duomenis vis sklypo (2, 3746 ha) vertė be miÅ¡ko medynų vertės yra 148 000 Lt, o indeksuota miÅ¡ko medynų vertė 4 536 Lt, tai atsakovui turėtų bÅ«ti priteista 89 325 Lt (84 789+4 536). Tokia suma, anot ieÅ¡kovo, atitiktų sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principus, nes ir Å¡iuo sklypo vertė yra iÅ¡ esmės nepakitus, t. y. 149 000 Lt.Nacionalinės žemės tarnyba (toliau tekste – NŽT) atsiliepimu su ieÅ¡kiniu nesutiko (t. I, b. l. 149-151, 187-189). Nurodė, kad atsakovas ginčo žemės sklypÄ gavo dovanojimo sutarties pagrindu, t. y. neatlygintinai, todėl jokių iÅ¡laidų nepatyrė.Atsiliepimu į ieÅ¡kinį trečiasis asmuo LR Aplinkos ministerija (t.

I, b. l. 47-48) su ieÅ¡kinio reikalavimais sutiko.A. V. S. pareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį (t. I, b. l. 54-60), kuriuo prašė taikyti dviÅ¡alę restitucijÄ valstybei priteisiant 1, 36 ha ploto žemės sklypo dalį, kadastrinis (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (bendras plotas 2, 3746), o V. S. priteisti iÅ¡ valstybės 395 163 Lt. Anot atsakovo, ieÅ¡kovas nepagrįstai teigia, kad turi bÅ«ti remiamasi dovanojimo sutartyje nurodyta sklypo verte. Anot atsakovo, jam priteistina suma turi bÅ«ti vertinama pagal 2005 m. gegužės 3 d. pirkimo – pardavimo sutartyje nurodytÄ sumÄ , t. y. 690 000 Lt, todėl jam turėtų bÅ«ti priteista 395 163 Lt.

BÅ«tent 690 000 Lt suma buvo vertinama ir nutraukiant V. S. bei S. S. santuokÄ , sprendžiant turto padalinimo, kompensacijų klausimus. Atsakovo nuomone, teismui nusprendus remtis žemės sklypo vidutine rinkos verte, ji turėtų bÅ«ti nustatoma pagal Vilniaus miesto 1-ojo apylinkė teismo 2007 m. rugsėjo 26 d. sprendimÄ , t. y. 1 085 000 Lt, nes bÅ«tent tokio dydžio kompensacija buvo priteista nutraukiant santuokÄ .Atsiliepimu į prieÅ¡ieÅ¡kinį (t. I, b. l. 139-141) ieÅ¡kovas nesutiko su atsakovo argumentais dėl priteistinos sumos dydžio.

Nurodė, kad reikalavimo teisę atsakovas įgijo tik įsiteisėjus 2013 m. rugpjūčio 1 d. teismo sprendimui, kuriuo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, todėl suma nustatytina bÅ«tent teismo sprendimo priėmimo dienai buvusi žemė sklypo vidutinė rinkos vertė. NŽT su prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutiko (t. I, b. l. 142-145). Nurodė, kad atsakovas žemės sklypÄ gavo dovanojimo sutarties pagrindu, taigi jokių iÅ¡laidų nepatyrė.Atsiliepimu į patikslintÄ ieÅ¡kinio reikalavimÄ atsakovas V.

S. (t. I, b. l. 190-196) pažymėjo, kad ieÅ¡kovas nepagrindė realios žemės sklypo vidutinės rinkos vertės nurodomai 2013 m. rugpjūčio 1 d., ir Å¡iai aplinkybei pagrįsti pateikė į bylÄ UAB „Krivita“ atliktÄ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitÄ (t. II, b. l. 3-37), pagal kuriÄ 2, 3746 ha ploto žemės sklypo vidutinė rinkos vertė 2013 m. rugpjūčio 1 d. buvo 492 000 Lt.Teismo posėdžio metu, ieÅ¡kovas nurodė, kad kompensacija turi bÅ«ti apskaičiuota remiantis teismo ekspertizės aktu.

Atsižvelgiant į tai, kad 2013 m. rugpjūčio 1 d. vertė nustatyta 404 000 Lt, tai priteistina kompensacija yra 231 371 Lt. Atsakovas V. S. teismo posėdžio metu laikėsi pozicijos kad ekspertizės aktu remtis negalima, nes šiuo atveju vertintina, kokios vertės turtas yra prarandamas. Nacionalinės žemės tarnybos atstovas laikėsi pozicijos, kad kompensacija neturi būti priteisiama, nes turtas įgytas dovanojimo sutarties, t. y. neatlygintinio sandorio pagrindu, kas reiškia kad turto įsigijimo išlaidos nebuvo patirtos.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimu ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies: priteisė valstybei nuosavybės teise 1, 36 ha ploto žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) dalį, priskirtÄ valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kui. Priteisė iÅ¡ valstybės atsakovui V. S. 231 371 Lt kompensacijos. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad po Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 27 d. sprendimo, pasikeitė aplinkybės, t. y. teismo sprendimas, kuris buvo pagrindas iÅ¡vadai apie nuosavybės perėjimo momentÄ , neteko galios, todėl teismas sprendė, jog nuosavybė V.

S. perėjo 2013 m. rugpjūčio 1 d. teismo sprendimo pagrindu. Teismas Nacionalinės žemės tarnybos argumentus apie tai, kad kompensacija neturi bÅ«ti priteisiama, nes turtas įgytas Dovanojimo sutarties pagrindu laikė nepagrįstais, nes V. S. ginčo žemės sklypÄ Ä¯gijo ne Dovanojimo sutarties pagrindu, o teismo sprendimo pagrindu. Teismo vertinimu, net ir tuo atveju jei turtas įgytas neatlygintinio sandorio pagrindu, tai nereiÅ¡kia, kad asmeniui praradusiam turtÄ , dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių, neturėtų bÅ«ti atlyginamos turto praradimo iÅ¡laidos.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas turtÄ Ä¯gijo 2013 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo pagrindu, bÅ«tent Å¡ios dienos vidutine rinkos verte teismas vadovavosi apskaičiuodamas kompensacijos dydį. Atsakovo argumentus apie tai, kad turėtų bÅ«ti vertinama kokia verte sutuoktiniai vertino kiekvienam iÅ¡ jų atitenkančiÄ turto dalį, teismas laikė nepagrįstais, viena vertus dėl to, kad teismo sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių tikslios vertės kuriomis Å¡alys vadovavosi nėra nurodytos, byloje nėra pateikta detalių visos turto masės verčių, kurių pagrindu neva buvo vadovaujamasi nutraukiant santuokÄ , antra vertus, sutuoktiniai yra laisvi nukrypti nuo lygių dalių principo sudarant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

Teismas nesutiko ir su atsakovo argumentais, kad turėtų bÅ«ti vertinama pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta 690 000 Lt kaina, nes Å¡iuo atveju paskutinis turto įgijėjas yra V. S., todėl spręstinas tik jo turto įsigijimo/praradimo kompensacijos dydis. Kaip minėta 2013 m. rugpjūčio 1 d. buvusi turto vertė byloje grindžiama VÄ® „Registrų centras“ duomenimis, UAB „Krivita“ ataskaita ir teismo ekspertizės aktu. Spręsdamas dėl raÅ¡ytinių įrodymų įrodomosios reikÅ¡mės teismas priėjo prie iÅ¡vados, kad objektyviausiai turto vertė yra nustatyta teismo ekspertizės aktu, nes VÄ® „Registrų centras“ duomenys yra preliminarÅ«s, vertinant vidutines vertes panaÅ¡ių objektų, ir konkretaus objekto neapžiÅ«rint, o UAB „Krivita“ ataskaita teismas nesirėmė kaip objektyvia atsižvelgiant į tai, kad jÄ atliekant buvo vertinti tik didžiausios vertės sandoriai.

Taigi, kadangi teismo ekspertizės aktu 2013 m. rugpjūčio 1 d. vertė nustatyta 404 000 Lt, tai atsakovui V. S. priteisė 231 371 Lt kompensacijÄ (57, 27 proc.). Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai A. V. S. pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 6 s. sprendimÄ dalyje dėl priteistos kompensacijos dydžio bei bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo pakeisti ir jo naudai priteisti 395163 Lt bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovas nurodo, kad iÅ¡ tiesų V.

S. žemės sklypÄ Ä¯gijo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 26 d. sprendimo pagrindu nutraukiant V. S. ir S. S. santuokÄ , tačiau restitucija negalėjo bÅ«ti taikoma iÅ¡skirtinai dėl procedÅ«rinio pobÅ«džio kliÅ«ties. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu buvo nustatyta, kad atsižvelgiant į tai, kad iÅ¡ V. S. paimama 2007 m. rugsėjo 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-127/2007 pagrindu V. S. paimama 2007 m. rugsėjo 26 d. sprendimo pagrindu V.

S. įgyto žemės sklypo dalis, jam priklauso reikalavimo teisė į kompensacijÄ už nuosavybės teise turimo žemės sklypo paėmimÄ . Apelianto teigimu, darant prielaidÄ , kad V. S. nuosavybės teises į Žemės sklypÄ Ä¯gijo tik Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu, reiktų daryti iÅ¡vadÄ , kad Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 27 d. sprendimo priėmimo metu jis nebuvo žemės sklypo savininkas. Todėl akivaizdu, kad 2013 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu teismas tik konkretizavo turtinius santykius, kurie buvo suformuoti 2007 m. rugsėjo 26 d. sprendimu.

Laikant, kad nuosavybės teisė į žemės sklypÄ perėjo tik Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo pagrindu buvo pažeistos V. S. teisės gauti adekvatų ekvivalentÄ už valstybės paimamÄ Å¾emės sklypo dalį. Vertinant tiek 2005-05-03 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 3831 ir 2005-11-16 Nuosavybės teisės į žemės sklypÄ perdavimo priėmimo aktÄ Nr. 3831 ir 2006-01-30 žemės sklypo dovanojimo sutartį, darytina iÅ¡vada, kad P. K. ir A.

K. savo dukrai S. S. padovanojo žemės sklypÄ , už kurį buvo sumokėta 690000 Lt. Pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės remtis 2003-08-01 nustatyta žemės sklypo kaina, kadangi šį sklypÄ jis įgijo 2007-09-26 teismo sprendimo pagrindu. Pažymi, kad sprendžiant restitucijos klausimÄ , svarbu tai, kad administracinis aktas, kuriuo pagrindu žemės sklypÄ Ä¯gijo pradinis įgijėjas neteisėtumas buvo sÄ lygotas pačios valstybės neteisėtų veiksmų, o visi paskesni įgijėjai pripažįstami sÄ Å¾iningais, o tai yra reikÅ¡minga aplinkybė sprendžiant teisingos ir sÄ Å¾iningos restitucijos klausimÄ .

Akivaizdu, kad į iki sandorių sudarymo buvusiÄ padėtį V. S. pritaikius restitucijÄ nagrinėjamu atveju galėtų bÅ«ti grÄ Å¾inamas tik tuo atveju, jei jam bÅ«tų grÄ Å¾inta pinigų suma, faktiÅ¡kai sumokėta už įgyto žemės sklypo dalį, kuri taikant restitucijÄ priteisiama valstybei.Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos pateikė patikslintÄ apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o dalyje dėl piniginės kompensacijos priteisimo atsakovui V. S. pirmosios instancijos teismo sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-2532-866/2014 pakeisti, Å¡ioje dalyje priimant naujÄ sprendimÄ â€“ prokuroro, ginančiojo vieÅ¡Ä jį interesÄ , reikalavimÄ dėl piniginės kompensacijos priteisimo atsakovui V.

S. atmesti, kaip nepagrįstÄ , o likusioje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 6 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl skolininko sÄ Å¾iningumo, nors Å¡is klausimas ir turėjo bÅ«ti nagrinėjamas restitucijos taikymo kontekste. Ginčo žemės sklypas 2006-01-30 dovanojimo sutartimi buvo perduotas neteisėtai, todėl sutartis pripažintina negaliojančia bei žemės sklypas grÄ Å¾inamas valstybei. Nesutinka su teismo iÅ¡vada, kuriuos pagrindu grÄ Å¾inta piniginė suma V.

S.. Piniginė kompensacija turėtų bÅ«ti jam sumokėta tik tuomet, jeigu jis bÅ«tų patyręs kokių nors nuostolių. Dovanojimo sutartis yra neatlygintinis sandoris, todėl, todėl S. S. dovanotas žemės sklypas, kuris po santuokos nutraukimo perėjo V. S. grÄ Å¾intinas valstybei Å¡iam nieko neatlyginant.V. S. patikslintu atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o procesÄ pagal Nacionalinės žemės tarnybos patikslintÄ apeliacinį skundÄ nutraukti, jos apeliacinį skundÄ atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Teigia, kad V. S. žemės sklypÄ Ä¯gijo ne dovanojimo sutarties, o teismo sprendimo pagrindu. Sutartimi dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių V. S. už gaunamÄ Å¾emės sklypÄ perdavė buvusiai sutuoktinei žemės sklypo vertę atitinkantį jam priklausantį turto ekvivalentÄ . Ginčo žemės sklypas buvo laikomas ekvivalentu, kuris buvo įsigytas už 690000 Lt, todėl teismui nustatant V. S. tenkančiÄ kompensacijÄ , žemės sklypas buvo prilygintas pinigų sumai, kuri buvo iÅ¡leista jį įsigyjant, t. y. 690000 Lt.

Apeliantas taip pat nepagrįstai remiasi aplinkybe, kad V. S. negalima laikyti sÄ Å¾iningu įgijėju, kadangi teismų praktikoje pripažįstama, kad kai dėl prieÅ¡taravimo imperatyviosioms normoms panaikinamas administracinis aktas, kuriuo perleista nuosavybės teisė į turtÄ , ir pripažįstamos negaliojančiomis visos Å¡io turto perleidimo sutartys dėl įgijėjo sÄ Å¾iningumo nesprendžiama. Europos Žmogaus teisių teismo praktikoje pripažįstama, kad valstybė negali užkrauti naÅ¡tos asmeniui už pačios valstybės institucijų padarytas klaidas.IeÅ¡kovas Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokuroras, ginantis vieÅ¡Ä jį interesÄ , pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovų apeliacinius skundus, kuriuo praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Nurodo, kad duomenų, kad tretieji asmenys bÅ«tų nesilaikę norminių teisės aktų reikalavimų, nėra. S. S. iÅ¡ tėvų žemės sklypÄ gavo ne kaip bendrÄ jungtinę nuosavybę, o kaip asmeninę. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,teisiniai argumentai ir iÅ¡vados A. N. žemės tarnybos apeliacinis skundas netenkinamas.A. V. S. apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies – teismo sprendimas pakeičiamas. Dėl ginčo esmės Byloje sprendžiama dėl niekinių sandorių teisinių pasekmių, kurių teismas nepritaikė iÅ¡sprendęs ginÄÄ dėl sandorių negaliojimo.Negaliojančiais teismas pripažino Å¡iuos niekinius sandorius:A) Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1553-553/2012 pagrindu (t. 2, b.l. 104-112) panaikinti Å¡ie sandoriai:1) Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 2003 m. gruodžio 10 d. sprendimas Nr. 01-2269 Dėl nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo Vilniaus mieste piliečiui A.

S. dalyje dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo natÅ«ra į 1,36 ha žemės sklypo dalį, priskirtÄ valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kui;2) žemės sklypo 2005-05-03 pirkimo-pardavimo sutartis, kuria A. S. ginčo žemės sklypÄ pardavė P. K. dalyje dėl 1,36 ha ploto, priskiriamo valstybės miÅ¡kui, esančiÄ Vilniaus m. savivaldybėje, (duomenys neskelbtini),3) žemės sklypo 2006-01-30 dovanojimo sutartis, kuria P. K. ir A. K. ginčo žemės sklypÄ padovanojo dukrai S. S. dėl 1,36 ha ploto, priskiriamo valstybės miÅ¡kui, esančiÄ Vilniaus m. savivaldybėje, (duomenys neskelbtini)B) Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1553-553/2012 pagrindu panaikintas Å¡is sandoris:4) nuosavybės teisės į žemės sklypÄ 2005-11-16 perdavimo – priėmimo aktas Nr. 9603 dalyje dėl 1,29 ha ploto, priskiriamo valstybės miÅ¡kui, esančio (duomenys neskelbtini), sudarytÄ tarp A.

S. ir P. K..C) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-1228-131/2013 (pagal prokuroro pareiÅ¡kimÄ dėl proceso atnaujinimo) pagrindu yra pripažintas negaliojančiu Å¡is sandoris:5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 26 d. sprendimu patvirtinta santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis, sudaryta tarp S. S. ir V. S., kurios pagrindu atsakovas V. S. įgijo nuosavybės teisę į 1,29 ha ploto, žemės sklypÄ , priskiriamÄ valstybės miÅ¡kui, esantį (duomenys neskelbtini).Teisėjų kolegija vertina, kad bÅ«tent Å¡is 2013 m. vasario 11 d. teismo sprendimas reiÅ¡kia, kad santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis toje dalyje, kurioje iÅ¡spręstas sutuoktinių turto padalinimo klausimas, yra negaliojanti.

Nors Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 11 d. nutarties rezoliucinėje dalyje tai nėra konstatuota, tačiau tokia iÅ¡vada seka iÅ¡ teismo motyvuojamosios dalies – toje byloje atnaujintas procesas dėl to, kad Å¡alys pagal įstatymo imperatyvus neturėjo teisės pasidalinti minėto žemės sklypo, o tai padarę - sudarė niekinį sandorį.Be to, skirtingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, atsakovas V. S. nuosavybės teisės į restitucijos objektu esantį žemės sklypÄ neįgijo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 1 d. nutarties pagrindu patvirtinus naujÄ santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį.

Toje sutartyje nėra nuostatų dėl žemės sklypo padalinimo, o sprendžiama tik dėl sutuoktinių turtinių teisių esant restitucijai. Teisėjų kolegija sutinka su tokiais apelianto V. S. argumentais ir jų nekartoja. Dėl restitucijos taikymo momento AnalogiÅ¡koje byloje kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad restitucija taikytina valstybei ir paskutiniesiems turto įgijėjams, iÅ¡ kurių turtas natÅ«ra grÄ Å¾intinas valstybei, nes prieÅ¡ingu atveju Å¡ių turto įgijėjų padėtis nepagrįstai ir nesÄ Å¾iningai pablogėtų, o valstybės – atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 straipsnio 2 dalis).

Taigi valstybė įpareigotina paskutiniesiems turto įgijėjams <...>, iÅ¡ kurių turtas natÅ«ra grÄ Å¾intinas valstybei, atlyginti jų patirtas Å¡io turto įsigijimo iÅ¡laidas, kurios neturėtų virÅ¡yti sandorių sudarymo metu parduodamo turto rinkos kainos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012, Teismų praktika, 2012, 37, p. 81-101).Teisėjų kolegija vertina, kad Å¡iuo atveju nėra jokio rimto pagrindo nukrypti nuo suformuluotos taisyklės, jog restitucija turi bÅ«ti taikoma pagal paskutinio sandorio sudarymo metu galiojusį ekvivalentÄ , nevirÅ¡ijant tuometinės žemės sklypo rinkos kainos.

Taigi restitucijos momentas yra paskutinio sandorio sudarymo diena – 2007 m. rugsėjo 26 d., o ekvivalentas nustatomas pagal teismo paskirtos Nekilnojamojo turto vertinimo teismo ekspertizės akto iÅ¡vadÄ (t. 2, b.l. 145), pagal kuriÄ viso sklypo rinkos vertė tai dienai buvo 637000 Lt, o restitucijos objektu esančio sklypo dalis - 57,27 proc. sudaro 364809,90 Lt (105656,25 EUR).Apelianto reikalavimas restitucijos ekvivalentu laikyti žemės sklypo kainÄ 690000 Lt, t.y. sandorio vertę nustatyti pagal 2005-05-03 pirkimo pardavimo sutarties sudarymo metu buvusiÄ Å¾emės sklypo vertę, netenkinamas dėl jau nurodytų argumentų.Atsižvelgiant į Å¡iuos argumentus, atsakovo V.

S. apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies ir atsakovui pirmosios instancijos teismo priteista kompensacija (restitucijos suma) padidinama iki 105656,25 EUR. Teismo sprendimo dalis, kurioje žemės sklypas yra priteistas valstybei, nekeičiama. Dėl Nacionalinės žemės tarnybos apeliacinio skundo Apelianto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos argumentai, kad atsakovas V. S. kaip paskutinis žemės sklypo sÄ Å¾iningas įgijėjas pritaikius restitucijÄ nepatiria jokių nuostolių, yra nepagrįsti.

VienaÅ¡alės restitucijos taikymas Å¡iuo atveju prieÅ¡tarautų teisingumo principui ir teismų praktikai tokio pobÅ«džio bylose, pagal kuriÄ tarpiniai sandoriai sprendžiant dėl restitucijos nėra reikÅ¡mingi (taigi nėra svarbu, kad 2006-01-30 dėl ginčijamo žemės sklypo buvo sudaryta dovanojimo sutartis). Todėl Nacionalinės žemės tarnybos apeliacinis skundas netenkinamas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo Pakeitus teismo sprendimÄ , perskirstomos pirmosios instancijos teisme Å¡alių turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad dėl ginčo esmės yra nuspręsta kitoje byloje, kurioje teismas tenkindamas ieÅ¡kovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros, ieÅ¡kinį panaikino ginčijamus sandorius, o Å¡ioje byloje sprendžiama tik dėl sandorių negaliojimo teisinių pasekmių.

Todėl teismas nurodė, kad Å¡ioje byloje teismo sprendimas iÅ¡ esmės nėra priimtas atsakovo V. S. naudai ir todėl nėra pagrindo paskirstyti atsakovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas ekspertizei.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su tokiu teismo vertinimu. Šį ginÄÄ teismas iÅ¡sprendė remdamasis atsakovo iniciatyva surinktais įrodymais – Nekilnojamojo turto vertinimo teismo ekspertizės aktu (t. 2, b.l. b.l. 125-159), kuriuos renkant atsakovas V. S. patyrė iÅ¡laidas (už ekspertizę atsakovas sumokėjo 4840 Lt, t.y. 1401,76 EUR, t. 2, b.l. 115, 123, 163).

Å is įrodymas buvo objektyviai reikalingas ir jis iÅ¡ esmės patvirtino atsakovo teisinę pozicijÄ byloje. Todėl teismas vertina, kad Å¡ių iÅ¡laidų paskirstymo klausimas turi bÅ«ti iÅ¡spręstas pagal CPK 93 str. 4 d. numatytÄ taisyklę, nustatančiÄ , kad teismas gali nukrypti nuo bendrų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos. Todėl iÅ¡laidos už ekspertizę priteisiamos atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo.A.

V. S. taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsakovas yra sumokėjęs 3207 Lt, t.y. 928,81 EUR (t. 3, b.l.

30) žyminio mokesčio ir yra patyręs 242 EUR iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme, t.y. 121 EUR rengiant apeliacinį skundÄ ir 121 EUR rengiant atsiliepimÄ Ä¯ atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos apeliacinį skundÄ (t. 3, b.l. 104). Apelianto apeliacinio skundo reikalavimas buvo padidinti pirmosios instancijos teismo priteistÄ kompensacijos sumÄ nuo teismo priteistos 231371 Lt sumos iki 395163 Lt (t.y. priteisti 163792 Lt daugiau), o apeliacinės instancijos teismas kompensacijÄ padidino iki 364809,90 Lt (t.y. priteisė 133438,90 Lt daugiau), t.y. apeliacinės instancijos teisme yra patenkinta 81,47 proc. apelianto reikalavimų.Atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidos skirstomos taip: 81,47 proc.

žyminio mokesčio ir iÅ¡laidų už apeliacinio skundo parengimÄ priteisiama iÅ¡ ieÅ¡kovo Lietuvos valstybės (928,81 EUR + 121 EUR / 81,47 proc. = 855,28 EUR) ir, atsižvelgiant į tai, kad kito atsakovo – Nacionalinės žemės tarnybos, apeliacinis skundas atmestas visiÅ¡kai, atsakovui V. S. iÅ¡ Å¡io atsakovo priteisiama 100 proc. iÅ¡laidų už atsiliepimo į Nacionalinės žemės tarnybos apeliacinį skundÄ parengimÄ , t.y. 121 EUR. (CPK 93 str. 2-3 d.).Vadovaujantis CPK 326 str. 1 d. 3 p., teismas n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ pakeisti: iÅ¡ Lietuvos valstybės atsakovui V. S. priteistÄ kompensacijÄ padidinti iki 105656,25 EUR (Å¡imtas penki tÅ«kstančiai Å¡eÅ¡i Å¡imtai penkiasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡i eurai, 25 ct).Priteisti atsakovui V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Lietuvos valstybės 1401,76 EUR (tÅ«kstantį keturis Å¡imtus vienÄ eurÄ , 76 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme.Kitoje dalyje teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti atsakovui V.

S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Lietuvos valstybės 855,28 EUR (aÅ¡tuonis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt penkis eurus, 28 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme.Priteisti atsakovui V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės Å«kio ministerijos, juridinio asmens kodas 188704927, 121 EUR (Å¡imtÄ dvideÅ¡imt vienÄ eurÄ ) bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme.Teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                  Ona Gasiulytė Eglė Surgailienė Andrius Verikas