fced8a42-c900-427c-bb1c-280f26a286f0 · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. eI-2776-583/2015Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01959-2015-7Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.1; 1.15.2.3.2; 3.21(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gruodžio 9 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Laimutė Jokubauskaitė, sekretoriaujant Renatai Šarkauskienei, vertėjaujant Lilijai Dautarienei,dalyvaujant pareiškėjui Z. J.,pareiškėjo atstovei advokato padėjėjai M.

D.,atsakovo atstovui A.V.,2015 m. lapkričio 23 d. vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Z. J. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės, neturtinės žalos atlyginimo bei procesinių palÅ«kanų priteisimo, ir n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas Z. J. (toliau ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 430 Eur turtinės žalos ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ bei 5 procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos vadas 2015 m. sausio 20 d. surašė jam administracinio teisės pažeidimo protokolÄ Nr. 30P-24600184-15 pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ir ATPK) 1242 straipsnio 1 dalį už tai, kad pareiÅ¡kėjas 2015 m. sausio 13 d. 19.31 val.

Å ilutės pl., Baltijos pr., Klaipėdoje, vairuodamas transporto priemonę ir persirikiuodamas iÅ¡ trečios eismo juostos į antrÄ eismo juostÄ neįsitikino, kad tai daryti saugu ir privertė gretima eismo juosta važiuojančiÄ transporto priemonę staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, tuo sukeldamas pavojingÄ situacijÄ . Pažymi, jog Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2015 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. 30N-24600186-15 pareiÅ¡kėjui už šį pažeidimÄ pagal ATPK 1242 straipsnio 1 dalį paskirta administracinė nuobauda – 170 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesių laikotarpiui.

Argumentuoja, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo (toliau – ir ATP) bylÄ Nr. II-71-890/2015, 2015 m. balandžio 14 d. nutarimu panaikino atsakovo 2015 m. sausio 20 d. nutarimÄ Nr. 30N-24600186-15 ir bylÄ nutraukė, konstatavęs, jog Z. J. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 1242 straipsnio 1 dalyje, sudėties. Pabrėžia, kad Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. birželio 26 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutarimÄ paliko nepakeistÄ .

Tvirtina, jog Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro pareigÅ«nui nepagrįstai suraÅ¡ius 2015 m. sausio 20 d. administracinio teisės pažeidimo protokolÄ Nr. 30P-24600184-15 ir atsakovui priėmus 2015 m. sausio 20 d. nutarimÄ Nr. 30N-24600186-15, pareiÅ¡kėjas buvo nepagrįstai apkaltintas nepadarytu pažeidimu ir neteisėtai nubaustas. Teigia, kad dėl neteisėtų atsakovo veiksmų patyrė 430 Eur dydžio turtinę žalÄ , kuriÄ sudaro iÅ¡laidos dėl teisinės konsultacijos, skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymo, atstovavimo teisme.

Atkreipia dėmesį, jog neteisėti policijos pareigÅ«nų veiksmai pasireiÅ¡kė tuo, kad nebuvo laikytasi ATPK 284 straipsnio 1 dalyje ir 286 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų imperatyvių reikalavimų, pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nepagrįstai, t.y. nenustačius ir neįrodžius visų administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų, suraÅ¡ytas ATP protokolas, iÅ¡nagrinėta ATP byla bei priimtas nutarimas. PatirtÄ neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ policijos pareigÅ«nų įžeidinėjimo, nepagrįstai ilgo ATP bylos nagrinėjimo, vertėjo dalyvavimo apklausoje neužtikrinimo, negalėjimo iÅ¡vykti už Lietuvos Respublikos ribų, patirto streso, įprastinio gyvenimo ritmo sutrikimo.Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas ir jo atstovė advokato padėjėja palaikė skunde iÅ¡dėstytus argumentus.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime su Z. J. skundu nesutinka. Remiasi ATPK 257 straipsniu, kuriame įtvirtinta, kad organas (pareigÅ«nas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone ir pabrėžia, jog įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Argumentuoja, kad tiek Klaipėdos miesto apylinkės teismas, tiek Klaipėdos apygardos teismas konstatavo tik situacijos vertinimo klaidÄ , grindžiamÄ vidiniu įsitikinimu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigÅ«nams suraÅ¡ant administracinio teisės pažeidimo protokolÄ ir priimant nutarimÄ administracinio teisės pažeidimo byloje, t.y. pareigÅ«nams tinkamai vykdant įstatymo, t.y. ATPK 257 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus, tačiau nei pirmos, nei apeliacinės instancijos teismai nenustatė ir nenurodė nei vieno Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigÅ«nų neteisėto veiksmo.Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti atsiliepime iÅ¡dėstytų argumentų pagrindu.

Teismas k o n s t a t u o j a : Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos, pareiškėjo teigimu, atsiradusios dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūno neteisėtų veiksmų.Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės (moralinės) žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos (toliau ir Institucijos) bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo.

Nurodytos žalos atlyginimas siejamas su jos atsiradimu dėl neteisėtų Institucijos bei jos tarnautojų veiksmų ar neveikimo vieÅ¡ojo administravimo srityje. Tai reiÅ¡kia, kad žala atlygintina Institucijai (jos pareigÅ«nui) neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis). Civilinio kodekso 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų.

Pagal Å¡io straipsnio 4 dalį valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai atsirasti yra bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal Civilinio kodekso 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.

Pažymėtina, jog tam, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas bÅ«tų pripažintas pagrįstu, turi bÅ«ti konstatuotos bÅ«tinosios civilinės atsakomybės sÄ lygos: valstybės institucijų neteisėti veiksmai, pareiÅ¡kėjo patirta žala ir priežastinis ryÅ¡ys tarp valstybės institucijų neteisėtų veiksmų bei pareiÅ¡kėjo patirtos žalos. Kaltės klausimas nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas, kadangi valstybės civilinė atsakomybė Å¡iuo atveju atsiranda nepaisant valstybės institucijų kaltės.Bylos raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad 2015 m. sausio 20 d.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos vadas D. M. surašė Z. J. administracinio teisės pažeidimo protokolÄ pagal ATPK 1242 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2015 m. sausio 13 d., 19.31 val. Å ilutės pl., Baltijos pr., Klaipėdoje, vairuodamas transporto priemonę ir persirikiuodamas iÅ¡ trečios eismo juostos į antrÄ eismo juostÄ neįsitikino, kad tai daryti saugu ir privertė gretima eismo juosta važiuojančiÄ transporto priemonę staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, tuo sukeldamas pavojingÄ situacijÄ ir pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 101, 104 punktų reikalavimus. 2015 m. sausio 20 d.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos nutarimu Z. J. už šį pažeidimÄ pagal ATPK 1242 straipsnio 1 dalį paskirta administracinė nuobauda 170 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesių laikotarpiui. Byloje nėra ginčo dėl to, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 14 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-71-890/2015 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos 2015 m. sausio 20 d. nutarimÄ panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ nutraukė, nenustatęs Z.

J. veikoje administracinio teisės pažeidimo, nurodyto ATPK 1242 straipsnio 1 dalyje, sudėties. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. birželio 26 d. nutartimi byloje Nr. ATP-375-360/2015 paliko Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutarimÄ nepakeistÄ .PareiÅ¡kėjas patirtÄ turtinę ir neturtinę žalÄ bÅ«tent ir kildina iÅ¡ Å¡ių neteisėtų atsakovo veiksmų – nepagrįstai suraÅ¡yto 2015 m. sausio 20 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 30P-24600184-15 bei neteisėtai priimto 2015 m. sausio 20 d.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 30N-24600186-15.Atsakovas atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ iÅ¡ esmės grindžia tuo, jog nors administracinio teisės pažeidimo byla pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nutraukta ir konstatuota, kad pareiÅ¡kėjui nepagrįstai inkriminuotas ATPK 1242 straipsnio 1 dalies pažeidimas, tačiau byloje nenustatyta, jog policijos pareigÅ«nai veikė ne taip, kaip jie privalėjo veikti, ar pažeidė teisės aktų nuostatas.

Dėl turtinės žalos atlyginimo Lietuvos policijos veiklos principus ir teisinius pagrindus, policijos uždavinius, policijos pareigÅ«nų įgaliojimus, teises, pareigas nustato Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymas. Å io įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad policija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Å¡iuo ir kitais įstatymais, Europos SÄ jungos teisės aktais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutu ir kitais teisės aktais, 5 straipsnio 1 dalyje iÅ¡vardyti pagrindiniai policijos uždaviniai, tai yra:

žmogaus teisių ir laisvių apsauga, vieÅ¡osios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimas, neatidėliotinos pagalbos teikimas asmenims, kai ji bÅ«tina dėl jų fizinio ar psichinio bejėgiÅ¡kumo, taip pat asmenims, nukentėjusiems nuo nusikalstamų veikų, kitų teisės pažeidimų, stichinių nelaimių ar panaÅ¡ių veiksnių, nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencija, nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų atskleidimas ir tyrimas, saugaus eismo priežiÅ«ra.Pagal ATPK 248 straipsnį vienas iÅ¡ administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių yra laiku, visapusiÅ¡kai, pilnutinai ir objektyviai iÅ¡aiÅ¡kinti kiekvienos bylos aplinkybes, iÅ¡spręsti jÄ tiksliai pagal įstatymus.

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta institucijos (pareigÅ«no), nagrinėjančio administracinio teisės pažeidimo bylÄ , pareiga iÅ¡aiÅ¡kinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar Å¡is asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat iÅ¡aiÅ¡kinti kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti. ATPK 256 straipsnio 3 dalyje numatyta institucijos (pareigÅ«no), turinčių teisę suraÅ¡yti administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , taip pat nagrinėjančių administracinio teisės pažeidimo bylÄ , teisė, o kartu ir pareiga rinkti įrodymus, prireikus pasitelkti eksperto ar specialisto pagalbÄ .

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad institucija (pareigÅ«nas) įvertina įrodymus administracinio teisės pažeidimo byloje pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu.Pirmiau paminėtų kodekso normų analizė suponuoja iÅ¡vadÄ , kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Tačiau pažymėtina tai, kad vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis institucijos (pareigÅ«no) subjektyvus įsitikinimas, nuojauta ar nuomonė, o įrodymais, t. y. faktiniais duomenimis, pagrįsta iÅ¡vada, kai įvertinus kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai ir jų visumÄ nustatomi bylai reikÅ¡mingi faktai bei jų pagrindu konstatuojamos nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylÄ nustatytinos aplinkybės (ATPK 284 straipsnio 1 dalis).

Be kita ko, pažymėtina, kad asmens kaltė administracinio teisės pažeidimo padarymu, kaip viena iÅ¡ privalomai nustatytinų pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį aplinkybių, gali bÅ«ti konstatuojama tik surinkus pakankamai neabejotinų įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, jog teisės pažeidimas galėjo bÅ«ti padarytas, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir skirti administracinę nuobaudÄ . Asmens kaltė gali bÅ«ti konstatuota, kai, iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda.

Tokia iÅ¡vada taip pat grindžiama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo atsakomybėn asmens naudai. IÅ¡naudojus visas galimybes surinkti bylai reikÅ¡mingus įrodymus, tačiau nepaÅ¡alinus abejonių dėl asmens kaltės, yra pagrindas pradėtÄ administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ nutraukti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1192-492/2015).Atkreiptinas dėmesys, jog Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 286 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad priimtame nutarime administracinėje byloje inter alia turi bÅ«ti pateiktas bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių iÅ¡dėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas;

Å¡io kodekso straipsnio, straipsnio dalies ar kito teisės akto, numatančio atsakomybę už šį pažeidimÄ , kurio reikalavimus pažeidė asmuo, nurodymas; byloje priimtas sprendimas. Minėtų nuostatų turinys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog administracinio teisės pažeidimo bylÄ nagrinėjantis pareigÅ«nas privalo iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėti visas bylai reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, nustatyti visus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus ir tik tuomet priimti nutarimÄ administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo skiriama administracinė nuobauda.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad turtinė ar neturtinė žala, padaryta taikant ATPK nuostatas, gali bÅ«ti atlyginama, jei yra nustatomos teisės aktuose apibrėžtos civilinės atsakomybės sÄ lygos (žr., pvz., 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A422-330/2008;

Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858–940/2010; 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-3321/2011) o pripažinus institucijos (pareigÅ«no), nagrinėjusios administracinio teisės pažeidimo bylÄ , priimtÄ nutarimÄ neteisėtu ir nepagrįstu, atsiranda pagrindas nepagrįstai apkaltintam asmeniui prisiteisti dėl to patirtÄ Å¾alÄ (žr., pvz., administracines bylas Nr. A442-155/2010, A822-207/2010, A662-491/2010).

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ir ABTĮ) 58 straipsnio 2 dalį, faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Vadovaujantis šiuo imperatyvu, nagrinėjamoje administracinėje byloje negali būti kvestionuojamos aplinkybės ir faktai, nustatyti įsiteisėjusiais teismų sprendimais – Klaipėdos miesto apylinkės teismo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-71-890/2015 ir Klaipėdos apygardos teismo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-375-360/2015.

Todėl tiek Klaipėdos miesto apylinkės teismui, tiek Klaipėdos apygardos teismui pripažinus, jog nutarimas, kuriuo Z. J. paskirta administracinė nuobauda, yra priimtas nepagrįstai ir jį panaikinus, spręstina, kad atsakovas veikė neteisėtai, t.y. netinkamai atliko jam priskirtÄ pareigÄ iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėti visas bylai reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, nustatyti visus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus ir tik tuomet priimti nutarimÄ administracinio teisės pažeidimo byloje ir netinkamai vykdė bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai bei rÅ«pestingai, traukiant konkretų asmenį administracinėn atsakomybėn. Esant Å¡ioms aplinkybėms, yra pagrindas konstatuoti valdžios institucijos – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato veiksmų neteisėtumÄ CK 6.271straipsnio prasme.Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų.

Minėtoje nuostatoje taip pat nurodyta, kad piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai, o jeigu Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Vertintina, kad bendriausia prasme įstatymų leidėjas asmens iÅ¡laidas, kurias jis patyrė dėl tam tikrų neteisėtų veiksmų, traktuoja kaip turtinę žalÄ .Pažymėtina, jog tam, kad bÅ«tų priteista pareiÅ¡kėjo patirta turtinė žala, teismui turi bÅ«ti pateikti įrodymai, patvirtinantys tokios žalos atsiradimo faktÄ ir jos dydį.

Kitaip tariant, iÅ¡ byloje pateiktų įrodymų turi bÅ«ti aiÅ¡ku, jog pareiÅ¡kėjas patyrė žalÄ dėl atitinkamų policijos pareigÅ«nų veiksmų, ir atitinkamai, įmanoma nustatyti tokios žalos dydį.PareiÅ¡kėjas turtinės žalos atsiradimÄ sieja su 430 Eur dydžio iÅ¡laidomis už advokato padėjėjos M. D. teisines paslaugas nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylÄ Klaipėdos miesto apylinkės teisme bei Klaipėdos apygardos teisme. Vertinant Å¡iÄ nurodytÄ turtinę žalÄ , akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos, patirtos administracinio teisės pažeidimo byloje, yra konkrečiai apibrėžiamas, apčiuopiamas turto netekimas, taigi, bendriausia prasme tokios iÅ¡laidos laikytinos nuostoliais CK 6.249 straipsnio prasme (žr., pvz., 2010 m. gruodžio 16 d.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A63-1720/2010).CK 6.247 straipsnyje nurodyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pareiškėjo nurodomi nuostoliai, susiję su teisinės pagalbos teikimu administracinio teisės pažeidimo byloje, pagal savo pobūdį tiesiogiai sietini su pirmiau nurodytais neteisėtais veiksmais, nes jei nebūtų priimtas nepagrįstas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, pareiškėjui nebūtų kilusi būtinybė jį skųsti teisės aktų nustatyta tvarka ir patirti su tuo susijusias išlaidas.

Todėl darytina iÅ¡vada, kad byloje aptariamu atveju egzistuoja priežastinis ryÅ¡ys tarp pareiÅ¡kėjo nurodytų neteisėtų veiksmų ir jo patirtų 430 Eur nuostolių nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylÄ .Pažymėtina, kad net ir pripažįstant turėtas 430 Eur iÅ¡laidas nuostoliais (turtine žala), byloje turi bÅ«ti įvertinta, ar Å¡ie patirti nuostoliai yra pagrįsti. Kaip matyti iÅ¡ 2015 m. sausio 21 d. pinigų priėmimo kvito Nr. 773710, 2015 m. vasario 4 d. pinigų priėmimo kvito Nr. 773814, 2015 m. kovo 26 d. pinigų priėmimo kvito Nr. 773718, 2015 m. gegužės 12 d. pinigų priėmimo kvito Nr. 773725, pareiÅ¡kėjas už dokumento suraÅ¡ymÄ , atstovavimÄ ir kitas teisines paslaugas sumokėjo 50 Eur, 150 Eur, 150 Eur, 80 Eur, viso – 430 Eur.

IÅ¡laidos už minėtų skundų paruoÅ¡imÄ nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nustatytų maksimalių dydžių, todėl priteistinos visos – 430 Eur. Dėl neturtinės žalos priteisimo PareiÅ¡kėjas taip pat praÅ¡o priteisti 500 Eur patirtÄ neturtinę žalÄ .Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2008 m. balandžio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 (žr. Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14)), be kita ko, yra pažymėjusi, kad neturtinės žalos įrodinėjimas, atsižvelgiant į neturtinės žalos sampratÄ , atskleistÄ CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, negali nepasižymėti atitinkama specifika. Neturtinė žala yra padaroma fizinio ar dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir iÅ¡gyvenimus, ji paprastai pasireiÅ¡kia tam tikrais žmogaus dvasinio, vidinio pasaulio patyrimais, netekimais ar skausmais ir dažnai yra susijusi su žmogaus sÄ monės lygmens reiÅ¡kiniais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais, kaip tai galėtų bÅ«ti padaryta, pavyzdžiui, dėl automobilio sugadinimo, dažnai yra neįmanoma.

Ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali bÅ«ti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus, Å¡iuo atveju didesnę reikÅ¡mę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiÅ¡kinių atitikimo visuotinai priimtos moralės ir etikos normoms bei vertinimams kriterijai. BÅ«tina pažymėti ir tai, jog kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus ir turi bÅ«ti atsižvelgta į visumÄ faktinių aplinkybių, fiksuotų byloje, o teismas turi nuspręsti, kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti.

Pagal CK 6.250 str. 2 d. teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kaip yra iÅ¡aiÅ¡kinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., administracinę bylÄ Nr. A17-1001/2007), neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt.Nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byla prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ nutraukta dėl to, jog pažeidimo byloje nebuvo nustatyta pakankamai objektyvių ir neginčytinų aplinkybių, galinčių įrodyti pareiÅ¡kėjo kaltę padarius pažeidimÄ .

Darytina iÅ¡vada, jog minėtos aplinkybės bei neteisėtas pareiÅ¡kėjo patraukimas administracinėn atsakomybėn nulėmė tam tikro pobÅ«džio neigiamÄ poveikį pareiÅ¡kėjo emocinei bÅ«senai – sukėlė stresÄ , papildomų rÅ«pesčių dėl laikino leidimo pratęsimo, negalėjimo iÅ¡vykti į užsienio valstybę. Tačiau, teismo vertinimu, valstybės institucijos pažeidimas nebuvo itin intensyvus ir ilgalaikis, be to, nagrinėjamoje byloje nepateikta pakankamai duomenų ir įrodymų apie tai, kad pareiÅ¡kėjas realiai dėl streso patyrė sveikatos pablogėjimÄ ar jam kilo negrįžtamų padarinių.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato neteisėti veiksmai nebuvo tokio intensyvaus pobÅ«džio ir tokie ilgalaikiai, kad bÅ«tų galima įvertinti jais pareiÅ¡kėjui sukeltÄ neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjo nurodyta 500 Eur suma. Vertinant bylos aplinkybes pagal teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo kriterijus, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ panaÅ¡iose bylose (žr., pvz., 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-330/2008; 2012 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-2233/2012 ir kt.) pareiÅ¡kėjo patirta neturtinė žala įvertintina 70 Eur suma.

Tarp Å¡ios pareiÅ¡kėjo patirtos neturtinės žalos ir valstybės institucijų neteisėtų veiksmų yra priežastinis ryÅ¡ys, taigi, nustačius visas civilinės atsakomybės sÄ lygas, Å¡i žalos atlyginimo suma priteistina iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (ABTÄ® 57 str.). Dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti 5 procentus palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijÄ , tokio pobÅ«džio bylose, t.y. bylose dėl žalos, padarytos valdžios institucijų neteisėtais veiksmais, atlyginimo, priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos (pvz., 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-2195/2010, 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3550/2011, 2012 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1673/2012), todėl vadovaujantis Civilinio kodekso 6.2. straipsnyje, 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiÅ¡kėjui iÅ¡ atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme, t. y. nuo 2015 m. spalio 30 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Dėl iÅ¡laidų atlyginimo PareiÅ¡kėjas praÅ¡o iÅ¡ atsakovo priteisti 220 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .Proceso Å¡alių iÅ¡laidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnyje nustatyta tvarka. ABTÄ® 44 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ .Administracinėse bylose atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Toks dydis patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).Bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas nagrinėjant Å¡iÄ administracinę bylÄ , patvirtina 2015 m. spalio 22 d. teisinių paslaugų sutartis Nr. 22-01/2015, kuria pareiÅ¡kėjas Z.

J. advokato padėjėjai Mirandai Deinekienei pavedė atstovauti ir ginti jį administracinėje byloje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo Klaipėdos apygardos administraciniame teisme, 2015 m. spalio 19 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 773734, patvirtinantis, jog už dokumento (skundo) suraÅ¡ymÄ pareiÅ¡kėjas sumokėjo 140 Eur bei 2015 m. lapkričio 20 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 773739, patvirtinantis, jog už atstovavimÄ pareiÅ¡kėjas sumokėjo 80 Eur.Pagal Rekomendacijų 8.2 punktÄ , už dokumentų parengimÄ (praÅ¡ymo suraÅ¡ymÄ ) maksimali priteistina suma gali sudaryti 2,5 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo už praėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių).

Remiantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktais duomenimis (www.socmin.lt), vidutinis darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių) 2015 m. II ketv. buvo 713,90 Eur, todėl maksimali priteistina suma už praÅ¡ymo suraÅ¡ymÄ yra 1784,75 Eur (713,90 x 2,5). Pagal Rekomendacijų 8.19 punktÄ už vienÄ teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandÄ , dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandÄ ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandÄ maksimali priteistina suma sudaro 71,39 Eur (713,90 x 0,1).

Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, bylos nagrinėjimas 2015 m. lapkričio 23 d. teismo posėdyje, kuriame pareiÅ¡kėjÄ atstovavo advokato padėjėja Miranda Deinekienė, vyko 1 val. 14 min. – teismo posėdžio pradžia 10:30 val., pabaiga 11:44 val. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir Rekomendacijose pateiktÄ atstovavimo laiko skaičiavimÄ , maksimali priteistina iÅ¡laidų už atstovavimÄ pirmosios instancijos teismo posėdyje suma už 1 valandÄ yra 71,39 Eur.Remiantis Rekomendacijų 5 punktu, už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų Å¡ių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio, todėl aukščiau nurodytos maksimalios priteistinos sumos mažintinos atitinkamai iki 1427,80 Eur už skundo suraÅ¡ymÄ Â ir 57,11 Eur už atstovavimÄ teismo posėdyje.Atsižvelgiant į bylos sudėtingumÄ ir advokato padėjėjos darbo ir laiko sÄ naudas už skundo suraÅ¡ymÄ praÅ¡oma priteisti 140 Eur suma laikytina pagrįsta, tuo tarpu už atstovavimÄ praÅ¡oma priteisti 80 Eur suma mažintina iki pagal Rekomendacijas apskaičiuoto maksimalaus dydžio – 57,11 Eur. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad jei skundas yra patenkintas iÅ¡ dalies, proceso Å¡aliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios iÅ¡laidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (žr. pvz. 2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-113/2012, 2012 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-342/2012).Nagrinėjamu atveju tik dalis pareiÅ¡kėjo praÅ¡omos priteisti žalos pripažinta pagrįsta ir priteistina, t.y. 500 Eur iÅ¡ praÅ¡ytos 930 Eur sumos, kas sudaro 54 proc.

Todėl darytina iÅ¡vada, kad Z. J. turi teisę į turėtų teismo iÅ¡laidų atlyginimÄ proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, t.y. į 106,44 Eur ((140 + 57,11) x 54 proc.). Remdamasis Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintais kriterijais, įvertinęs bylos sudėtingumÄ , teiktų teisinių paslaugų pobÅ«dį, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡i suma vertintina kaip pagrįsta ir protinga, kuri užtikrina bylinėjimosi iÅ¡laidų tikslų įgyvendinimÄ , Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , nepažeidžia teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų, todėl iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, pareiÅ¡kėjui priteistinas 106,44 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas.Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 44-45 straipsniais, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a:             PareiÅ¡kėjo Z.

J. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti Z. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 430 Eur (keturis Å¡imtus trisdeÅ¡imt eurų) turtinės žalos ir 70 Eur (septyniasdeÅ¡imt eurų) neturtinės žalos atlyginimÄ bei 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo administracinės bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2015 m. spalio 30 d.) iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo.Priteisti Z. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 106,44 Eur (vienÄ Å¡imtÄ Å¡eÅ¡is eurus 44 ct) su Å¡ios bylos nagrinėjimu susijusių iÅ¡laidų.Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja                                                                                             Laimutė Jokubauskaitė                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                          Â