2018-12-18 Nr. AB-23468-3-63-3-00025-2017-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Veslava Ruskan

Administracinė byla Nr. A-1656-602/2018

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00025-2017-2

Procesinio sprendimo kategorija 7.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. Ž. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. Ž. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas E. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) 2017 m. sausio 3 d. kreipėsi į teismą, prašydamas:

1.1. panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus (toliau – ir VSDFV Klaipėdos skyrius) 2016 m. spalio 27 d. sprendimą Nr. SIE-7727, kuriuo netenkintas pareiškėjo prašymas įskaityti į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą 1990 m. rugsėjo 1 d. – 1991 m. birželio 30 d. laikotarpį, kai pareiškėjas buvo Lietuvos policijos akademijos dieninio skyriaus klausytojas;

1.2. panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo valdyba) 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimą Nr. (16.5)1-6825, kuriuo netenkintas pareiškėjo prašymas dėl VSDFV Klaipėdos skyriaus 2016 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. SIE-7727 panaikinimo;

1.3. įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrių iš naujo apskaičiuoti (perskaičiuoti) valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo pensijai gauti, įskaitant į šį stažą mokymosi Lietuvos policijos akademijos dieniniame skyriuje laikotarpį nuo 1990 m. rugsėjo 1 d. iki 1991 m. liepos 1 d.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2014 m. birželio 5 d. VSDFV Klaipėdos skyriui pateikė prašymą skirti valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją. Kartu su prašymu pateikė dokumentus, įrodančius, kad nuo 1990 m. rugsėjo 1 d. iki 1991 m. liepos 1 d. mokėsi Lietuvos policijos akademijos dieniniame skyriuje. VSDFV Klaipėdos skyrius 2014 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. PE-SP8-2970 bei vėlesniais sprendimais (2014 m. liepos 2 d. sprendimu Nr. PE_SP8-2980, 2014 m. spalio 20 d. sprendimu Nr. PE_SP8-5006, 2015 m. birželio 17 d. sprendimu Nr. PE_SP10-2709), apskaičiuodamas pareiškėjo valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos dydį, neįtraukė į pareiškėjo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą (toliau – ir stažas) mokymosi Lietuvos policijos akademijoje laikotarpio nuo 1990 m. rugsėjo 1 d. iki 1991 m. liepos 1 d.

3. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 1988 m. gegužės 13 d. iki 1990 m. gegužės 22 d. tarnavęs TSRS ginkluotose pajėgose, o po to iškart įstojo į Lietuvos policijos akademiją. Baigęs šią mokymo įstaigą, pradėjo tarnybą Policijos departamento viešosios policijos valstybinių ir kitų svarbių objektų apsaugos rinktinėje policininko pareigose. Pareiškėjo manymu, VSDFV Klaipėdos skyrius ir Fondo valdyba, priimdami skundžiamus sprendimus, tinkamai neįvertino pareiškėjo pateiktų dokumentų – tarnybos lapo ir kitų dokumentų, kurie atitinka Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų (toliau – ir Nuostatai), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156, 23 punkto reikalavimus ir patvirtina, kad mokymosi Lietuvos policijos akademijoje laikotarpiu pareiškėjas faktiškai tarnavo vidaus reikalų sistemoje, kartu atliko ir policijos pareigūno funkcijas bei ši mokymosi įstaiga vidaus reikalų tarnybos eigoje suteikė pareiškėjui atitinkamą policijos laipsnį, todėl šis laikotarpis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) 54 straipsnio 2 dalies 5 punktu, turi būti traktuojamas kaip sudedamoji pareiškėjo stažo dalis. Atkreipė dėmesį, jog Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės vado 2007 m. birželio 5 d. įsakyme Nr. TE-120 bei 2010 m. rugsėjo 1 d. išduotame tarnybos lape pažymėta, kad 2007 m. birželio 6 d. pareiškėjo tarnybos Lietuvos valstybei stažas yra 14 metų 9 mėnesiai 26 dienos, į stažą įskaitant ir mokymosi Lietuvos policijos akademijoje laikotarpį nuo 1990 m. rugsėjo 1 d. iki 1991 m. liepos 1 d.

4. Pareiškėjas teigė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo formuojamoje praktikoje dėl vidaus reikalų sistemos specifikos ir joje esančių mokymo įstaigų veiklos pobūdžio mokymosi specialiose mokyklose tarnaujant vidaus reikalų sistemoje laikotarpius paprastai pripažįsta faktiniu vidaus reikalų tarnybos laiku.

5. Pareiškėjas pažymėjo, jog pagal Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 5 punktą (2010 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-958 redakcija, įsigaliojusi nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d.) asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, prilyginami iki 1995 m. sausio 1 d. buvęs faktinis karinės, pasienio ir vidaus reikalų tarnybos laikas (išskyrus tarnybą naikintojų būriuose ir batalionuose), būtinosios karinės tarnybos sovietinėje armijoje laikas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktriną poįstatyminiu aktu negalima apriboti subjektų ratą, turinčių teisę į pensiją pagal Pensijų įstatymo nuostatas.

6. Pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad pareiškėjas Lietuvos policijos akademijoje pradėjo mokytis po grįžimo iš kariuomenės. Mokymosi laikotarpiu jam buvo mokama stipendija (kaip dieninio kurso studentui), tačiau kitų išmokų, susijusių su tarnavimu vidaus reikalų sistemoje, negaudavo. Po studijų baigimo jis buvo nukreiptas dirbti policininku.

7. Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

8. Atsakovas nurodė, kad laikotarpiai, kai asmenys buvo aukštųjų ir (ar) specialiųjų vidaus reikalų, saugumo, karo ir kitų mokyklų kursantais, klausytojais, Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytam faktiniam karinės, pasienio ir vidaus reikalų tarnybos laikui neprilyginami.

9. Atsakovas teigė, jog pareiškėjui nustačius nedarbingumo lygį, jam VSDFV Klaipėdos skyriaus 2015 m. birželio 17 d. sprendimu Nr. PE_SP10-2709 nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. paskirta 266,60 Eur per mėnesį dydžio netekto darbingumo pensija. Vadovaujantis Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 5 punktu ir Nuostatų 191 punktu, į stažą neįskaitytas mokymosi Lietuvos policijos akademijoje laikas nuo 1990 m. rugsėjo 1 d. iki 1991 m. liepos 1 d.

10. Atsakovas nurodė, jog pareiškėjo darbo knygelės KT-I Nr. 0979768, išduotos 1995 m. liepos 3 d., įraše Nr. 8 nurodyta, kad 1991 m. liepos 1 d. pareiškėjo ištarnauti metai vidaus reikalų sistemoje sudaro 2 metai 6 mėnesiai ir 29 dienos. Pareiškėjo tarnybos lape nurodyta, kad jis Policijos akademijos viršininko 1990 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. 8 nuo 1990 m. rugsėjo 1 d. priimtas dieninio skyriaus I kurso klausytoju, Policijos akademijos rektoriaus 1991 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 79 1991 m. liepos 1 d. baigė Policijos akademijos I kursą, suteikta policininko kvalifikacija, nukreiptas dirbti į vidaus reikalų sistemą.

Teigė, jog iki įstojimo mokytis Lietuvos policijos akademijoje pareiškėjas nebuvo priimtas į tarnybą vidaus reikalų sistemoje, jam nebuvo suteiktas joks laipsnis, be to, nėra duomenų apie tai, kad mokymosi laikotarpiu buvo mokamos išmokos, nuo kurių buvo skaičiuojamos privalomos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Todėl nemano, kad pareiškėjas mokymosi Lietuvos policijos akademijoje laikotarpiu faktiškai tarnavo vidaus reikalų sistemoje, kartu atliko ir policijos pareigūno funkcijas ir todėl šis laikotarpis turėtų būti įskaitytas į pareiškėjo stažą.

Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjui baigus Lietuvos policijos akademiją, jam buvo suteikta policininko kvalifikacija, tačiau ne laipsnis. Pareiškėjui VSDFV Klaipėdos skyriaus 2016 m. spalio 27 d. raštu Nr. SIE-7727 buvo paaiškinta, kodėl į stažą neįskaitytas 1990 m. rugsėjo 1 d. – 1991 m. birželio 30 d. laikotarpis, taip pat nurodyta, kad pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuoja Pensijų įstatymas ir Nuostatai, o pareiškėjo nurodytu Konstitucinio Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutarimu Nr. KT14-N8/2015 Pensijų įstatymo ir Nuostatų atitiktis Lietuvos Respublikos Konstitucijai nebuvo tirta.

Kadangi tarnybos vidaus reikalų sistemoje laiku laikomas laikotarpis nuo asmens paskyrimo į pareigūno ar kario pareigas dienos iki atleidimo iš tarnybos dienos, todėl pareiškėjo mokymosi laikotarpis Lietuvos policijos akademijoje Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto prasme negali būti prilyginamas faktiniam karinės, pasienio ir vidaus reikalų tarnybos laikui. Pažymėjo, jog pareiškėjas taip pat ir pats pripažįsta, kad po tarnybos TSRS ginkluotose pajėgose įstojo mokytis į Lietuvos policijos akademiją, kurią pabaigus jam buvo suteikta policininko kvalifikacija ir jis pradėjo tarnybą, o ne ją tęsė Policijos departamento viešosios policijos valstybinių ir kitų svarbių objektų apsaugos rinktinėje policininko pareigose.

11. Trečiasis suinteresuotas asmuo Fondo valdyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

12. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėjui netekto darbingumo pensija pirmą kartą paskirta VSDFV Klaipėdos skyriaus 2014 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. PE_SP8-2370. VSDFV Klaipėdos skyrius, vėliau gavęs pareiškėjo stažą patikslinančius duomenis, 2014 m. liepos 2 d. sprendimu Nr. PE_SP8-2980 ir 2014 m. spalio 20 d. sprendimu Nr. PE_SP8-5006 perskaičiavo pareiškėjo netekto darbingumo pensiją. Teigė, jog nei pirmiau minėtuose VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimuose, kuriais buvo nustatyta netekto darbingumo pensiją mokėti iki 2015 m. birželio 30 d., nei VSDFV Klaipėdos skyriaus 2015 m. birželio 17 d. sprendime Nr. PE_SP10-2709, kuriuo netekto darbingumo pensijos mokėjimas buvo pratęstas iki 2017 m. gegužės 31 d., nebuvo nurodyta, jog netekto darbingumo pensija apskaičiuota neatsižvelgiant į mokymosi Lietuvos policijos akademijoje laikotarpį nuo 1990 m. rugsėjo 1 d. iki 1991 m. liepos 1 d. Apie tai, kad mokymosi laikotarpis neįskaitytas į stažą, VSDFV Klaipėdos skyrius pirmą kartą raštu nurodė įformintame 2014 m. rugpjūčio 14 d. sprendime Nr. SIE-759, atsakydamas į pareiškėjo 2014 m. rugpjūčio 11 d. prašymą suteikti informaciją apie 1990 m. rugsėjo 1 d. – 1991 m. liepos 1 d. laikotarpio įskaitymą į stažą. Pabrėžė, jog VSDFV Klaipėdos skyriaus raštu įformintame 2014 m. rugpjūčio 14 d. sprendime Nr. SIE-759 buvo nurodyta šio sprendimo apskundimo tvarka ir terminas. Pareiškėjas nepasinaudojo savo teise išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka apskųsti VSDFV Klaipėdos skyriaus 2014 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą Nr. SIE-759 Fondo valdybai.

13. Fondo valdyba pažymėjo, kad skundžiamu 2016 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. SIE-7727 VSDFV Klaipėdos skyrius pateikė tik paaiškinimus dėl pareiškėjo 2016 m. spalio 18 d. prašyme nurodytų naujų aplinkybių, kurios, pareiškėjo teigimu, sudarė pagrindą perskaičiuoti jo netekto darbingumo pensiją, tačiau pareiškėjo reikalavimo įskaityti mokymosi laikotarpį į stažą nenagrinėjo iš naujo, nurodant, jog šis reikalavimas jau buvo išspręstas VSDFV Klaipėdos skyriaus 2014 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu Nr. SIE-759. Skundžiamais VSDFV Klaipėdos skyriaus 2016 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. SIE-7727 ir Fondo valdybos 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimu Nr. (6.5) I-6825 nebuvo sprendžiama dėl pareiškėjo reikalavimo mokymosi Lietuvos policijos akademijoje laikotarpį nuo 1990 m. rugsėjo 1 d. iki 1991 m. liepos 1 d. įskaityti į stažą, todėl pareiškėjo skunde teismui nurodytas reikalavimas įpareigoti VSDFV Klaipėdos skyrių perskaičiuoti pareiškėjo netekto darbingumo pensiją, atsižvelgiant į mokymosi Lietuvos policijos akademijoje laikotarpį, nenagrinėtinas, o reikalavimai panaikinti teisėtus ir pagrįstus VSDFV Klaipėdos skyriaus 2016 m. spalio 27 d. sprendimą Nr. SIE-7727 ir Fondo valdybos 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimą Nr. (6.5) I-6825 atmestini kaip nepagrįsti.

II. 14. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

15. Teismas konstatavo, jog byloje nagrinėjamas ginčas dėl VSDFV Klaipėdos skyriaus 2016 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. SIE-7727, kuriuo netenkintas pareiškėjo prašymas įskaityti į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą 1990 m. rugsėjo 1 d. – 1991 m. liepos 1 d. laikotarpį, kai pareiškėjas buvo Lietuvos policijos akademijos dieninio skyriaus klausytojas, teisėtumo ir pagrįstumo, Fondo valdybos 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimo Nr. (16.5)1-6825, kuriuo netenkintas pareiškėjo prašymas panaikinti VSDFV Klaipėdos skyriaus skundžiamą sprendimą, bei įpareigojimo VSDFV Klaipėdos skyrių iš naujo apskaičiuoti (perskaičiuoti) stažą valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo pensijai gauti, įskaitant į šį stažą mokymosi Lietuvos policijos akademijos dieniniame skyriuje laikotarpį nuo 1990 m. rugsėjo 1 d. iki 1991 m. liepos 1 d.

16. Teismas nustatė, jog VSDFV Klaipėdos skyrius, vadovaudamasis Pensijų įstatymu bei Nuostatais, 2014 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. PE_SP8-2370 nusprendė pareiškėjui paskirti 917,31 Lt per mėnesį valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją (toliau – ir netekto darbingumo pensija) nuo 2014 m. birželio 2 d. iki 2015 m. birželio 30 d. Netekto darbingumo pensijos dydis apskaičiuotas atsižvelgiant į įgytą 19,3000 m. trukmės stažą bei 1994, 1995, 1996, 1997, 1998, 1999, 2000, 2001, 2002, 2003, 2004, 2005, 2006 ir 2007 metais turėtas draudžiamąsias (joms prilygintas) pajamas, pagal kurias apskaičiuotas draudžiamųjų pajamų koeficientas yra 1.8304.

VSDFV Klaipėdos skyrius 2014 m. liepos 2 d. sprendimu Nr. PE_SP8-2980 perskaičiavo pareiškėjo darbo stažą (netekto darbingumo pensijos dydis apskaičiuotas atsižvelgiant į įgytą 19,3139 m. trukmės stažą bei į 1994, 1995, 1996, 1997, 1998, 1999, 2000, 2001, 2002, 2003, 2004, 2005, 2006 ir 2007 metais turėtas draudžiamąsias (joms prilygintas) pajamas) ir iš naujo jam paskyrė 917,50 Lt per mėnesį dydžio netekto darbingumo pensiją nuo 2014 m. birželio 2 d. iki 2015 m. birželio 30 d. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad VSDFV Klaipėdos skyrius 2014 m. liepos 2 d. sprendimas Nr. PE_SP8-2980 buvo priimtas atsižvelgiant į Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Prisikėlimo apygardos 6-osios rinktinės štabo Telšių teritorinio karo prievolės ir komplektavimo skyriaus 2014 m. birželio 26 d. pažymoje Nr. TEIS-55 apie karo tarnybos sovietinėje armijoje trukmę pateiktą informaciją apie pareiškėjo atliktą karo tarnybą sovietinėje armijoje nuo 1988 m. gegužės 13 d. iki 1990 m. gegužės 22 d.

VSDFV Klaipėdos skyriaus 2014 m. spalio 20 d. sprendimu Nr. PE_SP8-5006 pareiškėjui dar kartą perskaičiuota (netekto darbingumo pensija apskaičiuota atsižvelgiant į įgytą 19.3250 m. trukmės stažą bei 1994, 1995, 1996, 1997, 1998, 1999, 2000, 2001, 2002, 2003, 2004, 2005, 2006 ir 2007 metais turėtas draudžiamąsias (joms prilygintas) pajamas) ir iš naujo paskirta 917,65 Lt per mėnesį dydžio netekto darbingumo pensija nuo 2014 m. birželio 2 d. iki 2015 m. birželio 30 d. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad perskaičiuota netekto darbingumo pensija atsižvelgiant į Lietuvos ypatingojo archyvo 2014 m. rugsėjo 18 d. raštu Nr. P2-3578 pateiktą informaciją apie pareiškėjo paskyrimą į Policijos departamento viešosios policijos Valstybinių įstaigų ir kitų svarbių objektų apsaugos rinktinės policininko pareigas nuo 1991 m. liepos 1 d.

Bylos šalių paaiškinimais taip pat nustatyta, jog VSDFV Klaipėdos skyrius minėtais sprendimais į stažą neįtraukė pareiškėjo mokymosi Lietuvos policijos akademijoje laikotarpio nuo 1990 m. rugsėjo 1 d. iki 1991 m. liepos 1 d. Atsakydamas į pareiškėjo 2014 m. rugpjūčio 11 d. prašymą ir 2014 m. liepos 16 d. prašymą, VSDFV Klaipėdos skyrius 2014 m. rugpjūčio 14 d. raštu Nr. SIE-759 ir 2014 m. rugpjūčio 11 d. raštu Nr. SIE-745 nurodė, jog vadovaujantis Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 5 punktu, Nuostatų 191 punktu, nėra teisinio pagrindo pareiškėjui į stažą įskaityti mokymosi Lietuvos policijos akademijoje laikotarpį nuo 1990 m. liepos 1 d. iki 1991 m. liepos 1 d., kadangi tuo metu pareiškėjas buvo minėtos mokymo įstaigos dieninio skyriaus klausytojas ir toks laikotarpis Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytam faktiniam karinės, pasienio ir vidaus tarnybos laikui neprilyginamas.

VSDFV Klaipėdos skyrius, vadovaudamasis Pensijų įstatymo 42 straipsnio 4 dalimi bei Nuostatais, 2015 m. birželio 17 d. sprendimu Nr. PE_SP10-2709 nusprendė pareiškėjui mokėti 266,60 Eur per mėnesį valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. Netekto darbingumo pensijos dydis apskaičiuotas atsižvelgiant į įgytą 19,3250 m. trukmės stažą bei 1994, 1995, 1996, 1997, 1998, 1999, 2000, 2001, 2002, 2003, 2004, 2005, 2006 ir 2007 metais turėtas draudžiamąsias (joms prilygintas) pajamas, pagal kurias apskaičiuotas draudžiamųjų pajamų koeficientas yra 1.8304.

VSDFV Klaipėdos skyrius minėtu sprendimu į pareiškėjo stažą neįskaitė mokymosi Lietuvos policijos akademijoje laikotarpio.

17. Teismas nustatė, jog pareiškėjas 2016 m. spalio 18 d. kreipėsi į VSDFV Klaipėdos skyrių, prašydamas, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutarimą Nr. KT14-N8/2015, informuoti, kada į jo darbo stažą bus įskaitytas mokymosi Lietuvos policijos akademijoje laikotarpis. Prašyme (taip pat ir skunde teismui) pareiškėjas taip pat rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1089-525/2016, tvirtindamas, kad teismų formuojamoje praktikoje dėl vidaus reikalų sistemos specifikos ir joje esančių mokymo įstaigų veiklos pobūdžio, mokymosi specialiose mokyklose tarnaujant vidaus reikalų sistemoje laikotarpiai paprastai pripažįstami faktiniu vidaus reikalų tarnybos laiku.

18. Teismas vadovavosi Pensijų įstatymo 45 straipsniu, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 1, 2 dalimis ir nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, sistemiškai aiškindamas nurodytas Pensijų įstatymo ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatas, savo jurisprudencijoje yra ne kartą pažymėjęs, kad ginčams dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimų pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais yra expressis verbis (aiškiai) nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-789/2013, išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-816/2014 ir kt.).

Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka neskundė VSDFV Klaipėdos skyriaus 2015 m. birželio 17 d. sprendimo Nr. PE_SP10-2709, kuriuo jam paskirta 266,60 Eur per mėnesį netekto darbingumo pensija nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. Teismas pažymėjo, jog minėtas VSDFV Klaipėdos skyriaus 2015 m. birželio 17 d. sprendimas Nr. PE_SP10-2709 nėra skundžiamas ir šioje byloje. Teismas akcentavo ir tai, jog pareiškėjas neginčijo ir šioje byloje neginčija išmokėtos netekto darbingumo pensijos nepriemokos laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 17 d., tačiau prašo į jo stažą įskaityti laikotarpį nuo 1990 m. rugsėjo 1 d. iki 1991 m. liepos 1 d., t. y. pareiškėjo reikalavimas yra nukreiptas į ateitį.

Vadinasi, nors pareiškėjas yra praleidęs terminą ginčyti sprendimą, kuriuo jam paskirta netekto darbingumo pensija, tačiau jis nepraranda teisės reikalauti, jog ateityje jam būtų perskaičiuota netekto darbingumo pensija ir apskaičiuojant šią pensiją būtų įtrauktas mokymosi Lietuvos policijos akademijoje laikotarpis. Nagrinėjamu atveju, paaiškėjo manymu, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, jis turi teisę teikti prašymą, kad iš naujo būtų įvertintos šios aplinkybės. Ši pareiškėjo teisė įtvirtinta ir Nuostatų 86 punkte, kuriame nustatyta, jog atsiradus aplinkybėms, dėl kurių pensija didinama (pateikus papildomus dokumentus apie stažą, draudžiamąsias pajamas, turėtas iki pensijos paskyrimo, ir kitus), išskyrus šių Nuostatų 128 ir 129 punktuose numatytus atvejus, naujo dydžio pensija skiriama nuo mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį pensininkas padavė prašymą padidinti pensiją (su visais kitais būtinais dokumentais), pirmosios dienos.

19. Teismas pažymėjo, jog nors Fondo valdyba ir tvirtina, kad VSDFV Klaipėdos skyrius 2016 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. SEI-7727 tik pateikė paaiškinimus pareiškėjui ir nesprendė dėl jo reikalavimo pagrįstumo, tačiau iš VSDFV Klaipėdos skyriaus 2016 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. SEI-7727 turinio matyti, jog jame nurodomi teisės aktai bei pateikiami argumentai, dėl kurių pareiškėjo prašymas į stažą įskaityti mokymosi Lietuvos policijos akademijoje laikotarpį atmetamas kaip nepagrįstas. Be to, tiek skundžiamame VSDFV Klaipėdos skyriaus 2016 m. spalio 27 d. sprendime Nr. SEI-7727, tiek Fondo valdybos 2016 m. gruodžio 5 d. sprendime Nr. (6.5)I-6825 nurodyta šių administracinių aktų apskundimo tvarka, t. y. minėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad minėtais administraciniais aktais pareiškėjo prašymas dėl mokymosi Lietuvos policijos akademijoje laikotarpio įskaitymo į stažą buvo nagrinėjamas iš esmės ir motyvuotai atmetamas, todėl šie administraciniai aktai nelaikytini informacinio pobūdžio administraciniais aktais, kaip tvirtina Fondo valdyba.

20. Teismas nustatė, jog pareiškėjui stažas apskaičiuotas bei netekto darbingumo pensija paskirta ir mokama vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 patvirtintais Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, todėl ginčo teisiniams santykiams taikytini būtent šie Nuostatai ir Pensijų įstatymas.

21. Teismas nurodė, kad Pensijų įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog šio straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodyti asmenys turi teisę gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją, jeigu jie atitinka šio įstatymo nustatytus valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo reikalavimus atitinkamos rūšies valstybinei socialinio draudimo pensijai skirti ir yra sukakę šio įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių ar pripažinti nedarbingais arba iš dalies darbingais, o tokiems asmenims mirus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka asmenis pripažinus mirusiais ar nežinia kur esančiais), – jų sutuoktiniai ir vaikai (įvaikiai). Viena iš valstybinių socialinio draudimo pensijų rūšių yra netekto darbingumo pensija (Pensijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punktas), dėl kurios dydžio skaičiuojant stažą byloje kyla ginčas. Pensijų įstatymo 32 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos priedas už stažo metus apskaičiuojamas taip pat kaip ir valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos priedas už stažo metus (241 straipsnis). Pensijų įstatymo 421 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensijos gavėjas pateikia papildomus duomenis apie valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilygintus laikotarpius (54 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1–9 punktai, 3 ir 4 dalys) ir susidaro pilni valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo metai, priedo už stažo metus dydis apskaičiuojamas iš naujo pagal naujus stažo duomenis nuo mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį pensijos gavėjas pateikė papildomus stažo duomenis, pirmosios dienos. Teismas taip pat vadovavosi Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktais, 54 straipsnio 4 dalimi, Nuostatų 191 punktu, kuriame numatyta, kad Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytu asmenų faktiniu karinės, pasienio ir vidaus reikalų tarnybos laiku laikomas laikotarpis nuo asmens paskyrimo į pareigūno ar kario pareigas dienos iki atleidimo iš tarnybos dienos. Laikotarpiai, kai šie asmenys buvo aukštųjų ir (ar) specialiųjų vidaus reikalų, saugumo, karo ir kitų mokyklų kursantais, klausytojais, Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytam faktiniam karinės, pasienio ir vidaus reikalų tarnybos laikui neprilyginami.

22. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog dėl vidaus reikalų sistemos specifikos ir joje esančių mokymo įstaigų veiklos pobūdžio administracinių teismų praktika mokymosi specialiose mokyklose tarnaujant vidaus reikalų sistemoje laikotarpius paprastai pripažįsta faktiniu vidaus reikalų tarnybos laiku (pvz., 2016 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1661-552/2016). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat akcentuota, kad Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytas faktinis karinės tarnybos laikas kiekvieno individualaus ginčo atveju yra vertinamoji aplinkybė, kuri turi būti nustatinėjama atsižvelgiant į pateiktus įrodymus (pvz., 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-1322/2014).

Nuostatų 23 punktas numato, kokiais dokumentais gali būti įrodomi Pensijų įstatymo 54 straipsnyje išvardyti valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilyginami laikotarpiai. Pareiškėjo tarnybos lapo kopija patvirtina, jog pareiškėjas Lietuvos policijos akademijos viršininko 1990 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. 8 priimtas dieninio skyriaus I kurso klausytoju ir laikotarpiu nuo 1990 m. rugsėjo 1 d. iki 1991 m. liepos 1 d. mokėsi Lietuvos policijos akademijoje. Tarnybos lapo duomenimis, 1991 m. birželio 28 d. Lietuvos policijos akademijos rektoriaus įsakymu Nr. 79 pareiškėjui suteikta policininko kvalifikacija ir jis nukreiptas dirbti į vidaus reikalų tarnybą.

Pareiškėjo darbo knygelės duomenimis, pareiškėjas 1991 m. liepos 1 d. priimtas į Klaipėdos vyriausiąjį policijos komisariatą, kuriame dirbo iki 1993 m. kovo 30 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Policijos departamento Viešosios policijos valstybinių įstaigų ir kitų svarbių objektų apsaugos rinktinės 1991 m. rugsėjo 19 d. įsakymas Nr. 63a/s patvirtina, kad pareiškėjas 1991 m. liepos 1 d. buvo priimtas į policininko pareigas. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas anksčiau nei kad 1991 m. liepos 1 d. buvo priimtas į policininko pareigas.

Taip pat nėra duomenų ir apie tai, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 1990 m. rugsėjo 1 d. iki 1991 m. liepos 1 d. dirbo policininku, gavo kokias nors išmokas už atliekamą tarnybą ar kitas išmokas, nuo kurių buvo skaičiuojamos privalomos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad pareiškėjui jo mokymosi Lietuvos policijos akademijoje laikotarpiu nuo 1990 m. rugsėjo 1 d. iki 1991 m. liepos 1 d. nebuvo mokamos kitos išmokos, išskyrus studento stipendija. Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas sprendė, kad pareiškėjas į policininko pareigas ir į vidaus reikalų tarnybą buvo priimtas tik baigęs Lietuvos policijos akademiją.

Vadinasi, toks laikotarpis negali būti pripažintas faktiniu vidaus reikalų tarnybos laiku. Panašią išvadą yra padaręs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nustatinėdamas paskyrimo į tarnybą momentą (pvz., 2016 m. vasario 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2460-602/2016). Minėtoje byloje teismas akcentavo, kad tarnyba vidaus reikalų sistemoje yra siejama tik su paskyrimu į atitinkamas pareigas.

23. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas į vidaus tarnybą buvo priimtas tik nuo 1991 m. liepos 1 d., priėjo išvadą, jog ginčo laikotarpis pagrįstai neįskaitytas į pareiškėjo stažą. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjo skunde nurodomoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (2016 m. spalio 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1089-525/2016; 2015 m. sausio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-552-6/2015; 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-1322/2014; 2012 m. liepos 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-1352/2012) buvo sprendžiamas klausimas dėl atsisakymo įskaičiuoti į tarnybos laiką mokymąsi aukštojoje ar specialiojoje mokykloje esant iš esmės skirtingoms faktinėms aplinkybėms. Minėtose bylose buvo nustatyta, jog asmenys (tose bylose pareiškėjai), kurie mokėsi specialioje ar aukštojoje mokykloje, jau buvo paskirti į atitinkamas pareigas ir mokymosi laikotarpiu turėjo pareigūnų statusą, be kita ko, jie gaudavo atlyginimą, buvo suteikiamos eilinės kasmetines atostogos kaip pareigūnui, vykdavo mokytis į mokymosi įstaigą pagal nukreipimą ir kt. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. balandžio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A756-793/2013 (kuria nagrinėjamoje byloje taip pat remiasi pareiškėjas) administracinę bylą perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo iš esmės dėl to, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė ir netyrė (nerinko įrodymų) ar pareiškėjui (toje byloje pareiškėjas) mokymosi laikotarpiu buvo mokamas atlyginimas, ar jis darbovietės buvo siunčiamas mokytis ir kt.

24. Teismas akcentavo, jog nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas buvo priimtas dirbti policininku tik baigęs Lietuvos policijos akademijoje dienines studijas, kad mokymosi laikotarpiu negavo jokio atlyginimo ar kitų išmokų, susijusių su tarnyba (išskyrus studento stipendiją). Šios aplinkybės neginčijamai patvirtina, kad pareiškėjas mokymosi Lietuvos policijos akademijoje laikotarpiu nebuvo priimtas į vidaus tarnybą ir joje netarnavo. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendė, jog nėra pagrindo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) vadovautis pareiškėjo nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje teismas mokymosi aukštojoje ar specialiojoje mokykloje laiką pripažįsta faktiniu vidaus reikalų tarnybos laiku.

25. Teismas nurodė, kad pareiškėjui netekto darbingumo pensija skirta vadovaujantis Pensijų įstatymu bei Nuostatais, tačiau ne Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymu. Vadinasi, mokymosi laikotarpis, kuris į stažą gali būti įskaitomas skiriant pareigūnų ir karių valstybinę pensiją pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, nebūtinai bus įskaitytas skiriant netekto darbingumo pensiją pagal Pensijų įstatymą bei Nuostatus. Atsižvelgiant į tai, kad Konstitucinio Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutarimu Nr. KT14-N8/2015 Pensijų įstatymo ir Nuostatų atitiktis Lietuvos Respublikos Konstitucijai nebuvo tirta, o valstybinio socialinio pensijos draudimo stažo apskaičiavimui ir pensijų skyrimui Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas netaikomas, todėl skiriant netekto darbingumo pensiją nėra pagrindo įskaityti pareiškėjo mokymosi Lietuvos policijos akademijoje laikotarpį. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, jog atsakovas teisėtai ir pagrįstai pareiškėjui skaičiavo netekto darbingumo pensiją vadovaudamasis Pensijų įstatymu ir Nuostatais. VSDFV Klaipėdos skyriaus 2016 m. spalio 27 d. sprendimas Nr. SIE-7727 atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalies bendruosius reikalavimus, keliamus administraciniam aktui, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo panaikinti. Dėl nurodytų motyvų taip pat nėra teisinio pagrindo naikinti skundžiamo VSDFV Klaipėdos skyriaus 2016 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. SIE-7727 teisėtumą ir pagrįstumą patvirtinančio Fondo valdybos 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimo Nr. (6.5)I-6825 bei įpareigoti VSDFV Klaipėdos skyrių iš naujo apskaičiuoti (perskaičiuoti) valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo pensijai gauti, įskaitant į šį stažą mokymosi Lietuvos policijos akademijos dieniniame skyriuje laikotarpį nuo 1990 m. rugsėjo 1 d. iki 1991 m. liepos 1 d.

III. 26. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 16 d. sprendimą ir priimti naują spendimą – tenkinti skunde nurodytus reikalavimus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

26.1. Teismo sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas ir diskriminacinis, nes teismas netinkamai vertino kai kurias ginčui reikšmingas aplinkybes, netinkamai taikė materialiosios teisės normas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

26.2. Pareiškėjas pateikė visus įrodymus pirmosios instancijos teismui, tačiau juos teismas įvertino netinkamai. Nors ir baigęs Lietuvos policijos akademiją pradėjo tarnybą Policijos departamento viešosios policijos valstybinių ir kitų svarbių objektų apsaugos rinktinėje policininko pareigose, tačiau siuntimą mokytis gavo iš kitos tarnybos – tuometinės Vilniaus miesto Transporto policijos. Šio siuntimo jis neturėjo, todėl teismui nepateikė, bet teismas šio įrodymo pateikti nepasiūlė, kaip įrodymų nerinko ir pats. Nors teismas ir remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A756-793/2013, kuria jis neva skunde rėmėsi be pagrindo, bet tuo pačiu netiria tų pačių aplinkybių, dėl kurių ta byla buvo grąžinama pakartotinam nagrinėjimui, t. y. ar pareiškėjas buvo darbovietės siunčiamas mokytis. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paminėtoje byloje nurodė, kad poįstatyminiais teisės aktais galima nustatyti tik socialinės apsaugos santykius reguliuojančių įstatymų įgyvendinimo tvarką.

26.3. Teismo sprendime nurodomoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (2016 m. vasario 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-2460-602/2016) buvo sprendžiamas klausimas dėl atsisakymo įskaičiuoti į tarnybos laiką mokymosi Policijos mokykloje laiką po 1995 m. sausio 1 d. Minėtoje byloje teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies (2007 m. sausio 18 d., 2012 m. spalio 2 d. redakcijos) 6 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriuo pripažino, kad Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 6 punktas tiek, kiek pagal jį asmenims, priimtiems tarnauti vidaus reikalų sistemoje pareigūnais, tarnybos laikui pensijai skirti nėra prilyginamas mokymosi aukštosiose Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų) mokyklose laikas po 1995 m. sausio 1 d., neprieštarauja (neprieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Tai ir buvo pagrindinis šios bylos akcentas. Tuo metu pareiškėjas mokėsi Lietuvos policijos akademijoje nuo 1990 m. rugsėjo 1 d. iki 1991 m. liepos 1 d., todėl jam nei teismo nurodoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutarimas negali būti taikomi. Atsižvelgiant į tai, VSDFV Klaipėdos skyrius bei VSDFV nepagrįstai neįtraukė laikotarpio nuo 1990 m. rugsėjo 1 d. iki 1991 m. liepos 1 d., kai jis mokėsi Lietuvos policijos akademijoje, į jo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo pensijai gauti.

27. Atsakovas VSDFV Klaipėdos skyrius atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

28. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo nurodytoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A756-793/2013 pažymėta, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. gruodžio 16 d. sprendime (administracinė byla Nr. A502-1643/2010) nustatytą faktą, jog asmeniui mokymosi laikotarpiu buvo mokamas atlyginimas, priedai bei atitinkama suma nuo viso atlyginimo į valstybės biudžetą, laikė esminiu konstatuojant jo mokymosi aukštojoje mokykloje laikotarpio atitiktį faktiniam tarnavimui vidaus reikalų sistemoje ir šį laikotarpį traktuojant sudedamąja to asmens valstybinio socialinio draudimo stažo laikotarpio dalimi. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad skundžiamas sprendimas, kuriuo mokymosi Lietuvos policijos akademijoje laikotarpis nepripažintas faktiniu vidaus reikalų tarnybos laiku, yra skubotas ir diskriminacinis. Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką dėl įrodymų byloje pateikimo ir vertinimo, atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjos teiginys, kad teismui nepateikus tuometinės Vilniaus miesto Transporto policijos siuntimo mokytis, kurio pareiškėjas neturėjo, teismas šio įrodymo pateikti nepasiūlė, kaip įrodymų nerinko ir pats. Atsakovo nuomone, minėtas dokumentas, įvertinus kitus byloje esančius dokumentus, nėra pakankamas įrodymas patvirtinti Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatų taikymo nepagrįstumą. Atkreipė dėmesį, kad nei pareiškėjo skunde, nei į bylą nagrinėjimo metu nebuvo pateikta informacija apie pareiškėjui išduotą siuntimą mokytis Lietuvos policijos akademijoje, kuris net ir negalėjo būti vertinamas kaip reikšmingas įrodymas nagrinėjant bylą.

29. Trečiasis suinteresuotas asmuo Fondo valdyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

30. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad teismas nesirėmė pareiškėjo pateikta teismo praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A756-793/2013). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2460-602/2016 aktualus toje nagrinėjamos bylos dalyje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl pareigūno statuso įgijimo momento. Šioje byloje teismas akcentavo, kad tarnyba vidaus reikalų sistemoje yra siejama tik su paskyrimu į atitinkamas pareigas. Be to, teismas pažymėjo, jog policijos mokyklų klausytojai policijos pareigūno statusą įgydavo tik po to, kai jie buvo paskirti į atitinkamas pareigas, o tam, kad pareigūnas būtų paskirtas į atitinkamas pareigas, jis prieš tai jau privalėjo atitikti pareigūnui keliamus reikalavimus. Todėl akivaizdu, kad apeliantas į policininko pareigas ir į vidaus reikalų tarnybą galėjo būti priimtas tik baigęs Lietuvos policijos akademiją. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad VSDFV Klaipėdos skyriaus 2016 m. spalio 27 d. sprendimas Nr. SIE-7727 atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalies bendruosius reikalavimus, keliamus administraciniam aktui, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo naikinti. Taip pat nėra pagrindo naikinti Fondo valdybos 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimą Nr. (6.5) I-6825 bei įpareigoti VSDFV Klaipėdos skyrių perskaičiuoti netekto darbingumo pensiją atsižvelgiant į mokymosi Lietuvos policijos akademijoje laikotarpį nuo 1990 m. rugsėjo 1 d. iki 1991 m. liepos 1 d.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 31. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl VSDFV Klaipėdos skyriaus 2016 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. SIE-7727, kuriuo netenkintas pareiškėjo 2016 m. spalio 18 d. prašymas įskaityti į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą 1990 m. rugsėjo 1 d. – 1991 m. liepos 1 d. laikotarpį, kai pareiškėjas buvo Lietuvos policijos akademijos dieninio skyriaus klausytojas, teisėtumo, Fondo valdybos 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimo Nr. (16.5)1-6825, kuriuo netenkintas pareiškėjo prašymas panaikinti VSDFV Klaipėdos skyriaus skundžiamą sprendimą, bei įpareigojimo VSDFV Klaipėdos skyrių iš naujo apskaičiuoti (perskaičiuoti) stažą valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo pensijai gauti.

32. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog VSDFV Klaipėdos skyrius, vadovaudamasis Pensijų įstatymu bei Nuostatais, 2014 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. PE_SP8-2370 nusprendė pareiškėjui paskirti 917,31 Lt per mėnesį valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją nuo 2014 m. birželio 2 d. iki 2015 m. birželio 30 d. VSDFV Klaipėdos skyrius 2014 m. liepos 2 d. sprendimu Nr. PE_SP8-2980 perskaičiavo pareiškėjo darbo stažą ir iš naujo jam paskyrė 917,50 Lt per mėnesį dydžio netekto darbingumo pensiją nuo 2014 m. birželio 2 d. iki 2015 m. birželio 30 d. VSDFV Klaipėdos skyriaus 2014 m. spalio 20 d. sprendimu Nr. PE_SP8-5006 pareiškėjui dar kartą perskaičiuota ir iš naujo paskirta 917,65 Lt per mėnesį dydžio netekto darbingumo pensija nuo 2014 m. birželio 2 d. iki 2015 m. birželio 30 d. Netekto darbingumo pensija perskaičiuota atsižvelgiant į Lietuvos ypatingojo archyvo 2014 m. rugsėjo 18 d. raštu Nr. P2-3578 pateiktą informaciją apie pareiškėjo paskyrimą į Policijos departamento viešosios policijos Valstybinių įstaigų ir kitų svarbių objektų apsaugos rinktinės policininko pareigas nuo 1991 m. liepos 1 d. VSDFV Klaipėdos skyrius, vadovaudamasis Pensijų įstatymo 42 straipsnio 4 dalimi bei Nuostatais, 2015 m. birželio 17 d. sprendimu Nr. PE_SP10-2709 nusprendė pareiškėjui mokėti 266,60 Eur per mėnesį valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. VSDFV Klaipėdos skyrius minėtu sprendimu į pareiškėjo stažą neįskaitė mokymosi Lietuvos policijos akademijoje laikotarpio.

33. Pareiškėjas 2016 m. spalio 18 d. kreipėsi į VSDFV Klaipėdos skyrių su prašymu įskaityti į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą 1990 m. rugsėjo 1 d. – 1991 m. liepos 1 d. laikotarpį, kai pareiškėjas buvo Lietuvos policijos akademijos dieninio skyriaus klausytojas. Nagrinėjamoje byloje skundžiamais sprendimais pareiškėjo prašymas nebuvo patenkintas.

34. VSDFV Klaipėdos skyrius minėtais sprendimais į stažą neįtraukė pareiškėjo mokymosi Lietuvos policijos akademijoje laikotarpio nuo 1990 m. rugsėjo 1 d. iki 1991 m. liepos 1 d. Atsakovo raštų į pareiškėjo prašymus turinys patvirtina, jog vadovaujantis Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 5 punktu, Nuostatų 191 punktu, pareiškėjui į stažą neįskaitytas mokymosi Lietuvos policijos akademijoje laikotarpis nuo 1990 m. liepos 1 d. iki 1991 m. liepos 1 d., kadangi tuo metu pareiškėjas buvo minėtos mokymo įstaigos dieninio skyriaus klausytojas ir toks laikotarpis Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytam faktiniam karinės, pasienio ir vidaus tarnybos laikui neprilyginamas.

35. Pirmosios instancijos teismas nustatė, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos personalo skyriaus 2016 m. lapkričio 18 d. rašte Nr. 54D-259 „Dėl mokymosi laiko įskaitymo į stažą“ nurodyta, kad pareiškėjo mokymosi Lietuvos policijos akademijoje laikas nuo 1990 m. rugsėjo 1 d. iki 1991 m. liepos 1 d. įskaitytas į pareiškėjo tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjui netekto darbingumo pensija skirta vadovaujantis Pensijų įstatymų bei Nuostatais, tačiau ne Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymu. Vadinasi, mokymosi laikotarpis, kuris į stažą gali būti įskaitomas skiriant pareigūnų ir karių valstybinę pensiją pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, nebūtinai bus įskaitytas skiriant netekto darbingumo pensiją pagal Pensijų įstatymą bei Nuostatus.

36. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: teismo sprendimas yra diskriminacinis, nes teismas netinkamai vertino kai kurias ginčui reikšmingas aplinkybes, netinkamai taikė materialiosios teisės normas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką; pareiškėjas pateikė visus įrodymus pirmosios instancijos teismui, tačiau juos teismas įvertino netinkamai, teismas nesiūlė pareiškėjui papildomų įrodymų, jų nereikalavo.

37. Pensijų įstatymo 421 straipsnio (2007 m. gegužės 10 d. įstatymo Nr. X-1115 straipsnio redakcija) 2 dalyje numatyta, kad jeigu senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensijos gavėjas pateikia papildomus duomenis apie valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilygintus laikotarpius (54 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1–9 punktai, 3 ir 4 dalys) ir susidaro pilni valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo metai, priedo už stažo metus dydis apskaičiuojamas iš naujo pagal naujus stažo duomenis nuo mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį pensijos gavėjas pateikė papildomus stažo duomenis, pirmosios dienos.

38. Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, prilyginami iki 1995 m. sausio 1 d. buvę šie laikotarpiai: faktinis karinės, pasienio ir vidaus reikalų tarnybos laikas (išskyrus tarnybą naikintojų būriuose ir batalionuose), būtinosios karinės tarnybos sovietinėje armijoje laikas, taip pat operatyvinės veiklos slaptųjų dalyvių, su kuriais buvo sudarytos rašytinės slapto bendradarbiavimo sutartys, slapto bendradarbiavimo laikotarpiai, kuriais pagal šias sutartis buvo mokamas atlygis, su sąlyga, kad šie asmenys bendradarbiavo ir po 1990 m. kovo 11 d. (5 punktas, 2010 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-958 redakcija). Pensijų įstatymo 54 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad šiame straipsnyje išvardyti laikotarpiai į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą įskaitomi Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nustatyta tvarka ir tik tuo atveju, jei už juos asmuo negauna kitos valstybės pensijos.

39. Nuostatų (2005 m. liepos 8 d. redakcija) 191 punkte (2011 m. liepos 13 d. nutarimo Nr. 836 punkto redakcija) nustatyta, kad Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytu asmenų faktiniu karinės, pasienio ir vidaus reikalų tarnybos laiku laikomas laikotarpis nuo asmens paskyrimo į pareigūno ar kario pareigas dienos iki atleidimo iš tarnybos dienos. Laikotarpiai, kai šie asmenys buvo aukštųjų ir (ar) specialiųjų vidaus reikalų, saugumo, karo ir kitų mokyklų kursantais, klausytojais, Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytam faktiniam karinės, pasienio ir vidaus reikalų tarnybos laikui neprilyginami.

40. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1089-525/2016, pasisakant dėl Nuostatų 191 punkto, pastebėta, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, vertindamas įstatymo ir poįstatyminio akto santykį, ne kartą yra konstatavęs, kad poįstatyminiu teisės aktu realizuojamos įstatymo normos, tačiau toks teisės aktas negali pakeisti paties įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios savo galia konkuruotų su įstatymo normomis. Vyriausybės nutarimu negalima keisti ar sąlygoti įstatymo normų, jų turinio. Kitaip būtų pažeistas konstitucinis įstatymų viršenybės poįstatyminių aktų atžvilgiu principas (Konstitucinio Teismo 1997 m. gruodžio 3 d. nutarimas, 1998 m. gegužės 6 d. nutarimas). Pagal Konstituciją pensinio aprūpinimo pagrindai, asmenys, kuriems skiriamos ir mokamos pensijos, pensijų skyrimo ir mokėjimo sąlygos, taip pat pensijų dydžiai nustatomi tik įstatymu (Konstitucinio Teismo 2003 m. liepos 4 d. nutarimas, 2003 m. gruodžio 3 d. nutarimas). Poįstatyminiais teisės aktais galima nustatyti tik socialinės apsaugos, socialinės paramos santykius reguliuojančių įstatymų įgyvendinimo tvarką. Poįstatyminiu aktu negalima nustatyti asmens teisės į pensiją atsiradimo sąlygų, taip pat riboti ar išplėsti (palyginti su ta, kuri nustatyta įstatymu) šios teisės apimties (Konstitucinio Teismo 1998 m. gegužės 6 d., 2004 m. kovo 5 d., 2005 m. vasario 7 d., 2007 m. spalio 22 d. nutarimai). Atsižvelgiant į minėtas Konstitucinio Teismo oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatas, Nuostatų 191 punktu, apribojančiu ratą asmenų, turinčių teisę į pensiją pagal Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytas sąlygas, nagrinėjamoje byloje neturi būti remiamasi. Tokios pozicijos laikomasi ir vyraujančioje administracinių teismų praktikoje (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-552-6/2015; 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1322/2014; 2013 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-793/2013; 2012 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1352/2012; 2011 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1038/2011).

41. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, kad Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytas faktinis karinės tarnybos laikas kiekvieno individualaus ginčo atveju yra vertinamoji aplinkybė, kuri turi būti nustatinėjama atsižvelgiant į pateiktus įrodymus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1322/2014). Dėl vidaus reikalų sistemos specifikos ir joje esančių mokymo įstaigų veiklos pobūdžio administracinių teismų praktika mokymosi specialiose mokyklose tarnaujant vidaus reikalų sistemoje laikotarpius paprastai pripažįsta faktiniu vidaus reikalų tarnybos laiku (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-552-6/2015).

42. Remiantis minėta teismų praktika, pirmosios instancijos teismas akcentavo, jog nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas buvo priimtas dirbti policininku tik baigęs Lietuvos policijos akademijoje dienines studijas, kad mokymosi laikotarpiu negavo jokio atlyginimo ar kitų išmokų, susijusių su tarnyba (išskyrus studento stipendiją). T. y., šios aplinkybės neginčijamai patvirtina, kad pareiškėjas mokymosi Lietuvos policijos akademijoje laikotarpiu nebuvo priimtas į vidaus tarnybą ir joje netarnavo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendė, jog nėra pagrindo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) vadovautis pareiškėjo nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje teismas mokymosi aukštojoje ar specialiojoje mokykloje pripažįsta faktiniu vidaus reikalų tarnybos laiku.

43. Minėta, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Personalo skyriaus 2016 m. lapkričio 18 d. rašte Nr. 54D-259 „Dėl mokymosi laiko įskaitymo į stažą“ nurodyta, kad pareiškėjo mokymosi Lietuvos policijos akademijoje laikas nuo 1990 m. rugsėjo 1 d. iki 1991 m. liepos 1 d. įskaitytas į pareiškėjo tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti. Šis raštas parengtas po skundžiamo atsakymo pateikimo pareiškėjui, byloje nėra duomenų, ar šis raštas buvo pateiktas nagrinėjant pareiškėjo skundą Fondo valdyboje ir, ar Fondo valdyba vertino šį faktą. Teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose taip pat nėra nurodoma viešojo administravimo subjektų nuomonė dėl šio rašto, t. y. stažo įskaitymo reikšmės nagrinėjamam klausimui ir teismas tokio vertinimo nepateikė. Teismas nenagrinėjo klausimo, kokiu pagrindu ir kada buvo sprendžiamas minėtas klausimas dėl stažo įskaitymo į pareiškėjo tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti. Teismas nevertino, kodėl skirtingų viešojo administravimo subjektų spręstas analogiškas klausimas, kuris nustatomas remiantis tais pačiais kriterijais (suformuluotais minėtoje teismų praktikoje) yra išnagrinėtas skirtingai, ar tai nepažeidžia konkrečiu atveju pareiškėjo teisių.

44. Pažymėtina, kad kaip galima būtų spręsti iš bylos šalių procesinių dokumentų pareiškėjo 2016 m. spalio 18 d. prašymas, paduotas VSDFV Klaipėdos skyriui, su reikalavimu įskaityti į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą 1990 m. rugsėjo 1 d. – 1991 m. liepos 1 d. laikotarpį, kai pareiškėjas buvo Lietuvos policijos akademijos dieninio skyriaus klausytojas, buvo grindžiamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1089-525/2016 pateiktais išaiškinimais. Skundžiamų sprendimų turinys patvirtina, kad viešojo administravimo subjektai apsiribojo paaiškinimu, kad nutartis nesusijusi su pareiškėjo teisėmis ir pareigomis. Pirmosios instancijos teismas nevertino, ar viešojo administravimo subjektų sprendimai šiuo požiūriu yra teisėti, ar tinkamai buvo išnagrinėtas klausimas, dėl kurio kreipėsi pareiškėjas, ar viešojo administravimo subjektas vadovavosi minėtais kriterijais suformuotais teismų praktikoje, ar vertino įrodymus (kokius įrodymus), ar nebuvo pažeistas konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas viešojo administravimo subjektui nesivadovaujant teismų praktikoje suformuotomis teisės aiškinimo taisyklėmis. Pažymėtina, kad byloje nėra pareiškėjo minėto prašymo, kurį išnagrinėjus priimti skundžiami aktai. Suinteresuoto asmens kreipimasis į viešojo administravimo instituciją yra vienas iš svarbių dokumentų, turinčių reikšmės administracinės bylos dalyko nustatymui, o kartu ir bylos išnagrinėjimui. Teismui nagrinėjant klausimą dėl viešojo administravimo subjektų sprendimų teisėtumo, turi būti pateikti visi dokumentai, kuriais remiantis priimti skundžiami sprendimai, nagrinėjamu atveju tai turėtų būti pensijos byla.

45. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo motyvų apie netinkamą įrodinėjimo procesą pirmosios instancijos teisme pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nėra aiškiai reglamentuotas įrodinėjimo procesas (įrodinėjimo priemonės, jų rinkimo, vertinimo tvarka) viešojo administravimo subjektui nagrinėjant tam tikrą klausimą ir priimant administracinį sprendimą. Teisėtumo principas, pareiga pagrįsti administracinį sprendimą faktiniais duomenimis, įpareigoja viešojo administravimo subjektą prieš priimant administracinį sprendimą surinkti faktinius duomenis, būtinus sprendimo priėmimui bei juos įvertinti. Įrodinėjimo procesas viešojo administravimo institucijoje turėtų vykti atsižvelgiant taip pat į tam tikrą sritį reguliuojančius teisės aktus, pagal kurių reikalavimus nustatomi administracinėje byloje nagrinėtini faktai <...> bei įrodinėjimo priemonės, kurios yra nustatytos atitinkamą sritį reglamentuojančiuose teisės aktuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 2 d. nutartis byloje Nr. A-511-602/2018). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnis įtvirtina administracinio teismo kompetenciją nagrinėti viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų teisėtumą, t. y. vykdyti viešojo administravimo subjektų kontrolę. Taigi viešojo administravimo subjektas privalo teisingai nustatyti faktines aplinkybes, reikšmingas nagrinėjamam klausimui, surinkti įrodymus, būtinus administracinio sprendimo priėmimui, o administracinis teismas tik patikrina, ar minėtas pareigas viešojo administravimo subjektas atliko teisingai, todėl įrodinėjimas administraciniame teisme yra tik subsidiaraus pobūdžio, teismas gali tik papildyti įrodinėjimo procesą (ABTĮ 80 str.). Ginčo santykius reguliuojantys teisės aktai įtvirtina asmens besikreipiančio dėl pensijos perskaičiavimo pareigą pateikti papildomus duomenis, t. y. įrodymus apie valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilygintus laikotarpius (Pensijų įstatymo 421 straipsnio 2 dalis). Taigi nagrinėjamoje byloje teismas turi įvertinti viešojo administravimo subjektų atliktą faktinių duomenų rinkimą ir vertinimą (įrodinėjimo procesą), kas, kaip minėta, nagrinėjamoje byloje nebuvo padaryta.

46. Remiantis ABTĮ 3 straipsniu teismas gali tinkamai patikrinti viešojo administravimo subjekto sprendimo arba atsisakymo priimti sprendimą teisėtumą įvertinęs, ar viešojo administravimo subjektas surinko klausimo nagrinėjimui būtinus įrodymus, ar tinkamai juos vertino, ar tinkamai taikė materialinės teisės normas. Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo minėtų bylos aspektų, dalis kurių buvo nurodoma pareiškėjo procesiniuose dokumentuose, todėl jie negali būti nagrinėjami vien apeliacinės instancijos teisme. Remiantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas dėl minėtų proceso teisės normų pažeidimo, dėl kurių galėjo būti neteisingai išspręsta byla, ir byla turi būti perduota nagrinėti iš naujo (ABTĮ 146 str. 1 d., 145 str., 144 str. 1 d. 4 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo E. Ž. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 16 d. sprendimą ir perduoti bylą Regionų apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan