2023-01-25 Nr. AB-2068-3-62-3-02890-2021-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-276-662/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02890-2021-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko (pranešėjas) ir Ernesto Spruogio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (teisių perėmėjas po reorganizavimo – Lietuvos kalėjimų tarnyba), trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (teisių perėmėjas po reorganizavimo – Lietuvos kalėjimų tarnyba), dėl turtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas D. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) 127,09 Eur turtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas taip pat prašė atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2021 m. liepos mėnesį Pravieniškių PN-AK gavo antstolės B. Č. vardu antstolio padėjėjos A. Ž. parengtą ir pasirašytą 2021 m. liepos 22 d. patvarkymą Nr. S-21-129-13002 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (toliau – ir Patvarkymas). Pareiškėjas teigė, jog kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 5 straipsnio 3 dalį, bausmės vykdymo įstaiga gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais, o Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 613 straipsnio 2 dalis imperatyviai įtvirtina, kad antstolio patvarkymą turi pasirašyti antstolis.

3. Minėto Patvarkymo pagrindu 2021 m. rugpjūčio 2 d. Pravieniškių PN-AK nuo jo gautų pajamų areštavo 135 Eur sumą, todėl jis su 2021 m. rugpjūčio 12 d. skundu kreipėsi į administraciją dėl galbūt neteisėtų veiksmų, kadangi Patvarkymas priimtas netinkamo subjekto pagal įstatymą, todėl Pravieniškių PN-AK neturėjo teisinio pagrindo jį vykdyti ir areštuoti 135 Eur ir todėl pareiškėjas reikalavo areštuotą sumą grąžinti. Nurodė, jog 2021 m. rugpjūčio 27 d. jis gavo raštą Nr. 7-3918, kuriuo Pravieniškių PN-AK pripažino netikslumą dėl areštuotos 7,91 Eur sumos ir ją grąžino, tačiau likusią 127,09 Eur sumą vertino kaip areštuotą teisėtai ir 2021 m. rugsėjo 8 d. pervedė į minėtame Patvarkyme nurodytą antstolės B. Č. atsiskaitomąją sąskaitą. Pareiškėjas dėl neteisėtų jo asmeninių lėšų arešto kreipėsi į Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktorių, kuris skundą atmetė.

4. Pareiškėjas akcentavo, jog jis ginčą kelia dėl Pravieniškių PN-AK atlikto konkretaus veiksmo – 2021 m. rugpjūčio 2 d. atlikto jam priklausančios 127,09 Eur sumos arešto teisėtumo tik pataisos įstaigos veiklos teisėtumo prasme ir antstolio, jo padėjėjo veiklos teisėtumas nėra kilusio ginčo dalis, todėl šio ginčo nagrinėjimas, jo rezultatas neturi įtakos antstolio, jo padėjėjo teisėms ar teisėtiems interesams.

5. Pareiškėjo įsitikinimu, turėdama BVK 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą tiesioginę pareigą veikti tik įstatyme nustatyta tvarka, pataisos įstaiga gali vykdyti tik tokius įstaigoje gautus dokumentus, kurie atitinka nacionaliniais įstatymais nustatytą tvarką, todėl privaloma individualiai vertinti kiekvieno įstaigoje gauto vykdomojo dokumento atitiktį nacionaliniam įstatyminiam reguliavimui, kiek tai priklauso pataisos įstaigos kompetencijai, prieš tą dokumentą vykdant. Nagrinėjamu atveju nacionalinis teisinis reguliavimas dėl subjekto, kuris gali priimti antstolio patvarkymą, yra akivaizdus ir vienareikšmiškai įtvirtintas CPK 613 straipsnio 2 dalyje. Taigi, Pravieniškių PN-AK neteisėtai 2021 m. rugpjūčio 2 d. areštavo jo 127,09 Eur sumą ir šiuo neteisėtu veiksmu sukėlė jo patirtą turtinę žalą.

6. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7. Atsiliepime nurodė, kad Pravieniškių PN-AK iš nuteistojo asmeninės sąskaitos vykdė 2021 m. liepos 22 d. antstolės B. Č. Patvarkymą, kuriame nurodyta, jog, vadovaujantis CPK 688 straipsniu, areštuojama 98,13 Eur skolos ir 28,96 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 127,09 Eur iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių pataisos namų sąskaitoje. Iš pareiškėjo gautų pajamų 2021 m. rugpjūčio 2 d. buvo areštuota 135,00 Eur pagal minėtą antstolės Patvarkymą ir per daug išskaičiuota 7,91 Eur suma buvo grąžinta į pareiškėjo asmeninę sąskaitą. Pravieniškių PN-AK pažymėjo, kad 2021 m. rugpjūčio 27 d. raštu Nr. 7-3918 „Dėl atsakymo į nuteistojo prašymą ir skundą pateikimo“ išnagrinėjo pareiškėjo skundą. Kalėjimų departamentas 2021 m. spalio 27 d. raštu Nr. 2S-3823 „Dėl skundo nagrinėjimo“ Pravieniškių PN-AK darbuotojų veiksmuose galiojančių teisės aktų pažeidimų nenustatė. Pravieniškių PN-AK darbuotojai veikė taip, kaip turėjo veikti pagal teisės aktų reikalavimus, todėl atlyginti pareiškėjui turtinę žalą nėra jokio pagrindo.

II. 8. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. kovo 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

9. Teismas apžvelgė CPK 613 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą.

10. Buvo nustatyta, kad pagal 2021 m. liepos 22 d. antstolės B. Č. Patvarkymą Pravieniškių PN-AK iš pareiškėjo asmeninės sąskaitos 2021 m. rugpjūčio 2 d. areštavo 135,00 Eur sumą, tačiau 7,91 Eur per daug išskaičiuotą sumą grąžino į pareiškėjo asmeninę sąskaitą; taip pat nustatyta, kad pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 12 d. su skundu kreipėsi į Pravieniškių PN-AK direktorių dėl galbūt neteisėtų pareigūnų veiksmų tuo aspektu, kad Patvarkymas priimtas akivaizdžiai netinkamo subjekto, todėl Pravieniškių PN-AK neteisėtai iš jo pajamų areštavo 135,00 Eur sumą. Teismas nustatė, kad Pravieniškių PN-AK 2021 m. rugpjūčio 27 d. raštu Nr. 7-3918 „Dėl atsakymo į nuteistojo prašymą ir skundą pateikimo“ paaiškino, kad, vadovaujantis Antstolių įstatymo 30 straipsnio 2 dalimi, antstolio padėjėjas negali atlikti veiksmų, susijusių su turto realizavimu. Pagal to paties įstatymo 30 straipsnio 1 dalį, antstolio padėjėjas turi teisę antstolio vardu ir jo rašytiniu įgaliojimu atlikti procesinius veiksmus, teikti šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nurodytas paslaugas, išskyrus faktinių aplinkybių konstatavimą, įkeisto kilnojamojo turto realizavimą aukciono tvarka, vykdomosios bylos iškėlimą ar sustabdymą, vykdomojo dokumento grąžinimą, turto realizavimą, išieškotų piniginių lėšų paskirstymą išieškotojams, vykdymo išlaidų skaičiavimą; pažymėjo, jog minėtas įstatymas nenustato pareigos antstolio padėjėjui prie siunčiamų procesinių dokumentų pridėti rašytinį įgaliojimą; pareiškėjui buvo paaiškinta, kad skundą dėl antstolio procesinių veiksmų turi teisę pateikti antstoliui teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėjas, nesutikdamas su Pravieniškių PN-AK atsakymu, su skundu kreipėsi į Kalėjimų departamentą, kuris 2021 m. spalio 27 d. raštu Nr. 2S-3823 „Dėl skundo nagrinėjimo“ pareiškėjui atsakė, kad pareigūnų veiksmuose galiojančių teisės aktų pažeidimų nenustatė.

11. Teismas pažymėjo, kad ir Pravieniškių PN-AK, ir Kalėjimų departamento atsakymai pareiškėjui laikytini teisėtais ir pagrįstais, nes nenuginčyti teismo tvarka.

12. Remdamasis viešai prieinamais duomenimis, skelbiamais vykdant Antstolių įstatymo 28 straipsnio 4 dalį, teismas nustatė, kad A. Ž. įrašyta į antstolių padėjėjų sąrašą kaip antstolės B. Č. padėjėja. Teismas pažymėjo, kad pagal Antstolių įstatymo 30 straipsnio 1 dalį, antstolio padėjėjas turi teisę antstolio vardu ir jo rašytiniu įgaliojimu atlikti procesinius veiksmus, teikti šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nurodytas paslaugas, išskyrus faktinių aplinkybių konstatavimą, įkeisto kilnojamojo turto realizavimą aukciono tvarka, vykdomosios bylos iškėlimą ar sustabdymą, vykdomojo dokumento grąžinimą, turto realizavimą, išieškotų piniginių lėšų paskirstymą išieškotojams, vykdymo išlaidų skaičiavimą. Teismo vertinimu, byloje nebuvo duomenų, jog šiuo atveju antstolės B. Č. padėjėjos A. Ž. veiklos vykdymo apimtis būtų susiaurinta, apribojant jos galimybę CPK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka vykdant antstolei B. Č. pateiktus vykdomuosius dokumentus ir teismo pavedimus, jos vardu parengti, pasirašyti ir išsiųsti ar kitu būdu įteikti asmenims, iš kurių vykdomas išieškojimas, raginimus, patvarkymus ir kitus procesinius dokumentus. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo teiginiai, jog Pravieniškių PN-AK pareigūnai, neįsitikinę, jog Patvarkymas priimtas akivaizdžiai netinkamo subjekto, neturėdami teisinio pagrindo ir galimybės jį vykdyti, neteisėtai areštavo iš jo asmeninės sąskaitos Patvarkyme nurodytą sumą, yra nepagrįsti, kadangi pareigūnai, vykdydami antstolės B. Č. vardu padėjėjos A. Ž. parengtą ir pasirašytą Patvarkymą, jokių neteisėtų veiksmų neatliko.

13. Įvertinęs nurodytų aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų visumą, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos turtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Pravieniškių PN-AK) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Teismas nurodė, kad nenustačius žalos atsiradimo fakto ir atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Teismas nenustatė teisinio pagrindo priteisti pareiškėjui turtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės ir jo skundą atmetė.

III. 14. Pareiškėjas D. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 24 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

15. Pareiškėjas pažymi, kad jis ginčą kėlė dėl Pravieniškių PN-AK atlikto jam priklausančios 127,09 Eur sumos arešto teisėtumo tik pataisos įstaigos veiklos teisėtumo prasme. Pareiškėjo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas šiurkščiai pažeidė jo teises, vienašališkai pašalino iš bylos nurodytą atsakovą – Pravieniškių PN-AK ir jį pakeitė į Lietuvos valstybę, atstovaujamą Pravieniškių PN-AK. Teismas nagrinėjo bylą tik dėl turtinės žalos atlyginimo ir skundą atmetė, kad žalos atlyginimo neva pareiškėjas prašė neginčydamas ją lėmusio veiksmo teisėtumo. Taigi teismas neapgynė pažeistų pareiškėjo teisių, neatskleidė bylos esmės. Pareiškėjui neaišku, kodėl buvo pakeistas bylos numeris, nors teisminio proceso numeris liko toks pat.

16. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo išvada, kad Pravieniškių PN-AK ir Kalėjimų departamento atsakymai laikytini teisėtais ir pagrįstais, kadangi jis jų neginčijo, pabrėžia, kad patys raštai nesusiję su skundžiamu veiksmu – lėšų areštu. O tai, kad pareiškėjas jų neginčijo, teisme ginčą nagrinėti iš esmės netrukdė.

17. Pareiškėjo vertinimu, pašalinus iš bylos jo nurodytą atsakovą, dingo pareiškėjo skundžiamo veiksmo – pataisos įstaigos atlikto lėšų arešto – teisėtumo tikrinimo poreikis, tačiau teismas sprendime vis dėlto šį klausimą vertino ir argumentavo bei pateikė išvadas dėl skundžiamo veiksmo teisėtumo, nepaisydamas ginčo ribų ir galbūt pažeisdamas kitų, byloje nedalyvavusių, asmenų teises bei teisėtus interesus.

18. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad teismas konstatavo antstolės padėjėjos A. Ž. veiklos teisėtumą, nors pats pripažino, kad byloje nėra duomenų apie A. Ž. veikos apimtį. Teismas akcentavo, jog Antstolių įstatymas antstolio padėjėjui leidžia atlikti tam tikrus veiksmus tik esant antstolio įgaliojimui, tačiau teismas net neturėjo duomenų, ar atitinkamas įgaliojimas egzistuoja. Pareiškėjo teigimu, teismas savo išvadas dėl A. Ž. veiklos teisėtumo grindė prezumpcijomis apie tai, kad atitinkamas įgaliojimas egzistuoja, ir ignoravo CPK 613 straipsnio 2 dalies imperatyvią nuostatą, kad antstolio patvarkymą turi pasirašyti pats antstolis, kuri iš esmės leidžia konstatuoti, kad šiuo atveju aptariamo įgaliojimo apskritai negali būti. Vien tik duomenų neturėjimas apie antstolio veiklos apribojimą tikrai nėra pakankamas pagrindas teismui konstatuoti antstolio padėjėjo veiklos teisėtumą tokiame kontekste ir nėra pakankamas pagrindas konstatuoti skundžiamo pataisos įstaigos veiksmo (lėšų arešto) teisėtumą šioje byloje. Teismo išvados teisiškai nepagrįstos.

19. Pareiškėjas teigia, kad buvo pasisakyta dėl A. Ž. veiklos teisėtumo, konstatuota, kad Pravieniškių PN-AK veikė teisėtai. Tačiau minėti asmenys nebuvo bylos šalimis, todėl manytina, kad teismas išsprendė klausimus dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatas. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog 2021 m. lapkričio 30 d. nutartyje, nustatant jam terminą pašalinti skundo trūkumus, teismas pats siūlė trečiuoju suinteresuotu asmeniu įtraukti A. Ž., kadangi jos teisėms ir pareigoms bylos išsprendimas gali daryti įtaką, nors, pareiškėjo įsitikinimu, A. Ž. veiklos teisėtumas nėra keliamo ginčo dalis. Ginčo esmė buvo grindžiama tik įstatymo nuostatomis ir tik pataisos įstaigos veiklos teisėtumo aspektu, t. y. tik tiek, kiek pati pataisos įstaiga savo veikloje privalo vadovautis nacionaliniais įstatymais.

20. Pareiškėjas taip pat nurodo, jog savo skunde pirmosios instancijos teismui buvo suformulavęs du galutinius reikalavimus, antruoju reikalavimu teismo prašė priteisti atlyginti bylos nagrinėjimo išlaidas (t. y. 30 Eur žyminio mokesčio sumą), prie skundo kartu buvo pridėjęs šio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą. Nors jau minėtoje 2021 m. lapkričio 30 d. nutartyje dėl skundo trūkumų pašalinimo teismas paaiškino, kad minimas žyminio mokesčio kvitas netinka, nes tas žyminis mokestis kitoje byloje teismo priimta nutartimi yra grąžintas (tą patį kvitą pareiškėjas pateikė nežinodamas, kad tokiu atveju tas pats kvitas dėl sumokėto, bet iš valstybės realiai neatsiimto, žyminio mokesčio nebetinka), tačiau skundžiamame sprendime tuo klausimu nėra niekaip pasisakyta, pareiškėjui negrąžintas minimas kvitas, ignoruotas vienas iš galutinių skundo reikalavimų. Pareiškėjas nurodo, kad teismas pasiliko dokumentą, kuris, tikėtina, pareiškėjui yra reikalingas susigrąžinti žyminį mokestį iš valstybės. Minimas dokumentas šiuo atveju pareiškėjui turėjo būti grąžintas.

21. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

22. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK nurodo, kad teismas padarė pagrįstą išvadą, kad, nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą, todėl šioje byloje yra pagrindas atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nenurodė, kad pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes, kad nepasisakęs dėl kurių nors pareiškėjo pateiktame skunde keliamų klausimų ar argumentų, kuriuos jis buvo išdėstęs ginčo nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme. Apeliantas nenurodė, kad pirmosios instancijos teismas byloje būtų pažeidęs kokias nors proceso ar materialiosios teisės normas.

23. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Kalėjimų departamentas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai taikė materialiosios teisės normas, proceso teisės normų nepažeidė bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 24. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl turtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš Pravieniškių PN-AK veiksmų pagal antstolio Patvarkymą areštavus ir pervedus į antstolio depozitinę sąskaitą pareiškėjui priklausiusias pinigines lėšas, atlyginimo.

25. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš būtinųjų sąlygų valstybės deliktinei atsakomybei kilti, pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, neišsprendė visų skunde reikštų reikalavimų, padarė proceso teisės pažeidimus. Pareiškėjas akcentuoja, kad jis ginčą kėlė dėl Pravieniškių PN-AK veiksmų neteisėtumo tuo aspektu, kad pataisos įstaiga vykdė Patvarkymą, parengtą antstolio padėjėjo, t. y. veikė akivaizdžiai neteisėtai pagal CPK 613 straipsnio 2 dalį.

26. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

27. Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas skunde suformulavo reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo, turtinę žalą jis kildino iš, jo teigimu, neteisėtų Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmų. Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas šį reikalavimą priėmė 2021 m. gruodžio 22 d. nutartimi, kurioje, be, kita ko, nutarė atsakovu byloje laikyti Lietuvos valstybę, atstovaujamą Pravieniškių PN-AK.

28. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (2 d.). Šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (3 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (4 d.).

29. Taigi, pagal minėtą teisinį reguliavimą bylose dėl žalos atlyginimo pagal CK 6.271 atsakovu yra Lietuvos valstybė, atstovaujama atitinkamos valdžios institucijos – šiuo atveju Pravieniškių PN-AK, dėl kurios pareigūnų veiksmų neteisėtumo, kaip teigė pareiškėjas, jam kilo turtinė žala. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisiškai nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas vertino Pravieniškių PN-AK, kuris nebuvo bylos šalimi, pareigūnų veiksmus ir taip pažeidė proceso teisės normas. Teisėjų kolegijos vertinimu, deklaratyvūs pareiškėjo teiginiai, kad teismas nusprendė dėl į bylą neįtrauktų asmenų (t. y. antstolės padėjėjos) teisių ir pareigų, kadangi vien šio asmens paminėjimas teismo procesiniame sprendime savaime nereiškia, kad teismo sprendimas tokio pobūdžio administracinėje byloje turės įtakos antstolės padėjėjos teisėms ir pareigoms.

30. Byloje nustatyta, kad Pravieniškių PN-AK gavo antstolės B. Č. 2021 m. liepos 22 d. patvarkymą Nr. S-21-129-13002 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kuris buvo parengtas ir pasirašytas antstolio padėjėjos A. Ž.. Pravieniškių PN-AK šio patvarkymo nurodymus įvykdė.

31. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog Pravieniškių PN-AK veikė teisėtai, kadangi buvo vykdomas antstolės padėjėjos pasirašytas Patvarkymas, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 594 straipsnio 1 dalį antstolio procesinę veiklą kontroliuoja apylinkės teismo, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, – teismo rūmų, kurių veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, teisėjas. Šios kontrolės metu patikrinami ir patvirtinami šio Kodekso VI dalyje nurodyti antstolio surašyti vykdymo proceso dokumentai. Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje, esant konkrečioms aplinkybėms, antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2012 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2012; 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013).

32. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika tokio pobūdžio bylose (žr., pvz., 2016 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1377-822/2016; 2017 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-482-602/2017; 2018 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-519-502/2018 ir kt.) patvirtina, kad pataisos įstaiga, gavusi teisėtą antstolio patvarkymą dėl pareiškėjo sąskaitoje esančių piniginių lėšų arešto ir areštuotų lėšų pervedimo į antstolio nurodytą depozitinę sąskaitą, šį patvarkymą privalo vykdyti, pervesdama skolininko pinigų sumas, išskyrus nustatytas CPK 739 straipsnyje, iš kurių išieškojimas nėra galimas.

33. Iš nurodyto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos seka, kad Pravieniškių PN-AK (taip pat ir administracinis teismas) neturi įstatymuose įtvirtintos kompetencijos ir įgaliojimų tirti antstolių patvarkymų teisėtumą. Bendrosios kompetencijos teismų praktika patvirtina, kad nagrinėjant skundus dėl antstolių procesinių veiksmų (t. y. ir patvarkymų) teisėtumo, be kita ko, yra vertinama, ar antstolio padėjėjas turėjo teisę veikti antstolio vardu ir priimti patvarkymą (žr., pvz., Šiaulių apygardos teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-172-440/2022; Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-494-479/2019). Todėl pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia apeliantas, padarė pagrįstą išvadą, kad Pravieniškių PN-AK, įvykdžiusi Patvarkymo nurodymus, jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo jokių duomenų, patvirtinančių antstolės padėjėjos įgaliojimus, neturi teisinės reikšmės ir šios išvados nepaneigia.

34. Nenustačius Lietuvos valstybės atstovo neteisėtų veiksmų, viešoji atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negalima.

35. Sutiktina su pareiškėju, kad jis skunde buvo suformulavęs prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, tačiau šio prašymo pirmosios instancijos teismas nesprendė. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 97 straipsnį teismas, priėmęs byloje sprendimą, gali proceso dalyvių pareiškimu, taip pat savo iniciatyva priimti papildomą sprendimą, jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per keturiolika kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (ABTĮ 97 str. 1 d. 3 p., 2 d.). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas kėlė klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo. Be to, pirmosios instancijos teismui atmetus pareiškėjo skundą, laikytina, kad teismo sprendimas buvo priimtas ne pareiškėjo naudai ir pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė, kad pareiškėjas patyrė ir pagrindė bylinėjimosi išlaidas nagrinėjamoje byloje.

36. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, pritardama pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytiems motyvams ir jų nekartodama (šiuo aspektu žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016; kt.), teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs ginčui teisingai išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė proceso ir materialiosios teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo D. K. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Audrius Bakaveckas

Ernestas Spruogis