2020-11-30 Nr. BB-6080-1-01-1-38207-2018-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-5303/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38207-2018-4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. lapkričio 30 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Dalios Bajerčiūtės ir Arvydo Daugėlos, susipažinusi su nuteistojo E. B. (E. B.) kasaciniu skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 12 d. nuosprendžio bei Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. rugsėjo 29 d. nutarties ir baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

Nuteistasis E. B. kasaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamus teismų sprendimus ir bylą nutraukti arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasatorius nurodo, kad jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį nesant jo veiksmuose nusikaltimo sudėties (BK 2 straipsnio 3 dalis). Byloje nėra jokių duomenų, neginčijamai patvirtinančių, kad jis (nuteistasis) kaip nors susijęs su minėta nusikalstama veika. Kasatorius teigia, kad teismai detaliai neatliko įrodymų analizės, nemotyvavo, kokių įrodymų pagrindu nustatoma jo kaltė, nemotyvuotai nevertino jo nekaltumą patvirtinančių įrodymų, padarė nepagrįstas išvadas dėl jo kaltės, taip pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio nuostatas bei sprendimų surašymo taisykles (BPK 305 straipsnio 1 dalis), o apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl visų jo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų bei neišnagrinėjo jo gynėjo apeliacinio skundo (tik nurodė, kad skundo argumentai yra panašūs į nuteistojo skundo motyvus). Taip pat kasatorius teigia, kad teismai kaltę grindė nepatikimais įrodymais – liudytojų E. P. ir E. J., susijusių su kitu ikiteisminiu tyrimu Nr. 01-1-58171-18, kuriame jis (E. B.) buvo pripažintas nukentėjusiuoju, parodymais, kurių nepatvirtina kiti įrodymai. Be to, teismai tinkamai nemotyvavo, kodėl tenkino nukentėjusiųjų ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo.

Nuteistojo E. B. kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Pagal BPK 368 straipsnio 2 dalį kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą. Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

Nors kasaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 182 straipsnio 2 dalį) ir padarė esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, tačiau, kaip matyti iš skundo turinio, šiuos teiginius kasatorius grindžia nesutikimu su teismų atliktu įrodymų (nuteistojo D. K., liudytojų E. P., E. P. ir E. J. parodymų) vertinimu bei nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.

Pažymėtina, kad faktinių bylos aplinkybių nustatymas bei duomenų pripažinimas įrodymais, jų tyrimas ir vertinimas yra pirmosios bei apeliacinės instancijų teismų prerogatyva. Kasacinės instancijos teismas bylos įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja, o teisės taikymo aspektu tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimus, kai yra bent vienas iš BPK 369 straipsnyje nustatytų kasacijos pagrindų. Dėl to kasaciniame skunde turi būti keliami teisės taikymo ir aiškinimo, o ne fakto ar kiti ne su baudžiamojo įstatymo taikymo ir esminiais BPK pažeidimais susiję klausimai. Proceso dalyviui nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.

Kasatorius deklaratyviai teigia, kad teismai tinkamai nemotyvavo, kodėl tenkino nukentėjusiųjų ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo, kadangi nenurodo teisinių argumentų, jog šiuo klausimu teismų sprendimai priimti, aiškiai netinkamai taikant civilinės teisės normas ar iš esmės pažeidžiant BPK normas, reguliuojančias civilinio ieškinio nagrinėjimą ir išsprendimą baudžiamojoje byloje.

Nors nuteistasis ir nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai neišnagrinėjo jo apeliacinio skundo, tačiau iš paduoto kasacinio skundo turinio matyti, kad šis teiginys iš esmės deklaratyvus, nes nenurodyta, kokių konkrečiai esminių argumentų teismas neišnagrinėjo.

Taigi nagrinėjamu atveju kasacinio skundo teiginių, kuriais savaip interpretuojami bylos duomenys ir pateikiama subjektyvi nuomonė dėl jų vertinimo, nėra pagrindo pripažinti tinkamais teisiniais argumentais BPK 368 straipsnio 2 dalies prasme.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 punktu, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo E. B. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Artūras Ridikas

Dalia Bajerčiūtė

Arvydas Daugėla