fcec2e2f-1f9d-426f-b534-d764db302d32 · Lietuvos apeliacinis teismas

 Baudžiamoji byla Nr. 1A-127-478/2023

Proceso Nr. 1-04-6-00030-2020-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.18.8.4; 1.2.18.10; 1.2.29.1.1; 2.4.6.1

(S)

LIETUVOS Apeliacinis teismas

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. liepos 5 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Liudvinavičienės,

sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei, Ingai Jurgaitienei,

dalyvaujant prokurorei Jūratei Radišauskienei,

gynėjui advokatui Irmantui Balčiūnui,

nuteistajam D. B.,

ekspertui Linui Markūnui,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos bÅ«du iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo D. B. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 24 d. nuosprendžio, kuriuo D. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 2 dalį ir nubaustas:

– pagal BK 300 straipsnio 1 dalį - 100 MGL (5 000 eurų) dydžio bauda;

– pagal BK 222 straipsnio 1 dalį - 200 MGL (10 000 eurų) dydžio bauda;

– pagal BK 220 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bei sudėjimo bÅ«dais ir D. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams ir 200 MGL (10 000 eurų) dydžio bauda, kuriÄ nuteistasis per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi sumokėti į teritorinės Mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ .

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 5 punktu ir 8 punktu, D. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas iÅ¡ dalies atidėtas, nustatant, kad po nuosprendžio įsiteisėjimo D. B. turi nedelsiant atlikti Å¡eÅ¡is mėnesius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams ir D. B. paskirti įpareigojimai – per du mėnesius pradėti dirbti ir tęsti darbÄ per likusį bausmės vykdymo atidėjimo laikÄ , taip pat bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.

Tuo pačiu nuosprendžiu pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 20 straipsnio 2 dalį, 220 straipsnio 2 dalį pripažintas kaltu bei nuteistas ir juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau nuosprendis jo atžvilgiu apeliacine tvarka neapskųstas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. iki 2020 m. balandžio 16 d. (duomenys neskelbtini), atstovaujama faktinio direktoriaus D. B., ir D. B. nuteisti už tai, kad laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 4 d. iki 2019 m. birželio 21 d. D. B., bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 22 d. iki 2020 m. balandžio 27 d. bÅ«damas faktiniu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, vykdydamas (duomenys neskelbtini) mieste prekybÄ naudotais automobiliais ir jų dalimis, turėdamas teisę atstovauti UAB „(duomenys neskelbtini)“, priimti sprendimus jos vardu bei kontroliuoti Å¡io juridinio asmens veiklÄ , veikdamas jo vardu, jo naudai ir interesais ir pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d.

Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 ir 2 dalis bÅ«damas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimÄ ir už įmonės apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimÄ , tyčia pažeidė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi Å«kio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumÄ â€œ, 2 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi Å«kio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (toliau – Dokumentų ir archyvų įstatymas) nuostatomis <...>“, Lietuvos Respublikos 1995 m. gruodžio 5 d.

Dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „....privatūs juridiniai asmenys privalo:

1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius;

2) iÅ¡saugoti savo veiklos dokumentus reikiamÄ laikÄ , kad bÅ«tų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės“, Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100 „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ patvirtintų Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės 10.15 punkto nuostatas, kurios numato, kad 10 metų turi bÅ«ti saugomi ,,Ūkinę operacijÄ ar Å«kinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sÄ skaitos faktÅ«ros, mokėjimo pavedimai, kasos pajamų ir iÅ¡laidų orderiai ir kita)“ ir, siekdamas nuslėpti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu faktiÅ¡kai vykdytas Å«kines finansines operacijas, numatydamas, kad dėl to nebus galima visiÅ¡kai nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio, struktÅ«ros ir iÅ¡ vykdytos veiklos kylančias mokestines prievoles, mokėtinas į valstybės biudžetÄ , laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 6 d. iki 2020 m. balandžio 27 d.

Klaipėdoje, tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje paslėpė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus:

– 4 vnt. pinigų gavimÄ iÅ¡ viso 6 050,00 Eur pagrindžiančius apskaitos dokumentus: 2019 m. gegužės 13 d. pinigų priėmimo kvitÄ Nr. 19/160 dėl 1 830,00 Eur gavimo iÅ¡ UAB (duomenys neskelbtini) 2019 m. birželio 5 d. pinigų priėmimo kvitÄ Nr. 19/174 dėl 1 380,00 Eur gavimo iÅ¡ M. L., 2019 m. rugsėjo 3 d. pinigų priėmimo kvitÄ Nr. 19/222 dėl 1 210,00 Eur gavimo iÅ¡ UAB (duomenys neskelbtini), 2019 m. lapkričio 5 d. pinigų priėmimo kvitÄ Nr. 19/255 dėl 1 630,00 Eur gavimo iÅ¡ E. K.;

– 96 vnt. PVM sÄ skaitų faktÅ«rų, kuriomis UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 30 d. iki 2019 m. gruodžio 15 d. pagrindė PVM apmokestinamus sandorius, t. y. deklaravo Valstybinės mokesčių inspekcijos iÅ¡maniosios mokesčių administravimo sistemos (i.MAS) elektroniniame sÄ skaitų faktÅ«rų posistemyje (i.SAF) pardavimus fiziniams ir juridiniams asmenims iÅ¡raÅ¡ant PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, iÅ¡ viso už 248 807,73 Eur;

– 2 vnt. PVM sÄ skaitų faktÅ«rų, kuriomis UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pagrindė transporto priemonių pardavimo Å«kines operacijas iÅ¡ viso už 59 200 Eur: 2019 m. lapkričio 11 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. OY0000000099 36 200 Eur dėl transporto priemonės pardavimo UAB (duomenys neskelbtini), PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ 2019 m. lapkričio 13 d. Nr. OY0000000102 23 000 Eur dėl transporto priemonės pardavimo UAB (duomenys neskelbtini);

– 175 vnt. pažymų-sÄ skaitų ir transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutarčių, kuriomis UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 9 d. iki 2020 m. balandžio 27 d. pagrindė transporto priemonių pardavimÄ fiziniams ir juridiniams asmenims, iÅ¡ viso už 595 460 Eur, iÅ¡ jų: 2019 m. – 171 vnt. už 583 690 Eur, 2020 m. – 4 vnt. už 11 770 Eur (2020 m. sausio 3 d. – 1 550 Eur, 2020 m. sausio 7 d. – 5 820 Eur, 2020 m. kovo 10 d. – 1 400 Eur ir 2020 m. balandžio 27 d. – 3 000 Eur);

– 130 vnt. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 17 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. iÅ¡raÅ¡ytų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų, iÅ¡ viso už 92 510,00 Eur, bendrovei ,,(duomenys neskelbtini)“ už suteiktas iÅ¡krovimo, ekspedijavimo, transportavimo paslaugas;

– apskaitos dokumentus dėl laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 7 d. iki 2019 m. gruodžio 19 d. 429 vnt. transporto priemonių ir jų dalių įsigijimo iš (duomenys neskelbtini) bei kitų juridinių ir fizinių asmenų, iš viso už 391 778,80 Eur (iš jų: 2018 m. – 52 vnt. už 40 280,92 Eur, 2019 m. – 377 vnt. už 351 497,88 Eur);

– apskaitos dokumentus, pagrindžiančius UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ laikotarpio nuo 2018 m. rugsėjo 6 d. iki 2019 m. lapkričio 21 d. įplaukas 47 567,96 Eur ir laikotarpio nuo 2018 m. rugsėjo 6 d. iki 2020 m. gegužės 15 d. iÅ¡laidas 47 579,28 Eur sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje AB „Swedbank“;

– apskaitos dokumentus, pagrindžiančius UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ laikotarpio nuo 2019 m. sausio 11 d. iki 2020 m. sausio 22 d. įplaukas 3 276 079,42 CAD ir laikotarpio nuo 2019 m. sausio 11 d. iki 2020 m. sausio 22 d. iÅ¡laidas 3 276 078,72 CAD sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje AB „Šiaulių bankas“;

– apskaitos dokumentus, pagrindžiančius laikotarpio nuo 2018 m. gruodžio 11 d. iki 2020 m. sausio 31 d. įplaukas 7 153 879,87 Eur ir laikotarpio nuo 2018 m. gruodžio 11 d. iki 2020 m. vasario 3 d. iÅ¡laidas 7 153 879,87 Eur sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje AB „Šiaulių bankas;

– apskaitos dokumentus, pagrindžiančius laikotarpio nuo 2019 m. sausio 3 d. iki 2020 m. vasario 3 d. įplaukas 6 473 445,94 USD ir laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 3 d. iki 2020 m. vasario 3 d. iÅ¡laidas 6 473 445,45 USD sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje AB „Šiaulių bankas“;

– apskaitos dokumentus, pagrindžiančius laikotarpio nuo 2018 m. rugsėjo 27 d. iki 2018 m. spalio 31 d. 12,79 Eur iÅ¡laidas sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje AB „Šiaulių bankas“;

- apskaitos dokumentus, pagrindžiančius laikotarpio nuo 2019 m. sausio 16 d. iki 2020 m. sausio 22 d. įplaukas 804 789,26 Eur ir laikotarpio nuo 2019 m. sausio 16 d. iki 2020 m. vasario 24 d. iÅ¡laidas 804 789,07 Eur sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje AB „Šiaulių bankas“.

Dėl padarytų Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatų pažeidimų už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 6 d. iki 2020 m. balandžio 27 d. negalima visiškai nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. iki 2020 m. balandžio 16 d. (duomenys neskelbtini), atstovaujama faktinio direktoriaus D. B., ir D. B. nuteisti už tai, kad, laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 4 d. iki 2019 m. birželio 21 d. D. B., bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 22 d. iki 2020 m. balandžio 27 d. bÅ«damas faktiniu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, vykdydamas (duomenys neskelbtini) mieste prekybÄ naudotais automobiliais ir jų dalimis, turėdamas teisę atstovauti UAB „(duomenys neskelbtini)“, priimti sprendimus jos vardu bei kontroliuoti Å¡io juridinio asmens veiklÄ , veikdamas jo vardu, jo naudai ir interesais, pažeidė Lietuvos Respublikos 2004 m. balandžio 13 d.

Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos“, 40 straipsnio 1 ir 4 punktų nuostatas, kurios numato, kad „Mokesčių mokėtojas privalo: 1) laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę;

4) teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais“, Lietuvos Respublikos 2002 m. kovo 5 d. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 14 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Šio straipsnio 1 dalyje nenurodytu atveju arba kai už tiekiamÄ prekę arba teikiamÄ paslaugÄ PVM sÄ skaita-faktÅ«ra neiÅ¡raÅ¡yta, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iÅ¡ nurodytų įvykių, kuris įvyksta anksčiau:

1) kai prekė perduodama ar paslauga suteikiama arba 2) kai gaunamas atlygis už patiektÄ prekę ar suteiktÄ paslaugÄ â€œ, 77 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „PVM mokėtojas privalo:

1) tvarkyti apskaitÄ ir turėti visus Å¡io Ä®statymo reikalaujamus dokumentus;

2) laikytis šio Įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų dėl prekių tiekimo ir paslaugų teikimo įforminimo;

3) teikti Å¡io Ä®statymo reikalaujamas PVM deklaracijas, prekių tiekimo į kitas valstybes nares bei kitas nustatytas ataskaitas ir Å¡io Ä®statymo nustatyta tvarka bei terminais mokėti į biudžetÄ Å¡io Ä®statymo nustatyta tvarka apskaičiuotÄ mokėtinÄ PVM“, 78 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „PVM mokėtojai privalo tvarkyti apskaitÄ teisės aktų nustatyta tvarka ir tokiu bÅ«du, kad iÅ¡ jos duomenų bÅ«tų galima teisingai nustatyti Å¡io mokėtojo prievoles, susijusias su PVM“ ir 90 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Už mokestinį laikotarpį mokėtina į biudžetÄ PVM suma, apskaičiuota Å¡io Ä®statymo 89 straipsnyje nustatyta tvarka, privalo bÅ«ti sumokėta į biudžetÄ ne vėliau kaip iki Å¡io Ä®statymo 85 straipsnyje nustatyto mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos“, ir laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 22 d. iki 2020 m. vasario 10 d. (duomenys neskelbtini) tyčia, siekdamas iÅ¡vengti sumokėti 89 657 Eur pridėtinės vertės mokesčio, nedeklaravo 426 943 Eur pridėtinės vertės mokesčiu apmokestinamų sandorių, t. y. iÅ¡ transporto priemonių pardavimų gautų pajamų, nes įrašė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, turtÄ , o bÅ«tent:

– į 2019 metų sausio mėnesio PVM deklaracijÄ , įrašė 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ 4 364 Eur mažesnę PVM apmokestinamų sandorių sumÄ bei 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ 916 Eur mažesnę standartinio tarifo pardavimo pridėtinės vertės mokesčio sumÄ ;

– į 2019 metų kovo mėnesio PVM deklaracijÄ , įrašė 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ 41 240 Eur mažesnę PVM apmokestinamų sandorių sumÄ bei 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ 8 660 Eur mažesnę standartinio tarifo pardavimo pridėtinės vertės mokesčio sumÄ ;

– į 2019 metų gegužės mėnesio PVM deklaracijÄ , įrašė 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ 6 438 Eur mažesnę PVM apmokestinamų sandorių sumÄ bei 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ 1 352 Eur mažesnę standartinio tarifo pardavimo pridėtinės vertės mokesčio sumÄ ;

– į 2019 metų birželio mėnesio PVM deklaracijÄ , įrašė 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ 37 107 Eur mažesnę PVM apmokestinamų sandorių sumÄ bei 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ 7 793 Eur mažesnę standartinio tarifo pardavimo pridėtinės vertės mokesčio sumÄ ;

– į 2019 metų liepos mėnesio PVM deklaracijÄ , įrašė 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ 30 628 Eur mažesnę PVM apmokestinamų sandorių sumÄ bei 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ 6 432 Eur mažesnę standartinio tarifo pardavimo pridėtinės vertės mokesčio sumÄ ;

– į 2019 metų rugpjūčio mėnesio PVM deklaracijÄ , įrašė 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ 21 364 Eur mažesnę PVM apmokestinamų sandorių sumÄ bei 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ 4 486 Eur mažesnę standartinio tarifo pardavimo pridėtinės vertės mokesčio sumÄ ;

– į 2019 metų rugsėjo mėnesio PVM deklaracijÄ , įrašė 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ 56 190 Eur mažesnę PVM apmokestinamų sandorių sumÄ bei 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ 11 800 Eur mažesnę standartinio tarifo pardavimo pridėtinės vertės mokesčio sumÄ ;

– į 2019 metų spalio mėnesio PVM deklaracijÄ , įrašė 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ 155 983 Eur mažesnę PVM apmokestinamų sandorių sumÄ bei 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ 32 757 Eur mažesnę standartinio tarifo pardavimo pridėtinės vertės mokesčio sumÄ ;

– į 2019 metų lapkričio mėnesio PVM deklaracijÄ , įrašė 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ 41 579 Eur mažesnę PVM apmokestinamų sandorių sumÄ bei 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ 8 731 Eur mažesnę standartinio tarifo pardavimo pridėtinės vertės mokesčio sumÄ ;

– į 2019 metų gruodžio mėnesio PVM deklaracijÄ , įrašė 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ 32 050 Eur mažesnę PVM apmokestinamų sandorių sumÄ bei 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ 6 730 Eur mažesnę standartinio tarifo pardavimo pridėtinės vertės mokesčio sumÄ , bei elektroniniu bÅ«du pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai: 2019 metų sausio mėnesio PVM deklaracijÄ 2019 m. vasario 22 d., 2019 metų kovo mėnesio PVM deklaracijÄ 2020 m. gegužės 2 d., 2019 metų gegužės mėnesio PVM deklaracijÄ 2019 m. birželio 26 d., 2019 metų birželio mėnesio PVM deklaracijÄ 2019 m. liepos 26 d., 2019 metų liepos mėnesio PVM deklaracijÄ 2019 m. rugpjūčio 29 d., 2019 metų rugpjūčio mėnesio PVM deklaracijÄ 2019 m. rugsėjo 23 d., 2019 metų rugsėjo mėnesio PVM deklaracijÄ 2019 m. spalio 24 d., 2019 metų spalio mėnesio PVM deklaracijÄ 2019 m. lapkričio 29 d., 2019 metų lapkričio mėnesio PVM deklaracijÄ 2020 m. vasario 10 d., 2019 metų gruodžio mėnesio PVM deklaracijÄ 2020 m. vasario 10 d. Tokiu bÅ«du UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 22 d. iki 2020 m. vasario 10 d. nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetÄ 89 657 Eur pridėtinės vertės mokesčio ir tuo padarė 89 657 Eur žalÄ valstybės biudžetui.

D. B. nuteistas ir už tai, kad, bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. iki 2020 m. balandžio 16 d. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, tikslu paslėpti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus ir tokiu bÅ«du nuslėpti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu faktiÅ¡kai vykdytas Å«kines finansines operacijas, numatydamas, kad dėl to nebus galima visiÅ¡kai nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio, struktÅ«ros ir iÅ¡ vykdytos veiklos kylančias mokestines prievoles, mokėtinas į valstybės biudžetÄ , žinodamas, kad Ukrainos Respublikos pilietis O. K. yra įsigijęs iÅ¡ jo pagal 2019 m. birželio 3 d., 2019 m. birželio 4 d., 2019 m. birželio 5 d., 2019 m. birželio 6 d., 2019 m. birželio 7 d. vertybinių popierių pirkimo-pardavimo sutartis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, 2019 m. birželio - liepos mėnesį, 2020 m. rugsėjo mėnesį, Klaipėdoje, tiksliau nenustatytoje vietoje ir laiku, veikdamas per nenustatytus asmenis, suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo:

– suklastojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. birželio 21 d. vienintelio akcininko O. K. sprendimÄ , t. y. pagal D. B. pateiktus duomenis B. J., nesuvokusi D. B. nusikalstamo sumanymo, parengė šį sprendimÄ , kuriame įrašė D. B. žinomus neteisingus duomenis apie tai, kad nuo 2019 m. birželio 21 d. darbo sutartis su bendrovės direktoriumi D. B. nutraukiama bei bendrovės direktoriumi nuo 2019 m. birželio 25 d. skiriamas O. K., kuris apie šį sprendimÄ nežinojo. Nenustatytam asmeniui pasiraÅ¡ius sprendime O. K. vardu, D. B. šį žinomai suklastotÄ dokumentÄ pateikė B. J., kuri 2019 m. liepos 15 d. 11:36:31 val. pasirašė jį savo elektroniniu paraÅ¡u bei pateikė 2019 m. liepos 18 d. elektroniniu bÅ«du VÄ® Registrų centrui. Å io suklastoto dokumento pagrindu Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registre buvo įregistruoti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad nuo 2019 m. liepos 18 d. O. K. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, ir tokiu bÅ«du D. B. nuslėpė save kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių, nors jis ir toliau faktiÅ¡kai vadovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklai,

– suklastojo 2019 m. liepos 16 d. įgaliojimÄ Nr. 1, t. y. pagal D. B. pateiktus duomenis nenustatytas asmuo parengė įgaliojimÄ , kuriame įrašė D. B. žinomus neteisingus duomenis apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamas O. K., įgalioja D. B. atidaryti banko sÄ skaitas, naudotis ir valdyti banko sÄ skaitomis, disponuoti sÄ skaitose esančiomis lėšomis, įneÅ¡ti į banko sÄ skaitas lėšas grynaisiais pinigais, pateikti nurodymus nuraÅ¡yti lėšas ir kt. Nenustatytam asmeniui pasiraÅ¡ius įgaliojime O. K. vardu, D. B. šį žinomai suklastotÄ dokumentÄ panaudojo, pateikdamas jį 2019 m. liepos 16 d. AB „Šiaulių bankas“,

– suklastojo 2019 m. birželio 7 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų priėmimo-perdavimo aktÄ , t. y. pagal D. B. pateiktus duomenis I. P., nesuvokusi D. B. nusikalstamo sumanymo, parengė atbuline data 2020 m. rugsėjo 7 dienÄ 2019 m. birželio 7 dienos data UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų priėmimo-perdavimo aktÄ , kuriame įrašė D. B. žinomus neteisingus duomenis apie tai, kad jis perduoda naujam akcininkui ir direktoriui O. K. dokumentus: 1) UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės dokumentai (originalai) (1 segtuvas); 2) UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pardavimų segtuvai (5 vnt.); 3) UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudai (2 vnt.); 4) UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkimų segtuvai (7 vnt.); 5) UAB „(duomenys neskelbtini)“ Sodros, VMI ataskaitų segtuvai (2 vnt.); 6) UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko iÅ¡rašų segtuvai (2 vnt.); 7) UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių inventorizacijos apraÅ¡as. D. B. šį priėmimo–perdavimo aktÄ patvirtino savo paraÅ¡u bei nenustatytam asmeniui pasiraÅ¡ius O. K. vardu, D. B. šį žinomai suklastotÄ dokumentÄ pateikė 2020 m. rugsėjo 10 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos tyrėjai apklausiant jį įtariamuoju ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 04-6-00030-20.

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai ir prašymai

Nuteistasis D. B. apeliaciniame skunde praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 24 d. nuosprendį panaikinti, o apeliacinės instancijos teismui atmetus apeliacinį skundÄ ir palikus Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 24 d. nuosprendį, už sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 220 straipsnio 2 dalyje, padarymÄ paskirti jam bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu.

1.1. Apelianto teigimu, skundžiamÄ nuosprendį priėmęs teismas netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 328 straipsnio 1 punktas), tikrindamas bei vertindamas byloje surinktus duomenis ir darydamas iÅ¡vadÄ , jog jis klastojo dokumentus, apgaulingai tvarkė finansinę apskaitÄ , pateikė neteisingus duomenis apie pajamas ir pelnÄ , pažeidė BPK nustatytus įrodymų tikrinimo ir vertinimo reikalavimus, įtvirtintus BPK 20 straipsnyje. Esminis pažeidimas, kurio rezultate buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis, tai neiÅ¡samaus bylos faktinių aplinkybių nagrinėjimo bei įrodymų vertinimo rezultatas.

1.2. Nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas jo kaltės klausimÄ dėl inkriminuotų veikų, daug dėmesio skyrė jo paties ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, liudytojų, kurie betarpiÅ¡kai susiję su UAB „(duomenys neskelbtini)“, parodymams, Ukrainos piliečio O. K. parodymams, kuriam galimybės užduoti klausimų jam nebuvo sudarytos, taip pat byloje surinktiems duomenims, susijusiems su UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos duomenų teikimu VMI. Tačiau, anot apelianto, nebuvo tiriamos ir analizuojamos aplinkybės, susijusios su pargabentų automobilių iÅ¡ JAV deklaravimu Klaipėdos konteinerių terminale, automobilių defektacijos aktų parengimu muitinės procedÅ«roms, pargabentų automobilių iÅ¡ JAV iÅ¡vežimu iÅ¡ Klaipėdos konteinerių terminalo, nesiaiÅ¡kinta, kas ir kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu apmokėdavo už muitinės procedÅ«ras, pargabenus automobilius į Klaipėdos uostÄ ir iÅ¡krovus Klaipėdos konteinerių terminale, kurios atliekamos bankiniais pavedimais, kaip patekdavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sÄ skaitÄ pinigai atsiskaitymui už iÅ¡muitinimo paslaugas ir, kas bÅ«tent, atlikdavo pavedimus muitinei už atliktas procedÅ«ras.

1.3. Apelianto teigimu, byloje nustatyta, kad jam nebuvo iÅ¡duotas profesinę kvalifikacijÄ patvirtinantis pažymėjimas teikti atstovavimo muitinėje paslaugas (Muitinės informacinių sistemų centro 2020-10- 28 raÅ¡tas Nr. (11.1)IS-1823), tai patvirtina, kad jis laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 4 d. iki 2019 m birželio 21 d. ir nuo 2019 m. birželio 22 d. iki 2020 m balandžio 27 d. neturėjo galimybės atstovauti muitinėje, atliekant atgabentų automobilių iÅ¡ JAV iÅ¡muitinimo procedÅ«ras. Byloje nustatyta, kad atgabentų automobilių iÅ¡ JAV iÅ¡muitinimo procedÅ«ras atlikdavo pagrinde UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Nuteistasis pažymi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus E. A. darbo vieta yra kartu su bendrovės darbuotojais vienoje patalpoje ir kuris teismui net negalėjo paaiÅ¡kinti, kaip atliekamos iÅ¡muitinimo procedÅ«ros iÅ¡ JAV atgabentų automobilių. Tokios aplinkybės logiÅ¡kai paaiÅ¡kinamos tik tuo, jog E. A. nėra tikrasis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Nors, anot nuteistojo, jo vardu buvo jungiamasi prie VMI, Muitinės sistemų, bendrovės bankų sÄ skaitų, tačiau tyrimo metu nebuvo nustatinėjama ir aiÅ¡kinamasi, jog jo vardu galėjo jungtis ir kiti asmenys, ir bÅ«tent iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ esančių kompiuterių, kas nustatyta ir byloje, bei kas nepaneigia jo teiginių, kad ne jis buvo faktinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, įgijus bendrovę iÅ¡ T.

M.. Apeliantas pažymi, kad byloje nustatyta, jog 2018 m. gruodžio 11 d. – 2019 m. liepos 4 d. su jo prisijungimo kodu (duomenys neskelbtini) atlikta 120 finansinių operacijų iš IP adreso (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi UAB „(duomenys neskelbtini)“; 2019 m. liepos 5 d. – 2019 m. liepos 11 d. laikotarpiu su jo prisijungimo kodu (duomenys neskelbtini) atliktos 8 finansinės operacijos iš IP adreso (duomenys neskelbtini), kurio naudotojas nenustatytas; 2019 m. liepos 12 d. – 2019 m. lapkričio 4 d. laikotarpiu su O.

K. prisijungimo kodu (duomenys neskelbtini) atliktos 39 finansinės operacijos iš IP adreso (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi UAB „(duomenys neskelbtini)“; 2019 m. liepos 23 d. – 2019 m. liepos 24 d. laikotarpiu su O. K. prisijungimo kodu (duomenys neskelbtini) atliktos 5 finansinės operacijos iš IP adreso (duomenys neskelbtini), kurio naudotojas nenustatytas; 2019 m. rugsėjo 10 d. – 2020 m. vasario 3 d. laikotarpiu su O. K. prisijungimo kodu (duomenys neskelbtini) atliktos 79 finansinės operacijos iš IP adreso (duomenys neskelbtini), su kuriuo jungėsi vidinis vartotojas iš IP adreso (duomenys neskelbtini), kuris yra susietas su prieiga, įrengta adresu (duomenys neskelbtini), kur interneto paslaugų tiekimo sutartis sudaryta su I.

P.; 2019 m. gruodžio 12 d. - 2019 m. gruodžio 13 d. laikotarpiu su O. K. prisijungimo kodu (duomenys neskelbtini) atlikta 13 finansinių operacijų iš IP adreso (duomenys neskelbtini), kurio naudotojas nenustatytas; 2019 m. lapkričio 21 d. – 2019 m. lapkričio 25 d. laikotarpiu su O. K. prisijungimo kodu (duomenys neskelbtini) atliktos 6 finansinės operacijos iš IP adreso (duomenys neskelbtini), kurio naudotojas nenustatytas; 2019 m. spalio 17 d. – 2019 m. lapkričio 14 d. laikotarpiu su O. K. prisijungimo kodu (duomenys neskelbtini) atliktos 28 finansinės operacijos iš IP adreso (duomenys neskelbtini), kurio naudotojas nenustatytas.

1.4. Kaip matyti iÅ¡ 2020 m. lapkričio 9 d. apžiÅ«ros protokolo, anot nuteistojo, jam tapus UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku ir vadovu, po 2018 m. rugsėjo 4 d. iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ IP adreso (duomenys neskelbtini) atliktos 159 finansinės operacijos, 79 finansinės operacijos atliktos iÅ¡ I. P. priklausančio IP adreso. I. P., duodama paaiÅ¡kinimus teismui, patvirtino, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės pareigose, 2021 m. rugsėjo 16 d. apklausta ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė, jog ir anksčiau dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nurodytos aplinkybės sudarė pagrindÄ spręsti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovės buhalterinė apskaita iÅ¡ esmės buvo tvarkoma UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų pagalba. Be to, M. K. 2020 m. rugsėjo 22 d. liudytojo apklausoje nurodyta, kad ji UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2018 m. rugsėjo 14 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. ir tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ . Teigė, kad nurodytu laikotarpiu veikla dar vykdoma nebuvo, apskaitos dokumentų buvo labai mažai, tik keletÄ pirkimų ir pardavimų sÄ skaitų, kurias pateikdavo D. B. arba iÅ¡raÅ¡ydavo pati pagal D. B. pateiktus duomenis <.,.> Gaunamų ir iÅ¡raÅ¡omų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų duomenis suvesdavo į registrus VMI duomenų bazėje i.SAF tvarkė apskaitÄ tik pagal pateiktus dokumentus arba duomenis <...> Jos darbo laikotarpiu grynųjų pinigų per kasÄ operacijų nevyko <...> Savo darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pabaigoje visus UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus, kuriuos turėjo, perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui D. B. be jokio priėmimo-perdavimo akto. Pati buvo gavusi buhalterinės apskaitos dokumentus be jokio akto ir be akto juos atidavė. Buvo gavusi 1 segtuvÄ su UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentais, kuriame buvo apie 100 lapų, gal net mažiau, į šį segtuvÄ buvo susegusi savo darbo laikotarpio nuo 2018 m. rugsėjo 14 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. apskaitos dokumentus: darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraščius, PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, deklaracijas, tai bÅ«tų apie 20 lapų dokumentų, kurį ir atidavė D. B..

1.5. Nuteistasis D. B. pažymi, kad jeigu laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 14 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė M. K., o laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 10 d. iki 2020 m. vasario 3 d. su O. K. prisijungimo kodu (duomenys neskelbtini) buvo atliktos 79 finansinės operacijos iÅ¡ IP adreso (duomenys neskelbtini), su kuriuo jungėsi vidinis vartotojas iÅ¡ IP adreso (duomenys neskelbtini), kuris yra susietas su prieiga, įrengta adresu (duomenys neskelbtini), kur interneto paslaugų tiekimo sutartis sudaryta su I. P., liko nenustatyta, kas laikotarpiu nuo 2019 m sausio 1 d. iki 2019 m liepos 4 d. su jo (D. B.) prisijungimo kodu (duomenys neskelbtini) atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansines operacijas, kurios buvo atliekamos iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ IP adreso (duomenys neskelbtini), kas laikotarpiu 2019 m. liepos 12 d. – 2019 m. lapkričio 4 d. su O. K. prisijungimo kodu (duomenys neskelbtini) atliko 39 finansines operacijas iÅ¡ IP adreso (duomenys neskelbtini). Anot apelianto, sprendžiant iÅ¡ prisijungimų intensyvumo finansinėms operacijoms atlikti, kurios užtrunka, jis praktiÅ¡kai turėjo nepertraukiamai bÅ«ti UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose ir naudotis bendrovės kompiuteriais.

1.6. Nurodytos aplinkybės, anot apelianto, leidžia daryti logiÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad jis nors ir buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, pats neteikė VMI jokių duomenų, susijusių su įmonės apskaita, kaip elektroniniu bÅ«du neatlikinėjo ir jokių bankinių pavedimų. Nuteistojo teigimu, jo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duoti parodymai pagrindžia, kad jis tik įneÅ¡inėdavo pinigus į bendrovė banko sÄ skaitÄ , o jo vardu UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojos M. K., I. P. O. K. vardu, turėdamos reikiamus prisijungimus prie sistemų, teikė reikiamas finansines ataskaitas mokesčių administratoriui apie UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nuteistasis pažymi, kad abi UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojos - M. K. ir I. P. turi didelės darbinės patirties buhalterinės apskaitos vedime ir tvarkyme, todėl jų parodymai idant tik formaliai vedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose bei namuose ir nieko nežinojo apie tai, kad bÅ«tent UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercijos direktorius T. M. yra atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos duomenų teikimÄ , pirmosios instancijos teismo turėjo bÅ«ti vertinti kritiÅ¡kai, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ ne tik vykdė veiklÄ teikiant muitinės tarpininko paslaugas, bet ir vykdė iÅ¡ JAV atgabentų automobilių prekybÄ .

1.7. Byloje nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra registruota Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemoje ir turi vienÄ registruotÄ atstovÄ . Tikėtina, kad importo deklaracijos buvo teikiamos naudojant UAB (duomenys neskelbtini) sukurtÄ programinę įrangÄ , nes sistemoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui yra registruotas UAB (duomenys neskelbtini) iÅ¡duotas sertifikatas. IÅ¡ importo deklaracijų, įformintų Klaipėdos teritorinėje muitinėje, suvestinių matyti, kad importo deklaracijas, kuriose gavėju nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“, užpildė 2019 m. sausio 17 d.

– 2019 m. birželio 5 d. laikotarpiu V. J., 2019 m. birželio 11 d. – 2019 m. rugsėjo 23 d. laikotarpiu D. B., 2019 m. rugsėjo 10 d. – 2019 m. gruodžio 2 d. laikotarpiu A. Š.. Iš importo deklaracijų, įformintų Vilniaus teritorinėje muitinėje, suvestinių matyti, kad importo deklaracijas, kuriose gavėju nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“, užpildė 2019 m. sausio 7 d. - 2019 m. rugsėjo 28 d. laikotarpiu D. B.. Liudytojas T. M. nurodė, kad importo deklaracijas, kuriose gavėju nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“, užpildė UAB (duomenys neskelbtini) muitinės tarpininko atstovė A.

Š. įdiegta Muitinės programa (duomenys neskelbtini), su kuria pildomos muitinės deklaracijos bei jos pagalba teikiamos Muitinei. Tyrimo metu apklaustas liudytoju V. J. nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 69 importo deklaracijų už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 17 d. iki 2019 m. birželio 5 d., kuriose nurodyta, kad jas užpildė V. J., jis nepildė. Teisme duodamas paaiškinimus V. J. nurodė, kad deklaracijas jo vardu galėjo užpildyti vadybininkai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius buvo E. A., iš jo jokių pavedimų negaudavo, jis nemokėjo pildyti deklaracijų, nes tam reikalingos specialios žinios.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo savininkas ir viskam vadovavo T. M., darbo gaudavo ir iÅ¡ T. M., ofise buvo 4‑5 kompiuteriai, tačiau nebuvo matęs, kad D. B. bÅ«tų prisėdęs prie kieno nors kompiuterio. Atsakydamas į gynybos klausimus nurodė, jog jis T. M. praÅ¡ymu taip pat buvo įmonės vadovu, kuri veždavo automobilius (vykdydavo veiklÄ su automobilių gabenimu iÅ¡ JAV), o apskaitÄ valdė T. M. pavaldi buhalterė. D. B. ateidavo pas T. M., kuo užsiėmė D. B., jam nebuvo žinoma.

Nurodyti V. J. parodymai, anot apelianto, patvirtina, kad nors jis (D. B.) ir lankydavosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ kompiuterine įranga nesinaudodavo. Nuteistojo teigimu, jei jis būtų naudojęsis bendrovės patalpose esančiais kompiuteriais, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų duoti parodymai nekeltų abejonių jų patikimumu, nes ir pats UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius E. A. negalėjo tiksliai nurodyti, ar jis (D.

B.) naudojosi bendrovės kompiuteriais. Nuteistasis pažymi, kad nors muitinės deklaracijos ir būdavo teikiamos jo vardu, kurioms pildyti reikėdavo specialių žinių, tačiau jokie bylos faktiniai duomenys nepatvirtino, kad jis specialiomis programomis būtų teikęs importo deklaracijas, kuriose gavėju nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“, o juolab mokėjo programomis naudotis. Panašius parodymus kaip V. J. teismui davė ir G. B., teigdamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo viena iš įmonių, kuriai vadovavo T.

M., D. B. negalėjo nieko spręsti, o jei būtų tai sprendęs, būtų žinojęs.

1.8. Nuteistojo D. B. nuomone, pirmosios instancijos teismas tiek V. J., tiek G. B. parodymų, susijusių su T. M. dėl veiklos UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei aplinkybių, jog tik jis vienas atskirai nuo visų bendrovės darbuotojų turi atskirÄ darbo vietÄ , o direktoriaus E. A., UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininko ir vadovo, darbo vieta yra bendrai su darbuotojais, iÅ¡samiai nevertino ir dėl jų nepasisakė, apsiribojo tik V. J. teiginiais, kad jis (D. B.) lankydavosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose pas T. M., su kuriuo palaikė itin draugiÅ¡kus ir artimus santykius.

1.9. Liudytojai L. B., D. S., M. K., Č. K., A. V., L. K., S. U., R. K. nurodė, kad, įsigydami transporto priemones, nematė ir apskritai nebendravo su D. B., transporto priemones įgydavo iÅ¡ kitų asmenų, kurie pateikdavo sÄ skaitas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu su D. B. tariamu paraÅ¡u. Nuteistasis pažymi, kad byloje nebuvo nustatinėjama, kokie asmenys vykdė prekybÄ automobiliais UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, o tai, kad jis pats vienu metu vykdė automobilių prekybÄ , administravo iÅ¡muitinimo procedÅ«ras, atliko iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ IP adreso (duomenys neskelbtini) finansines operacijas, dar net ir O.

K. prisijungimo kodu, anot apelianto, netelpa į jokius logikos rėmus. Nuteistojo teigimu, aplinkybes, kad pasirašinėjo ant UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų, jis nurodė ir bylos nagrinėjimo teisme metu, tik detaliau paaiškinti, kaip vyko prekyba automobiliais iš JAV, negalėjo, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis buvo tik formalus vadovas. Todėl, nuteistojo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog jo versija yra pakankamai vėlyva, iškelta tik teisminio bylos nagrinėjimo metu, be to, jis yra tik aukštesniojo, o ne aukštojo, kaip nurodė teismas, išsilavinimo.

Taip pat neaiÅ¡ku, kuo remiantis teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad jis turi gyvenimiÅ¡kÄ patirtį bei ilgametę patirtį įmonių veiklos ir verslo srityje. Nuteistasis pažymi, kad iÅ¡ pateiktų byloje duomenų bei atliktų veiksmų apimties, tiek teikiant duomenis VMI, tiek kitoms įstaigoms ir tuo pat metu vykdyti prekybÄ automobiliais bei administruoti jų iÅ¡muitinimo procedÅ«ras, jis vienas net fiziÅ¡kai neturėjo jokių objektyvių galimybių, nes tam bÅ«tinos ir specialios žinios bei kitų asmenų aktyvi pagalba.

Nuteistasis D. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad specialisto iÅ¡vados 17 priede nurodytas automobilių pardavimo mastas už 2019-2020 m. laikotarpį pagrindžia faktines aplinkybes, kad jis negalėjo fiziÅ¡kai atlikti tiek pardavimų ir su jais susijusių Å«kinių operacijų. Tokios ženklios apimties veiklos vykdymui bÅ«tina buvo turėti tam tinkamas sÄ lygas, kurių, bylos duomenimis, anot apelianto, jis neturėjo, jis buvo tik formalus bendrovės vadovas ir neturėjo jokių galimybių užtikrinti skaidrų bendrovės veiklos vykdymÄ .

Be to, nenustatyta, kad jo finansinė padėtis dėl į bendrovės buhalterinę apskaitÄ neįtrauktų sÄ skaitų bÅ«tų pagerėjusi, jis bÅ«tų įgijęs kokio prabangaus kilnojamo ar nekilnojamo turto.

1.10. Apeliantas skunde pažymi, kad jo kaltę pirmosios instancijos teismas grindė ir liudytojo O. K. parodymais, tačiau teisiamųjų posėdžių protokoluose nėra užfiksuota, kad pirmosios instancijos teismas BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu teisiamajame posėdyje bÅ«tų perskaitęs liudytojo O. K. parodymus, todėl remtis Å¡io liudytojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo. Juo labiau, kad į bylÄ yra pateiktas Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriaus vyr. tyrėjos V. Z. 2020 m. birželio 18 d. tarnybinis praneÅ¡imas apie O. K. apklausÄ , kuriame nurodytos aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi nuo O. K. 2021 m. liepos 4 d. duotų parodymų nuotoliniu vaizdo konferencijos per „Zoom“ platformÄ bÅ«du, tačiau bylos nagrinėjimo metu Å¡ie prieÅ¡taravimai paÅ¡alinti nebuvo. Kita vertus, anot apelianto, nei jam, nei jo gynėjui nebuvo sudarytos sÄ lygos dalyvauti O. K. apklausoje ir užduoti jam klausimus, siekiant paÅ¡alinti prieÅ¡taravimus bei patikslinti faktines aplinkybes, kas sudaro pagrindÄ spręsti, jog buvo padarytas esminis BPK pažeidimas, ypatingai atsižvelgiant į tai, jog O. K. parodymai yra itin reikÅ¡mingi, nes jo duotų parodymų pagrindu, kaip vienu iÅ¡ įrodymų Å¡altiniu, grįstas skundžiamas pirmos instancijos teismo nuosprendis. Todėl, apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas, grįsdamas jo kaltę O. K. 2021 m. liepos 4 d. duotais parodymais, pažeidė ne tik BPK 44 straipsnio 7 dalies, Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkto nuostatas, bet ir kaltinamojo teises į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ , įtvirtintas Konvencijos 6 straipsnio f dalyje, taip pat BPK 44 straipsnio 5 dalyje.

1.11. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę ir vertindamas jo asmenybę, padarė nepagrįstas iÅ¡vadas, jog jis nebuvo teismui nuoÅ¡irdus, savo veiksmus jis vertina nekritiÅ¡kai, nė kiek nesigaili nusikaltęs. PrieÅ¡ingai nei nurodyta teismo baigiamajame akte, jis, nors ir nepripažino kaltės, tačiau nurodė jam žinomas faktines bylos aplinkybes, jis pripažino, jog bÅ«damas vadovu aplaidžiai vykdė įstatymu priskirtas bendrovės vadovo funkcijas, todėl apgailestavo/gailėjosi, kad kilo tokios neigiamos pasekmės. Tokios aplinkybės, anot nuteistojo, prieÅ¡ingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, patvirtina, kad jo veiksmuose įžvelgtinas lengvinančių aplinkybių buvimas, be to, kaip pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, jis neteistas, turi Å¡eimÄ , nors nedirba, tačiau ieÅ¡kosi darbo, Å¡iuo metu prižiÅ«ri sunkiai sergančiÄ onkologine liga mamÄ L. V., gim. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, nuteistojo D. B. nuomone, pirmosios instancijos teismas paskyrė jam aiÅ¡kiai per griežtÄ bausmę, kuri neatitinka bausmės tikslų ir prieÅ¡tarauja teisingumo principui.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti, tačiau dėl baudžiamojo įstatymo, reglamentuojančio D. B. padarytų nusikalstamų veikų teisinį vertinimÄ , pasikeitimo prašė skirti D. B. Å¡velnesnę bausmę.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo D. B. apeliacinis skundas atmetamas.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nusprendžiu D. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikalstamų veikų, numatytų BK 220 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ . 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso redakcija (2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV‑1925), pagal kuriÄ pasikeitė dviejų D. B. inkriminuotų nusikalstamų veikų teisinis vertinimas. Pagal naujai įsigaliojusiÄ BK 220 straipsnio 2 dalies redakcijÄ pasikeitė mokesčių, kurių siekiama iÅ¡vengti, pateikiant neteisingus duomenis apie pajamas, pelnÄ ar turtÄ , sumos, o taip pat už Å¡ios nusikalstamos veikos padarymÄ Ä¯tvirtinta alternatyvi bausmė laisvės atėmimui – bauda. Pagal naujai įsigaliojusiÄ BK 222 straipsnio 1 dalies redakcijÄ , nepaisant to, kad papildomai atsirado naujos alternatyvios veikos - nesaugojo, netvarkė ir neorganizavo bei naujas požymis - alternatyvÅ«s padariniai – didelė žala, tačiau nustatyta nauja alternatyvi bausmė – laisvės apribojimas. Kadangi apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo metu galiojanti BK 220 straipsnio 2 dalies ir 222 straipsnio 1 dalies redakcija Å¡velnina nuteistojo teisinę padėtį, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, D. B. nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 220 straipsnio 2 dalį (2017 m. lapkričio 21 d. įstatymo Nr. XIII-791 redakcija, įsigaliojusi 2017 m. lapkričio 29 d.), perkvalifikuotina į BK 220 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV‑1925 redakcija, įsigaliojusi 2023 m. birželio 1 d.), nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija, įsigaliojusi nuo 2004 m. liepos 13 d.), perkvalifikuotina į BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, įsigaliojusi 2023 m. birželio 1 d.) ir atitinkamai peržiÅ«rimos D. B. už Å¡ias nusikalstamas veikas paskirtos bausmės.

Dėl įrodymų vertinimo

Nuteistasis D. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, pripažinęs jį kaltu klastojus dokumentus, apgaulingai tvarkius buhalterinę apskaitÄ , pateikus neteisingus duomenis apie pajamas ir pelnÄ , pažeidė BPK nustatytus įrodymų tikrinimo ir vertinimo reikalavimus, įtvirtintus BPK 20 straipsnyje, neiÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo bylos faktines aplinkybes, t. y. padarė esminį pažeidimÄ , dėl kurio buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis.

Ä®rodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti. Taisyklės, pagal kurias teismai nusprendžia, kokie baudžiamojo proceso metu surinkti duomenys laikytini įrodymais, nustatytos BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse. Duomenys, iki juos pripažįstant įrodymais, yra tikrinami BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka atliekant proceso veiksmus ir tik tokiais teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtais įrodymais gali bÅ«ti grindžiamas teismo nuosprendis (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Teismai savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. BylÄ nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomÄ jÄ vertę, bei kokios iÅ¡vados jais remiantis darytinos, taip pat ar byloje surinktų įrodymų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam Å¡i veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Pagal BPK 20 straipsnio 3 dalį įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti. BPK 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali bÅ«ti tik teisėtais bÅ«dais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti dėl jų liečiamumo, patikimumo, leistinumo ir pakankamumo asmens kaltumui nustatyti, turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.

Esminiu įrodymų vertinimo nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai apeliacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, Nr. 2K-7-176-303/2015, Nr. 2K-251-507/2016, Nr. 2K-74-976/2017, Nr. 2K-270-628/2020).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, nesilaikė bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių, nustatytų BPK 20 straipsnio 5 dalyje, t. y. kad pirmosios instancijos teismas bÅ«tų vadovavęsis neleistinais ar nepatikimais įrodymais, ignoravęs kokias nors svarbias ir esmines bylos aplinkybes, bÅ«tų padaręs klaidų dėl įrodymų turinio ir pan. D. B. kaltę, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, įrodo byloje surinktų įrodymų visuma, leidžianti daryti pagrįstas iÅ¡vadas dėl nuteistojo atliktų veiksmų pobÅ«džio bei kaltės formos.

Dėl D. B. kaltės padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 220 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu D. B. nuteistas už trijų nusikalstamų veikų padarymÄ , t. y. D. B. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį pripažintas kaltu už tai, kad nuo 2018 m. rugsėjo 4 d. iki 2019 m. birželio 21 d. bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir nuo 2019 m. birželio 22 d. iki 2020 m. balandžio 27 d. bÅ«damas faktiniu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, vykdydamas (duomenys neskelbtini) prekybÄ naudotais automobiliais ir jų dalimis, turėdamas teisę atstovauti UAB „(duomenys neskelbtini)“, priimti sprendimus jos vardu bei kontroliuoti Å¡io juridinio asmens veiklÄ , veikdamas jo vardu, jo naudai ir interesais ir bÅ«damas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimÄ ir už įmonės apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimÄ , tyčia pažeidė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d.

Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 nuostatas ir, siekdamas nuslėpti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu faktiÅ¡kai vykdytas Å«kines finansines operacijas, numatydamas, kad dėl to nebus galima visiÅ¡kai nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio, struktÅ«ros ir iÅ¡ vykdytos veiklos kylančias mokestines prievoles, mokėtinas į valstybės biudžetÄ , laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 6 d. iki 2020 m. balandžio 27 d. Klaipėdoje, tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje paslėpė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, dėl padarytų Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d.

Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatų pažeidimų už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 6 d. iki 2020 m. balandžio 27 d. negalima visiÅ¡kai nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros; pagal BK 220 straipsnio 2 dalį D. B. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 4 d. iki 2019 m. birželio 21 d., bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 22 d. iki 2020 m. balandžio 27 d. bÅ«damas faktiniu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, vykdydamas (duomenys neskelbtini) prekybÄ naudotais automobiliais ir jų dalimis, laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 22 d. iki 2020 m. vasario 10 d. tyčia, siekdamas iÅ¡vengti sumokėti 89 657 Eur pridėtinės vertės mokesčio, nedeklaravo 426 943 Eur pridėtinės vertės mokesčiu apmokestinamų sandorių, t. y. iÅ¡ transporto priemonių pardavimų gautų pajamų, nes įrašė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, turtÄ , tokiu bÅ«du UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 22 d. iki 2020 m. vasario 10 d. nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetÄ 89 657 Eur pridėtinės vertės mokesčio ir tuo padarė 89 657 Eur žalÄ valstybės biudžetui; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį D.

B. nuteistas ir už tai, kad bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, tikslu paslėpti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus ir tokiu bÅ«du nuslėpti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu faktiÅ¡kai vykdytas Å«kines finansines operacijas, numatydamas, kad dėl to nebus galima visiÅ¡kai nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio, struktÅ«ros ir iÅ¡ vykdytos veiklos kylančias mokestines prievoles, mokėtinas į valstybės biudžetÄ , žinodamas, kad Ukrainos Respublikos pilietis O.

K. yra įsigijęs iš jo pagal 2019 m. birželio 3 d., 2019 m. birželio 4 d., 2019 m. birželio 5 d., 2019 m. birželio 6 d., 2019 m. birželio 7 d. vertybinių popierių pirkimo-pardavimo sutartis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, 2019 m. birželio - liepos mėnesį, 2020 m. rugsėjo mėnesį, Klaipėdoje, tiksliau nenustatytoje vietoje ir laiku, veikdamas per nenustatytus asmenis, suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo.

BK 220 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas siekdamas iÅ¡vengti mokesčių, kurių suma virÅ¡ija 100 MGL, įrašė į deklaracijÄ arba į nustatyta tvarka patvirtintÄ ataskaitÄ ar kitÄ dokumentÄ Å¾inomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelnÄ , turtÄ ar jų naudojimÄ ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai. Pagal BK 220 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas padarė Å¡io straipsnio 1 dalyje numatytÄ veikÄ , kai mokesčių suma virÅ¡ija 750 MGL arba dalyvaudamas organizuotoje grupėje. BK 220 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji – nusikalstama veika laikoma baigta, kai kaltininkas įraÅ¡o žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelnÄ , turtÄ ar jų naudojimÄ Ä¯ deklaracijÄ arba nustatyta tvarka patvirtintÄ ataskaitÄ ar kitÄ dokumentÄ ir pateikia juos valstybės įgaliotai institucijai. Å i nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, kurios turinį sudaro tai, kad mokesčių mokėtojas suvokia, jog pateikia neteisingus duomenis apie pajamas, pelnÄ , turtÄ ar jų naudojimÄ valstybės įgaliotai institucijai ir kad dėl to bus iÅ¡vengta privalomų mokėti mokesčių ar jų dalies, ir to nori (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-308-697/2016, Nr. 2K-7-304-976/2016, Nr. 2K-273-693/2017, Nr. 2K-158-689/2020). BÅ«tinasis Å¡ios nusikalstamos veikos požymis yra tikslas, t. y. atsakomybė kyla tik tada, kai neteisingi duomenys apie pajamas, pelnÄ , turtÄ ar jų naudojimÄ pateikiami siekiant iÅ¡vengti mokesčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202-303/2020, Nr. 2K-236-648/2020).

Pagal BK 220 straipsnio 1 dalį baudžiamosios atsakomybės subjektai gali bÅ«ti tiek juridinio asmens vadovai, kurie yra atsakingi už tinkamÄ finansinės apskaitos organizavimÄ , teisingos finansinės atskaitomybės pateikimÄ , tiek už finansinę apskaitÄ atsakingi darbuotojai, tiesiogiai tvarkantys įmonės buhalterinę apskaitÄ ir atsakingi už buhalterinių įrašų teisingumÄ . Baudžiamosios atsakomybės subjektai taip pat gali bÅ«ti fiziniai asmenys, turintys prievolę deklaruoti pajamas ir turtÄ , bei juridinis asmuo. Ä®monės vadovas atsako už buhalterio ar kito apskaitÄ vedančio darbuotojo suraÅ¡ytos deklaracijos pateikimÄ , jeigu žino, kad joje nurodyti duomenys yra neteisingi, bet vis tiek jÄ pasiraÅ¡o ir pateikia. Vadovas atsako ir tada, jei pats asmeniÅ¡kai nepasiraÅ¡o ir nesiunčia dokumentų, bet pateikia minėtiems darbuotojams melagingus duomenis, t. y. veikia per jo nusikalstamų veiksmų pobÅ«džio nesuvokusius asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202-511/2019, Nr. 2K-202-303/2020).

BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamÄ buhalterinę apskaitÄ arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai sÄ moningas buhalterinės apskaitos nevedimas arba tokios apskaitos tvarkymas, sÄ moningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , nuostatas (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose, faktiÅ¡kai neįvykusių operacijų fiksavimas ir pan.). Apgaulingas apskaitos tvarkymas yra tyčinis nusikaltimas, kuris gali bÅ«ti padaromas veikiant tiek tiesiogine, tiek ir netiesiogine tyčia: kaltininkas, žinodamas buhalterinę apskaitÄ reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, sÄ moningai juos netinkamai vykdo, numato, kad dėl to bus negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros, ir Å¡ių padarinių nori, arba nors padarinių ir nenori, tačiau sÄ moningai leidžia jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-286/2010, Nr. 2K-7-304-976/2016, Nr. 2K-123-1073/2020, Nr. 2K-10-648/2022).

Kasacinės instancijos teismas, aiÅ¡kindamas BK 222 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra nurodęs, kad baudžiamojon atsakomybėn už buhalterinės apskaitos pažeidimus paprastai traukiamas įmonės buhalteris, o esant bendrininkavimui su įmonės vadovu – abu Å¡ie asmenys. Ä®monės vadovas gali bÅ«ti tik Å¡io nusikaltimo bendrininkas (organizatorius, kurstytojas). Tačiau jei apgaulingai apskaitai tvarkyti jis panaudoja nekaltÄ asmenį, t. y. asmenį, atsakingÄ už buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , bet nežinantį apie tai, kad jam pateikiami apskaitos dokumentai, kuriais remiantis tvarkoma buhalterinė apskaita, yra apgaulingi, bendrininkavimas negalimas ir įmonės vadovas, vadovaujantis tarpinio vykdymo baudžiamosios teisės institutu, tampa nusikaltimo vykdytoju (BK 24 straipsnio 3 dalis). Ä®monės vadovas už apgaulingÄ buhalterinės apskaitos tvarkymÄ savarankiÅ¡kai gali bÅ«ti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn tais atvejais, kai jis sÄ moningai pateikia buhalteriui suklastotus buhalterinės apskaitos dokumentus tam, kad jis juos įtrauktų į apskaitÄ , o buhalteris apie tai neinformuojamas, arba iÅ¡ viso nepateikia buhalteriui dokumentų apie įmonėje įvykusias operacijas. Å iuo atveju įmonės vadovas daro nusikaltimÄ buhalterio rankomis, Å¡iam nesuvokiant jo daromos veikos pavojingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-363/2014, Nr. 2K-277-696/2017, Nr. 2K-161-693/2019 ir kt.).

Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrÄ dokumentÄ , suklastojo tikrÄ dokumentÄ arba žinomai netikrÄ ar žinomai suklastotÄ tikrÄ dokumentÄ laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. BK 300 straipsniu siekiama apsaugoti tokias su valdymo tvarka siejamas vertybes kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos, esančios dokumente, patikimumas, normali, teisinga dokumentų apyvarta. Teisinė apsauga suteikiama tiek dokumentų, kuriuose užfiksuoti duomenys yra reikÅ¡mingi valstybės ir savivaldos institucijų normaliai veiklai, tiek privačių asmenų sukurtų dokumentų apyvartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-175-303/2015).

Pagrindinė dokumento funkcija – liudyti juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus. Skirtingų rÅ«Å¡ių dokumentai turi skirtingus rekvizitus, be to, gali egzistuoti kaip įraÅ¡ai ne tik popieriuje, bet ir elektroninėje erdvėje ar laikmenoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-56-696/2018, Nr. 2K-7-84-489/2018). Svarbiausias dokumento formai keliamas reikalavimas yra jo tinkamumas paliudyti (įrodyti, patvirtinti) juridinį faktÄ . Suklastotais ar netikrais dokumentais atitinkamai turėtų bÅ«ti laikomi tokios formos raÅ¡tai, kurie tam tikromis aplinkybėmis yra tinkami melagingam faktui paliudyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-282-788/2018, Nr. 2K-7-82-699/2018, Nr. 2K-227-976/2021).

Netikru dokumentu teismų praktikoje paprastai vadinamas dokumentas, suraÅ¡ytas ar kitaip pagamintas kito asmens vardu, iÅ¡oriÅ¡kai panaÅ¡us į tikrÄ , bet pagamintas asmens, neturinčio teisės pagaminti dokumentÄ , žinomai melagingas tikrovėje neegzistuojantis dokumentas, netikras ir pagal formÄ , ir pagal turinį. Taigi dokumento netikrumo kriterijumi paprastai laikomas įgaliojimų suraÅ¡yti ar kitaip pagaminti tokį dokumentÄ nebuvimas, kai pagamintas daiktas yra tik į dokumentÄ panaÅ¡i imitacija. Tikro dokumento esminiu požymiu laikytina tai, kad jį surašė (ir (ar) pasirašė) asmenys, turintys teisę ir įgaliojimus atlikti tokį veiksmÄ , o jo suklastojimas gali pasireikÅ¡ti melagingos informacijos jame įtvirtinimu (intelektinis suklastojimas) arba mechaniniu poveikiu tokio dokumento turiniui ar rekvizitams, pvz., datos, paraÅ¡o, jame esančios informacijos pakeitimu ir pan. (materialusis suklastojimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-66-788/2022, Nr. 2K-263-788/2022 ).

Nuteistasis D. B. pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, o taip pat ir savo apeliaciniame skunde neigia padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, tvirtina, kad jis buvo tik formalus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, visiÅ¡kai nesidomėjo įmonės veikla ir į jÄ nesigilino, nesirÅ«pino buhalterinės apskaitos tvarkymu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu veiklÄ faktiÅ¡kai vykdė T. M. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ patalpose, o jis pats tik T. M. nurodymu įneÅ¡inėdavo pinigus į bankÄ , nesigilindamas į Å¡ių savo veiksmų paskirtį. Tačiau Å¡iuos nuteistojo D. B. aiÅ¡kinimus paneigia byloje surinktų įrodymų visetas, visų pirma paties nuteistojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuos, prieÅ¡ingai nei apeliaciniame skunde nurodo D. B., pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ asmenų parodymai įrodymais pripažįstami tada, kai jie nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-276-976/2015). Pagal BPK 276 straipsnio 4 dalį ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai gali bÅ«ti perskaitomi byloje esantiems įrodymams patikrinti, taip pat perklausomi ir peržiÅ«rimi tokių apklausų garso ir vaizdo įraÅ¡ai.

Teisme perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai, skirtingai nuo teisme perskaitytų jų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, nėra savarankiÅ¡kas įrodymų Å¡altinis, tačiau Å¡iais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, ir jie gali bÅ«ti reikÅ¡mingi teismui tikrinant ir vertinant teisiamajame posėdyje gautus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, ekspertizės aktÄ ir specialisto iÅ¡vadÄ , byloje esančius dokumentus ir daiktinius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-451/2013, Nr. 2K-228/2014, Nr. 2K-255-746/2015, Nr. 2K-431-746/2015).

Kita vertus, teismų praktikoje yra pasakyta, kad teismas gali grįsti iÅ¡vadas ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurių asmenys nepatvirtina teisme, tačiau tik tais atvejais, kai Å¡ie atitinka kitus byloje surinktus ir teismo patikrintus įrodymus ir tų įrodymų pakanka iÅ¡vadai apie inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvimÄ ar nebuvimÄ , Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumÄ ar nekaltumÄ ir kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai. Tokiais atvejais Å¡ie parodymai iÅ¡lieka svarbus teismo vidinį įsitikinimÄ formuojantis veiksnys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-206/2008, Nr. 2K-274/2008, Nr. 2K-7-198/2008, Nr. 2K-412/2008, Nr. 2K-287/2013, Nr. 2K-107-489/2017, Nr. 2K-7-57-648/2021 ir kt.).

Taigi, kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo parodymų, duotų prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui, perskaitymas ir analizė bendrame bylos duomenų kontekste gali turėti reikšmės formuojantis teismo vidiniam įsitikinimui bei galutiniam įrodymų įvertinimui.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju D. B. parodė, kad 2018 m. liepos mėnesį iÅ¡ T. M. įsigijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas ketindamas vykdyti veiklÄ â€“ prekiauti automobiliais. 2018 m. liepos 28 d. sutikime naudoti asmens duomenis, suteikto UAB (duomenys neskelbtini), 2018 m. rugsėjo 7 d. įgaliojime B. J. dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ juridinio asmens duomenų ir kt. įregistravimo paraÅ¡ai yra jo, Å¡iais įgaliojimais jis įgaliojo UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojus įregistruoti VÄ® „Registrų centras“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenų (akcininkų, vadovų, adresų ir kt.) pakeitimus. 2018 m. rugsėjo 3 d.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko sprendime Nr. 2018/9/1 dėl jo paskyrimo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas nuo 2018 m. rugsėjo 3 d. parašas yra jo, įsigijęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas savo, kaip vienintelio akcininko sprendimu, nuo 2018 m. rugsėjo 3 d. skyrė save į UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas. D. B. nurodė, jog būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, samdė darbuotojus J. D., kuris buvo Šiaulių regiono vadybininku, R., pavardę pamiršo, kuris buvo Kauno regiono vadybininku, daugiau darbuotojų nepamena.

Samdomi darbuotojai atlikdavo tuos darbus, kuriuos jis jiems pasakydavo. Nurodymus darbuotojams duodavo telefonu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ jo darbo laikotarpiu tvarkė I. P.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus apskaitai tvarkyti I. P. pateikdavo jis pats, kai prisikaupdavo dokumentų, įvairiai. Su I. P. susitikdavo mieste, perduodavo jai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, o kur ji tvarkydavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ , nežino.

UAB „(duomenys neskelbtini)“, kiek pamena, turėjo sÄ skaitas AB „Šiaulių bankas“, AB „Swedbank“. Už pinigines lėšas, buvusias banko sÄ skaitose, jo darbo laikotarpiu buvo atsakingas jis pats. 2019 m. birželio 3 d. įgaliojimÄ J. D. vykdyti pinigines operacijas kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius suteikė jis, kad J. D., esant reikalui, galėtų atlikti pinigines operacijas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Ar jis atlikinėjo faktiÅ¡kai pinigines operacijas, neprisimena.

BÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, jis įneÅ¡davo grynais pinigus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitas banke, iÅ¡ kurių atlikdavo pavedimus į AmerikÄ už automobilius, sumokėdavo mokesčius, muitus, apmokėdavo paslaugas. Pinigines operacijas, bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, atlikdavo jis pats. Jis, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, buvo sudaręs sutartis su muitinės tarpininkais dėl importuotų automobilių muitinės procedÅ«rų įforminimo, kurioms įforminus, ar tai tranzito procedÅ«rai, ar tai importo procedÅ«rai, automobilį pasiimdavo jo pirkėjas.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių automobilių saugojimo aikÅ¡telių neturėjo. Jis asmeniÅ¡kai muitinės procedÅ«rų neformino, neturi įgijęs muitinės tarpininko kvalifikacijos. D. B. teigimu, pateiktose 2019 m. sausio 9 d. iki 2019 m. birželio 17 d. pažymose-sÄ skaitose (viso 88 vnt.) paraÅ¡ai yra jo, iki 2019 m. birželio 21 d. pažymose-sÄ skaitose pasiraÅ¡inėjo jis, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, o nuo 2019 m. birželio 26 d. iki 2019 m. liepos 31 d. – jis, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, nes jau nebuvo direktoriumi.

Automobiliai iÅ¡ Amerikos atvykdavo su dokumentais - sÄ skaitomis (invoice), kuriuose bÅ«davo nurodytos automobilio kainos, prie automobilio kainos bÅ«davo pridedama UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugų kaina, kuri sudarydavo apie 100 Eur, ir Å¡i automobilio kaina bÅ«davo nurodoma pažymoje-sÄ skaitoje. Daugiausia automobilius per UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigydavo Ukrainos piliečiai. Per UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilius buvo įsigijęs ir O. K., tokiu bÅ«du su juo ir susipažino.

Bendraudamas su O. K. iÅ¡ jo sužinojo, kad jis ketina įregistruoti Lietuvoje įmonę vykdyti analogiÅ¡kÄ veiklÄ , kaip ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. O. K. pasiÅ«lė įsigyti iÅ¡ jo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas. D. B. nurodė, kad vertybinių popierių pirkimo-pardavimo sutartyse – 2019 m. birželio 3 d. Nr. 1, 2019 m. birželio 4 d. Nr. 2, 2019 m. birželio 5 d. Nr. 3, 2019 m. birželio 6 d. Nr. 4, 2019 m. birželio 7 d. Nr. 5 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo-pardavimo tarp pardavėjo D.

B. ir pirkėjo O. K. parašai yra jo, jose pasirašė perleisdamas O. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas. Šios sutartys buvo pasirašytos UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), dalyvaujant pačiam O. K. ir UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojoms, kas konkrečiai buvo iš UAB (duomenys neskelbtini) pusės, neprisimena. Ar šios vertybinių popierių pirkimo-pardavimo sutartys buvo pasirašytos vienu metu, ar per kelis kartus, neprisimena, mano, kad jos buvo pasirašytos būtent tada, kai ir buvo paruoštos šios sutartys, t. y. 2019 m. birželio 3 – 7 dienomis.

Kai perleido O. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, iÅ¡ direktoriaus pareigų buvo atleistas, tačiau toliau dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad padėtų naujam direktoriui O. K. tęsti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklÄ . 2019 m. liepos 15 d. laisvos formos praÅ¡ymÄ , įgaliojant D. B. atstovauti įmonę įneÅ¡ant grynuosius į sÄ skaitÄ , 2019 m. liepos 16 d. įgaliojimÄ Nr. 1, įgaliojant D. B. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu atidarinėti sÄ skaitas, disponuoti Å¡iose sÄ skaitose piniginėmis lėšomis ir kt., jam davė O.

K., kad galėtų UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu atlikti operacijas pinigais per UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitas banke. D. B. teigimu, panaudodamas Å¡iuos įgaliojimus, jis iki 2019 m. lapkričio – gruodžio mėn. įneÅ¡davo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitas pinigus grynais bei banko skyriuje atlikdavo mokėjimo pavedimus už automobilius. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų jis neturi, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai yra perduoti pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. birželio 7 d. dokumentų priėmimo-perdavimo aktÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui O.

K.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ metinės finansinės atskaitomybės už 2018 metus dokumentus VÄ® „Registrų centras“, PVM deklaracijas Valstybinei mokesčių inspekcijai teikė buhalterė I. P.. D. B. negalėjo paaiÅ¡kinti, kodėl į UAB ,,(duomenys neskelbtini)” sÄ skaitas buvo įneÅ¡ta grynais apytiksliai 7 472 162,60 Eur ir 408 485,86 USD, užsienyje registruotoms įmonėms (duomenys neskelbtini) iÅ¡ UAB ,,(duomenys neskelbtini)” sÄ skaitų buvo pervesta 3 275 989,25 CAD, 6 473 057,10 USD, kas apytiksliai sudaro 7 608 090,20 Eur, o UAB ,,(duomenys neskelbtini)” PVM deklaracijose už 2018 m. rugpjūčio-gruodžio mėnesius deklaruota tik 15 195 Eur pardavimo pajamų, už 2019 metus deklaruota tik 205 930 Eur pardavimo pajamų (t. 46, b. l. 69–73).

Liudytojas T. M. pirmosios instancijos teisme parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas pardavė savo geram pažįstamam D. B.. Liudytojo teigimu, jis gerai nežino, kokiÄ veiklÄ su įsigyta bendrove vykdė D. B., mano, kad prekybÄ automobiliais, nes darbiniais klausimais D. B. ateidavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ pas ten dirbusius asmenis, ateidavo ir asmeniÅ¡kai pas jį, į jų bendrovę ateidavo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitos (t. 47, b. l. 96). Liudytojas E. A. parodė, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklÄ nieko nežino, kuo užsiima D.

B. jis nesidomėjo, D. B. lankydavosi jų bendrovėje darbiniais klausimais pas komercijos direktorių T. M.. D. B. brolis G. B. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklarantu Vilniuje. Liudytojo teigimu, jis dirbo bendrame kabinete, kuriame buvo 3-5 darbo vietos, jis turėjo kompiuterį, prie kurio galėjo prieiti bei jungtis bet kurie kiti asmenys (t. 47, b. l. 95–96). Liudytojas J. D. pirmosios instancijos teisme parodė, kad keletÄ mėnesių dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Jie remontavo automobilius (duomenys neskelbtini).

Ä®monei vadovavo D. B.. Jis pats buvo atsakingas už automobilių remontÄ , dalių ieÅ¡kojimÄ . Automobilius atveždavo tralais, automobiliai bÅ«davo parvežti iÅ¡ Amerikos. Vėliau su D. B. nesutarė ir darbo santykius nutraukė, iÅ¡ darbo jį atleido D. B., o priėmė į darbÄ O. K., bet kaip jis susijęs su įmone, liudytojas negalėjo atsakyti. Liudytojas nurodė, kad D. B. praÅ¡omas jis įnešė į sÄ skaitÄ pinigus, kuriuos jam davė direktorius D. B.. Kodėl pats D. B. neįnešė pinigų, nežino.

Iš kur buvo pinigai, jam nežinoma. Nesidomėjo, kodėl jam davė įnešti pinigus. D. B. pinigus davė grynais. Atlyginimas jam buvo mokamas grynais. Jis buvo atsakingas už dalis, o apmokėdavo už tai grynais D. B. (t. 47, b. l. 128). Byloje surinktiems įrodymams patikrinti pirmosios instancijos teisme BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka buvo perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnams duoti liudytojo J. D. parodymai, kuriuose jis detaliau papasakojo apie darbo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ aplinkybes.

Liudytojas L. D. nurodė, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadybininku dirbo nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. birželio 25 d., dirbo garaže, kuris buvo iÅ¡nuomotas minėtos įmonės (duomenys neskelbtini) remontuodavo automobilius. Jam šį darbÄ pasiÅ«lė jo pažįstamas D. B., UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovas, su juo ir derino visus formalumus, su juo pasirašė darbo sutartį. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vykdė automobilių, parvežtų iÅ¡ JAV, prekybÄ , smulkmenų nežino.

Minėtai įmonei vadovavo D. B.. Liudytojo teigimu, su juo garaže kartu dirbo V. D. (šaltkalvis), G. B. (šaltkalvis), M. K. (šaltkalvis). Jis konkrečiai atlikdavo vadybos darbus, kartais ir pats padėdavo remontuoti automobilį, jokių finansinių operacijų, susijusių su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, jis neatlikinėdavo. O. K. nepažįsta. Už visus dirbtus mėnesius gavo apie 360 - 370 Eur grynaisiais darbo užmokesčio, kuriuos paduodavo atvykęs D. B.. Kad jau nebėra darbo ir teks išeiti iš šios įmonės, jam pasakė D.

B. po maždaug 2 mėnesių po minėtų kolegų išėjimo iÅ¡ darbo. Tada parašė praÅ¡ymÄ ir padavė D. B.. Jis turėjo ,,(duomenys neskelbtini)“ įgaliojimÄ , kurį jam suteikė įmonės direktorius D. B.. Pagal įgaliojimÄ jis įnešė pinigus į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitÄ AB ,,Å iaulių bankas“ (duomenys neskelbtini), 2019 m. sausio 31 d. – 30 850 Eur, 2019 m. birželio 3 d. – 22 100 Eur. Dėl 2019 m. liepos 10 d. 51 000 Eur įneÅ¡imo į banko sÄ skaitÄ aplinkybių liudytojas teigė nepamenantis, neatsimena, ar tokiÄ sumÄ jis įnešė grynais į įmonės banko sÄ skaitÄ , bet galėjo bÅ«ti.

Pinigus įnešė įmonės direktoriaus nurodymu, t. y. D. B. jam padavė grynais 30 850 Eur ir 22 100 Eur. Jei jis įnešė į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitÄ 51 000 Eur, ko tiksliai neatsimena, tai galėjo bÅ«ti, tai tÄ sumÄ pinigų jam taip pat davė D. B.. Už kÄ buvo Å¡ie pinigai, D. B. neklausė. Gaunant Å¡ias pinigines lėšas nebuvo suraÅ¡yti jokie dokumentai. Jam D. B. tik padavė grynuosius pinigus ir įgaliojimÄ bei nurodė tuos pinigus įneÅ¡ti į bankÄ . Liudytojas nurodė, kad nežino, kodėl atliko finansinę operacijÄ UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu - įnešė į banko sÄ skaitÄ pinigus grynais 2019 m. liepos 10 d., t. y. kai UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ jau nebedirbo (dirbo iki 2019 m. birželio 25 d.), nepamena Å¡io įneÅ¡imo į sÄ skaitÄ aplinkybių (t. 2, b. l. 67–68, 75–78).

Liudytojas D. T. pirmosios instancijos teisme parodė, jog yra UAB (duomenys neskelbtini) direktorius. 2019 m. liepos 8 d. sudarė nuomos sutartį Nr. 2019/07/08 su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi D. B.. 2019 m. lapkričio 29 d. darbų atlikimo aktÄ jau su UAB „(duomenys neskelbtini)“ paraÅ¡ais jis gavo iÅ¡ D. B., taip pat iÅ¡ D. B. kartu su minėtu aktu gavo už statybinės technikos nuomÄ 2019 m. lapkričio 29 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ 60 379,00 Eur sumai. Su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo atsiskaityta mokėjimo pavedimu per bankÄ . Liudytojo teigimu, O. K., kuris nurodytas 2019 m. lapkričio 29 d. darbų atlikimo akte ir 2019 m. lapkričio 29 d. PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje Nr. OY0000000107, nepažįsta. Tuo metu, kai buvo sudarytas sandoris su UAB „(duomenys neskelbtini)“, Å¡ios įmonės direktorius buvo D. B., kuris yra jo kaimynas (t. 47, b. l. 104). IÅ¡ UAB (duomenys neskelbtini) 2020 m. rugsėjo 11 d. raÅ¡tu pateiktų dokumentų matyti, kad 2019 m. liepos 8 d. tarp Nuomotojos UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktoriaus D. B., ir Nuomininko UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujamos direktoriaus D. T., pasiraÅ¡yta nuomos sutartis Nr. 2018/07/08 dėl statybinės technikos nuomos. 2019 m. lapkričio 29 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡rašė PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. OY0000000107 60 379,00 Eur sumai už paslaugas pagal darbų atlikimo aktÄ (aktÄ 2019 m. lapkričio 29 d. pasiraÅ¡o O. K.). 2019 m. lapkričio 29 d. tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB (duomenys neskelbtini) pasiraÅ¡ytas darbų atlikimo aktas dėl statybinės technikos nuomos už 60 379,00 Eur. UAB (duomenys neskelbtini) 2020 m. gruodžio 12 d. mokėjimo pavedimu pervedė 60 379,00 Eur į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 9, b. l. 189–194).

Liudytojas E. B. parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės tarpininko atstovu. Dėl eksporto ir vienos importo deklaracijos, kuriose gavėju nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ liudytojas paaiÅ¡kino, kad Å¡ios deklaracijos buvo pildomos pagal jam pateiktus dokumentus. Dokumentus deklaracijos užpildymui jis gaudavo įvairiai, juos jam pateikdavo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratorė S. L., ir direktorius E. A., ir pats D. B.. Jam įforminant UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu deklaracijas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ visais atvejais atstovavo D. B., kartais jo brolis G. B. kÄ nors jo paklausdavo dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“, kitų asmenų jis nežino, su jais jokių reikalų neturėjo. PVM sÄ skaitas faktÅ«ras už UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡raÅ¡ydavo buhalterės M. K. arba I. P.. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis buvo susijęs tik tiek, kiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu teikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugas, užpildydamas deklaracijas. D. B. yra matęs įmonės ofise, jis ateidavo pas administratorę, pas komercijos direktorių. D. B., sėdintį prie kompiuterio, yra matęs, matydavo jį prie E. A. kompiuterio (t. 47, b. l. 97). Liudytoja B. J. parodė, kad yra UAB (duomenys neskelbtini) direktorė. Jie registruoja įmones ir atlieka visas procedÅ«ras, veda ir buhalterinę apskaitÄ . Jie rengė UAB „(duomenys neskelbtini)” perleidimo sutartis tarp T. M. ir D. B.. Paskui buvo akcijų perleidimas ukrainiečiui. IÅ¡ pradžių gavo praÅ¡ymÄ keisti vadovÄ ar akcininkÄ , ruošė dokumentus, siuntė pasiraÅ¡inėti, o paskui laukė originalių parašų. IÅ¡ pradžių į jÄ kreipėsi D. B., O. K. pas jÄ buvo atvykęs su D. B., pasirašė sutartis. Dėl vadovų keitimo dokumentÄ ruošė ji. Keisti vadovÄ pasakė buvęs akcininkas D. B., jis iÅ¡sakė savo pageidavimus, kÄ Ä¯monė nori keisti, tuo metu jie keitė vadovÄ . Liudytojos teigimu, D. B. ne vienÄ kartÄ vaikščiojo pas jÄ konsultuotis (t. 47, b. l. 127).

Liudytoja M. K. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere buvo oficialiai įdarbinta nuo 2018 m. rugsėjo 14 d. iki 2019 m. balandžio 19 d., tačiau faktiÅ¡kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2018 m. rugsėjo 14 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., atleista iÅ¡ darbo buvo vėliau, t. y. 2019 m. balandžio 19 d. Nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi tapo D. B., ji tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ . Liudytojos teigimu, Å¡iuo laikotarpiu veikla dar vykdoma nebuvo, apskaitos dokumentų buvo labai mažai, tik keletÄ pirkimų ir pardavimų sÄ skaitų, kurias jai pateikdavo D. B. arba iÅ¡raÅ¡ydavo ji pati pagal D. B. pateiktus jai duomenis. ApskaitÄ ji tvarkė savo darbe UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), kur dirbo taip pat buhaltere. D. B. pats atvykdavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ biurÄ , kur pateikdavo jai dokumentus. Už UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas banko sÄ skaitose buvo atsakingas direktorius D. B., kuris pats turėjo banko prisijungimo kodus. Savo darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pabaigoje visus UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus, kuriuos ji turėjo, perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui D. B. be jokio priėmimo-perdavimo akto, ji ir pati buvo gavusi buhalterinės apskaitos dokumentus be jokio akto ir be akto juos atidavė. Buvo gavusi 1 segtuvÄ su UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentais, kuriame buvo apie 100 lapų. Liudytoja nurodė, jog, jai dirbant (duomenys neskelbtini), iÅ¡raÅ¡inėjo sÄ skaitas, D. B. ateidavo ir sÄ skaitas pasiimdavo, jas apmokėdavo „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ teikdavo sÄ skaitas už automobilių iÅ¡krovimÄ uoste. Liudytoja M. K. be kita ko parodė, kad nagrinėjamu periodu kiekvienÄ dienÄ nedirbo, bet tikrai matė D. B. sėdintį prie kompiuterio bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, kurioje yra stacionarÅ«s kompiuteriai, ir jai atrodo, kad D. B. sėdėdavo prie E. A. kompiuterio (t. 47, b. l. 94).

Liudytoja I. P. pirmosios instancijos teisme parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės pareigose, UAB „(duomenys neskelbtini)“ niekada nedirbo. Kodėl jos duomenys yra VMI duomenyse kaip laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 15 d. iki 2020 m. sausio 27 d. apskaitÄ tvarkančio asmens, paaiÅ¡kinti negali, kiek pamena, jai kažkas buvo siÅ«lęs dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau ji nesutiko. Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nieko nežino, ji su Å¡ia įmone nesusijusi.

Pažįsta D. B., jokių darbinių santykių su juo neturi. Dėl jos kompiuterio apžiÅ«ros metu rastų dviejų failų su dokumentų priėmimo-perdavimo aktais, vienas iÅ¡ kurių 2004 m. liepos 16 d. dokumentų priėmimo-perdavimo akto Å¡ablonas ir kitas 2019 m. birželio 7 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų priėmimo-perdavimo aktas, liudytoja paaiÅ¡kino, kad tokių Å¡ablonų pilnas internetas. Ji iÅ¡ interneto atsisiuntė dokumentų priėmimo-perdavimo akto Å¡ablonÄ ir D.

B. praÅ¡ymu sudarė 2019 m. birželio 7 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų priėmimo-perdavimo aktÄ , o kada sudarė šį aktÄ , kokiu bÅ«du šį aktÄ perdavė D. B., neprisimena. Liudytojos teigimu, pas jÄ lankydavosi D. B., ji jam padėdavo, konsultuodavo įmonių klausimais. Priėmimo-perdavimo aktÄ sudarė D. B. praÅ¡ymu, duomenis nurodė pats D. B.. Anot liudytojos I. P., buvo girdėta, kad D. B. prekiavo automobiliais, kad jis buvo vadovas (t. 47, b. l. 128). IÅ¡ esmės analogiÅ¡kus parodymus liudytoja I.

P. davė ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Liudytoja nurodė, kad niekada UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nedirbo, nebuvo Å¡ios bendrovės buhalterė. Liudytoja pavirtino, kad D. B. atvažiuodavo į jos namus, ji kartais konsultuodavo D. B., dėl to yra duomenų, kad iÅ¡ jos internetinio adreso buvo jungtasi prie VMI. Liudytoja teigė negalinti atsakyti, ar D. B. galėjo naudotis jos namų kompiuteriu. I. P. nurodė, kad nežinojo, kuo D. B. užsiima, tik iÅ¡ bendro suvokimo ji padarė iÅ¡vadÄ , jog žinojo, kad D.

B. prekiavo automobiliais. Ä® klausimÄ , ar rekomendavo N. Ž., jam įsidarbinant įmonėje ,,(duomenys neskelbtini)“, liudytoja teigė neatsimenanti (t. 49, b. l. 150–151). Liudytojas N. Ž. pirmosios instancijos teisme parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsidarbino per I. P.. Ji pasakė, kad įmonei reikalingas vadybininkas, ir jis sutiko. Ten dirbo gal kokius du mėnesius, bendrovėje visiÅ¡kai nieko neveikė. Su D. B. buvo susitikęs pirmÄ dienÄ , anksčiau D. B. nepažinojo.

Susitikimo metu D. B. pateikė darbo sutartį. Sakė, kad bus užduočių, suvesti kažkokius dokumentus, ir jis sutiko. Dėl atleidimo kalbėjo telefonu su vadovu D. B.. Liudytojo teigimu, kiek jam žinoma, įmonė vykdė veiklÄ , susijusiÄ su automobiliais (t. 47, b. l. 128).

Vienas iÅ¡ įrodymų Å¡altinių Å¡ioje baudžiamojoje byloje yra liudytojo O. K. parodymai, kurių atitikimÄ baudžiamojo proceso įstatyme nustatytiems reikalavimams, keliamiems įrodymams, apeliaciniame skunde nuteistasis D. B. ginčija keliais aspektais. Visų pirma, apeliantas skunde pažymi, jog remtis liudytojo O. K. parodymais negalima, kadangi pirmosios instancijos teismas jų tinkamai neiÅ¡tyrė, t. y. teisiamųjų posėdžių protokoluose nėra užfiksuota, kad pirmosios instancijos teismas BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu teisiamajame posėdyje bÅ«tų perskaitęs liudytojo O. K. parodymus, todėl remtis Å¡io liudytojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo. Antra, anot nuteistojo, į bylÄ yra pateiktas Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriaus vyr. tyrėjos V. Z. 2020 m. birželio 18 d. tarnybinis praneÅ¡imas apie O. K. apklausÄ , kuriame nurodytos aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi nuo O. K. 2021 m. liepos 4 d. duotų parodymų nuotoliniu vaizdo konferencijos per „Zoom“ platformÄ bÅ«du, tačiau bylos nagrinėjimo metu Å¡ie prieÅ¡taravimai paÅ¡alinti nebuvo. Trečia, apeliantas nurodo, kad nei jam, nei jo gynėjui nebuvo sudarytos sÄ lygos dalyvauti O. K. apklausoje ir užduoti jam klausimus, kas sudaro pagrindÄ spręsti, jog buvo padarytas esminis BPK pažeidimas ir tokiu bÅ«du buvo pažeistos ne tik BPK 44 straipsnio 7 dalies, Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkto nuostatos, bet ir kaltinamojo teisės į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ , įtvirtintos Konvencijos 6 straipsnio f dalyje, taip pat BPK 44 straipsnio 5 dalyje. Su Å¡iais nuteistojo D. B. apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo sutikti.

Kaip jau nurodyta aukščiau, BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad byloje esantiems įrodymams patikrinti gali bÅ«ti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, taip pat perklausomi ir peržiÅ«rimi tokių apklausų garso ir vaizdo įraÅ¡ai. ApklausÄ ikiteisminio tyrimo metu atlikęs pareigÅ«nas teisme gali bÅ«ti apklaustas kaip liudytojas. Susipažinus su baudžiamosios bylos duomenimis, matyti, kad teismo posėdyje, įvykusiame 2022 m. balandžio 29 d., buvo perskaityti liudytojo O.

K. parodymai, duoti 2021 liepos 14 d. vaizdo konferencijos bÅ«du vykusios apklausos metu. Taigi, prieÅ¡ingai nei apeliaciniame skunde nurodo nuteistasis D. B., pirmosios instancijos teismas tinkamai iÅ¡tyrė liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kaip to reikalauja BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatos. Å ios apklausos metu liudytojas O. K. parodė, kad į LietuvÄ buvo atvykęs apytiksliai du metus atgal (2019 m.) tikslu nusipirkti įmonę. Ä® LietuvÄ buvo atvykęs du kartus, vienÄ kartÄ nusipirkti įmonę, kitÄ kartÄ Ä¯ įmonę (duomenys neskelbtini) dirbti tolimųjų reisų vairuotoju.

Pirko UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, kad galėtų vykdyti prekybÄ automobiliais. Ketino bÅ«ti direktoriumi, bet nesigavo. Jam žadėjo padėti vykdyti veiklÄ tie asmenys, iÅ¡ kurių pirko firmÄ . Apie parduodamÄ firmÄ sužinojo per savo draugÄ B. A. V., gyvenantį (duomenys neskelbtini). FirmÄ pirko (duomenys neskelbtini), jos pardavėjo nežino. Akcijų nematė, pirko ne akcijas, bet firmÄ . Už firmÄ mokėjo apie 1 000 Eur, dėl to tarėsi jo draugas B. A., kam tiksliai B. A. mokėjo, nežino.

Vertybinių popierių pirkimo-pardavimo sutartis – 2019 m. birželio 3 d. Nr. 1, 2019 m. birželio 4 d. Nr. 2, 2019 m. birželio 5 d. Nr. 3, 2019 m. birželio 6 d. Nr. 4, 2019 m. birželio 7 d. Nr. 5 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo-pardavimo jis pasirašė ofise, visi paraÅ¡ai jo, iÅ¡skyrus vienÄ , parodytÄ paskutiniame lape. Kada buvo Klaipėdoje, neprisimena. Su Å¡ių dokumentų turiniu jis susipažinęs nebuvo, jų jam niekas neiÅ¡vertė. PasiraÅ¡inėjo juose pasitikėdamas. 2019 m. birželio 5 d. sutikime naudoti asmens duomenis paraÅ¡as yra jo, o jo vardas ir pavardė raÅ¡yti ne jo. 2019 m. birželio 25 d.

įgaliojime B. J. ir įgaliojime be datos B. J. esantys paraÅ¡ai nepanaÅ¡Å«s į jo. Visuose dokumentuose jis pasiraÅ¡inėjo, kai buvo atvykęs vienai dienai į (duomenys neskelbtini), ofise, kuriame buvo nuo 10 val. iki 14 val., po to vyko į bankÄ . Ar buvo paskirtas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas, nežino. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. birželio 21 d. vienintelio akcininko sprendime paraÅ¡as yra ne jo. 2019 m. liepos 12 d. yra jo pasiraÅ¡yti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu su AB „Šiaulių bankas“ parašų ir antspaudo pavyzdžių kortelė, banko sÄ skaitos sutartis Nr. KS-395468 ir banko sÄ skaitos sutartis Nr. KS-393529 su priedais pagrindinė informacija apie indėlių apsaugÄ bei atvejai, kai indėliai nėra draudžiami, internetinės bankininkystės paslaugos teikimo sutartis Nr. IB05-277629.

Banke buvo su D. Neprisimena, kÄ gavo banke. Kiek pamena, pasiraÅ¡inėjo sutartis dėl sÄ skaitos atidarymo. 2019 m. liepos 16 d. įgaliojime Nr. 1 D. B. atidarinėti sÄ skaitas bankuose paraÅ¡as yra ne jo, negali atsakyti, ar buvo iÅ¡davęs tokį įgaliojimÄ D. B.. Jis 2019 m. liepos 15 d. per elektroninę bankininkystę nesudarė įgaliojimo D. B. atstovauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įneÅ¡ant grynuosius į sÄ skaitÄ AB „Šiaulių bankas“. Per internetinę bankininkystę, pasinaudojant gautais AB ,,Å iaulių bankas“ prisijungimo kodais, jokių finansinių operacijų neatliko.

Elektroninis paÅ¡tas (duomenys neskelbtini) yra jo naudojamas. Ar naudojosi telefono numeriu (duomenys neskelbtini), neprisimena. Neprisimena, ar jis pasiraÅ¡inėjo kokius nors dokumentus, persiunčiant juos elektroniniu paÅ¡tu. Pateiktose pažymose sÄ skaitose paraÅ¡ai yra ne jo, veiklos UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu jis nevykdė, UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklai nevadovavo, ar buvo kÄ nors įgaliojęs vykdyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklÄ , pasakyti negali. 2019 m. lapkričio 29 d. darbų atlikimo aktas su UAB (duomenys neskelbtini) dėl statybinės technikos nuomos pasiraÅ¡ytas ne jo, dėl Å¡io sandorio nieko nežino.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo užmokesčio negaudavo. Sutarčių dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymo nesudarė. Jis pats jokių deklaracijų Valstybinei mokesčių inspekcijai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai neteikė ir nieko apie tai neprašė. Jis nežino Lietuvos įstatymų, todėl negalėjo jų pateikti. Ar buvo teikiamos deklaracijos, jis nežino, nieko jų teikti neprašė. 2019 m. birželio 7 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų priėmimo-perdavimo akte parašas yra ne jo.

Jis tÄ dienÄ , kai buvo atvykęs pirkti firmÄ , buvo gavęs apie 3-4 dokumentus ir antspaudÄ , daugiau jokių dokumentų gavęs nebuvo. Jam buvo pažadėta, kad vėliau bus surinkti visi dokumentai bei atsiųsti jam. Antspaudas yra pas jį, jo niekur nenaudojo. D. B. nepažįsta. Mano, kad jis su tos įmonės pirkimu buvo apgautas (t. 3, b. l. 72–77).

Kaip matyti iÅ¡ byloje esančio 2020 m. birželio 18 d. tarnybinio praneÅ¡imo dėl O. K. apklausos, ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. birželio 18 d. Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriaus tarnybinėse patalpose, dalyvaujant vertėjai D. Z., rusų kalba nuotoliniu bÅ«du buvo apklaustas liudytojas O. K., kuris iÅ¡ esmės davė analogiÅ¡kus parodymus bei patvirtino aplinkybes, nurodytas minėtame jo kaip liudytojo apklausos protokole (t. 4, b. l. 158–160). Nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme, kaip liudytoja buvo apklausta minėtÄ O.

K. apklausÄ atlikusi Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriaus vyriausioji tyrėja V. Z., kuri paaiÅ¡kino, jog O. K. ji tuo metu apklausė kitame jos atliekamame ikiteisminiame tyrime, nesusijusiame su D. B., buvo minima įmonė ,,(duomenys neskelbtini)“. Liudytojos teigimu, buvo sulaikytas automobilis ir pradėtas ikiteisminis tyrimas, nes automobilis pagal pirkimo-pardavimo sutartį buvo teikiamas muitinės procedÅ«rai ir buvo nustatyta, jog galimai suklastotas automobilio VIN kodas. Pardavėjas buvo Rusijos pilietis, pirkėjas lyg ukrainietis, o sutarties virÅ¡uje buvo įmonė ,,(duomenys neskelbtini)“.

Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriame buvo nurodytas transporto priemonę įsigijęs O. K., kuris veikė įmonės ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu, nes pirkėjas sutartyje buvo nurodytas įmonė ,,(duomenys neskelbtini)“. Liudytojos V. Z. teigimu, dėl nurodytų priežasčių ji ir apklausė O. K.. Tuo metu iÅ¡ VÄ® ,,Registrų centras“ buvo gauti duomenys apie D. B., kaip asmenį, dirbusį įmonėje ,,(duomenys neskelbtini)“, todėl minėtame ikiteisminiame tyrime D. B. ji apklausė kaip liudytojÄ .

D. B. jai nurodė, jog kažkada dirbo įmonėje ,,(duomenys neskelbtini)“, bet daugiau nieko nekomentavo (t. 49, b. l. 149–150). Kaip matyti iš bylos duomenų, pirmosios instancijos teisme buvo perskaityti liudytojo O. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu šioje baudžiamojoje byloje, taip pat tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose buvo perskaitytas tyrėjos V. Z. 2020 m. birželio 18 d. tarnybinis pranešimas dėl O. K. apklausos ir tokiu būdu liudytojo O. K. parodymais buvo tikrinami kiti bylos įrodymai, kaip to reikalauja baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos.

Be to, kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, liudytojo O. K. parodymai pirmosios instancijos teismo buvo vertinami tik kaip vienas iÅ¡ įrodymų Å¡altinių, kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, ir neturėjo lemiamos reikÅ¡mės pirmosios instancijos teismui nuteistÄ jį D. B. pripažįstant kaltu padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. O. K. parodymai nėra vieninteliai ar lemiantys D. B. kaltę nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, kaip minėta, Å¡io liudytojo parodymai yra tik vienas iÅ¡ įrodymų Å¡altinių ir vertinami kitų byloje surinktų įrodymų visumoje.

Atsakant į nuteistojo D. B. apeliacinio skundo argumentÄ , jog Å¡ioje baudžiamojoje byloje buvo pažeistos ne tik BPK nuostatos, bet ir jo teisės į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ , kadangi nei jam, nei jo gynėjui nebuvo sudarytos sÄ lygos dalyvauti O. K. apklausoje ir užduoti jam klausimus, pažymėtina, kad Å¡iame kontekste svarbu, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, BPK 7, 10, 44 straipsniuose įtvirtinti teisės į teisingÄ (sÄ Å¾iningÄ ) procesÄ , teisės į gynybÄ ir rungimosi principai.

Teisingas (sÄ Å¾iningas) procesas ir rungimosi principas reiÅ¡kia, kad kaltinimo ir gynybos Å¡alys bylų nagrinėjimo teisme metu turi lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti juos tiriant, pateikti praÅ¡ymus, ginčyti kitos Å¡alies argumentus ir pareikÅ¡ti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylÄ ir turinčiais reikÅ¡mės jai teisingai iÅ¡spręsti (BPK 7 straipsnio 2 dalis). Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje kiekvienam kaltinamajam garantuota teisė į teisingÄ procesÄ , o 6 straipsnio 3 dalies d punkte – teisė užduoti klausimus kaltinimo liudytojams.

Tokios teisės įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 5 ir 7 dalyse. Teisė į gynybÄ teisminio nagrinėjimo metu, be kita ko, užtikrinama sudarant galimybę kaltinamajam, nuteistajam ar iÅ¡teisintajam pačiam ir (ar) per gynėjÄ dalyvauti įrodymų tyrime ir įstatymų nustatytomis priemonėmis bei bÅ«dais gintis nuo pareikÅ¡tų kaltinimų. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje, taip pat kasacinėse nutartyse formuojama praktika, jog tokia situacija, kai apkaltinamajame nuosprendyje remiamasi parodymais asmens, kurio kaltinamasis negalėjo apklausti, pati savaime nebÅ«tinai lemia su Konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintomis garantijomis nesuderinamÄ gynybos teisių apribojimÄ (EŽTT Didžiosios kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Al-Khawaja ir Tahery prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, § 119;

EŽTT Didžiosios kolegijos 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Schatschaschwili prieÅ¡ VokietijÄ , peticijos Nr. 9154/10; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-36-693/2015, Nr. 2K-276-976/2015, Nr. 2K-211-489/2016). Tam tikrais atvejais galima panaudoti anksčiau duotus liudytojo parodymus, net jeigu kaltinamieji ir jų gynėjai jokioje proceso stadijoje negalėjo tokio liudytojo apklausti. Viena iÅ¡ svarbių priežasčių, kuri gali pateisinti tokį panaudojimÄ , yra galimybės rasti liudytojÄ (arba užtikrinti jo dalyvavimÄ procese) nebuvimas.

Pagal EŽTT praktikÄ tokiais atvejais svarbu, kad valstybės institucijos imtųsi pozityvių priemonių aktyviai ieÅ¡koti Å¡io liudytojo, kad kaltinamasis galėtų jį apklausti, o kai to užtikrinti, nepaisant minėtų priemonių, vis dėl to nepavyksta, teismas turi patikrinti ir įvertinti, ar yra pakankamų garantijų (procesinių galimybių) kompensuoti tokio įrodymo keliamus nepatogumus bei tinkamai ir teisingai įvertinti tokio asmens parodymų patikimumÄ . Garantijų užtikrinant bylos nagrinėjimo teisingumÄ apimtis priklauso nuo nedalyvaujančio liudytojo parodymų įrodomosios reikÅ¡mės (Didžiosios kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Al-Khawaja ir Tahery prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, peticijų Nr. 26766/05 ir 22228/06;

Didžiosios kolegijos 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Schatschaschwili prieÅ¡ VokietijÄ , peticijos Nr. 9154/10; 2006 m. birželio 8 d. sprendimas byloje Bonev prieÅ¡ BulgarijÄ , peticijos Nr. 60018/00; 2012 m. balandžio 10 d. sprendimas byloje Gabrielyan prieÅ¡ ArmėnijÄ , peticijos Nr. 8088/05; 2010 m. liepos 20 d. sprendimas byloje BalčiÅ«nas prieÅ¡ LietuvÄ , peticijos Nr. 17095/02; 2012 m. liepos 19 d. sprendimas byloje Sievert prieÅ¡ VokietijÄ , peticijos Nr. 29881/07). ApkaltinamÄ jį nuosprendį leidžiama grįsti nedalyvaujančio liudytojo parodymais tik tuo atveju, kai Å¡ie parodymai, atsižvelgiant į jų svarbÄ byloje, yra pakankamai patikimi.

Atsižvelgiant į proceso kaip visumos teisingumo vertinimÄ , patikrinti, ar yra pakankamų kompensuojančių garantijų, privalu ir tokiose bylose, kuriose negalima padaryti vienareikÅ¡mės iÅ¡vados, ar tokie parodymai buvo vieninteliai ar lemiami, tačiau matyti, kad buvo pakankamai reikÅ¡mingi, ir jų pripažinimas įrodymu galėjo sukelti kliūčių gynybai (EŽTT Didžiosios kolegijos sprendimai bylose Al-Khawaja ir Tahery prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, § 147; Schatschaschwili prieÅ¡ VokietijÄ , 116 punktas).

BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme dėl karo veiksmų Ukrainoje nepavyko surasti ir teisiamajame posėdyje apklausti liudytojo Ukrainos piliečio O. K.. Apeliacinės instancijos teismui prokurorė pateikė teisinės pagalbos praÅ¡ymo vykdymo medžiagÄ , gautÄ iÅ¡ Ukrainos Respublikos, iÅ¡ kurios matyti, kad 2020 m. rugsėjo 4 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros Baudžiamojo persekiojimo departamentas kreipėsi į Ukrainos prokuratÅ«rÄ su teisinės pagalbos praÅ¡ymu apklausti liudytojÄ O.

K. Å¡ioje baudžiamojoje byloje. IÅ¡ pateiktų dokumentų matyti, jog Ukrainos teisėsaugos pareigÅ«nai, vykdydami teisinės pagalbos praÅ¡ymÄ , siekė apklausti O. K., tačiau dėl vykstančio karo Ukrainoje ir dėl to, kad Donecke Ukrainos teisėsaugos pareigÅ«nai neturi galimybės atlikti procesinius veiksmus, O. K. iÅ¡kvieti į apklausÄ nepavyko (t. 49, b. l. 56–111). Nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme, nuteistojo D. B. ir jo gynėjo pastangomis buvo bandoma organizuoti liudytojo O.

K. apklausÄ vaizdo konferencijos bÅ«du, tačiau suplanuotos apklausos metu su liudytoju nepavyko susisiekti. Nepavykus susisiekti su liudytoju O. K. ir jo apklausti vaizdo konferencijos bÅ«du, nuteistojo D. B. gynėjas pateikė apeliacinės instancijos teismui antstolio A. S. 2023 m. gegužės 8 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ , kuriame užfiksuota, kaip D. B. antstolio kontoroje planÅ¡etiniame kompiuteryje esančios programėlės ,,WhatsApp“ pagalba susisiekia su asmeniu O. K. bei D. B. ir advokatas I.

B. užduoda asmeniui O. K. klausimus, į kuriuos minėtas asmuo pateikia atsakymus, nuotolinio pokalbio eiga užfiksuota vaizdÄ ir garsÄ fiksuojančia įranga (t. 49, b. l. 173–184). Kas yra liudytojas baudžiamajame procese, nustatyta BPK V skyriaus Pirmajame skirsnyje (BPK 78–83 straipsniuose). Liudytojo apklausos tvarkÄ ikiteisminio tyrimo metu reglamentuoja BPK 183 straipsnis, pagal kurį liudytojo apklausÄ ikiteisminio tyrimo metu minėtame straipsnyje nustatyta tvarka atlieka prokuroras arba ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas.

Liudytojo apklausos tvarkÄ bylos nagrinėjimo teisme metu nustato BPK 279 straipsnis, pagal kurį liudytojo apklausÄ atlieka teisiamojo posėdžio pirmininkas, o kiti proceso dalyviai gali liudytojui užduoti klausimus. Baudžiamojo proceso įstatymas nenumato galimybės asmenį apklausti kaip liudytojÄ nei pačiam nusikalstamos veikos padarymu kaltinamam asmeniui, nei jo gynėjui. Remiantis iÅ¡dėstytomis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis liudytojo apklausos tvarkÄ baudžiamajame procese, nuteistojo D.

B. gynėjo apeliacinės instancijos teismui pateikti duomenys negali būti pripažinti tinkamais įrodymais baudžiamojo proceso įstatymo prasme. Kita vertus, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 635 straipsnyje yra nustatyta, kas yra faktinių aplinkybių konstatavimas. Pagal minėto straipsnio 1 dalį faktinių aplinkybių konstatavimas – tai smulkus antstolio objektyviai matomų ir (ar) nustatomų faktinių aplinkybių aprašymas faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Konstatuojamos faktinės aplinkybės papildomai gali būti fiksuojamos vaizdo ar garso įrašymo priemonėmis.

Tokie garso ar vaizdo įraÅ¡ai laikomi sudedamÄ ja faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo dalimi, o 3 dalyje nurodyta, kad faktines aplinkybes antstolis konstatuoja teismo pavedimu. Tokio teismo pavedimo nagrinėjamu atveju nebuvo. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad liudytojo O. K. apklausti nagrinėjant Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose nepavyko dėl objektyvių priežasčių. Tačiau vien dėl Å¡ios priežasties negalima daryti iÅ¡vados, jog liudytojo O.

K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos pirmosios instancijos teismas tinkamai, kaip tÄ reglamentuoja baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos, patikrino, yra niekiniai ir jais remtis nagrinėjant bylÄ negalima. Be to, kaip jau buvo minėta, liudytojo O. K. parodymai yra tik vienas iÅ¡ įrodymų Å¡altinių Å¡ioje baudžiamojoje byloje ir vertinami kitų byloje surinktų įrodymų viseto kontekste. Susipažinus su liudytojo O. K. apklausos protokolo turiniu matyti, kad jis apklaustas pakankamai detaliai, parodant jam bylai reikÅ¡mingus dokumentus, visos reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės yra iÅ¡aiÅ¡kintos, o nuteistojo D.

B. apeliaciniame skunde nėra nurodyta, kokie kiti klausimai, galimai lemsiantys D. B. versijos patvirtinimÄ ir kitokį teismo sprendimÄ , nėra užduoti. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, kad Å¡ioje byloje buvo pažeista D. B. teisė į teisingÄ (sÄ Å¾iningÄ ) teismÄ ar nesilaikyta rungimosi principo.

IÅ¡ 2021 m. vasario 10 d. apžiÅ«ros protokolo matyti, kad buvo apžiÅ«rėta informacija DVD diske, į kurį informacija buvo įraÅ¡yta 2020 m. rugsėjo 23 d. apžiÅ«rint iÅ¡ D. B. paimtÄ mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žXiaomi Redmi“ bei atspausdinta 116 nuotraukų jpg formate. IÅ¡ atspausdintų failų/nuotraukų, palyginus nuotraukų duomenis su duomenimis, gautais iÅ¡ AB ,,Å iaulių bankas“ su 2020 m. gegužės 28 d. raÅ¡tu Nr. S-20-07424-c – UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ais, matyti, kad 38 nuotraukose yra nufotografuotas ekranas su pinigų likučiais sÄ skaitose prisijungimo dienai; 32 nuotraukose yra nufotografuotas ekranas su elektroniniais mokėjimo nurodymais, atliekamais 2019 m. spalio 31 d.

– 2020 m. vasario 3 d. laikotarpiu, prisijungus per Elektroninę bankininkystę prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitų; nuotraukoje failo (duomenys neskelbtini) yra nufotografuotas ekranas su 2019 m. gruodžio 13 d. atliktų finansinių operacijų sÄ raÅ¡u/sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡u; 4 nuotraukose yra nufotografuotas ekranas su 2019 m. spalio 30 d., 2019 m. lapkričio 22 d., 2019 m. lapkričio 28 d., 2019 m. gruodžio 12 d. atliktų finansinių operacijų sÄ raÅ¡u/sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡u; nuotraukoje failo (duomenys neskelbtini) yra nufotografuotas ekranas prisijungus 2019 m. spalio 9 d. per Elektroninę bankininkystę prie AB „Šiaulių bankas“ interneto svetainės; 21 nuotraukoje yra nufotografuoti mokėjimo nurodymai, atlikti per AB „Šiaulių bankas“ padalinį, pervedant pinigines lėšas 2019 m. gegužės 22 d.

– 2020 m. sausio 6 d. laikotarpiu iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitų; 4 nuotraukose yra nufotografuotas ekranas su prisijungimu prie Valstybinės mokesčių inspekcijos internetinės svetainės; 6 nuotraukose yra nufotografuotos 2019 m. gegužės 5 d., 2019 m. liepos 17 d., 2019 m. rugpjūčio 8 d., 2019 m. lapkričio 11 d., 2019 m. lapkričio 13 d., 2019 m. lapkričio 21 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ importo deklaracijos; nuotraukose failų (duomenys neskelbtini) yra nufotografuota UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaita UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ bei elektroninis laiÅ¡kas lizingui; nuotraukoje failo (duomenys neskelbtini) yra nufotografuota 2019 m. lapkričio 29 d. dienos UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaita UAB (duomenys neskelbtini) 3 260,00 Eur; 3 nuotraukose yra nufotografuoti įmonių MB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurios turėjo sandorius su UAB „(duomenys neskelbtini)“, rekvizitai; 3 nuotraukose - (duomenys neskelbtini) prisijungimai prie banko (t. 5, b. l. 10–14, 18–19, 20–154).

2021 m. vasario 10 d. apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad, apžiÅ«rėjus VMI pažymÄ , rastÄ kratos D. B. gyvenamojoje vietoje metu, nustatyta, jog tai yra VMI e. portalo dokumentas „Duomenys apie mano VMI atstovÄ â€œ, kur nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), „Mano VMI atstovas“ yra D. B., elektroninio paÅ¡to adresas (duomenys neskelbtini), kuriam suteiktos teisės teikti deklaracijas ir kt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, teisių galiojimo laikotarpis 2019 m. rugpjūčio 20 d. – 2020 m. sausio 1 (t. 5, b. l. 10–14, 15–17).

IÅ¡ VÄ® „Registrų centrui“ pateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų matyti, kad 2018 m. rugsėjo 3 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko sprendimu Nr. 2018/9/1 bendrovės direktoriumi nuo 2018 m. rugsėjo 4 d. D. B. paskyrė save, suteikiant pirmojo paraÅ¡o teisę banke bei visas teises ir pareigas; 2018 m. rugsėjo 7 d. įgaliojimu D. B. suteikė įgaliojimÄ UAB (duomenys neskelbtini) direktorei B. B. J. (B. J.) elektroniniu bÅ«du pasiraÅ¡yti ir teikti Juridinių asmenų registrui dokumentus bei gauti Nekilnojamojo turto registro paslaugas, elektroniniu bÅ«du pasiraÅ¡yti, teikti ir gauti Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos duomenis; 2018 m. rugsėjo 7 d. įgaliojimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius D. B. įgaliojo B. J. arba R. S. atstovauti tvirtinant bendrovės dokumentus notarų biure, registruojant bendrovės įstatų pakeitimus juridinių asmenų registre, elektroniniu bÅ«du teikiant duomenis JAR ir kt.; 2018 m. rugsėjo 7 d. PraÅ¡ymu registruoti Juridinių asmenų registre UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku ir direktoriumi įregistruotas D. B., praÅ¡ymÄ pasirašė B. B. J.; 2018 m. rugsėjo 7 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko D. B. sprendimu Nr. 2018/9/2 nutarta pakeisti UAB „(duomenys neskelbtini)“ adresÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini); 2019 m. birželio 21 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko sprendimu nuo 2019 m. birželio 25 d. bendrovės direktoriumi bus O. K., suteikiant pirmojo paraÅ¡o teisę banke bei visas teises, taip pat visas teises ir pareigas, numatytas bendrovės įstatuose, pasiraÅ¡ant sutartis, dalyvaujant derybose ir visais kitais bÅ«dais prezentuojant bendrovę; 2019 m. birželio 25 d. PraÅ¡ymu registruoti Juridinių asmenų registre UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku įregistruotas O. K., praÅ¡ymÄ pasirašė B. B. J.; 2019 m. liepos 16 d. PraÅ¡ymu registruoti Juridinių asmenų registre UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi įregistruotas O. K., praÅ¡ymÄ pasirašė B. J. (t. 1, b. l. 83–93, 94–98).

Byloje esančiame 2021 m. rugsėjo 15 d. apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad, apžiÅ«rėjus D. B. prie 2020 m. rugsėjo 10 d. apklausos protokolo pateiktÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. birželio 7 d. dokumentų priėmimo-perdavimo akto kopijÄ , matyti, jog „Uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų priėmimo-perdavimo aktas“ (kopija) yra tokio turinio: suraÅ¡ymo data „2019-06-07“, suraÅ¡ymo vieta (duomenys neskelbtini), tekstas „AÅ¡, D. B., ryÅ¡ium su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimu perduodu UAB „(duomenys neskelbtini)“ visus dokumentus naujam akcininkui ir direktoriui O. K. g. m. (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini). Dokumentų sÄ raÅ¡as: UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įmonės dokumentai (originalai) (1 segtuvas); UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pardavimų segtuvai (5 vnt.); UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ antspaudai (2 vnt.); UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pirkimų segtuvai (7 vnt.); UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ Sodros, VMI ataskaitų segtuvai (2 vnt.); UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ banko iÅ¡rašų segtuvai (2 vnt.); UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ prekių inventorizacijos apraÅ¡as; Akcijų pirkimo-pardavimo sutartis. AÅ¡, D. B., dokumentus perduodu O. K.. AÅ¡, O. K. dokumentus priėmiau. PasiraÅ¡o D. B., O. K., patvirtinama įmonės antspaudu (t. 3, b. l. 135–137, 140; t. 46, b. l. 74).

IÅ¡ 2021 m. vasario 19 d. apžiÅ«ros protokolų matyti, kad 2021 m. vasario 19 d. pagal reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolÄ iÅ¡ I. P., adresu (duomenys neskelbtini), paimtas neÅ¡iojamas kompiuteris DELL 29683684550 buvo apžiÅ«rėtas. Jame rasti failai: žyma „(duomenys neskelbtini)“ pažymėti failai „Perdavimo aktas.doc“ ir „Perdavimo aktas (duomenys neskelbtini)“. Failų turinys atspausdintas (Priedas Nr. 1, 2 lapai). Atlikus failų metaduomenų analizę, galima teigti, kad failas „Perdavimo aktas (duomenys neskelbtini)“ sukurtas failo „Perdavimo aktas.doc“ pagrindu. Abiejų failų atveju sutampa nurodomas failų turinio autorius („pc“), failų paskutinio spausdinimo data („2004-08-12 08:28“), failo pavadinimas („UAB ,, (duomenys neskelbtini)“). Å ie metaduomenys saugomi failo viduje, todėl nesikeičia perkeliant failÄ arba darant jo kopijÄ ; failo „Perdavimo aktas.doc“ įraÅ¡ymo į SanDiska, ser. Nr. (duomenys neskelbtini), data 2020-06-11. Failo „Perdavimo aktas (duomenys neskelbtini)“ sukÅ«rimo diske data 2020 m. rugsėjo 7 d. (t. 3, b. l. 117–120, 121–123).

IÅ¡ 2021 m. rugsėjo 15 d. apžiÅ«ros protokolo matyti, jog apžiÅ«rėtas 2019 m. liepos 16 d. įgaliojimas Nr. 1, kuriame iÅ¡dėstyta, kad įgaliojimas suraÅ¡ytas 2019 m. liepos 16 d., UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), atstovaujama O. K., veikiančio pagal įstatus, įgalioja D. B. savo nuožiÅ«ra aptartomis sÄ lygomis įgaliotojo vardu atidaryti bet kurias banko sÄ skaitas, patvirtinti parašų ir antspaudo pavyzdžių kortelę (tik juridiniam asmeniui), savo nuožiÅ«ra disponuoti Å¡iose sÄ skaitose esančiomis lėšomis, savo nuožiÅ«ra aptartomis sÄ lygomis įgaliotojo vardu sudaryti ir pasiraÅ¡yti banko sÄ skaitų sutartis bei bankų teikiamų elektroninių paslaugų teikimo ir mokėjimo kortelių iÅ¡davimo sutartis, gauti įgaliotojo vardu iÅ¡duotas bankų mokėjimo korteles (jų slaptažodžius, PIN kodus, kitas elektroninių paslaugų teikimo indentifikavimo priemones) ir kt. Ä®galiojimas galioja iki 2020 m. gruodžio 31 d. imtinai. PasiraÅ¡o direktorius O. K., antspaudas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 3, b. l. 135–137, 139; t. 6, b. l. 136).

Iš byloje esančios 2018 m. gruodžio 28 d. Elektroninių duomenų, naudojamų eksporto ir importo muitinės formalumams atlikti, mainų sutarties matyti, kad tarp Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos D. B., pasirašyta 2018 m. gruodžio 28 d. Elektroninių duomenų, naudojamų eksporto ir importo muitinės formalumams atlikti, mainų sutartis (t. 40, b. l. 32–34).

Muitinių informacinių sistemų centro 2020 m. spalio 28 d. raÅ¡te Nr. (11.1)1S-1823 nurodyta, kad tranzito deklaracijas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pateikė muitinės tarpininkai: UAB (duomenys neskelbtini) (EORI kodas (duomenys neskelbtini)), IP adresas (duomenys neskelbtini); UAB (duomenys neskelbtini) (EORI kodas (duomenys neskelbtini)), IP adresas (duomenys neskelbtini); UAB (duomenys neskelbtini) (EORI kodas (duomenys neskelbtini)), IP adresas (duomenys neskelbtini); UAB (duomenys neskelbtini) (EORI kodas (duomenys neskelbtini)), IP adresas (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra registruota Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemoje ir turi vienÄ registruotÄ atstovÄ . Tikėtina, kad importo deklaracijos buvo teikiamos naudojant UAB (duomenys neskelbtini) sukurtÄ programinę įrangÄ , nes sistemoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui yra registruotas UAB (duomenys neskelbtini) iÅ¡duotas sertifikatas. IÅ¡ importo deklaracijų, įformintų Klaipėdos teritorinėje muitinėje, suvestinių matyti, kad importo deklaracijas, kuriose gavėju nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“, užpildė 2019 m. sausio 17 d. – 2019 m. birželio 5 d. laikotarpiu V. J., 2019 m. birželio 11 d. – 2019 m. rugsėjo 23 d. laikotarpiu - D. B., 2019 m. rugsėjo 10 d. – 2019 m. gruodžio 2 d. laikotarpiu A. Å .. IÅ¡ importo deklaracijų, įformintų Vilniaus teritorinėje muitinėje, suvestinių matyti, kad importo deklaracijas, kuriose gavėju nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“, užpildė 2019 m. sausio 7 d. –2019 m. rugsėjo 28 d. laikotarpiu D. B. (t. 25, b. l. 79, 80–82; t. 40, b. l. 31, 35–38).

IÅ¡ 2020 m. birželio 22 d. apžiÅ«ros protokolo, kuriuo apžiÅ«rėta informacija kompaktiniame diske, gautame iÅ¡ AB ,,Å iaulių bankas“, matyti, kad prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitų per elektroninę bankininkystę jungėsi: 2018 m. birželio 29 d. – 2018 m. lapkričio 29 d. laikotarpiu jungėsi iÅ¡ IP adresų (duomenys neskelbtini) vartotojas T. M.; 2018 m. sausio 10 d. – 2018 m. gegužės 9 d. laikotarpiu jungėsi iÅ¡ IP adresų (duomenys neskelbtini) vartotojas B. B. J.; 2018 m. gruodžio 11 d. – 2019 m. liepos 11 d. laikotarpiu jungėsi iÅ¡ IP adresų (duomenys neskelbtini) vartotojas D. B.; 2019 m. liepos 12 d. – 2020 m. vasario 3 d. laikotarpiu jungėsi iÅ¡ IP adresų (duomenys neskelbtini) vartotojas O. K.. Vartotojų T. M., D. B. ir O. K. IP adresas (duomenys neskelbtini) sutampa bei vartotojų D. B. ir O. K. IP adresas (duomenys neskelbtini) sutampa (t. 6, b. l. 82, 83–200).

ApžiÅ«rėjus banko pateiktÄ vaizdo medžiagÄ nustatyta, kad D. B. užfiksuotas prie terminalo, jungiantis prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitų: 2020 m. sausio 13 d. – (duomenys neskelbtini); 2020 m. sausio 22 d. –(duomenys neskelbtini) (t. 6, b. l. 5, 6).

Iš 2020 m. birželio 23 d. paklausimo Nr. 25/12-1-4-10007, 2020-06-23 Nr. 140 UAB (duomenys neskelbtini) rašto Nr. 140, 2020 m. birželio 25 d. paklausimo Nr. 25/12-1-4-10067 ir 2020 m. liepos 7 d. Nr. 149 UAB (duomenys neskelbtini) rašto Nr. 149 matyti, kad IP adresas (duomenys neskelbtini) yra priskirtas išorinių (duomenys neskelbtini) UAB valdomo tinklo vartotojų grupei, naudojančiai vidinę IP adresų sritį. Pagal pateiktus duomenis, yra užfiksuoti susijungimai iš vidinio IP adreso (duomenys neskelbtini), kuris yra susietas su prieiga, įrengta adresu (duomenys neskelbtini), kur interneto paslaugų tiekimo sutartis sudaryta su I. P. (t. 7, b. l. 47–53).

Iš 2020 m. birželio 29 d. UAB (duomenys neskelbtini) atsakymo matyti, kad IP adresas (duomenys neskelbtini) nuo 2018 m. birželio 29 d. iki 2020 m. vasario 3 d. priklausė įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (t. 7, b. l. 55).

Iš 2020 m. lapkričio 9 d. apžiūros protokolo, kuriuo apžiūrėta informacija kompaktiniame diske, gautame 2020 m. gegužės 28 d. raštu iš AB ,,Šiaulių bankas“, 2020 m. birželio 22 d. apžiūros protokolas, AB „Šiaulių bankas“ 2020 m. spalio 9 d. raštas Nr. 20-1869E, 2020 m. birželio 23 d. paklausimas Nr. 25/12-1-4-10007, 2020 m. birželio 23 d. UAB (duomenys neskelbtini) raštas Nr. 140, 2020 m. birželio 25 d. paklausimas, Nr. 25/12-1-4-10067, 2020 m. liepos 7 d. Nr. 149 UAB (duomenys neskelbtini) raštas Nr. 149, 2020 m. birželio 29 d.

UAB (duomenys neskelbtini) atsakymas matyti, kad: 2018 m. gruodžio 11 d. – 2019 m. liepos 4 d. laikotarpiu su D. B. prisijungimo kodu (duomenys neskelbtini) atliktos 120 vnt. finansinių operacijų iš IP adreso (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi UAB „(duomenys neskelbtini)“; 2019 m. liepos 5 d. – 2019 m. liepos 11 d. laikotarpiu su D. B. prisijungimo kodu (duomenys neskelbtini) atliktos 8 vnt. finansinių operacijų iš IP adreso (duomenys neskelbtini), kurio naudotojas nenustatytas; 2019 m. liepos 12 d.

– 2019 m. lapkričio 4 d. laikotarpiu su O. K. prisijungimo kodu (duomenys neskelbtini) atliktos 39 vnt. finansinių operacijų iš IP adreso (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi UAB „(duomenys neskelbtini)“; 2019 m. liepos 23 d. – 2019 m. liepos 24 d. laikotarpiu su O. K. prisijungimo kodu (duomenys neskelbtini) atliktos 5 vnt. finansinių operacijų iš IP adreso (duomenys neskelbtini), kurio naudotojas nenustatytas; 2019 m. rugsėjo 10 d. – 2020 m. vasario 3 d. laikotarpiu su O. K. prisijungimo kodu (duomenys neskelbtini) atliktos 79 vnt. finansinių operacijų iš IP adreso (duomenys neskelbtini), su kuriuo jungėsi vidinis vartotojas iš IP adreso (duomenys neskelbtini), kuris yra susietas su prieiga, įrengta adresu (duomenys neskelbtini), kur interneto paslaugų tiekimo sutartis sudaryta su I.

P.; 2019 m. gruodžio 12 d. – 2019 m. gruodžio 13 d. laikotarpiu su O. K. prisijungimo kodu (duomenys neskelbtini) atliktos 13 vnt. finansinių operacijų iš IP adreso (duomenys neskelbtini), kurio naudotojas nenustatytas; 2019 m. lapkričio 21 d. – 2019 m. lapkričio 25 d. laikotarpiu su O. K. prisijungimo kodu (duomenys neskelbtini) atliktos 6 vnt. finansinių operacijų iš IP adreso (duomenys neskelbtini), kurio naudotojas nenustatytas; 2019 m. spalio 17 d. – 2019 m. lapkričio 14 d. laikotarpiu su O.

K. prisijungimo kodu (duomenys neskelbtini) atliktos 28 vnt. finansinių operacijų iš IP adreso (duomenys neskelbtini), kurio naudotojas nenustatytas (t. 7, b. l. 4–19).

Iš 2020 m. liepos 7 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM rašto Nr. (14.5.20 E)R-3179 ir pateiktų duomenų matyti, kad laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 10 d. iki 2019 m. spalio 24 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklaracijas pateikė išorinis vartotojas D. B. iš IP adreso (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi UAB „(duomenys neskelbtini)“; laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 28 d. iki 2020 m. sausio 28 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklaracijas pateikė išorinis vartotojas D. B. iš IP adreso (duomenys neskelbtini), su kuriuo jungėsi vidinis vartotojas iš IP adreso (duomenys neskelbtini), kuris yra susietas su prieiga, įrengta adresu „(duomenys neskelbtini)“, kur interneto paslaugų tiekimo sutartis sudaryta su I. P.; 2020 m. vasario 10 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklaracijas pateikė išorinis vartotojas D. B. iš IP adreso (duomenys neskelbtini), kurio naudotojas nenustatytas (t. 7, b. l. 33–37).

IÅ¡ 2020 m. spalio 15 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM raÅ¡to Nr. (14.5.20 E)R-4943 ir pateiktų duomenų matyti, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos iÅ¡maniosios mokesčių administravimo sistemos elektroninių sÄ skaitų faktÅ«rų posistemyje veiksmus atlikinėjo (rinkmenų įkėlimas, PVM sÄ skaitų faktÅ«rų duomenų koregavimas, registro pildymas ir pateikimas): 2019 m. spalio 24 d., 2019 m. lapkričio 28 d. iÅ¡orinis vartotojas D. B. iÅ¡ IP adreso (duomenys neskelbtini),kuriuo naudojosi UAB „(duomenys neskelbtini)“; 2019 m. gruodžio 27 d., 2020 m. sausio 14 d., 2020 m. sausio 21 d. iÅ¡orinis vartotojas D. B. iÅ¡ IP adreso (duomenys neskelbtini), su kuriuo jungėsi vidinis vartotojas iÅ¡ IP adreso (duomenys neskelbtini), kuris yra susietas su prieiga, įrengta adresu „(duomenys neskelbtini)“, kur interneto paslaugų tiekimo sutartis sudaryta su I. P.; 2019 m. lapkričio 21 d. iÅ¡orinis vartotojas D. B. iÅ¡ IP adreso (duomenys neskelbtini), kurio naudotojas nenustatytas; 2020 m. vasario 10 d. iÅ¡orinis vartotojas D. B. iÅ¡ IP adreso (duomenys neskelbtini), kurio naudotojas nenustatytas (t. 7, b. l. 40–46).

Nuteistojo apeliaciniame skunde daug dėmesio skiriama išdėstytų faktinių duomenų, susijusių su prisijungimais prie įvairių įstaigų sistemų D. B. vardu, analizei, nurodoma, kad, sprendžiant iš prisijungimų intensyvumo finansinėms operacijoms atlikti, kurios užtrunka, D. B. praktiškai turėjo nepertraukiamai būti UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose ir naudotis bendrovės kompiuteriais. Taip pat nuteistasis pažymi, kad nors bylos duomenimis nustatyta, kad muitinės deklaracijos būdavo teikiamos jo vardu, kurioms pildyti reikėdavo specialių žinių, tačiau jokie bylos faktiniai duomenys nepatvirtino, kad jis specialiomis programomis būtų teikęs importo deklaracijas, kuriose gavėju nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“, o juolab mokėjo programomis naudotis.

Šį apeliacinio skundo argumentÄ D. B. grindžia liudytojo V. J. pirmosios instancijos teisme duotais parodymais apie tai, kad jam pateiktų UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 69 vnt. importo deklaracijų už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 17 d. iki 2019 m. birželio 5 d., kuriose nurodyta, kad jas užpildė V. J., jis nepildė. Liudytojas V. J. paaiÅ¡kino, kad jo vardu Å¡ias deklaracijas galėjo pateikti ir kiti vadybininkai, kadangi UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ visa kompiuterinė įranga buvo sujungta tarpusavyje, todėl visi bendrovės darbuotojai naudojosi ta pačia programa (duomenys neskelbtini) ir, visiems darbuotojams pildant deklaracijas, į Muitinę ėjo duomenys, kad deklaracija pildo jis.

Liudytojo teigimu, D. B. ateidavo pas T. M., bet kÄ atėjęs veikdavo, jam nėra žinoma, D. B., prisėdusio prie UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ kompiuterio, nėra matęs (t. 47, b. l. 93). Kaip liudytojas apklaustas E. B., UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dirbantis muitinės tarpininko atstovu, taip pat nurodė, kad jo sertifikatu bendrovėje galėjo naudotis ir kiti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, kurie pildė deklaracijas. Pagrindinė programa yra viename kompiuteryje, o kiekvienas dirbantis turi savo darbo vietÄ .

Nė vieno iÅ¡ jų kompiuteris nėra rakinamas ir bet kas gali prisėsti ir daryti kÄ nori. D. B., sėdintį prie kompiuterio, yra matęs, o kiek kartų, pildė ar ne, nepamena, matydavo D. B. prie E. A. kompiuterio. Liudytojas E. B. apie deklaracijų užpildymÄ , pasinaudojant UAB „(duomenys neskelbtini)“ kompiuterinėje įrangoje įdiegta muitinės programa (duomenys neskelbtini), kuriose deklarantų atstovu nurodytas UAB „(duomenys neskelbtini)“, parodė, kad jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu jokių deklaracijų, kuriose deklarantų atstovu nurodytas UAB „(duomenys neskelbtini)“, pats nepildė, mano, kad Å¡ias deklaracijas pildė pats D.

B., kuris buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir kuris dažnai būdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracinėse patalpose ir galėjo pasinaudoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ kompiuterine įranga su įdiegta muitinės programa (duomenys neskelbtini). Ar D. B. mokėjo pildyti muitinės deklaracijas, liudytojas teigė nežinantis, tačiau atsižvelgiant į tai, kad jo brolis G. B. pats muitinės tarpininko atstovas, mano, kad D. B. muitinės deklaracijas pildyti mokėjo.

Aptartų faktinių duomenų analizė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad liudytojo V. J. parodymai nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių, susijusių su muitinės deklaracijų teikimu D. B. vardu, bet prieÅ¡ingai – patvirtina, kad dėl griežtos kontrolės nebuvimo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ esančiais stacionariais kompiuteriais su juose įrengta muitinės programa (duomenys neskelbtini), galėjo naudotis ne tik sertifikatus teikti deklaracijas turintys darbuotojai, bet ir kiti asmenys – tarp jų ir nuteistasis D.

B., kÄ pastarasis ir darė. Nuteistojo aiÅ¡kinimai, kad jis neturi reikiamų žinių užpildyti muitinės deklaracijÄ , vertintina tik kaip deklaratyvi nuteistojo pasirinkta gynybos versija.

Siekiant visapusiškai išnagrinėti jau minėtus nuteistojo D. B. apeliacinio skundo argumentus, susijusius su prisijungimais prie įvairių sistemų D. B. vardu, apeliacinės instancijos teisme buvo apklaustas Lietuvos teismo ekspertizės centro Skaitmeninės informacijos skyriaus ekspertas L. Markūnas. Ekspertas paaiškino, jog visi kompiuteriai prijungti prie kompiuterių tinklo turi savo IP adresus. Įstaigoje sujungti kompiuteriai dažniausiai turi vidinius IP adresus, kuriuos suteikia tinklo administratorius.

Kiekvienas kompiuteris turi savo vidinį IP adresÄ . Kad bÅ«tų galima iÅ¡eiti į internetÄ , reikia turėti iÅ¡orinį IP adresÄ . Jo struktÅ«ra yra tokia pati, tik yra tam tikros sritys, iÅ¡skirtos kaip vidiniai adresai, o visi iÅ¡oriniai adresai yra unikalÅ«s ir internete jau Å¡iuos adresus suteikia interneto tiekėjas. Žmogus, atėjęs į įstaigÄ , kurioje yra vidinis ir iÅ¡orinis tinklas, ir prisijungęs su savo įrenginiu bet kur, tai rodys įmonės, o ne jo IP adresÄ , tai yra rodys tÄ IP, su kuriuo iÅ¡einama į internetÄ .

Tokia pati situacija yra ir tada, kai, pavyzdžiui, ateini pas kÄ nors į svečius ir žaidi su savo telefonu, tai rodys tÄ IP adresÄ , su kuriuo iÅ¡einama į internetÄ . Be IP adreso nėra galimybės jungtis prie valstybinės institucijos iÅ¡ nenustatyto IP adreso. NaudotojÄ nustatinėja tas, kas priskiria tam naudotojui IP adresÄ . Tai interneto paslaugų tiekėjas arba kita įstaiga, kuri turi tÄ IP adresÄ (t. 49, b. l. 167–168). Å iuos eksperto paaiÅ¡kinimus įvertinus kontekste su liudytojų M.

K., E. B., V. J., T. M., E. A. parodymais apie tai, kad D. B. dažnai lankydavosi UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ patalpose, netgi naudojosi ten buvusiais stacionariais kompiuteriais, taip pat liudytojos I. P. parodymais apie tai, jog D. B. lankydavosi jos namuose, ji D. B. konsultuodavo, darytina išvada, kad D. B. turėjo galimybę su savo mobiliais įrenginiais prisijungti prie įvairių įstaigų sistemų ir būtent D. B., o ne kas nors kitas, tiek iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ patalpų, tiek iš I. P. namų, o taip pat ir iš kitų vietų, kurios pagal IP adresus nebuvo nustatytos, daugybę kartų jungėsi tiek prie bankinių sistemų, tiek prie Valstybinės mokesčių inspekcijos sistemų ir atliko įvairias operacijas.

Kaip matyti iš byloje esančio 2020 m. gegužės 11 d. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos skyriaus rašto Nr. S-14-3228, CDB duomenų – Lietuvos Respublikos sienos kirtimas, Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, Ukrainos piliečiui O. K., gim. (duomenys neskelbtini), išduota Lietuvos Respublikos nacionalinė viza Nr. (duomenys neskelbtini), galiojanti nuo 2019 m. gruodžio 13 d. iki 2020 m. gruodžio 11 d.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos informacinėje sistemoje pateikti duomenys, kad užsienietis kirto Lietuvos Respublikos sienÄ 2019 m. liepos 11 d.(atvyko), 2019 m. liepos 12 d. (iÅ¡vyko), 2019 m. gruodžio 16 d. (atvyko), 2020 m. kovo 10 d. (iÅ¡vyko) (t. 4, b. l. 85, 126–129). IÅ¡ 2020 m. liepos 10 d. Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento raÅ¡to Nr. (25.3.1E)-22-1382 matyti, kad Ukrainos pilietis O. K., gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos ambasadoje Ukrainoje 2019 m. gruodžio 4 d. pateikė PraÅ¡ymÄ iÅ¡duoti nacionalinę vizÄ kartu su patvirtinamaisiais dokumentais.

IÅ¡ O. K. paso kopijoje esančių atžymų matyti, kad O. K. į LenkijÄ atvyko/ iÅ¡vyko 2019 m. gegužės 16 d./ 2019 m. gegužės 20 d., 2019 m gegužės 23 d./ 2019 m. gegužės 24 d., 2019 m. birželio 13 d./ 2019 m. birželio 14 d., 2019 m. rugsėjo 12 d./ 2019 m. rugsėjo 30 d., 2019 m. lapkričio 27 d.; į LietuvÄ atvyko/ iÅ¡vyko 2019 m. liepos 11 d./2019 m. liepos 12 d. (t. 4, b. l. 88–108). IÅ¡ UAB (duomenys neskelbtini) praneÅ¡imo ir pateiktų dokumentų, CDB duomenų matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) vairuotojas O.

K. važiavo į tarptautinius reisus po EuropÄ . Su O. K. sudaryta darbo sutartis 2019 m. gruodžio 2 d. Nr. 7021, darbo sutartis įsigalioja ir darbuotojas pradeda dirbti 2019 m. gruodžio 17 d. (žr. pakeitimus). IÅ¡ UAB (duomenys neskelbtini) darbo laiko apskaitos žiniaraščių už 2019 m. gruodžio mėnesį ir 2020 m. sausio - birželio mėnesius matyti, kad O. K. pradėjo dirbti 2019 m. gruodžio 17 d., nuo 2019 m. gruodžio 19 d. iki 2020 m. kovo 6 d. dirbo tarnybinėje komandiruotėje; nuo 2020 m. kovo 9 d. iki 2020 m. kovo 13 d. buvo kasmetinėse atostogose; nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. balandžio 7 d. buvo nemokamose atostogose; nuo 2020 m. balandžio 8 d. iki 2020 m. birželio 30 d. pravaikÅ¡tos.

IÅ¡ UAB (duomenys neskelbtini) atleistas už pravaikÅ¡tas 2020 m. rugpjūčio 13 d. (t. 4, b. l. 110–124, 125). IÅ¡ 2020 m. rugpjūčio 27 d. AB „Swedbank“ raÅ¡to Nr. S/5903 ir 2020 m. rugsėjo 9 d. raÅ¡to Nr. S/6140 matyti, kad O. K. vardu sÄ skaita AB „Swedbank“ Å iaulių KAC atidaryta 2019 m. gruodžio 18 d., sÄ skaitoje finansinės operacijos vyko nuo 2020 m. sausio 13 d., iÅ¡ kurių matyti, kad laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 15 d. iki 2020 m. kovo 6 d. pirkiniai vykdyti už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų (t. 4, b. l., 137–149).

Å ie byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad O. K., faktiÅ¡kai nebÅ«damas Lietuvos Respublikos teritorijoje, juo labiau niekada nebuvęs UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ patalpose ar I. P. namuose, iÅ¡ kur, kaip nustatyta anksčiau nurodytais bylos duomenimis, buvo atlikta daugybė finansinių operacijų, pasinaudojus O. K. prisijungimo kodu, iÅ¡ tiesų fiziÅ¡kai neturėjo galimybės veikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Byloje nėra jokių faktinių duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad koks nors kitas asmuo, o ne D.

B., kuris veikė pagal suklastotÄ O. K. įgaliojimÄ jam, atliko įvairias finansines operacijas, pasinaudojęs O. K. prisijungimo kodu, juo labiau iÅ¡ tokių vietų, kuriose dažnai lankydavosi D. B. (UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, I. P. namai) ir nenustatyta, kad tose vietose bÅ«tų lankęsis O. K..

Byloje surinktų ir aptartų faktinių duomenų visetas iÅ¡ esmės atitinka ir paties D. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ne kas nors kitas, o bÅ«tent D. B. organizavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklÄ ir jai vadovavo, disponavo bendrovės dokumentais, lėšomis ir elektroninės bankininkystės įrankiais, organizavo bendrovės apskaitos tvarkymÄ . DeklaratyvÅ«s ir jokiais faktiniais bylos duomenimis nepagrįsti yra D. B. teisme duoti parodymai bei apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad jis UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nevadovavo, visus bendrovės reikalus tvarkė T.

M., jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas jis perleido O. K. T. M. nurodymu, o visi tam reikalingi dokumentai buvo parengti be jo žinios. Å iuos D. B. aiÅ¡kinimus paneigia liudytojos B. J. parodymai, jog dokumentus dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų perleidimo ji rengė D. B. praÅ¡ymu, pastarasis jai iÅ¡sakė pageidavimus, kas turėtų bÅ«ti padaryta, ir tais klausimais keletÄ kartų su ja konsultavosi. Netikėti Å¡ios liudytojos parodymais nėra pagrindo, kadangi tokie liudytojos B.

J. parodymai iÅ¡ esmės atitinka ir paties D. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Liudytojas T. M. taip pat kategoriÅ¡kai paneigė kokiu nors bÅ«du tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvavęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje ar jÄ Ä¯takojęs. Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi byloje surinktų ir jau aptartų įrodymų visetÄ , neturi pagrindo abejoti liudytojo O. K. parodymais apie tai, kad įsigijęs bendrovės akcijas, jokios veiklos UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu jis nevykdė, UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklai nevadovavo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo užmokesčio negaudavo, sutarčių dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymo nesudarė, jis pats jokių deklaracijų Valstybinei mokesčių inspekcijai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai neteikė ir nieko apie tai neprašė, jis to padaryti ir negalėjo, nes nežino Lietuvos įstatymų.

IÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ Metinės gyventojams iÅ¡mokėtų iÅ¡mokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijos matyti, kad D. B. priskaičiuota už 2019 metus 4 210,92 Eur darbo užmokesčio suma ir iÅ¡skaičiuota 842,18 Eur pajamų mokesčio, tuo tarpu O. K. darbo užmokestis nepriskaičiuotas (t. 1, b. l. 129–130). Byloje surinktų įrodymų viseto analizė leidžia daryti abejonių nekeliančiÄ iÅ¡vadÄ , kad D. B., laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 4 d. iki 2019 m. birželio 21 d. bÅ«damas direktoriumi ir laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 22 d. iki 2020 m. balandžio 27 d. bÅ«damas faktiniu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, realiai ir faktiÅ¡kai vadovavo Å¡ios bendrovės veiklai.

D. B., nurodytais laikotarpiais bÅ«damas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir faktiniu vadovu, turėjo teisę atstovauti UAB „(duomenys neskelbtini)“, priimti sprendimus jos vardu bei kontroliuoti Å¡io juridinio asmens veiklÄ , veikdamas jo vardu, jo naudai ir interesais, ir pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 ir 2 dalis buvo atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimÄ ir už įmonės apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimÄ .

Kaip matyti iÅ¡ liudytojų M. K., B. J., T. M., J. D., D. T., N. Ž. parodymų, visi Å¡ie asmenys su D. B. bendravo kaip su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovu, jiems nekilo abejonių, kad D. B. yra bendrovės direktorius. Liudytoja I. P., nors ir tvirtino, jog tiksliai nežinojo, kuo užsiima D. B., tačiau nurodė supratusi, kad jis užsiima automobilių prekyba ir yra įmonės vadovas. Liudytojas D. D. nurodė, kad turėjo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įgaliojimÄ , kurį jam suteikė įmonės direktorius D.

B.. Pagal įgaliojimÄ jis įnešė pinigus į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitÄ AB ,,Å iaulių bankas“ (duomenys neskelbtini), 2019 m. sausio 31 d. – 30 850 Eur, 2019 m. birželio 3 d. – 22 100 Eur, 2019 m. liepos 10 d. – 51 000 Eur. Liudytojas D. T. nurodė, kad 2019 m. liepos 8 d. sudarė nuomos sutartį Nr. 2019/07/08 su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi D. B.. Liudytojas N. Ž. parodė, kad per I. P. įsidarbino UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, darbo sutartį pasirašė su bendrovės direktoriumi D.

B., iÅ¡ darbo jį atleido taip pat bendrovės direktorius D. B.. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad 2019 m. birželio 11 d. – 2019 m. rugsėjo 23 d. laikotarpiu D. B. pateikė tranzito deklaracijas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, daugybę kartų D. B. jungėsi prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitų per elektroninę bankininkystę, D. B. su savo prisijungimo kodu atliko daugybę finansinių operacijų UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu, bÅ«tent D.

B. nagrinėjamu laikotarpiu daugybę kartų jungėsi prie Valstybinės mokesčių inspekcijos iÅ¡maniosios mokesčių administravimo sistemos elektroninių sÄ skaitų faktÅ«rų posistemio ir ten atlikinėjo įvairius veiksmus (rinkmenų įkėlimas, PVM sÄ skaitų faktÅ«rų duomenų koregavimas, registro pildymas ir pateikimas) UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu. IÅ¡dėstytų faktinių duomenų visetas paneigia nuteistojo D. B. aiÅ¡kinimus, kad jis buvo tik formalus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, visiÅ¡kai nesidomėjo įmonės veikla ir į jÄ nesigilino, nesirÅ«pino buhalterinės apskaitos tvarkymu bei leidžia daryti abejonių nekeliančiÄ iÅ¡vadÄ , kad D.

B. byloje aptariamu laikotarpiu buvo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir faktiniu vadovu, turėjo teisę atstovauti UAB „(duomenys neskelbtini)“, priimti sprendimus jos vardu bei kontroliuoti Å¡io juridinio asmens veiklÄ , bÅ«tent tÄ D. B. aktyviais veiksmais ir darė. Liudytojos M. K. parodymais nustatyta, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ tvarkė ji pagal jai pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus D. B. dokumentus. Å ios aplinkybės iÅ¡ esmės neneigė ir D.

B., tik nurodė, jog turėtus bendrovės dokumentus vėliau perdavė O. K. pagal 2019 m. birželio 7 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų priėmimo-perdavimo aktÄ . Tačiau liudytojos I. P. parodymais nustatyta, kad ji iÅ¡ interneto atsisiuntė dokumentų priėmimo-perdavimo akto Å¡ablonÄ ir D. B. praÅ¡ymu sudarė minėtÄ 2019 m. birželio 7 d. UAB „(duomenys neskelbtini)” dokumentų priėmimo‑perdavimo aktÄ , o apžiÅ«rėjus I. P. paimtÄ neÅ¡iojamÄ jį kompiuterį nustatyta, kad Å¡io dokumento failo sukÅ«rimo diske data 2020 m. rugsėjo 7 d.

Taigi, nekyla abejonių dėl to, kad Å¡is dokumentų priėmimo-perdavimo aktas buvo sukurtas atgaline data, praėjus daugiau nei metams po D. B. nurodyto dokumentų perdavimo momento, ir nurodytu laiku negalėjo bÅ«ti O. K. pasiraÅ¡ytas, tokiu bÅ«du iÅ¡reiÅ¡kiant tikrÄ jÄ O. K. valiÄ . Byloje esančioje specialisto iÅ¡vadoje Nr. IBPS-V-1562595-21 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ Å«kinės finansinės veiklos tyrimo nustatyta, kad D. B., laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 4 d. iki 2019 m. birželio 21 d. bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 22 d. iki 2020 m. balandžio 27 d. bÅ«damas faktiniu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, paslėpė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, dėl ko negalima visiÅ¡kai nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros.

Byloje surinktų ir aptartų įrodymų visetas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog D. B., bÅ«damas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovu, disponavo bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentais, siekdamas nuslėpti įmonės veiklÄ ir tokiu bÅ«du iÅ¡vengti mokesčių, Å¡iuos dokumentus paslėpė ir mėgino melagingai įtikinti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus, neva dokumentus perdavė O. K.. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad D. B. veikoje yra visi bÅ«tini – tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje sudėties požymiai.

Liudytojos B. J. parodymais nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. birželio 21 d. vienintelio akcininko O. K. sprendimÄ pagal D. B. pateiktus duomenis parengė ji, įraÅ¡ydama D. B. nurodytus duomenis apie tai, kad nuo 2019 m. birželio 21 d. darbo sutartis su bendrovės direktoriumi D. B. nutraukiama bei bendrovės direktoriumi nuo 2019 m. birželio 25 d. skiriamas O. K., o D. B. pateikus jai šį O. K. vardu pasiraÅ¡ytÄ dokumentÄ , ji 2019 m. liepos 15 d. 11:36:31 val. pasirašė jį savo elektroniniu paraÅ¡u bei pateikė 2019 m. liepos 18 d. elektroniniu bÅ«du VÄ® Registrų centrui. Å ių aplinkybių iÅ¡ esmės neneigia ir D. B.. Tuo tarpu, kaip matyti iÅ¡ liudytojo O. K. parodymų, jis kategoriÅ¡kai paneigė pasirašęs tiek šį, tiek kitus D. B. inkriminuotame kaltinime nurodytus dokumentus ar kÄ nors apie juos žinojęs. Jau minėta, kad nekelia abejonių byloje nustatytos aplinkybės, jog 2019 m. birželio 7 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų priėmimo-perdavimo aktas D. B. praÅ¡ymu I. P. buvo sukurtas atgaline data, todėl negalėjo bÅ«ti O. K. pasiraÅ¡ytas nurodytu laiku, kaip ir 2019 m. liepos 16 d. įgaliojimas Nr. 1, nes tiesiog Å¡ių dokumentų sukÅ«rimo metu O. K. nebuvo Lietuvos Respublikoje. Byloje surinktų ir aptartų faktinių duomenų viseto analizė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad D. B., turėdamas aiÅ¡kų motyvÄ ir tikslÄ klastoti kaltinime nurodytus dokumentus - nuslėpti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu faktiÅ¡kai vykdytas Å«kines finansines operacijas, numatydamas, kad dėl to nebus galima visiÅ¡kai nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio, struktÅ«ros ir iÅ¡ vykdytos veiklos kylančias mokestines prievoles, mokėtinas į valstybės biudžetÄ , veikdamas pats, taip pat per nenustatytus asmenis bei jo veiksmų nusikalstamo pobÅ«džio nesuvokusias B. J. ir I. P., kaltinime nurodytomis aplinkybėmis suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo. Å ioje D. B. veikoje yra visi bÅ«tini nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai, todėl D. B. skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagrįstai pripažintas kaltu Å¡io nusikaltimo padarymu.

IÅ¡ byloje esančios 2021 m. liepos 9 d. specialisto iÅ¡vados Nr. IBPS-V-1562595-21 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ Å«kinės finansinės veiklos ir jos priedo Nr. 16 matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 17 d. iki 2019 m. gruodžio 30 d. 107 atvejais pirkimo-pardavimo sutartimis pagrindė automobilių pardavimus, tačiau Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose mokestinių laikotarpių: 2019 m. 1, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12 mėn. (10 vnt.) PVM deklaracijose (Forma FR0600), deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtÄ â€“ 11 laukelyje nedeklaravo 426 943 Eur PVM apmokestinamų sandorių ir nesumokėjo į valstybės biudžetÄ 89 657 Eur PVM – 29 laukelyje nedeklaravo 89 657 Eur pardavimo PVM, t. y. nedeklaravo pardavimų pagal pirkimo-pardavimo sutartis ir pažymas-sÄ skaitas (t. 44, b. l. 25; t. 45, b. l. 47–52). IÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijų už 2019 m. sausio, kovo, gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėnesius matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroniniu bÅ«du pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas: 2019 metų sausio mėnesio PVM deklaracijÄ 2019 m. vasario 22 d., 2019 metų kovo mėnesio PVM deklaracijÄ 2020 m. gegužės 2 d., 2019 metų gegužės mėnesio PVM deklaracijÄ 2019 m. birželio 26 d., 2019 metų birželio mėnesio PVM deklaracijÄ 2019 m. liepos 26 d., 2019 metų liepos mėnesio PVM deklaracijÄ 2019 m. rugpjūčio 29 d., 2019 metų rugpjūčio mėnesio PVM deklaracijÄ 2019 m. rugsėjo 23 d., 2019 metų rugsėjo mėnesio PVM deklaracijÄ 2019 m. spalio 24 d., 2019 metų spalio mėnesio PVM deklaracijÄ 2019 m. lapkričio 29 d., 2019 metų lapkričio mėnesio PVM deklaracijÄ 2020 m. vasario 10 d., 2019 metų gruodžio mėnesio PVM deklaracijÄ 2020 m. vasario 10 d. Deklaracijas pateikė iÅ¡orinis vartotojas D. B. (t. 1, b. l. 139, 142, 144, 145, 146, 147, 148, 150, 152, 156).

Å ioje apeliacinės instancijos teismo nutartyje jau aptartais paties D. B., liudytojų V. J., M. K., E. A., T. M., E. B., D. T., I. P., J. D. parodymais nustatyta, jog nagrinėjamu laikotarpiu UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, vadovaujama D. B., vykdė veiklÄ ir gaudavo pajamas. IÅ¡ liudytojų R. K., L. K., D. S., S. U., M. K., A. V., T. M., Č. K., L. B. parodymų matyti, jog jie įsigijo automobilius UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pagalba ir į Å¡ios bendrovės sÄ skaitÄ pervedė gana dideles pinigų sumas. Aplinkybę, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vykdė prekybÄ automobiliais, patvirtina fizinių ir juridinių asmenų pateikti dokumentai bei Valstybės įmonės „Regitra“ pateikti transporto priemonių registracijos dokumentai ir jų apžiÅ«ros protokolas, iÅ¡ kurio matyti, kad tarp pateiktų transporto priemonių dokumentų yra 167 vnt. pažymų-sÄ skaitų ir 2 vnt. PVM sÄ skaitų faktÅ«rų, pagal kurias pardavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė 169 transporto priemones įvairiems pirkėjams už 379 010,00 Eur (t. 2, b. l. 169–170, 171, 193–199, t. 3, b. l. 28–29, 30, t. 9, b. l. 175–180, 185, 187, t. 11, b. l. 147–151, 153, 154–156, t. 12, b. l. 1–7, 11, 13, 18–19, 20–196; t. 13, b. l. 1–197; t. 14, b. l. 1–199; t. 15, b. l. 1–198; t. 16, b. l. 1–196; t. 17, b. l. 1–141; t. 19, b. l. 137–138, 139–199; t. 20, b. l. 1–194; t. 21, b. l. 1–198; t. 22, b. l. 1–26).

IÅ¡analizavus byloje surinktų įrodymų visetÄ , darytina iÅ¡vada, jog D. B., laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 4 d. iki 2019 m. birželio 21 d. bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 22 d. iki 2020 m. balandžio 27 d. bÅ«damas faktiniu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, tyčia, siekdamas iÅ¡vengti sumokėti 89 657 Eur pridėtinės vertės mokesčio, nedeklaravo 426 943 Eur pridėtinės vertės mokesčiu apmokestinamų sandorių, t. y. iÅ¡ transporto priemonių pardavimų gautų pajamų, nes įrašė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, turtÄ , bei elektroniniu bÅ«du pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai. Å ių nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog D. B. nusikalstamai veikė turėdamas aiÅ¡kų ir apibrėžtÄ tikslÄ â€“ iÅ¡vengti mokėtinų privalomų mokesčių ir įmokų valstybei. D. B. veikė tikslingai ir sÄ moningai, t. y. tiesiogine tyčia. Kadangi dėl neteisėtos D. B. veikos buvo iÅ¡vengta 89 657 Eur, t. y. daugiau nei 750 MGL, mokesčių sumokėjimo į valstybės biudžetÄ , D. B. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusiÄ BK 220 straipsnio 2 dalį.

Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo

Å ioje baudžiamojoje byloje D. B. inkriminuotų nusikaltimų padarymo metu, kaltinamojo akto suraÅ¡ymo ir skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu galiojo BK 220 straipsnio 2 dalies 2017 m. lapkričio 21 d. įstatymo Nr. XIII-791 redakcija ir BK 222 straipsnio 1 dalies 2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija. Tačiau, vykstant bylos apeliaciniam procesui, 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso redakcija (2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925), pagal kuriÄ pasikeitė minėtų dviejų D. B. inkriminuotų nusikalstamų veikų teisinis vertinimas.

Pagal BK 3 straipsnio 2 dalį veikos nusikalstamumÄ panaikinantis, bausmę Å¡velninantis arba kitokiu bÅ«du nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamÄ jÄ galiÄ , t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamÄ veikÄ padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumÄ asmenims.

Nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusio BK 220 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam kas siekdamas iÅ¡vengti mokesčių, kurių suma virÅ¡ija 100 MGL, įrašė į deklaracijÄ arba į nustatyta tvarka patvirtintÄ ataskaitÄ ar kitÄ dokumentÄ Å¾inomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelnÄ , turtÄ ar jų naudojimÄ ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai, o 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas padarė Å¡io straipsnio 1 dalyje numatytÄ veikÄ , kai mokesčių suma virÅ¡ija 750 MGL arba dalyvaudamas organizuotoje grupėje (2017 m. lapkričio 21 d. įstatymo Nr. XIII-791 redakcija, įsigaliojusi 2017 m. lapkričio 29 d.). Pagal Å¡ios baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu įsigaliojusiÄ naujÄ BK 220 straipsnio 1 dalies redakcijÄ atsakomybė kyla tam, kas įrašė į deklaracijÄ arba į nustatyta tvarka patvirtintÄ ataskaitÄ ar kitÄ dokumentÄ Å¾inomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelnÄ , turtÄ ar jų naudojimÄ ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai, siekdamas iÅ¡vengti mokesčių, kurių suma virÅ¡ija 400 MGL, o pagal minėto straipsnio 2 dalį atsakomybė kyla tam, kas padarė Å¡io straipsnio 1 dalyje numatytÄ veikÄ , kai mokesčių suma virÅ¡ija 900 MGL arba dalyvaudamas organizuotoje grupėje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, įsigaliojusi 2023 m. birželio 1 d.). Taigi, kaip matyti pagal naujai įsigaliojusiÄ BK 220 straipsnio 2 dalies redakcijÄ pasikeitė mokesčių, kurių siekiama iÅ¡vengti pateikiant neteisingus duomenis apie pajamas, pelnÄ ar turtÄ , sumos, t. y. pagal minėto straipsnio 2 dalį iÅ¡vengtų sumokėti į valstybės biudžetÄ mokesčių suma turi virÅ¡yti 900 MGL. Å ioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad dėl neteisėtos D. B. veikos buvo iÅ¡vengta 89 657 Eur mokesčių sumokėjimo į valstybės biudžetÄ , tad Å¡i suma virÅ¡ija ir pagal naujÄ Ä¯statymo redakcijÄ nustatytÄ 900 MGL dydžio sumÄ . Be to, nauja įstatymo redakcija už Å¡ios nusikalstamos veikos padarymÄ Ä¯tvirtina alternatyviÄ bausmę laisvės atėmimui – baudÄ .

Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusioje BK 222 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamÄ buhalterinę apskaitÄ arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros. Pagal Å¡ios baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu įsigaliojusiÄ naujÄ BK 222 straipsnio 1 dalies redakcijÄ baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas apgaulingai tvarkė ir (arba) organizavo teisės aktų reikalaujamÄ finansinę apskaitÄ arba įstatymų nustatytÄ laikÄ nesaugojo finansinės apskaitos dokumentų ir (arba) finansinės apskaitos registrų, arba paslėpė, sunaikino ar sugadino finansinės apskaitos dokumentus ir (arba) finansinės apskaitos registrus, arba netvarkė ir (arba) neorganizavo teisės aktų reikalaujamos finansinės apskaitos, jeigu dėl to buvo padaryta didelė turtinė žala valstybei arba fiziniam ar juridiniam asmeniui arba negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros, (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, įsigaliojusi 2023 m. birželio 1 d.). Taigi, pagal naujai įsigaliojusiÄ BK 222 straipsnio 1 dalies redakcijÄ papildomai atsirado naujos alternatyvios veikos – nesaugojo, netvarkė ir neorganizavo bei naujas požymis – alternatyvÅ«s padariniai – didelė žala. Å ioje byloje D. B. inkriminuotas apgaulingas apskaitos tvarkymas pasireiÅ¡kė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimu, dėl ko nebuvo galima visiÅ¡kai nustatyti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio, struktÅ«ros. Atsakomybė už tokiÄ veikÄ numatyta ir naujos redakcijos BK 222 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta ir nauja alternatyvi bausmė – laisvės apribojimas.

Esant Å¡iai teisinei situacijai, naujasis baudžiamasis įstatymas laikytinas nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančiu, todėl pagal BK 3 straipsnio 2 dalį turi grįžtamÄ jÄ galiÄ , t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamÄ veikÄ padariusiems asmenims. Taigi, D. B. nusikalstama veika, skundžiamame nuosprendyje kvalifikuota pagal BK 220 straipsnio 2 dalį (2017 m. lapkričio 21 d. įstatymo Nr. XIII-791 redakcija, įsigaliojusi 2017 m. lapkričio 29 d.), perkvalifikuotina į BK 220 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, įsigaliojusi 2023 m. birželio 1 d.), nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija, įsigaliojusi nuo 2004 m. liepos 13 d.) perkvalifikuotina į BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, įsigaliojusi 2023 m. birželio 1 d.).

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 220 straipsnio 2 dalį bei 20 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį pripažintas kaltu bei nuteistas ir juridinis asmuo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Å iuose baudžiamojo įstatymo straipsniuose nustatytų nusikalstamų veikų teisinis vertinimas, kaip minėta, pasikeitė 2023 m. birželio 1 d., įsigaliojus 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcijai. BPK 320 straipsnio, apibrėžiančios bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, 3 dalyje nustatyta, kad teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Å i baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama tik pagal nuteistojo D. B. apeliacinį skundÄ , juridinio asmens UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu pirmosios instancijos teismo nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms bei aptartam teisiniam reguliavimui, nei klausimas dėl juridiniam asmeniui inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimo, nei kiti juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės pagrindai Å¡ioje baudžiamosios bylos proceso stadijoje nesvarstomi ir dėl jų Å¡ioje apeliacinės instancijos teismo nutartyje nepasisakoma.

Dėl bausmės

Å ia apeliacinės instancijos teismo nutartimi dvi iÅ¡ trijų D. B. padarytų nusikalstamų veikų perkvalifikavus pagal naujÄ baudžiamojo įstatymo redakcijÄ , turi bÅ«ti iÅ¡spręstas ir bausmių, paskirtų tiek už atskirus nusikaltimus, tiek galutinės bausmės paskyrimo klausimas.

Ä®gyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi bÅ«ti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia (be kita ko) reiÅ¡kia, kad valstybės taikomos priemonės turi bÅ«ti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi, bausmės turi bÅ«ti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie bÅ«tų akivaizdžiai neadekvatÅ«s nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Ä®statymų leidėjas apibÅ«dina bausmės paskirtį BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumÄ , kurie Å¡iame įstatyme iÅ¡dėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningÄ bausmės paskirtį.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, jog teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 61 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad bausmės skyrimo procesas susideda iÅ¡ dviejų etapų – iÅ¡ bausmės rÅ«Å¡ies parinkimo ir bausmės dydžio nustatymo. BK 61 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 54 straipsnio 2 dalis numato, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ . Ä®statymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingÄ bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamÄ jÄ atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokiÄ bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje.

D. B. padarė tris nusikalstamas veikas, iš kurių viena, numatyta BK 300 straipsnio 1 dalyje, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorija, viena, numatyta BK 222 straipsnio 1 dalyje – apysunkių nusikaltimų kategorijai ir viena, numatyta BK 220 straipsnio 2 dalyje – sunkių nusikaltimų kategorijai. Byloje nenustatyta nei D. B. atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad nors jis ir nepripažino kaltės, tačiau nurodė jam žinomas faktines bylos aplinkybes, jis pripažino, jog būdamas vadovu, aplaidžiai vykdė įstatymu priskirtas bendrovės vadovo funkcijas, todėl apgailestavo/gailėjosi, kad kilo tokios neigiamos pasekmės. Tokios aplinkybės, nuteistojo manymu, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, patvirtina jo veiksmuose buvus lengvinančių aplinkybių.

Su Å¡iuo D. B. apeliacinio skundo argumentu nėra pagrindo sutikti. Prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nustatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis arba padėjimas iÅ¡aiÅ¡kinti veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato: kaltininko prisipažinimÄ padarius baudžiamojo įstatymo nurodytÄ veikÄ ir kaltininko nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si arba padėjimÄ iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis. Å i aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia, jei kaltininkas pripažino padaręs nusikaltimÄ bylos tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoÅ¡irdus gailėjimasis įvyko iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo.

Remiantis teismų praktikoje suformuota taisykle, kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ yra tada, kai kaltininkas savanoriÅ¡kai, o ne dėl surinktų įrodymų pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiÅ¡kia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, iÅ¡gyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi suÅ¡velninti nusikalstamos veikos padarinius (pavyzdžiui, atsipraÅ¡o nukentėjusio asmens, atlygina jam padarytÄ Å¾alÄ ir pan.).

Å i aplinkybė parodo asmens požiÅ«rį į padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ . NuoÅ¡irdus gailėjimasis yra tada, kai kaltininkas kritiÅ¡kai vertina savo poelgį, iÅ¡gyvena dėl jo, stengiasi atlyginti žalÄ ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-78/2014, Nr. 2K-479/2014, Nr. 2K-381-507/2016, Nr. 2K-334-699/2018). Teismų praktikoje nurodyta, kad tik deklaratyvus kaltės pripažinimas negali bÅ«ti pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nurodyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-145-139/2015).

Kaip matyti iÅ¡ nuteistojo D. B. pozicijos viso bylos proceso metu, apie padarytas nusikalstamas veikas nuteistasis papasakojo ir savo kaltę pripažino tik ikiteisminio tyrimo metu, tuo tarpu bylÄ nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, D. B. neigė padarę jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, atsakomybę už savo neteisėtus veiksmus bandė perkelti kitiems asmenims (T. M., O. K.). Tokia nuteistojo D. B. pozicija ir parodymų apie padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes keitimas nelaikytini kaltininko prisipažinimu BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.

D. B. apgailestavimo dėl savo elgesio ar dėl kilusių neigiamų pasekmių nepakanka aptariamos atsakomybę lengvinančios aplinkybės konstatavimui. Be to, sprendžiant dėl Å¡ios atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir vertinant kaltininko parodymus svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos iÅ¡nagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-281-942/2018). Narinėjamu atveju Å¡i sÄ lyga nėra nustatyta, nes D.

B., keisdamas parodymus ir nebÅ«damas nuoseklus bylos proceso metu, tik apsunkino teisėsaugos institucijų darbÄ ir sutrukdė operatyviai iÅ¡tirti visas nusikaltimų padarymo aplinkybes bei priimti teisingÄ sprendimÄ byloje.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad D. B. laikomas neteistu, baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, yra brandaus amžiaus, turi Å¡eimÄ , paskutiniu metu nedirba. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs iÅ¡dėstytų aplinkybių visumÄ , D. B. už nesunkų ir apysunkį nusikaltimus paskyrė straipsnių sankcijose numatytÄ Å¡velniausios rÅ«Å¡ies, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu, bausmę – baudÄ , baudų dydžius nustatė mažesnius nei BK 47 straipsnyje nustatytų baudų už nesunkius ir apysunkius nusikaltimus vidurkiai. Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusios BK 220 straipsnio 2 dalies redakcijos sankcija alternatyvių bausmių laisvės atėmimui nenumatė, pirmosios instancijos teismas D. B. už sunkaus nusikaltimo padarymÄ paskyrė laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatė žymiai mažesnį nei baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. Å iuo metu, įsigaliojus naujajai BK redakcijai, už minėto nusikaltimo padarymÄ nustatyta alternatyvi bausmė – bauda. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus Å¡iuos pakeitimus ir D. B. nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikavus pagal naujÄ BK 220 straipsnio 2 dalies redakcijÄ , teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas paskirti nuteistajam D. B. už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 220 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), Å¡velnesnę bausmės rūšį – baudÄ , baudos dydį nustatant mažesnį negu BK 47 straipsnyje nustatytos baudos už sunkaus nusikaltimo padarymÄ vidurkis. Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ D. B. jau iÅ¡dėstytų argumentų pagrindu skirtina tos pačios rÅ«Å¡ies ir dydžio bausmė. Taip pat nėra teisinio pagrindo koreguoti ir už nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ D. B. paskirtos bausmės.

Pagal BK 63 straipsnio 1 dalį, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ atskirai, po to paskiria galutinę subendrintÄ bausmę. Skirdamas galutinę subendrintÄ bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies jas sudėti. BK 63 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad bausmių apėmimÄ teismas taiko, kai: 1) yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis; 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumÄ ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rÅ«Å¡ims ar kategorijoms pagal Å¡io kodekso 10 ar 11 straipsnius; 3) už vienÄ nusikalstamÄ veikÄ paskirta dvideÅ¡imt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Nusikalstama veika, numatyta BK 300 straipsnio 1 dalyje, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, ir labai skiriasi pagal pavojingumÄ nuo nusikalstamos veikos, numatytos BK 220 straipsnio 2 dalyje, kuri priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, Å¡ios veikos priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms, todėl už Å¡ių nusikalstamų veikų padarymÄ paskirtos bausmės bendrinamos apėmimo bÅ«du, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę bausmę (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas), ir, atsižvelgiant į tai, kad D. B. laikomas neteistu, iÅ¡ esmės teigiamai charakterizuojamas, prie subendrintos bausmės pridedama nedidelė dalis bausmės, paskirtos pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (BK 63 straipsnio 4 dalis).

Nuteistajam D. B. Å¡ia apeliacinės instancijos teismo nutartimi paskyrus su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę, neliko teisinio pagrindo svarstyti BK 75 straipsnio, reglamentuojančio laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimÄ , nuostatų taikymÄ . Todėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo D. B. atžvilgiu naikintina.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189-1, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199-1, 199-2, 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224-1, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267-1, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253-2, 256-2, 260-1, 266-1, 267-2, 267-3, 276-4, 282-1 straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 55 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi,

n u t a r i a :

Nuteistojo D. B. apeliacinį skundÄ atmesti.

Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, D. B. nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 220 straipsnio 2 dalies (2017 m. lapkričio 21 d. įstatymo Nr. XIII-791 redakcija) perkvalifikuoti į BK 220 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti bausmę – 1 000 MGL (50 000 Eur) dydžio baudÄ .

Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, D. B. nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 222 straipsnio 1 dalies (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) perkvalifikuoti į BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti bausmę – 200 MGL (10 000 Eur) dydžio baudÄ .

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmes, Å¡iuo nuosprendžiu paskirtas pagal BK 220 straipsnio 2 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį, apėmimo ir dalinio sudėjimo bÅ«dais subendrinti su bausme, Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 24 d. nuosprendžiu paskirta pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, ir D. B. paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – 1 100 MGL (55 000 Eur) dydžio baudÄ .

Ä®pareigoti D. B. per 2 (dvejus) metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudÄ sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank, AB (banko kodas 73000), įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus iÅ¡ieÅ¡kota priverstinai.

Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 24 d. nuosprendžio dalį dėl BK 75 straipsnio 3 dalies, 4 dalies, 5 dalies 5 punkto, 8 punkto taikymo panaikinti.

Teisėjos Aušra Bielskė

Jūratė Jakubonienė

Virginija Liudvinavičienė