fceb068d-682a-42cc-9dca-cb8f43332ba1 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. A2-836-260/2015,Proceso Nr. 2-21-3-01241-2010-9,Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 122.4; 124.2.2; KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. balandžio 14 d.Kaunas Kauno apygardos teismo teisėjas Raimondas Buzelis teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos G. V. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-23872-713/2014 pagal pareiÅ¡kėjos G.

V. praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-115-540/2012 pagal ieÅ¡kovės G. V. ieÅ¡kinį atsakovams J. Č., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl žemės sklypo ribų nustatymo, tretieji asmenys sodininkų bendrija „LepÅ¡iÅ¡kiai“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Inventora“, ir n u s t a t ė: I. Ginčo esmė PareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu dėl proceso atnaujinimo (b.l. 56–71, t. IX), kuriame, remdamasi CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu dėl naujai paaiÅ¡kėjusios aplinkybės, kad „vertinti, ar dokumentas, kurio pagrindu registruojamas nekilnojamasis daiktas ar keičiami jo kadastrinių matavimų duomenys, atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus, ar ne, yra atitinkamo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio žemėtvarkos skyriaus, kuris šį dokumentÄ tvirtina, kompetencija“, prašė atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. 2-115-540/2012, panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 17 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ dėl dalies pareiÅ¡kėjos pareikÅ¡to patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimų - patenkinti pareiÅ¡kėjos reikalavimus pripažinti kaimyninio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio J.

Č., a.k. (duomenys neskelbtini) UAB „Inventora“ grupės vadovo ir matininko L. S. atliktus kadastrinius matavimus – minėto nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylÄ neteisingais, neteisėtais ir juos panaikinti; pripažinti minėto žemės sklypo 2008 m. vasario 20 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktÄ , sudarytÄ grupės vadovo ir matininko L. S., neteisėtu ir jį panaikinti kaip suklastotÄ bei suraÅ¡ytÄ atbuline data; pripažinti minėto žemės sklypo 2009 m. liepos 2 d.

žemės sklypo planÄ M1:500, sudarytÄ UAB „Inventora“, neteisėtu ir jį panaikinti. PareiÅ¡kėja nurodė, kad naujai paaiÅ¡kėjusi aplinkybė, turinti esminės reikÅ¡mės teismo sprendimo priėmimui, buvo nurodyta naujame raÅ¡ytiniame įrodyme - 2014 m. liepos 17 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos raÅ¡te Nr. (1.18.)7R-4999, todėl negalėjo bÅ«ti žinoma bylos nagrinėjimo teisme metu. PareiÅ¡kėjos teigimu, jei aplinkybė, kad vertinti bei tvirtinti matininkų suraÅ¡ytus dokumentus yra Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio žemėtvarkos skyriaus kompetencija bÅ«tų buvusi žinoma bylos nagrinėjimo teisme metu, teismas patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimų panaikinti UAB „Inventora“ sudarytÄ kadastrinių matavimų bylÄ , 2008 m. vasario 20 d.

žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktÄ bei 2009 m. liepos 2 d. žemės sklypo planÄ nebÅ«tų galėjęs atmesti vien remdamasis argumentu, kad reikalavimai pareikÅ¡ti netinkamam atsakovui, o pareiÅ¡kėja nesutinka atsakove byloje patraukti UAB „Inventora“. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Kauno apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 22 d. nutartimi (b.l. 148–151, t. IX) atsisakė atnaujinti procesÄ Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 17 d. sprendimu baigtoje nagrinėti civilinėje byloje Nr. 2-115-540/2012 pagal ieÅ¡kovės G.

V. ieÅ¡kinį atsakovams J. Č., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, tretiesiems asmenims sodininkų bendrijai „LepÅ¡iÅ¡kiai“, UAB „Inventora“ dėl žemės sklypo ribų nustatymo, priteisė J. Č. iÅ¡ pareiÅ¡kėjos 173,77 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas už teisinę pagalbÄ ir atmetė atsakovo J. Č. praÅ¡ymÄ dėl baudos skyrimo pareiÅ¡kėjai G. V. už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis.Teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėja naujų aplinkybių sužinojimo faktÄ sieja su jos sužinota informacija, jog „vertinti, ar dokumentas, kurio pagrindu registruojamas nekilnojamasis daiktas ar keičiami jo kadastrinių matavimų duomenys, atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus, ar ne, yra atitinkamo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio žemėtvarkos skyriaus, kuris šį dokumentÄ tvirtina, kompetencija“.

Teismas taip pat nustatė, kad pareiÅ¡kėja byloje reiÅ¡kė reikalavimÄ dėl UAB „Inventora“ sudarytos kadastrinių matavimų bylos, 2008 m. vasario 20 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto bei 2009 m. liepos 2 d. žemės sklypo plano panaikinimo. 2012 m. vasario 17 d. teismo sprendime, pareiÅ¡kėjos reikalavimų dalyje, kuriems, jos manymu, turėtų esminės reikÅ¡mės naujai paaiÅ¡kėjusi aplinkybė, nurodyta, kad teismo posėdžio metu ieÅ¡kovei, sutinkamai su CPK 43 straipsnio 2 dalimi, buvo iÅ¡aiÅ¡kinta teisė praÅ¡yti atsakove byloje įtraukti UAB „Inventora“, tačiau ieÅ¡kovė minėta teise nesinaudojo ir savo reikalavimų nenukreipė į UAB „Inventora“.

Keliant reikalavimus dėl UAB „Inventora“ sudarytos kadastrinių matavimų bylos, 2008 m. vasario 20 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto bei 2009 m. liepos 2 d. žemės sklypo plano, materialiojo teisinio santykio dalyvis yra UAB „Inventora“, kuri turi atsakyti pagal Å¡iuos ieÅ¡kinio reikalavimus, o pareiÅ¡kėja nesutiko atsakove byloje įtraukti UAB „Inventora“. Teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėjos nurodytame 2014 m. liepos 17 d. raÅ¡te Nr. (1.18.)7R-4999 Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, atsakydama pareiÅ¡kėjai, ar privataus žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimas ir kadastrinių matavimų metu galimai neteisingai nustatytų kadastro duomenų nustatymas bei jų įraÅ¡ymas į Nekilnojamojo turto kadastrÄ ir Nekilnojamojo turto registrÄ patenka į vieÅ¡ojo intereso sampratÄ ir laikytinas vieÅ¡ojo intereso pažeidimu, nurodė, jog mano, kad konkrečiu atveju galėtų bÅ«ti kalbama tik apie privataus, o ne vieÅ¡ojo intereso gynimÄ , nes ginčas liečia tik privačius asmenis ir privačiÄ nuosavybę.

Be to, ministerija raÅ¡te nurodė, kad valstybės įmonė Registrų centras, registruodama objektus ir tvarkydama Nekilnojamojo turto registro ir kadastro duomenis, neturi teisės vertinti, ar dokumentas, kurio pagrindu registruojamas nekilnojamasis daiktas ar keičiami jo kadastrinių matavimų duomenys, atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus, ar ne, nes tai yra atitinkamo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos žemėtvarkos skyriaus, kuris šį dokumentÄ tvirtina, kompetencija.

Teismas sprendė, kad pareiÅ¡kėjos pateikti faktiniai duomenys nekeičia priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso Å¡alių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinės kvalifikacijos, įsiteisėjusio teismo sprendimo iÅ¡vados, jÄ pagrindžiančių faktinių ir teisinių argumentų, todėl padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjos nurodyta aplinkybė dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos žemėtvarkos skyriaus kompetencijos negali bÅ«ti pripažinta naujai paaiÅ¡kėjusia esmine bylos aplinkybe, sudarančia savarankiÅ¡kÄ proceso atnaujinimo pagrindÄ , todėl procesÄ atnaujinti atsisakė.

Teismas, pasisakydamas dėl pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo nagrinėjamoje byloje vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2014 suformuota praktika, nurodė, kad nurodytos bylos ir nagrinėjamos bylos aplinkybės nėra analogiÅ¡kos, todėl teismas neturi pagrindo remtis Å¡ia byla kaip precedentu. Teismas netenkino atsakovo praÅ¡ymo skirti pareiÅ¡kėjai baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis, nurodė, kad pareiÅ¡kėjos nevienkartinis kreipimasis į teismÄ su praÅ¡ymais dėl proceso atnaujinimo, nors ir tuo pačiu pagrindu, nesudaro pagrindo vienareikÅ¡miÅ¡kai ir pakankamai iÅ¡vadai apie jos nesÄ Å¾iningumÄ , kuris suponuotų piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis ir bÅ«tų pagrindas skirti baudÄ .

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį motyvai PareiÅ¡kėja atskirajame skunde (b.l. 12–24, t. X) praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas nepagrįstai nepripažino pateikto dokumento naujai paaiÅ¡kėjusia bylos aplinkybe vien dėl to, kad pateiktas dokumentas nepriskirtinas teisės aktų reglamentuojamai sferai. Teismo pozicija, kad Teisingumo ministerijos kanclerio iÅ¡aiÅ¡kinimas turi bÅ«ti analizuojamas ir vertinamas tik vadovaujantis teisės aktais, yra nepagrįsta ir prieÅ¡tarauja logikai bei pažeidžia proceso atnaujinimÄ reglamentuojančių teisės aktų nuostatas.

Pateiktas dokumentas yra asmeninio pobÅ«džio susiraÅ¡inėjimas, todėl laikytinas raÅ¡ytiniu įrodymu, kurį teismas turėjo iÅ¡tirti ir įvertinti visos bylos kontekste. Teismas, neįvertinęs pateikto įrodymo, pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles.Teismas, neįvertinęs pareiÅ¡kėjos pateikto raÅ¡ytinio įrodymo, tuo pačiu neįvertino ir jame nurodytos naujai paaiÅ¡kėjusios aplinkybės, turinčios reikÅ¡mės bylai, ir tokiu bÅ«du pažeidė CPK 370 straipsnio 3 dalį, įpareigojančiÄ teismÄ Ä¯vertinti kiekvienÄ pateiktÄ Ä¯rodymÄ , bei teisės normas, reglamentuojančias praÅ¡ymų dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimÄ .Teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiÅ¡kėjos pateiktas įrodymas neturi esminės reikÅ¡mės priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio žemėtvarkos skyriaus kompetencija, atsižvelgiant į ginčo materialinius teisinius santykius, lemia jo atsakomybę dėl ginčijamų dokumentų. BÅ«tent jis privalo prisiimti visÄ atsakomybę dėl pareiÅ¡kėjos atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų dėl UAB „Inventora“ sudarytos kadastrinių matavimų bylos, 2008 m. vasario 20 d. žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto bei 2009 m. liepos 2 d. žemės sklypo plano, nes ginčas kilo tik dėl Å¡ios institucijos kaltės. Kadangi pagal Å¡iuos ieÅ¡kinio reikalavimus turi atsakyti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos žemėtvarkos skyrius, ieÅ¡kovės reikalavimai negalėjo bÅ«ti atmesti vien dėl to, kad ji atsisakė atsakove byloje įtraukti UAB „Inventora“.Skundžiama teismo nutartis yra nemotyvuota.

Teismas savo iÅ¡vadų nepagrindė jokiais faktiniais ir teisiniais argumentais, apsiribojo vien tik abstrakčių teiginių nurodymu, o nutartyje esantys motyvai yra neiÅ¡samÅ«s. Teismas klausimÄ dėl proceso atnaujinimo iÅ¡nagrinėjo pavirÅ¡utiniÅ¡kai, neatlikęs Å¡alis siejusių teisinių santykių teisinės kvalifikacijos, o formalus praÅ¡ymo dėl proceso atnaujinimo vertinimas negali bÅ«ti laikomas tinkamu nutarties motyvavimu. Teismas, priėmęs nemotyvuotÄ nutartį, pažeidė CPK 291 straipsnio 5 dalį ir tai yra absoliutus teismo nutarties negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 4 p.).BylÄ nagrinėjusi teisėja buvo Å¡aliÅ¡ka.

Teisėjos procesinius veiksmus skiriant bylÄ nagrinėti teismo posėdyje įtakojo pareiÅ¡kėjos Kauno apylinkės teismo pirmininkui pateiktas praÅ¡ymas, todėl laikytina, kad bylÄ nagrinėjusi teisėja savo profesinėje veikloje yra pavaldi teismo pirmininkui, dėl ko yra pagrindas abejoti tokios teisėjos neÅ¡aliÅ¡kumu. Be to, teisėja, priimdama skundžiamÄ nutartį, iÅ¡ esmės pareiÅ¡kėjos nurodytų aplinkybių nevertino, o į nutartį perrašė fragmentÄ iÅ¡ Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos raÅ¡to, taip pat fragmentÄ iÅ¡ Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 8 d. nutarties, kurioje buvo sprendžiama dėl pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ byloje.

Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad bylÄ nagrinėjusi teisėja savarankiÅ¡kai nutarties nesurašė, o teismas nepateikė pakankamai garantijų, leidžiančių neabejoti teismo neÅ¡aliÅ¡kumu. BylÄ nagrinėjusi teisėja, esant nurodytoms aplinkybėms, privalėjo nusiÅ¡alinti nuo bylos nagrinėjimo, tačiau to nepadarė, priėmė pareiÅ¡kėjai nepalankiÄ , neteisėtÄ nutartį, todėl buvo pažeista pareiÅ¡kėjos teisė į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ , o bylÄ iÅ¡nagrinėjo neteisėtos sudėties teismas.Teismas nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2014 suformuota teisės aiÅ¡kinimo (taikymo) taisykle, kad teismas visais atvejais privalo iÅ¡aiÅ¡kinti ieÅ¡kovui ne tik teisę įtraukti į bylÄ kitÄ atsakovÄ , bet ir iÅ¡aiÅ¡kinti procesinius padarinius, jei ieÅ¡kovas nesutinka to padaryti.

Nurodyta taisyklė taikytina nesiejant jos su konkrečiomis bylos aplinkybėmis. PareiÅ¡kėja kasacinio teismo praktika rėmėsi ne kaip precedentu, todėl teismas nepagrįstai atsisakė jÄ taikyti remdamasis tuo, kad nagrinėjamos bylos ir kasacinio teismo nurodytos bylos faktinės aplinkybės yra netapačios. IÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje pareiÅ¡kėjai nebuvo iÅ¡aiÅ¡kinti atsakovo nepakeitimo procesiniai teisiniai padariniai, todėl laikytina, kad byla pagal procesines taisykles iÅ¡nagrinėta neteisingai, netinkamai iÅ¡spręsti procesiniai klausimai, susiję su dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėties tinkamu nustatymu.Atsakovas J.

Č. atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ (b.l. 27–31, t. X) praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti, Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutartį palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas ir pareiÅ¡kėjai už piktnaudžiavimÄ procesu paskirti baudÄ . Nurodė, kad pareiÅ¡kėja, reikÅ¡dama praÅ¡ymus dėl proceso atnaujinimo, siekia, kad civilinė byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta dar kartÄ ir jos ieÅ¡kinys, kuris buvo atmestas, bÅ«tų patenkintas. PareiÅ¡kėja proceso atnaujinimo institutÄ naudoja kaip priemonę dar kartÄ bandyti iÅ¡spręsti ginÄÄ savo naudai.

PareiÅ¡kėjos nurodyta neva tai naujai paaiÅ¡kėjusi aplinkybė neturi ir negali turėti jokios reikÅ¡mės priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, neatitinka naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių turinio ir sÄ lygų CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. PareiÅ¡kėja ieÅ¡kinyje reikalavimus panaikinti UAB „Inventora“ sudarytÄ kadastrinių matavimų bylÄ , 2008 m. vasario 20 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktÄ bei 2009 m. liepos 2 d. žemės sklypo planÄ reiÅ¡kė ne UAB „Inventora“, bet atsakovui J.

Č. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, nors reikalavimai susiję su UAB „Inventora“, nesutiko į bylÄ atsakove įtraukti UAB „Inventora“, todėl teismas nurodytus reikalavimus, kaip pareikÅ¡tus netinkamam asmeniui, pagrįstai atmetė. Teismas pagrįstai netenkino praÅ¡ymo dėl proceso atnaujinimo, kadangi pareiÅ¡kėjos nurodytos aplinkybės neturi įtakos priimtam teismo sprendimui. PareiÅ¡kėjos jau ketvirtÄ kartÄ pareikÅ¡tas praÅ¡ymas dėl proceso atnaujinimo nurodant aplinkybes, neturinčias reikÅ¡mės bylai, suvokiant, kad ieÅ¡kinys buvo atmestas dėl netinkamo atsakovo ir nesutikimo netinkamÄ atsakovÄ pakeisti tinkamu, yra akivaizdus piktnaudžiavimas procesu siekiant dar kartÄ nagrinėti bylÄ .

Atskirojo skundo pateikimas laikytinas ne tik nepagarba proceso dalyviams, bet ir teismui, akivaizdžiu piktnaudžiavimu procesu. Nepagrįstų praÅ¡ymų ir skundų teikimas daro atsakovui turtinę žalÄ , todėl tokia situacija negali bÅ«ti toliau toleruojama.Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ (b.l. 35–37, t. X) praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti, Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Nurodė, kad pareiÅ¡kėja praÅ¡ymu dėl proceso atnaujinimo iÅ¡ esmės siekia, kad jos ieÅ¡kinys, kurį atmetė tiek pirmosios instancijos teismas, tiek ir apeliacinės instancijos teismas, bÅ«tų patenkintas, t. y. bÅ«tų pakeistas teismo sprendimas, nors kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad proceso atnaujinimo institutas negali bÅ«ti priemonė dar kartÄ iÅ¡spręsti ginÄÄ savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymÄ . PareiÅ¡kėja siekia apginti savo teises į 600 kv.m naudojamos žemės sklypÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nors pagal pirkimo–pardavimo sutartį yra įgijusi tik 576 kv.m pločio žemės sklypÄ .

PareiÅ¡kėjos teisės tokiu bÅ«du negali bÅ«ti apgintos, kadangi teisių į didesnį žemės sklypÄ negu įgijo pirkimo–pardavimo sutartimi pareiÅ¡kėja neturi. PareiÅ¡kėjos nurodyti argumentai ir pateikti įrodymai, turintys sudaryti proceso atnaujinimo pagrindÄ , neatitinka teisės aktuose numatytų kriterijų, todėl teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti procesÄ .Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ nepateikė. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Å ioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.Nagrinėjamoje byloje keliamas tinkamo civilinio proceso teisės normų, reglamentuojančių proceso atnaujinimÄ dėl naujai paaiÅ¡kėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos pareiÅ¡kėjui bylos nagrinėjimo metu, taikymo klausimas.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, civilinės bylos medžiagÄ , sprendžia, kad praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimÄ , visapusiÅ¡kai įvertinęs pareiÅ¡kėjos nurodytÄ aplinkybę, kuria ji grindė praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo, pagrįstai konstatavo, kad ji negali bÅ«ti pripažinta naujai paaiÅ¡kėjusia esmine bylos aplinkybe, sudarančia savarankiÅ¡kÄ proceso atnaujinimo pagrindÄ , ir priėmė pagrįstÄ bei teisėtÄ nutartį atsisakyti atnaujinti procesÄ civilinėje byloje.

Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).Ä®siteisėjusiu teismo sprendimu byloje tarp Å¡alių kilęs ginčas iÅ¡sprendžiamas iÅ¡ esmės. Teisės aktuose nustatyta teismo sprendimo teisinė galia užtikrina jo visuotinį privalomumÄ ir jo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumÄ . Siekiant iÅ¡vengti galimo neteisėto teismo sprendimo teisinių padarinių ir taip įvykdyti teisingumÄ , apginant ne tik privačių Å¡alių, bet ir vieÅ¡Ä jį interesÄ , civiliniame procese įtvirtintas proceso atnaujinimo institutas, kuris vertinamas kaip ekstraordinarus bÅ«das peržiÅ«rėti įsiteisėjusius teismų sprendimus.

Pagal teismų suformuotÄ proceso atnaujinimÄ reglamentuojančių teisės normų taikymo ir aiÅ¡kinimo praktikÄ procesas turi bÅ«ti atnaujintas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindÄ , byloje priimtas sprendimas gali bÅ«ti neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas vertina pareiÅ¡kėjo nurodytÄ proceso atnaujinimo pagrindÄ konkrečios bylos kontekste, siekdamas iÅ¡aiÅ¡kinti, ar nurodytos aplinkybės leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo sprendimų (nutarčių) teisėtumu ir pagrįstumu.

Proceso atnaujinimo teisinis reguliavimas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad jis galimas tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiÅ¡kėjui veikiant sÄ Å¾iningai ir aktyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2012).Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėja G. V., remdamasi CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu, t. y. dėl naujai paaiÅ¡kėjusios esminės bylos aplinkybės, kuri nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinoma pareiÅ¡kėjai bylos nagrinėjimo metu, kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. 2-115-540/2012 pagal ieÅ¡kovės G.

V. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams J. Č., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, tretiesiems asmenims sodininkų bendrijai „LepÅ¡iÅ¡kiai“ ir UAB „Inventora“ dėl žemės sklypo ribų nustatymo.Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiÅ¡kėjas įrodo, kad tokios aplinkybės:

1) buvo nagrinėjant bylÄ ir priimant sprendimÄ ;

2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos;

3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui;

4) turi esminę reikÅ¡mę bylai, t. y. jeigu jos bÅ«tų buvusios žinomos nagrinėjant bylÄ , bÅ«tų priimtas visai kitas sprendimas. Naujai paaiÅ¡kėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme gali bÅ«ti pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios atitinka visus pirmiau nurodytus požymius. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiÅ¡kėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiÅ¡kėjo naujų esminių bylos aplinkybių.

Tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiÅ¡kėjusioms aplinkybėms. Ä®rodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikÅ¡mę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotinÄ teisinę svarbÄ jau iÅ¡nagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų iÅ¡vadų dėl teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo bÅ«ti žinomos nagrinėjant bylÄ nei teismui, nei pareiÅ¡kėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008).Vadovaujantis CPK 370 straipsnio 3 dalimi, praÅ¡ymas dėl proceso atnaujinimo patenkinamas tik teismui nustačius aplinkybių, jog praÅ¡ymas pateiktas nepraleidus CPK 368 straipsnio nustatyto termino ir egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalyje nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas, visumÄ .

Kreipdamasis dėl proceso atnaujinimo įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu užbaigtoje civilinėje byloje pareiÅ¡kėjas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu privalo įrodyti, kad naujai paaiÅ¡kėjusios aplinkybės turi esminę reikÅ¡mę bylai, t. y. jeigu jos bÅ«tų buvusios žinomos nagrinėjant bylÄ , bÅ«tų priimtas visai kitas sprendimas.Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėja 2011 m. rugpjūčio 4 d. patikslintu ieÅ¡kiniu (b.l. 63–78, t. III) prašė:

1) apginti pažeistÄ teisę į 600 kv.m naudojamos žemės sklypÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir pripažinti negaliojančiu 1993 m. gegužės 29 d. Kauno r., SB „LepÅ¡iÅ¡kiai“ nario G. V. sodo žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribų planÄ M1:500, plotas 576 kv.m ir jį panaikinti kaip suformuotÄ neteisėtu pagrindu;

2) pripažinti kaimyninio sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio J. Č., UAB „Inventora“ grupės vadovo bei matininko L. S. atliktus kadastrinius matavimus neteisingais, neteisėtais ir juos panaikinti: pripažinti žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio J. Č., 1993 m. gegužės 4 d. Kauno r., SB „LepÅ¡iÅ¡kių“ nario N. Č. sodo žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribų planÄ M1:500 neteisėtu ir jį panaikinti; pripažinti žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio J.

Č., 2008 m. vasario 20 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktÄ , sudarytÄ UAB „Inventora“, neteisėtu ir jį panaikinti kaip suklastotÄ bei suraÅ¡ytÄ atbuline data; pripažinti žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio J. Č., 2009 m. liepos 2 d. žemės sklypo planÄ M1:500, sudarytÄ UAB „Inventora“, neteisėtu ir jį panaikinti;

3) nustatyti ieÅ¡kovei žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribas 18,50 m, 31,80 m, 17,98 m ir 31,31 m, kas sudaro 576 kv.m, pripažįstant ieÅ¡kovei teisę iÅ¡pirkti 24 kv.m valstybinės naudojamos žemės ploto (0,77 m, 31,02 m, 0,78 m, 31,31 m), prijungiant 24 kv.m valstybinės naudojamos žemės plotÄ prie ieÅ¡kovės iÅ¡pirkto ir jai priklausančio 1996 m. lapkričio 22 d. Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu 576 kv.m ploto žemės, tokiu bÅ«du nustatant sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribas 19,27 m, 31,80 m, 31,02 m ir 18,76 m, kas sudaro 600 kv.m ploto, sutinkamai su žemės sklypo schema M1:500, sudaryta UAB „Geomatininkų grupė“ ir įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno rajono žemėtvarkos skyrių bei sodininkų bendrijÄ â€žLepÅ¡iÅ¡kiai“ įtvirtinti žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimus įsakymu ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-115-540/2012 (b.l. 97–106, t. IV) pareiÅ¡kėjos patikslintas ieÅ¡kinys atmestas. Minėtas teismo sprendimas įsiteisėjo Kauno apygardos teismui 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1226-273/2012 (b.l. 112–121, t. V) atmetus apeliacinius skundus ir Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 17 d. sprendimÄ palikus nepakeistÄ . 2014 m. spalio 16 d. praÅ¡yme dėl proceso atnaujinimo (b.l. 56–71, t.

IX) pareiÅ¡kėja dėl naujai paaiÅ¡kėjusios aplinkybės, kad „vertinti, ar dokumentas, kurio pagrindu registruojamas nekilnojamasis daiktas ar keičiami jo kadastrinių matavimų duomenys, atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus, ar ne, yra atitinkamo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio žemėtvarkos skyriaus, kuris šį dokumentÄ tvirtina, kompetencija“, kuri nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinoma pareiÅ¡kėjai nagrinėjant bylÄ teisme, prašė atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. 2-115-540/2012, panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 17 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ dalyje dėl pareiÅ¡kėjos pareikÅ¡tų reikalavimų: pripažinti kaimyninio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio J.

Č., UAB „Inventora“, juridinio asmens kodas 300595490, Kaunas, K. Donelaičio g. 78-10, grupės vadovo bei matininko L. S. atliktus kadastrinius matavimus – Nekilnojamojo turto objekto (Žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini), skl. Nr. (duomenys neskelbtini)), kadastrinių matavimų bylÄ , neteisingais, neteisėtais ir juos panaikinti; pripažinti žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio J. Č., 2008 m. vasario 20 d.

žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktÄ , sudarytÄ grupės vadovo bei matininko L. S. neteisėtu ir jį panaikinti kaip suklastotÄ ir suraÅ¡ytÄ atbuline data; pripažinti žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio J. Č., 2009 m. liepos 2 d. žemės sklypo planÄ M1:500, sudarytÄ UAB „Inventora“, neteisėtu ir jį panaikinti ir Å¡iuos reikalavimus patenkinti. Apeliacine tvarka skundžiama 2014 m. gruodžio 22 d. nutartimi Kauno apylinkės teismas atsisakė atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. 2-115-540/2012 pripažinęs, kad pareiÅ¡kėjos nurodyta aplinkybė dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos žemėtvarkos skyriaus kompetencijos negali bÅ«ti pripažinta naujai paaiÅ¡kėjusia esmine bylos aplinkybe, sudarančia savarankiÅ¡kÄ proceso atnaujinimo pagrindÄ (b.l. 148–151, t.

IX). Atskirajame skunde kvestionuojama Å¡i pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, jog Å¡i iÅ¡vada yra nepagrįsta.PareiÅ¡kėja praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje grindė 2014 m. liepos 17 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos raÅ¡te Nr. (1.18)7R-4999 „Dėl vieÅ¡ojo intereso“ (b.l. 72–74, t. IX) esančia informacija, kad vertinti, ar dokumentas, kurio pagrindu registruojamas nekilnojamasis daiktas ar keičiami jo kadastrinių matavimų duomenys, atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus, ar ne, yra atitinkamo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos žemėtvarkos skyriaus, kuris šį dokumentÄ tvirtina, kompetencija.

Pareiškėjos teigimu, ši naujai paaiškėjusi aplinkybė, kuri nebuvo ir negalėjo būti žinoma pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu, turi įtakos 2012 m. vasario 17 d. Kauno rajono apylinkės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui toje dalyje, kuria teismas atmetė pareiškėjos reikalavimus pripažinti atsakovui J. Č. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), skl. Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Inventora“ grupės vadovo bei matininko L.

S. atliktus kadastrinius matavimus – kadastrinių matavimų bylÄ â€“ neteisingais ir neteisėtais, juos panaikinti, taip pat pripažinti neteisėtu ir panaikinti minėto žemės sklypo 2008 m. vasario 20 d. grupės vadovo bei matininko L. S. sudarytÄ Å¾emės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktÄ , ir jį panaikinti kaip suklastotÄ bei suraÅ¡ytÄ atbuline data, o taip pat pripažinti minėto žemės sklypo 2009 m. liepos 2 d. UAB „Inventora“ sudarytÄ Å¾emės sklypo planÄ M1:500 neteisėtu ir jį panaikinti.

PareiÅ¡kėjos teigimu, paaiÅ¡kėjus, kad minėtų dokumentų suderinimas, esantis procedÅ«ros baigiamasis aktas, tiesiogiai sukuriantis, pakeičiantis ar panaikinantis teisinius santykius bei esantis vienintelis teisinis pagrindas galutiniam sprendimui priimti ir galutiniam dokumentui suraÅ¡yti, yra priskiriamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos žemėtvarkos skyriaus kompetencijai, laikytina, kad bylÄ nagrinėjęs teismas be pagrindo atmetė Å¡iuos pareiÅ¡kėjos reikalavimus kaip pareikÅ¡tus netinkamam atsakovui.

Kadangi pagal Å¡iuos reikalavimus turi atsakyti bÅ«tent Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, kuri suderino ir patvirtino ginčijamus dokumentus, ir kuri buvo nurodyta atsakove byloje, teismas nepagrįstai atmetė Å¡iuos reikalavimus pareiÅ¡kėjai nesutikus į bylÄ atsakove įtraukti UAB „Inventora“. Apeliacine tvarka skundžiamoje nutartyje praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo nagrinėjęs teismas sprendė, kad pareiÅ¡kėjos pateikti faktiniai duomenys nekeičia priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso Å¡alių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinės kvalifikacijos, įsiteisėjusio teismo sprendimo iÅ¡vados, jÄ pagrindžiančių faktinių ir teisinių argumentų.

Atskirajame skunde ginčijama Å¡i teismo iÅ¡vada, tačiau su ja nėra pagrindo nesutikti.Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡ esmės pasisakydamas dėl pareiÅ¡kėjos nurodytų aplinkybių kaip pagrindo atnaujinti procesÄ civilinėje byloje, visų pirma pasisako dėl pareiÅ¡kėjos atskirojo skundo argumentų, susijusių su Å¡ių aplinkybių bei įrodymo, kuriame buvo pateikta pareiÅ¡kėjos nurodyta informacija, neįvertinimo. PareiÅ¡kėja atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėjęs praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo, neiÅ¡tyrė ir neįvertino jos pateikto raÅ¡ytinio įrodymo – 2014 m. liepos 17 d.

Teisingumo ministerijos raÅ¡to, o neįvertinęs Å¡io įrodymo tuo pačiu neįvertino ir jame nurodytos naujai paaiÅ¡kėjusios aplinkybės dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos žemėtvarkos skyriaus kompetencijos. Apeliacinės instancijos teismas teisiÅ¡kai nepagrįstais laiko atskirojo skundo argumentus dėl raÅ¡ytinio įrodymo ir jame nurodytų aplinkybių neįvertinimo, kadangi, kaip matyti iÅ¡ apeliacine tvarka skundžiamos nutarties, praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo nagrinėjęs teismas, iÅ¡tyręs ir įvertinęs pareiÅ¡kėjos nurodytÄ aplinkybę, iÅ¡ esmės dėl jos pasisakė.

Be to, Å¡ių pareiÅ¡kėjos atskirojo skundo argumentų nepagrįstumÄ patvirtina ir pareiÅ¡kėjos nurodyti atskirojo skundo argumentai dėl netinkamo teisinio jos nurodytos naujai paaiÅ¡kėjusios aplinkybės įvertinimo. PareiÅ¡kėjai ginčijant pirmosios instancijos teismo atliktÄ jos nurodytos naujai paaiÅ¡kėjusios aplinkybės vertinimÄ bei iÅ¡vadas dėl Å¡ios aplinkybės, nelogiÅ¡kais laikytini argumentai, kad teismas iÅ¡ viso netyrė ir nevertino nei pareiÅ¡kėjos pateikto raÅ¡ytinio įrodymo, kuriame yra pateikta informacija, pareiÅ¡kėjos teigimu, sudaranti pagrindÄ atnaujinti procesÄ civilinėje byloje, nei pareiÅ¡kėjos nurodytos aplinkybės. Teismui įvertinus, ar pareiÅ¡kėjos nurodyta aplinkybė sudaro pagrindÄ procesui civilinėje byloje atnaujinti, teisiÅ¡kai nepagrįstu laikytinas ir atskirojo skundo argumentas dėl netinkamo pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo dėl proceso atnaujinimo iÅ¡nagrinėjimo ir CPK 370 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimo.

Kaip matyti iÅ¡ apeliacine tvarka skundžiamos nutarties, teismas vertino pareiÅ¡kėjos nurodytÄ naujai paaiÅ¡kėjusiÄ aplinkybę, sprendė, ar egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalyje numatytas proceso atnaujinimo pagrindas, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias praÅ¡ymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimÄ .Apeliacinės instancijos teismas teisiÅ¡kai nepagrįstu ir nesudarančiu pagrindo panaikinti apeliacine tvarka skundžiamÄ nutartį laiko ir atskirojo skundo argumentÄ dėl netinkamo pareiÅ¡kėjos nurodytos naujai paaiÅ¡kėjusios aplinkybės vertinimo.

PareiÅ¡kėjos teigimu, praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo nagrinėjęs teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiÅ¡kėjos nurodyta aplinkybė neturi reikÅ¡mės įsiteisėjusio 2012 m. vasario 17 d. Kauno rajono apylinkės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, kadangi paaiÅ¡kėjusi aplinkybė apie Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos žemėtvarkos skyriaus kompetencijÄ leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad bylÄ nagrinėjęs teismas nepagrįstai atsakovu dėl pareiÅ¡kėjos pareikÅ¡tų reikalavimų pripažinti neteisėtais ir panaikinti UAB „Inventora“ atliktus kadastrinius matavimus laikė UAB „Inventora“, o ne atsakove byloje nurodytÄ Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos.

Su Å¡iais pareiÅ¡kėjos argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir nurodo, kad sprendžiant klausimÄ dėl pareiÅ¡kėjos nurodytos aplinkybės kaip pagrindo procesui byloje atnaujinti visų pirma bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti pareiÅ¡kėjos patikslintame ieÅ¡kinyje pareikÅ¡tų reikalavimų pobÅ«dį ir nustatyti asmenis, kurie pagal pareiÅ¡kėjos pareikÅ¡tus reikalavimus turi atsakyti.Ginčo teisenoje civilinis procesas grindžiamas dviÅ¡aliÅ¡kumu, kuriam bÅ«dinga tai, kad kiekviename procese egzistuoja dvi Å¡alys, t. y. ieÅ¡kovas, kuris pareiÅ¡kia ieÅ¡kinį savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomiems interesams apginti, ir atsakovas, kuriam pareiÅ¡kiamas ieÅ¡kinys.

Siekiant įgyvendinti civilinio proceso tikslus ir kuo greičiau atkurti teisinę taikÄ tarp ginčo Å¡alių, teismo sprendimas turi turėti tiesioginę įtakÄ byloje dalyvaujančių asmenų materialiosioms teisėms ir pareigoms, kadangi, prieÅ¡ingu atveju, Å¡alių dalyvavimo procese tikslas nebÅ«tų pasiektas, ginčas tarp Å¡alių nebÅ«tų iÅ¡spręstas, o teismo procesas nebÅ«tų efektyvus. Taigi visais atvejais nagrinėjant bylÄ svarbu iÅ¡siaiÅ¡kinti Å¡alies tinkamumo civiliniame procese klausimÄ .

Netinkama Å¡alimi civiliniame procese laikomas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis, ir kuriam nepriklauso reikalavimo teisė, tokiu atveju byloje dalyvaujantis asmuo laikomas netinkamu ieÅ¡kovu, arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį, tokiu atveju byloje dalyvaujantis asmuo laikomas netinkamu atsakovu. Nagrinėjamoje byloje svarbu nustatyti, ar pareiÅ¡kėjos nurodyta aplinkybė, kuria ji grindžia praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo, gali turėti esminę reikÅ¡mę sprendžiant klausimÄ dėl tinkamo materialinio teisinio santykio Å¡alių nustatymo, t. y. svarbu nustatyti, ar nurodyta aplinkybė sudaro pagrindÄ spręsti, kad bylÄ nagrinėjęs teismas materialinio teisinio santykio dalyviu nurodė netinkamÄ asmenį.Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno rajono apylinkės teismas 2012 m. vasario 17 d. sprendime (b.l. 97–106, t.

IV), kuriuo atmestas pareiškėjos pateiktas patikslintas ieškinys, pasisakydamas dėl nurodytų pareiškėjos reikalavimų, kuriems, pareiškėjos teigimu, reikšmę turi naujai paaiškėjusi aplinkybė dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos žemėtvarkos skyriaus kompetencijos, nurodė, kad keliant reikalavimus dėl UAB „Inventora“ sudarytos kadastrinių matavimų bylos, 2008 m. vasario 20 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto bei 2009 m. liepos 2 d.

žemės sklypo plano, materialiojo teisinio santykio dalyvis yra UAB „Inventora“, kuri turi atsakyti pagal Å¡iuos ieÅ¡kinio reikalavimus. Kadangi ieÅ¡kovė G. V. iÅ¡reiÅ¡kė nesutikimÄ atsakove byloje patraukti UAB „Inventora“, patikslintas ieÅ¡kinys dalyje dėl minėtų reikalavimų atmestinas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjos patikslintame ieÅ¡kinyje pareikÅ¡tų reikalavimų, susijusių su UAB „Inventora“ atliktais atsakovui J. Č. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), skl.

Nr. (duomenys neskelbtini), kadastriniais matavimais ir parengtais dokumentais, pobūdį, sprendžia, jog pareiškėjos reikalavimai, taip kaip jie yra suformuluoti patikslintame ieškinyje, yra nukreipti tik į UAB „Inventora“, kuri atliko minėto žemės sklypo kadastrinius matavimus ir parengė pareiškėjos ginčijamus dokumentus, ir niekaip nėra susiję su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos žemėtvarkos skyrių kompetencija vertinti, ar pareiškėjos prašomi pripažinti neteisėtais ir panaikinti dokumentai, turintys reikšmės nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų duomenims, atitinka teisės aktų reikalavimus ar ne, ir tvirtinti šiuos dokumentus.

Apeliacinės instancijos teismo manymu, pareiškėjai ginčijant tik UAB „Inventora“ atliktus kadastrinius matavimus ir jų pagrindu parengtus dokumentus, tačiau nereiškiant jokių reikalavimų dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos žemėtvarkos skyriaus veiksmų ar priimtų sprendimų, susijusių su šių dokumentų vertinimu ar tvirtinimu, spręsti, kad materialinio teisinio santykio dalyvis pagal pareikštus reikalavimus yra ne UAB „Inventora“, o Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad pareiÅ¡kėjos nuodyta aplinkybė dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos žemėtvarkos skyriaus kompetencijos vertinti ir tvirtinti dokumentus, kurių pagrindu registruojamas nekilnojamasis daiktas ar keičiami nekilnojamojo daikto kadastriniai duomenys, negali bÅ«ti pripažinta turinčia esminę reikÅ¡mę nagrinėjamai bylai, kadangi ji nesudaro pagrindo pripažinti, kad bylÄ nagrinėjęs teismas įsiteisėjusiu teismo sprendimu netinkamai konstatavo materialinio teisinio santykio dalyvius ir netinkamai nustatė asmenį, kuris turi atsakyti pagal pareiÅ¡kėjos pareikÅ¡tus reikalavimus.

Pareiškėjai nereiškiant reikalavimų, susijusių su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos žemėtvarkos skyriaus kompetencijai priskirtinų veiksmų atlikimu ar konkrečių sprendimų priėmimu, nėra pagrindo spręsti, kad aplinkybė dėl paaiškėjusios kompetencijos gali turėti reikšmę pareiškėjos patikslintame ieškinyje pareikštų reikalavimų vertinimui.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pareiškėjos prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytomis aplinkybėmis, kad pareiškėjos ginčijami UAB „Inventora“ atlikti kadastriniai matavimai bei sudaryta kadastrinių matavimų byla, 2008 m. vasario 20 d.

žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, 2009 m. liepos 2 d. žemės sklypo planas teisinius padarinius sukuria tik suderinti ir patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atitinkamo žemėtvarkos skyriaus, tačiau pažymėtina, kad pareiškėja ieškinyje reikalavimų dėl konkrečių Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos žemėtvarkos skyriaus sprendimų ar veiksmų, kuriais buvo suderinti ir patvirtinti minėti dokumentai, patikslintame ieškinyje neginčijo ir jokių reikalavimų, kurie būtų nukreipti būtent Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir kurie būtų susiję su šios institucijos veiksmais ar neveikimu sprendžiant klausimus dėl atsakovui J.

Č. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), skl. Nr. (duomenys neskelbtini), nereiÅ¡kė. PareiÅ¡kėjos patikslintame ieÅ¡kinyje pareikÅ¡ti reikalavimai taip, kaip jie yra suformuluoti, negali bÅ«ti vertinami kaip neatsiejamai susiję su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos žemėtvarkos skyriaus kompetencija vertinti ir tvirtinti ginčijamus dokumentus, kadangi jais praÅ¡oma tik pripažinti neteisingais, neteisėtais ir panaikinti UAB „Inventora“ atliktus kadastrinius matavimus, Å¡io juridinio asmens parengtus kadastrinių matavimų bylÄ , 2008 m. vasario 20 d.

žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktÄ ir 2009 m. liepos 2 d. žemės sklypo planÄ , todėl bylÄ nagrinėjęs teismas pagrįstai sprendė, kad Å¡iuo atveju materialinio teisinio santykio dalyvis pagal pareiÅ¡kėjos pareikÅ¡tus reikalavimus yra ne Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, bet UAB „Inventora“. Ä®vertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo sutikti su pareiÅ¡kėjos nurodyta aplinkybe, jog pagal jos pareikÅ¡tus reikalavimus atsakyti turi ne UAB „Inventora“, bet Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos.Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apskrities virÅ¡ininko 2010 m. kovo 20 d.

įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų patikslinimo ((duomenys neskelbtini))“ buvo patikslinti žemės sklypo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys pagal priedÄ , kuriame nurodyta, kad žemės sklypo, Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio J. Č., bendras plotas yra 0,0650 ha (76–77, t. I). Taigi, bÅ«tent minėtu administraciniu aktu buvo sukurti teisiniai padariniai dėl atsakovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastrinių duomenų patikslinimo, tačiau pareiÅ¡kėja nei Å¡io Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos, kurios teisių ir pareigų perėmėja yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, įsakymo, nei vieÅ¡o registro patikslintų duomenų neginčijo, nors, kaip matyti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos pateikto patikslinto ieÅ¡kinio, aiÅ¡kiai suprato Å¡io administracinio akto teisinę reikÅ¡mę.

Pareiškėjos patikslintame ieškinyje nurodyta, kad nepaisant visų minėtų pažeidimų, padarytų atliekant atsakovui priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, UAB „Inventora“ atlikti kadastriniai matavimai buvo suderinti Kauno apskrities viršininko administracijoje ir jų pagrindu išleistas apskrities viršininko 2010 m. kovo 20 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žemės sklypo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų patikslinimo bei tikslinami atsakovo žemės sklypo kadastriniai matavimai viešame registre, dėl ko naikintinas ir apskrities viršininko 2010 m. kovo 20 d.

įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) ir įrašas viešame registre. Tačiau pareiškėja nei patikslintame ieškinyje, nei vėliau reikalavimų dėl nurodyto Kauno apskrities viršininko įsakymo, o taip pat ir viešo registro duomenų neprašė panaikinti ar pripažinti negaliojančiais. Nustačius, kad pareiškėjos patikslinto ieškinio reikalavimai nebuvo susiję su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos žemėtvarkos skyriaus veiksmais ar priimtais sprendimais, o buvo išimtinai susiję tik su UAB „Inventora“ atliktais kadastriniais matavimais ir parengtais dokumentais, nėra teisinio pagrindo spręsti, kad pareiškėjos nurodyta aplinkybė dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos žemėtvarkos skyriaus kompetencijos vertinti, ar dokumentas, kurio pagrindu registruojamas daiktas ar keičiami jo kadastrinių matavimų duomenys, atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus, ar ne, gali turėti esminę reikšmę įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrįstumui ar teisėtumui.

Be to, paaiÅ¡kėjusios aplinkybės leidžia manyti, kad pareiÅ¡kėjai dar bylos nagrinėjimo teisme metu buvo žinomos aplinkybės dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos žemėtvarkos skyriaus kompetencijos vertinti ir tvirtinti jos ginčijamus dokumentus, taip pat Kauno apskrities virÅ¡ininko 2010 m. kovo 20 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų patikslinimo ((duomenys neskelbtini))“ teisinė reikÅ¡mė ir jo sukeliami teisiniai padariniai, todėl negalima pripažinti, kad pareiÅ¡kėjos nurodyta aplinkybė, kuria ji grindė praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo, jai nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinoma bylos nagrinėjimo metu.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis pirmiau nurodytais argumentais, sprendžia, kad pareiÅ¡kėja, pateikusi praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo, neįrodė, jog jos nurodyta aplinkybė turi esminę reikÅ¡mę bylai, kad jÄ Å¾inant teismas bÅ«tų priėmęs kitokį, nei kad yra įsiteisėjęs priimtas teismo sprendimas, o taip pat kitų sÄ lygų, bÅ«tinų pripažįstant pareiÅ¡kėjos nurodytÄ aplinkybę kaip pakankamÄ procesui civilinėje byloje atnaujinti. Pripažintina, kad praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo nagrinėjęs teismas tinkamai įvertino pareiÅ¡kėjos nurodytÄ aplinkybę, pagrįstai sprendė, kad ji nekeičia priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso Å¡alių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinės kvalifikacijos, todėl pagrįstai konstatavo nesant pagrindo pareiÅ¡kėjos nurodytÄ aplinkybę pripažinti naujai paaiÅ¡kėjusia esmine bylos aplinkybe, sudarančia savarankiÅ¡kÄ proceso atnaujinimo pagrindÄ .TeisiÅ¡kai nepagrįstais laikytini ir atskirojo skundo argumentai dėl teismo nutarties nemotyvavimo.

PareiÅ¡kėjos teigimu, praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo nagrinėjęs teismas savo iÅ¡vadų nepagrindė jokiais faktiniais ir teisiniais argumentais, apsiribojo vien tik abstrakčių teiginių nurodymu, o nutartyje esantys motyvai yra neiÅ¡samÅ«s. PareiÅ¡kėjos manymu, teismas, priėmęs nutartį be motyvų, ne tik kad pažeidė CPK 291 straipsnio 5 dalį, bet tai yra ir absoliutus teismo nutarties negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 4 p.).CPK 291 straipsnio 1 dalyje numatyti reikalavimai nutarties turiniui.

Nutartyje be kitų CPK 291 straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų turi bÅ«ti nurodyti ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas padarė iÅ¡vadas. Atvejai, kai nutartis yra be motyvų, remiantis CPK 329 straipsnio nuostatomis laikomi absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 str. 2 d. 4 p.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl Å¡io absoliutaus teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindo, yra nurodęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu yra laikomas visiÅ¡kas motyvų nebuvimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012).

Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas apeliacine tvarka skundžiamÄ nutartį, neturi pagrindo spręsti, jog Å¡i nutartis yra be motyvų. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamos nutarties, teismas savo iÅ¡vadÄ dėl pareiÅ¡kėjos nurodytos aplinkybės pobÅ«džio, jos teisinės reikÅ¡mės iÅ¡nagrinėtai civilinei bylai, o taip pat kartu ir sprendimÄ neatnaujinti proceso argumentavo, nurodė, kad pareiÅ¡kėjos pateikti faktiniai duomenys nekeičia priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso Å¡alių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinės kvalifikacijos, įsiteisėjusio teismo sprendimo iÅ¡vados ir jÄ pagrindžiančių faktinių ir teisinių argumentų.

Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad teismas atsakė į pagrindinius faktinius ir teisinius pareiÅ¡kėjos argumentus dėl proceso atnaujinimo, savo sprendimÄ neatnaujinti proceso motyvavo, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti pagrįstais pareiÅ¡kėjos argumentus dėl teismo nutarties nemotyvavimo ir absoliutaus teismo nutarties negaliojimo pagrindo egzistavimo.Apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstus ir neturinčius reikÅ¡mės skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui vertina ir atskirojo skundo argumentus dėl praÅ¡ymÄ nagrinėjusios teisėjos Å¡aliÅ¡kumo.

PareiÅ¡kėjos teigimu, praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo nagrinėjusi teisėja buvo Å¡aliÅ¡ka, savo iniciatyva nenusiÅ¡alino nuo bylos nagrinėjimo, kas sudaro pagrindÄ vertinti, jog byla yra iÅ¡nagrinėta neteisėtos sudėties teismo.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismÄ , Å¡ios teisės tinkamas įgyvendinimas bÅ«tų reikalauti, kad bylÄ iÅ¡nagrinėtų teisėtos sudėties teismas, t. y. nebÅ«tų pažeisti CPK 64-66, 71 straipsniuose nustatyti reikalavimai, ir kad byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta teisėjo, turinčio įstatymo nustatyta tvarka suteiktus įgaliojimus.

Taigi tam, kad bÅ«tų tinkamai įgyvendinti CPK 2 straipsnyje įtvirtinti civilinio proceso tikslai, procese turi bÅ«ti užtikrintas teisės į tinkamÄ teismo procesÄ principo teisingas įgyvendinimas, t. y. byla turi bÅ«ti iÅ¡nagrinėta teisėtos sudėties teismo, kuris bÅ«tų sudarytas atsižvelgiant į Konstitucijos ir įstatymų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2014). Tuo atveju, kai byla yra iÅ¡nagrinėta neteisėtos sudėties teismo, laikoma, kad egzistuoja absoliutus teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 1 p.).

Nagrinėjamu atveju praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo iÅ¡nagrinėjo ir skundžiamÄ nutartį priėmė teisėja V. L., kuriai buvo paskirtas nagrinėti praÅ¡ymas. PareiÅ¡kėja argumentÄ , jog jos praÅ¡ymÄ iÅ¡nagrinėjo neteisėtos sudėties teismas grindžia praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo nagrinėjusios teisėjos Å¡aliÅ¡kumu ir jos nenusiÅ¡alinimu nuo praÅ¡ymo nagrinėjimo. Pagrindai, kuriems esant teisėjas privalo nusiÅ¡alinti nuo bylos nagrinėjimo, yra reglamentuoti CPK 65 straipsnyje, tačiau ir kitais atvejais, kai yra aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo, teisėjas privalo nusiÅ¡alinti nuo bylos nagrinėjimo (CPK 66 str.).

PareiÅ¡kėja, teigdama, kad praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo nagrinėjusi teisėja buvo Å¡aliÅ¡ka, nenurodė nei vieno CPK 65 straipsnyje numatyto pagrindo, esant kuriam praÅ¡ymÄ nagrinėjusi teisėja bÅ«tų privalėjusi nusiÅ¡alinti nuo praÅ¡ymo nagrinėjimo, o pareiÅ¡kėjos nurodytos aplinkybės, kuriomis ji grindžia teisėjos Å¡aliÅ¡kumÄ , apeliacinės instancijos teismo manymu, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad praÅ¡ymo nagrinėjimo metu jos bÅ«tų galėjusios kelti abejonių teisėjos neÅ¡aliÅ¡kumu ir sudariusios pagrindÄ teisėjai savo iniciatyva nusiÅ¡alinti nuo praÅ¡ymo nagrinėjimo.

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėja bylos nagrinėjimo teisme metu pareiÅ¡kimo dėl teisėjos nuÅ¡alinimo nepareiÅ¡kė, nors jos nurodyta aplinkybė, kad teisėjos procesinius veiksmus dėl bylos skyrimo nagrinėti teismo posėdyje galimai įtakojo pareiÅ¡kėjos Kauno apylinkės teismo pirmininkui pateiktas praÅ¡ymas, dar iki iÅ¡nagrinėjant praÅ¡ymÄ turėjo bÅ«ti žinoma. Apeliacinės instancijos teismas neturi galimybių spręsti, ar pareiÅ¡kėjos nurodyta aplinkybė dėl praÅ¡ymo Kauno apylinkės teismo pirmininkui pateikimo yra pagrįsta, kadangi byloje nėra jokių duomenų apie tokio praÅ¡ymo pateikimÄ , tačiau, nepaisant to, vertina, kad net jei toks praÅ¡ymas ir bÅ«tų pateiktas, teisėjos veiksmai perskiriant teismo posėdžio datÄ iÅ¡ 2014 m. lapkričio 20 d.

į 2014 m. gruodžio 15 d. paaiÅ¡kėjus aplinkybei, kad apeliacinės instancijos teisme 2014 m. gruodžio 3 d. bus nagrinėjama civilinė byla pagal pareiÅ¡kėjos atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutarties, kuria teismas netenkino pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo dėl proceso atnaujinimo, motyvuojant tai proceso ekonomiÅ¡kumu ir protingumo principu, nesudaro pagrindo abejoti praÅ¡ymÄ nagrinėjusios teisėjos neÅ¡aliÅ¡kumu. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėja nepateikė jokių duomenų, kad praÅ¡ymÄ nagrinėjusi teisėja sprendimÄ dėl teismo posėdžio datos perkėlimo priėmė įtakojama teismo pirmininko.

Be to, apeliacinės instancijos teismo manymu, Å¡i aplinkybė jokiu bÅ«du nesudaro pagrindo pripažinti, kad praÅ¡ymÄ nagrinėjusi teisėja sprendimÄ dėl jo pagrįstumo priėmė ne savo nuožiÅ«ra, kad teisėja yra priklausoma ir Å¡aliÅ¡ka, ar kad priimta nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Kiti pareiÅ¡kėjos nurodyti argumentai dėl bylÄ nagrinėjusios teisėjos Å¡aliÅ¡kumo taip pat laikytini nepagrįstais, kadangi aplinkybės, jog teisėja, priimdama apeliacine tvarka skundžiamÄ nutartį, rėmėsi pareiÅ¡kėjos raÅ¡ytiniame įrodyme pateiktais duomenimis ar apeliacinės instancijos teismo praktika, nesudaro pagrindo abejoti teisėjos galimybėmis savarankiÅ¡kai suraÅ¡yti galutinį teismo procesinį dokumentÄ .

Aplinkybė, kad yra priimta pareiÅ¡kėjai nepalanki teismo nutartis, pati savaime nesudaro pagrindo abejoti bylÄ nagrinėjusios teisėjos neÅ¡aliÅ¡kumu. Teismų praktikoje pripažįstama, kad aplinkybė, jog Å¡alis nesutinka su bylÄ nagrinėjančio teisėjo (teismo) procesiniais sprendimais, nėra pagrindas savaime abejoti Å¡io teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumu. Nenustačius aplinkybių, kurios sudarytų pagrindÄ abejoti praÅ¡ymÄ iÅ¡nagrinėjusios teisėjos neÅ¡aliÅ¡kumu, konstatuotina, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti egzistuojant pareiÅ¡kėjos teisės į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ pažeidimÄ , o kartu ir absoliutų teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindÄ dėl to, kad byla buvo iÅ¡nagrinėta neteisėtos sudėties teismo.Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėja, pateikusi praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo, vėliau teismui pateikė ir praÅ¡ymÄ priimti 2014 m. birželio 30 d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2014 suformuotÄ teisės taikymo (aiÅ¡kinimo) taisyklę dėl teisinių padarinių, kai ieÅ¡kovas nesutinka visų materialinių bendrininkų įtraukti atsakovais (b.l. 145–146, t. IX). PraÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo nagrinėjęs teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, nesivadovavo nurodyta kasacinio teismo praktika nurodęs, kad precedento galiÄ turi tik tokie ankstesni teismų spendimai, kurie buvo sukurti analogiÅ¡kose bylose.

Atskirajame skunde ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas nagrinėjamu atveju nesivadovauti pareiÅ¡kėjos nurodyta kasacinio teismo praktika, tačiau atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, kad praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo nagrinėjęs teismas Å¡ia praktika nesivadovavo nepagrįstai. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo grindė CPK 366 straipsnio 1 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu, t. y. dėl naujai paaiÅ¡kėjusios esminės bylos aplinkybės, t. y. dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos žemėtvarkos skyriaus kompetencijos vertinti ir tvirtinti dokumentus, kuriais keičiami nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų duomenys, kuri nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinoma pareiÅ¡kėjai bylos nagrinėjimo metu, todėl bylÄ nagrinėjęs teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamos bylos dėl proceso atnaujinimo ir pareiÅ¡kėjos nurodytos kasacinio teismo bylos, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl teisinių padarinių, kai ieÅ¡kovas nesutinka visų materialinių bendrininkų įtraukti atsakovais, ratio decidendi skiriasi, kas sudarė pagrindÄ praÅ¡ymÄ nagrinėjusiam teismui Å¡ia kasacinio teismo praktika nagrinėjamu atveju nesivadovauti.

Be to, paminėtina, kad pareiÅ¡kėjos nurodyta kasacinio teismo praktika suformuota byloje, kurioje buvo nustatytas materialinių bendrininkų egzistavimo faktas, kai tuo tarpu nagrinėjamoje byloje aplinkybė dėl bendrininkų nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas tuo pačiu pažymi, kad pareiÅ¡kėjai reiÅ¡kiant praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo dėl naujai paaiÅ¡kėjusios esminės bylos aplinkybės, praÅ¡ymÄ nagrinėjęs teismas turėjo pasisakyti tik dėl Å¡ios aplinkybės, kadangi pareiÅ¡kėja daugiau proceso atnaujinimo pagrindų nebuvo nurodžiusi.

Paminėtina, kad CPK yra reglamentuotas proceso atnaujinimo pagrindas, jei pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiÅ¡ki teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtÄ sprendimÄ , tačiau pareiÅ¡kėja praÅ¡ymo dėl proceso atnaujinimo Å¡iuo pagrindu nebuvo pareiÅ¡kusi, nors, kaip galima spręsti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos atskirojo skundo argumentų, mano, kad bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas neiÅ¡aiÅ¡kindamas jai netinkamo atsakovo nepakeitimo tinkamu teisinių padarinių.

Tuo pačiu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjos nurodyta aplinkybė dėl teisinių padarinių, kai ieÅ¡kovas nesutinka visų materialinių bendrininkų įtraukti atsakovais, neiÅ¡aiÅ¡kinimo negali bÅ«ti pripažinta turinčia esminę reikÅ¡mę nagrinėjamai bylai, kadangi, kaip matyti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo dėl proceso atnaujinimo, taip pat ir pateikto atskirojo skundo argumentų, pareiÅ¡kėja teismo sprendimo neteisėtumÄ ir nepagrįstumÄ grindžia tuo, kad teismas netinkamai nustatė atsakovÄ , kuris turėtų atsakyti pagal pareiÅ¡kėjos pareikÅ¡tus reikalavimus, nors ji reikalavimus buvo pareiÅ¡kusi tinkamam asmeniui, bet ne aplinkybe, kad pareiÅ¡kėjai nebuvo tinkamai iÅ¡aiÅ¡kintos netinkamo atsakovo pakeitimo tinkamu pasekmės. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjos praÅ¡yme nurodyta aplinkybė, kuria pareiÅ¡kėja grindžia praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo, ir jos nurodyta kasacinio teismo praktika tarpusavyje nekoreliuoja, kadangi tinkamu atsakovu byloje pareiÅ¡kėja vis tiek laiko Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos.Teismui nustačius, jog aplinkybė, kuria praÅ¡yme dėl proceso atnaujinimo remiasi pareiÅ¡kėja, neturi esminės reikÅ¡mės nagrinėjamai bylai ir įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrįstumui, pagal pareikÅ¡tus reikalavimus nesudaro pagrindo pripažinti materialinio teisinio santykio dalyviais kitus asmenis, nei kad nustatė bylÄ nagrinėjęs teismas, darytina iÅ¡vada, jog praÅ¡ymo pagrindÄ sudarančios aplinkybės neatitinka įvardintoms CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų reikalavimų.

Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, kad praÅ¡ymÄ nagrinėjęs teismas pagrįstai netenkino pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo ir atsisakė atnaujinti procesÄ byloje.Atsakovas J. Č. atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o paskirti pareiÅ¡kėjai už piktnaudžiavimÄ procesu iki 5 792,40 Eur (20 000 Lt) baudÄ , įpareigojant ½ dalį Å¡ios baudos sumokėti atsakovo naudai. Pagal formuojamÄ kasacinio teismo praktikÄ Ä¯statyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali bÅ«ti laikomas piktnaudžiavimu tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantė į teismÄ dėl proceso atnaujinimo jau buvo kreipusis tris kartus, tačiau jos praÅ¡ymai nebuvo tenkinami. Paminėtina, kad pareiÅ¡kėja visais atvejais praÅ¡ymus dėl proceso atnaujinimo grindė tuo pačiu įstatyme numatytu pagrindu, tačiau nurodė skirtingas, jos manymu, esminę reikÅ¡mę bylai turinčias aplinkybes. Nustatytos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo manymu, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėja nesÄ Å¾iningai pareiÅ¡kė nepagrįstÄ praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ ar kad ji įstatymo suteikiama teise pateikti tokį praÅ¡ymÄ piktnaudžiauja.

Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad jis dėl pareiÅ¡kėjos reiÅ¡kiamų praÅ¡ymų atnaujinti procesÄ patiria turtinę žalÄ , nesudaro pagrindo pripažinti, kad pareiÅ¡kėja savo teisėmis piktnaudžiauja. Apeliacinės instancijos teismo manymu, byloje nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindÄ konstatuoti pareiÅ¡kėjÄ elgiantis nesÄ Å¾iningai ir piktnaudžiaujant savo teisėmis, todėl atsakovo praÅ¡ymas skirti pareiÅ¡kėjai baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis netenkinamas (CPK 95 str.).Atsakovas J.

Č. praÅ¡o priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos 150 Eur iÅ¡laidų už advokato teisines paslaugas. Kadangi pareiÅ¡kėjos atskirasis skundas atmestinas, atsakovui iÅ¡ jos priteistinos jo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a: atskirÄ jį skundÄ atmesti.Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutartį palikti nepakeistÄ .Priteisti J. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ pareiÅ¡kėjos G.

V., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 150 Eur (vienÄ Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų.Netenkinti atsakovo J. Č. praÅ¡ymo dėl baudos už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis skyrimo.Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjas                                                                                                        Raimondas Buzelis