2023-01-18 Nr. AB-1501-3-65-3-00120-2020-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1210-520/2023

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00120-2020-4

Procesinio sprendimo kategorija 14.15

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Raubonių parkas“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gegužės 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Raubonių parkas“ skundus atsakovams Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Panevėžio valdybai dėl privalomųjų nurodymų ir sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas viešoji įstaiga „Raubonių parkas“ (toliau – ir VšĮ „Raubonių parkas“, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Panevėžio valdybos (toliau – ir Valdyba) 2020 m. kovo 3 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN31-1 (toliau – ir Privalomasis nurodymas Nr. PN31-1); 2) panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2020 m. kovo 24 d. sprendimą Nr. (3.6)-AD5-4771 „Dėl privalomojo nurodymo Nr. PN31-1“ (toliau – 2020 m. kovo 24 d. sprendimas) (administracinė byla Nr. eI3-147-279/2021).

2. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valdybos 2020 m. liepos 16 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN31-2 (toliau – ir Privalomasis nurodymas Nr. PN31-2); 2) panaikinti Departamento 2020 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą Nr. (3.0)- AD5-13384 „Dėl 2020 m. liepos 16 d. privalomojo nurodymo Nr. PN31-2“ (toliau – 2020 m. rugpjūčio 12 d. sprendimas (1)); 3) panaikinti Valdybos 2020 m. liepos 16 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN31-3 (toliau – ir Privalomasis nurodymas Nr. PN31-3); 4) panaikinti Departamento 2020 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą Nr. (3.6) -AD5-13418 „Dėl 2020 m. liepos 16 d. privalomojo nurodymo Nr. PN31-3“ (toliau – ir 2020 m. rugpjūčio 12 d. sprendimas (2)) (administracinė byla Nr. eI3-415-279/2021).

3. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. kovo 15 d. nutartimi administracinės bylos Nr. eI3-147-279/2021 ir Nr. eI3-415-279/2021 sujungtos į vieną bylą, paliekant bylos Nr. eI3-147-279/2021.

4. Pareiškėjas skunduose nurodė, kad Privalomuoju nurodymu Nr. PN31-1 buvo konstatuota, jog jis neteisėtai laiko prerinius šuniukus ir dryžuotąsias voveres, bei pareikalauta nutraukti jų laikymą. Privalomąjį nurodymą Nr. PN31-1 pareiškėjas apskundė Departamento vadovui, kuris 2020 m. kovo 24 d. sprendimu Privalomąjį nurodymą Nr. PN31-1 paliko nepakeistą.

5. Pareiškėjas pažymėjo, kad vyksta teisminiai ginčai dėl to, ar jis (pareiškėjas) turi leidimą įkurti zoologijos sodą. Pareiškėjas nurodė, kad jis 2018 m. rugsėjo 7 d. su prašymu kreipėsi į Aplinkos apsaugos agentūrą (toliau – ir Agentūra), prašydamas išduoti leidimą įkurti zoologijos sodą. Prašymas Agentūrai įteiktas 2018 m. rugsėjo 22 d. registruotu laišku, tačiau atsakymą į prašymą Agentūra parengė tik 2018 m. lapkričio 2 d. Kadangi Agentūra, gavusi pareiškėjo prašymą, per nustatytą terminą, t. y. iki 2018 m. spalio 20 d., neišdavė leidimo įkurti zoologijos sodą ir nepateikė jokio atsakymo, todėl vadovaujantis Leidimų zoologijos sodams įkurti išdavimo ir zoologijos sodų tvarkymo ir kontrolės tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 298, (toliau – ir Aprašas) 15 punktu laikoma, kad pareiškėjas nuo 2018 m. spalio 21 d. turėjo leidimą įkurti zoologijos sodą ir laikyti nelaisvėje prerinius šuniukus ir dryžuotąsias voveres.

6. Pareiškėjas paaiškino, kad Privalomuoju nurodymu Nr. PN31-2 jis buvo įpareigotas iki 2020 m. rugpjūčio 14 d. visiems šiame nurodyme išvardytiems laukiniams gyvūnams įrengti aptvaruose voljeruose vidaus patalpas, atitinkančias Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2011 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. D1-533/B1-310, (toliau – ir Taisyklės) 4 priede nustatytus reikalavimus.

7. Pareiškėjas nesutiko su nustatytais įpareigojimais, teigdamas, kad Taisyklių 4 priede nei vienam iš Privalomajame nurodyme Nr. PN31-2 išvardytų gyvūnų nėra reikalavimo aptvare įrengti ir vidaus patalpas. Kai teisės aktai nenurodo, kokioje patalpoje būtina laikyti gyvūnus, gyvūnų laikytojas pats pasirenka, kur laikyti gyvūnus – lauko ar vidaus patalpose. Privalomuoju nurodymu Nr. PN31-2 pareiškėjas įpareigotas įrengti vidaus patalpas net gyvūnams, kuriuos draudžiama laikyti vidaus patalpose. Vadovaujantis Taisyklių 4 priedo 26.1 punktu palearktikos zonos plėšrieji paukščiai ir pelėdos turi būti laikomi lauko voljeruose su įrengtomis vietomis slėptis nuo lietaus, vėjo, skersvėjų. Vadovaujantis Taisyklių 4 priedo 1 lentelės 4.22 punktu tik pietinių rūšių elniams ir tik žiemojimui reikalingos vidaus patalpos. Dėmėtieji elniai nėra pietinė rūšis, o yra palearktikos zonos gyvūnai, todėl jiems net žiemojimui patalpų nereikia. Duodama Privalomąjį nurodymą Nr. PN31-2, Valdyba viršijo savo įgaliojimus, nes pareikalavo įvykdyti tai, ko nenumato teisės aktai. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. II-9-729/2017 ir Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 1 d. nutartyje byloje Nr. ATP-358-462/2017 yra pasisakę šiuo klausimu ir išaiškinę, kad minėtiems gyvūnams vidinės patalpos nereikalingos juos laikant lauke, o reikalingos tik vietos jiems slėptis. Departamentas 2020 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą, motyvuodamas tuo, kad gyvūnams reikia geresnių sąlygų, nei nurodyta Taisyklių 4 priede, t. y. kad jiems privalomai reikalingos ne tik lauko, bet ir vidaus patalpos. Pareiškėjas tai vertino, kaip Taisyklių reikalavimų išplėtimą.

8. Pareiškėjas nurodė, kad Privalomuoju nurodymu Nr. PN31-3 jis įpareigotas nutraukti šiame nurodyme išvardytų gyvūnų laikymą, kadangi jis (pareiškėjas) neturi šių gyvūnų teisėtą įsigijimą patvirtinančių dokumentų, leidimų laikyti laukinius gyvūnus ir komercinio naudojimo sertifikatų. Pareiškėjo teigimu, meškas jis įgijo dovanojimo sutarties pagrindu, jos yra laikomos zoologijos sodo teritorijoje, tačiau nėra eksponuojamos už atlygį, prie įėjimo į zoologijos sodą ir prie meškų narvų yra nurodyta, kad už jų apžiūrėjimą mokestis neimamas, todėl kiekvienas asmuo, norintis jas pažiūrėti, gali tai padaryti be jokio atlygio. Pareiškėjas turi leidimus laikyti eksponavimo tikslais meškas ir apuokus. Komercinio naudojimo sertifikatai reikalingi tik prekybai į 1996 m. gruodžio 9 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą (toliau – ir Reglamentas) A priedą įtrauktų rūšių egzemplioriais. Laikyti gyvūnus be komercinio naudojimo sertifikato nėra draudžiama. Komercinio naudojimo sertifikatas nereikalingas neeksponuojamiems už atlygį gyvūnams. Komercinio naudojimo sertifikato neturi apuoko jauniklis, tačiau pareiškėjas apuoko jauniklio nepardavinėjo, jo atskirai neeksponavo, tai ir komercinio naudojimo sertifikatas jam nebuvo reikalingas.

9. Pareiškėjas nesutiko su Privalomuoju nurodymu Nr. PN31-3, teigdamas, kad vadovaujantis Taisyklių 11.7 punktu leidimų laikyti gyvūnus nelaisvėje nereikia turint leidimą įkurti zoologijos sodą. Pareiškėjas laikomas turinčiu leidimą įkurti zoologijos sodą, todėl jis įgijo teisę laikyti Privalomajame nurodyme Nr. PN31-3 nurodytus gyvūnus.

10. Pareiškėjas nurodė, kad komercinio naudojimo sertifikatas yra leidimas prekiauti gyvūnais. Zoologijos sodas yra specializuota prekybos vieta, nes pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro, Muitinės departamento prie Finansų ministerijos direktoriaus ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 658/831/743 „Dėl Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklių (toliau – ir Prekybos taisyklės) 1.4 punktą viešas eksponavimas siekiant gauti pajamų yra prekyba. Todėl vadovaujantis Prekybos taisyklių 11.6 punktu turint komercinio naudojimo sertifikatą leidimas laikyti laukinius gyvūnus nereikalingas.

11. Pareiškėjas pažymėjo, kad Reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punkte yra nurodyta, jog nelaisvėje gimę ir išauginti arba dirbtinai išvesti A priede išvardyti egzemplioriai yra priskiriami B priedui. Pareiškėjo įgyti paprastoji liepsnotoji pelėda, paprastasis pelėsakalis ir kilnusis erelis yra gimę ir išauginti nelaisvėje, apie ką yra pažymėta jų komercinio naudojimo sertifikatuose, todėl laikomi B priedo gyvūnais ir A priedo nuostatos jiems taikomos tik dėl komercinės veiklos, kitos A priedo nuostatos jiems netaikomos, iš jų ir dėl vežimo, nes pagal Reglamento 9 straipsnio 1 dalį turint oficialų kilmės įrodymą nereikalingas leidimas vežimui Bendrijos viduje. Komercinio naudojimo sertifikatas yra oficialus kilmės įrodymas, todėl gyvūnus atsivežant netaikomos Prekybos taisyklių 51 punkto nuostatos dėl kreipimosi į Gamtos tyrimų centrą. Be to, Prekybos taisyklių 12 punktas nenumato, kad draudžiama nelaisvėje laikyti Reglamento A priedo gyvūnus neturint Gamtos tyrimų centro išvados dėl laikymo vietos. Prekybos taisyklėse naudojama sąvoka „prekyba“ neapima vežimo, o apima tik vežimą komerciniais tikslais, kas suprantama, kaip vežimas parduoti, o ne naudoti.

12. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

13. Departamentas paaiškino, kad 2018 m. rugsėjo 24 d. atlikus pareiškėjo planinį patikrinimą buvo nustatyta, jog aptvare voljere neteisėtai laikomi meškėnai (2 vnt.), paprastieji koačiai (1 vnt.), nutrijos (2 vnt.), kurie yra invaziniai gyvūnai; voljere neturint leidimų laikomi preriniai šuniukai, kuzimansis, dryžuotoji voverė. Valdybos 2018 m. spalio 17 d. privalomuoju nurodymu Nr. P-G10-3 pareiškėjas buvo įpareigotas nutraukti išvardytų gyvūnų laikymą iki 2018 m. gruodžio 15 d. Atsižvelgus į pareiškėjo prašymus privalomojo nurodymo įvykdymo terminas buvo pratęstas iki 2019 m. kovo 7 d. 2020 m. kovo 2 d. atliekant pareiškėjo neplaninį patikrinimą buvo nustatyta, jog preriniai šuniukai ir dryžuotosios voverės ir toliau laikomi neturint leidimų nelaisvėje laikyti laukinius gyvūnus, t. y. Valdybos 2018 m. spalio 17 d. privalomasis nurodymas Nr. P-G10-3 nebuvo visiškai įvykdytas. Pareiškėjui pakartotinai duotame Privalomajame nurodyme Nr. PN31-1 yra nustatytas reikalavimas nutraukti prerinių šuniukų ir dryžuotųjų voverių neteisėtą laikymą, kadangi pareiškėjas neturi leidimo laikyti nelaisvėje šiuos laukinius gyvūnus, taip pat neturi leidimo įkurti zoologijos sodą.

14. Departamentas nurodė, kad 2020 m. liepos 16 d. atlikus pareiškėjo aptvarų voljerų neplaninį patikrinimą nustatyta, jog dryžuotosios voverės, juodauodegiai preriniai šuniukai, rezusai, amerikinė kiaunė, dryžuotasis skunsas, pilkoji indinė mangusta, stepinis švilpikas, surikata, plaukuotieji dygiatriušiai, emu, patagoninės maros, lieknoji mangusta, geltonoji mangusta, naminis šeškas, dėmėtieji elniai, naminė pelėda, paprastoji liepsnuotoji pelėda, paprastasis pelėsakalis, kilnusis erelis, paprastosios voverės, rudosios lapės, pilkarusvė kengūra, didieji apuokai aptvaruose voljeruose yra laikomi lauko patalpose neturint tinkamai įrengtų vidaus patalpų pagal Taisyklių 4 priede nustatytus reikalavimus, todėl pareiškėjui duotame Privalomajame nurodyme Nr. PN31-2 yra nustatytas reikalavimas iki 2020 m. rugpjūčio 14 d. visiems nurodytiems laukiniams gyvūnams įrengti aptvaruose voljeruose vidaus patalpas, atitinkančias Taisyklių 4 priede nustatytus reikalavimus.

15. Departamentas nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad palearktikos zonos plėšriesiems paukščiams ir pelėdoms, laikomiems lauko voljeruose su įrengtomis vietomis slėptis nuo lietaus bei vėjo, skersvėjų, nereikalingos vidaus patalpos. Atsakovas nurodė, kad nelaisvėje gyvenantis gyvūnas yra reiklus ne tik biologiniams poreikiams ar gyvenamajai klimato zonai. Nelaisvės sąlygos sudaro gyvūnui papildomus gyvybinių funkcijų ir veiklos suvaržymus, papildomą stresą, nepatogumą ir sukelia papildomą jautrumą. Vidaus patalpos reikalingos ir dėmėtiesiems elniams, nes Taisyklių 4 priedo 1 lentelės 4.22 punkte nurodyta, kad elniams turi būti įrengtos 20 kv. m vidaus patalpos, o pastabų 1 punkte nustatyta, kad laikant tos pačios rūšies antrą gyvūną, minimalus patalpos dydis nustatomas vienam gyvūnui būtiną plotą padidinant pusantro karto, jeigu 1 lentelėje nenurodyta kitaip.

16. Departamentas pažymėjo, kad 2020 m. rugpjūčio 21 d. atliekant neplaninį patikrinimą, siekiant nustatyti, ar įvykdyti 2020 m. liepos 16 d. duoti privalomieji nurodymai, buvo nustatyta, jog visiems Privalomajame nurodyme Nr. PN31-2 nurodytiems gyvūnams lauko voljeruose yra įrengtos papildomos vidaus patalpos, atitinkančios Taisyklių 4 priede nustatytus reikalavimus, todėl vertino, kad Privalomasis nurodymas Nr. PN31-2 yra įvykdytas.

17. Departamentas nurodė, kad Privalomajame nurodyme Nr. PN31-3 yra nustatytas reikalavimas nutraukti laikymą rudųjų lokių (3 vnt.), kurie neturi išduoto komercinio naudojimo sertifikato, suteikiančio teisę juos eksponuoti už atlygį gaunant pajamų, taip pat yra Taisyklių 2 priede nurodytų draudžiamų laikyti nelaisvėje ir veisti laukinių gyvūnų sąraše bei neturi teisėtų įsigijimo dokumentų; amerikinės kiaunės, kuri laikoma neturint leidimo įkurti zoologijos sodą, nes yra Taisyklių 2 priede nurodytų draudžiamų laikyti nelaisvėje ir veisti gyvūnų rūšių sąraše; lieknųjų mangustų (2 vnt.), laikomų neturint leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus; naminės pelėdos, paimtos iš gamtos ir neturint leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus; paprastosios liepsnotosios pelėdos, paprastojo pelėsakalio, kilniojo erelio, kurie turi komercinio naudojimo sertifikatus, bet neturi Agentūros išduoto leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus ir kuriuos pagal Reglamento nuostatas buvo draudžiama įvežti į Lietuvos Respubliką neturint teigiamos Gamtos tyrimų centro išvados; didžiojo apuoko, kuris neturi komercinio naudojimo sertifikato.

II. 18. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2022 m. gegužės 18 d. sprendimu pareiškėjo VšĮ „Raubonių parkas“ skundus atmetė.

19. Teismas, vertindamas Privalomojo nurodymo Nr. PN31-1 ir Departamento 2020 m. kovo 24 d. sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nurodė, kad vadovaujantis Taisyklių 9 punktu fiziniai ar juridiniai asmenys, kitos organizacijos, jų atstovybės ir filialai, norintys voljeruose, aptvaruose ar kituose statiniuose laikyti laukinius gyvūnus (išskyrus atvejus, nurodytus Taisyklių 11 punkte), privalo gauti leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus. Taisyklių 11.7 punkte nustatyta, kad leidimo nereikia laikant nelaisvėje laukinius gyvūnus turint Agentūros išduotą leidimą įkurti zoologijos sodą pagal Aprašą.

20. Teismas nustatė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. sausio 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2306-822/2020 konstatavo, jog pareiškėjas neturėjo leidimo įkurti zoologijos sodą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eA-2306-822/2020 nustatytus faktus teismas laikė prejudiciniais nagrinėjamoje administracinėje byloje.

21. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas, neturėdamas Agentūros išduoto leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus ar išduoto leidimo įkurti zoologijos sodą, neteisėtai aptvare voljere laikė prerinius šuniukus ir dryžuotąsias voveres, todėl pakartotinis Privalomasis nurodymas Nr. PN31-1 nutraukti prerinių šuniukų ir dryžuotųjų voverių neteisėtą laikymą bei Departamento 2020 m. kovo 24 d. sprendimas yra teisėti ir pagrįsti.

22. Teismas, vertindamas Privalomojo nurodymo Nr. PN31-2 ir Departamento 2020 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nurodė, kad Taisyklių 4 priedo 1 lentelėje yra nustatyti visiems Privalomajame nurodyme Nr. PN31-2 išvardytiems paukščiams ir gyvūnams, laikomiems nelaisvėje, jų poreikiams tenkinti ne tik lauko, bet ir vidaus patalpų minimalūs dydžiai, todėl darė išvadą, kad šiems nelaisvėje laikomiems gyvūnams turi būti įrengtos ne tik lauko, bet ir vidaus patalpos. Taisyklių 4 priedo 1 lentelės 4.22 punkte numatyta, kad elniams (2 vnt.) vidaus patalpos minimalus reikalavimas yra 20 kv. m, o esant voljere trečiam elniui, minimalus plotas turi būti ne mažesnis nei 30 kv. m. Vidaus patalpa turi būti nebūtinai uždara, tačiau pietinių platumų elnių rūšims būtinos uždaros žiemojimo patalpos.

23. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, kad vidaus patalpos Privalomajame nurodyme Nr. PN31-2 nurodytiems laukiniams gyvūnams nebuvo įrengtos ir vadovaudamasis Taisyklių reikalavimais, teismas sprendė, kad Privalomasis nurodymas Nr. PN31-2 įrengti visiems nurodyme paminėtiems laukiniams gyvūnams aptvaruose voljeruose vidaus patalpas, atitinkančias Taisyklių 4 priede nustatytus reikalavimus, bei Departamento 2020 m. rugpjūčio 12 d. sprendimas (1) yra teisėti ir pagrįsti.

24. Teismas, vertindamas Privalomojo nurodymo Nr. PN31-3 ir Departamento 2020 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nurodė, kad vadovaujantis Taisyklių 9 ir 11 punktais, jau nustatytomis ir aptartomis aplinkybėmis, kuriomis pagrįstas Privalomojo nurodymo Nr. PN31-1 ir Departamento 2020 m. kovo 24 d. sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, darytina išvada, kad 2020 m. liepos 16 d. atliekant aptvarų voljerų neplaninį patikrinimą pareiškėjas neturėjo Agentūros išduoto leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus ar išduoto leidimo įkurti zoologijos sodą, todėl neteisėtai (be nustatytų leidimų) aptvaruose voljeruose laikė amerikinę kiaunę, lieknąsias mangustas (2 vnt.), naminę pelėdą, paprastąsias liepsnotąsias pelėdas (2 vnt.), paprastuosius pelėsakalius (6 vnt.), kilnųjį erelį.

25. Teismas nurodė, kad vadovaujantis Prekybos taisyklių 51 punkto nuostata, prieš įvežant gyvus į Reglamento A priedą įtrauktų rūšių gyvūnus, juos įvežti ketinantis asmuo privalo raštu kreiptis į Gamtos tyrimų centrą su prašymu įvertinti gyvūnams laikyti numatytas vietas. Gamtos tyrimų centras, įvertinęs laikymo vietų tinkamumą konkrečios rūšies gyvūnams laikyti, per 30 dienų nuo prašymo gavimo dienos raštu pateikia išvadas pareiškėjui ir Agentūrai.

26. Teismas pažymėjo, kad patikrinimo metu nustatyta, jog paprastoji liepsnotoji pelėda (2 vnt.), paprastasis pelėsakalis (6 vnt.), kilnusis erelis įvežti iš Čekijos Respublikos, jie turi komercinio naudojimo sertifikatus, tačiau neturi Agentūros išduoto leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus, be to, neturi teigiamos Gamtos tyrimų centro išvados dėl šių gyvūnų laikymui numatomų vietų įvertinimo.

27. Teismas nustatė, kad rudieji lokiai (3 vnt.) ir didysis apuokas neturi komercinio naudojimo sertifikato, suteikiančio teisę juos eksponuoti už atlygį, gaunant pajamų; visi aptvaruose voljeruose laikomi laukiniai gyvūnai, iš jų ir rudieji lokiai bei didysis apuokas, yra laikomi zoologijos sodo, esančio Pasvalio r., Raubonių k., teritorijoje, o ne atskiroje, atribotoje teritorijoje, todėl renkamas mokestis už įėjimą į zoologijos sodą ir visi zoologijos sodo teritorijoje laikomi laukiniai gyvūnai yra viešai eksponuojami. Teismas atmetė pareiškėjo argumentą, kad rudiesiems lokiams ir didžiajam apuokui komercinio naudojimo sertifikatai nereikalingi, nes šie gyvūnai neeksponuojami už atlygį, o tiesiog laikomi kaip zoologijos sodo ne ekspozicijos dalis.

28. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog gyvūnai laikomi neturint teisėtų įsigijimo dokumentų, leidimų laikyti laukinius gyvūnus, komercinio naudojimo sertifikatų, suteikiančių teisę viešai juos eksponuoti už atlygį siekiant gauti pajamų, pareiškėjui pagrįstai duotas Privalomasis nurodymas Nr. PN31-3 iki 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutraukti visų šiame nurodyme nurodytų laukinių gyvūnų laikymą, todėl Privalomasis nurodymas Nr. PN31-3 ir Departamento 2020 m. rugpjūčio 12 d. sprendimas (2) yra teisėti ir pagrįsti.

29. Apibendrindamas teismas nurodė, kad visi pareiškėjo ginčijami administraciniai aktai yra teisėti ir pagrįsti, priimti įgaliotų subjektų, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, jų naikinti nėra teisinio pagrindo, ir pareiškėjo skundą atmetė (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 str. 1 p.).

III. 30. Pareiškėjas VšĮ „Raubonių parkas“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gegužės 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundus tenkinti, priteisti jam iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

31. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

31.1. Teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2306-822/2020 nustatytomis aplinkybėmis, kadangi ši teismo nutartis priimta po ginčijamo Privalomojo nurodymo Nr. PN31-1 priėmimo, todėl sprendžiant dėl šio privalomojo nurodymo teisėtumo negalima remtis aplinkybėmis, kurios jo priėmimo metu neegzistavo. Nuo 2018 m. spalio 21 d. pareiškėjas buvo laikomas turinčiu leidimą įkurti zoologijos sodą.

31.2. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 sausio 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2306-822/2020 nustatytos aplinkybės negali būti laikomos prejudiciniu faktu šioje byloje, kadangi neatitinka prejudiciniams faktams keliamų reikalavimų. Administracinėje byloje Nr. eA-2306-822/2020 šios bylos atsakovai nedalyvavo, todėl byloje nustatytos aplinkybės negali būti laikomos prejudiciniais faktais nagrinėjamoje byloje.

31.3. Taisyklių 4 priedas nenumato reikalavimo nei vienam iš Privalomajame nurodyme Nr. PN31-2 nurodytų gyvūnų aptvare įrengti ir vidaus patalpas. Šiuo klausimu yra pasisakęs Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 1 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. ATP-358-462/2017. Minėtoje byloje šalimi buvo ir atsakovas, kuris šioje byloje ginčija teismo nustatytas aplinkybes.

31.4. Privalomasis nurodymas Nr. PN31-3 yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes komercinio naudojimo sertifikatai reikalingi tik prekybai į Reglamento A priedą įtrauktų rūšių egzemplioriais. Laikyti juos be komercinio naudojimo sertifikato nėra draudžiama. Komercinio naudojimo sertifikatas nereikalingas ir neeksponuojamiems už atlygį gyvūnams. Tokios pozicijos laikosi teismai (žr. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 nutartį administracinėje byloje Nr. AN2-387-417/2018).

31.5. Vadovaujantis Prekybos taisyklių 3.4 punktu teisėtą įsigijimą patvirtinantis dokumentas yra leidimas naudoti gyvūnus. Pareiškėjas turi leidimą laikyti meškas eksponavimo tikslu, kas patvirtina, kad turi teisėtą įsigijimą patvirtinantį dokumentą. Pagal Prekybos taisyklių 3.9 punktą teisėtą įsigijimą patvirtinantys dokumentai yra ir kiti teisės aktų nustatyti dokumentai. Pareiškėjas meškas įgijo 2016 m. kovo 15 d. dovanojimo sutarties pagrindu, t. y. jis turi teisėtą įgijimą patvirtinantį dokumentą. Be to, komercinio naudojimo sertifikatas yra leidimas prekiauti gyvūnais. Zoologijos sodas yra specializuota prekybos vieta, nes pagal Prekybos taisyklių 1.4 punktą viešas eksponavimas siekiant gauti pajamų yra prekyba. Todėl vadovaujantis Prekybos taisyklių 11.6 punktu turint komercinio naudojimo sertifikatą leidimas laikyti laukinius gyvūnus nereikalingas.

31.6. Reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyta, jog nelaisvėje gimę ir išauginti arba dirbtinai išvesti A priede išvardyti egzemplioriai yra priskiriami B priedui. Pareiškėjo įgyti paprastoji liepsnotoji pelėda, paprastasis pelėsakalis ir kilnusis erelis yra gimę ir išauginti nelaisvėje, apie ką yra pažymėta jų komercinio naudojimo sertifikatuose, todėl laikomi B priedo gyvūnais ir A priedo nuostatos jiems taikomos tik dėl komercinės veikos. Kitos A priedo nuostatos jiems netaikomos, iš jų ir dėl vežimo, nes pagal Reglamento 9 straipsnio 1 dalį turint oficialų kilmės įrodymą nereikalingas leidimas vežimui Bendrijos viduje. Komercinio naudojimo sertifikatas yra oficialus kilmės įrodymas, todėl juos atsivežant netaikomos Prekybos taisyklių 51 punkto nuostatos dėl kreipimosi į Gamtos tyrimų centrą. Be to, Prekybos taisyklių 12 punktas nenumato, kad draudžiama nelaisvėje laikyti Reglamento A priedo gyvūnus neturint Gamtos tyrimų centro išvados dėl laikymo vietos. Prekybos taisyklėse naudojama sąvoka „prekyba“ neapima vežimo, o apima tik vežimą komerciniais tikslais, kas suprantama, kaip vežimas parduoti, o ne naudoti. Teismas dėl šių argumentų nepasisakė.

33. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą ir Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gegužės 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

34. Atsakovas nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. sausio 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2306-822/2020 konstatavo, jog pareiškėjas neturėjo leidimo įkurti zoologijos sodą. Kadangi ir šioje byloje įrodinėjimo dalyku buvo aplinkybė, susijusi su leidimo turėjimu, teismas pagrįstai vertino Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nustatytus faktus ir pagrįstai laikė juos prejudiciniais.

35. Atsakovas vertina, kad teismo sprendimo dalis, susijusi su Privalomuoju nurodymu Nr. PN31-2 ir dėl jo priimtu Departamento sprendimu, yra teisėta ir pagrįsta. Atsakovas nurodo, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, todėl teismas pagrįstai nesivadovavo Klaipėdos rajono apylinkės teismo ir Klaipėdos apygardos teismo nutartimis. Be to, minėtų teismų nagrinėtose bylose dalyvavo ne tie patys asmenys, todėl tose bylose nustatyti faktai negali būti laikomi prejudiciniais šioje byloje.

36. Atsikirsdamas į pareiškėjo argumentus, susijusius su Privalomuoju nurodymu Nr. PN31-3 bei dėl jo priimtu Departamento sprendimu, atsakovas nurodo, kad pareiškėjas neturi leidimo įkurti zoologijos sodą, o pareiškėjo teritorija vadovaujantis Prekybos taisyklių 7 punktu nelaikytina specializuota gyvūnų prekybos vieta. Pareiškėjas neturi patalpų, kurios būtų patvirtintos vadovaujantis Valstybinės veterinarinės kontrolės subjektų, išskyrus maisto tvarkymo subjektus, veterinarinio patvirtinimo ir įregistravimo tvarkos aprašu, patvirtintu Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. B1-146.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 37. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkinti pareiškėjo VšĮ „Raubonių parkas“ skundų reikalavimai panaikinti Valdybos Privalomąjį nurodymą Nr. PN31-1, Privalomąjį nurodymą Nr. PN31-2 ir Privalomąjį nurodymą Nr. PN31-3; Departamento 2020 m. kovo 24 d. sprendimą, 2020 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą (1) ir 2020 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą (2), pagrįstumas ir teisėtumas.

38. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo būtų patenkinti skundo reikalavimai, laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog pareiškėjui nebuvo išduotas leidimas įkurti zoologijos sodą, kad pareiškėjas aptvaruose turėjo įrengti vidaus patalpas, jog prieš įvežant laukinius gyvūnus reikia gauti Gamtos tyrimų centro išvadą, negalima eksponuoti gyvūnų, neturint komercinio naudojimo sertifikatų. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra faktinio ir teisinio pagrindo.

39. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, ir nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

Dėl Privalomojo nurodymo Nr. PN31-1 ir Departamento 2020 m. kovo 24 d. sprendimo

40. Byloje nustatyta, kad 2020 m. kovo 2 d. atlikus neplaninį patikrinimą konstatuota, jog pareiškėjas, neturėdamas leidimo nelaisvėje laikyti prerinius šuniukus ir dryžuotąsias voveres, nurodytus 2018 m. spalio 17 d. privalomajame nurodyme Nr. P-G10-3, juos laiko, todėl pakartotiniu Privalomuoju nurodymu Nr. PN31-1 pareiškėjas buvo įpareigotas iki 2020 m. gegužės 1 d. nutraukti šių gyvūnų neteisėtą laikymą aptvare voljere Raubonių parke. Departamentas 2020 m. kovo 24 d. sprendimu netenkino pareiškėjo skundo ir nepanaikino Privalomojo nurodymo Nr. PN31-1.

41. Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2011 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. D1-533/B1-310, (Taisyklės) 9 punkte nustatyta, kad fiziniai ar juridiniai asmenys, kitos organizacijos, jų atstovybės ir filialai, norintys voljeruose, aptvaruose ar kituose statiniuose laikyti laukinius gyvūnus (išskyrus atvejus nurodytus Taisyklių 11 punkte), privalo gauti leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus. Taisyklių 11.7 punkte nurodyta, kad leidimo nereikia laikant nelaisvėje laukinius gyvūnus turint Agentūros išduotą leidimą įkurti zoologijos sodą pagal Leidimų zoologijos sodams įkurti išdavimo ir zoologijos sodų tvarkymo ir kontrolės tvarkos aprašą, patvirtintą aplinkos ministro 2011 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. D1-18 „Dėl Leidimų zoologijos sodams įkurti išdavimo ir zoologijos sodų tvarkymo ir kontrolės tvarkos patvirtinimo“ (Aprašas).

42. Pareiškėjas šioje byloje įrodinėjo, kad Privalomojo nurodymo Nr. PN31-1 priėmimo metu (2020 m. kovo 3 d.) jis turėjo leidimą įkurti zoologijos sodą, nes jis su 2018 m. rugsėjo 7 d. prašymu kreipėsi į Agentūrą išduoti leidimą įkurti zoologijos sodą, Agentūra atsakymą parengė tik 2018 m. lapkričio 2 d., o kadangi Agentūra, gavusi pareiškėjos prašymą, iki 2018 m. spalio 20 d. neišdavė leidimo įkurti zoologijos sodą ir nepateikė motyvuoto atsakymo per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo ir kitų reikalingų dokumentų gavimo dienos, todėl pagal Aprašo 15 punkto nuostatas laikoma, kad pareiškėjas nuo 2018 m. spalio 21 d. turėjo leidimą įkurti zoologijos sodą.

43. Byloje nustatyta, kad Agentūra 2019 m. sausio 18 d. sprendimu Nr. ( 26)-A4-383 atsisakė pareiškėjui išduoti leidimo įkurti zoologijos sodą turėjimą patvirtinantį dokumentą, motyvuodama, jog pareiškėjui toks leidimas nėra išduotas. Pareiškėjas ginčijo Agentūros 2019 m. sausio 18 d. sprendimą Nr. ( 26)-A4-383, tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 5 d. sprendimu netenkino pareiškėjo skundo dėl šio Agentūros sprendimo panaikinimo, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. sausio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2306-822/2020 paliko pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, nes nustatė, kad pareiškėjas neturėjo leidimo įkurti zoologijos sodą.

44. Vertinant šioje byloje išsakytus pareiškėjo argumentus dėl jam išduoto leidimo įkurti zoologijos sodą, pažymėtina, kad pareiškėjas Aprašo 15 punkto nuostatos taikymą sieja tik su prašymo padavimo data, nors pagal Laukinės gyvūnijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, Aprašo 15 punktą nustatytas terminas išduoti / neišduoti leidimą įkurti zoologijos sodą siejamas su gautomis Zoologijos sodų patikrinimo komisijos išvada ir Teritorinės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos informacija.

45. Įsiteisėjusiame Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 5 d. sprendime, kuris paliktas galioti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 20 d. nutartimi, buvo išnagrinėtos ir įvertintos visos aplinkybės, susijusios su pareiškėjo prašymo nagrinėjamu ir Aprašo 15 punkte nustatyto termino – 30 kalendorinių dienų nuo prašymo ir kitų reikalingų dokumentų gavimo dienos skaičiavimu, ir nustatyta, kad pareiškėjas neturėjo leidimo įkurti zoologijos sodą.

46. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių teisiškai pagrįstų aplinkybių, dėl kurių Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 5 d. sprendime nustatytos aplinkybės turėtų būti paneigtos ir konstatuota, kad pareiškėjas turėjo leidimą įkurti zoologijos sodą.

47. Be to, ABTĮ 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šioje byloje rėmėsi kitoje byloje nustatyta aplinkybe, kad pareiškėjas neturėjo leidimo įkurti zoologijos sodą.

48. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad kitoje administracinėje byloje išnagrinėtas ginčas, kilęs tarp pareiškėjo ir Departamento dėl pareiškėjui paskirtos sankcijos už 2018 m. spalio 17 d. privalomojo nurodymo Nr. P-G10-3, kuriuo pareiškėjas buvo įpareigotas nutraukti prerinių šuniukų ir dryžuotojų voverių laikymą, neįvykdymą ir įvertintos aplinkybės, ar pareiškėjas turėjo leidimą įkurti zoologijos sodą, ir įsiteisėjusiu Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gegužės 19 d. sprendimu nustatyta, kad pareiškėjas tokio leidimo neurėjo ir minėtus gyvūnus laikė neteisėtai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-411-492/2022). Šios nustatytos aplinkybės yra prejudicinės, nes apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pagrįstai buvo išduotas pakartotinis Privalomasis nurodymas Nr. PN31-1, kuriuo nustatyta, kad pareiškėjas neįvykdė 2018 m. spalio 17 d. privalomojo nurodymo Nr. P-G10-3.

49. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog pareiškėjas, neturėdamas Agentūros išduoto leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus ar išduoto leidimo įkurti zoologijos sodą, neteisėtai aptvare voljere laikė prerinius šuniukus ir dryžuotąsias voveres, todėl pakartotinis Privalomasis nurodymas Nr. PN31-1 ir 2020 m. kovo 24 d. sprendimas yra pagrįsti ir teisėti.

Dėl Privalomojo nurodymo Nr. PN31-2 ir Departamento 2020 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo (1)

50. Byloje nustatyta, kad 2020 m. liepos 16 d. atlikus neplaninį patikrinimą konstatuota, jog dryžuotosios voverės, juodauodegiai preriniai šuniukai, rezusai, amerikinė kiaunė, dryžuotasis skunsas, pilkoji indinė mangusta, stepinis švilpikas, surikata, plaukuotieji dygliatriušiai, Emu, patagoninės maros, lieknoji mangusta, geltonoji mangusta, naminis šeškas, dėmėtieji elniai, naminė pelėda, paprastoji liepsnuotoji pelėda, paprastasis pelėsakalis, kilnusis erelis, paprastosios voverės, rudosios lapės, pilkarusvė kengūra, didieji apuokai aptvaruose voljeruose laikomi lauko patalpose, nesant tinkamai įrengtų vidaus patalpų pagal Taisyklių 4 priede nustatytus reikalavimus. Privalomuoju nurodymu Nr. PN31-2 pareiškėjui nurodyta iki 2020 m. rugpjūčio 14 d. įrengti visiems minėtiems laukiniams gyvūnams aptvaruose voljeruose vidaus patalpas, atitinkančias Taisyklių 4 priede nustatytus reikalavimus. Departamentas netenkino pareiškėjo skundo ir 2020 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu Privalomąjį nurodymą Nr. PN31-2 paliko nepakeistą.

51. Pareiškėjas šioje byloje laikosi pozicijos, kad Taisyklių 4 priede nėra nurodyta, jog minėtiems gyvūnams aptvare turi būti įrengtos vidaus patalpos; visus šiuos gyvūnus leidžiama laikyti lauko patalpose, privaloma tik sudaryti sąlygas apsaugoti juos nuo skersvėjų, kritulių, saulės ir kitų stresą sukeliančių dirgiklių, o kaip tokias sąlygas sudaryti, paliekama spręsti gyvūnų laikytojui.

52. Teisėjų kolegija, įvertinusi Valdybos ir Departamento argumentus, dėl kurių nustatyta, kad reikalingos vidaus patalpos, pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, pareiškėjo argumentų nepripažįsta pagrįstais ir įrodytais.

53. Taisyklių 4 priedo 1 lentelėje pateikti minimalūs nelaisvėje laikomų gyvūnų lauko ir vidaus patalpų dydžiai, o Taisyklių 4 priedo 1 punkte nustatyta, kad laukinius gyvūnus laikant nelaisvėje, turi būti atsižvelgiama į rūšių biologinius poreikius ir rūšiai būdingą socialinį jautrumą, 2 punkte nurodyta, kad patalpų, voljerų, aptvarų, narvų, baseinų, terariumų ir kitų patalpų, kuriose laikomi gyvūnai, minimalūs dydžiai nelaisvėje laikomiems gyvūnams nustatyti 1 lentelėje. Jeigu šioje lentelėje nėra konkrečios rūšies, jai taikomi patalpų minimalūs dydžiai, kurie nustatyti panašaus dydžio ir panašios sistematinės grupės gyvūnams.

54. Nelaisvėje laikant gyvūnus laikymo patalpos turi tenkinti visų gyvūnų poreikius ir nevaržyti jų gyvybinių funkcijų ir veiklos (Taisyklių 4 priedo 3.1 p.), gyvūnai turi nepatirti skausmo, streso, nepatogumų (Taisyklių 4 priedo 3.2 p.), turi būti atsižvelgiama į natūralius kiekvienos rūšies gyvybinius ciklus, temperatūros režimą, šviesos ir tamsos proporcijas. Trūkstant natūralaus apšvietimo, jis kompensuojamas dirbtine šviesa (Taisyklių 4 priedo 3.3 p.), gyvūnus laikant lauko aptvaruose ar voljeruose, turi būti sudaromos sąlygos apsaugoti juos nuo skersvėjų, kritulių, saulės, kitų stresą sukeliančių dirgiklių (Taisyklių 4 priedo 3.5 p.).

55. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, 2020 m. liepos 16 d. patikrinimo metu nustatytas konkrečias pareiškėjo laikomų nelaisvėje laukinių gyvūnų sąlygas, konstatuotina, kad Privalomuoju nurodymu Nr. PN31-2 pagrįstai buvo nustatyta, jog reikalingos ir vidaus patalpos tam, kad gyvūnai nepatirtų stresą sukeliančių dirgiklių, nes nelaisvėje gyvenantis gyvūnas yra reiklus ne tik biologiniams poreikiams ar gyvenamajai klimato zonai, nelaisvės sąlygos sudaro gyvūnui papildomus gyvybinių funkcijų ir veiklos suvaržymus, papildomą stresą, nepatogumą ir sukelia papildomą jautrumą.

56. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad pagal Taisyklių 26.1 punktą palearktikos zonos plėšrieji paukščiai ir pelėdos laikomi lauko voljeruose su įrengtomis vietomis slėptis nuo lietaus bei vėjo, skersvėjų; kitoms rūšims būtinos žiemojimo patalpos arba įrengtos patalpos, į kurias paukščiai gali įskristi ir patys pasirinkti buvimo vietą; taip pat argumentai, susiję apie palearktikos gyvūnų natūralia aplinka, šiuo atveju nepaneigia šioje byloje padarytos išvados, kad juos laikant nelaisvėje ir ne jų natūralioje aplinkoje nereikalingos ir vidaus patalpos. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių bylos įrodymų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad jis palearktikos gyvūnams ir kitiems gyvūnams buvo užtikrinęs tokias sąlygas, jog jie negalėjo patirti jokių stresą sukeliančių dirgiklių.

57. Pareiškėjas teigia, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. II-9-729/2017 ir Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 1 d. nutartyje byloje Nr. ATP-358-462/2017 yra nurodę, jog minėtiems gyvūnams vidinės patalpos nereikalingos juos laikant lauke, o reikalingos tik vietos jiems slėptis, o tai yra prejudicinis faktas.

58. Su tokiais pareiškėjo teiginiais nesutiktina, nes minėtose bylose nebuvo nagrinėjami ir vertinami Valdybos 2020 m. liepos 16 d. atlikto neplaninio patikrinimo duomenys (buvo vertinamas Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2016 m. lapkričio 22 d. patikrinimo aktas bei nagrinėjamas ginčas dėl Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2016 m. gruodžio 30 nutarimo, kuriuo administracinėn atsakomybėn patrauktas E. L., pagrįstumas ir teisėtumas). Akcentuotina, kad šiose nutartyse nėra pateikta jokių išaiškinimų, pagrįstų teisės aktų normomis ir faktais, kad gyvūnams nereikalingos vidaus patalpos.

59. Apibendrinant konstatuotina, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, jog Privalomasis nurodymas Nr. PN31-2 ir Departamento 2020 m. rugpjūčio 12 d. sprendimas yra pagrįsti ir teisėti.

Dėl Privalomojo nurodymo Nr. PN31-3 ir Departamento 2020 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo (2)

60. Byloje nustatyta, kad 2020 m. liepos 16 d. atlikus aptvarų voljerų neplaninį patikrinimą konstatuota, jog: 1) rudieji lokiai (3 vnt.) neturi išduoto komercinio naudojimo sertifikato, suteikiančio juos eksponuoti už atlygį gaunant pajamų, taip pat yra laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių 2 priede nurodytų draudžiamų laikyti nelaisvėje ir veisti laukinių gyvūnų rūšių sąraše, bei neturi teisėtų įsigijimo dokumentų; 2) amerikinei kiaunei laikyti nėra išduotas leidimas laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus, o gyvūną laikyti draudžiama neturint leidimo įkurti zoologijos sodą, nes šis gyvūnas yra laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių 2 priede nurodytų draudžiamų laikyti nelaisvėje ir veisti laukinių gyvūnų rūšių sąraše; 3) lieknoji mangusta (2 vnt.) neturi išduoto leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus; 4) naminė pelėda paimta iš gamtos ir jai neišduotas leidimas laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus; 5) paprastoji liepsnotoji pelėda, paprastasis pelėsakalis, kilnusis erelis turi komercinio naudojimo sertifikatus, tačiau neturi Agentūros išduoto leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus, be to, draudžiama į Lietuvos Respubliką įvežti Reglamento A priede nurodytų rūšių egzempliorius neturint teigiamos Gamtos tyrimų centro Ekologinio instituto išvados dėl numatomų gyvūnų laikymui skirtų vietų įvertinimo; 6) didžiajam apuokui yra išduotas leidimas nelaisvėje laikyti laukinius gyvūnus, tačiau neturi Agentūros išduoto komercinio naudojimo sertifikato. Privalomuoju nurodymu Nr. PN31-3 nurodyta pareiškėjui iki 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutraukti visų minėtų laukinių gyvūnų laikymą (neturint teisėtų įsigijimo dokumentų, leidimų laikyti laukinius gyvūnus, komercinio naudojimo sertifikatų bei juos viešai eksponuoti už atlygį siekiant gauti pajamų). Departamentas netenkino pareiškėjo skundo ir 2020 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu (2) paliko nepakeistą Privalomąjį nurodymą Nr. PN31-3.

61. Vertinant, ar pirmosios instancijos teismas yra teisus, pripažinęs, kad Privalomasis nurodymas Nr. PN31-3 ir Departamento 2020 m. rugpjūčio 12 d. sprendimas (2) yra pagrįsti ir teisėti, pirmiausia pažymėtina, kad pareiškėjas nėra pateikęs įrodymų, jog jis turėjo Taisyklių 9 punkte nurodytą išduotą leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus (amerikinę kiaunę, lieknąsias mangustas (2 vnt.), naminę pelėdą, paprastąsias liepsnotąsias pelėdas (2 vnt.), paprastuosius pelėsakalius (6 vnt.), kilnųjį erelį ar išduotą leidimą įkurti zoologijos sodą. Kaip jau buvo nustatyta, pareiškėjui nebuvo išduotas leidimas įkurti zoologijos sodą.

62. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad paprastoji liepsnotoji pelėda (2 vnt.), paprastasis pelėsakalis (6 vnt.), kilnusis erelis įvežti iš Čekijos Respublikos, jie turi komercinio naudojimo sertifikatus, tačiau neturi Agentūros išduoto leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus, be to, neturi teigiamos Gamtos tyrimų centro išvados dėl šių gyvūnų laikymui numatomų vietų įvertinimo.

63. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro, Muitinės departamento prie Finansų ministerijos direktoriaus ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 658/831/743 patvirtintų Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklių (byloje taikoma redakcija, galiojusi iki 2021 m. gruodžio 9 d.) (Prekybos taisyklės) 51 punkte įtvirtinta, kad prieš įvežant gyvus į Reglamento A priedą įtrauktų rūšių gyvūnus, juos įvežti ketinantis asmuo privalo raštu kreiptis į Gamtos tyrimų centrą su prašymu įvertinti gyvūnams laikyti numatytas vietas. Gamtos tyrimų centras, įvertinęs laikymo vietų tinkamumą konkrečios rūšies gyvūnams laikyti, per 30 dienų nuo prašymo gavimo dienos raštu pateikia išvadas pareiškėjui ir Agentūrai. Prekybos taisyklės buvo priimtos, vadovaujantis Laukinės gyvūnijos įstatymo (Žin., 1997, Nr. 108-2726; 2010, Nr. 81-4218) 4 straipsnio 3 dalies 12 punktu ir Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos nuostatomis.

64. Pareiškėjui dėl jo argumentų, kad neturėjo būti taikomos Prekybos taisyklių 51 nuostatos, kad Prekybos taisyklėse sąvoka naudojama „prekyba“ neapima vežimo (Prekybos taisyklių 1 p.), o apima tik vežimą komerciniais tikslais, kas suprantama kaip vežimas parduoti, o ne naudoti (Prekybos taisyklių 1.2 p.), atsakyta Departamento 2020 m. rugpjūčio 12 d. sprendime (2).

65. Apeliacinės instancijos teismui pareiškėjas pateikė minėtų laukinių gyvūnų komercinio naudojimo sertifikatų vertimus, iš kurių matyti, kad šie gyvūnai yra iš Reglamento A priedo, taip pat komercinio naudojimo sertifikatuose pažymėta, jog šie gyvūnai yra nelaisvėje gimę ir išauginti arba dirbtinai padauginti egzemplioriai, taip pat pažymėta, kad A priede išvardytiems egzemplioriams netaikomi draudimai, susiję su Reglamento 8 straipsnio 1 dalyje išvardyta komercine veikla.

37. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pagal Reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktą nelaisvėje gimę ir išauginti arba dirbtinai išveisti A priede nurodyti egzemplioriai yra laikomi B priedo gyvūnais ir A priedo nuostatos taikomos tik dėl komercinės veiklos, t. y. dėl komercinio naudojimo sertifikato gavimo, todėl juos atsivežant netaikomos Prekybos taisyklių 51 punkto nuostatos, o pareiškėjo įgyti paprastoji liepsnotoji pelėda, paprastasis pelėsakalis, kilnusis erelis yra gimę ir išauginti nelaisvėje.

38. Reglamento 2 straipsnio u dalyje nurodyta, kad prekyba – tai egzempliorių, kuriems taikomos šio reglamento nuostatos, įvežimas į Bendriją, įskaitant įvežimą iš jūros, eksportas iš jos ir reeksportas, o taip pat šios nuosavybės panaudojimas, vežimas ir perleidimas Bendrijos teritorijoje, įskaitant valstybės narės teritoriją.

39. Reglamento 7 straipsnyje įtvirtintos leidžiančios nukrypti nuostatos ir 1 dalies a punkte nurodyta, kad išskyrus tuos atvejus, kai taikomas 8 straipsnis, A priede išvardytų rūšių egzemplioriams, gimusiems ir išaugintiems arba dirbtinai padaugintiems nelaisvėje, taikomos tos pačios nuostatos, kaip ir B priede išvardytų rūšių egzemplioriams. Reglamento 8 straipsnyje įtvirtintos nuostatos dėl komercinės veiklos kontroliavimo. Reglamento 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad A priede išvardytų rūšių egzempliorius draudžiama pirkti, siūlyti pirkti, įsigyti komerciniams tikslams, viešai demonstruoti komerciniams tikslams, naudoti pasipelnymui ir prekybai, laikyti pardavimui, siūlyti parduoti arba vežti pardavimui.

40. Atsakovas Departamentas apeliacinės instancijos teismui nurodė, jog Reglamento 7 straipsnio nuostata egzemplioriaus priskyrimo A priedui nekeičia, Reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktas nėra taikomas tiems atvejams, kai taikomas Reglamento 8 straipsnis, o komercinio naudojimo sertifikatai išduodami būtent Reglamento 8 straipsnio taikymui patvirtinti (2006 m. gegužės 4 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 865/2006, nustatančio išsamias Reglamento įgyvendinimo taisykles, 48 str.). Kadangi pareiškėjas turi išduotus komercinio naudojimo sertifikatus, todėl Reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktas pareiškėjui negali būti taikomas, o juos atsivežant taikomos Prekybos taisyklių 51 punkto nuostatos.

41. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus įrodymus, bylos šalių išsakytus argumentus dėl Prekybos taisyklių 51 punkto taikymo nagrinėjamu atveju, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjas nepagrįstai nesilaikė šios teisės normos nuostatų.

42. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad jis turi leidimą laikyti rudąsias meškas eksponavimo tikslu, taip pat turi meškų įsigijimo dokumentą, o zoologijos sodas yra specializuota prekybos vieta, todėl pagal Prekybos taisyklių 11.6 punktą turint komercinio naudojimo sertifikatą leidimas laikyti laukinius gyvūnus nereikalingas. Ši pozicija nepagrįsta, nes pareiškėjas patikrinimo metu neturėjo leidimo įkurti zoologijos sodą, o pagal Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklių 7 punktą pareiškėjo aptvarai voljerai ir visa teritorija negalėjo būti laikoma specializuota gyvūnų prekybos vieta.

43. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo reikalavimų panaikinti Privalomąjį nurodymą Nr. PN31-3 ir Departamento 2020 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą (2).

44. Dėl pirmiau aptartų bylos faktinių ir teisinių aplinkybių darytina išvada, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ginčo esmės, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

45. Kadangi apeliacinis skundas atmestas, netenkinamas pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 140 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo viešosios įstaigos „Raubonių parkas“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gegužės 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Dalia Višinskienė