2022-01-12 Nr. AB-880-3-65-3-00152-2020-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2875-602/2021

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00152-2020-9

Procesinio sprendimo kategorija 15.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo V. D. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. sausio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareiškimą atsakovui V. D. (tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“) dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo ir atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą žemę nustatymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas: 1) patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) direktoriaus 2020 m. sausio 16 d. akto Nr. ŽVP-82-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant žemės paėmimo visuomenės poreikiams vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje projektą“ teisėtumą, leisti įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamą atsakovo V. D. (toliau – ir atsakovas) nuosavybės teise valdomą 0,9489 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams – vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo; 2) nustatyti, kad atsakovui V. D. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2020 m. sausio 16 d. aktu Nr. ŽVP-82-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant žemės paėmimo visuomenės poreikiams vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje projektą“ paimtą 0,9489 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), dydis yra 6 910 Eur.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2011 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. XI-1612 „Dėl projekto „Rail Baltica“ pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu“ (toliau – ir Seimo 2011 m. spalio 11 d. nutarimas Nr. XI-1612) pripažino projektą „Rail Baltica“ ypatingos valstybinės svarbos projektu ir patvirtino šį projektą įgyvendinančia institucija Susisiekimo ministeriją.

3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. sausio 11 d. priėmė nutarimą Nr. 31 „Dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena specialiojo plano patvirtinimo ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti procedūros pradžios“ (toliau – ir Vyriausybės 2017 m. sausio 11 d. nutarimas Nr. 31), kuriuo patvirtino Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena specialųjį planą (toliau – ir Specialusis planas) ir pagal šį Specialųjį planą pradėjo žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Šiame Vyriausybės nutarime numatyta Specialiojo plano sprendinius įgyvendinti ne vėliau kaip iki 2025 m. gruodžio 31 d. Įsigaliojus Vyriausybės 2017 m. sausio 11 d. nutarimui Nr. 31, pareiškėjas 2019 m. gegužės 31 d. raštu Nr. 2-4317 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios“ informavo atsakovą V. D. apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą jo nuosavybės teise valdomo 4,1566 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Taip pat informavo apie toliau rengiamą žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą, kurio metu bus nustatomos tikslios žemės sklypo dalies, paimamos visuomenės poreikiams, ribos, atliekamas šios visuomenės poreikiams paimamos žemės ir joje esančio kito turto vertinimas ir kiti Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatyme (toliau – ir Žemės paėmimo įstatymas) nustatyti veiksmai.

4. Pareiškėjas nurodė, kad parengus Žemės paėmimo visuomenės poreikiams vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje projektą (toliau – ir Projektas) pareiškėjas 2019 m. liepos 19 d. raštu Nr. 2ZP-707 „Dėl supažindinimo su žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektu“ informavo atsakovą viešo paskelbimo spaudoje būdu apie visuomenės supažindinimą su šiuo Projektu ir nurodė, kad pasiūlymus dėl Projekto sprendinių galima pateikti per 15 darbo dienų nuo šio pranešimo paskelbimo spaudoje dienos pranešime nurodytais adresais. Šiuo pranešimu savininkas taip pat buvo informuotas apie nepriklausomo turto vertintojo atliekamą visuomenės poreikiams paimamo turto vertinimą (apžiūrą) vietovėje ir kad pagal Projekto sprendinius iš jam priklausančio 4,1566 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), visuomenės poreikiams bus paimama 0,9489 ha dydžio dalis. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. TVA-1848 (9.2 E) buvo parengta 2019 m. rugsėjo 12 d., ją rengė VĮ Registrų centras, turto vertintoja I. K., kvalifikacinis turto vertintojo pažymėjimas Nr. A000008, turto vertintojo asistentė J. K., kvalifikacinis turto vertintojo asistento pažymėjimas Nr. A001071 (toliau – ir Vertinimo ataskaita Nr. 1). Pagal Vertinimo ataskaitą Nr. 1, vertinamos paimamos visuomenės poreikiams 0,9489 ha dalies iš 4,1566 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. 124-2, rinkos vertė vertinimo dieną (2019 m. birželio 19 d.) yra 6 910 Eur, duomenų apie patirtus kitus nuostolius dėl paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo negauta.

5. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorius 2019 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 1P-387-(1.17 E.) „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas-Lietuvos ir Latvijos valstybių siena Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje) projekto patvirtinimo“ (toliau – ir NŽT direktoriaus 2019 m. gruodžio 10 d. įsakymas Nr. 1P-387-(1.17 E.)) patvirtino Projektą. Taip pat šiuo įsakymu buvo pertvarkyti žemės sklypai, reikalingi paimti visuomenės poreikiams. NŽT Pasvalio skyriaus vedėjas 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. 24SK-1611-(14.24.110.) „Dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo” pertvarkė žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), padalinimo būdu į du žemės sklypus, kurių projektiniai Nr. 124-1 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Nr. 124-2 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir patvirtino šių žemės sklypų kadastro duomenis. Taip pat šiuo sprendimu buvo nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruotos žymos apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą perkeliamos į žemės sklypą, kurio projektinis Nr. 124-2.

6. Pareiškėjas teigė, kad NŽT direktorius 2020 m. sausio 16 d. aktu Nr. ŽVP-82-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant žemės paėmimo visuomenės poreikiams vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje projektą“ (toliau – ir NŽT 2020 m. sausio 16 d. žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktas Nr. 82) paėmė visuomenės poreikiams atsakovo nuosavybės teise valdomą 0,9489 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinės žemės naudojimo paskirties – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas Nr. 1). Šiuo aktu nustatyta, kad nuostolių dėl Žemės sklypo Nr. 1 pagal Vertinimo ataskaitą Nr. 1 paėmimo visuomenės poreikiams dydis – 6 910 Eur, iš jų Žemės sklypo Nr. 1 vertė – 6 910 Eur, kitų nuostolių, susijusių su Žemės sklypo Nr. 1 paėmimu visuomenės poreikiams dydis – 0 Eur.

7. Pareiškėjas 2020 m. vasario 4 d. raštu Nr. 2ZP-126 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto pasirašymo“ informavo atsakovą, kad NŽT priėmė 2020 m. sausio 16 d. žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą Nr. 82, pateikė šio akto kopiją ir pakvietė atsakovą per 30 dienų nuo šio pranešimo įteikimo dienos pasirašyti šį aktą ir nurodyti banko sąskaitą, į kurią bus pervedamas atlyginimas už visuomenės poreikiams paimamą turtą. Šiuo raštu pareiškėjas taip pat informavo atsakovą, kad jei minimas aktas per nustatytą terminą nebus pasirašytas, juose nurodytas atlyginimo dydis bus pervestas į notaro depozitinę sąskaitą, o ginčas dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams bus nagrinėjamas teisme. 2020 m. vasario 4 d. raštas Nr. 2ZP-126 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto pasirašymo“ nebuvo įteiktas tinkamai, todėl pareiškėjas viešo paskelbimo spaudoje būdu paskelbė pranešimus „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant valstybinės svarbos projektą (vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje) akto pasirašymo“, kuriais informavo atsakovą, kad NŽT priėmė 2020 m. sausio 16 d. žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą Nr. 82, ir pakvietė atsakovą per 30 dienų nuo šio pranešimo įteikimo dienos pasirašyti šį aktą ir nurodyti banko sąskaitą, į kurią bus pervedamas atlyginimas už visuomenės poreikiams paimamą turtą. Šiuo pranešimu pareiškėjas taip pat informavo atsakovą, kad jei minimas aktas per nustatytą terminą nebus pasirašytas, juose nurodytas atlyginimo dydis bus pervestas į notaro depozitinę sąskaitą, o ginčas dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams bus nagrinėjamas teisme.

8. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas per nustatytą terminą NŽT 2020 m. sausio 16 d. žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto Nr. 82 nepasirašė, todėl pareiškėjas, vadovaudamasis Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsniu, kreipėsi į teismą dėl šio akto teisėtumo patvirtinimo.

9. Pareiškėjas iki šio pareiškimo pateikimo pervedė NŽT 2020 m. sausio 16 d. žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte Nr. 82 nurodytas atlyginimo sumas – 6 910 Eur – į notaro depozitinę sąskaitą ir apie tai 2020 m. gegužės 15 d. raštu Nr. 2ZP-1337 „Dėl informacijos apie atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę ir kitus nuostolius pervedimą į notaro depozitinę sąskaitą“ pranešė atsakovui.

10. Pareiškėjas teigė, jog šiuo atveju egzistuoja visos Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose nurodytos sąlygos teismui patvirtinti NŽT direktoriaus 2020 m. sausio 16 d. žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumą.

11. Atsakovas V. D. atsiliepime teismui nurodė, kad jis nesutinka su apskaičiuoto atlyginimo už paimamą žemę dydžiu, nes žemėje įrengtos melioracinės sistemos, į ką vertinant patiriamus nuostolius nebuvo atsižvelgta, suskaidžius žemėnaudą, yra žlugdomas jo ūkininkavimas, už ką jokios kompensacijos nenumatyta, todėl siūloma kaina už paimamą žemę yra nepagrįstai maža.

12. Trečiasis suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą nurodė, jog su pareikštu pareiškimu sutinka.

13. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigė, kad visos Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos yra tinkamai įvykdytos, tai pagrindžiantys įrodymai pateikti kartu su pareiškimu teismui. Žemės paėmimo įstatymas nustato savininko patiriamų nuostolių dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams sąrašą, taigi įstatymo lygmeniu yra užtikrinamas visų realiai patirtų nuostolių atlyginimas. Žemės sklypo vertė nustatyta Vertinimo ataskaita Nr. 1, kuri nebuvo užginčyta ir yra galiojanti. Atsakovas projektą įgyvendinančiai institucijai nepateikė įrodymų dėl nuostolių, susijusių su visuomenės poreikiams paimamu žemės sklypu. Darė išvadą, kad pagal esamus duomenis visi atsakovo patirti nuostoliai yra įvertinti ir jų dydis apskaičiuotas teisingai.

14. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama NŽT Pasvalio skyriaus, su pareiškėjo prašymu sutiko ir prašė jį tenkinti. NŽT nuomone, pareiškėjas yra įvykdęs visas Žemės paėmimo įstatyme numatytas procedūras bei reikalavimus, todėl nėra pagrindo pareiškimo netenkinti.

II. 15. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2021 m. sausio 29 d. sprendimu pareiškėjo Susiekimo ministerijos pareiškimą tenkino: 1) nustatė, kad atsakovui V. D. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2020 m. sausio 16 d. aktu Nr. ŽVP-82-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant žemės paėmimo visuomenės poreikiams vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje projektą“ paimtą V. D. nuosavybės teise valdomą 0,9489 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), dydis yra 6 910 Eur.

16. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 6 straipsnio 4 dalis nustato, kad apygardos administracinis teismas, priėmęs nutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo, toliau nagrinėja ginčą dėl kitų žemės savininko ir (ar) naudotojo atsiliepime nurodytų klausimų, tarp jų ir dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę.

17. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugsėjo 18 d. nutartimi, priimta šioje byloje, buvo: 1) patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2020 m. sausio 16 d. akto Nr. ŽVP-82-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant žemės paėmimo visuomenės poreikiams vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje projektą“ teisėtumas; 2) leista paimtą visuomenės poreikiams atsakovo V. D. nuosavybės teise valdomą 0,9489 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistruoti valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams – vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo. Minėta teismo nutartis įsiteisėjusi.

18. Teismas pabrėžė, kad nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas tik dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą atsakovui nuosavybės teise valdomą Žemės sklypą Nr. 1 dydžio nustatymo.

19. Teismo vertinimu, atsakovo argumentai, kad vertinant patiriamus nuostolius turi būti atsižvelgiama į melioracines sistemas, taip pat paskaičiuota kompensacija už jo ūkininkavimo žlugdymą, atmestini kaip nepagrįsti. Visų pirma, atsakovas nepateikė jokių įrodymų šioms savo nurodytoms aplinkybėms pagrįsti, t. y. nepateikė jokių įrodymų, kad visuomenės poreikiams paimame Žemės sklype Nr.1 yra įrengtos melioracijos sistemos, kad tokios sistemos jam priklauso nuosavybės ar tokias sistemas jis įrengė savo lėšomis; argumentas dėl jo ūkininkavimo žlugdymo grindžiamas tik deklaratyviais teiginiais. Teismas rėmėsi ir Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis, įvardijančiomis, kokie nuostoliai turi būti atlyginami žemės savininkui pinigais, žemę paimant visuomenės poreikiams (paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių sodinių, medynų tūrio, negauto derliaus, įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė, visi kiti savininko ir (ar) kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, dėl žemės sklype esančių želdinių paėmimo visuomenės poreikiams, taip pat iškėlimo iš visuomenės poreikiams paimamo turto išlaidos). Atsakovo nurodyti nuostoliai (nuostoliai dėl ūkininkavimo žlugdymo) nepatenka į Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodytų atlyginamų nuostolių kategorijas.

20. Teismas nurodė, kad iš atsakovo visuomenės poreikiams paimtas Žemės sklypas Nr. 1 yra žemės ūkio paskirties, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad Žemės sklypui Nr. 1 buvo nustatyta įvairių žemės naudojimo apribojimų. Žemės sklype Nr. 1 nebuvo Nekilnojamojo turto registre įregistruotų ar neįregistruotų statinių.

21. Teismas nustatė, kad pagal Vertinimo ataskaitą Nr. 1 vertinamo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė vertinimo dieną (2019 m. birželio 19 d.) yra 6 910 Eur. Žemės sklypo Nr. 1 vertė nustatyta taikant lyginamąjį metodą, kurio taikymo procedūros ir tvarka numatytos Turto ir verslo vertinimo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 „Dėl Turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“.

22. Teismas, nustatęs, kad VĮ Registrų centro parengta Vertinimo ataskaita Nr. 1 Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka nenuginčyta ir yra galiojanti, ją vertino kaip Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nustatytą tinkamą įrodymą, kuriuo grindžiamas už visuomenės poreikiams paimamo Žemės sklypo Nr. 1 rinkos vertės dydis. Darydamas nurodytą išvadą, teismas atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktus išaiškinimus, jog turto vertinimo ataskaita (ar turto vertės nustatymo ekspertizės aktas) yra pagrindinis įrodymas byloje dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę nustatymo (žr., pvz., 2016 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-684/2016). Teismas sprendė, kad nurodytos aplinkybės patvirtino, jog atsakovui pagal Vertinimo ataskaitą Nr. 1 nustatytas atlyginimo už Žemės sklypo Nr. 1 paėmimą visuomenės poreikiams dydis ir kitų su šios žemės paėmimu susijusių nuostolių dydis yra teisingas ir atspindi paimtos visuomenės poreikiams nuosavybės rinkos vertę.

23. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendė, kad atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą atsakovo nuosavybės teise valdomą 0,9489 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), dydis yra 6 910 Eur, iš jų Žemės sklypo Nr. 1 vertė – 6 910 Eur, kitų nuostolių, susijusių su Žemės sklypo Nr. 1 paėmimu visuomenės poreikiams dydis – 0 Eur.

III. 24. Atsakovas V. D. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsakovas taip pat prašo i) dėl ginčui aktualių teisės aktų kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą; ii) įpareigoti pateikti tam tikrus įrodymus apie Projektą (jo tikslus ir kt.); iii) sustabdyti pirmosios instancijos teismo sprendimo vykdymą. Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat prašo gauti atsakymą iš Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vadovės, ar visuomenės poreikis ir viešasis interesas yra išleisti milijonines biudžeto ir Europos Sąjungos paramos lėšas. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

24.1. Skundžiamas teismo sprendimas pažeidžia jo konstitucines teises ir teisėtus interesus, prieštarauja materialiosios ir subjektinės teisės principams viešojo administravimo srityje, taip pat pažeidžiamas viešasis interesas ir visuomenės poreikis, užkertama galimybė teisingai administracinės bylos eigai. Teismas vadovavosi įstatymais, kurie šioje byloje negali būti taikomi, nesurinko patikimų duomenų, liko neįvertinti bylos įrodymai dėl žalos sveikatai. Teismas nenagrinėjo dėl nuostolių pateikimo, nenagrinėjo atsakovo ir trečiųjų asmenų padarytos žalos pareiškėjui, neturėjo išvadų dėl dviejų transporto rūšių dubliuojančio žalingo poveikio sveikatai ir aplinkai, poveikio naminiams gyvūnams, neleido susipažinti su vykdomais geležinkelių statybų ir automobilių kelių galutiniais projektais, melioracijos sistemų pertvarkymo projektais, elektros linijų ir grunto iškasų planais, Nacionalinės žemės tarnybos priimtais aktais, Nacionalinės žemės tarnybos Pasvalio skyriaus vedėjo žemės „pertvarkymo ar perdalijimo“ pareiškėjo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, bei neatsakė kiek laiko tokie vedėjos „pertvarkymai“ tęsis, nebuvo Sveikatos apsaugos ministerijos žalos sveikatai vertinimo, todėl priėmė neteisėtą nepagrįstą sprendimą. Taip teismas pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio 1 ir 3 dalių reikalavimus, nesilaikė ABTĮ 80 straipsnio reikalavimų.

24.2. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad 100 dB triukšmas yra pavojingas lygis, kuris sukelia neigiamos įtakos žmonių organizmui, ypač automobilių ir geležinkelio transporto rūšies keliamo triukšmo poveikis aplinkai jaučiamas prie geležinkelio magistralių, stočių teritorijose, ankstyvesnio užstatymo zonose, kur tarp važiuojamųjų geležinkelio linijų ir pastatų, reikalaujančių apsaugos nuo triukšmo, yra palyginti maži atstumai. Pareiškėjo gyvenamoji vieta yra už 40 m nuo automobilių kelio ir geležinkelio vėžės. Teismas nesivadovavo 2002 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Komisijos direktyva 2002/49/EB dėl aplinkos triukšmo įvertinimo ir valdymo.

24.3. Teismas, priimdamas sprendimą nekompensuoti pareiškėjui žalos, kurią sukėlė neteisėti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019–2020 m. priimti aktai ir pareiškėjo turtą leidžiama naudoti geležinkelių ar automobilių kelių statybai, nevertino nuostolių, nors teismas iš pareiškėjo reikalavo pateikti nuostolių apskaičiavimą dėl žemės paėmimo geležinkeliui ir automobilių keliams tiesti. Duomenis dėl nuostolių rinko ir jie buvo pateikti UAB „Kelprojektas“ projekto vadovei I. B., kuri atsakovui žadėjo visus ūkio veiklos nuostolius pilnai kompensuoti.

24.4. Atsakovas teigia, kad: nebuvo automobilių kelių statybos ir rekonstrukcijos projekto viešinimo; nėra kelių statybos ir rekonstrukcijos ir transporto poveikio aplinkai ataskaitos; nėra projekto automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai, joks automobilių kelių projektas neegzistuoja, teismas nematė jokio automobilių kelių projekto ir nepateikė posėdžio metu susipažinti, jei sprendė klausimą dėl kelių tiesimo ir nuostolių kompensavimo klausimą; Seimo 2011 m. spalio 11 d. nutarimas Nr. XI-1612 nepripažino automobilių kelių projekto ypatingos svarbos, kaip teigė teismas nutartyje, automobilių kelių statyba ir rekonstrukcija nėra ypatingos svarbos projektas – teismas negali vadovautis Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 6 straipsnio 2, 3, 4, 5 dalimis, nes nėra tokio Seimo nutarimo dėl automobilių kelių Pasvalio rajone statybos ir rekonstrukcijos projekto pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu, o Susisiekimo ministerija neturi įgaliojimo vykdyti kelių statybas, be aiškaus kelių projekto.

24.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neišnagrinėjo ir neatsakė į argumentus, kad NŽT įsakymai prieštarauja aukštesnę teisinę galią turintiems administraciniams aktams – Seimo nutarimams 2002 m. spalio 29 d. Nr. IX- 1154 ir 2011 m. spalio 11 d. Nr. XI-1612 (Konstitucijos 111 straipsnis). Pareiškėjas pateikė faktus, kad Seimas 2011 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. XI-1612 pripažino Projektą „Rail Baltica“ ypatingos valstybinės svarbos projektu, kurio įgyvendinimas nustatytas Seimo 2002 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. IX-1154 patvirtintame Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane dabartinėje esamoje geležinkelio teritorijoje, t. y. Transeuropinis I transporto („greitojo europinio geležinkelio“) koridorius Varšuva-Kaunas-Ryga-Talinas realizuojamas Kaunas-Šiauliai-Latvijos siena teritorijoje. Tačiau teismas šiuos faktus ignoravo ir neatsakė į atsakovo skundo argumentą, kad NŽT įsakymas prieštarauja realiai egzistuojančiam faktui, kad pareiškėjo nuosavybė, kurią norima nusavinti net nepatenka į Seimo 2002 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. IX-1154 patvirtintą ir Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane nustatytų Svarbiausių rezervuotinų valstybės poreikiams teritorijų zoną. Teismas neatsakė į atsakovo prašymą išreikalauti iš Specialųjį planą įgyvendinančių institucijų pateikti įrodymus dėl Projekto įgyvendinimo realumo, ekonomiškumo, pagrįstumo, atitikimo realiems visuomenės poreikiams ir įvardinti šiuos visuomenės poreikius ir pateikti jų įgyvendinimo būdą bei asmenis.

24.6. Teismas neatsižvelgė į atsakovo argumentus ir nepagrįstai nesikreipė į Konstitucinį Teismą (ABTĮ 4 str. 2 d., 100 str. 1 d. 4 p.) dėl pažeidžiamų visuomenės poreikių ir viešojo intereso, nes tokie besikeičiančių Vyriausybių nutarimai, kuriais patvirtinami tarptautiniai projektai, įvairūs specialieji planai ir prisiimami ilgalaikiai finansiniai įsipareigojimai, turintys įtakos net kelioms Lietuvos gyventojų ir mokesčių mokėtojų kartoms, ir kuriais kardinaliai keičiamas iš esmės visas Lietuvos kraštovaizdis, neatstatomai žalojama visa Lietuvos gamta bei žmonių gyvenamoji aplinka, Specialiojo plano įgyvendinimui specialiai priimami įstatymai, jų pataisos skubos tvarka, yra ydingi ir prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.

24.7. Teismas nepasisakė dėl atsakovo pateiktų faktų, argumentų dėl Europos Sąjungos paramos fondų, Europos Sąjungos biudžeto ir Lietuvos biudžeto lėšų švaistymo, 2018 m. birželio 26 d. Europos Audito rūmų tyrimo išvados, taip pareiškėjo skundas liko neišnagrinėtas iš esmės. Jei teismas sprendime nurodo pačio teismo ribotą kompetenciją, tai jis galėjo kreiptis dėl papildomos medžiagos ir įrodymų, reikalingų bylai teisingai nagrinėti, į kitas institucijas. Pareiškėjo prašymas liko neišnagrinėtas, dėl jo argumentų nepasisakyta.

24.8. Teismas nepagristai atmetė pareiškėjo prašymą priteisti 272 868,38 Eur žalos atlyginimą, nevertino pareiškėjo pateiktų įrodymų, patvirtinančių šį žalos dydį ir pagrįstumą, pateikti buhalterinių dokumentų neprašė. Skundžiamame sprendime neteisingai vadovavosi įstatymu – Žemės įstatymo 46 straipsnio 9 dalimi, kuris šiuo atveju net negali būti taikomas. Pareiškėjas iki šiol nėra niekaip informuotas apie jo patiriamų ilgalaikių nuostolių atlyginimą dėl pareiškėjo ūkio veiklos priverstinio sustabdymo ir jos galutinio nutraukimo bei gyvenamosios vietos priverstinio pakeitimo – priverstinio išsikeldinimo. Teismo sprendimas iš esmės prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams.

24.9. Byloje sprendžiamas klausimas dėl NŽT įsakymo teisėtumo ir žalos pareiškėjams atlyginimo, tačiau bylos nagrinėjime nei karto nedalyvavo NŽT institucijos atstovas ir nėra pateikta ar išreikšta jokia šios įstaigos pozicija nagrinėjamu klausimu dėl žemės sklypų konsolidacijos, kurią būtent NŽT tarnyba privalo atlikti. Tai įrodo, kad teismo sprendimas priimtas pilnai neišnagrinėjus bylos įrodymų, nes teisme nedalyvavo subjektas, kurio priimti administraciniai aktai ginčijami ir teismo posėdyje sprendžiamas žalos klausimas būtent dėl NŽT sprendimų teisėtumo. Teismas šį bylos klausimą išsprendė nedalyvaujant proceso dalyviui ir iš esmės pažeidė pareiškėjo teisę užduoti klausimus skundžiamą teisės aktą priėmusios institucijos atstovui bei išgirsti jo paaiškinimus. Taip pat teismas pažeidė ir savo pareigą išsamiai ir objektyviai, laikantis teisingumo, nešališkumo, rungimosi ir procesinio šaliu lygiateisiškumo principu, išnagrinėti administracinėje byloje keliamą klausimą, tačiau priimtas skundžiamas sprendimas užkirto kelią tolesnei teisingai administracinės bylos eigai.

24.10. Teismas neatsakė į atsakovo argumentus dėl įsipareigojimų Nacionalinei mokėjimų agentūrai (toliau – ir NMA) ir jų vykdymo. Teismas byloje neatsakė dėl gyventojų pajamų mokesčio dydžio ir mokesčio sumokėjimo termino, gavus pajamų už paimtą žemę. Neatsakyta, kas padengs nuostolius (NMA taikomas sankcijas) sumažinus ūkio dydį. Neaišku, kaip bus sprendžiamas kredito įstaigoms įkeistų žemės sklypų išpirkimo ir kitų patirtų išlaidų kompensavimo klausimas. Nežinoma, ar žemės plotai, reikalingi gruntui paimti dėl autoviadukų supylimo, yra numatyti ir kokia bus kompensacija gyventojams ir poveikis gruntiniams vandenims. Dėl greitojo traukinio sukeltos grunto vibracijos galbūt padidės karstinis Pasvalio smegduobių regionas. Dėl Projekto kyla reali grėsmė lauko dalims, geležinkelio vėžės atskirtoms nuo melioracijos sistemos. Tokiame lauke bus pažeistas dirvožemio vandens režimas (taps pelke). Jis ateityje gali būti nebetinkamas žemės ūkio gamybai. Be to, ūkinės ir bendro naudojimo melioracijos sistemų pažeidimai gali pasireikšti žymiai vėliau, geležinkelio linijos eksploatavimo metu. Be to, padaryti privažiavimo keliai prie statybų objektų, nustumdytas, suslėgtas sunkiąja technika ariamasis sluoksnis ir kiti veiksmai suniokos dirvožemį. Tai finansiškai atsilieps ne tik atsakovui, bet ir jo kaimynams.

24.11. Apibendrinant daroma išvada, kad skundžiamas teismo sprendimas nemotyvuotas, neatlikti dubliuojančių transporto srautų ypač žalingo poveikio gyventojų sveikatai, naminiams gyvūnams skaičiavimai, neteisėtas iš esmės prieštarauja moksliniams tyrimams, jį priimant buvo pažeistos pagrindinės teisingo bylos nagrinėjimo teismo procedūros ir teismo posėdžio taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų nagrinėjamos administracinės bylos šalių poreikių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, skundžiamas teismo sprendimas nepagrįstas tyrimo rezultatais ir argumentais, padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas, teismui netinkamai pritaikius Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatas. Teismas neteisėtai vadovavosi įstatymais, kurie negali būti taikomi nagrinėjamoje byloje. Atsakovo prašymas kompensuoti žalą ir nuostolius liko nenagrinėtas, neatlyginti atsakovo patiriami ilgalaikiai nuostoliai.

25. Pareiškėjas Susisiekimo ministerija atsiliepimu prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo atmesti kitus atsakovo pareikštus prašymus.

26. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovo apeliaciniame skunde nurodomi argumentai yra visiškai formalūs ir deklaratyvūs. Atsakovo teigimu, turi būti atlyginami ne tik tie nuostoliai, kurie yra susiję su visuomenės poreikiams paimamais žemės sklypais, bet ir visi kiti papildomi tariami nuostoliai, kuriuos atsakovas neva patiria netgi ne dėl paimtų visuomenės poreikiams žemės sklypų, bet dėl naujai atsirandančio infrastruktūros objekto – „Rail Baltica“ geležinkelio vėžės tiesimo, t. y. valstybės valdžios institucijų sprendimų ir veiksmų, susijusių su minėto projekto tvirtinimu ir įgyvendinimu, neigiamo poveikio aplinkai ir sveikatai, kurį tariamai sukels „Rail Baltica“ geležinkelio vėžės nutiesimas, kitų žemės sklypų nuvertėjimo, patiriamų laiko sąnaudų, transportavimo išlaidų, patiriamos moralinės žalos ir t. t.

Iš apeliacinio skundo pagrindo visiškai neaišku, kokį teisės pažeidimą padarė teismas ir kokiais argumentais toks pažeidimas įrodinėjamas. Kitaip tariant, vien atsakovo įsitikinimas, kad teismas nustatė per mažą atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą dydį, tėra tik subjektyvi atsakovo nuomonė, o tai, kad jo netenkina nustatytas atlygimo dydis, savaime nereiškia, kad toks atlyginimas yra neteisingas ar kad juo yra pažeidžiami nuosavybės neliečiamumo ir teisingo atlyginimo už paimamą nuosavybę principai.

Pareiškėjo vertinimu, teismas išsamiai ir objektyviai įvertino visus byloje pateiktus įrodymus, kurie tiesiogiai yra susiję su bylos nagrinėjimo dalyku, ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismas, remdamasis turto vertinimo ataskaita, pagrįstai nustatė, kad atlyginimo dydis už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą – 6 910 Eur. Atsakovo argumentas, jog teismo sprendimo neteisėtumą lėmė, ta aplinkybė, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos neišsakė savo nuomonės dėl žemės sklypų konsolidacijos, bylai jokios tiesioginės reikšmės ir įtakos neturi, nes nėra susijęs su nagrinėjama byla, t. y. sprendžiamas atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą nustatymo klausimas, o ne žemės sklypų konsolidacija.

Pareiškėjas peržengia šioje bylos stadijoje nagrinėjamo ginčo ribas, t. y. apeliaciniame skunde iš esmės yra skundžiamas ne teismo sprendimas, bet 2020 m. rugsėjo 18 d. nutartis, kuria buvo tvirtinamas Akto dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams teisėtumas ir kurios teisėtumo bei pagrįstumo faktas buvo patvirtintas Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. spalio 21 d. nutartimi išsamiai pasisakė dėl Projekto, kurio įgyvendinimui visuomenės poreikiams paimama pareiškėjo žemė, teisėtumo.

Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad prašo ne tik panaikinti teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, bet prašyme papildomai suformuluoja naujus reikalavimus. Manytina, kad dalis jo nurodytų apeliacinio skundo reikalavimų (prašymų) nepatenka į apeliacijos dalyką, dėl ko tokie reikalavimai yra atmestini arba juos atsisakytina priimti. Atsakovo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą yra nepagrįstas. Be to, analogišką prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą atsakovas jau buvo pareiškęs ir šis klausimas jau yra išnagrinėtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eA-892-415/2020, kurioje teismas 2020 m. sausio 22 d. nutartimi tokį prašymą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą išsamiai ištyrė ir atmetė.

27. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimu prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

28. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad visa apimti palaiko pareiškėjo atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytą poziciją bei argumentus, laiko juos pagrįstus ir išsamius, todėl jų nekartoja šiame atsiliepime.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 29. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas prašė patvirtinti NŽT direktoriaus 2020 m. sausio 16 d. akto Nr. ŽVP-82-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant žemės paėmimo visuomenės poreikiams vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje projektą“ teisėtumą, leisti įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamą atsakovo nuosavybės teise valdomą Žemės sklypą Nr. 1 ir nustatyti, kad atsakovui atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą Žemės sklypą Nr. 1, atlyginimo dydis yra 6 910 Eur.

30. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugsėjo 18 d. nutartimi, priimta šioje byloje, buvo patvirtintas NŽT 2020 m. sausio 16 d. akto Nr. ŽVP-82-(1.18.) teisėtumas ir leista paimtą visuomenės poreikiams atsakovo nuosavybės teise valdomą Žemės sklypą Nr. 1, Nekilnojamojo turto registre įregistruoti valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams – vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo. Minėta teismo nutartis įsiteisėjusi.

31. Pirmosios instancijos teisme buvo sprendžiamas klausimas tik dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą atsakovui nuosavybės teise valdomą Žemės sklypą Nr. 1 dydžio nustatymo. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo pareiškimą ir nustatė, kad atsakovui atlyginimo už visuomenės poreikiams NŽT direktoriaus 2020 m. sausio 16 d. aktu Nr. ŽVP-82-(1.18.) paimtą V. D. nuosavybės teise valdomą Žemės sklypą Nr. 1, dydis yra 6 910 Eur.

32. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nemotyvuotas, neatlikti dubliuojančių transporto srautų ypač žalingo poveikio gyventojų sveikatai, naminiams gyvūnams skaičiavimai, šis sprendimas neteisėtas iš esmės, prieštarauja moksliniams tyrimams, jį priimant buvo pažeistos pagrindinės teisingo bylos nagrinėjimo teisme procedūros ir teismo posėdžio taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų nagrinėjamos administracinės bylos šalių poreikių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, skundžiamas teismo sprendimas nepagrįstas tyrimo rezultatais ir argumentais, padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas, teismui netinkamai pritaikius Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatas. Teismas neteisėtai vadovavosi įstatymais, kurie negali būti taikomi nagrinėjamoje byloje. Atsakovo prašymas kompensuoti žalą ir nuostolius liko nenagrinėtas, neatlyginti atsakovo patiriami ilgalaikiai nuostoliai. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino argumentus apie jo patirtus nuostolius, be to, atsakovui padaromos žalos dydį sudaro ne tik paimamo turto dabartinė vertė, šio turto netekimas ir sugadinimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) šiam turtui formuoti, prižiūrėti ir gerinti jo savybes, bet taip pat ir nuostolių dydis dėl ateityje pajamų negavimo. Atsakovo teigimu, bylos nagrinėjime nei karto nedalyvavo NŽT atstovas ir nėra pateikta ar išreikšta jokia šios įstaigos pozicija nagrinėjamu klausimu dėl žemės sklypų. Atsakovas pabrėžė, jog teismas neatsakė į jo argumentus dėl įsipareigojimų NMA ir jų vykdymo.

33. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

V. 34. Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje (2019 m. birželio 6 d. įstatymo Nr. XIII-2203 straipsnio dalies redakcija) nustatyta, kad apygardos administracinis teismas, priėmęs nutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo, toliau nagrinėja ginčą dėl kitų projektą įgyvendinančios institucijos pareiškime, žemės savininko ir (ar) kito naudotojo atsiliepime nurodytų klausimų, tarp jų ir dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę. Jeigu teismas nustato kitą paimamo žemės sklypo ar kito turto vertę ir jo savininkų ir (ar) naudotojų patirtų išlaidų dydį, negu nurodyta žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte, už paimamą visuomenės poreikiams žemę atsiskaitoma teismo sprendime nurodytomis sąlygomis. Jeigu teismas nustato, kad žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas turi gauti mažesnį atlyginimą už visuomenės poreikiams paimamą žemę negu suma, kurią projektą įgyvendinanti institucija buvo pervedusi į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pervedama atlyginimo suma yra atitinkamai sumažinama.

35. Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio (Atlyginimas už visuomenės poreikiams paimamą turtą ir turto vertinimo tvarka) 1 dalyje nustatyta, kad paimant privačią žemę visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę. Žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pinigais atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių sodinių, medynų tūrio, negauto derliaus, įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė, visi kiti savininko ir (ar) kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, dėl žemės sklype esančių želdinių paėmimo visuomenės poreikiams, taip pat iškėlimo iš visuomenės poreikiams paimamo turto išlaidos.

36. Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo. Už žemės sklype esančių sodinių, medynų tūrį, negautą derlių, įdėtas lėšas žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas statiniais ar įrenginiais užstatomas ar užstatytas žemės sklypas, už jau pastatytus ar statomus žemės sklype asmenims nuosavybės teise priklausančius statinius ar įrenginius turi būti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas, kuriame vykdoma ūkinė komercinė veikla, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui atlyginami nuostoliai, susiję su ūkinės komercinės veiklos paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype nutraukimu ar jos apribojimu. Apskaičiuojant visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo, jame esančių statinių ir įrenginių rinkos vertę, turi būti atsižvelgiama į tą pačią žemės verčių zoną žemės verčių žemėlapiuose patenkančių žemės sklypų, statinių ir įrenginių sandoriuose, sudarytuose nuo specialiojo plano, kurio pagrindu buvo pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, patvirtinimo iki turto vertinimo ataskaitos parengimo, nurodytų tokių nekilnojamųjų daiktų kainų pokytį.

37. Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad paimamo visuomenės poreikiams turto vertė ir šiame straipsnyje nurodyti nuostoliai apskaičiuojami taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualaus turto vertinimo būdą, o turto vertinimo metodas kiekvienu atveju parenkamas atsižvelgiant į kriterijus, nustatytus Vyriausybės patvirtintoje Turto vertinimo metodikoje. Visuomenės poreikiams paimamo turto vertė įforminama parengiant turto vertinimo ataskaitą.

38. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad Žemės paėmimo įstatymas nenumato teisės į negautų pajamų, dėl likusio turto naudojimo pablogėjimo tenkančių papildomų išlaidų atlyginimo, neturtinės žalos atlyginimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-892-415/2020; 2020 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3940-492/2020; 2020 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-782-552/2020).

39. Žemės paėmimo įstatymo nuostatos aiškiai numato, kad nuostoliai, galimai atsirasiantys dėl komercinės veiklos apribojimų, nustatomi tik paimamam sklypui, o kiti nuostoliai, kurie tiesiogiai nesusiję su paimamu žemės sklypu, nėra atlyginami (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-892-415/2020).

VI. 40. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) Pirmojo protokolo 1 straipsnis nustato nuosavybės teisės apsaugą.

41. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo praktikoje pabrėžia, kad Pirmojo Protokolo 1 straipsnyje yra įtvirtinti trys principai: 1) pirmas principas, įgyvendintas pirmajame pirmo straipsnio sakinyje, yra bendro pobūdžio ir garantuoja teisę netrukdomai naudotis nuosavybe; 2) antras principas, įgyvendintas antrajame pirmo straipsnio sakinyje, nukreipia į nuosavybės atėmimą ir nustato jam tam tikras sąlygas; 3) trečias principas nustato, kad valstybės turi teisę, be kita ko, sureguliuoti naudojimosi nuosavybe teisinius santykius atsižvelgiant į bendrąjį interesą. Trys principai yra tarpusavyje susiję. Antras ir trečias principas yra susiję su specialiais atvejais, kuriems esant yra įsiterpiama į teisę netrukdomai naudotis nuosavybe, todėl reikia juos aiškinti atsižvelgiant į pirmą – bendrąjį principą (sprendimas byloje Broniowski prieš Lenkiją, § 34, sprendimas byloje Varnienė prieš Lietuvą).

42. EŽTT praktikoje pabrėžiamas būtinumas skaičiuoti racionalią ir pagrįstą kompensaciją nustatant nusavinto turto vertę (žr., pvz., 2016 m. spalio 27 d. sprendimą byloje Kanaginis prieš Graikiją). EŽTT praktikoje pabrėžiama, kad turto nusavinimas gali būti vykdomas dėl viešojo intereso, toks interesas turi tenkinti viešuosius poreikius, savininkui turėtų būti sumokėta adekvati kompensacija (žr., pvz., 2017 m. kovo 28 d. sprendimą byloje Volchkova ir Mironov prieš Rusiją).

43. Reikalavimas teisingai atlyginti už visuomenės poreikiams paimamą turtą, neabejotinai kyla ir iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio, kurio 3 dalyje nustatyta, kad nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama.

44. Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnis, nustatantis atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą turtą ir turto vertinimo tvarką, įtvirtina reikalavimą, kad paimant privačią žemę visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę.

45. Nustatyta, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje pirmosios instancijos teismui buvo pateikta Vertinimo ataskaita Nr. 1, kurioje už Žemės sklypą Nr. 1 nustatyta kompensacija yra 6 900 Eur.

46. Dėl šios ataskaitos pirmosios instancijos teismas pasisakė, kad ataskaita nėra nuginčyta, tai yra pagrindinis įrodymas šios kategorijos bylose. Todėl teismas laikė, kad ataskaitoje nustatytas atlyginimas yra teisingas.

47. Pirmosios instancijos teismas nevertino ataskaitos turinio, kiek šis turinys atitinka Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatytus atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą turtą pagrindinius kriterijus. Pirmosios instancijos teismas, nevertindamas ataskaitos turinio, negalėjo nuspręsti be argumentų dėl to, kad individualiu atveju asmeniui yra teisingai atlyginama už paimamą nuosavybę.

48. Nors ataskaita ir yra, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagrindinis įrodymas šios kategorijos bylose, tačiau visi įrodymai turi būti vertinami. Nagrinėjamoje byloje teismas jokio vertinimo neatliko.

49. Minėta, kad Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje apygardos administracinio teismo kompetencijai, priskirtas nagrinėti klausimas dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę. Taigi administraciniam teismui priskirta funkcija ne spręsti dėl viešojo administravimo subjekto sprendimo teisėtumo, kaip yra įtvirtinta ABTĮ 3 straipsnyje, bet nustatyta teismo kompetencija nuspręsti dėl asmens teisių ir pareigų – išspręsti teisingo atlyginimo klausimą. Todėl šios kategorijos bylose yra ypatingai svarbus įrodinėjimo procesas administraciniame teisme, taigi teismas privalo vertinti įrodymus, o ne tik spręsti, ar viešojo administravimo subjektas teisingai įvertino įrodymus.

50. Remiantis ABTĮ 12 straipsniu (Teisių ir pareigų išaiškinimas proceso dalyviams) teismas turi išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises.

51. Nagrinėjamos bylos dokumentai nepatvirtina, kad teismas tinkamai vykdė ABTĮ 12 straipsnio reikalavimą dėl teisių ir pareigų išaiškinimo proceso dalyviui, šiuo atveju atsakovui, t. y. asmeniui, iš kurio yra paimama nuosavybė visuomenės poreikiams, o institucijos privalo teisingai atlyginti už paimamą nuosavybę. Teismas nevykdė tinkamai šios pareigos nei pasirengimo bylos nagrinėjimo stadijoje, nei vėlesnėse proceso stadijose.

52. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl pareiškimo priėmimo, įpareigojo atsakovą pateikti atsiliepimą į pareiškimą ir visą medžiagą, susijusią su pareiškimo reikalavimais. Taigi teismas pasiruošimo bylos nagrinėjimo stadijoje atsakovui – privačiam fiziniam asmeniui, nustatė analogišką reikalavimą, kaip yra nustatomi atsakovams – viešojo administravimo institucijoms, kurių veiksmai skundžiami administraciniam teismui. Tokie teismo procesiniai veiksmai nelaikytini atitinkančiais bylos pobūdį, o kartu ir teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas turėjo aiškiai pasiūlyti atsakovui pateikti įrodymus, patvirtinančius jo nurodomą teisingo atlyginimo dydį.

53. Minėtų procesinės teisės normų pažeidimas ir netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą, nes dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama nagrinėti i naujo (ABTĮ 146 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo V. D. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. sausio 29 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė