fce9d248-e5fc-4636-b8c4-cec462ed3909 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-550/2012Procesinio sprendimo kategorijos: 36.2, 42.9LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. lapkričio 20 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Audronės Jarackaitės, Marytės Mitkuvienės ir Nijolės PiÅ¡kinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo V. J. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 10 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, civilinėje byloje Nr. 2-300-154/2011 pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Saurida“ ieÅ¡kinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei ,,Heatoila“ ir V.

J. dėl skolos, delspinigių, metinių palÅ«kanų, bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, ir n u s t a t ė :Ginčo esmė IeÅ¡kovas UAB „Saurida“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovams UAB ,,Heatoila“ ir V. J. dėl skolos, delspinigių, metinių palÅ«kanų, bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo ir prašė priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų 202 726,41 Lt skolÄ , 164 393,09 Lt delspinigius, 8,28 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad su atsakovu UAB „Heatoila “ 2007 m. balandžio 17 d. buvo pasiraÅ¡yta kuro pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 84, pagal kuriÄ atsakovas UAB „Heatoila iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „Saurida“ pirko kurÄ . Pagal minėtÄ sutartį ieÅ¡kovas UAB „Saurida“ įsipareigojo pasibaigus einamajam mėnesiui ir suskaičiavus viso per mėnesį parduoto kuro kiekį iÅ¡raÅ¡yti ir pateikti atsakovui PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , o atsakovas UAB „Heatoila“ įsipareigojo atsiskaityti pagal pateiktÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ per 15 dienų nuo PVM sÄ skaitos faktÅ«ros iÅ¡raÅ¡ymo dienos.

Sutarties 3.5 punkte buvo nustatyta, kad atsakovui UAB „Heatoila“ laiku neatsiskaičius už parduotÄ kurÄ , pastarasis turi mokėti ieÅ¡kovui 0,3 procentų delspinigius (netesybas) už kiekvienÄ uždelstÄ atsiskaityti dienÄ nuo laiku nesumokėtos sumos. 2007 m. balandžio 17 d. kuro pirkimo-pardavimo sutarties 3.6 punkte Å¡alys susitarė, kad pavėluoto atsiskaitymo atveju, kiekviena atsakovo pervedama suma užskaitoma kaip delspinigiai ir tik juos padengus, sekančios sumos užskaitomos kaip apmokėjimas už nupirktus naftos produktus.

Be pagrindinės 2007 m. balandžio 17 d. sutarties su atsakovu UAB „Heatoila“ buvo pasiraÅ¡yti 2007 m. balandžio 17 d. ir 2007 m. birželio 21 d. priedai prie sutarties, tačiau minėta atsiskaitymo tvarka tarp Å¡alių liko tokia pati. IeÅ¡kovas taip pat nurodė, kad tarp UAB „Saurida“ ir atsakovo V. J. 2007 m. balandžio 17 d. buvo pasiraÅ¡yta laidavimo sutartis Nr. 84/007, kuria laiduotojas V. J. įsipareigojo atsakyti visu savo turtu, jei UAB „Heatoila“ pagal 2007 m. balandžio 17 d. kuro pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 84 bei pagal priedus prie Å¡ios sutarties, Å¡ios sutarties pakeitimus ir papildymus, nustatytomis sÄ lygomis ir tvarka visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies neatsiskaitys su ieÅ¡kovu (sutarties 1.1 p.).

Laidavimo sutarties 1.2 punkte buvo numatyta solidarioji abiejų atsakovų atsakomybė prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ . IeÅ¡kovas reikalauja sumokėti 8,28 proc. procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, nes ieÅ¡kinys teismui pateikiamas pirmÄ jį 2010 metų pusmetį, palÅ«kanų norma nustatoma pagal pusmečio VILIBOR, buvusį 2009 m. gruodžio 31 d., kuris sudarė 1,28 proc., todėl bendra metinių palÅ«kanų norma yra 8,28 proc. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Å iaulių apygardos teismas 2011 m. kovo 10 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies, priteisė solidariai iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovui UAB „Saurida“ 202 726,41 Lt skolos, 16 493, 91 Lt delspinigių, 8,28 procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos 219 220,32 Lt sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo.

Likusioje dalyje ieÅ¡kinį teismas atmetė. Teismas sprendė, kad iÅ¡ sutarties 3.6 punkto matyti, kad Å¡alys aiÅ¡kiai susitarė, kaip turi bÅ«ti paskirstytos ieÅ¡kovo UAB „Saurida“ gautos įmokos. T. y. Å¡alys susitarė, kad pirmiausia apmokami delspinigiai, o tik po to kitos pirkėjo pervestos ir pardavėjo gautos sumos skaičiuojamos kaip apmokėjimas už naftos produktus. Taigi Å¡alys sutartimi nustatė įmokų paskirstymo tvarkÄ , kurios negalima pakeisti vienaÅ¡aliÅ¡kai (6.2 p.). Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas UAB „Heatoila“ yra verslininkas, o V.

J. buvo UAB „Heatoila“ vadovas, todėl abu atsakovai, pirma, privalėjo laikytis pačių sudarytos sutarties sÄ lygų, antra, turėjo galimybę domėtis sutarties vykdymu ir tartis su ieÅ¡kovu dėl įmokų paskirstymo tvarkos pakeitimo, tačiau Å¡ia galimybe nepasinaudojo. Ä®vertinęs įrodymų visumÄ teismas darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas UAB „Saurida“ pagrįstai reikalauja iÅ¡ atsakovų sumokėti 202 726,41 Lt skolÄ už parduotÄ kurÄ , kuris atsakovui UAB „Heatoila“ buvo parduotas pagal Å¡alių UAB „Saurida“ ir UAB „Heatoila“ 2007 m. balandžio 17 d. pasiraÅ¡ytÄ sutartį Nr. 84, įskaitant Å¡ios sutarties priedus.

Teismas laikė nepagrįstu atsakovo reikalavimÄ nepriteisti ieÅ¡kovo apskaičiuotų delspinigių dėl praleisto 6 mėnesių senaties termino, nes nustatė, kad tarp Å¡alių buvo susiklostę tęstinio pobÅ«džio santykiai, atsakovas nuolat vėluodavo atsiskaityti su ieÅ¡kovu ir atsakovo įmokomis pirmiausiai buvo dengiama delspinigių skola, o likusia dalimi pagrindinė skola. Jeigu pažeidimas įvyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ (CK 1.127 str. 5 d.).

Pripažinęs ieÅ¡kovo teisę į delspinigius, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad 0,3 proc. delspinigiai yra neprotingai dideli ir vertintini kaip lupikavimas. Sandorio Å¡alys turi elgtis sÄ Å¾iningai (CK 6.38 str.). Teismas sprendė, kad delspinigiai turi bÅ«ti sumažinti iki 0,03 proc. už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ . Tokiu atveju bendra priteistina delspinigių suma sudaro 16 493,91 Lt. Teismas pažymėjo, kad tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovas UAB „Heatoila“ yra Å«kiniai subjektai, todėl jiems taikomas Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas.

Jame reglamentuojamos palÅ«kanų normos, atsižvelgiant į pusmečio VILIBOR normas. Nagrinėjamu atveju taikoma 2009 m. antrojo pusmečio VILIBOR norma, sudariusi 1,28 proc., Å¡i norma padidinama 7 procentiniais punktais. Ä®vertinant tai, metinių palÅ«kanų norma sudaro 8,28 procentų. Teismas taip pat pažymėjo, kad kuro pardavimo sutarties 3.1 punkte nustatyta, kad taikyti 30 000 Lt kreditavimo limitÄ ir nutraukti kuro pardavimÄ yra ieÅ¡kovo teisė, o ne pareiga. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovai žinojo savo sutartinių įsipareigojimų nevykdymo pasekmes. 2008 m. gruodžio 3 d. atsakydamas į 2008 m. lapkričio 26 d. ieÅ¡kovo praneÅ¡imÄ , atsakovas UAB „Heatoila“ pripažino 157 968,91 Lt skolÄ už nupirktus naftos produktus pagal sutartį ir prašė atsižvelgti į jo 2008 m. lapkričio 10 d. raÅ¡te atsakovo pasiÅ«lytÄ mokėjimo grafikÄ .

Tačiau, kaip matyti iÅ¡ atsakovo mokėjimo dokumentų ir ieÅ¡kovo pateiktos skolos apskaičiavimo lentelės, nuo 2008 m. gruodžio 4 d. iki 2009 m. liepos 22 d. atsakovas UAB „Heatoila“ sumokėjo ieÅ¡kovui tik 102 062,69Lt, įskaitant atsakovo V. J. nurodytÄ 31 075,20 Lt sumÄ . Pasisakydamas dėl solidarios atsakovų atsakomybės, teismas nustatė, jog iÅ¡ teismui pateiktos Laidavimo sutarties Nr. 84/007 matyti, kad V. J. įsipareigoja atsakyti savo kilnojamu ir nekilnojamu turtu, jeigu naftos produktų pirkėjas UAB „Heatoila“, už kurį V.

J. laiduoja, pagal 2007 m. balandžio 17 d. Sutartį Nr. 84 bei pagal priedus prie Å¡ios sutarties, nustatytomis sÄ lygomis ir tvarka, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies neatsiskaitys su UAB „Saurida“. Laidavimo sutarties 1.2 punkte buvo numatyta solidarioji abiejų atsakovų atsakomybė prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ . Nors atsakovas V. J. teigė, kad jis laidavo tik už 30 000 Lt atsakovo UAB „Heatoila“ skolÄ , nes toks įsiskolinimo limitas buvo nurodytas kuro pirkimo-pardavimo sutarties 3.1 punkte, tačiau teismas laikė, kad Laidavimo sutartyje jokia konkreti skolos suma, už kuriÄ laiduoja V.

J. , nebuvo įvardinta. Atsižvelgdamas į tai, kad V. J. sutarčių sudarymo ir jų vykdymo metu buvo ne tik laiduotojas, bet ir UAB „Heatoila“ direktorius, teismas sprendė, kad jis akivaizdžiai matė, kokį kiekį ir už kokiÄ sumÄ UAB „Heatoila“ yra nupirkusi kuro iÅ¡ UAB „Saurida“, žinojo Å¡ios įmonės atsiskaitymo už kurÄ galimybes, todėl neturėjo jokio pagrindo tikėtis, kad jam teks laiduoti tik už dalį skolos. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas V.

J. bÅ«tų kėlęs klausimÄ dėl laidavimo sutarties pakeitimo ar laidavimo apimties patikslinimo. Atsakovo V. J. nurodyti ir ieÅ¡kovo pateikti dokumentai: V. J. 2009 m. gegužės 29 d. praÅ¡ymas UAB „Šilumera“ buhalterijai jam priklausančius 31 075,20 litų, paskolintus Å¡iai įmonei, pervesti UAB „Saurida“ bei UAB „Saurida“, UAB „Šilumera“ ir UAB „Heatoila“ 2009 m. gegužės 31 d. suraÅ¡ytas „TriÅ¡alis skolų užskaitymo aktas Nr. 136“, kuriame nurodyta, kad „šiuo aktu daromas užskaitymas 31 075,20 Lt“, ir „po užskaitymo UAB „Saurida“ nebeskolinga UAB „Šilumera“, UAB „Šilumera“ nebeskolinga UAB „Heatoila“, UAB „Heatoila“ skola UAB „Saurida“ sumažėjo 31 075,20 Lt“, nors ir nepasiraÅ¡ytas UAB „Heatoila“ atstovų, niekaip nepatvirtina, kad Å¡iuo praÅ¡ymu ar Å¡iuo aktu įrodyta laidavimo apimtis arba kad pasibaigė atsakovo V.

J. kaip laiduotojo prievolė prieÅ¡ kreditorių UAB „Saurida“. Teismas taip pat laikė nepagrįstais atsakovo V. J. atstovo argumentus, kad ieÅ¡kovui per du metus nuo laidavimo sutarties sudarymo nesikreipus į teismÄ , yra pasibaigęs laidavimo terminas (CK 6.89 str.1d.). Kaip matyti iÅ¡ Laidavimo sutarties 3.1 - 3.3 punktų, sutarties Å¡alys, atsižvelgdamos į CK 6.89 straipsnio nuostatas, atskirai aptarė laidavimo sutarties galiojimÄ , ir nustatė, kad laidavimas pagal 2007 m. balandžio 17 d. laidavimo sutartį Nr. 84/007 prasideda įsigaliojus laidavimo sutarčiai ir pasibaigia, kai visos skolininko UAB „Heatoila“ prievolės pagal kuro pirkimo-pardavimo sutartį yra pilnai ir tinkamai įvykdytos.

Byloje nėra duomenų, kad laidavimo sutartis dėl jos galiojimo termino bÅ«tų nuginčyta ar pakeista. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovas V. J. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Taip pat praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:Teismas neteisingai vertino Å¡alių 2008 m. sausio 31 d. pasiraÅ¡ytÄ skolų suderinimo aktÄ dėl ko priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ jog Å¡alys suderinimo ne visÄ , o tik dalį UAB „Heatoila“ skolos ieÅ¡kovui.

IÅ¡ skolų suderinimo akto formuluotės „JÅ«sų įmonės skola mÅ«sų įmonei“, pagrįstai teigtina, jog Å¡iuo aktu buvo suderinta skola ne pagal vienÄ PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ , bet visa UAB „Heatoila“ skola ieÅ¡kovui. Å iÄ pozicijÄ patvirtina ir tai, jog paties dokumento pavadinime žodis „skola“ yra vartojama daugiskaita „Dėl skolų suderinimo“. Lyginant abiejų Å¡alių pasiraÅ¡ytÄ skolų suderinimo aktÄ ir ieÅ¡kovo vienaÅ¡aliÅ¡kai sudarytÄ bei į bylÄ pateiktÄ rekomendacinio pobÅ«džio skolos ir delspinigių lentelę, matyti, jog juose esančios sumos nesutampa.

Teismas priimdamas sprendimÄ taip pat rėmėsi ieÅ¡kovo pateiktu UAB „Saurida“ balansu 2007 m. gruodžio 31 dienai bei sÄ skaitos Nr. 2400 - „pirkėjų skolos“ iÅ¡raÅ¡u 2007 m. gruodžio 31 dienai. Tačiau Å¡iuo atveju teismas nepagrįstai vadovavosi ieÅ¡kovo vienaÅ¡aliÅ¡kai sudarytais dokumentais, o ne abiejų ginčo Å¡alių pasiraÅ¡ytu skolų suderinimo aktu, kuriuo buvo suderinta visa UAB „Heatoila“ skola bendrovei „Saurida“. Pažymėtina, jog sutarties vykdymo metu UAB „Heatoila“ apmokant tik dalį ieÅ¡kovo pateiktų prekių kainos, įmokų paskirstymo tvarka buvo pakeista Å¡alių konkliudentinias veiksmais, nes ieÅ¡kovas iki pat 2008 m. lapkričio 4 d. bendrovei „Heatoila“ nepareiÅ¡kė jokių pretenzijų dėl įmokų vėlavimo ir visada jas priimdavo.

Tačiau teismas neatsižvelgė į CK 6.54 straipsnio 5, 6 dalių nuostatas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus Å¡ios teisės normos aspektu. Sutarties vykdymo metu Å¡alys savo elgesiu pakeitė sutartyje nustatytÄ Ä¯mokų paskirstymo tvarkÄ , nes UAB „Heatoila“ mokėjimo nurodymuose pavedimuose nurodydavo, jog moka už pagrindinę skolÄ , bet ne už delspinigius. Teismas neatsižvelgė į atsakovo atstovo iÅ¡sakytus argumentus, jog sprendžiat klausimÄ kada ieÅ¡kovas pradėjo skaičiuoti delspinigius, reikia vadovautis abiejų Å¡alių pasiraÅ¡ytu skolų suderinimo aktu, o ne ieÅ¡kovo sudarytais buhalterinės apskaitos dokumentais.IÅ¡ 2008 m. sausio 31 d.

Å¡alių tarpusavio skolų suderinimo akto matyti, kad Å¡alys susitarė, jog pagrindinė UAB „Heatoila“ skola bendrovei „Saurida“ yra tokia kaip kad nurodyta skolų suderinimo akte neįskaitant delspinigių, palÅ«kanų ar kitų mokėtinų sumų. Todėl teigtina, kad tik prieÅ¡ pareikÅ¡damas pretenzijÄ atsakovams, ieÅ¡kovas 2008 m. lapkričio 4 d. vienaÅ¡aliÅ¡kai apskaičiavo delspinigius ir per visÄ sutarties vykdymo laikotarpį gautas įmokas perskirstė antrÄ kartÄ . Tai, kad UAB „Heatoila“ atlikdama mokėjimus pagal sutartį nežymiai vėluodavo, o ieÅ¡kovas mokėjimus priimdavo ir pretenzijų dėl vėlavimo nereiÅ¡kė, pakeitė sutartyje iÅ¡reikÅ¡tÄ valiÄ dėl atsiskaitymo tvarkos.

Kasacinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, jog sutarties Å¡alies elgesys negali bÅ«ti laikomas sÄ Å¾iningu, jeigu ji, tik nutrÅ«kus prievoliniams santykiams su kita Å¡alimi, nurodė, kad pirmiausia buvo įskaitomi delspinigiai, bet ne apmokama pagrindinė prievolė (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008). Be to, įmokų paskirstymo teise kreditorius turi pasinaudoti iÅ¡ karto gavęs skolininko įmokas. IeÅ¡kovas nepateikė į bylÄ Ä¯rodymų, kurie pagrįstų, kad iÅ¡ UAB „Heatoila“ gautas įmokas jis pirmiausia skyrė dengti netesyboms, o tik paskui pagrindinei skolai.Teismas pažeidė CPK 178 straipsnyje įtvirtintas taisykles numatančias bylos Å¡alių įrodinėjimo pareigÄ , nepagrįstai perkeldamas įrodinėjimo naÅ¡tÄ atsakovui dėl aplinkybių, kurias turi pagrįsti ieÅ¡kovas bei CPK 185 straipsnio nuostatas dėl įrodymų vertinimo, nes vertino tik ieÅ¡kovo pateiktus įrodymus.Teismas nevertino ir neatsižvelgė į atsakovo pateiktus argumentus dėl jau sumokėtų delspinigių dydžio mažinimo ir dėl Å¡io klausimo visiÅ¡kai nepasisakė, nors šį klausimÄ atsakovo atstovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme kėlė ne kartÄ , o taip pat šį klausimÄ iÅ¡dėstė pateikdamas teismui paaiÅ¡kinimus raÅ¡tu.

Todėl teismas nevertindamas praÅ¡ymo, ir atsisakydamas mažinti netesybas tuo pagrindu, kad jos jau sumokėtos, pažeidė CK 6.73 straipsnio 2 dalį. Mažindamas netesybų dydį teismas privalėjo sumažinti ne tik dar mokėtinų, bet jau ir sumokėtų delspinigių dydį ir ta suma, kuria mažinamas sumokėtų delspinigių dydis, turėjo bÅ«ti skirta dengti pagrindinei UAB „Heatoila“ prievolei. Atsakovo skolinio įsipareigojimo padidėjimÄ lėmė paties ieÅ¡kovo nesÄ Å¾iningi veiksmai.

IÅ¡ rekomendacinės skolos ir delspinigių paskaičiavimo lentelės matyti, kad UAB „Heatoila“ paskutinis pirkimas pagal sutartį buvo įvykdytas 2008 m. spalio 31 d., tačiau po Å¡io laikotarpio iki 2010 m. liepos 22 d. UAB „Heatoila“, bÅ«damas atsakingu verslo subjektu ir siekdamas kaip galima geriau įvykdyti prisiimtas prievoles, ieÅ¡kovui dar pervedė 107 062,69 Lt mokėjimų, taip siekdamas atlyginti skolÄ ir vykdyti toliau prisiimtus įsipareigojimus. Tačiau pervestas įmokas ieÅ¡kovas vienaÅ¡aliÅ¡kai antrÄ kartÄ perskirstydamas UAB „Heatoila“ įmokas, neteisėtai įskaitė kaip delspinigius.

Pastebėtina, jog ieÅ¡kovas nuo paskutinio kuro pirkimo dienos, t. y. nuo 2008 m. spalio 31 d. iki 2010 m. balandžio 27 d. piktybiÅ¡kai delsė kreiptis į teismÄ dėl nuostolių, kylančių iÅ¡ sutarties, atlyginimo ir sÄ moningai leido kilti didesniems nuostoliams, kadangi delsė per protingÄ terminÄ kreiptis į teismÄ dėl savo teisių ir teisėtų interesų apsaugos. SistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant Sutarties 1, 2 ir 3.1 punktus bei Sutarties priedus akivaizdu, kad laidavimo apimtis yra bendrovei „Heatoila“ parduodamo kuro kreditan limitas, t. y. 30 000 Lt suma ir laidavimas yra neterminuotas.

Todėl sudarydamas laidavimo sutartį kaip fizinis asmuo, atsakovas pagrįstai manė ir turėjo pagrindÄ manyti, kad jo laidavimo sutartimi prisiimamų įsipareigojimų apimtis yra ne didesnė nei parduodamo kreditan kuro limitas, t. y. 30 000 Lt. Pagrindinės Sutarties 3.1 punkte numatyta, jog maksimali kreditan parduodamo kuro suma yra 30 000 Lt suma, kuriÄ virÅ¡ijus ieÅ¡kovas turi teisę stabdyti kuro užpylimÄ . Atsakovas pasiraÅ¡ydamas laidavimo sutartį suprato, kad vadovaujantis pagrindinės sutarties nuostatomis, susidarius 30 000 Lt skolai, kuro pardavimas UAB „Heatoila“ bus stabdomas automatiÅ¡kai.

Analizuojant Laidavimo sutarties 3.1, 3.2, 3.3 punktus pagrįstai teigtina, jog Å¡alys laidavimo sutartyje susitarė bÅ«tent dėl neterminuoto laidavimo, kuris, vadovaujantis CK 6.89 straipsniu, pasibaigė praėjus dviems metams po laidavimo sutarties sudarymo. Pažymėtina, kad CK 6.193 straipsnio 4 dalyje yra numatyta silpnesniosios sutarties Å¡alies apsauga. Todėl ieÅ¡kovo reikalavimas, kad apeliantas įvykdytų UAB „Heatoila“ prievoles pagal laidavimo sutartį yra nepagrįstas. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas UAB ,,Saurida“ praÅ¡o skundžiamÄ teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Taip pat praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad:Sutartyje Å¡alys aiÅ¡kiai susitarė, jog praleidus mokėjimo terminus, pirkėjas moka delspinigius. Nuoroda mokėjimo pavedime, kad mokama už kurÄ , dengiama skola ar pan., negali paneigti kreditoriaus teisės paskirstyti skolininko sumokėtas įmokas taip kaip nustatyta sutartyje. Skolų suderinimo akte yra prieraÅ¡as, kad įsiskolinimo sumos nurodytos neįskaitant delspinigių, palÅ«kanų ir kitų pagal pasiraÅ¡ytas sutartis, susitarimus ar teisės aktus privalomų mokėti sumų.

Svarbu ir tai, kad skolų suderinimo aktai nėra pasiraÅ¡omi UAB „Saurida“ vadovo, taigi pagal formÄ ir turinį negali bÅ«ti laikomi sandoriais ir pakeisti Å¡alių sutarties sÄ lygas. Jokios įrodymų vertinimo taisyklės priimant skundžiamÄ sprendimÄ nebuvo pažeistos. Pats apeliantas cituoja taisyklę, jog Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus.Sumokėtos netesybos nemažinamos, jei jos sumokėtos geranoriÅ¡kai. Laikytina, kad netesybos buvo sumokėtos teisėtai ir teisingai, atsakovui buvo žinoma, kad visos jo mokamos įmokos skiriamos pirmiausia delspinigių dengimui, o tik po to pagrindinei skolai, todėl teigtina, jog netesybos buvo sumokėtos gera valia.

Juolab, kad atsakovas nė karto nesikreipė į ieÅ¡kovÄ dėl skolos grÄ Å¾inimo grafiko sudarymo, delspinigių dydžio sumažinimo, delspinigių mokėjimo atidėjimo ar kt. Teiginys, esÄ ieÅ¡kovas nesiėmė jokių priemonių sustabdyti kuro tiekimÄ , kas taip pat lėmė nuostolių atsakovui padidėjimÄ , yra klaidingas. Teismų praktikoje ne kartÄ pabrėžta, kad sustabdyti kuro tiekimÄ yra ieÅ¡kovo teisė, bet ne pareiga. Atsakovas yra verslu užsiimantis juridinis asmuo, todėl jam yra taikomi didesni atidumo ir rÅ«pestingumo reikalavimai.

Neturėdamas galimybių tinkamai vykdyti įsipareigojimus ir žinodamas įsipareigojimų nevykdymo pasekmes, pats atsakovas turėjo sustabdyti kuro pirkimÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo degalinių, o ne laukti, kol ieÅ¡kovas sustabdys kuro tiekimÄ . Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jo teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Byloje yra kilęs ginčas tarp Å¡alių dėl ieÅ¡kovo gautų įmokų paskirstymo eilės (CK 6.54 str.) ir mokėtinų netesybų dydžio (CK 6.73 str. 2 d.), dėl senaties reikalavimams dėl delspinigių taikymo, dėl laidavimo sutarties apimties.IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ieÅ¡kovas su atsakovu UAB ,,Heatoila“ 2007 m. balandžio 17 d. sudarė sutartį Nr. 84, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas įsipareigojo parduoti atsakovui UAB ,,Heatoila“ benzinÄ , dyzelinį kurÄ ir dujas, o atsakovas įsipareigojo už nupirktÄ kurÄ apmokėti sutartyje nustatyta tvarka (Sutarties 1.1. p., 3.1. p., 3.4. p.).

TÄ pačiÄ dienÄ ieÅ¡kovas UAB „Saurida“ ir atsakovas V. J. pasirašė laidavimo sutartį Nr. 84/007, kuria atsakovas V. J. įsipareigojo atsakyti savo kilnojamuoju ir nekilnojamuoju turtu, jei naftos produktų pirkėjas - atsakovas UAB „Heatoila“ - nustatytomis sÄ lygomis ir tvarka visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies neatsiskaitys su ieÅ¡kovu (Sutarties 1.1. p.). Byloje Å¡alys neginčijo sutarčių sudarymo fakto ar sutartyse nurodytų sÄ lygų, tik pažymėjo, kad kai kurias sutarties sÄ lygas suprato ir aiÅ¡kino skirtingai.

Dėl Å¡alių sutartyje nustatytos įmokų paskirstymo tvarkos ir faktinio jos taikymo IÅ¡ 2010 m. kovo 22 d. ieÅ¡kovo UAB „Saurida“ pažymos dėl įsiskolinimo ir delspinigių paskaičiavimo matyti, kad, ieÅ¡kovo nuomone, pagal sutartį Nr. 84, atsakovas UAB ,,Heatoila“ liko skolingas ieÅ¡kovui 202 726,41 Lt. skolos už parduotÄ kurÄ ir 164 939,09 Lt delspinigių.Sutarties 3.5 punktu Å¡alys susitarė, kad atsakovui vėluojant atsiskaityti, jis moka 0,3 procentų delspinigius (netesybas) už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ nuo laiku nesumokėtos sumos, o Sutarties 3.6 punkte numatė, kad pavėluoto atsiskaitymo atveju, kiekviena atsakovo pervedama suma užskaitoma kaip delspinigiai.

Sumokėjus delspinigius, sekančios sumos skaičiuojamos kaip apmokėjimas už naftos produktus. Pardavėjo nepasinaudojimas teise skaičiuoti delspinigius ir/ar sustabdyti kuro tiekimÄ , neatima galimybės Å¡ia teise pasinaudoti vėliau. IeÅ¡kovas į bylÄ yra pateikęs iÅ¡raÅ¡ytų ir pateiktų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų atsakovui kopijas (1 t., 20-40), kurios buvo iÅ¡raÅ¡ytos atsakovui. Å iose sÄ skaitų faktÅ«rų kopijose ieÅ¡kovas yra padaręs prieraÅ¡Ä jog neatsiskaičiuos pagal siunčiamÄ sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ per 5 dienas bus skaičiuojami sutartyje numatyti delspinigiai.

Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismui pareikalavus sÄ skaitų faktÅ«rų originalų, ieÅ¡kovas pateikė dalies Å¡ių sÄ skaitų antrÄ egzempliorių, iÅ¡ kurių turinio akivaizdu, jog ant didžiosios dalies iÅ¡ jų (6 iÅ¡ 9 vnt., 2 t., 63-68) minėto prieraÅ¡o nėra. IeÅ¡kovas teigė, kad atsakovas nuolat vėluodavo atsiskaityti pagal pateiktas sÄ skaitas – faktÅ«ras, todėl susidarė 202 726,41 Lt dydžio pagrindinė skola ir 164 939,09 Lt nesumokėtų delspinigių.

Atsakovai neginčijo, kad UAB ,,Heatoila“ laiku neapmokėdavo ieÅ¡kovo pateiktų sÄ skaitų, sÄ skaitos apmokamos buvo nepilnai. Byloje taip pat yra pateikti iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ ieÅ¡kovo sÄ skaitos banke (2 t., 3-24, 42-49), iÅ¡ kurio matyti, kad, nepaisant Sutartyje numatytos atsiskaitymo tvarkos, atsakovas, pervesdamas atitinkamas sumas, pažymėdavo jog sumoka už kurÄ pagal atitinkamas sÄ skaitas faktÅ«ras ir nėra pervedęs nei vieno lito delspinigių. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo klausimo dėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytų aplinkybių apie jo pretenzijoje ir ieÅ¡kinyje nurodytÄ Ä¯mokų pagal Sutartį paskirstymo tvarkÄ Å¡alių faktinio elgesio po Sutarties sudarymo, jų tarpusavio santykių praktikos vykdant Sutartį aspektais.Konstitucinio Teismo yra pabrėžta, kad bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiÅ¡kose bylose;

žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose; aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, peržiūrėdami žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimus, privalo tuos sprendimus vertinti vadovaudamiesi visada tais pačiais teisiniais kriterijais. Bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai.

Esami aukÅ¡tesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto ne tik žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus, priimančius sprendimus analogiÅ¡kose bylose, bet ir tuos precedentus sukÅ«rusius aukÅ¡tesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus (inter alia Lietuvos apeliacinį teismÄ ir Lietuvos AukščiausiÄ jį TeismÄ ) (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Teismų precedentai yra teisės Å¡altiniai; rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieÅ¡taringos) teismų praktikos, kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo įgyvendinimo sÄ lyga.

Dėl to teismų precedentai negali būti ignoruojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2010). Kita vertus, teismai turi vadovautis tokiais atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) aiškinimo ir taikymo precedentais, kokie buvo suformuoti ir kokiais buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas anksčiau spręstose analogiškose bylose. Precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).

Kasacinio teismo yra pažymėta, kad tam, jog bÅ«tų teisinis pagrindas atsižvelgti į ankstesnėse bylose suformuluotas teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo taisykles, nebÅ«tina, kad visiÅ¡kai sutaptų gretinamų bylų faktinių aplinkybių visuma, o pakanka, kad bÅ«tų tapačios arba esminių panaÅ¡umų turėtų bÅ«tent tos aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi, t. y. kad bÅ«tų tapačios arba esminių panaÅ¡umų turėtų tos teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos aplinkybės, kurių pagrindu ir buvo suformuluota atitinkama taisyklė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-162/2009).Atsakovų apeliacinio skundo argumentai, be kita ko, grindžiami tuo, kad ieÅ¡kovas per visÄ sutartinių santykių laikotarpį niekada neskaičiavo ir nereikalavo mokėti delspinigių, iki 2008 m. lapkričio 4 d. niekada nerašė raginimų ar tarpusavio suderinimo aktų su pretenzijomis dėl delspinigių.

Apelianto teigimu, apie ieÅ¡kovo reikalaujamus delspinigius ir jų skaičiavimo metodikÄ atsakovas sužinojo tik iÅ¡ 2008 m. lapkričio 4 d. pretenzijos.CK 6.54 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kreditoriaus ir skolininko teisė susitarti dėl įmokų paskirstymo, bet jeigu jie nesusitaria dėl įmokų paskirstymo, taikoma nurodyto straipsnio 1–4 dalyse nustatyta įmokų paskirstymo tvarka. Ji negali bÅ«ti vienaÅ¡aliÅ¡kai keičiama. Nagrinėjamo ginčo atveju Sutarties 3.6 punkte Å¡alys susitarė, kad pavėluoto atsiskaitymo atveju kiekviena pirkėjo pervedama suma pirma eile užskaitoma kaip delspinigiai, o likusios sumos skaičiuojamos kaip apmokėjimas už kurÄ .

IÅ¡ Å¡ios sutarties nuostatos matyti, kad Å¡alių susitarimu nustatyta įmokų paskirstymo tvarka sutampa su CK 6.54 straipsnyje įtvirtinta tvarka, nes pagal nurodyto straipsnio 3, 4 dalis trečiÄ ja eile įmokos skiriamos netesyboms mokėti, o ketvirtÄ ja eile – pagrindinei prievolei įvykdyti. Dėl Å¡ios sutartyje ir Civiliniame kodekse nustatytos įmokų paskirstymo tvarkos byloje nėra Å¡alių ginčo. Tačiau atsakovai teigė manę jog ieÅ¡kovas delspinigių neskaičiuoja, nes negaudavo jokių praneÅ¡imų apie susidariusias delspinigių sumas į sÄ skaitas – faktÅ«ras delspinigiai nebuvo įtraukiami.

Todėl atsakovai pagrįstai tikėjo, jog tarp Å¡alių nusistovėjo kitokia atsiskaitymo tvarka, pagrįsta ieÅ¡kovo konkliudentiniais veiksmais. CK 6.54 straipsnio 5, 6 dalyse nustatyta, kaip turi elgtis kreditorius tuo atveju, jeigu skolininkas pasiÅ«lo ar moka įmokas kita tvarka. Kreditorius turi teisę atsisakyti priimti skolininko siÅ«lomÄ Ä¯mokÄ , jeigu skolininkas nurodo kitokį įmokų paskirstymÄ , negu nustatytas Å¡alių susitarimu, o jeigu jo nėra, – kitokį negu nustatytas CK 6.54 straipsnyje.

Arba kreditorius gali atsisakyti priimti pagrindinei prievolei įvykdyti mokamÄ sumÄ , jeigu tuo pat metu nesumokamos einamosios palÅ«kanos, kurių mokėjimo terminas suėjęs. IÅ¡ Å¡alių pasisakymų matyti, kad ieÅ¡kovas per Sutarties galiojimo ir Å¡alių bendradarbiavimo metus nė karto nepasinaudojo įmokos atsisakymo teise, ir priėmė atsakovo mokėtas įmokas, pagal minėtas sÄ skaitas faktÅ«ras, nurodant mokėjimo paskirtį ,,už degalus“, ,,už dyzelinÄ â€œ (2 t., 3-24, 42-49).Lietuvos Aukščiausias Teismas savo praktikoje nekartÄ yra pasisakęs, kad taikant CK 6.54 straipsnyje įmokų paskirstymo tvarkÄ (taip pat ir Å¡alių susitarimu nustatytÄ kitokiÄ Ä¯mokų paskirstymo tvarkÄ ), bÅ«tina atsižvelgti į susiklosčiusius Å¡alių santykius vykdant prievolę pagal prekių (paslaugų) tiekimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1070/2003), bÅ«tina nustatyti ar buvo iÅ¡reikÅ¡ta sutarties Å¡alių valia dėl įmokų paskirstymo tvarkos ar ne, kokia Å¡i tvarka buvo nustatyta, ar, vykdant sutartį, Å¡alių valia nepasikeitė.

Sutartinių santykių dalyvių valios iÅ¡raiÅ¡ka turi bÅ«ti nustatoma aiÅ¡kinant Å¡alių sudarytÄ sutartį, vadovaujantis sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis, įtvirtintomis CK 6.193 straipsnyje bei suformuotomis kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Viena iÅ¡ sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklių yra ta, kad, aiÅ¡kinant sutartį, turi bÅ«ti atsižvelgiama į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių tarpusavio santykių praktikÄ , Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo (CK 6.193 str. 5 d.).

Lietuvos Aukščiausias Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2010, kurioje ieÅ¡kovas taip pat buvo UAB „Saurida“ dėl taikytinos įmokų paskirstymo tvarkos nustatymo yra pasisakęs, kad sprendžiant klausimÄ ar vėlesniu elgesiu vykdant sutartį Å¡alys nebuvo pakeitę atsiskaitymų tvarkÄ bÅ«tina patikrinti ar delspinigiai buvo apskaitomi visÄ laikÄ ar tik prieÅ¡ pareiÅ¡kiant pretenzijÄ , kai pirkimo pardavimo sutartis nutraukiama visÄ sutarties vykdymo laikotarpį gautas įmokas perskirstant antrÄ kartÄ .

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo kad pastarųjų aplinkybių nustatymas yra esminis, nes, teismui Å¡ias aplinkybes patvirtinus, bÅ«tų pripažinta, kad kreditorius ir skolininkas savo veiksmais, praktikuodami ir toleruodami kitokiÄ negu nustatyta Å¡alių sutartyje įmokų paskirstymo tvarkÄ , pakeitė sutartyje iÅ¡reikÅ¡tÄ valiÄ dėl Å¡ios tvarkos. CK 6.183 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad raÅ¡ytinė sutartis, kurioje yra iÅ¡lyga, kad sutartį pakeisti ar papildyti arba nutraukti galima tik raÅ¡tu, negali bÅ«ti pakeista, papildyta ar nutraukta kitokiu bÅ«du.

Pagal nurodyto straipsnio 2 dalį viena sutarties Å¡alis dėl savo elgesio gali prarasti teisę remtis sutarties pakeitimo iÅ¡lyga, jeigu kita sutarties Å¡alis atitinkamai veikė, remdamasi pirmosios elgesiu. Nagrinėjamoje byloje vertintina, ar, nesant raÅ¡ytinio Å¡alių sutarties 3.6 sÄ lygos dėl įmokų paskirstymo tvarkos pakeitimo, Å¡alys savo elgesiu pakeitė įmokų paskirstymo tvarkÄ ar ne. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sutartyje nustatyta sÄ lyga, jog, pirkėjui laiku neatsiskaičius, pardavėjas turi teisę pareikalauti mokėti delspinigius, lemia tai, kad delspinigiai skaičiuojami ne automatiÅ¡kai, pirkėjui laiku neapmokėjus sÄ skaitos, bet pardavėjui pareikalavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2004).

Detalizuodamas šį iÅ¡aiÅ¡kinimÄ kasacinis teismas yra pasisakęs, kad pardavėjo veiksmai, iÅ¡raÅ¡ant PVM sÄ skaitas faktÅ«ras ir kiekvienoje jų nurodant, kad, neapmokėjus per nurodytÄ terminÄ , skaičiuojami delspinigiai, laikytini reikalavimu mokėti delspinigius. Esant tokiems įraÅ¡ams kreditorius turi pagrindÄ , skolininkui apmokėjus sÄ skaitas–faktÅ«ras, gautas sumas pirmiausia skirti atlyginti delspinigiams pagal jų mokėjimo terminų eiliÅ¡kumÄ , o likusiÄ Ä¯mokų dalį skirti pagrindinei prievolei įvykdyti.

ReikÅ¡mės neturi tai, kÄ (kokiÄ mokėjimo paskirtį) skolininkas nurodo mokėjimo pavedimuose (nurodymuose). Svarbu tai, kaip kreditorius paskirsto gautas įmokas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 2 22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2006). Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pabrėžęs, kad įmokų paskirstymo teise kreditorius turi pasinaudoti iÅ¡ karto gavęs skolininko įmokas. Toks reikalavimas iÅ¡plaukia iÅ¡ Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio reikalavimų, nustatytų juridinių asmenų Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių įforminimui ir registravimui.

Pagal nurodytos teisės normos 1 dalį visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje numatytÄ atvejį. Apskaitos dokumentai suraÅ¡omi Å«kinės operacijos ir Å«kinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Aptariamojo straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai, kurie negali bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių apskaitos dokumentais.

Be to, pagal Å¡io straipsnio 4 dalį apskaitos registruose Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių duomenys užregistruojami Å«kinės operacijos arba Å«kinio įvykio dienÄ arba iÅ¡kart po to, kai yra galimybė tai padaryti. Aptartosios įstatymo nuostatos patvirtina pateiktÄ iÅ¡vadÄ , kad, įmokų gavimo metu nepaskirstydamas įmokų arba paskirdamas jas pagrindinei prievolei apmokėti, bet vėliau iÅ¡ naujo perskirstydamas įmokas taip, kad jomis bÅ«tų pirmiausia apmokami delspinigiai ir tik po to pagrindinė skola, kreditorius elgiasi nesÄ Å¾iningai.

Tokios pozicijos laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1070/2003). Teisėjų kolegijos nuomone, Å¡iuo atveju ieÅ¡kovo vienaÅ¡aliÅ¡kai parengta ir į bylÄ pateikta skolos ir delspinigių apskaičiavimo lentelė, nepagrindžia aplinkybės, kad sutarties vykdymo metu atsakovo sumokėtas įmokas ieÅ¡kovas pirmiausia paskirdavo delspinigiams mokėti. Tuo tarpu Å¡alis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 178 str.).

Kadangi ieÅ¡kovas iÅ¡skyrus minėtÄ delspinigių lentelę nepateikė jokių buhalterinės apskaitos dokumentų apie vidaus operacijų duomenis, Å«kines operacijas, susijusias su skolos skaičiavimu, kurie pagrįstu Å«kines operacijas, atitinkančias Buhalterinės apskaitos įstatyme nustatytus reikalavimus, kad ieÅ¡kovas, gaudamas atsakovo įmokas gautomis lėšomis mažindavo ne tik pagrindinę skolÄ , bet ir įskaitydavo delspinigius, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokių įrodymų byloje nėra (CPK 185 str.).

SÄ skaitose faktÅ«rose, kurias ieÅ¡kovas pateikė atsakovui UAB ,,Heatoila“, duomenų apie tokį delspinigių užskaitymÄ iÅ¡skyrus minėtÄ prieraÅ¡Ä , kad toks užskaitymas galimas ateityje, irgi nėra. Atkreiptinas dėmesys, kad 2008 m. sausio 31 d. aktas dėl skolų suderinimo (2 t., 25 b. l.) patvirtina, kad tuo metu atsakovas UAB ,,Heatoila“ buvo skolingas ieÅ¡kovui 13 433,51 Lt. Nepriklausomai nuo to, kad pačiame minėtame akte pažymėta, jog įsiskolinimo sumos nurodytos neįskaitant delspinigių, iÅ¡ 2008 m. lapkričio 4 d.

įsiskolinimo ir delspinigių paskaičiavimo lentelės akivaizdu, jog jau 2007 m. gruodžio 31 d. buvo aišku, kad UAB ,,Heatoila“ ieškovui skolinga 16 161,26 Lt (1 t., 43 b. l.). Įrašas minėtame akte apie tai, kad įsiskolinimo sumos nurodomos neįskaitant delspinigių, palūkanų ar kitų pagal tarpusavyje pasirašytas sutartis, susitarimus ar teisės aktus privalomų mokėti įmokų sumų, leidžia pagrįstai manyti ir sutikti su apelianto teiginiais, jog ieškovas ne tik kad faktiškai neskaičiavo delspinigių, bet ir netaikė Sutarties 3.5 punkte numatytos tvarkos dėl gaunamų įmokų paskirstymo, jomis pirmiausia dengiant delspinigius.

Be to, iÅ¡ prie 2008 m. ieÅ¡kovo įmonės balanso pridėto 2008 m. gruodžio 31 d. pirkėjų skolų iÅ¡raÅ¡o (2 t., 61 b. l.), iÅ¡ kurio matyti, jog UAB ,,Heatoila“ skola yra 2002 726,41 Lt, akivaizdu, jog į 2008 m. savo įmonės balansÄ ieÅ¡kovas iÅ¡ atsakovų gautinų delspinigių sumų neįtraukė. IeÅ¡kovo atstovė pirmosios instancijos teisme taip pat paaiÅ¡kino, kad tiek 2007 m. gruodžio 31 d., tiek 2008 b. gruodžio 31 d. debitoriniuose įsiskolinimuose yra nurodyta tik pati skola, delspinigiai nenurodyti (2 t., 91 b. l.).Teisėjų kolegija pažymi, kad ieÅ¡kovas norėdamas užskaityti sumokėtÄ sumÄ kaip delspinigius, turėjo apskaičiuoti konkretų jų dydį ir apskaityti savo buhalterinėje apskaitoje iÅ¡raÅ¡ant apskaitos dokumentÄ , bei informuoti apeliantÄ apie esamÄ situacijÄ , įvardijant skolos dydį, atsiųsdamas jei ne sÄ skaitas faktÅ«ras tai bet ataskaitas, apie tokius delspinigių įskaitymus numatytas Sutarties 3.7 punkte.

Tai, kad Sutartis ir įstatymas numatė galimybę pirma eile įskaityti delspinigius, o po to pagrindinę skolÄ , neatleido ieÅ¡kovo nuo pareigos informuoti atsakovÄ UAB ,,Heatoila“ (teikti ataskaitas) apie tokius įskaitymus ir likusius įsiskolinimus, vadovaujantis minėta Sutarties nuostata bei remiantis Å¡alių bendradarbiavimo, kooperavimosi principais, suformuluotais CK 6.200 straipsnio 2 dalyje. Nurodyti duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad per visÄ sutartinių santykių laikotarpį iki 2008 m. lapkričio 4 d. pretenzijos pareiÅ¡kimo Å¡alys fiksuodavo tik pagrindinę skolÄ , o delspinigiai nebuvo skaičiuojami ir jie nebuvo įskaitomi į skolų suderinimo ar kitus Å¡alių rengiamus tarpusavio Å«kinių komercinių santykių apskaitos dokumentus.

Byloje esančių įrodymų visuma duoda pagrindÄ manyti, kad labiau tikėtinas yra faktas, jog tik prieÅ¡ pareikÅ¡damas minėtÄ pretenzijÄ skolininkui ir laiduotojui (1 t., 41-44 b. l.) ieÅ¡kovas vienaÅ¡aliÅ¡kai apskaičiavo delspinigius, gautus iÅ¡ UAB „Heatoila“ mokėjimus paskirstė pirmiausia delspinigiams, po to pagrindinei skolai apmokėti, Å¡iuos veiksmus užfiksuodamas 2011 m. lapkričio 4 d. įsiskolinimo ir delspinigių paskaičiavimo lentelėje. Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, kad ieÅ¡kovas ir atsakovas UAB ,,Heatoila“ (kreditorius ir skolininkas) tiek savo elgesiu, tiek ir veiksmais, praktikuodami ir toleruodami kitokiÄ negu nustatyta Å¡alių Sutartyje įmokų paskirstymo tvarkÄ , pakeitė Sutartyje iÅ¡reikÅ¡tÄ valiÄ dėl Å¡ios tvarkos.

Konstatuotina, kad visÄ Å¡alių sutartinių santykių buvimo laikÄ ieÅ¡kovas praktikavo įmokų paskirstymo tvarkÄ mokėjimus įskaitydamas pagrindinei skolai dengti ir tik prieÅ¡ pretenzijos atsakovams pateikimÄ bei ieÅ¡kinio teisme pareiÅ¡kimÄ iÅ¡ naujo paskirstė įmokas kita tvarka. Toks sutarties Å¡alies elgesys negali bÅ«ti laikomas sÄ Å¾iningu (CK 6.4 str., 6.200 str. 1 d.). Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ .

Dėl delspinigių dydžio ir jų paskaičiavimo Teisėjų kolegijos nuomone, tiek ieÅ¡kovo, tiek pirmosios instancijos teismo teiginiai, jog delspinigių negalima mažinti kadangi ieÅ¡kovas jau yra juos įskaičiavęs, klaidingi, neatitinkantys suformuotos teismų praktikos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas CK 6.73 straipsnio 2 dalies nuostatÄ jog netesybos nemažinamos kai jos jau sumokėtos yra pasisakęs, kad tai liečia tik tuos atvejus kai skolininkas geruoju sumoka kreditoriui sutartyje nustatytas netesybas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2005; 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-122/2009).

Kilus ginčui dėl netesybų dydžio, jį gali iÅ¡nagrinėti ir sprendimÄ priimti tik šį ginÄÄ sprendžiantis teismas, atsižvelgdamas į visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes ir vadovaudamasis įstatymu, siekdamas nepažeisti sutarties Å¡alių interesų pusiausvyros. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta galimybė sumažinti netesybas yra teismo diskrecinė teisė, kuriÄ teismas įgyvendina siekdamas užtikrinti, kad netesybos nebÅ«tų neprotingai didelės ir nesudarytų pagrindo Å¡aliai piktnaudžiauti teise.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieÅ¡kovas neįrodė, kad realiai įskaitydavo delspinigius, todėl delspinigiai skaičiuotini nuo sumos kuriÄ atsakovas buvo skolingas ieÅ¡kovui skolos pareikalavimo momentu (pretenzijos pareiÅ¡kimo momentu). Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog 0,3 proc. delspinigiai yra neprotingai dideli ir vertintini kaip lupikavimas, sprendė, kad delspinigiai turi bÅ«ti sumažinti iki 0,03 proc. už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ .

Å alys Å¡ios sprendimo dalies neginčijo. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad 0,03 proc. delspinigiai skaičiuotini nuo pretenzijos pareiÅ¡kimo momento, t. y. nuo 2011 m. lapkričio 4 d. Atkreiptinas dėmesys, kad paskutinėje sÄ skaitoje faktÅ«roje 979,19 Lt sumai (1 t., 38 b. l.) nurodoma, kad apmokėti atsakovas UAB ,,Heatoila“ jÄ privalo iki 2008 m. lapkričio 30 d., taip pat nurodoma, kad delspinigiai pradedami skaičiuoti atsakovui UAB ,,Heatoila“ neatsiskaičius per 5 dienas. Skaičiuodama ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistinÄ delspinigių sumÄ , teisėjų kolegija atsižvelgia ir į Å¡iÄ aplinkybę, taip pat atsižvelgia į periodiÅ¡kai atsakovo atliktas įmokas ieÅ¡kovui po 2008 m. lapkričio 4 d.

Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas atsakovui pateikė degalų iš viso už 848 562,48 Lt. Iki 2008 m. lapkričio 4 d. ieškovas turėjo būti apmokėjęs 847 583,23 Lt, tačiau buvo apmokėjęs tik 689 614,32 Lt, skolingas liko 157 968,91 Lt. Atsakovui 2008 m. gruodžio 4 d. sumokėjus ieškovui 8 000 Lt, nuo 2008 m. gruodžio 6 d. atsakovo UAB ,,Heatoila“ skola ieškovui buvo 150 948,10 Lt (157 968,91-8 000+979,19). Be to, atsakovas 2008 m. gruodžio 17 d. ieškovui sumokėjo 979,19 Lt, 2009 m. sausio 7 d. sumokėjo 5 000 Lt, 2009 m. vasario 6 d. sumokėjo 5 000 Lt, 2009 m. vasario 17 d. sumokėjo 48 008,30 Lt, 2009 m. kovo 5 d. sumokėjo 2 000 Lt, 2009 m. balandžio 17 d. sumokėjo 1 000 Lt, 2009 m. gegužės 25 d. sumokėjo 1 000 Lt, 2009 m. liepos 22 d. sumokėjo 5 000 Lt, 2009 m. gegužės 31 d. trišaliu skolų užskaitymo aktu ieškovui buvo sumokėta 31 075,20 Lt.

Bylos duomenimis, UAB ,,Heatoila“ 2009 m. liepos 22 d. sumokėjus 5 000 Lt, Å¡is atsakovas ieÅ¡kovui liko skolingas 51 885,41 Lt. Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, o taip pat į tai, kad atsakovas nepraÅ¡o taikyti senaties termino reikalavimo dėl delspinigių priteisimo, teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovas UAB ,,Heatoila“ ieÅ¡kovui liko skolingas 51 885,41 Lt skolos bei 12 858,41 Lt delspinigių, ir Å¡i suma solidariai turi bÅ«ti priteisiama iÅ¡ atsakovų. Dėl laidavimo sutarties apimties Laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimÄ ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (CK 6.76 str. 1 d.).

Laidavimas yra Å¡alutinė (akcesorinė) prievolė, todėl paprastai, kai pasibaigia pagrindinė prievolė arba ji pripažįstama negaliojančia, pasibaigia ir laidavimas (CK 6.76 str. 2 d.). Bendroji taisyklė yra tokia, kad kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariÄ jÄ prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 str.).Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad, visų pirma, V. J. laidavo tik 30 000 Lt apimtimi, antra, kad laidavimo sutartis baigėsi per du metus nuo sutarties sudarymo.IÅ¡ teismui pateiktos 2007 m. balandžio 17 d.

Laidavimo sutarties Nr. 84/007 (1 t., 19 b. l.) matyti, kad V. J. įsipareigoja atsakyti savo kilnojamu ir nekilnojamu turtu, jeigu naftos produktų pirkėjas UAB „Heatoila“, už kurį V. J. laiduoja, pagal 2007 m. balandžio 17 d. Sutartį Nr. 84 bei pagal priedus prie Å¡ios sutarties, nustatytomis sÄ lygomis ir tvarka, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies neatsiskaitys su UAB „Saurida“. Laidavimo sutarties 1.2 punkte buvo numatyta solidarioji abiejų atsakovų atsakomybė prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ . Aplinkybė, kad Sutarties 3.1 punkte buvo nurodytas 30 000 Lt įsiskolinimo limitas, pati savaime neleidžia manyti, kad V.

J. laidavo už tam tikrÄ sumÄ , be to, tokius apelianto teiginius paneigia tai, jog Laidavimo sutartyje jokia konkreti skolos suma, už kuriÄ laiduoja V. J. , nebuvo įvardinta. Laidavimo sutarties 1.5 punkte nurodyta, kad laiduotojo atsakomybė pagal Sutartį jos galiojimo metu neribojama jokia suma, tačiau bet kokiu atveju laiduotojo atsakomybės suma negali bÅ«ti didesnė nei skolininko neįvykdytų arba netinkamai įvykdytų prievolių suma, įskaitant ir netesybas, pagal pagrindinę sutartį. Laidavimo sutarties 2.4 punktas patvirtina anksčiau minėtÄ 1.5 punkto sÄ lygÄ , t. y. nurodo, kad laiduotojas privalo skolininkui neįvykdžius visos arba dalies, įskaitant ir netesybas, prievolės pagal pagrindinę sutartį, įvykdyti tokiÄ skolininko prievolę.

Taigi, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, iš Laidavimo sutarties 1.1, 1.2, 1.3, 1.4 ir 1.5 punktų turinio ir prasmės akivaizdu, kad laiduotojas V. J. solidariai su skolininku UAB „Heatoila“ atsako už visas prievoles, susijusias su 2007 m. balandžio 17 d. kuro pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 84 vykdymu. Atsakovas V. J. niekada nekėlė klausimo dėl Laidavimo sutarties pakeitimo ar laidavimo apimties patikslinimo – tokių išvadų šis atsakovas neneigė ir teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu (2 t., 36 b. l.).

CK 6.88 ir 6.89 straipsniuose nustatyti terminuoto ir neterminuoto laidavimo pabaigos terminai. Kai laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiÅ¡ko paskolos grÄ Å¾inimo, tai CK 6.89 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas netaikomas. Tokia laidavimo sutartyje nustatyta sÄ lyga neprieÅ¡tarauja CK nuostatoms, yra teisėta, todėl, atsižvelgiant į sutarties laisvės ir Å¡alių dispozityvumo principÄ , sutarties Å¡alims sukuria atitinkamas teises ir pareigas (CK 1.136, 6.3 str., 6.70 str. 1 d., 6.156 str. 4, 5 d.).

Be to, laidavimo galiojimo iki visiÅ¡ko užtikrintos prievolės įvykdymo nustatymas atitinka laidavimo kaip akcesorinės (papildomos, Å¡alutinės ir nuo pagrindinės prievolės priklausančios) prievolės pobÅ«dį. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad Å¡alių susitarimas, kad laidavimas galioja iki visiÅ¡ko prievolės įvykdymo, turi bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai, nes kiekvienu atveju laiduotojas turi žinoti, kokiÄ atsakomybę jis prisiima suteikdamas kito asmens kreditoriui laidavimÄ ir užtikrindamas skolininko prievolę.

Atitinkamai ir kreditorius žino, kokia apimtimi ir terminais atsako laiduotojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2009; 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009). Atsižvelgdama į kasacinio teismo praktikÄ ir pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumento, kad laidavimo sutarties terminas yra pasibaigęs ieÅ¡kovui per du metus nuo laidavimo sutarties sudarymo nesikreipus į teismÄ (CK 6.89 str.1d.), teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip pagrįstai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ Laidavimo sutarties 3.1, 3.2, 3.3 punktų matyti, kad sutarties Å¡alys, atsižvelgdamos į CK 6.89 straipsnio nuostatas, atskirai aptarė laidavimo sutarties galiojimÄ , ir nustatė, kad laidavimas pagal 2007 m. balandžio 17 d. laidavimo sutartį Nr. 84/007 prasideda įsigaliojus Laidavimo sutarčiai ir pasibaigia, kai visos skolininko UAB „Heatoila“ prievolės pagal kuro pirkimo-pardavimo sutartį yra pilnai ir tinkamai įvykdytos.

Remdamasi tuo, kad iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieÅ¡kovo reikalavimÄ skolÄ , delspinigius ir procesines palÅ«kanas priteisti solidariai iÅ¡ abiejų atsakovų.Ä® esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ dėl ieÅ¡kovo materialiųjų reikalavimų tenkinimo masto, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas (CPK 93 str. 5 d.).

Proporcingai pareikÅ¡tiems ir patenkinamiems piniginiams reikalavimams ieÅ¡kovui atlygintina 17,6 proc. jo turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme. IeÅ¡kovo iÅ¡laidas nagrinėjant bylÄ pirmÄ ja instancija sudarė žyminis mokestis už ieÅ¡kinį bei iÅ¡laidos už advokato teisinę pagalbÄ , todėl, patenkinus ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovų priteistina 17,6 proc. Å¡ių iÅ¡laidų (1 352 Lt žyminio mokesčio ir 408 Lt atstovavimo iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme).

Atsakovui V. J. iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 82,4 proc. atstovavimo iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme (2 204 Lt). Proporcingai patenkintiems reikalavimams, iÅ¡ Å¡alių valstybei priteisiamos procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidos pirmosios instancijos teisme.Apeliacinį skundÄ patenkinus iÅ¡ dalies (70,5 proc.), žyminio mokesčio (5 384 Lt) sumokėjimas Å¡alims turėtų bÅ«ti paskirstomas taip: ieÅ¡kovas turėtų sumokėti 3 796 Lt už apeliacinį skundÄ mokėtino žyminio mokesčio, o atsakovas V.

J. – 1 588 Lt. Apeliantas, pateikdamas skundÄ , sumokėjo 2 000 Lt, pirmosios instancijos teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartimi atsakovui V. J. buvo atidėtas likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimas už apeliacinį skundÄ iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo (2 t., 139 b. l.). Dėl to į valstybės biudžetÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisiama 3 384 Lt, o atsakovui V. J. iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisiama 412 Lt. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a :

             Šiaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 10 d. sprendimÄ pakeisti jį iÅ¡dėstant taip:„IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų UAB ,,Heatoila“ (į. k. 300565650) ir V. J. (a. k. XXXXXXXXXXXX) ieÅ¡kovui UAB „Saurida“ (į. k. 266916280) 51 885,41 Lt (penkiasdeÅ¡imt vienÄ tÅ«kstantį aÅ¡tuonis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt penkis litus 41 centÄ ) skolos, 12 858,41 Lt (dvylika tÅ«kstančių aÅ¡tuonis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis litus 41 centÄ ) delspinigių, 8,28 procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos 64 743,82 Lt sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme, t. y. nuo 2010 m. balandžio 29 d., iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo.

Likusioje dalyje UAB „Saurida“ ieškinį atmesti.Priteisti iš atsakovų UAB ,,Heatoila” (į. k. 300565650) ir V. J. (a. k. XXXXXXXXXXXX) iš kiekvieno po 880 Lt (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų ieškovui UAB „Saurida“ (į. k. 266916280), ir po 6 Lt (šešis litus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.             Priteisti iš ieškovo UAB „Saurida“ (į. k. 266916280) 2 204 Lt (du tūkstančius du šimtus keturis litus) bylinėjimosi išlaidų atsakovui V.

J. (a. k. XXXXXXXXXXXX) ir 58 Lt (penkiasdešimt aštuonis litus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.“Priteisti iš ieškovo UAB „Saurida“ (į. k. 266916280) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme: 3 384 Lt (tris tūkstančius tris šimtus aštuoniasdešimt keturis litus) valstybei ir 412 Lt (keturis šimtus dvylika litų) atsakovui V. J. (a. k. XXXXXXXXXXXX). Teisėjai                                                                               Audronė Jarackaitė                                                                               Marytė Mitkuvienė                                                                               Nijolė Piškinaitė