fce8d280-7c72-4c7a-87f7-b3ee30aec62a · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-2594-386/2016Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01347-2016-9Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21(S) KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugsėjo 8 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Laimutė Jokubauskaitė, sekretoriaujan Renatai Å arkauskienei,           2016 m. rugpjūčio 22 d. teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

S. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas nustatė: PareiÅ¡kėjas A. S. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) skundu (b. l. 3-4) praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK), 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjas savo reikalavimÄ grindžia tuo, kad atskirais laikotarpiais nuo 2015 m. lapkričio 26 d. iki 2016 m. (mėnuo nenurodytas) Klaipėdos AVPK areÅ¡tinėje buvo laikomas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis, prilygstančiomis žmogaus kankinimui.

PareiÅ¡kėjo teigimu, buvo laikomas perpildytose kamerose neužtikrinant vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto reikalavimų, kamerose buvo Å¡alta, drėgna, o tualetai buvo atviri, be durų ir užuolaidų. Teigia, jog dėl kameros ploto trÅ«kumo kildavo konfliktai. Neturtinė žala pasireiÅ¡kė jo iÅ¡gyvenimais, patirtais nepatogumais, dvasiniais ir emociniais sukrėtimais.             Klaipėdos AVPK, atstovaujantis atsakovÄ Lietuvos valstybę, atsiliepime (b. l. 11-16) praÅ¡o pripažinti pažeistÄ pareiÅ¡kėjo teisę į Lietuvos Respublikas teisės aktais nustatytas kardomojo kalinimo sÄ lygas ir pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ .Atsiliepime nurodo, kad pareiÅ¡kėjas Klaipėdos AVPK areÅ¡tinėje periodiÅ¡kai buvo laikomas nuo 2015-11-25 iki 2016-06-27.

Pripažįsta, kad 2 paras iÅ¡ 47 parų teisės aktais nustatytas minimalus plotas, turintis tekti vienam areÅ¡tinės kameroje laikomam asmeniui, buvo nežymiai pažeistas. Visais atvejais areÅ¡tinės administracija stengiasi užtikrinti, kad asmeniui tektų ne mažesnis nei nustatytas minimalus asmeniui tenkantis kameros plotas, o nesant realios galimybės to padaryti, stengiamasi veikti taip, kad asmens laikymo ankÅ¡toje kameroje trukmė bÅ«tų kaip įmanoma trumpesnė. AreÅ¡tinės kamerose laikomi asmenys yra kviečiami pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus, etapuojami į teismus, todėl toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per tÄ pačiÄ parÄ nėra stabilus.

Tokios aplinkybės turi įtakos vienam asmeniui tenkančios ploto normos kameroje kaitai, nes daliai asmenų išvykus, likusiems kameroje asmenims tenka daugiau kameros bendro ploto. Įvertinant tai, teisės aktais nustatyto minimalaus ploto, turinčio tekti vienam areštinės kameroje laikomam asmeniui, galimas pažeidimas yra nežymus ir neintensyvus.Teigia, kad asmenys, laikomi areštinėje, patys dažnai tyčia niokoja patalpas, gadina inventorių. Siekiant, kad areštinės patalpos atitiktų keliamus reikalavimus atsakovo atstovas areštinės kamerose periodiškai atlieka einamuosius patalpų remonto darbus, t. y. perdažo nuniokotas lubas, sienas, grindis, atstato nugriautas pertvaras, remontuoja arba keičia kamerų inventorių.

Klaipėdos AVPK areÅ¡tinė atitinka visus tokios paskirties patalpoms keliamus reikalavimus bei yra pripažinta tinkama eksploatacijai. Nurodo, kad Klaipėdos visuomenės sveikatos centro patikrinimais Klaipėdos AVPK areÅ¡tinės kamerose pažeidimų nenustatyta. Tam tikras areÅ¡tinėje patalpintų asmenų privatumo apribojimas yra neiÅ¡vengiama sulaikymo ar kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais bei saugiu vykdymu. Pažymi, kad asmenims nėra uždrausta naudojantis tualetu naudoti kameroje esantį audinį, Å¡irmÄ , siekiant padidinti privatumo tualete lygį.Teigia, kad neturi duomenų, kad pareiÅ¡kėjo buvimo Klaipėdos AVPK areÅ¡tinėje metu jis kokiu nors bÅ«du (žodžiu ar raÅ¡tu) bÅ«tų skundęsis administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl pažeidžiamų ar pažeistų pareiÅ¡kėjo teisių.

PareiÅ¡kėjas neįrodė, kad patyrė skunde nurodytus iÅ¡gyvenimus, fizinius nepatogumus, papildomÄ diskomfortÄ bei gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį. PareiÅ¡kėjas neįrodė, kuo yra grindžiama reikalaujama suma (žala). PareiÅ¡kėjas ar jo atstovas ir atsakovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai. Atsakovo atstovas prašė bylÄ nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant.

PraÅ¡ymų atidėti bylos nagrinėjimÄ negauta. Byloje pakanka raÅ¡ytinių duomenų iÅ¡nagrinėti jÄ iÅ¡ esmės, todėl vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) (redakcija galiojusi iki 2016-07-01) 78 straipsnio 3 dalimi, 79 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėta iÅ¡ esmės raÅ¡ytinio proceso tvarka. Teismas konstatuoja: Å i administracinė byla nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) (1999-01-14 įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016-07-01, nes byla pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalis, 8 straipsnio 1 dalis).Nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl neturtinės žalos, kuriÄ , pareiÅ¡kėjo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų laikymo sÄ lygų Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinėje, atlyginimo priteisimo.

Dėl civilinės atsakomybės sÄ lygų Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnį žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad Å¡iame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiÅ¡kia bet kokį vieÅ¡osios teisės subjektÄ (valstybės ar savivaldybės institucijÄ , pareigÅ«nÄ , valstybės tarnautojÄ ar kitokį Å¡ių institucijų darbuotojÄ ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė). Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda, esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ .Pažymėtina, kad pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas. Tam, kad bÅ«tų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu. Dėl minimalaus kameros ploto dydžio neužtikrinimo Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas savo teisių pažeidimÄ kildina inter alia iÅ¡ jo laikymo kamerose, kuriose vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų.

Saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos sudarymas – pagrindinis reikalavimas, kurį valstybė privalo užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims. Minimalaus gyvenamosios patalpos ar kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios aplinkos prielaida.Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog asmenys, kuriems paskirtas suėmimas, iki jų pasiuntimo į tardymo izoliatorių gali būti laikomi teritorinės policijos įstaigos areštinėje, tačiau ne ilgiau kaip penkiolika parų.

Suimtieji ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimu arba teismo nutartimi iš tardymo izoliatoriaus gali būti perkelti (uždaryti) ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti ar dėl bylų nagrinėjimo teisme į teritorinės policijos įstaigos areštinę, tačiau ne ilgiau kaip penkiolika parų. Toks laikymas teritorinės policijos įstaigos areštinėje turi būti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nebereikalinga. Šiems asmenims taikomos šio įstatymo, išskyrus 23, 25, 26, 28, 40-43 straipsnius, nuostatos.

Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių vidaus tvarkos taisykles tvirtina vidaus reikalų ministras, suderinęs su teisingumo ministru. Å io įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog vykdant suėmimÄ draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ . Minėto įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas.AreÅ¡tinių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-06-18 įsakymu Nr. 182, 7 punkte nurodyta, jog areÅ¡tinės savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teisės aktais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Ministro Pirmininko potvarkiais, teisingumo ministro ir Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymais, kitais teisės aktais ir Å¡iomis taisyklėmis.

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 80 punktas nustato, kad policijos areÅ¡tinių kamerose turi bÅ«ti užtikrintos reikiamos gyvenimo ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatytus sanitarijos ir higienos reikalavimus. Vienam policijos areÅ¡tinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali bÅ«ti mažesnis kaip 5 kvadratiniai metrai (sanitarinio mazgo plotas į bendrÄ gyvenamÄ jį plotÄ neįskaičiuojamas).Klaipėdos AVPK vieÅ¡osios tvarkos tarnybos areÅ¡tinės (skyriaus teisėmis) virÅ¡ininko 2016-06-28 tarnybiniame praneÅ¡ime Nr. 30-PR2-12302 (b. l. 17-18) pateiktais duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas pažeidžiant Taisyklių 80 punktÄ (vienam asmeniui plotas bÅ«davo mažesnis nei 5 kv. m.) buvo laikomas nuo 2015-11-25 iki 2015-11-27 (kameroje Nr. 3, kurios bendras plotas 15,27 kv. m, neįskaičiuojant sanitarinio mazgo ploto, laikyti 3 asmenys, vienam asmeniui teko 4,69 kv. m.).

PareiÅ¡kėjas nuo 2015-11-27 iki 2015-12-02 buvo laikomas kameroje Nr. 24, kurios plotas 19,50 kv. m., laikyti 3 asmenys. IÅ¡ Å¡ių aplinkybių matyti, jog pareiÅ¡kėjas mažiau nei 2 paras laikytas pažeidžiant Taisyklių 80 punktÄ (vienam asmeniui plotas buvo mažesnis nei 5 kv. m.), pareiÅ¡kėjas Klaipėdos AVPK areÅ¡tinėje viso buvo laikomas 47 paras. Pažymėtina, jog Å¡is pažeidimas buvo ypač nežymus. Dėl kitų sveikatos saugos reikalavimų neužtikrinimo Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas buvimo Klaipėdos AVPK areÅ¡tinėje metu, ar kitu laiku kokiu nors bÅ«du (žodžiu ar raÅ¡tu) bÅ«tų skundęsis atsakovo atstovo administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl pažeidžiamų ar pažeistų pareiÅ¡kėjo teisių.

PareiÅ¡kėjas apie jo nurodomus pažeidimus įrodymų nepateikia. Todėl teismas, vertindamas pareiÅ¡kėjo skundo argumentų pagrįstumÄ bei atsakovo atstovo atsikirtimus į pareikÅ¡tÄ skundÄ , vadovaujasi byloje pateiktais Klaipėdos visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktais (b. l. 29-37).    Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinta higienos norma (toliau tekste - HN 134:2015), kuri nuo 2015-11-01 pakeitė HN:2009.

Higienos normos HN 134:2015 3 punkte įtvirtinta, kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais.    Klaipėdos AVPK areštinė (Jūros g.

1) atitiko Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002-05-17 įsakymu Nr. 215 „Dėl Lietuvos Respublikos higienos normos HN 37:2002 ”Areštinės. Įrengimo bei eksploatavimo taisyklės“ nustatytus reikalavimus, kurie Klaipėdos AVPK areštinėje taikomi ir pareiškėjo būvimo joje metu. 2009-09-29 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V- 820 „Dėl Lietuvos Respublikos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau tekste - ir HN:2009) patvirtintos higienos normos 2 punkte yra įtvirtinta, kad veikiančioms policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos HN 37: 2009 reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Klaipėdos AVPK areštinė atitiko visus tokios paskirties patalpoms keliamus reikalavimus bei veikė pripažinta tinkama eksploatacijai. Klaipėdos visuomenės sveikatos centras atliko Klaipėdos AVPK areštinės patikrinimus, surašė 2015-04-13, 2015-10-08 (dėl areštinės adresu Jūros g. 1, Klaipėda) ir 2016-04-11 (dėl areštinės adresu Kauno g. 6, Klaipėda) patikrinimo aktus. Patikrinimo aktais konstatuota, kad: nuo lubų tinkas nebyra, pelėsio nėra; natūrali, dirbtinė ir naktinė apšvieta neatitiko HN 37:2009 reikalavimų, tačiau natūralios apšvietos bei dirbtinio apšvietimo sistemos pakeitimui reikalinga atlikti pastato rekonstrukcijos darbus, todėl šios neatitiktys nevertintinos kaip pažeidimai; kamerose yra skaidraus stiklo langai, langai atidaromi, taip užtikrinama papildoma ventiliacija; kamerų grindų, sienų vidaus apdailai panaudotos medžiagos yra lengvai valomos ir dezinfekuojamos; kamerose ir kitose areštinės patalpose yra įrengtas centrinis šildymas, oro temperatūra ir santykinė drėgmė atitinka galiojančių higienos normų reikalavimus; kameroje esantis sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios paskirties ploto atskirtas 120-130 cm aukščio pertvara kaip ir reglamentuoja HN 37: 2009 20 punkto nuostata, tikrinimo metu buitiniu parazitu kamerose nepastebėta.

Tam tikras areštinėje patalpintų asmenų privatumo apribojimas yra neišvengiama sulaikymo ar kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais bei saugiu vykdymu (b.l. 29-32). Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimų vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ areštinėje adresu Kauno g. 6, Klaipėda nenustatyta (b.l. 36-37).       2015-12-22 buvo patikrintos naujai pastatytos Klaipėdos AVPK areštinės patalpos Kauno g. 6, Klaipėda.

Nustatyta, kad Klaipėdos AVPK naujosios areÅ¡tinės patalpos atitinka keliamus reikalavimus ir gali bÅ«ti eksploatuojamos (2015-12-22 aktas Nr. 30-IL-16783 „Dėl areÅ¡tinės patalpų pridavimo eksploatacijai“). Vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015-12-28 įsakymu Nr. 5-V-1186 „Dėl leidimo pradėti eksploatuoti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinę“, 2015-12-28 pradėtos eksploatuoti naujai pastatytos areÅ¡tinės patalpos. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamentas 2016-04-04 atliko patikrinimÄ ir 2016-04-11 patikrinimo akte Nr. PA.3-8 (18.4.1.3.12) konstatavo, kad Klaipėdos AVPK areÅ¡tinėje, esančioje Kauno g. 6, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ pažeidimų (tikrinimo apimtyje) nenustatyta.      PareiÅ¡kėjas skunde nenurodo kokioje areÅ¡tinėje bÅ«nant buvo pažeidžiamos jo teisės, tačiau atsižvelgiant į tai, kad Klaipėdos AVPK areÅ¡tinė Kauno g. 6 pradėta eksploatuoti 2015-12-28, prieÅ¡ tai komisijai, kurios sudėtyje buvo ir Klaipėdos visuomenės sveikatos centro atstovai, įvertinus jos atitikimÄ galiojančių teisės aktų reikalavimus bei 2016-04-04 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamentui atlikus patikrinimÄ , kurio metu pažeidimų (tikrinimo apimtyje) nenustatyta, nėra pagrindo manyti, kad pareiÅ¡kėjo teisės galėjo bÅ«ti pažeistos jo laikymo Klaipėdos AVPK areÅ¡tinėje, esančioje Kauno g. 6, metu.     Pagal higienos normos HN 37:2009 reikalavimus kamerose įrengti sanitariniai mazgai sudaro sÄ lygas jais nekliudomai naudotis, užtikrina privatumÄ , nežemina žmogaus garbės ir orumo.

Tam tikras areÅ¡tinėje patalpintų asmenų privatumo apribojimas (sanitariniame mazge nesant pertvaros savo aukščiu siekiančios vidutinį žmogaus Å«gį (180 cm) ir galimybę visiÅ¡kai pasislėpti už durų, užuolaidos ar pan. yra neiÅ¡vengiama sulaikymo ar kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais bei saugiu vykdymu. Kiekvienam asmeniui, suabejojusiam dėl esamo privatumo naudojantis tualetu, nėra uždrausta tuo metu (esant tualete) panaudoti kameroje esantį audinį (Å¡irmÄ , užuolaidÄ 120-130 cm aukščio) galintį padidinti privatumo lygį, taip iÅ¡laikant subalansuotÄ Atsakovo atstovo teisių ir pareigų pusiausvyrÄ tarp pareigos užtikrinti saugų asmens buvimÄ areÅ¡tinėje ir teisės vykdyti areÅ¡tinėje esančio asmens elgesio kontrolę (Suėmimo vykdymo įstatymo 9 straipsnio 1 dalis, 9 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 9 straipsnio 3 dalis, galiojusios Instrukcijos 39 punktas, 40 punktas, galiojančios Instrukcijos 37 punktas, 38 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kad minimais teisės aktais yra nustatyta privaloma nuolatinė asmenų, laikomų areÅ¡tinėje, priežiÅ«ra ir kontrolė, sanitarinio mazgo įrengimas negali užtikrinti visiÅ¡ko privatumo (2016-01-19 LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A-7-143/2016). Uždaro sanitarinio mazgo ne įrengimas negali bÅ«ti laikomas pakankamu faktu valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nes teisės aktuose nėra nustatyta konkreti pareiga įrengti uždarÄ sanitarinį mazgÄ , todėl tokio neįrengimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2008-04-16 sprendime byloje Nr. A444-619/2008 yra pažymėjusi, kad teisės aktuose nesant nustatytos konkrečios pareigos, veikimas nepažeidžant teisės aktų pats savaime nėra neteisėtas veikimas.     Pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjas Klaipėdos AVPK areÅ¡tinėje buvo laikomas tokiomis pat sÄ lygomis kaip ir kiti asmenys, nėra duomenų, kad jis bÅ«tų kankintas, bÅ«tų pablogintos jo buvimo areÅ¡tinėje sÄ lygos, žeminama garbė ir orumas ir tai tiesiogiai nėra susiję su pareigÅ«nų, dirbančių areÅ¡tinėje, veiksmais.Konstatuotina, jog Å¡iais aspektais pareiÅ¡kėjo teisės nebuvo pažeistos.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų nustatytais atvejais. Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis, antisanitarinėmis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota ir EŽTT praktikoje (pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871//02).

EŽTT 2011-01-25 sprendime (byloje Elefteriadis prieÅ¡ RumunijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 38427/05) yra konstatavęs, kad valstybės, nepriklausomai nuo finansinių ar kitokių sunkumų, privalo organizuoti savo kalėjimų sistemÄ taip, kad bÅ«tų užtikrinta pagarba kalinių orumui. Ta aplinkybė, kad kalėjimas yra perpildytas ir jame trÅ«ksta vietų, neatleidžia kalėjimo administracijos nuo pareigos pasirÅ«pinti kalinio sveikata. Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalį, atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.

Å i nuostata teismų praktikoje aiÅ¡kinama, kaip įpareigojanti teismÄ ne tik patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ , bet ir pripažinus jį pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo bÅ«do (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1281/2013, 2013 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013).Asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sÄ lygų, teisės gali bÅ«ti apginamos dviem bÅ«dais:

1) teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimÄ ; arba 2) už patirtÄ skriaudÄ atlyginant pinigine kompensacija. Teismai, vertindami asmenų, kalinimų teisės aktų neatitinkančiomis sÄ lygomis, patirtÄ neturtinę žalÄ , atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiÅ¡kėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sÄ moningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiÅ¡kėjui; į bendrÄ Å¡alies ekonominę situacijÄ ; į pragyvenimo lygį (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-588-858/2015);

į piliečių bendrÄ materialinį lygį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011). Taip pat, atsižvelgiama ir į teismų panaÅ¡iose bei analogiÅ¡kose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, kadangi tik taip gali bÅ«ti įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principai. Teismas, atsižvelgdamas į minėtÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , į nustatytas faktines aplinkybes bei remdamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydis gali bÅ«ti įvertintas 8 € dėl minimalaus kameros ploto dydžio neužtikrinimo mažiau nei dvi paras ir tik nežymiai trÅ«kstant reikiamo ploto.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija galiojusi iki 2016-07-01) 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija galiojanti nuo 2016-07-01) 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, nusprendžia: PareiÅ¡kėjo A. S. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti A. S., gim. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 8 (aÅ¡tuonis) € neturtinei žalai atlyginti.Kitoje dalyje skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja                                                                                          Laimutė Jokubauskaitė