Lithuanian court dismisses claim for non-pecuniary damages regarding detention conditions citing lack of evidence.
Legislator summary
AI generatedThe Panevėžys Regional Administrative Court dismissed the plaintiff's claim for 1,000 EUR in non-pecuniary damages alleging poor detention conditions. While the plaintiff argued that food was served through small window holes violating hygiene rules, the defendant provided evidence that food was delivered in insulated containers and served in a separate kitchen. The court rejected the claim because the plaintiff failed to prove specific violations of legal standards regarding food service or other detention conditions. Consequently, the court found no unlawful conduct by the detention facility authorities to establish civil liability.
Legislator headnote
AI generatedLietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsnis; 88 straipsnio 1 punktas; 132 straipsnio 1 dalis; 133 straipsnis: Civilinė atsakomybė už neturtinę žalą kalinimo įstaigoje kyla tik įrodant konkrečius teisės aktų pažeidimus ir pareigūnų veiksmų neteisėtumą.
Keywords
AI generatedCited Legislation
AI generatedFull text
?AdministracinÄ byla NrAdministracinÄ byla Nr. I-438-739/2017 Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00167-2017-1 Procesinių sprendimų kategorijos: 20.1.; 20.2.1.1.; 20.2.1.2.; 20.2.3.2.; 55.1.3. (S) PANEVÄŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. rugpjÅ«Äio 17 d. PanevÄžys PanevÄžio apygardos administracinio teismo teisÄja Dalia PranckienÄ, vieÅ¡ame teismo posÄdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo I.
G. skundÄ dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai PanevÄžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato. Teismas n u s t a t Ä : pareiÅ¡kÄjas I. G.s(toliau â ir pareiÅ¡kÄjas) skundu kreipÄsi į administracinį teismÄ ir praÅ¡Ä iÅ¡ atsakovÄs Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos PanevÄžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau â ir PanevÄžio AVPK, ir atsakovÄs atstovas), priteisti 1000 Eur neturtinÄ Å¾alÄ , atsiradusiÄ dÄl jo laikymo netinkamomis sÄ lygomis PanevÄžio AVPK VieÅ¡osios tvarkos biuro AreÅ¡tinÄs ir konvojaus skyriaus areÅ¡tinÄje (toliau â ir PanevÄžio AVPK areÅ¡tinÄ, ir areÅ¡tinÄ) (b. l. 2-8).
PareiÅ¡kÄjas skunde nurodÄ, kad buvo laikomas PanevÄžio AVPK areÅ¡tinÄs kamerose netinkamomis, žmogaus orumÄ Å¾eminanÄiomis sÄ lygomis. PareiÅ¡kÄjo teigimu, gyvenamojoje patalpoje nebuvo prižiÅ«rÄtojo iÅ¡kvietimo mygtuko, dÄl ko tekdavo ilgai belstis į geležines duris. Tokiu bÅ«du nebuvo užtikrintas saugumas areÅ¡tinÄje laikomiems asmenims. NurodÄ, kad areÅ¡tinÄje jam nebuvo užtikrinta teisÄ pasivaikÅ¡Äioti kiemelyje. PažymÄjo, kad areÅ¡tinÄs kamerose įrengtas sanitarinis mazgas neatitiko teisÄs aktuose nustatytų reikalavimų ânebuvo užtikrinimas privatumas naudojantis tualetu; sanitariniame mazge nebuvo atskiros patalpų oro Å¡alinimo sistemos; nebuvo tualeto reikmenų spintelÄs, veidrodžio.
NurodÄ, kad areÅ¡tinÄs kamerose nebuvo Å¡ilto vandens, o pasinaudoti duÅ¡e Å¡iltu vandeniu bÅ«davo leidžiama vienÄ kartÄ per savaitÄ po 15 minuÄių, dÄl ko nebuvo sudaryta galimybÄ palaikyti asmeninÄ higienÄ .Taip pat pareiÅ¡kÄjas nurodÄ, kad areÅ¡tinÄs kamerose nebuvo užtikrintos tinkamos vÄdinimo sÄ lygos â jis negalÄjo pilnai atsidaryti lango, nes tai padaryti trukdÄ ant langų įrengtos grotos. Be to pareiÅ¡kÄjas tvirtino, kad areÅ¡tinÄs kamerose buvo netinkamai įrengtas apÅ¡vietimas â kamerose įrengtos lempos buvo per ryÅ¡kios, nuo jų skaudÄdavo galvÄ ir akis, o natÅ«ralus apÅ¡vietimas buvo nepakankamas.
PareiÅ¡kÄjas teigÄ, kad areÅ¡tinÄje nebuvo užtikrintos tinkamos ir higieniÅ¡kos sÄ lygos pavalgyti â maistas tiekiamas į kamerÄ per kameros duris. PareiÅ¡kÄjo teigimu, teisÄs aktų reikalavimus atitinkanÄių sÄ lygų nesudarymas areÅ¡tinÄs kamerose, lÄmÄ jo neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, o tai yra pagrindas priteisti neturtinÄs žalos atlyginimÄ (b. l. 2-8). Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujantis PanevÄžio AVPK atsiliepimu praÅ¡Ä pareiÅ¡kÄjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 18-22).
PanevÄžio AVPK nurodÄ, kad pareiÅ¡kÄjas PanevÄžio AVPK areÅ¡tinÄje buvo laikomas nuo 2012 m. gruodžio 14 d. iki 2012 m. gruodžio 17 d.; nuo 2013 m. sausio 14 d. iki 2013 m. sausio 18 d.; nuo 2013 m. vasario 11 d. iki 2013 m. vasario 13 d. ir nuo 2017 m. sausio 30 d. iki 2017 m. vasario 2 d. Nesutikdamas su pareiÅ¡kÄjo skunde iÅ¡dÄstytais argumentais, atsakovas teigÄ, kadPanevÄžio AVPK areÅ¡tinÄs kamerose sanitarinių mazgų įrengimas atitinka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsÄjo 29 d.
įsakymu Nr. V-820 patvirtintų Lietuvos higienos normos HN 37:2009 âPolicijos areÅ¡tinÄs: bendrieji sveikatos saugos reikalavimaiâ (toliau - Higienos norma HN 37:2009)nuostatas, o 2015 m. rugpjÅ«Äio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 âLaisvÄs atÄmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimaiâ sanitarinio mazgo įrengimui specialių reikalavimų nenumato (toliau - Higienos norma 134:2015). NurodÄ, kad teisÄs aktai nenumato reikalavimo, kad areÅ¡tinÄs kamerose bÅ«tų įrengi signalizacijos mygtukai.
PažymÄjo, kad areÅ¡tinÄs pareigÅ«nai yra įpareigoti jokiu bÅ«du nepalikti posto, kol jų nepakeis kitos pamainos pareigÅ«nai. Tvirtino, kad visada yra reaguojama į bet kokį triukÅ¡mÄ , iÅ¡aiÅ¡kinamos triukÅ¡mo priežastys, todÄl mano, kad pareiÅ¡kÄjo skunde minimi teiginiai, kad nÄra jokių galimybių iÅ¡sikviesti policijos pareigÅ«no, neatitinka tikrovÄs. AreÅ¡tinÄs kamerose laikomi asmenys pareigÅ«nÄ gali iÅ¡sikviesti pabelsdami į kameros duris. Toks beldimas areÅ¡tinÄs poste dirbanÄiam pareigÅ«nui yra girdimas ir į tokį beldimÄ yra visada sureaguojama, tai yra, visada yra prieinama iÅ¡siaiÅ¡kinti beldimo priežastis.
DÄl vÄdinimo sÄ lygų areÅ¡tinÄje nurodÄ, kad areÅ¡tinÄje kamerų langai atsidaro, taip pat areÅ¡tinÄs kameros vÄdinamos mechaninÄs ventiliacijos bÅ«du. NurodÄ, kad dar 2005 metais ir 2013 metais, atlikus PanevÄžio AVPK areÅ¡tinÄs remonto darbus, buvo sumontuota moderni vÄdinimo sistema. Be to, pareiÅ¡kÄjo teiginius dÄl netinkamos ventiliacijos paneigia ir PanevÄžio visuomenÄs sveikatos centro patikrinimo aktai.NurodÄ, kad visose areÅ¡tinÄs kamerose yra skaidraus stiklo langai, įrengtas dirbtinis dieninis ir naktinis apÅ¡vietimas.
Patikrinimų metuPanevÄžio visuomenÄs sveikatos centras nÄra konstatavÄs pažeidimų dÄl apÅ¡vietimo sÄ lygų areÅ¡tinÄs kamerose. DÄl pasivaikÅ¡Äiojimų nurodÄ, kad teisÄ vienÄ valandÄ kasdien pasivaikÅ¡Äioti pareiÅ¡kÄjui buvo suteikiama, taÄiau pareiÅ¡kÄjas Å¡ia teise dažnai pats atsisakydavo pasinaudoti, todÄl mano, kad Å¡iuo aspektu reiÅ¡kiami pareiÅ¡kÄjo nusiskundimai yra nepagrįsti.PažymÄjo, jog teisÄs aktuose nÄra numatyta, kad Å¡iltas vanduo bÅ«tų tiekiamas į areÅ¡tinÄs kameras.
Higienos normos įtvirtina, kad policijos areÅ¡tinÄse laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybÄ ne reÄiau kaip vienÄ kartÄ per savaitÄ nusiprausti duÅ¡e.Tokia teisÄ pareiÅ¡kÄjui visada buvo užtikrinama. DÄl maitinimo sÄ lygų areÅ¡tinÄje nurodÄ, kad pareiÅ¡kÄjas areÅ¡tinÄje bÅ«davo maitinamas Å¡iltu maistu 3 kartus per dienÄ . Iki 2015 m. sausio 1 d. maistÄ tiekdavo UAB âSidabrinÄ taurÄâ, o nuo 2015 m. sausio 1 d. maistÄ tiekia D. Ž. įmonÄ, įsikÅ«rusi PanevÄžio mieste, 2 km atstumu nuo areÅ¡tinÄs patalpų.
Maistas pristatomas termosuose, reikiamos temperatÅ«ros. AreÅ¡tinÄs specialioje maisto ruoÅ¡imo patalpoje (virtuvÄje) jis iÅ¡imamas iÅ¡ termosų, perdedamas į atskirus indus ir iÅ¡ karto pro kamerų durų langelius iÅ¡dalinamas areÅ¡tinÄje esantiems asmenims. PanevÄžio AVPK atsiliepime pabrÄžÄ, kad pareiÅ¡kÄjo skundas teismui pagrįstas abstrakÄiais teiginiais, nenurodyti jokie požymiai, kuriais pasireiÅ¡kÄ neturtinÄ Å¾ala, pareiÅ¡kÄjo dÄstomos neturtinÄs žalos atsiradimÄ sÄ lygoti galinÄios aplinkybÄs neįrodo realaus neturtinÄs žalos egzistavimo fakto.
NÄra jokių duomenų, kad areÅ¡tinÄs darbuotojai atliko veiksmus, kuriais siekÄ pareiÅ¡kÄjui sÄ moningai sukelti dvasinius sukrÄtimus ar skriaudÄ . Esant nurodytoms aplinkybÄms, atsakovÄs atstovas praÅ¡Ä pareiÅ¡kÄjo skundÄ dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo atmesti.Be to PanevÄžio AVPK praÅ¡Ä pareiÅ¡kÄjo reikalavimui atlyginti žalÄ už laikotarpį nuo 2012 m. iki 2014 m. birželio 5 d. taikyti ieÅ¡kinio senatį ir vien tuo pagrindu pareiÅ¡kÄjo skundo dalį atmesti (b. l.18-22).
Teismas k o n s t a t u o j a : byloje nagrinÄjamas ginÄas dÄl neturtinÄs žalos, kuriÄ pareiÅ¡kÄjas kildina iÅ¡ neteisÄtų policijos įstaigos ir jos pareigÅ«nų aktų (veikimo ar neveikimo), atlyginimo. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kÄjas buvo laikomas PanevÄžio AVPK areÅ¡tinÄje nuo 2012 m. gruodžio 14 d. iki 2012 m. gruodžio 17 d.; nuo 2013 m. sausio 14 d. iki 2013 m. sausio 18 d. ; nuo 2013 m. vasario 11 d. iki 2013 m. vasario 13 d.; nuo 2017 m. sausio 30 d. iki 2017 m. vasario 2 d.(b. l.18, 31).
Atsakovei atstovaujantis PanevÄžio AVPK nagrinÄjamojoje byloje praÅ¡Ä taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotas aiÅ¡kinimas, kad nagrinÄjant administracinius ginÄus dÄl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisÄtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikomos ir ieÅ¡kinio senatį reglamentuojanÄios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â CK) normos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A-525-850/2010).
IeÅ¡kinio senatis suprantama kaip įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (CK 1.124 straipsnis). Tai reiÅ¡kia, kad įstatymų leidÄjas, nustatydamas laiko tarpÄ , per kurį garantuojamas pažeistos teisÄs gynimas, siekia ne tik užtikrinti subjektyvinÄs teisÄs gynimÄ , bet ir sukurti stabilius teisinius santykius. Be to, ieÅ¡kinio senatis skatina nukentÄjusiÄ jÄ Å¡alį operatyviai reaguoti į savo teisÄs pažeidimÄ bei suteikia garantijÄ kitai teisinio santykio Å¡aliai, kad po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisÄs negalÄs bÅ«ti ginÄijamos.
Taigi, jeigu asmuo, žinodamas arba turÄdamas žinoti apie savo teisių ar teisÄtų interesų pažeidimÄ , į šį pažeidimÄ per visÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigÄ nereaguoja ir nereiÅ¡kia skundo, tai kitai teisinio santykio Å¡aliai atsiranda pagrindas tikÄtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako ketinimų ginti savo teises ir teisÄtus interesus, arba nemano, kad jo teisÄs ir teisÄti interesai yra pažeisti. CK 1.125 straipsnio 8 dalis reikalavimams dÄl žalos atlyginimo nustato sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .
CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklÄ, jog ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisÄs į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos; teisÄ Ä¯ ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turÄjo sužinoti apie savo teisÄs pažeidimÄ . Pagal CK 1.127 straipsnio 5 dalį, tuo atveju, jeigu pažeidimas yra tÄstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dÄl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda kiekvienÄ dienÄ . Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kÄjas skundÄ teismui dÄl žalos atlyginimo paÅ¡tu iÅ¡siuntÄ 2017 m. gegužÄs 25 d., tai patvirtina žyma ant voko (b. l. 14).
Atsižvelgus į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotÄ senatį reguliuojanÄių teisÄs normų aiÅ¡kinimÄ , daroma iÅ¡vada, kad asmenys per visÄ laisvÄs apribojimo laikotarpį paprastai žino arba turi žinoti apie jų atžvilgiu vykdomus pažeidimus ir subjektyviai suvokti, kad jie kelia suvaržymus, nepatogumus, neigiamas emocijas ir kitokius nemalonius pergyvenimus (2013 m. gegužÄs 20 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A-146-307/2013). CK 1.131 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad, jeigu teismas pripažįsta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dÄl svarbios priežasties, pažeistoji teisÄ turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas.
NagrinÄjamu atveju pareiÅ¡kÄjas pateikÄ praÅ¡ymÄ (b. l. 9-11) ir praÅ¡o atnaujinti praleistÄ senaties terminÄ , nurodydamas, kad jį praleido dÄl svarbių priežasÄių, tai yra, neturi teisinio iÅ¡silavinimo(žinių); pataisos namuose nÄra teisininko, galÄjusio padÄti suraÅ¡yti skundÄ dÄl netinkamų kalinimo sÄ lygų; bÅ«damas pataisos namuose pats daug dirbo, mokÄsi, buvo užsiÄmÄs. Be to, pareiÅ¡kÄjas argumentavo, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija nenumato jokio senaties termino, todÄl ir nacionalinÄ teisÄ tokio termino negali numatyti.Ä®vertinus pareiÅ¡kÄjo nurodytus paaiÅ¡kinimus, nÄra pagrindo teigti, kad pareiÅ¡kÄjas nežinojo ir negalÄjo žinoti apie daromus jo teisių pažeidimus ir iÅ¡ jų kylanÄius žalingus padarinius.
AdministracinÄje byloje nÄra jokių duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kÄjui bÅ«tų buvÄ suvaržytos teisÄs raÅ¡tu ar žodžiu kreiptis į įkalinimo įstaigų administracijas, ar kitas įstaigas, taip ginant galimai pažeistas savo teises.Nuteistųjų (suimtųjų) teises Lietuvos Respublikoje skunde nurodytu laikotarpiu gynÄ bei Å¡iuo metu gina eilÄ nacionalinÄs bei tarptautinÄs teisÄs aktų, todÄl pareiÅ¡kÄjas turÄjo galimybÄ laiku kreiptis į teismÄ dÄl pažeistų teisių gynimo.
Be to, pažymÄtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. rugpjÅ«Äio 31 d. nutartyje administracinÄje byloje Nr. A520-2773/2015 konstatavo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažįsta senaties įtvirtinimo nacionalinÄje teisÄje galimumÄ . Atsižvelgus į tai, kas iÅ¡dÄstyta, sprendžiama, kad pareiÅ¡kÄjas nepateikÄ Ä¯rodymų apie egzistavusias objektyvias aplinkybes, sudaranÄias pagrindÄ atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , o jo nurodytos aplinkybÄs, teismo vertinimu, yra subjektyvaus pobÅ«džio ir negali bÅ«ti laikomos svarbiomis ir objektyviomis aplinkybÄmis, galinÄiomis lemti senaties termino atnaujinimÄ .
Ä®vertinÄs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nÄra pagrindo ir ex officio atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareiÅ¡kÄjos reikalavimams. Esant atsakovÄs atstovo PanevÄžio AVPK praÅ¡ymui bei atsižvelgus į pareiÅ¡kÄjo 2017 m. gegužÄs 25 d. (pagal spaudÄ ant voko) pateiktÄ skundÄ ir jo laikymo PanevÄžio AVPK areÅ¡tinÄje laikotarpius (su pertraukomis), pareiÅ¡kÄjo reikalavimo daliai atlyginti neturtinÄ Å¾alÄ už laikotarpius nuo 2012 m. gruodžio 14 d. iki 2012 m. gruodžio 17 d.; nuo 2013 m. sausio 14 d. iki 2013 m. sausio 18 d.; nuo 2013 m. vasario 11 d. iki 2013 m. vasario 13 d.taikoma ieÅ¡kinio senatis ir Å¡i reikalavimo dalis atmetama kaip nepagrįsta.
Teismine tvarka sprendžiama dÄl pareiÅ¡kÄjo teisÄs į žalos atlyginimÄ nuo 2017 m. sausio 30 d. iki 2017 m. vasario 2 d.(toliau - ginÄo laikotarpis). GinÄo dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomos CK 6.271 straipsnio nuostatos. Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dÄl valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų, privalo atlyginti valstybÄ iÅ¡ valstybÄs biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybÄs tarnautojo ar kito valstybÄs valdžios institucijos darbuotojo kaltÄs, nuostatos.
Å ioje įstatymo normoje įtvirtinta vieÅ¡oji civilinÄ atsakomybÄ, kurios specifika yra ta, kad civilinÄs atsakomybÄs subjektas yra ne privatus, bet vieÅ¡asis asmuo â valstybÄ. AtsakomybÄs subjekto ypatumai lemia tam tikrus Å¡ios civilinÄs atsakomybÄs taikymo ypatumus. Vienas jų yra tai, kad vieÅ¡ajai atsakomybei atsirasti vieÅ¡ajai atsakomybei atsirasti pažeidÄjo kaltÄs sÄ lyga nÄra bÅ«tina. Tai reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigÅ«nų) atliktų neteisÄtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisÄtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejanÄio priežastinio ryÅ¡io (CK 6.247 straipsnis).
NenustaÄius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybÄs sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinÄ prievolÄ atlyginti žalÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. sprendimas administracinÄje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. rugsÄjo 23 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A444-1003/2010; kt.). Lietuvos Respublikos suÄmimo vykdymo įstatymo(toliau â SuÄmimo vykdymo įstatymas) 2 straipsnyje nustatyta, kad suÄmimas vykdomas tardymo izoliatoriuose (kardomojo kalinimo vietose), asmenys, kuriems paskirtas suÄmimas, iki jų pasiuntimo į tardymo izoliatorių gali bÅ«ti laikomi teritorinÄs policijos įstaigos areÅ¡tinÄje.
Suimtieji ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no ar prokuroro nutarimu arba teismo nutartimi iÅ¡ tardymo izoliatoriaus gali bÅ«ti perkelti (uždaryti) ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti ar dÄl bylų nagrinÄjimo teisme į teritorinÄs policijos įstaigos areÅ¡tinÄ ir tiems asmenims taikomos Å¡io įstatymo, iÅ¡skyrus 23, 25, 26, 28, 40â43 straipsnius, nuostatos. SuÄmimo vykdymo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suÄmimo vykdymo tvarkÄ ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Å¡iuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinÄmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos SÄ jungos teisÄs aktais.
To paties įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos, atitinkanÄios Lietuvos Respublikos higienos normas. GinÄo laikotarpiu policijos areÅ¡tinių įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus reglamentavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjÅ«Äio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintaHigienos norma 134:2015. Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinÄse policijos uždarytų asmenų laikymo tvarkÄ ir sÄ lygas, Å¡ių asmenų teisių bei laisvių, taip pat pareigų užtikrinimo ir realizavimo tvarkÄ reguliuoja ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužÄs 29 d.
įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintos Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklÄs (toliau â Veiklos taisyklÄs). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotas aiÅ¡kinimas, pagal kurį, asmenys, kuriems ribojama (atimta) laisvÄ, turi specifinį teisinį statusÄ , todÄl jų asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neiÅ¡vengiamas (2013 m. lapkriÄio 18 d. sprendimas administracinÄje byloje Nr. A-261-1798/2013). ValstybÄ turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu.
Taigi, iÅ¡ valstybÄs yra reikalaujama, neatsižvelgiant į jos logistinius bei finansinius sunkumus, organizuoti kalinimo įstaigų sistemÄ tokiu bÅ«du, kad bÅ«tų gerbiamas žmogaus orumas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkriÄio 18 d. sprendimas administracinÄje byloje Nr. A-261-1798/2013). Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog pateikÄs reikalavimÄ atlyginti neturtinÄ Å¾alÄ , kilusiÄ dÄl netinkamų kalinimo sÄ lygų, pareiÅ¡kÄjas yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinanÄias aplinkybes (2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A822-81/2014), o teismas įpareigotas patikrinti laisvÄs atÄmimo įstaigų ir jų pareigÅ«nų veiksmų teisÄtumÄ (2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A756-2072/2013).
DÄl prižiÅ«rÄtojo iÅ¡kvietimo mygtuko PareiÅ¡kÄjas kaip vienÄ iÅ¡ neturtinÄ Å¾alÄ sukÄlusių veiksnių nurodÄtai, kad gyvenamojoje patalpoje nebuvo prižiÅ«rÄtojo iÅ¡kvietimo mygtuko, dÄl ko tekdavo ilgai belstis į geležines duris, tokiu bÅ«du nebuvo užtikrintas saugumas areÅ¡tinÄje laikomiems asmenims. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 5-V-206 patvirtintų Tipinių teritorinių policijos įstaigų pastatų, statinių ir patalpų reikalavimų 10 punkte numatyta, kad teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių patalpos įrengiamos vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. liepos 10 d.
įsakymu Nr. 380 âDÄl Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių saugos ir eksploatavimo reikalavimųâ. Å iuose teisÄs aktuose nÄra numatytas iÅ¡kvietimo mygtukų areÅ¡tinÄs kamerose įrengimas. PažymÄtina, jog Europos kalÄjimų taisyklių (Europos Ministrų Komiteto rekomendacija Å¡alims narÄms Nr. R (2006)2 âDÄl Europos kalÄjimų taisykliųâ) 18.2. punkto c) dalis rekomenduoja aliarmo sistemÄ , kuri leistų kaliniams nedelsiant susisiekti su personalu, įrengti tik laisvÄs atÄmimo vietoje.
Taip pat KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13.10 bei 16.11 punktuose numatyta, jog nuteistųjų gyvenamosiose patalpose įrengiama prižiÅ«rÄtojo iÅ¡kvietimo sistema. Atsižvelgiant į tai, daroma iÅ¡vada, jog laikino sulaikymo ir laikymo vietose (Å¡iuo atveju teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinÄse) pareigÅ«no iÅ¡kvietimo sistema pagal teisÄs aktus neįrengiama, skirtingai nei laisvÄs atÄmimo vietose.
Taigi, nagrinÄjamu atveju PanevÄžio AVPK areÅ¡tinÄje, kurioje laikinai buvo laikomas pareiÅ¡kÄjas, nesant pareigÅ«no iÅ¡kvietimo mygtuko, jokie teisÄs aktai nebuvo pažeisti. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovÄs atstovo pateikta informacija, kad areÅ¡tinÄs kamerose laikomi asmenys pareigÅ«nÄ gali iÅ¡sikviesti pabelsdami į kameros duris. Toks beldimas areÅ¡tinÄs poste dirbanÄiam pareigÅ«nui yra girdimas ir į tokį beldimÄ yra visada sureaguojama, tai yra, visada yra prieinama iÅ¡siaiÅ¡kinti beldimo priežastis.
Esant nurodytoms aplinkybÄms, sprendžiama, jog nesant neteisÄtų veiksmų, valstybei nekyla prievolÄ atlyginti pareiÅ¡kÄjo reikalaujamÄ neturtinÄ Å¾alÄ . DÄl pasivaikÅ¡Äiojimų PareiÅ¡kÄjo teigimu neturtinÄ Å¾ala jam buvo padaryta ir tuo, kad areÅ¡tinÄje nebuvo užtikrinta teisÄ pasivaikÅ¡Äioti kiemelyje. Suimtųjų teisÄ pasivaikÅ¡Äioti gryname ore reguliuoja SuÄmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnis. Å is straipsnis nustato, kad suimtieji turi teisÄ kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikÅ¡Äioti gryname ore (1 dalis), pasivaikÅ¡Äiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje teritorijoje, laikantis Å¡io įstatymo 10 straipsnio reikalavimų; pasivaikÅ¡Äiojimo gali nebÅ«ti arba jo trukmÄ gali bÅ«ti sutrumpinama tik dÄl nepalankių oro sÄ lygų, jei su tuo sutinka suimtasis (2 dalis); pasivaikÅ¡Äiojimas gali bÅ«ti nutrauktas, jei suimtasis pažeidžia nustatytÄ pasivaikÅ¡Äiojimų tvarkÄ (3 dalis).
Veiklos taisyklių 7.10 punkte įtvirtinta, jog policijos areÅ¡tinÄse laikomi asmenys turi teisÄ policijos areÅ¡tinÄse, kuriose įrengti pasivaikÅ¡Äiojimo kiemai, kasdien vienÄ valandÄ pasivaikÅ¡Äioti. Šį punktÄ detalizuojantis Veiklos taisyklių 54 punktas nustato, kad policijos areÅ¡tinÄs virÅ¡ininkas (jo nesant â policijos areÅ¡tinÄs (policijos komisariato) budÄtojas) privalo užtikrinti, kad asmenys, laikomi policijos areÅ¡tinÄje, galÄtų kasdien 1 valandÄ pasivaikÅ¡Äioti.
IÅ¡ byloje atsakovÄs atstovo pateiktų raÅ¡ytinių duomenų nustatyta, kad PanevÄžio AVPK areÅ¡tinÄje laikomų asmenų pasivaikÅ¡Äiojimai gryname oreyra organizuojami, sulaikytieji asmenys tokia teise naudojasi (b. l. 38-40). Å iems pateiktiems įrodymams neprieÅ¡tarauja PanevÄžio departamento VisuomenÄs sveikatos saugos kontrolÄs nustatytos aplinkybÄs, kad areÅ¡tinÄje laikomiems asmenims teisÄ pasivaikÅ¡Äioti yra užtikrinama; pažeidimų dÄl Å¡ios suimtųjų teisÄs nebuvo nustatyta (b. l. 60).
PanevÄžio AVPK areÅ¡tinÄs vyriausiasis specialistasL. M. 2017 m. birželio 12 d. tarnybiniame praneÅ¡ime âDÄl I. G. skundoâ (b. l.
27) nurodÄ, kad pareiÅ¡kÄjui kiekvienÄ rytÄ bÅ«davo pasiÅ«loma pasivaikÅ¡Äioti, taÄiau jis daugelį kartu eiti pasivaikÅ¡Äioti atsisakydavo. MinÄtas pareigÅ«nas tarnybiniame praneÅ¡ime nurodÄ, kad tokių atvejų, kad pareigÅ«nai specialiai nevestų asmenų pasivaikÅ¡Äioti, nÄra buvÄ. Teismas neturi pagrindo abejoti nurodytais atsakovÄs atstovo pateiktais duomenimis, ir darydamas iÅ¡vadas jais remiasi. Teismas nustatÄ, kad byloje nÄra jokių duomenų, kad pareiÅ¡kÄjas siekdavo pasinaudoti teise pasivaikÅ¡Äioti ir jam tokia teisÄ nebuvo užtikrinta.
PareiÅ¡kÄjas nenurodÄ ir byloje nebuvo nustatyta, kad pareiÅ¡kÄjas dÄl Å¡ios teisÄs bÅ«tų žodžiu ar raÅ¡tu reiÅ¡kÄs pretenzijas PanevÄžio AVPK areÅ¡tinÄs pareigÅ«nams, ar kitoms kompetentingoms institucijoms. Esant Å¡ioms aplinkybÄms, pareiÅ¡kÄjo argumentai dÄl nesuteiktos teisÄs pasivaikÅ¡Äioti gryname ore vertinami kaip nepagrįsti, todÄl atmetami. DÄl sanitarinio mazgo PareiÅ¡kÄjas savo teisių pažeidimus grindÄ tuo, kad sanitarinis mazgas neatitiko teisÄs aktuose nustatytų reikalavimų ânebuvo užtikrinimas privatumas naudojantis tualetu; sanitariniame mazge nebuvo atskiros patalpų oro Å¡alinimo sistemos; nebuvo tualeto reikmenų spintelÄs, veidrodžio.
Nuo 2015 m. lapkriÄio 1 d. įsigaliojusi Higienos norma 134:2015 sanitarinio mazgo įrengimui specialių reikalavimų nenumato. Pagal Å¡ios higienos normos 12 punkte įtvirtintÄ reguliavimÄ , policijos areÅ¡tinÄs patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi bÅ«ti techniÅ¡kai tvarkingi, įrengti ir prižiÅ«rimi taip, kad juos naudojant bÅ«tų iÅ¡vengta nelaimingų atsitikimų.Iki 2015 m. lapkriÄio 1 d. galiojusios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsÄjo 29 d.
įsakymu Nr. V-820 patvirtintos Higienos normos HN 37:2009 20 punkte buvo nustatyti sanitarinio mazgo įrengimui keliami reikalavimai. Remiantis Å¡io teisÄs akto nuostatomis, policijos areÅ¡tinÄs kameroje turÄjo bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas, kuris privalÄjo bÅ«ti atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120-130 cm aukÅ¡Äio pertvara; jame turÄjo bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema, unitazas, praustuvÄ, veidrodis, tualeto reikmenų spintelÄ (lentynÄlÄ), atskira patalpų oro Å¡alinimo sistema.
Byloje pateiktame PanevÄžio visuomenÄs sveikatos centro 2013 m. liepos 1 d. patikrinimo akte Nr. H5-341 užfiksuota, kad visose PanevÄžio AVPK areÅ¡tinÄs kamerose, iÅ¡skyrus vienvietÄ kamerÄ Nr. 6 ir karcerį, yra įrengtos sanitarinį mazgÄ nuo gyvenamosios paskirties ploto skirianÄios apie 100 cm ploÄio ir virÅ¡ 120 cm aukÅ¡Äio mÅ«rinÄs pertvaros. Sanitariniuose mazguose įrengti turkiÅ¡ko tipo tualetai, praustuvÄs su Å¡altu tekanÄiu vandeniu. Sienoje, prie kurios įrengtas sanitarinis mazgas yra patalpų oro Å¡alinimo sistemos ortakio anga (b. l. 58).
Å iems įgaliotos institucijos pateiktiems duomenims neprieÅ¡tarauja PanevÄžio AVPK areÅ¡tinÄs vyriausiojo specialisto L. M. 2017 m. birželio 12 d. tarnybiniame praneÅ¡ime âDÄl I. G. skundoâ nurodyti duomenys apie tai, kad areÅ¡tinÄs kamerose yra įrengti sanitariniai mazgai, kurie yra atskirti nuo gyvenamosios paskirties ploto 120-130 cm aukÅ¡Äio pertvara. Jame įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema, unitazas, praustuvÄ, veidrodis, tualeto reikmenų spintelÄ (lentynÄlÄ) (b. l. 29).
Teismas sprendžia, kad toks sanitarinių mazgų įrengimas PanevÄžio AVPK areÅ¡tinÄs kamerose atitiko Higienos normos HN 37:2009 20 punkte ir Higienos normos 134:2015 12 punkte įtvirtintus reikalavimus. Darydamas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , teismas atsižvelgÄ, jog teisÄs aktai nebuvo nustatÄ reikalavimo areÅ¡tinÄs kamerose sanitarinius mazgus įrengti kaip atskiras patalpas. Veiklos taisyklių 7.13 punkte įtvirtinta, jog policijos areÅ¡tinÄje laikomi asmenys turi teisÄ naudotis tualetu, kuris turi bÅ«ti įrengtas taip, kad nebÅ«tų žeminama žmogaus garbÄ ir orumas.Koks tualeto įrengimas laikytinas nežeminanÄiu žmogaus garbÄs ir orumo, minÄtas teisÄs aktas nenustato.
PareiÅ¡kÄjas privatumo pažeidimÄ siejo su aplinkybe, kad areÅ¡tinÄs kamerose sanitarinis mazgas nÄra atitvertas nuo bendros kameros erdvÄs, todÄl jis buvo priverstas gamtinius reikalus atlikti visų kameroje esanÄių asmenų ir budinÄių pareigÅ«nų akivaizdoje. Kaip jau buvo minÄta, byloje nustatyta, kad PanevÄžio AVPK areÅ¡tinÄs kamerose yra įrengtas sanitarinis mazgas, kuris atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120-130 cm aukÅ¡Äio pertvara. Nustatyta, kadHigienos normos 37:2009 20 punkte reikalavimo visiÅ¡kai uždengti sanitarinį mazgÄ ar kitaip papildomai jį atskirti nuo gyvenamosios patalpos nebuvo.
Ir Å¡iuo metu galiojanÄioje Higienos normoje 134:2015, kaip minÄta, sanitarinio mazgo įrengimas nÄra reglamentuotas. IÅ¡ valstybÄ atstovaujanÄio PanevÄžio AVPK atsiliepimo, vyriausiojo specialisto L. M. teiktų raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų (b. l. 19-20, 26) nustatyta, kad 2005 m. atlikus PanevÄžio AVPK areÅ¡tinÄs antrojo korpuso (kamerų Nr. 11-26) remontÄ , o 2013 m. â areÅ¡tinÄs pirmojo korpuso (kamerų Nr. 1-10) remontÄ , kamerų sanitariniuose mazguose buvo įrengti kabliukai, ant kurių galima užkabinti audeklus.
Tarnybinį praneÅ¡imÄ byloje teikÄs areÅ¡tinÄs pareigÅ«nas patikino, jog tokių atvejų, kad asmenys atliktų gamtinius reikalus neužsidengÄ audeklu, neteko matyti (b. l. 25). PareiÅ¡kÄjas nenurodÄ ir nagrinÄdamas bylÄ teismas nenustatÄ, kad konkreÄiais atvejais kameroje esantys asmenys ar pareigÅ«nai turÄjo tikslÄ stebÄti ar stebÄjo pareiÅ¡kÄjÄ , jam naudojantis sanitariniu mazgu. Teismas taip pat nenustatÄ jokių aplinkybių, kad pareiÅ¡kÄjui nebuvo sudaryta galimybÄ pasinaudoti jam iÅ¡duotu ar savo turimu audeklu, siekiant užsidengti atliekant gamtinius reikalus.
NagrinÄjamu atveju, vertinant pareiÅ¡kÄjo nurodomus jo teisių pažeidimus, atsižvelgiama ir į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pateiktÄ iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , kad dÄl ribojimų, kurie yra neiÅ¡vengiamai susijÄ su laisvÄs apribojimo režimu, pareiÅ¡kÄjui absoliutaus privatumo užtikrinimas buvo objektyviai neįmanomas, o areÅ¡tinÄs kamerų įrengimo ypatumus sÄ lygoja ir reikalavimai užtikrinti nuolatinÄ kamerose laikomų asmenų priežiÅ«rÄ . Å ie reikalavimai susijÄ ne tik su galimai neteisÄtų veikų užkardymu, bet ir su paÄių nuteistųjų saugumu (2015 m. birželio 11 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A-1287-442/2015).
Atsižvelgus į nurodytus argumentus, daroma iÅ¡vada, kad PanevÄžio AVPK areÅ¡tinÄje sudaryta galimybÄ kamerose įrengtų sanitarinių mazgų plotus uždengti audeklu yra pakankama priemonÄ, užtikrinti asmenų privatumÄ , naudojantis tualetu, todÄl tokios asmenų laikymo sÄ lygos PanevÄžio AVPK areÅ¡tinÄs kamerose negali bÅ«ti vertinamos pažeidžianÄiomis asmens privatumÄ ir žeminanÄiomis žmogaus orumÄ . Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas sprendžia, kad nagrinÄjant bylÄ , aplinkybių, patvirtinanÄių, jog PanevÄžio AVPK bÅ«tų pažeidÄs Veiklos taisyklių 7.13 punkto reikalavimus, nenustatyta, o pareiÅ¡kÄjo teiginiai apie netinkamÄ sanitarinių mazgų įrengimÄ areÅ¡tinÄs kamerose atmetami kaip nepagrįsti.
DÄl Å¡ilto vandens tiekimo areÅ¡tinÄs kamerose PareiÅ¡kÄjo teigimu, neturtinÄ Å¾ala jam atsirado ir dÄl to, kad PanevÄžio AVPK areÅ¡tinÄje nebuvo sudarytos tinkamos sÄ lygos palaikyti asmeninÄ higienÄ â kamerose nebuvo tiekiamas Å¡iltas vanduo, o galimybÄ pasinaudoti Å¡iltu vandeniu bÅ«davo suteikiama vienÄ kartÄ per savaitÄ po 15 minuÄių. Veiklos taisyklių 7 punktas nustato areÅ¡tinÄje laikomo asmens teisÄ ne reÄiau kaip kartÄ per savaitÄ nusiprausti po Å¡iltu duÅ¡u.
AnalogiÅ¡kÄ nuostatÄ Ä¯tvirtina Higienos normos 134:2015 44 punktas, pagal kurį, areÅ¡tinÄje laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybÄ ne reÄiau kaip vienÄ kartÄ per savaitÄ nusiprausti duÅ¡e.PareiÅ¡kÄjas neneigÄ, kad galimybÄ pasinaudoti duÅ¡u vienÄ kartÄ per savaitÄ jam buvo suteikta, taÄiau tvirtino, kad galimybÄ pasinaudoti Å¡iltu vandeniu suteikiama tik po 15 min., todÄl nebuvo sudarytos tinkamos sÄ lygos palaikyti asmeninÄ higienÄ areÅ¡tinÄje. Vertindamas nurodytus pareiÅ¡kÄjo teiginius, teismas atsižvelgÄ, kad ginÄo laikotarpiu galiojusių teisÄs aktų nuostatos nenustatÄ areÅ¡tinÄje laikomų asmenų prausimosi po Å¡iltu duÅ¡u trukmÄs, be to, vertinama, kad 15 min. yra pakankamas laiko tarpas, per kurį galima nusiprausti po duÅ¡u.SprÄsdamas dÄl pareiÅ¡kÄjo patirtų neigiamų iÅ¡gyvenimų jam prausiantis Å¡altu vandeniu kameroje, teismas nustatÄ, kad Higienos norma 135:2015 ir kiti teisÄs aktai ginÄo laikotarpiu reglamentavÄ teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių kamerų įrengimÄ , nenumatÄ reikalavimo, jog į kamerÄ bÅ«tų tiekiamas Å¡iltas vanduo.
Pagal Higienos normos 134:2015 18 punkte įtvirtintas nuostatas, Å¡iltas vanduo turi bÅ«ti tiekiamas į duÅ¡o, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Kadangi teisÄs aktai nenumato reikalavimo kamerose įrengti Å¡ilto vandens tiekimo sistemÄ , o pareiÅ¡kÄjas nepateikÄ nusiskundimų dÄl galimybÄs kamerose naudotis Å¡altu vandeniu nesudarymo, todÄl teismas neturi pagrindo nustatyti pareiÅ¡kÄjo laikymo sÄ lygų pažeidimÄ ir Å¡iuo aspektu. DÄl vÄdinimo ir apÅ¡vietimo sÄ lygų PareiÅ¡kÄjas skunde nurodÄ, jog neturtinÄ Å¾alÄ jam sukÄlÄ ir tai, kad PanevÄžio AVPK areÅ¡tinÄje nebuvo užtikrintos tinkamos vÄdinimo ir apÅ¡vietimo sÄ lygos.
Pagal Veiklos taisyklių 6 punktÄ , į policijos areÅ¡tines uždaryti asmenys turi bÅ«ti laikomi tokiomis sÄ lygomis, kurios užtikrintų jiems saugiÄ aplinkÄ . Higienos normos 134:2015 14 ir 15 punktuose nurodyta, jog gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinÄ apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnÄ kaip 200 lx; natÅ«ralus apÅ¡vietimas gali bÅ«ti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val.Higienos normos 134:2015 17 punkte nustatyta, kad turi bÅ«ti sudaryta galimybÄ iÅ¡vÄdinti gyvenamÄ sias patalpas; gyvenamosios patalpos vÄdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninÄ patalpų vÄdinimo ar kondicionavimo sistema.
Pagal nurodytÄ teisinį reguliavimÄ , policijos įstaigos pareiga yra užtikrinti tinkamas areÅ¡tinÄs kameros apÅ¡vietimo ir vÄdinimo sÄ lygas, o areÅ¡tinÄje laikomų asmenų galimybÄs gauti natÅ«ralios Å¡viesos ir oro vertintini kaip svarbÅ«s teisÄs į sveikÄ ir saugiÄ gyvenamÄ jÄ aplinkÄ Ä¯gyvendinimo elementai. SprÄsdamas dÄl PanevÄžio AVPK areÅ¡tinÄs kamerų vÄdinimo ir apÅ¡vietimo sÄ lygų, teismas rÄmÄsi atsakovÄs atstovo byloje pateiktais PanevÄžio visuomenÄs sveikatos centro atliktų PanevÄžio AVPK areÅ¡tinÄs kamerų patikrinimų duomenimis (b. l. 58-59, 60-61, 62-63) bei PanevÄžio AVPK areÅ¡tinÄs vyriausiojo specialisto L.
M. tarnybiniame praneÅ¡ime iÅ¡dÄstytomis aplinkybÄmis (b. l. 29-30). Bylos duomenimis nustatyta, kad 2005 m. atliktus PanevÄžio AVPK areÅ¡tinÄs antrojo korpuso kapitalinį remontÄ o 2013 m. â pirmojo korpuso remontÄ , be kita ko, buvo pakeisti langai, sumontuota nauja moderni areÅ¡tinÄs vÄdinimo sistema, nauja elektros instaliacija, naujas apÅ¡vietimas.PanevÄžio visuomenÄs sveikatos centro specialistÄ 2013 m. liepos 1 d. atlikusi periodinÄ PanevÄžio AVPK areÅ¡tinÄs kontrolÄ patikrinimo metu nustatytus duomenis užfiksavo patikrinimo akte Nr. H5-341.
Å iame akte nurodyta, kad visose areÅ¡tinÄs kamerose yra įrengti skaidraus stiklo langai. Yra sudaryta galimybÄ kameras vÄdinti per langus (orlaides), nes visi kamerų langai atsidaro (areÅ¡tinÄs I korpuse iÅ¡ lauko pusÄs, II - iÅ¡ vidaus). Dirbtiniam apÅ¡vietimui II korpuse naudojamos kaitrinÄs lempos, I â korpuse â liuminescencinÄs. Visi kamerose įrengti Å¡viestuvai ir dirbtinio naktinio apÅ¡vietimo Å¡viestuvai tikrinimo metu veikÄ (b. l. 58-59).PanevÄžio departamento VisuomenÄs sveikatos saugos kontrolÄs skyriaus vyriausioji specialistÄ 2016 m. rugsÄjo 30 d. periodinÄs kontrolÄs areÅ¡tinÄje metu užfiksavo, kad areÅ¡tinÄs kamerose yra skaidraus stiklo langai; kamerose įrengtas dirbtinis ir natÅ«ralus apÅ¡vietimas; dirbtiniam apÅ¡vietimui naudojamos liuminescencinÄs lempos, dirbtiniam naktiniam apÅ¡vietimui â kaitrinÄs lempos; kamerose įrengti Å¡viestuvai ir dirbtinio naktinio apÅ¡vietimo Å¡viestuvai tikrinimo metu veikÄ.
Yra sudaryta galimybÄ kameras per langus, kamerų langai yra varstomi. Taip pat areÅ¡tinÄje veikia mechaninÄ patalpų vÄdinimo sistema (b. l. 60). IÅ¡analizavus nurodytus patikrinimo aktus, nustatyta, kad jokių pažeidimų dÄl kamerų vÄdinimo, ventiliacijos sistemos, apÅ¡vietimo, langų minÄtos tarnybos patikrinimų metu nÄra nustaÄiusios. Ä®vertinus pirmiau aptartus duomenis, daroma iÅ¡vada, kad jie nepatvirtina pareiÅ¡kÄjo skundo teiginių, kad PanevÄžio AVPK areÅ¡tinÄs kamerose ginÄo laikotarpiu buvo netinkamos vÄdinimo ir apÅ¡vietimo sÄ lygos, todÄl byloje nesant kitų įrodymų dÄl netinkamų Å¡ių aplinkos parametrų ginÄo laikotarpiu, konstatuoti atsakovÄs atstovo neteisÄtus veiksmus CK 6.271 straipsnio prasme nÄra pagrindo.Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, pareiÅ¡kÄjo argumentai dÄl nesamos ventiliacijos, nepakankamo vÄdinimo, apÅ¡vietimo PanevÄžio AVPK areÅ¡tinÄje atmetami kaip nepagrįsti.
Teismas taip pat atsižvelgÄ Ä¯ tai, kad pareiÅ¡kÄjas nusiskundimų dÄl nepakankamo vÄdinimo, apÅ¡vietimo papildomai nekonkretizavo, nepateikÄ Ä¯rodymų, patvirtinanÄių, jog kreipÄsi į PanevÄžio AVPK areÅ¡tinÄs administracijÄ su nusiskundimais, tokiu bÅ«du konstatuojama, jog byloje surinktais įrodymais nepatvirtinta, kad ginÄo laikotarpiu policijos įstaiga neužtikrino pareiÅ¡kÄjui tinkamų kamerų vÄdinimo ir apÅ¡vietimo sÄ lygų. DÄl maitinimo sÄ lygų PareiÅ¡kÄjas atlyginti neturtinÄ Å¾alÄ praÅ¡Ä taip pat remdamasis argumentais, kad areÅ¡tinÄje nebuvo užtikrintos tinkamos ir higieniÅ¡kos sÄ lygos pavalgyti, kadangi maistas buvo tiekiamas į kamerÄ per kameros duris.
IÅ¡ pareiÅ¡kÄjo skunde iÅ¡dÄstytų argumentų teismas nustatÄ, kad pareiÅ¡kÄjas iÅ¡ esmÄs neginÄijaareÅ¡tinÄje tiekiamo maisto kokybÄs, taip pat paÄios teisÄs gauti maitinimÄ .Asmenų, kuriems ribojama laisvÄ, aprÅ«pinimÄ maistu reglamentuoja SuÄmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalis, kuri numato, kad suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas. Veiklos taisyklių 59 punktas nustato, jog asmenims, laikomiems policijos areÅ¡tinÄje, turi bÅ«ti užtikrinta jų teisÄ tinkamai maitintis.
Policijos areÅ¡tinÄse laikomiems asmenims maistas ruoÅ¡iamas, gabenamas ir iÅ¡duodamas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka (Veiklos taisyklių 60 punktas). Tokia tvarka yra nustatyta KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužÄs 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintose Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvÄs atÄmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklÄse (ginÄui aktuali 2015 m. liepos 16 d. įsakymo Nr. V-270redakcija, toliau - Maitinimo taisyklÄs), kurios reglamentuoja maisto produktų pirkimo, maisto gaminimo ir iÅ¡davimo tvarkÄ asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvÄs atÄmimo vietose.
Veiklos taisyklių 59 punktas imperatyviai nustato, kad policijos areÅ¡tinÄs virÅ¡ininkas turi imtis priemonių nustatytu laiku duoti policijos areÅ¡tinÄje laikomiems asmenis tinkamai paruoÅ¡tÄ maistÄ , kurio kokybÄ ir kiekis turi atitikti mitybos ir Å¡iuolaikinÄs higienos reikalavimus.Pagal Maitinimo taisyklių 24 punkto nuostatas kamerose laikomiems suimtiesiems ar nuteistiesiems maistas į kameras arba specialias gamybines patalpas pristatomas Å¡ilumÄ palaikanÄiuose įrenginiuose. Maitinimo taisyklÄs nustato, kad maistÄ bÅ«tina saugoti nuo užterÅ¡imo jo ruoÅ¡imo, tvarkymo ir perdirbimo metu.
Ä®rankiai, įranga ir konstrukcijos turi bÅ«ti Å¡varios, prižiÅ«rimos taip, kad neterÅ¡tų maisto (18 punktas). IÅ¡ atsakovÄs atstovo ir areÅ¡tinÄs pareigÅ«no, teikusio byloje tarnybinį praneÅ¡imÄ , paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. Å¡iltÄ maistÄ areÅ¡tinÄje kalintiems asmenims tiekia D. Ž. įmonÄ, įsikÅ«rusi PanevÄžio mieste, 2 km atstumu nuo areÅ¡tinÄs patalpų. Maistas pristatomas termosuose, reikiamos temperatÅ«ros. AreÅ¡tinÄs specialioje maisto ruoÅ¡imo patalpoje (virtuvÄje) jis iÅ¡imamas iÅ¡ termosų, perdedamas į atskirus indus ir iÅ¡ karto pro kamerų durų langelius iÅ¡dalinamas areÅ¡tinÄje esantiems asmenims (b. l. 21).
Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybÄmis apie maitinimo tvarkÄ PanevÄžio AVPK areÅ¡tinÄje, taip pat vadovaudamasis aukÅ¡Äiau nurodytų teisÄs aktų nuostatomis, neturi pagrindo konstatuoti pažeidimų dÄl nurodytos maitinimo organizavimo tvarkos PanevÄžio AVPK areÅ¡tinÄje. PareiÅ¡kÄjas nedetalizavo, tokių aplinkybių nenustatÄ ir teismas, kokių teisÄs aktų reikalavimų neatitiko maisto iÅ¡davimo tvarka (perdavimas į kamerÄ per kameros duryse įrengtÄ langelį) PanevÄžio AVPK areÅ¡tinÄje.
Esant nurodytoms aplinkybÄms, pareiÅ¡kÄjo argumentai dÄl netinkamų sÄ lygų pavalgyti atmetami kaip nepagrįsti. Apibendrinus byloje nustatytas aplinkybes, daroma iÅ¡vada, kad byloje nebuvo surinkta įrodymų, leidžianÄių teigti, jog PanevÄžio AVPK areÅ¡tinÄir Å¡ios areÅ¡tinÄs pareigÅ«nai neveikÄ taip, kaip pagal įstatymus privalÄjo veikti, nevykdÄ arba netinkamai vykdÄ teisÄs aktų reikalavimus ir neužtikrino pareiÅ¡kÄjui tinkamų sÄ lygų PanevÄžio AVPK areÅ¡tinÄje.
Byloje nÄra duomenų, kad PanevÄžio AVPK areÅ¡tinÄs pareigÅ«nai bÅ«tų sÄ moningai siekÄ pareiÅ¡kÄjui tyÄia sudaryti blogesnes sÄ lygas ir taikÄ kokius nors įstatymo nenumatytus apribojimus; pareiÅ¡kÄjas areÅ¡tinÄje buvo laikomas nepažeidžiant teisÄs aktų reikalavimų, todÄl konstatuojama, jog byloje nenustatytas PanevÄžio AVPK areÅ¡tinÄs ir jos pareigÅ«nų veiksmų neteisÄtumas, kaip viena iÅ¡ civilinÄs atsakomybÄs bÅ«tinų sÄ lygų. DÄl nurodytų motyvų pareiÅ¡kÄjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : skundÄ atmesti. Sprendimas per vienÄ mÄnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per PanevÄžio apygardos administracinį teismÄ . TeisÄja Dalia PranckienÄ