Legislator Case Law & Legislation
fce6a1db-fa93-4589-9cd2-305580213325 AI generated

Lithuanian court dismisses claim for non-pecuniary damages regarding detention conditions citing lack of evidence.

Case Number fce6a1db-fa93-4589-9cd2-305580213325
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Dismissed

Legislator summary

AI generated

The Panevėžys Regional Administrative Court dismissed the plaintiff's claim for 1,000 EUR in non-pecuniary damages alleging poor detention conditions. While the plaintiff argued that food was served through small window holes violating hygiene rules, the defendant provided evidence that food was delivered in insulated containers and served in a separate kitchen. The court rejected the claim because the plaintiff failed to prove specific violations of legal standards regarding food service or other detention conditions. Consequently, the court found no unlawful conduct by the detention facility authorities to establish civil liability.

Legislator headnote

AI generated

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsnis; 88 straipsnio 1 punktas; 132 straipsnio 1 dalis; 133 straipsnis: Civilinė atsakomybė už neturtinę žalą kalinimo įstaigoje kyla tik įrodant konkrečius teisės aktų pažeidimus ir pareigūnų veiksmų neteisėtumą.

Keywords

AI generated
non-pecuniary damages detention conditions food service hygiene civil liability administrative court burial conditions evidence burden

Cited Legislation

AI generated
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsnis
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 1 dalis
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 133 straipsnis

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-438-739/2017 Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00167-2017-1 Procesinių sprendimų kategorijos: 20.1.; 20.2.1.1.; 20.2.1.2.; 20.2.3.2.; 55.1.3. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. rugpjūčio 17 d. Panevėžys Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Pranckienė, vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo I.

G. skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato. Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas I. G.s(toliau – ir pareiÅ¡kėjas) skundu kreipėsi į administracinį teismÄ ir prašė iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Panevėžio AVPK, ir atsakovės atstovas), priteisti 1000 Eur neturtinę žalÄ , atsiradusiÄ dėl jo laikymo netinkamomis sÄ lygomis Panevėžio AVPK VieÅ¡osios tvarkos biuro AreÅ¡tinės ir konvojaus skyriaus areÅ¡tinėje (toliau – ir Panevėžio AVPK areÅ¡tinė, ir areÅ¡tinė) (b. l. 2-8).

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad buvo laikomas Panevėžio AVPK areÅ¡tinės kamerose netinkamomis, žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis sÄ lygomis. PareiÅ¡kėjo teigimu, gyvenamojoje patalpoje nebuvo prižiÅ«rėtojo iÅ¡kvietimo mygtuko, dėl ko tekdavo ilgai belstis į geležines duris. Tokiu bÅ«du nebuvo užtikrintas saugumas areÅ¡tinėje laikomiems asmenims. Nurodė, kad areÅ¡tinėje jam nebuvo užtikrinta teisė pasivaikščioti kiemelyje. Pažymėjo, kad areÅ¡tinės kamerose įrengtas sanitarinis mazgas neatitiko teisės aktuose nustatytų reikalavimų –nebuvo užtikrinimas privatumas naudojantis tualetu; sanitariniame mazge nebuvo atskiros patalpų oro Å¡alinimo sistemos; nebuvo tualeto reikmenų spintelės, veidrodžio.

Nurodė, kad areÅ¡tinės kamerose nebuvo Å¡ilto vandens, o pasinaudoti duÅ¡e Å¡iltu vandeniu bÅ«davo leidžiama vienÄ kartÄ per savaitę po 15 minučių, dėl ko nebuvo sudaryta galimybė palaikyti asmeninę higienÄ .Taip pat pareiÅ¡kėjas nurodė, kad areÅ¡tinės kamerose nebuvo užtikrintos tinkamos vėdinimo sÄ lygos – jis negalėjo pilnai atsidaryti lango, nes tai padaryti trukdė ant langų įrengtos grotos. Be to pareiÅ¡kėjas tvirtino, kad areÅ¡tinės kamerose buvo netinkamai įrengtas apÅ¡vietimas – kamerose įrengtos lempos buvo per ryÅ¡kios, nuo jų skaudėdavo galvÄ ir akis, o natÅ«ralus apÅ¡vietimas buvo nepakankamas.

PareiÅ¡kėjas teigė, kad areÅ¡tinėje nebuvo užtikrintos tinkamos ir higieniÅ¡kos sÄ lygos pavalgyti – maistas tiekiamas į kamerÄ per kameros duris. PareiÅ¡kėjo teigimu, teisės aktų reikalavimus atitinkančių sÄ lygų nesudarymas areÅ¡tinės kamerose, lėmė jo neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, o tai yra pagrindas priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ (b. l. 2-8). Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujantis Panevėžio AVPK atsiliepimu prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 18-22).

Panevėžio AVPK nurodė, kad pareiškėjas Panevėžio AVPK areštinėje buvo laikomas nuo 2012 m. gruodžio 14 d. iki 2012 m. gruodžio 17 d.; nuo 2013 m. sausio 14 d. iki 2013 m. sausio 18 d.; nuo 2013 m. vasario 11 d. iki 2013 m. vasario 13 d. ir nuo 2017 m. sausio 30 d. iki 2017 m. vasario 2 d. Nesutikdamas su pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais, atsakovas teigė, kadPanevėžio AVPK areštinės kamerose sanitarinių mazgų įrengimas atitinka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d.

įsakymu Nr. V-820 patvirtintų Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau - Higienos norma HN 37:2009)nuostatas, o 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ sanitarinio mazgo įrengimui specialių reikalavimų nenumato (toliau - Higienos norma 134:2015). Nurodė, kad teisės aktai nenumato reikalavimo, kad areštinės kamerose būtų įrengi signalizacijos mygtukai.

Pažymėjo, kad areÅ¡tinės pareigÅ«nai yra įpareigoti jokiu bÅ«du nepalikti posto, kol jų nepakeis kitos pamainos pareigÅ«nai. Tvirtino, kad visada yra reaguojama į bet kokį triukÅ¡mÄ , iÅ¡aiÅ¡kinamos triukÅ¡mo priežastys, todėl mano, kad pareiÅ¡kėjo skunde minimi teiginiai, kad nėra jokių galimybių iÅ¡sikviesti policijos pareigÅ«no, neatitinka tikrovės. AreÅ¡tinės kamerose laikomi asmenys pareigÅ«nÄ gali iÅ¡sikviesti pabelsdami į kameros duris. Toks beldimas areÅ¡tinės poste dirbančiam pareigÅ«nui yra girdimas ir į tokį beldimÄ yra visada sureaguojama, tai yra, visada yra prieinama iÅ¡siaiÅ¡kinti beldimo priežastis.

Dėl vėdinimo sÄ lygų areÅ¡tinėje nurodė, kad areÅ¡tinėje kamerų langai atsidaro, taip pat areÅ¡tinės kameros vėdinamos mechaninės ventiliacijos bÅ«du. Nurodė, kad dar 2005 metais ir 2013 metais, atlikus Panevėžio AVPK areÅ¡tinės remonto darbus, buvo sumontuota moderni vėdinimo sistema. Be to, pareiÅ¡kėjo teiginius dėl netinkamos ventiliacijos paneigia ir Panevėžio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai.Nurodė, kad visose areÅ¡tinės kamerose yra skaidraus stiklo langai, įrengtas dirbtinis dieninis ir naktinis apÅ¡vietimas.

Patikrinimų metuPanevėžio visuomenės sveikatos centras nėra konstatavęs pažeidimų dėl apÅ¡vietimo sÄ lygų areÅ¡tinės kamerose. Dėl pasivaikščiojimų nurodė, kad teisė vienÄ valandÄ kasdien pasivaikščioti pareiÅ¡kėjui buvo suteikiama, tačiau pareiÅ¡kėjas Å¡ia teise dažnai pats atsisakydavo pasinaudoti, todėl mano, kad Å¡iuo aspektu reiÅ¡kiami pareiÅ¡kėjo nusiskundimai yra nepagrįsti.Pažymėjo, jog teisės aktuose nėra numatyta, kad Å¡iltas vanduo bÅ«tų tiekiamas į areÅ¡tinės kameras.

Higienos normos įtvirtina, kad policijos areÅ¡tinėse laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e.Tokia teisė pareiÅ¡kėjui visada buvo užtikrinama. Dėl maitinimo sÄ lygų areÅ¡tinėje nurodė, kad pareiÅ¡kėjas areÅ¡tinėje bÅ«davo maitinamas Å¡iltu maistu 3 kartus per dienÄ . Iki 2015 m. sausio 1 d. maistÄ tiekdavo UAB „Sidabrinė taurė“, o nuo 2015 m. sausio 1 d. maistÄ tiekia D. Ž. įmonė, įsikÅ«rusi Panevėžio mieste, 2 km atstumu nuo areÅ¡tinės patalpų.

Maistas pristatomas termosuose, reikiamos temperatÅ«ros. AreÅ¡tinės specialioje maisto ruoÅ¡imo patalpoje (virtuvėje) jis iÅ¡imamas iÅ¡ termosų, perdedamas į atskirus indus ir iÅ¡ karto pro kamerų durų langelius iÅ¡dalinamas areÅ¡tinėje esantiems asmenims. Panevėžio AVPK atsiliepime pabrėžė, kad pareiÅ¡kėjo skundas teismui pagrįstas abstrakčiais teiginiais, nenurodyti jokie požymiai, kuriais pasireiÅ¡kė neturtinė žala, pareiÅ¡kėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimÄ sÄ lygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto.

Nėra jokių duomenų, kad areÅ¡tinės darbuotojai atliko veiksmus, kuriais siekė pareiÅ¡kėjui sÄ moningai sukelti dvasinius sukrėtimus ar skriaudÄ . Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovės atstovas prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.Be to Panevėžio AVPK prašė pareiÅ¡kėjo reikalavimui atlyginti žalÄ už laikotarpį nuo 2012 m. iki 2014 m. birželio 5 d. taikyti ieÅ¡kinio senatį ir vien tuo pagrindu pareiÅ¡kėjo skundo dalį atmesti (b. l.18-22).

Teismas k o n s t a t u o j a : byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ neteisėtų policijos įstaigos ir jos pareigÅ«nų aktų (veikimo ar neveikimo), atlyginimo. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas buvo laikomas Panevėžio AVPK areÅ¡tinėje nuo 2012 m. gruodžio 14 d. iki 2012 m. gruodžio 17 d.; nuo 2013 m. sausio 14 d. iki 2013 m. sausio 18 d. ; nuo 2013 m. vasario 11 d. iki 2013 m. vasario 13 d.; nuo 2017 m. sausio 30 d. iki 2017 m. vasario 2 d.(b. l.18, 31).

Atsakovei atstovaujantis Panevėžio AVPK nagrinėjamojoje byloje prašė taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotas aiÅ¡kinimas, kad nagrinėjant administracinius ginčus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikomos ir ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-850/2010).

IeÅ¡kinio senatis suprantama kaip įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (CK 1.124 straipsnis). Tai reiÅ¡kia, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas laiko tarpÄ , per kurį garantuojamas pažeistos teisės gynimas, siekia ne tik užtikrinti subjektyvinės teisės gynimÄ , bet ir sukurti stabilius teisinius santykius. Be to, ieÅ¡kinio senatis skatina nukentėjusiÄ jÄ Å¡alį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimÄ bei suteikia garantijÄ kitai teisinio santykio Å¡aliai, kad po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės bÅ«ti ginčijamos.

Taigi, jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisių ar teisėtų interesų pažeidimÄ , į šį pažeidimÄ per visÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigÄ nereaguoja ir nereiÅ¡kia skundo, tai kitai teisinio santykio Å¡aliai atsiranda pagrindas tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako ketinimų ginti savo teises ir teisėtus interesus, arba nemano, kad jo teisės ir teisėti interesai yra pažeisti. CK 1.125 straipsnio 8 dalis reikalavimams dėl žalos atlyginimo nustato sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, jog ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos; teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Pagal CK 1.127 straipsnio 5 dalį, tuo atveju, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda kiekvienÄ dienÄ . Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas skundÄ teismui dėl žalos atlyginimo paÅ¡tu iÅ¡siuntė 2017 m. gegužės 25 d., tai patvirtina žyma ant voko (b. l. 14).

Atsižvelgus į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotÄ senatį reguliuojančių teisės normų aiÅ¡kinimÄ , daroma iÅ¡vada, kad asmenys per visÄ laisvės apribojimo laikotarpį paprastai žino arba turi žinoti apie jų atžvilgiu vykdomus pažeidimus ir subjektyviai suvokti, kad jie kelia suvaržymus, nepatogumus, neigiamas emocijas ir kitokius nemalonius pergyvenimus (2013 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-307/2013). CK 1.131 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad, jeigu teismas pripažįsta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas.

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas pateikė praÅ¡ymÄ (b. l. 9-11) ir praÅ¡o atnaujinti praleistÄ senaties terminÄ , nurodydamas, kad jį praleido dėl svarbių priežasčių, tai yra, neturi teisinio iÅ¡silavinimo(žinių); pataisos namuose nėra teisininko, galėjusio padėti suraÅ¡yti skundÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų; bÅ«damas pataisos namuose pats daug dirbo, mokėsi, buvo užsiėmęs. Be to, pareiÅ¡kėjas argumentavo, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija nenumato jokio senaties termino, todėl ir nacionalinė teisė tokio termino negali numatyti.Ä®vertinus pareiÅ¡kėjo nurodytus paaiÅ¡kinimus, nėra pagrindo teigti, kad pareiÅ¡kėjas nežinojo ir negalėjo žinoti apie daromus jo teisių pažeidimus ir iÅ¡ jų kylančius žalingus padarinius.

Administracinėje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų buvę suvaržytos teisės raÅ¡tu ar žodžiu kreiptis į įkalinimo įstaigų administracijas, ar kitas įstaigas, taip ginant galimai pažeistas savo teises.Nuteistųjų (suimtųjų) teises Lietuvos Respublikoje skunde nurodytu laikotarpiu gynė bei Å¡iuo metu gina eilė nacionalinės bei tarptautinės teisės aktų, todėl pareiÅ¡kėjas turėjo galimybę laiku kreiptis į teismÄ dėl pažeistų teisių gynimo.

Be to, pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A520-2773/2015 konstatavo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažįsta senaties įtvirtinimo nacionalinėje teisėje galimumÄ . Atsižvelgus į tai, kas iÅ¡dėstyta, sprendžiama, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų apie egzistavusias objektyvias aplinkybes, sudarančias pagrindÄ atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , o jo nurodytos aplinkybės, teismo vertinimu, yra subjektyvaus pobÅ«džio ir negali bÅ«ti laikomos svarbiomis ir objektyviomis aplinkybėmis, galinčiomis lemti senaties termino atnaujinimÄ .

Ä®vertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo ir ex officio atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareiÅ¡kėjos reikalavimams. Esant atsakovės atstovo Panevėžio AVPK praÅ¡ymui bei atsižvelgus į pareiÅ¡kėjo 2017 m. gegužės 25 d. (pagal spaudÄ ant voko) pateiktÄ skundÄ ir jo laikymo Panevėžio AVPK areÅ¡tinėje laikotarpius (su pertraukomis), pareiÅ¡kėjo reikalavimo daliai atlyginti neturtinę žalÄ už laikotarpius nuo 2012 m. gruodžio 14 d. iki 2012 m. gruodžio 17 d.; nuo 2013 m. sausio 14 d. iki 2013 m. sausio 18 d.; nuo 2013 m. vasario 11 d. iki 2013 m. vasario 13 d.taikoma ieÅ¡kinio senatis ir Å¡i reikalavimo dalis atmetama kaip nepagrįsta.

Teismine tvarka sprendžiama dėl pareiÅ¡kėjo teisės į žalos atlyginimÄ nuo 2017 m. sausio 30 d. iki 2017 m. vasario 2 d.(toliau - ginčo laikotarpis). Ginčo dėl neturtinės žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomos CK 6.271 straipsnio nuostatos. Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, nuostatos.

Å ioje įstatymo normoje įtvirtinta vieÅ¡oji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet vieÅ¡asis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus Å¡ios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas jų yra tai, kad vieÅ¡ajai atsakomybei atsirasti vieÅ¡ajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sÄ lyga nėra bÅ«tina. Tai reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigÅ«nų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejančio priežastinio ryÅ¡io (CK 6.247 straipsnis).

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; kt.). Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo(toliau – Suėmimo vykdymo įstatymas) 2 straipsnyje nustatyta, kad suėmimas vykdomas tardymo izoliatoriuose (kardomojo kalinimo vietose), asmenys, kuriems paskirtas suėmimas, iki jų pasiuntimo į tardymo izoliatorių gali bÅ«ti laikomi teritorinės policijos įstaigos areÅ¡tinėje.

Suimtieji ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no ar prokuroro nutarimu arba teismo nutartimi iÅ¡ tardymo izoliatoriaus gali bÅ«ti perkelti (uždaryti) ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti ar dėl bylų nagrinėjimo teisme į teritorinės policijos įstaigos areÅ¡tinę ir tiems asmenims taikomos Å¡io įstatymo, iÅ¡skyrus 23, 25, 26, 28, 40–43 straipsnius, nuostatos. Suėmimo vykdymo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarkÄ ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Å¡iuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos SÄ jungos teisės aktais.

To paties įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas. Ginčo laikotarpiu policijos areÅ¡tinių įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus reglamentavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintaHigienos norma 134:2015. Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinėse policijos uždarytų asmenų laikymo tvarkÄ ir sÄ lygas, Å¡ių asmenų teisių bei laisvių, taip pat pareigų užtikrinimo ir realizavimo tvarkÄ reguliuoja ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d.

įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintos Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklės (toliau – Veiklos taisyklės). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotas aiÅ¡kinimas, pagal kurį, asmenys, kuriems ribojama (atimta) laisvė, turi specifinį teisinį statusÄ , todėl jų asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neiÅ¡vengiamas (2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-261-1798/2013). Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu.

Taigi, iÅ¡ valstybės yra reikalaujama, neatsižvelgiant į jos logistinius bei finansinius sunkumus, organizuoti kalinimo įstaigų sistemÄ tokiu bÅ«du, kad bÅ«tų gerbiamas žmogaus orumas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-261-1798/2013). Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, pareiÅ¡kėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-81/2014), o teismas įpareigotas patikrinti laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigÅ«nų veiksmų teisėtumÄ (2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013).

Dėl prižiÅ«rėtojo iÅ¡kvietimo mygtuko PareiÅ¡kėjas kaip vienÄ iÅ¡ neturtinę žalÄ sukėlusių veiksnių nurodėtai, kad gyvenamojoje patalpoje nebuvo prižiÅ«rėtojo iÅ¡kvietimo mygtuko, dėl ko tekdavo ilgai belstis į geležines duris, tokiu bÅ«du nebuvo užtikrintas saugumas areÅ¡tinėje laikomiems asmenims. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 5-V-206 patvirtintų Tipinių teritorinių policijos įstaigų pastatų, statinių ir patalpų reikalavimų 10 punkte numatyta, kad teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių patalpos įrengiamos vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. 380 “Dėl Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių saugos ir eksploatavimo reikalavimų”. Å iuose teisės aktuose nėra numatytas iÅ¡kvietimo mygtukų areÅ¡tinės kamerose įrengimas. Pažymėtina, jog Europos kalėjimų taisyklių (Europos Ministrų Komiteto rekomendacija Å¡alims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“) 18.2. punkto c) dalis rekomenduoja aliarmo sistemÄ , kuri leistų kaliniams nedelsiant susisiekti su personalu, įrengti tik laisvės atėmimo vietoje.

Taip pat Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13.10 bei 16.11 punktuose numatyta, jog nuteistųjų gyvenamosiose patalpose įrengiama prižiūrėtojo iškvietimo sistema. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, jog laikino sulaikymo ir laikymo vietose (šiuo atveju teritorinių policijos įstaigų areštinėse) pareigūno iškvietimo sistema pagal teisės aktus neįrengiama, skirtingai nei laisvės atėmimo vietose.

Taigi, nagrinėjamu atveju Panevėžio AVPK areÅ¡tinėje, kurioje laikinai buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, nesant pareigÅ«no iÅ¡kvietimo mygtuko, jokie teisės aktai nebuvo pažeisti. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo pateikta informacija, kad areÅ¡tinės kamerose laikomi asmenys pareigÅ«nÄ gali iÅ¡sikviesti pabelsdami į kameros duris. Toks beldimas areÅ¡tinės poste dirbančiam pareigÅ«nui yra girdimas ir į tokį beldimÄ yra visada sureaguojama, tai yra, visada yra prieinama iÅ¡siaiÅ¡kinti beldimo priežastis.

Esant nurodytoms aplinkybėms, sprendžiama, jog nesant neteisėtų veiksmų, valstybei nekyla prievolė atlyginti pareiÅ¡kėjo reikalaujamÄ neturtinę žalÄ . Dėl pasivaikščiojimų PareiÅ¡kėjo teigimu neturtinė žala jam buvo padaryta ir tuo, kad areÅ¡tinėje nebuvo užtikrinta teisė pasivaikščioti kiemelyje. Suimtųjų teisę pasivaikščioti gryname ore reguliuoja Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnis. Å is straipsnis nustato, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore (1 dalis), pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje teritorijoje, laikantis Å¡io įstatymo 10 straipsnio reikalavimų; pasivaikščiojimo gali nebÅ«ti arba jo trukmė gali bÅ«ti sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sÄ lygų, jei su tuo sutinka suimtasis (2 dalis); pasivaikščiojimas gali bÅ«ti nutrauktas, jei suimtasis pažeidžia nustatytÄ pasivaikščiojimų tvarkÄ (3 dalis).

Veiklos taisyklių 7.10 punkte įtvirtinta, jog policijos areÅ¡tinėse laikomi asmenys turi teisę policijos areÅ¡tinėse, kuriose įrengti pasivaikščiojimo kiemai, kasdien vienÄ valandÄ pasivaikščioti. Šį punktÄ detalizuojantis Veiklos taisyklių 54 punktas nustato, kad policijos areÅ¡tinės virÅ¡ininkas (jo nesant – policijos areÅ¡tinės (policijos komisariato) budėtojas) privalo užtikrinti, kad asmenys, laikomi policijos areÅ¡tinėje, galėtų kasdien 1 valandÄ pasivaikščioti.

Iš byloje atsakovės atstovo pateiktų rašytinių duomenų nustatyta, kad Panevėžio AVPK areštinėje laikomų asmenų pasivaikščiojimai gryname oreyra organizuojami, sulaikytieji asmenys tokia teise naudojasi (b. l. 38-40). Šiems pateiktiems įrodymams neprieštarauja Panevėžio departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės nustatytos aplinkybės, kad areštinėje laikomiems asmenims teisė pasivaikščioti yra užtikrinama; pažeidimų dėl šios suimtųjų teisės nebuvo nustatyta (b. l. 60).

Panevėžio AVPK areštinės vyriausiasis specialistasL. M. 2017 m. birželio 12 d. tarnybiniame pranešime „Dėl I. G. skundo“ (b. l.

27) nurodė, kad pareiÅ¡kėjui kiekvienÄ rytÄ bÅ«davo pasiÅ«loma pasivaikščioti, tačiau jis daugelį kartu eiti pasivaikščioti atsisakydavo. Minėtas pareigÅ«nas tarnybiniame praneÅ¡ime nurodė, kad tokių atvejų, kad pareigÅ«nai specialiai nevestų asmenų pasivaikščioti, nėra buvę. Teismas neturi pagrindo abejoti nurodytais atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, ir darydamas iÅ¡vadas jais remiasi. Teismas nustatė, kad byloje nėra jokių duomenų, kad pareiÅ¡kėjas siekdavo pasinaudoti teise pasivaikščioti ir jam tokia teisė nebuvo užtikrinta.

Pareiškėjas nenurodė ir byloje nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas dėl šios teisės būtų žodžiu ar raštu reiškęs pretenzijas Panevėžio AVPK areštinės pareigūnams, ar kitoms kompetentingoms institucijoms. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo argumentai dėl nesuteiktos teisės pasivaikščioti gryname ore vertinami kaip nepagrįsti, todėl atmetami. Dėl sanitarinio mazgo Pareiškėjas savo teisių pažeidimus grindė tuo, kad sanitarinis mazgas neatitiko teisės aktuose nustatytų reikalavimų –nebuvo užtikrinimas privatumas naudojantis tualetu; sanitariniame mazge nebuvo atskiros patalpų oro šalinimo sistemos; nebuvo tualeto reikmenų spintelės, veidrodžio.

Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusi Higienos norma 134:2015 sanitarinio mazgo įrengimui specialių reikalavimų nenumato. Pagal Å¡ios higienos normos 12 punkte įtvirtintÄ reguliavimÄ , policijos areÅ¡tinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi bÅ«ti techniÅ¡kai tvarkingi, įrengti ir prižiÅ«rimi taip, kad juos naudojant bÅ«tų iÅ¡vengta nelaimingų atsitikimų.Iki 2015 m. lapkričio 1 d. galiojusios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d.

įsakymu Nr. V-820 patvirtintos Higienos normos HN 37:2009 20 punkte buvo nustatyti sanitarinio mazgo įrengimui keliami reikalavimai. Remiantis šio teisės akto nuostatomis, policijos areštinės kameroje turėjo būti įrengtas sanitarinis mazgas, kuris privalėjo būti atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120-130 cm aukščio pertvara; jame turėjo būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė), atskira patalpų oro šalinimo sistema.

Byloje pateiktame Panevėžio visuomenės sveikatos centro 2013 m. liepos 1 d. patikrinimo akte Nr. H5-341 užfiksuota, kad visose Panevėžio AVPK areÅ¡tinės kamerose, iÅ¡skyrus vienvietę kamerÄ Nr. 6 ir karcerį, yra įrengtos sanitarinį mazgÄ nuo gyvenamosios paskirties ploto skiriančios apie 100 cm pločio ir virÅ¡ 120 cm aukščio mÅ«rinės pertvaros. Sanitariniuose mazguose įrengti turkiÅ¡ko tipo tualetai, praustuvės su Å¡altu tekančiu vandeniu. Sienoje, prie kurios įrengtas sanitarinis mazgas yra patalpų oro Å¡alinimo sistemos ortakio anga (b. l. 58).

Šiems įgaliotos institucijos pateiktiems duomenims neprieštarauja Panevėžio AVPK areštinės vyriausiojo specialisto L. M. 2017 m. birželio 12 d. tarnybiniame pranešime „Dėl I. G. skundo“ nurodyti duomenys apie tai, kad areštinės kamerose yra įrengti sanitariniai mazgai, kurie yra atskirti nuo gyvenamosios paskirties ploto 120-130 cm aukščio pertvara. Jame įrengta šalto vandens tiekimo sistema, unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė) (b. l. 29).

Teismas sprendžia, kad toks sanitarinių mazgų įrengimas Panevėžio AVPK areÅ¡tinės kamerose atitiko Higienos normos HN 37:2009 20 punkte ir Higienos normos 134:2015 12 punkte įtvirtintus reikalavimus. Darydamas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , teismas atsižvelgė, jog teisės aktai nebuvo nustatę reikalavimo areÅ¡tinės kamerose sanitarinius mazgus įrengti kaip atskiras patalpas. Veiklos taisyklių 7.13 punkte įtvirtinta, jog policijos areÅ¡tinėje laikomi asmenys turi teisę naudotis tualetu, kuris turi bÅ«ti įrengtas taip, kad nebÅ«tų žeminama žmogaus garbė ir orumas.Koks tualeto įrengimas laikytinas nežeminančiu žmogaus garbės ir orumo, minėtas teisės aktas nenustato.

PareiÅ¡kėjas privatumo pažeidimÄ siejo su aplinkybe, kad areÅ¡tinės kamerose sanitarinis mazgas nėra atitvertas nuo bendros kameros erdvės, todėl jis buvo priverstas gamtinius reikalus atlikti visų kameroje esančių asmenų ir budinčių pareigÅ«nų akivaizdoje. Kaip jau buvo minėta, byloje nustatyta, kad Panevėžio AVPK areÅ¡tinės kamerose yra įrengtas sanitarinis mazgas, kuris atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120-130 cm aukščio pertvara. Nustatyta, kadHigienos normos 37:2009 20 punkte reikalavimo visiÅ¡kai uždengti sanitarinį mazgÄ ar kitaip papildomai jį atskirti nuo gyvenamosios patalpos nebuvo.

Ir Å¡iuo metu galiojančioje Higienos normoje 134:2015, kaip minėta, sanitarinio mazgo įrengimas nėra reglamentuotas. IÅ¡ valstybę atstovaujančio Panevėžio AVPK atsiliepimo, vyriausiojo specialisto L. M. teiktų raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų (b. l. 19-20, 26) nustatyta, kad 2005 m. atlikus Panevėžio AVPK areÅ¡tinės antrojo korpuso (kamerų Nr. 11-26) remontÄ , o 2013 m. – areÅ¡tinės pirmojo korpuso (kamerų Nr. 1-10) remontÄ , kamerų sanitariniuose mazguose buvo įrengti kabliukai, ant kurių galima užkabinti audeklus.

Tarnybinį praneÅ¡imÄ byloje teikęs areÅ¡tinės pareigÅ«nas patikino, jog tokių atvejų, kad asmenys atliktų gamtinius reikalus neužsidengę audeklu, neteko matyti (b. l. 25). PareiÅ¡kėjas nenurodė ir nagrinėdamas bylÄ teismas nenustatė, kad konkrečiais atvejais kameroje esantys asmenys ar pareigÅ«nai turėjo tikslÄ stebėti ar stebėjo pareiÅ¡kėjÄ , jam naudojantis sanitariniu mazgu. Teismas taip pat nenustatė jokių aplinkybių, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo sudaryta galimybė pasinaudoti jam iÅ¡duotu ar savo turimu audeklu, siekiant užsidengti atliekant gamtinius reikalus.

Nagrinėjamu atveju, vertinant pareiÅ¡kėjo nurodomus jo teisių pažeidimus, atsižvelgiama ir į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pateiktÄ iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , kad dėl ribojimų, kurie yra neiÅ¡vengiamai susiję su laisvės apribojimo režimu, pareiÅ¡kėjui absoliutaus privatumo užtikrinimas buvo objektyviai neįmanomas, o areÅ¡tinės kamerų įrengimo ypatumus sÄ lygoja ir reikalavimai užtikrinti nuolatinę kamerose laikomų asmenų priežiÅ«rÄ . Å ie reikalavimai susiję ne tik su galimai neteisėtų veikų užkardymu, bet ir su pačių nuteistųjų saugumu (2015 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1287-442/2015).

Atsižvelgus į nurodytus argumentus, daroma iÅ¡vada, kad Panevėžio AVPK areÅ¡tinėje sudaryta galimybė kamerose įrengtų sanitarinių mazgų plotus uždengti audeklu yra pakankama priemonė, užtikrinti asmenų privatumÄ , naudojantis tualetu, todėl tokios asmenų laikymo sÄ lygos Panevėžio AVPK areÅ¡tinės kamerose negali bÅ«ti vertinamos pažeidžiančiomis asmens privatumÄ ir žeminančiomis žmogaus orumÄ . Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas sprendžia, kad nagrinėjant bylÄ , aplinkybių, patvirtinančių, jog Panevėžio AVPK bÅ«tų pažeidęs Veiklos taisyklių 7.13 punkto reikalavimus, nenustatyta, o pareiÅ¡kėjo teiginiai apie netinkamÄ sanitarinių mazgų įrengimÄ areÅ¡tinės kamerose atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl Å¡ilto vandens tiekimo areÅ¡tinės kamerose PareiÅ¡kėjo teigimu, neturtinė žala jam atsirado ir dėl to, kad Panevėžio AVPK areÅ¡tinėje nebuvo sudarytos tinkamos sÄ lygos palaikyti asmeninę higienÄ â€“ kamerose nebuvo tiekiamas Å¡iltas vanduo, o galimybė pasinaudoti Å¡iltu vandeniu bÅ«davo suteikiama vienÄ kartÄ per savaitę po 15 minučių. Veiklos taisyklių 7 punktas nustato areÅ¡tinėje laikomo asmens teisę ne rečiau kaip kartÄ per savaitę nusiprausti po Å¡iltu duÅ¡u.

AnalogiÅ¡kÄ nuostatÄ Ä¯tvirtina Higienos normos 134:2015 44 punktas, pagal kurį, areÅ¡tinėje laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e.PareiÅ¡kėjas neneigė, kad galimybė pasinaudoti duÅ¡u vienÄ kartÄ per savaitę jam buvo suteikta, tačiau tvirtino, kad galimybė pasinaudoti Å¡iltu vandeniu suteikiama tik po 15 min., todėl nebuvo sudarytos tinkamos sÄ lygos palaikyti asmeninę higienÄ areÅ¡tinėje. Vertindamas nurodytus pareiÅ¡kėjo teiginius, teismas atsižvelgė, kad ginčo laikotarpiu galiojusių teisės aktų nuostatos nenustatė areÅ¡tinėje laikomų asmenų prausimosi po Å¡iltu duÅ¡u trukmės, be to, vertinama, kad 15 min. yra pakankamas laiko tarpas, per kurį galima nusiprausti po duÅ¡u.Spręsdamas dėl pareiÅ¡kėjo patirtų neigiamų iÅ¡gyvenimų jam prausiantis Å¡altu vandeniu kameroje, teismas nustatė, kad Higienos norma 135:2015 ir kiti teisės aktai ginčo laikotarpiu reglamentavę teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių kamerų įrengimÄ , nenumatė reikalavimo, jog į kamerÄ bÅ«tų tiekiamas Å¡iltas vanduo.

Pagal Higienos normos 134:2015 18 punkte įtvirtintas nuostatas, Å¡iltas vanduo turi bÅ«ti tiekiamas į duÅ¡o, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Kadangi teisės aktai nenumato reikalavimo kamerose įrengti Å¡ilto vandens tiekimo sistemÄ , o pareiÅ¡kėjas nepateikė nusiskundimų dėl galimybės kamerose naudotis Å¡altu vandeniu nesudarymo, todėl teismas neturi pagrindo nustatyti pareiÅ¡kėjo laikymo sÄ lygų pažeidimÄ ir Å¡iuo aspektu. Dėl vėdinimo ir apÅ¡vietimo sÄ lygų PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog neturtinę žalÄ jam sukėlė ir tai, kad Panevėžio AVPK areÅ¡tinėje nebuvo užtikrintos tinkamos vėdinimo ir apÅ¡vietimo sÄ lygos.

Pagal Veiklos taisyklių 6 punktÄ , į policijos areÅ¡tines uždaryti asmenys turi bÅ«ti laikomi tokiomis sÄ lygomis, kurios užtikrintų jiems saugiÄ aplinkÄ . Higienos normos 134:2015 14 ir 15 punktuose nurodyta, jog gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 200 lx; natÅ«ralus apÅ¡vietimas gali bÅ«ti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val.Higienos normos 134:2015 17 punkte nustatyta, kad turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas; gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Pagal nurodytÄ teisinį reguliavimÄ , policijos įstaigos pareiga yra užtikrinti tinkamas areÅ¡tinės kameros apÅ¡vietimo ir vėdinimo sÄ lygas, o areÅ¡tinėje laikomų asmenų galimybės gauti natÅ«ralios Å¡viesos ir oro vertintini kaip svarbÅ«s teisės į sveikÄ ir saugiÄ gyvenamÄ jÄ aplinkÄ Ä¯gyvendinimo elementai. Spręsdamas dėl Panevėžio AVPK areÅ¡tinės kamerų vėdinimo ir apÅ¡vietimo sÄ lygų, teismas rėmėsi atsakovės atstovo byloje pateiktais Panevėžio visuomenės sveikatos centro atliktų Panevėžio AVPK areÅ¡tinės kamerų patikrinimų duomenimis (b. l. 58-59, 60-61, 62-63) bei Panevėžio AVPK areÅ¡tinės vyriausiojo specialisto L.

M. tarnybiniame praneÅ¡ime iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis (b. l. 29-30). Bylos duomenimis nustatyta, kad 2005 m. atliktus Panevėžio AVPK areÅ¡tinės antrojo korpuso kapitalinį remontÄ o 2013 m. – pirmojo korpuso remontÄ , be kita ko, buvo pakeisti langai, sumontuota nauja moderni areÅ¡tinės vėdinimo sistema, nauja elektros instaliacija, naujas apÅ¡vietimas.Panevėžio visuomenės sveikatos centro specialistė 2013 m. liepos 1 d. atlikusi periodinę Panevėžio AVPK areÅ¡tinės kontrolę patikrinimo metu nustatytus duomenis užfiksavo patikrinimo akte Nr. H5-341.

Šiame akte nurodyta, kad visose areštinės kamerose yra įrengti skaidraus stiklo langai. Yra sudaryta galimybė kameras vėdinti per langus (orlaides), nes visi kamerų langai atsidaro (areštinės I korpuse iš lauko pusės, II - iš vidaus). Dirbtiniam apšvietimui II korpuse naudojamos kaitrinės lempos, I – korpuse – liuminescencinės. Visi kamerose įrengti šviestuvai ir dirbtinio naktinio apšvietimo šviestuvai tikrinimo metu veikė (b. l. 58-59).Panevėžio departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė 2016 m. rugsėjo 30 d. periodinės kontrolės areštinėje metu užfiksavo, kad areštinės kamerose yra skaidraus stiklo langai; kamerose įrengtas dirbtinis ir natūralus apšvietimas; dirbtiniam apšvietimui naudojamos liuminescencinės lempos, dirbtiniam naktiniam apšvietimui – kaitrinės lempos; kamerose įrengti šviestuvai ir dirbtinio naktinio apšvietimo šviestuvai tikrinimo metu veikė.

Yra sudaryta galimybė kameras per langus, kamerų langai yra varstomi. Taip pat areÅ¡tinėje veikia mechaninė patalpų vėdinimo sistema (b. l. 60). IÅ¡analizavus nurodytus patikrinimo aktus, nustatyta, kad jokių pažeidimų dėl kamerų vėdinimo, ventiliacijos sistemos, apÅ¡vietimo, langų minėtos tarnybos patikrinimų metu nėra nustačiusios. Ä®vertinus pirmiau aptartus duomenis, daroma iÅ¡vada, kad jie nepatvirtina pareiÅ¡kėjo skundo teiginių, kad Panevėžio AVPK areÅ¡tinės kamerose ginčo laikotarpiu buvo netinkamos vėdinimo ir apÅ¡vietimo sÄ lygos, todėl byloje nesant kitų įrodymų dėl netinkamų Å¡ių aplinkos parametrų ginčo laikotarpiu, konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus CK 6.271 straipsnio prasme nėra pagrindo.Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl nesamos ventiliacijos, nepakankamo vėdinimo, apÅ¡vietimo Panevėžio AVPK areÅ¡tinėje atmetami kaip nepagrįsti.

Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad pareiÅ¡kėjas nusiskundimų dėl nepakankamo vėdinimo, apÅ¡vietimo papildomai nekonkretizavo, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog kreipėsi į Panevėžio AVPK areÅ¡tinės administracijÄ su nusiskundimais, tokiu bÅ«du konstatuojama, jog byloje surinktais įrodymais nepatvirtinta, kad ginčo laikotarpiu policijos įstaiga neužtikrino pareiÅ¡kėjui tinkamų kamerų vėdinimo ir apÅ¡vietimo sÄ lygų. Dėl maitinimo sÄ lygų PareiÅ¡kėjas atlyginti neturtinę žalÄ prašė taip pat remdamasis argumentais, kad areÅ¡tinėje nebuvo užtikrintos tinkamos ir higieniÅ¡kos sÄ lygos pavalgyti, kadangi maistas buvo tiekiamas į kamerÄ per kameros duris.

IÅ¡ pareiÅ¡kėjo skunde iÅ¡dėstytų argumentų teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės neginčijaareÅ¡tinėje tiekiamo maisto kokybės, taip pat pačios teisės gauti maitinimÄ .Asmenų, kuriems ribojama laisvė, aprÅ«pinimÄ maistu reglamentuoja Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalis, kuri numato, kad suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas. Veiklos taisyklių 59 punktas nustato, jog asmenims, laikomiems policijos areÅ¡tinėje, turi bÅ«ti užtikrinta jų teisė tinkamai maitintis.

Policijos areÅ¡tinėse laikomiems asmenims maistas ruoÅ¡iamas, gabenamas ir iÅ¡duodamas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka (Veiklos taisyklių 60 punktas). Tokia tvarka yra nustatyta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintose Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėse (ginčui aktuali 2015 m. liepos 16 d. įsakymo Nr. V-270redakcija, toliau - Maitinimo taisyklės), kurios reglamentuoja maisto produktų pirkimo, maisto gaminimo ir iÅ¡davimo tvarkÄ asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose.

Veiklos taisyklių 59 punktas imperatyviai nustato, kad policijos areÅ¡tinės virÅ¡ininkas turi imtis priemonių nustatytu laiku duoti policijos areÅ¡tinėje laikomiems asmenis tinkamai paruoÅ¡tÄ maistÄ , kurio kokybė ir kiekis turi atitikti mitybos ir Å¡iuolaikinės higienos reikalavimus.Pagal Maitinimo taisyklių 24 punkto nuostatas kamerose laikomiems suimtiesiems ar nuteistiesiems maistas į kameras arba specialias gamybines patalpas pristatomas Å¡ilumÄ palaikančiuose įrenginiuose. Maitinimo taisyklės nustato, kad maistÄ bÅ«tina saugoti nuo užterÅ¡imo jo ruoÅ¡imo, tvarkymo ir perdirbimo metu.

Ä®rankiai, įranga ir konstrukcijos turi bÅ«ti Å¡varios, prižiÅ«rimos taip, kad neterÅ¡tų maisto (18 punktas). IÅ¡ atsakovės atstovo ir areÅ¡tinės pareigÅ«no, teikusio byloje tarnybinį praneÅ¡imÄ , paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. Å¡iltÄ maistÄ areÅ¡tinėje kalintiems asmenims tiekia D. Ž. įmonė, įsikÅ«rusi Panevėžio mieste, 2 km atstumu nuo areÅ¡tinės patalpų. Maistas pristatomas termosuose, reikiamos temperatÅ«ros. AreÅ¡tinės specialioje maisto ruoÅ¡imo patalpoje (virtuvėje) jis iÅ¡imamas iÅ¡ termosų, perdedamas į atskirus indus ir iÅ¡ karto pro kamerų durų langelius iÅ¡dalinamas areÅ¡tinėje esantiems asmenims (b. l. 21).

Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis apie maitinimo tvarkÄ Panevėžio AVPK areÅ¡tinėje, taip pat vadovaudamasis aukščiau nurodytų teisės aktų nuostatomis, neturi pagrindo konstatuoti pažeidimų dėl nurodytos maitinimo organizavimo tvarkos Panevėžio AVPK areÅ¡tinėje. PareiÅ¡kėjas nedetalizavo, tokių aplinkybių nenustatė ir teismas, kokių teisės aktų reikalavimų neatitiko maisto iÅ¡davimo tvarka (perdavimas į kamerÄ per kameros duryse įrengtÄ langelį) Panevėžio AVPK areÅ¡tinėje.

Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl netinkamų sÄ lygų pavalgyti atmetami kaip nepagrįsti. Apibendrinus byloje nustatytas aplinkybes, daroma iÅ¡vada, kad byloje nebuvo surinkta įrodymų, leidžiančių teigti, jog Panevėžio AVPK areÅ¡tinėir Å¡ios areÅ¡tinės pareigÅ«nai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė arba netinkamai vykdė teisės aktų reikalavimus ir neužtikrino pareiÅ¡kėjui tinkamų sÄ lygų Panevėžio AVPK areÅ¡tinėje.

Byloje nėra duomenų, kad Panevėžio AVPK areÅ¡tinės pareigÅ«nai bÅ«tų sÄ moningai siekę pareiÅ¡kėjui tyčia sudaryti blogesnes sÄ lygas ir taikę kokius nors įstatymo nenumatytus apribojimus; pareiÅ¡kėjas areÅ¡tinėje buvo laikomas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, todėl konstatuojama, jog byloje nenustatytas Panevėžio AVPK areÅ¡tinės ir jos pareigÅ«nų veiksmų neteisėtumas, kaip viena iÅ¡ civilinės atsakomybės bÅ«tinų sÄ lygų. Dėl nurodytų motyvų pareiÅ¡kėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : skundÄ atmesti. Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Dalia Pranckienė