Legislator Case Law & Legislation
N-575-1102-12 AI generated

N-575-1102-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number N-575-1102-12
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutarimas

Legislator summary

AI generated

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 29 d. nutarties A. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Legislator headnote

AI generated

N-575-1102-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Atsiliepimu į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba prašo skundo netenkinti ir palikti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 29 d. nutartį nepakeistą. Mano, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Pažymi, jog aplinkybę, kad būtent A. M. veiksmai buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti, įrodo nagrinėjamos bylos medžiaga ir baudžiamojoje byloje Nr. 1-188-634/2011 nustatytos aplinkybės bei kiti įrodymai. Teigia, jog minėtų duomenų visumos pakako bylai teisingai išspręsti.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Apeliacinės instancijos teismo

Administracinė byla Nr. N575-1102/2012

Procesinio sprendimo kategorija 45.4.1; 52.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. lapkričio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 29 d. nutarties A. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. A. M. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad jis 2006 m. rugsėjo 29 d., apie 17.35 val., Kaune, Pašilės gatvėje, ties namu Nr. 120A, vairuodamas motociklą Yamaha YZF 600, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), viršijo leistiną greitį mieste, atsiradus kliūčiai, siekdamas išvengti eismo įvykio, turėjo imtis ekstremalių motociklo valdymo veiksmų, tačiau dėl per didelio motociklo greičio eismo įvykio, kurio metu buvo sužalotas, išvengti nepavyko. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad tokiais veiksmais A. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 53, 172 ir 173 punktų reikalavimus, už tai atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124 straipsnio 3 dalyje. Atsižvelgiant į tai, taip pat įvertinus aplinkybę, kad metų laikotarpyje surinkta 12 balų, Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato 2007 m. gegužės 25 d. nutarimu Nr. E941242 A. M. už ATPK 124 straipsnio 3 dalyje ir 1302 straipsnyje numatytų pažeidimų padarymą skirta 225 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių.

Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. vasario 29 d. nutartimi minėtą Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato 2007 m. gegužės 25 d. nutarimą Nr. E941242 paliko nepakeistą. Ištyręs bei įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas konstatavo, kad A. M. pažeidė KET 53, 172 bei 173 punktų reikalavimus, o jo neatsargūs veiksmai buvo pagrindinė priežastis eismo įvykiui kilti, todėl asmens veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal ATPK 124 straipsnio 3 dalį. Pažymėjo, kad abu eismo įvykio dalyviai yra suinteresuoti bylos baigtimi, todėl sprendžiant šią bylą ypatingą reikšmę turi objektyvūs įrodymai, kurių tikrumas nekelia abejonių. Nurodė, jog bylą nagrinėjęs policijos pareigūnas visapusiškai išsiaiškino visas su eismo įvykiu susijusias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, jas teisingai įvertino ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Pabrėžė, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundo motyvai dėl eismo įvykio aplinkybių yra nelogiški ir prieštaringi, todėl nėra patikimi bei objektyvūs. Tuo tarpu nukentėjusiojo Š. L. parodymai nuoseklūs ir tikslūs, todėl jais abejoti ar netikėti nėra pagrindo.

II. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas A. M. prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 29 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Mano, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė ATPK 248 straipsnio, 257 straipsnio, 284 straipsnio ir 286 straipsnio reikalavimus. Pažymi, jog pagrindinė sąlyga atsakomybei pagal ATPK 124 straipsnio 3 dalį kilti yra tai, kad turi būti nustatyta, jog asmuo viršijo leistiną greitį daugiau nei 20 km/h, bet ne daugiau nei 30 km/h. Be to, atkreipia dėmesį, kad nei pažeidimo padarymo metu, nei dabar galiojanti ATPK 124 straipsnio 3 dalies redakcija už minėto pažeidimo padarymą nenumatė specialiosios teisės atėmimo. Nurodo, jog byloje esantys įrodymai yra prieštaringi, o teismas asmens kaltę iš esmės grindė tik prielaidomis ir nesivadovavo baudžiamosios bylos Nr. 1-188-634/2011, kurioje Š. L. buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn dėl nagrinėjamo eismo įvykio, medžiaga. Pabrėžia, kad minėtoje byloje esančios ekspertizės patvirtina, jog dėl nagrinėjamo eismo įvykio kilimo kaltas būtent Š. L., o kategoriškų išvadų, kad A. M. nagrinėjamo įvykio metu viršijo leistiną važiavimo greitį daugiau nei 20 km/h, bet ne daugiau nei 30 km/h, byloje nėra. Taip pat mano, jog nagrinėjamu atveju administracinė nuobauda jam buvo paskirta praleidus administracinės nuobaudos skyrimo terminą.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba prašo skundo netenkinti ir palikti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 29 d. nutartį nepakeistą. Mano, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Pažymi, jog aplinkybę, kad būtent A. M. veiksmai buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti, įrodo nagrinėjamos bylos medžiaga ir baudžiamojoje byloje Nr. 1-188-634/2011 nustatytos aplinkybės bei kiti įrodymai. Teigia, jog minėtų duomenų visumos pakako bylai teisingai išspręsti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Apeliacinis skundas tenkintinas.

A. M. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už ATPK 124 straipsnio 3 dalyje ir 1302 straipsnyje numatytų pažeidimų padarymą. Nagrinėjamo įvykio metu galiojusi ATPK 124 straipsnio 3 dalies redakcija įtvirtino, kad nustatyto greičio viršijimas nuo 20 iki 30 kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo 150 Lt iki 300 Lt. Tuo tarpu ATPK 1302 straipsnis ir šio straipsnio pastaba numatė, jog pakartotinis KET pažeidimas, tai yra padarymas per vienerius metus dviejų ir daugiau pažeidimų, numatytų šio kodekso 124 straipsnio antrojoje, trečiojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse, 124(1) straipsnio pirmojoje, trečiojoje ir penktojoje dalyse, 125 straipsnyje, už kuriuos skiriamų balų suma yra dešimt ir daugiau, užtraukia vairuotojams teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 9 mėnesių iki 1 metų. Skiriant administracinę nuobaudą, pažeidimas kartu įvertinamas balais: už pažeidimą, numatytą šio kodekso 124 straipsnio antrojoje dalyje – vienas balas, trečiojoje dalyje – keturi balai, ketvirtojoje dalyje – šeši balai, penktojoje dalyje – aštuoni balai, 124(1) straipsnio pirmojoje dalyje – keturi balai, trečiojoje dalyje – keturi balai, penktojoje dalyje – aštuoni balai, 125 straipsnyje – aštuoni balai.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliacinį skundą teikia administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir dėl to apeliacinės instancijos teismo sprendimu jo teisinė padėtis negali būti pabloginama (non reformatio in peius principas), administracinę bylą tikrina tik dėl A. M. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124 straipsnio 3 dalį ir 1302 straipsnį.

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. M. padarė jam inkriminuotus pažeidimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinktų įrodymų nepakanka konstatuoti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo viršijo leistiną greitį daugiau nei 20 km/h, bet ne daugiau nei 30 km/h.

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pabrėžęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-310/2012, 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-718/2012, 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N444-1254/2012 ir kt.).

Pažymėtina, jog ATPK 124 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymo konstatavimas, be kita ko, sietinas su tiksliu asmens vairuotos transporto priemonės važiavimo greičio nustatymu, todėl pagrindiniais ir patikimais leistino maksimalaus važiavimo greičio viršijimo įrodymais gali būti atitinkamų greičio matavimo prietaisų užfiksuoti rezultatai ar kitomis ATPK 256 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nustatyti duomenys. Tuo tarpu byloje nėra atitinkamų greičio matavimo prietaisų užfiksuotų A. M. 2006 m. rugsėjo 29 d., apie 17.35 val., Kaune, Pašilės gatvėje, ties namu Nr. 120A, vairuoto motociklo Yamaha YZF 600, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavimo greičio rezultatų, o kiti byloje esantys duomenys, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pakankamo pagrindo daryti neabejotiną išvadą, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nagrinėjamo įvykio metu viršijo leistiną greitį daugiau nei 20 km/h, bet ne daugiau nei 30 km/h ir padarė ATPK 124 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena A. M. atžvilgiu dėl ATPK 124 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymo nutrauktina, nenustačius jo veikoje šio pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 p.). Tai įvertinus, darytina išvada, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veikoje nėra ir ATPK 1302 straipsnyje numatyto pažeidimo sudėties, kadangi, remiantis byloje esančia pažyma apie A. M. padarytus KET pažeidimus (b. l. 42), jis per vienerius metus nepadarė dviejų ir daugiau pažeidimų, numatytų ATPK 124 straipsnio antrojoje, trečiojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse, 124(1) straipsnio pirmojoje, trečiojoje ir penktojoje dalyse, 125 straipsnyje, už kuriuos skiriamų balų suma būtų dešimt ir daugiau, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena A. M. atžvilgiu dėl minėto pažeidimo padarymo taip pat nutrauktina (ATPK 250 str. 1 p.).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ginčijama Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 29 d. nutartis ir Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato 2007 m. gegužės 25 d. nutarimas Nr. E941242 yra nepagrįsti ir neteisėti, todėl naikintini, o administracinio teisės pažeidimo bylos teisena A. M. atžvilgiu dėl ATPK 124 straipsnio 3 dalyje ir 1302 straipsnyje numatytų pažeidimų padarymo nutrauktina, nenustačius jo veikoje šių pažeidimų sudėties.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

A. M. apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 29 d. nutartį bei Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato 2007 m. gegužės 25 d. nutarimą Nr. E941242 panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą A. M. atžvilgiu dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 straipsnio 3 dalyje ir 1302 straipsnyje numatytų pažeidimų padarymo nutraukti.

Nutarimas neskundžiamas.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas