2021-06-09 Nr. AB-12676-3-62-3-01018-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-428-575/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01018-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. N. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. vasario 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. N. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas S. N. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), priteisti 1000 Eur turtinei ir 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Alytaus PN atėmė iš jo asmeninį žaidimų kompiuterį „Sony PS-3“ (toliau – ir žaidimų kompiuteris). Alytaus PN teiginiai, jog žaidimų kompiuteriu galima prisijungti prie interneto, pareiškėjo įvertinimu, yra nepagrįsti, nes Alytaus PN nėra įdiegto bevielio interneto ryšio. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad 2017 m. birželio 14 d. žaidimų kompiuteris atitiko visus reikalavimus, iš jo buvo išimta internetinė plokštė.

3. Atsakovo atstovas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad 2017 m. gruodžio 29 d. Alytaus PN gavo 2017 m. gruodžio 22 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) priežiūros skyriaus pažymą Nr. LV-3855, kurioje nurodyta, jog Kalėjimų departamentas svarstė įeinančių į laisvės atėmimo vietų įstaigas asmenų patikros ypatumus, suimtiesiems ir nuteistiesiems neleistinų daiktų įnešimo į laisvės atėmimo vietų įstaigas prevencijos priemones, neleistinų daiktų aptikimo būdus suimtiesiems ir nuteistiesiems priklausančiuose elektros prietaisuose, mobiliojo ryšio telefonų bei kitų ryšio priemonių aptikimo laisvės atėmimo vietų įstaigoje būdus, ir buvo pastebėta jog ypač dažnai atnešama teisės aktuose nustatytų reikalavimų neatitinkanti aparatūra, t. y. su neišmontuota garso įrašymo funkcija, mikrofonu, Wi-Fi, Bluetooh. Pataisos įstaigoms pasiūlyta skirti daugiau dėmesio ir kontrolės elektros prietaisams patenkantiems į pataisos namus. Atsižvelgiant į Kalėjimų departamento priežiūros skyriaus 2017 m. gruodžio 22 d. pažymą Nr. LV-3855, 2019 m. sausio 29 d. papildomam patikrinimui buvo paimtas žaidimų kompiuteris „Sony PS-3“ su dviem pulteliais ir maitinimo laidu, priklausantys pareiškėjui. Patikrinimo metu nustatyta, kad žaidimų kompiuteris neatitinka Kalėjimų departamento direktoriaus 2016 m. balandžio 5 d. įsakymo Nr. V-125 „Dėl elektros prietaisų įsigijimo, perdavimo ir naudojimosi laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašo patvirtinimo“ 8 punkto ir Kalėjimo departamento direktoriaus 2016 m. lapkričio 10 d. įsakymo Nr. V-426 5 punkto reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo žaidimų kompiuteris buvo paimtas saugoti į įstaigos sandėlį. Pareiškėjas 2019 m. vasario 12 d. ir 2019 m. kovo 6 d. kreipėsi į Alytaus PN su skundais dėl žaidimų kompiuterio paėmimo į sandėlį. 2019 m. kovo 13 d. raštu Nr. 3-63-338 Alytaus PN pateikė atsakymą pareiškėjui, kuriame nurodė, kad žaidimų kompiuteris buvo paimtas į sandėlį, nes jis neatitiko Kalėjimų departamento direktoriaus 2016 m. balandžio 5 d. įsakymo Nr. V-125 8 punkte nustatytų techninių parametrų, t. y. elektros prietaisai neturi turėti kitų ryšio priemonių bei vaizdo ir garso galimybių. Alytaus PN pareigūnai vadovavosi teisės aktais ir savo veiksmais pareiškėjo teisių nepažeidė.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2020 m. vasario 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, Kalėjimų departamento direktoriaus 2016 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. V-125 patvirtintas Elektros prietaisų įsigijimo, perdavimo ir naudojimosi laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas), Kalėjimų departamento direktoriaus 2016 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. V-426 patvirtintas Laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomiems asmenims perduotų ar įsigytų daiktų, elektros prietaisų ir informacijos laikmenų tikrinimo tvarkos aprašas (toliau – ir Tikrinimo tvarkos aprašas).

7. Pareiškėjas tvirtino, jog žaidimų kompiuteris 2017 m. buvo nuodugniai patikrintas, atitiko teisės aktų keliamus reikalavimus, iš jo buvo išimtos visos ryšio priemonės, tačiau teismas padarė išvadą, jog pareiškėjas nepagrindė šių aplinkybių jokiais objektyviai įrodymais, nors tuo metu jam ir buvo leista naudotis minėtu žaidimų kompiuteriu. Teismas taip pat nurodė, kad bylos duomenimis nėra paneigtos atsakovo atstovo atsiliepime ir Alytaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2019 m. sausio 29 d. protokole Nr. 7.20/548 (toliau – ir Protokolas) nurodytos aplinkybės, jog siekiant sustiprinti elektros priemonių naudojimo kontrolę, atlikus pakartotinį pareiškėjo žaidimų kompiuterio „Sony PS-3“ S/N 03-27456822-6243569 su dviem pulteliais ir maitinimo laidu patikrinimą, buvo nustatyta, kad pareiškėjo kompiuteris turi neišmontuotą tinklo plokštę su galimybe prisijungti internetinio tinklo kabelį prie interneto ir naršyti internete. Taigi, teismas neturėjo pagrindo abejoti elektros prietaiso – žaidimų kompiuterio „Sony PS-3“ S/N 03-27456822-6243569 su dviem pulteliais ir maitinimo laidu patikrinimą atlikusių specialistų išvadomis, išdėstytomis Alytaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2019 m. sausio 29 d. protokole Nr. 7.20/548.

8. Teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus Alytaus PN veiksmus. Nenustačius neteisėtų Alytaus PN ir šios institucijos pareigūnų veiksmų (neveikimo), teismas nurodė, kad nėra būtinos Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

III. 9. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžinti administracinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

10. Pareiškėjas paaiškina, kad nuo 2017 m. naudojosi žaidimų kompiuteriu, nes nėra įdiegto bevielio interneto ryšio. Pirmosios instancijos teismas skundą išnagrinėjo šališkai, rėmėsi atsakovo atstovo pateiktais melagingais duomenimis.

11. Pareiškėjas prašė pirmosios instancijos teismo teisėjos, kad teismo posėdyje pareiškėjo kompiuteris būtų patikrintas specialisto, išreikalauti iš atsakovo pareiškėjo pateiktą pažymą, kurioje nurodyta, jog žaidimų kompiuteryje nėra internetinės plokštelės, tačiau teismas į pareiškėjo prašymus neatsižvelgė. Taigi, pareiškėjo tvirtinimu, buvo pažeista Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 49 straipsnio 1 dalis ir 52 staipsnis.

12. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad žaidimų kompiuteriu naudojosi nuo 2017 m., tačiau pareiškėjas buvo išvykęs etapu iš Alytaus PN, o grįžus žaidimų kompiuteryje atsirado internetinė plokštelė. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo, koks pareigūnas atliko kompiuterio patikrinimą ir atkreipia dėmesį, jog teismas nenustatė, kaip pareigūnas tikrino žaidimo kompiuterį, jeigu prieš jį atiduodant nematė, kad yra interneto plokštė.

13. Atsakovas Alytaus PN pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

14. Atsakovas paaiškina, kad pareiškėjo kompiuteris turi neišmontuotą tinklo plokštę su galimybe prisijungti internetinio tinklo kabelį, dėl ko būtų galima naršyti internete. Atsakovas taip pat nurodo, kad pareiškėjas turi pareigą įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikiant žalą patvirtinančius konkrečius įrodymus ir įrodyti, kad nurodyta žala kilo būtent dėl neteisėtais pripažintų viešojo administravimo subjekto veiksmų.

15. Pareiškėjas pateikė atsikirtimą į atsakovo atsiliepimą į apeliacinį skundą.

16. Pareiškėjas prašo suteikti galimybę apžiūrėti žaidimų kompiuterį nepriklausomiems ekspertams, nes tik tuomet būtų galėtų nustatyti, ar pareiškėjas žaidimų kompiuteriu gali prisijungti prie interneto.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Alytaus PN veiksmų, neleidžiant pareiškėjui naudotis žaidimų kompiuteriu.

18. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad nėra pagrindo abejoti elektros prietaiso – žaidimų kompiuterio „Sony PS-3“ S/N 03-27456822-6243569 su dviem pulteliais ir maitinimo laidu patikrinimą atlikusių specialistų išvadomis, išdėstytomis Alytaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2019 m. sausio 29 d. protokole Nr. 7.20/548, ir padarė išvadą, jog nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus Alytaus PN veiksmus. Atsižvelgiant į tai, teismas pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

19. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

20. Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.).

21. Be to, atkreiptinas dėmesys į įrodinėjimo ypatumus viešosios deliktinės atsakomybės, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr., pvz., 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (žr., pvz., 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013 ir kt.). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013).

22. Šiuo atveju, įvertinus pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, byloje pateiktus įrodymus, kuriais buvo grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai, darytina išvada, kad priimant pirmosios instancijos teismo sprendimą, buvo laikomasi ABTĮ 56 straipsnio reikalavimų.

23. Teisėjų kolegija pažymi, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011 ir kt.). Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo šališkumą iš esmės grindžia teismo procesine veikla (t. y. kad teismas priėmė atsakovui palankų sprendimą), tačiau teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teismo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3072-520/2018). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių bylą nagrinėjusio teismo suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą, išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog teismas buvo šališkas. Be to, vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pareiškėjui nepalankų sprendimą, savaime nereiškia, jog teisėja byloje buvo šališka.

24. Teisėjų kolegija pažymi, kad į bylą yra pateiktas Alytaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2019 m. sausio 29 d. protokolas Nr. 7-20/548, kuriame nurodoma, jog: „<...> šių metų sausio 29 d. apie 14.40 val. atsižvelgiant į Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos priežiūros skyriaus 2017-12-22 pažymą Nr. LV-3855, papildomam patikrinimui buvo paimtas žaidybinis kompiuteris „Sony PS-3“ S/N 03-27456822-6243569 su 2 (dviem) pulteliais ir maitinimo laidu, priklausantis nuteistajam S. N. 180 brg. Patikrinimo metu nustatyta, kad žaidybinis kompiuteris „Sony PS-3“ S/N 03-27456822-6243569 neatitinka Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2016 m. lapkričio 10 d. įsakymo Nr. V-426 „Dėl laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomiems asmenims perduotų ar įsigytų daiktų, elektros prietaisų ir informacijos laikmenų tikrinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 5 punkto, taip pat neatitinka Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2016 m. balandžio 5 d. įsakymo Nr. V-125 „Dėl elektros prietaisų įsigijimo, perdavimo ir naudojimosi laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašo patvirtinimo“ 8 punkto“. Protokolą pasirašė APS specialistai G. I. ir R. M.

25. Teisėjų kolegijai nagrinėjamu atveju nekyla abejonių dėl pareiškėjo žaidimų kompiuterį tikrinusių specialistų kompetencijos patikrinti elektronikos prietaisą (pareiškėjo žaidimų kompiuterį). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija netenkina pareiškėjo prašymo, kad jo žaidimų kompiuterį patikrintų nepriklausomas ekspertas.

26. Teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, kad žaidimų kompiuterio naudotojas yra pareiškėjas, todėl jam kyla pareiga pateikti pareigūnams įrodymus, jog žaidimų kompiuteris neturi galimybių prisijungti prie interneto ir naršyti internete, taip pat neturi kitų ryšio priemonių bei vaizdo ir garso įrašymo galimybių. Pareiškėjas nepateikė į bylą žaidimų kompiuterio gamintojo specifikacijos ar kitų dokumentų, kurie patvirtintų, jog žaidimų kompiuteris atitinka keliamus reikalavimus.

27. Pareiškėjas tvirtina, kad Alytaus PN 2017 m. buvo pateikęs pažymą, kuri įrodo, jog žaidimų kompiuteryje nėra internetinės plokštelės. Pareiškėjas taip pat akcentuoja tai, kad žaidimų kompiuteriu naudojosi nuo 2017 m.

28. Teisėjų kolegija pažymi, kad Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2019 m. gegužės 22 d. nutartimi įpareigojo atsakovą Alytaus PN pateikti atsiliepimą į skundą, kuriame taip pat būtų pateikti duomenys bei pridėti įrodymai dėl pareiškėjo skundo aplinkybių. Į bylą pateiktame 2019 m. gegužės 26 d. Alytaus PN rašte „Dėl prašymo“ Nr. 363-781 (b. l. 24) nurodyta, kad pareiškėjo žaidimų kompiuteris Alytaus PN buvo priimtas 2017 m. birželio 14 d. pagal pilietės L. D. prašymą. Taip pat minėtame rašte nurodyta, jog pareiškėjo žaidimų kompiuteris atitiko Kalėjimų departamento direktoriaus 2016 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. V-426 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomiems asmenims perduotų ar įsigytų daiktų, elektros prietaisų ir informacijos laikmenų tikrinimo tvarkos aprašą, todėl kompiuteris 2017 m. birželio 19 d. atiduotas pareiškėjui. Taigi, akivaizdu, kad 2017 m. pareiškėjo žaidimų kompiuteris buvo patikrintas Alytaus PN pareigūnų ir jis atitiko keliamus reikalavimus.

29. Tačiau 2019 m. sausio 29 d. buvo atliktas papildomas patikrinimas, kurio metu nustatyta, jog pareiškėjo kompiuteris neatitinka keliamų reikalavimų (žr. nutarties 24 p.). Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pats pareiškėjas teigia, jog buvo išvykęs etapu iš Alytaus PN, o grįžus žaidimų kompiuteryje atsirado internetinė plokštelė. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėjas nepagrindė, kad jo žaidimų kompiuteris atitinka Tvarkos aprašo reikalavimus.

30. Nenustačius neteisėtų Alytaus PN ir šios institucijos pareigūnų veiksmų (neveikimo), nėra būtinos Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

31. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė iš esmės pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. vasario 13 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Nagrinėjamoje Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Pareiškėjo S. N. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. vasario 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius