Court dismissed appeal against drunk driving conviction, upholding evidence sufficiency and sentencing proportionality.
Legislator summary
AI generatedThe appellate court rejected the defendant's appeal against a conviction for driving while intoxicated, affirming the lower court's findings of fact and legal application. The defendant argued that mere vehicle movement while drunk constituted the crime, but the court emphasized that the totality of evidence, including breathalyzer results and witness testimony, logically proved the act of driving. Consequently, the court ruled that the evidence was sufficient to establish guilt and that the imposed penalty and measures were proportionate.
Legislator headnote
AI generatedLietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalis: Apeliacinis teismas, vertindamas įrodymų visumą, gali patvirtinti pirmosios instancijos teismo išvadas, jei duomenys logiškai sudaro vieną įrodymų grandinę, patvirtinančią kaltės padarymą, o skelstiama bausmė atitinka proporcingumo principą.
Keywords
AI generatedCited Legislation
AI generatedFull text
?Prane??jas Stasys Valu?is Baud? Baudžiamoji byla Nr. 1A-21-875/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04866-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.3; 2.4.6.1 (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. vasario 3 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir praneÅ¡Äjas), Laisvydo ZederÅ¡tremo ir Virginijos ŽindulienÄs, sekretoriaujant Rasai JanÄauskienei, dalyvaujant prokurorui Gintarui MiseviÄiui, nuteistojo A.
K. gynÄjui advokatui Sauliui Alysui, vieÅ¡ame teismo posÄdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. K. ir jo gynÄjo advokato Sauliaus Alyso apeliacinį skundÄ dÄl Å iaulių apylinkÄs teismo KelmÄs rÅ«mų 2020 m. spalio 8 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â BK) 2811 straipsnio 1 dalį 100 BBND dydžio â 5000 Eur bauda. Vadovaujantis BK 65 straipsniu, į bausmÄs laikÄ nutarta įskaityti sulaikymo laikÄ nuo 2020 m. vasario 2 d. iki vasario 3 d. (vienÄ parÄ ), prilyginant 2 MGL dydžio (100 Eur) baudai.
Nustatyta, kad mokÄtinÄ baudÄ â 4900 Eur - A. K. privalo sumokÄti per deÅ¡imt mÄnesių nuo nuosprendžio perdavimo vykdyti dienos. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu A. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonÄ - uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, jos terminÄ skaiÄiuojant nuo specialiosios teisÄs sustabdymo dienos â 2020 m. vasario 3 d. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi iÅ¡ A. K. nutarta iÅ¡ieÅ¡koti valstybei konfiskuotino turto - automobilio âBMW X6â, valst.
Nr. (duomenys neskelbtini) â vertÄs dalį atitinkanÄiÄ pinigų sumÄ â 8500 Eur. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, nuosprendžiui įsiteisÄjus nutarta automobilį âBMW X6â, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grÄ Å¾inti savininkui AB Å iaulių bankui, j. a. k. (duomenys neskelbtini). TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi bylÄ , n u s t a t Ä : I. Bylos esmÄ 1. A. K. nuteistas už tai, kad vairavo motorinÄ transporto priemonÄ bÅ«damas apsvaigÄs nuo alkoholio, t. y. 2020 m. vasario 2 d. prieÅ¡ 15.48 val. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigÄs nuo alkoholio (jam alkotesteriu nustatytas 2,59 promilių girtumas ), vairavo automobilį âBMW X6â, valst.
Nr. (duomenys neskelbtini). II. Apeliacinio skundo argumentai 2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. K. ir jo gynÄjas advokatas S. Alysas praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ 2020 m. spalio 8 d. teismo nuosprendį ir priimti naujÄ - iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. 2.1. Apelianto teigimu, nors teismas bylÄ iÅ¡nagrinÄjo visapusiÅ¡kai ir objektyviai, taÄiau nuosprendyje padarytos iÅ¡vados, grįstos daugiau abejonÄmis ir prielaidomis nei objektyviai nustatytais faktais. Apkaltinamasis nuosprendis neteisingas, nes priimtas pažeidus BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas. 2.2.
Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas atmetÄ nuteistojo A. K. parodymus, kaip prieÅ¡taraujanÄius byloje surinktiems įrodymams ir vertino juos kaip bandymÄ iÅ¡vengti atsakomybÄs, taÄiau tokia teismo iÅ¡vada atmestina dÄl pagrįstumo stokos. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme apklaustas A. K. nuosekliai nurodÄ, kad įvykio dienÄ automobilį BMW X6 vairavo sugyventinÄ I. B., kuri automobilio nesuvaldÄ ir nuvažiavusi nuo kelio, vÄliau iÅ¡Äjo namo, o jis liko automobilyje. Pažymi, kad Å¡is eismo įvykis nebuvo fiksuotas objektyviomis priemonÄmis.
Byloje nÄra vaizdo įrašų ar fotonuotraukų, kuriose bÅ«tų matyti, kad automobilį vairavo neblaivus A. K.. Teisme apklausti liudytojai taip pat nenurodÄ, jog bÅ«tų matÄ neblaivų A. K., važiuojantį automobiliu. AtvirkÅ¡Äiai, visi liudytojai, bendravÄ su nuteistuoju, nurodÄ, kad jis įvykio vietoje teigÄs, jog automobilį vairavo jo sugyventinÄ I. B.. Teismas, grįsdamas nuosprendį, rÄmÄsi liudytojo M. G. kaltinanÄiais parodymais, taÄiau Å¡is liudytojas pateikÄ tam tikrus eismo įvykio duomenis, kurie akivaizdžiai neatitiko tikrovÄs. DÄl Å¡ios aplinkybÄs M.
G. parodymai turÄjo bÅ«ti vertinti kritiÅ¡kai. Apklaustas teisme liudytojas parodÄ, kad užkumpusio automobilio vienas priekinis ratas buvo sugadintas (âiÅ¡muÅ¡tasâ) bei, kad nuverstas kelio ženklas. Tuo tarpu eismo įvykio vietos schemoje, įvykio vietos nuotraukose, papildomoje apžiÅ«roje bei vÄliau automobilį ir įvykio vietÄ fiksuotose nuotraukose matyti, kad automobilio visi ratai sveiki, o kelio ženklai neapgadinti. Policijos pareigÅ«no M. K. 2020 m. vasario 2 d. tarnybiniame praneÅ¡ime taip pat nenurodyta, kad automobilio ratas ar kelio ženklas sugadinti.
Liudytojo M. G. teigimu, jis matÄ, kaip A. K. bandÄ automobiliu iÅ¡važiuoti iÅ¡ griovio, taÄiau tai tik subjektyvi liudytojo nuomonÄ. Liudytojas teisingai pastebÄjo, kad A. K. sÄdÄjo už automobilio vairo, gazavo, kad sukosi ratai. Pasak nuteistojo, jis taip elgÄsi, nes norÄjo Å¡ildyti maÅ¡inos vidų bei neleisti iÅ¡sikrauti akumuliatoriui. Å is motyvas racionalus, nes eismo įvykis buvo žiemos metu, tad ilgiau laukti pagalbos lauke ar neužvestame automobilyje galÄjo bÅ«ti perÅ¡alta. Be to, visi kiti liudytojai, buvÄ Ä¯vykio vietoje - D.
E., E. V., S. B., L. L., S. S. teisme nurodÄ, kad nepastebÄjo pÄdsakų, kurie bÅ«tų susijÄ su nuteistojo bandymu iÅ¡važiuoti automobiliu. Atkreiptinas dÄmesys, kad teismas nuosprendyje pripažino liudytojÄ M. G. klydus dÄl tam tikrų eismo įvykio aplinkybių, taÄiau to nesureikÅ¡mino. Liudytojas M. K. teisme teigÄ, kad nuteistasis iÅ¡ pradžių nenurodÄ, kas vairavo automobilio, âmÄtÄsi parodymuoseâ, taÄiau tokių duomenų nepatvirtino kartu įvykio vietoje su M. K. buvÄs kolega â D.
E.. 2.3. Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su teismo liudytojų I. B. ir R. T. parodymų vertinimu. Nurodo, kad liudytoja I. B. atvykusiems policijos pareigÅ«nams turÄjo motyvÄ apkalbÄti sugyventinį A. K., nes kaip ji ir A. K. teisme teigÄ, įvykio dienos rytÄ jie buvo stipriai susipykÄ. Liudytoja pagrįstai bijojo administracinÄs atsakomybÄs, nes už pasitraukimÄ iÅ¡ eismo įvykio vietos numatyta gan griežta administracinÄ atsakomybÄ. Liudytoja taip pat turÄjo rimtÄ pagrindÄ su mažameÄiu vaiku iÅ¡ eismo įvykio vietos eiti į savo namus (atstumas - 850 m), o ne pas draugÄ R.
T. (atstumas - 190 m). BÅ«tent savo namuose ji su vaiku galÄjo jaustis saugiai ir tinkamai: Äia buvo vaiko rÅ«beliai, žaislai, maistas, higienos priemonÄs. Atstumas eiti pÄsÄiomis nebuvo neįveikiamas (850 m galima nueiti per 10 minuÄių). PažymÄta, kad pirminÄs apklausos metu I. B. teiravosi patrulio E. E., kas bÅ«tų, jei ji pakeistų savo parodymus. Å iÄ aplinkybÄ vienodai nurodÄ teisme atskirai apklausti liudytojai I. B. ir D. E.. Teismas Å¡ioje dalyje nesirÄmÄ liudytojo D. E. parodymais, motyvuodamas tuo, kad liudytojas artimai bendrauja su nuteistuoju.
TaÄiau jei patrulis D. E. bÅ«tų norÄjÄs padÄti A. K., jis mielai bÅ«tų užfiksavÄs jo sugyventinÄs pakeistus parodymus. Taigi, teismo iÅ¡vada prieÅ¡taringa ir nepagrįsta. Liudytojos I. B. siekį bÅ«ti papildomai apklaustai patvirtina ir kita bylos medžiaga. Teismo posÄdyje I. B. teigÄ, kad iÅ¡ savo mobilaus ryÅ¡io telefono skambino į policijÄ bendru numeriu bei atskirai tyrÄjai su praÅ¡ymu jÄ papildomai apklausti. Kita liudytoja - policijos tyrÄja E. P. teismo posÄdžio metu pripažino, kad I.
B. galÄjo jai skambinti, taÄiau kÄ kalbÄjo - nebeprisiminÄ. IÅ¡ byloje esanÄios UAB âTele2â iÅ¡duotos mobilaus ryÅ¡io telefono, kurio iÅ¡klotinÄs bei informacinio raÅ¡to matyti, kad iÅ¡ mobilaus ryÅ¡io telefono (naudojasi liudytoja I. B.), buvo skambinta į (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatÄ du kartus â 2020 m. vasario 4 d. PažymÄta, kad baudžiamasis procesas vyko pagreitinta tvarka, įtariamajam A. K. 2020 m. vasario 6 d. jau buvo iÅ¡siųstas Å¡aukimas atvykti pas tyrÄja 2020 m. vasario 11 d. 13.30 val., kad bÅ«tų nuvestas į teismÄ , tad dÄl pagreitinto tyrimo nebebuvo laiko papildomai apklausti I.
B.. Liudytoja I. B. neteista, nÄra piktybinÄ Ä¯statymų pažeidÄja. Teisme apklausta liudytoja R. T. parodÄ, kad jai paskambinusi I. B. prisipažino vairavusi automobilį ir sukÄlusi eismo įvykį, kad ji buvo iÅ¡sigandusi, balsas drebÄjo, tad nÄra pagrindo teigti, kad tik dÄl artimo Å¡eimyninio ryÅ¡io su nuteistuoju liudytoja galÄjo teisme duoti melagingus parodymus. Teismas nesirÄmÄ liudytojos R. T. parodymais tuo pagrindu, kad į procesÄ Ä¯traukta tik gynybos pageidavimu jau po A. K. ir I.
B. bendros versijos pateikimo, taÄiau toks argumentavimas pažeidžia rungimosi principÄ , nes užkerta keliÄ kaltininkui gintis, rinkti bei teikti jį teisinanÄius duomenis. Atsižvelgtina į tai, kad nuteistasis A. K. ir liudytojos I. B. su R. T. buvo apklaustos to paties posÄdžio metu, tad liudytojos neturÄjo objektyvios galimybÄs susižinoti. Liudytojų I. B. ir R. T. parodymus, kad jos planavo eismo įvykio dienÄ susitikti, patvirtina byloje esantys dokumentai. UAB ,,Tele2â interneto iÅ¡raÅ¡uose matyti, kad nuteistasis A.
K., kuris naudojasi Tele2 pildyk SIM kortele eismo įvykio dienÄ skambino kitiems ar jam skambino 6 kartus, taÄiau sujungimai truko tik iki 2 sekundžių. Liudytoja I. B., kuri naudojasi A. K. vardu iÅ¡duota Tele2 abonentine SIM kortele įvykio dienÄ skambino ar jai skambino 7 kartus, tik iÅ¡ vieno telefono, kuriuo naudojosi liudytoja R. T.. 2.4. DÄl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo apeliantas nurodo, kad nagrinÄjamu atveju tÄra tik pirminiai liudytojos I. B. parodymai, kad A. K. eismo įvykio dienÄ iÅ¡ namų iÅ¡važiavo automobiliu, taÄiau net tada liudytoja nežinojo, ar sugyventinis tÄ kartÄ buvo neblaivus, ir ar bÅ«tent jis nuvažiavo į griovį.
Teisme I. B. nurodÄ kitas aplinkybes, t. y., kad ji sukÄlÄ eismo įvykį. Liudytojas M. G. teigÄ, kad nors A. K. ir sÄdÄjo už griovyje buvusio automobilio vairo, gazavo, taÄiau automobilis iÅ¡ vietos nejudÄjo. Taigi, byloje nÄra duomenų, leidžianÄių daryti iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tent nuteistasis neblaivus vairavo automobilį. Be to, nÄra įrodyta ir subjektyvioji pusÄ, t. y., kad A. K. tyÄia bandÄ užklimpusiu automobiliu iÅ¡važiuoti.
3. Apeliaciniame teismo posÄdyje nuteistojo gynÄjas advokatas S. Alysas praÅ¡Ä apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras praÅ¡Ä apeliacinį skundÄ atmesti. III. ApeliacinÄs instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas.
4. PažymÄtina, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau â BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrÄžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto praÅ¡ymai â jų apimtis, pobÅ«dis, konkretumas ir tikslumas. Å iame kontekste atkreiptinas dÄmesys ir į tai, kad, vadovaudamasis Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktika, apeliacinÄs instancijos teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs bylÄ , savo procesiniame dokumente neturi pareigos iÅ¡samiai aptarti kiekvienÄ neesminį apeliacinio skundo teiginį (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).
5. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. K. iÅ¡ esmÄs nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teismo iÅ¡vadomis dÄl nuteistojo kaltÄs padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . Teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esanÄius įrodymus, todÄl skundžiamu nuosprendžiu jis buvo nepagrįstai pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje.
6. BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybÄ tam, kas vairavo motorinÄ transporto priemonÄ, traktorių ar savaeigÄ maÅ¡inÄ arba mokÄ praktinio vairavimo bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengÄ neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
7. NagrinÄjamoje byloje A. K. nuteistas pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis vairavo lengvÄ jį automobilį, bÅ«damas neblaivus, kai jam buvo nustatyta daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra, buvo nustatytas 2,59 promilių neblaivumas.
8. PažymÄtina, kad įrodymus teisÄjai įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Ä®rodymų vertinimas iÅ¡ esmÄs yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinÄjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginÄs taisyklÄs. Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas laikosi bendros pozicijos, kad teismo vidinis įsitikinimas privalo turÄti objektyvų pagrindÄ , tai yra jis turi bÅ«ti pagrįstas visų byloje esanÄių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu.
Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sÄ lygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinÄs instancijos teismai, yra ir ta, kad turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, Nr. 2K-122/2013). Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiÅ«lymus dÄl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dÄl iÅ¡vadų, darytinų vertinant įrodymus.
Ta aplinkybÄ, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka nuteistojo lÅ«kesÄių, nÄra apkaltinamojo nuosprendžio neiÅ¡samumÄ ar prieÅ¡taringumÄ patvirtinanÄios aplinkybÄs.
9. IÅ¡ bylos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, sprÄsdamas A. K. kaltÄs klausimÄ dÄl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, kitaip nei apeliaciniame skunde nurodo nuteistasis, tyrÄ ir analizavo visus byloje esanÄius įrodymus â paties nuteistojo A. K. parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, liudytojo M. G. parodymus, liudytojos I. B. bei liudytojų â policijos pareigÅ«nų parodymus. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje argumentuotai nurodÄ, kodÄl vienais įrodymais vadovaujasi, o kitais ne, t. y., kodÄl vadovaujasi liudytojo M.
G. parodymais ir kitais raÅ¡ytiniais įrodymais, ir kodÄl nesivadovauja nuteistojo A. K. bei liudytojos I. B. parodymais. Apkaltinamojo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, iÅ¡dÄstÄ Ä¯rodymų vertinimo motyvus ir padarÄ Ä¯rodymais pagrįstas iÅ¡vadas, kokios faktinÄs aplinkybÄs nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia A. K. kaltÄ, nepažeidÄ nekaltumo prezumpcijos reikalavimų. TeisÄjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumÄ bei teisÄtumÄ ir dar kartÄ iÅ¡analizavusi teismo iÅ¡tirtus įrodymus, konstatuoja, kad teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrÄ bylai teisingai iÅ¡sprÄsti reikÅ¡mingas aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡analizavo įrodymus bei padarÄ bylos duomenų visuma pagrįstÄ bei teisingÄ iÅ¡vadÄ dÄl A.
K. kaltÄs padarius BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ .
10. Nuteistasis A. K. viso proceso metu neigÄ, kad atliko kaltinime nurodytus veiksmus, t. y., jog vairavo automobilį, neginÄijo tik fakto, jog buvo neblaivus. TaÄiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo nuteistojo parodymais ir juos atmetÄ, nes juos paneigia byloje esanÄių įrodymų visetas. Kaip matyti, A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodÄ, kad 2020 m. vasario 1 d. vartojo alkoholinius gÄrimus. 2020 m. vasario 2 d. apie 15.00 val. su sugyventine I. B. vyko pas draugus jam priklausanÄiu automobiliu BMW.
Automobilį vairavo sugyventinÄ I. B.. Netoli namų sugyventinÄ važiuodama keliu nesuvaldÄ automobilio ir nuvažiavo į kelkraÅ¡tyje esantį griovį, automobilis įklimpo ir nepavyko su juo iÅ¡ kelkraÅ¡Äio iÅ¡važiuoti. NusprendÄ, kad paskambins kaimynui R. (pavardÄs nepamena), kad jis atvažiuotų su savo traktoriumi ir iÅ¡temptų automobilį iÅ¡ griovio. I. B. nusprendÄ nebelaukti kol atvyks kaimynas su traktoriumi ir nuÄjo namo, kadangi visa tai įvyko netoli namų. NebandÄ iÅ¡važiuoti iÅ¡ griovio ir nesÄdo už automobilio vairo, kadangi suvokÄ, kad yra dar neblaivus iÅ¡ vakarykÅ¡Äio iÅ¡gÄrimo, buvo užvedÄs automobilio variklį, kad nesuÅ¡altų, o pats sÄdÄjo keleivio vietoje (1 t. b. l. 74-75).
Apklausiamas teisme A. K. parodÄ, kad iÅ¡gÄrinÄjo ne tik vakarykÅ¡Äiai, taÄiau ir įvykio dienÄ apie 11 val. Toliau laikÄsi tos paÄios pozicijos, kad automobilį vairavo jo sugyventinÄ I. B.. ParodÄ, kad užsidegÄ automobilio skydelyje lemputÄ, kuri rodo, kad iÅ¡sikrauna akumuliatorius, tada užkÅ«rÄ automobilį. IÅ¡ griovio iÅ¡važiuoti nebandÄ, kad ratai prasisuktų â nepamena, tikriausiai liudytojas meluoja, nes įvykio vietoje su juo apsižodžiavo. Kai atvažiavo liudytojas, sÄdÄjo vairuotojo vietoje, vÄliau persÄdo į keleivio vietÄ , nes norÄjo iÅ¡lipti ir pasižiÅ«rÄti kas Äia darosi.
I. B. davÄ paaiÅ¡kinimus, kad jis vairavo automobilį, kadangi buvo supykusi. Automobilį gazavo, kadangi automobilio skydelyje užsidegÄ lemputÄ, jog iÅ¡sikrauna automobilio akumuliatorius. Su liudytoju sutinka, kad ratai galÄjo suktis. PastebÄtina aplinkybÄ, kad ikiteisminio tyrimo metu A. K. teigÄ, jog norÄdamas nesuÅ¡alti buvo užvedÄs automobilio variklį, o pats sÄdÄjo keleivio vietoje. Apklausiamas teisme teigÄ, kad kai atvažiavo liudytojas, sÄdÄjo vairuotojo vietoje, vÄliau persÄdo į keleivio vietÄ , nes norÄjo iÅ¡lipti ir pasižiÅ«rÄti kas Äia darosi.
Akivaizdu, kad jau Å¡ie jo parodymai prieÅ¡taringi, kadangi jei jis nevairavo, sÄdÄjo keleivio vietoje, turÄjo galimybÄ iÅ¡lipti ir apžiÅ«rÄti automobilį, taÄiau liudytojui M. G. atÄjus prie jo, jis buvo vairuotojo sÄdynÄje, ir suvokus, kad liudytojas galimai skambina policijai, iÅ¡kÄlÄ versijÄ , kad vairuotojo durys neatsidarÄ, todÄl persÄdo į keleivio vietÄ , kad galÄtų iÅ¡lipti iÅ¡ automobilio ir apsižiÅ«rÄti. Be to, tyrimo metu nuteistasis teigÄ, kad užkÅ«rÄ variklį, kadangi nenorÄjo suÅ¡alti kol laukÄ, teisme iÅ¡kÄlÄ versijÄ , kad automobilį gazavo, kadangi automobilio skydelyje užsidegÄ lemputÄ, jog iÅ¡sikrauna automobilio akumuliatorius, o tai taip pat rodo, kad jo parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme buvo nenuoseklÅ«s.
11. Nors apeliantas ginÄija liudytojo M. G. parodymus, kurie yra prieÅ¡ingi jo duotiesiems, taÄiau juos sugretinus su byloje turima medžiaga, akivaizdu, kad jie atitinka faktines bylos aplinkybes. Kaip teigÄ liudytojas M. G., kai atvyko prie automobilio, kuris buvo nuvažiavÄs į griovį, A. K. sÄdÄjo vairuotojo pusÄje ir bandÄ iÅ¡važiuoti iÅ¡ griovio. Einant link to automobilio matÄ, kaip minÄtas asmuo bandÄ iÅ¡važiuoti iÅ¡ griovio, kadangi girdÄjo kaip spaudžiamas greiÄio pedalas ir ratai prasisukinÄjo, taÄiau automobilis iÅ¡ vietos nepajudÄjo.
PaklausÄ, gal jam reikalinga kokia nors pagalba. Jis nepagarbiai atsakÄ âko Äia nori, eik iÅ¡ Äiaâ. Suprato, kad asmuo yra neblaivus, todÄl nuÄjo prie savo automobilio pasiimti mobilųjį telefonÄ . Tuomet pastebÄjo, kaip tas asmuo, pamatÄs, kad pasiÄmÄ mobilųjį telefonÄ , persÄdo iÅ¡ vairuotojo vietos į priekinÄ keleivio vietÄ . Tokius liudytojo parodymus patvirtina BIRT ataskaitų žiÅ«ryklÄ, iÅ¡ kurios matyti, kad 2020 m. vasario 2 d. 15.48 val. M. G. praneÅ¡Ä apie tai, jog galimai neblaivus vairuotojas nuvažiavo į griovį, bando iÅ¡važiuoti, praneÅ¡a policijos pareigÅ«nas ne tarnybos metu, pareigÅ«nų palauks.
Ä® įvykio vietÄ nuvykta 16.04 val. (1 t. b. l. 10-13). 2020 m. vasario 2 d. pareigÅ«no tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad įvykio vietoje juos pasitiko praneÅ¡Äjas M. G., kuris parodÄ, kad pastebÄjo nuo kelio nuvažiavusį automobilį, prie kurio vairo sÄdÄjo akivaizdžiai neblaivus pilietis. Automobilis buvo užklimpÄs ir bandÄ iÅ¡važiuoti, variklis buvo užvestas, ratai sukosi, taÄiau automobilis nejudÄjo iÅ¡ vietos. Prie nuvažiavusio nuo kelio automobilio pastebÄjo stovintį vyriÅ¡kį (A.
K.), kuris aiÅ¡kino, kad laukÄ automobilyje ir saugojo paliktus daiktus, teigÄ, jog nuo kelio nuvažiavo jo sugyventinÄ I. B., taÄiau jos įvykio vietoje nebuvo (1 t. b. l. 8-9).
12. Atkreiptinas dÄmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡analizavo liudytojo M. G. parodymus duotus viso proceso metu ir, prieÅ¡ingai nei nurodoma skunde, pagrįstai Å¡ioje byloje jais vadovavosi. Svarbi aplinkybÄ tai, kad byloje nenustatyta liudytojo M. G. suinteresuotumo bylos baigtimi, siekiu pakenkti nuteistajam A. K., to nenurodÄ ir pats apeliantas, iÅ¡skyrus tai, kad su liudytoju apsižodžiavo. IÅ¡ Å¡io liudytojo parodymų, duotų viso proceso metu matyti, kad jis esmines įvykio aplinkybes nurodÄ vienodai.
TeisÄjų kolegija neturi objektyvaus pagrindo netikÄti Å¡io liudytojo parodymais, kadangi esminÄse įvykio aplinkybÄse viso proceso metu jie buvo nuoseklÅ«s, iÅ¡samÅ«s, o nuteistojo skunde selektyviai dÄstomi Å¡io liudytojo parodymai ir sava jų interpretacija, nesudaro pagrindo juos vertinti kaip nepatikimus ir jais nesivadovauti. Be kita ko, pirmosios instancijos teismas pažymÄjo, o apygardos teismas neturi pagrindo nepritarti, jog tiek liudytojas M. G., tiek pats nuteistasis patvirtino, jog vienas kito iki įvykio nepažinojo, jokių santykių nepalaikÄ, todÄl liudytojas neturi jokio pagrindo apkalbÄti nuteistÄ jį.
Be jau pirmiau paminÄtų aplinkybių, liudytojo parodymais Å¡ioje byloje vadovaujamasi ir dÄl to, kad juos patvirtina kitų byloje esanÄių įrodymų visetas.
13. Paties kaltinamojo siekį iÅ¡vengti atsakomybÄs iÅ¡ dalies patvirtina ir liudytojo M. K. parodymai pirmosios instancijos teisme, kad praneÅ¡Äjas (M. G.) paaiÅ¡kino, kad kai atvažiavo, matÄ vairuotojÄ , sÄdintį automobilyje, jis griovyje ,,buksavoâ. Pats A. K. teigÄ, kad nevairavo. MatÄsi, kad kaltinamasis yra iÅ¡gÄrÄs, kalba buvo neriÅ¡li, neprisipažino vairavÄs. Tiksliai neatsimena kÄ aiÅ¡kino, atsimena, kad tai buvo susijÄ su jo drauge. IÅ¡ pradžių jis mÄtÄ mintis, nežinojo kas vairavo, vÄliau atsirado draugÄ.
A. K. aiÅ¡kinimas nebuvo konkretus, vis keitÄ nuomonÄ. Kai nustatÄ girtumÄ , jis pradÄjo aiÅ¡kinti, kad vairavo jo draugÄ. Ä®vykio vietoje draugÄs nebuvo. A. K. sakÄ, kad kai draugÄ Ä¯važiavo į griovį, jis pats bandÄ iÅ¡važiuoti, taÄiau automobilis nepajudÄjo iÅ¡ vietos. Automobilis buvo užsikasÄs. IÅ¡ įvykio vietos buvo galima sprÄsti, kad buvo bandoma iÅ¡važiuoti iÅ¡ griovio, buvo aiÅ¡kiai matyti ,,iÅ¡buksavimoâ vÄžios. Taip pat liudytojos E. P. parodymai pirmosios instancijos teisme, kad A.
K. po įvykio buvo atvykÄs pas jÄ , norÄjo pasiteirauti, ar tyrimÄ bÅ«tų galima nutraukti laidavimu. Kai kaltinamasis atvyko pas jÄ pasiteirauti dÄl laidavimo, jam sakÄ, kad jeigu nori tyrimÄ nutraukti laidavimu, turi pripažinti kaltÄ, taÄiau jis neprisipažino. Tiksliai neatsimena, bet gali bÅ«ti, kad I. B. jai skambino. Liudytojai E. V. ir S. B. apklausti pirmosios instancijos teisme, esminių įvykio aplinkybių nenurodÄ, kadangi paties įvykio nematÄ.
14. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas paneigÄ nuteistojo versijÄ , kad automobilį vairavo jo sugyventinÄ I. B.. Ä®vykio dienÄ apklausiama liudytoja I. B. parodÄ, kad 2020 m. vasario 2 d. apie 12.00 val. sukonfliktavo su savo sugyventiniu A. K., po ko, sugyventinis iÅ¡Äjo iÅ¡ namų ir iÅ¡važiavo su kieme stovinÄiu ir jam priklausanÄiu automobiliu BMW X6, o ji pasiliko namuose. Su sugyventiniu niekur nevažiavo ir automobilio nevairavo. Namuose sugyventinis alkoholio nevartojo, alkoholį vartojo vakarykÅ¡Äiai, t. y., 2020 m. vasario 1 d.
Apklausa pradÄta 17.35 â baigta 18.00 val. (1 t. b. l. 42-43). Apklausiama teisme, po liudytojo priesaikos, liudytoja I. B. pakeitÄ ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, t. y., kai atvažiavo policijos pareigÅ«nas pasakÄ, kad automobilio nevairavo, taÄiau iÅ¡ tikrųjų vairavo ir įvažiavo į griovį. Sukosi į draugÄs keliukÄ , tuo metu pasirodÄ, kad vaikas pradÄjo springti, atsisuko į jį pažiÅ«rÄti ir nepastebÄjo, kaip įvažiavo į griovį. A. K. pradÄjo sakyti, kad nemoka važiuoti, kad sugadino jo maÅ¡inÄ , pasiÄmÄ vaikÄ ir iÅ¡Äjo namo, paliko jį automobilyje.
Kai sugrįžo pareigÅ«nas, jo paklausÄ, kas bus, jeigu prisipažins, kad ji nuvažiavo į griovį, atsakÄ, kad gaus baudÄ už melagingus parodymus, tada dar labiau iÅ¡sigando ir pasiraÅ¡Ä tÄ protokolÄ . Po įvykio grįžusi namo, iÅ¡ karto paskambino R. T., papraÅ¡Ä jos pagalbos, kad iÅ¡temptų maÅ¡inÄ iÅ¡ griovio. Po įvykio (02.04) paskambino tyrÄjai ir pasakÄ, kad nori prisipažinti, kad į griovį įvažiavo ji, jos nenorÄjo klausytis. Liudytoja R. T. teisme tvirtino, kad I.
B. paskambino ir pasakÄ, kad neatvažiuos, nes įvažiavo į griovį, papraÅ¡Ä pagalbos. Po įvykio I. B. sakÄ, kad vairavo ji, pamelavo pareigÅ«nams, nes bijojo prarasti teises ir, kad buvo susipykusi su A. K.. Liudytojas S. S. teisme parodÄ, kad I. B. apklausinÄjo jo kolega D. E., kuris teisme parodÄ, kad I. B. atrodÄ blaivi, alkoholio kvapo nesijautÄ, kalba buvo aiÅ¡ki, riÅ¡li, judesiai koordinuoti, abejonių dÄl neblaivumo nekilo. Jos emocinÄ bÅ«sena tuo metu buvo normali, atrodÄ rami.
Liudytoja L. L. teisme parodÄ, kad už automobilio vairo buvo rastas asmuo, kuriam buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Atvykus, A. K. nurodÄ, kad automobilį vairavo ne jis, o jo sugyventinÄ. Po kurio laiko paskambino patruliai ir pasakÄ, kad sugyventinÄ nurodÄ, jog ji niekur iÅ¡ namų nevažiavo ir apie įvykį nieko nežino. A. K. įžeidinÄjo pareigÅ«nus, neaiÅ¡kino įvykio aplinkybių.
15. NeginÄijama, kad įvykio dienÄ I. B. bendravo telefonu su R. T., taÄiau sutinkamai su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, pokalbių iÅ¡klotinÄse užfiksuoti duomenys neturi tiesioginÄs įrodomosios galios dÄl I. B. iÅ¡keltos versijos, kad ji vairavo į griovį įvažiavusį automobilį. Visų pirma, Äia svarbu atkreipti dÄmesį į tai, kad įvykis įvyko apie tarp 15.00 â 16.00 val., kaip nurodÄ pati liudytoja I. B., po nuvažiavimo į griovį, grįžo namo ir skambino draugei liudytojai R.
T. pagalbos, kad nueitų į įvykio vietÄ ir iÅ¡trauktų automobilį, kurį ji įvairavo į griovį, taÄiau praÄjus po įvykio ne mažiau kaip pusantros valandos, t. y., 17.35 â baigta 18.00 val. apklausiama policijos pareigÅ«nų klausÄ, kas nutiko ir teigÄ, jog ji niekur su A. K. nevažiavo ir automobilio nevairavo. Antra, jei įvykis įvyko Å¡alia jos draugÄs R. T. namų, kodÄl dar bÅ«dama įvykio vietoje neskambino ir nepraÅ¡Ä pagalbos, o tai padaryti sugalvojo tik grįžusi namo.
Sutiktina, su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad tokiais prieÅ¡taringais liudytojos I. B. parodymais negalima remtis kaip patikimais, juolab, kaip ir nustatyta pirmosios instancijos teismo, liudytoja gali bÅ«ti suinteresuota bylos baigtimi (2020 m. spalio 8 d. teismo nutartimi prokuratÅ«ra informuota dÄl galimai I. B. melagingų parodymų).
16. IÅ¡dÄstytos aplinkybÄs leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų iÅ¡vadų dÄl nuteistojo kaltÄs ir tÄra nuteistojo savaip pateikiama įrodymų interpretacija. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai paneigti bylos nagrinÄjimo metu iÅ¡tirtomis ir nustatytomis aplinkybÄmis. Ä®rodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimanÄio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva, todÄl tai, kad teismas padarÄ kitokias iÅ¡vadas ir priÄmÄ kitokį procesinį sprendimÄ nei tikÄjosi nuteistasis, savaime nereiÅ¡kia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo iÅ¡vados. Taigi, apeliacinio skundo argumentai, jog apylinkÄs teismas netinkamai atsižvelgÄ Ä¯ bylos aplinkybes, t. y. neteisingai įvertino įrodymus, yra nepagrįsti, todÄl atmetami.
17. PažymÄtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 83 dalyje apibrÄžta, kad transporto priemonÄs vairavimas, tai transporto priemonÄje ar ant jos esanÄio asmens veiksmai, kuriais valdoma transporto priemonÄ. Taigi, nagrinÄjamu atveju, net ir nenustaÄius, kad A. K. vairavo automobilį tam tikrÄ atstumÄ ir juo įvažiavo į griovį, atsakomybei pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį pakaktų vien paties nuteistojo A. K. automobilio valdymo veiksmų: nuteistasis, bÅ«damas neblaivus, atliko tam tikro pobÅ«džio automobilio valdymo veiksmus, tai yra, nors kaip ir teigia, neturÄdamas tikslo iÅ¡važiuoti į bendrÄ jį eismÄ , taÄiau užvedÄs automobilį, jį gazavo, be to, sutiko su liudytojo M. G. parodymais, kad ratai galÄjo suktis, o tai yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog jis, bÅ«damas neblaivus, vairavo automobilį ir taip padarÄ nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje.
18. PrieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, skundžiamame nuosprendyje, laikantis BPK nustatytų taisyklių, įrodymai ne tik iÅ¡vardinti, bet ir iÅ¡analizuoti bei įvertinti kaip visuma, atskleisti jų tarpusavio ryÅ¡iai sujungiant juos į logiÅ¡kÄ Ä¯vykio grandinÄ ir bÅ«tent įrodymų visuma yra grindžiama A. K. kaltÄ dÄl inkriminuoto nusikaltimo padarymo. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme iÅ¡tirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimu, vadovaudamasis įstatymu, apeliacinÄs instancijos teismas konstatuoja, kad įrodymų visuma pakankama A.
K. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. NagrinÄjamu atveju visi byloje surinkti duomenys papildo vieni kitus ir bendrai sudaro vieningÄ Ä¯rodymų visumÄ , neabejotinai patvirtinanÄiÄ , kad A. K. vairavo lengvÄ jį automobilį bÅ«damas neblaivus, kai jam buvo nustatyta daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra, alkoholio kiekio matuokliu, jam buvo nustatytas 2,59 promilių neblaivumas, todÄl skundžiamu nuosprendžiu A. K. pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį nuteistas pagrįstai ir teisÄtai.
19. Nuteistojo apeliaciniame skunde iÅ¡dÄstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų ir negali bÅ«ti vertinami kaip pagrindas naikinti skundžiamÄ nuosprendį, todÄl apeliacinÄs instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisÄs taikymu, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarÄ teisingÄ ir iÅ¡samiu bylos aplinkybių iÅ¡tyrimu pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dÄl nuteistojo A.
K. kaltÄs jam atlikus inkriminuotus nusikalstamus veiksmus, kÄ patvirtina ir visų pirmiau nurodytų aplinkybių bei skundžiamame teismo nuosprendyje aptartų įrodymų visuma, todÄl nuteistojo kaltÄ Ä¯vykdžius BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytÄ veikÄ yra įrodyta. Pirmosios instancijos teismas A. K. atžvilgiu priÄmÄ pagrįstÄ bei teisingÄ procesinį sprendimÄ , nuteistajam skirta bausmÄ ir baudžiamojo poveikio priemonÄs nepažeidžia proporcingumo principo, dÄl ko, Å iaulių apylinkÄs teismo KelmÄs rÅ«mų 2020 m. spalio 8 d. nuosprendžio, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti nÄra pagrindo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisÄjų kolegija n u t a r i a : nuteistojo A. K. ir jo gynÄjo advokato Sauliaus Alyso apeliacinį skundÄ atmesti. TeisÄjai Nerijus Masiulis Laisvydas ZederÅ¡tremas Virginija ŽindulienÄ