Legislator Case Law & Legislation
fce226a9-191a-44ff-bbb4-d29a94077e89 AI generated

Court dismissed appeal against drunk driving conviction, upholding evidence sufficiency and sentencing proportionality.

Case Number fce226a9-191a-44ff-bbb4-d29a94077e89
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Dismissed

Legislator summary

AI generated

The appellate court rejected the defendant's appeal against a conviction for driving while intoxicated, affirming the lower court's findings of fact and legal application. The defendant argued that mere vehicle movement while drunk constituted the crime, but the court emphasized that the totality of evidence, including breathalyzer results and witness testimony, logically proved the act of driving. Consequently, the court ruled that the evidence was sufficient to establish guilt and that the imposed penalty and measures were proportionate.

Legislator headnote

AI generated

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalis: Apeliacinis teismas, vertindamas įrodymų visumą, gali patvirtinti pirmosios instancijos teismo išvadas, jei duomenys logiškai sudaro vieną įrodymų grandinę, patvirtinančią kaltės padarymą, o skelstiama bausmė atitinka proporcingumo principą.

Keywords

AI generated
drunk driving evidence sufficiency proportionality principle appellate review alcohol concentration criminal conviction vehicle operation

Cited Legislation

AI generated
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalis
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 65 straipsnis
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 72 straipsnio 5 dalis
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Prane??jas Stasys Valu?is Baud? Baudžiamoji byla Nr. 1A-21-875/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04866-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.3; 2.4.6.1 (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. vasario 3 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laisvydo Zederštremo ir Virginijos Žindulienės, sekretoriaujant Rasai Jančauskienei, dalyvaujant prokurorui Gintarui Misevičiui, nuteistojo A.

K. gynėjui advokatui Sauliui Alysui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. K. ir jo gynėjo advokato Sauliaus Alyso apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Kelmės rÅ«mų 2020 m. spalio 8 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalį 100 BBND dydžio – 5000 Eur bauda. Vadovaujantis BK 65 straipsniu, į bausmės laikÄ nutarta įskaityti sulaikymo laikÄ nuo 2020 m. vasario 2 d. iki vasario 3 d. (vienÄ parÄ ), prilyginant 2 MGL dydžio (100 Eur) baudai.

Nustatyta, kad mokėtinÄ baudÄ â€“ 4900 Eur - A. K. privalo sumokėti per deÅ¡imt mėnesių nuo nuosprendžio perdavimo vykdyti dienos. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu A. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, jos terminÄ skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2020 m. vasario 3 d. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi iÅ¡ A. K. nutarta iÅ¡ieÅ¡koti valstybei konfiskuotino turto - automobilio „BMW X6“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) – vertės dalį atitinkančiÄ pinigų sumÄ â€“ 8500 Eur. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus nutarta automobilį „BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grÄ Å¾inti savininkui AB Å iaulių bankui, j. a. k. (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. A. K. nuteistas už tai, kad vairavo motorinę transporto priemonę bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, t. y. 2020 m. vasario 2 d. prieÅ¡ 15.48 val. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (jam alkotesteriu nustatytas 2,59 promilių girtumas ), vairavo automobilį „BMW X6“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini). II. Apeliacinio skundo argumentai 2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. K. ir jo gynėjas advokatas S. Alysas praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ 2020 m. spalio 8 d. teismo nuosprendį ir priimti naujÄ - iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. 2.1. Apelianto teigimu, nors teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo visapusiÅ¡kai ir objektyviai, tačiau nuosprendyje padarytos iÅ¡vados, grįstos daugiau abejonėmis ir prielaidomis nei objektyviai nustatytais faktais. Apkaltinamasis nuosprendis neteisingas, nes priimtas pažeidus BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas. 2.2.

Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas atmetė nuteistojo A. K. parodymus, kaip prieÅ¡taraujančius byloje surinktiems įrodymams ir vertino juos kaip bandymÄ iÅ¡vengti atsakomybės, tačiau tokia teismo iÅ¡vada atmestina dėl pagrįstumo stokos. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme apklaustas A. K. nuosekliai nurodė, kad įvykio dienÄ automobilį BMW X6 vairavo sugyventinė I. B., kuri automobilio nesuvaldė ir nuvažiavusi nuo kelio, vėliau išėjo namo, o jis liko automobilyje. Pažymi, kad Å¡is eismo įvykis nebuvo fiksuotas objektyviomis priemonėmis.

Byloje nėra vaizdo įrašų ar fotonuotraukų, kuriose būtų matyti, kad automobilį vairavo neblaivus A. K.. Teisme apklausti liudytojai taip pat nenurodė, jog būtų matę neblaivų A. K., važiuojantį automobiliu. Atvirkščiai, visi liudytojai, bendravę su nuteistuoju, nurodė, kad jis įvykio vietoje teigęs, jog automobilį vairavo jo sugyventinė I. B.. Teismas, grįsdamas nuosprendį, rėmėsi liudytojo M. G. kaltinančiais parodymais, tačiau šis liudytojas pateikė tam tikrus eismo įvykio duomenis, kurie akivaizdžiai neatitiko tikrovės. Dėl šios aplinkybės M.

G. parodymai turėjo bÅ«ti vertinti kritiÅ¡kai. Apklaustas teisme liudytojas parodė, kad užkumpusio automobilio vienas priekinis ratas buvo sugadintas („iÅ¡muÅ¡tas“) bei, kad nuverstas kelio ženklas. Tuo tarpu eismo įvykio vietos schemoje, įvykio vietos nuotraukose, papildomoje apžiÅ«roje bei vėliau automobilį ir įvykio vietÄ fiksuotose nuotraukose matyti, kad automobilio visi ratai sveiki, o kelio ženklai neapgadinti. Policijos pareigÅ«no M. K. 2020 m. vasario 2 d. tarnybiniame praneÅ¡ime taip pat nenurodyta, kad automobilio ratas ar kelio ženklas sugadinti.

Liudytojo M. G. teigimu, jis matė, kaip A. K. bandė automobiliu išvažiuoti iš griovio, tačiau tai tik subjektyvi liudytojo nuomonė. Liudytojas teisingai pastebėjo, kad A. K. sėdėjo už automobilio vairo, gazavo, kad sukosi ratai. Pasak nuteistojo, jis taip elgėsi, nes norėjo šildyti mašinos vidų bei neleisti išsikrauti akumuliatoriui. Šis motyvas racionalus, nes eismo įvykis buvo žiemos metu, tad ilgiau laukti pagalbos lauke ar neužvestame automobilyje galėjo būti peršalta. Be to, visi kiti liudytojai, buvę įvykio vietoje - D.

E., E. V., S. B., L. L., S. S. teisme nurodė, kad nepastebėjo pėdsakų, kurie bÅ«tų susiję su nuteistojo bandymu iÅ¡važiuoti automobiliu. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas nuosprendyje pripažino liudytojÄ M. G. klydus dėl tam tikrų eismo įvykio aplinkybių, tačiau to nesureikÅ¡mino. Liudytojas M. K. teisme teigė, kad nuteistasis iÅ¡ pradžių nenurodė, kas vairavo automobilio, „mėtėsi parodymuose“, tačiau tokių duomenų nepatvirtino kartu įvykio vietoje su M. K. buvęs kolega – D.

E.. 2.3. Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su teismo liudytojų I. B. ir R. T. parodymų vertinimu. Nurodo, kad liudytoja I. B. atvykusiems policijos pareigÅ«nams turėjo motyvÄ apkalbėti sugyventinį A. K., nes kaip ji ir A. K. teisme teigė, įvykio dienos rytÄ jie buvo stipriai susipykę. Liudytoja pagrįstai bijojo administracinės atsakomybės, nes už pasitraukimÄ iÅ¡ eismo įvykio vietos numatyta gan griežta administracinė atsakomybė. Liudytoja taip pat turėjo rimtÄ pagrindÄ su mažamečiu vaiku iÅ¡ eismo įvykio vietos eiti į savo namus (atstumas - 850 m), o ne pas draugę R.

T. (atstumas - 190 m). BÅ«tent savo namuose ji su vaiku galėjo jaustis saugiai ir tinkamai: čia buvo vaiko rÅ«beliai, žaislai, maistas, higienos priemonės. Atstumas eiti pėsčiomis nebuvo neįveikiamas (850 m galima nueiti per 10 minučių). Pažymėta, kad pirminės apklausos metu I. B. teiravosi patrulio E. E., kas bÅ«tų, jei ji pakeistų savo parodymus. Å iÄ aplinkybę vienodai nurodė teisme atskirai apklausti liudytojai I. B. ir D. E.. Teismas Å¡ioje dalyje nesirėmė liudytojo D. E. parodymais, motyvuodamas tuo, kad liudytojas artimai bendrauja su nuteistuoju.

Tačiau jei patrulis D. E. bÅ«tų norėjęs padėti A. K., jis mielai bÅ«tų užfiksavęs jo sugyventinės pakeistus parodymus. Taigi, teismo iÅ¡vada prieÅ¡taringa ir nepagrįsta. Liudytojos I. B. siekį bÅ«ti papildomai apklaustai patvirtina ir kita bylos medžiaga. Teismo posėdyje I. B. teigė, kad iÅ¡ savo mobilaus ryÅ¡io telefono skambino į policijÄ bendru numeriu bei atskirai tyrėjai su praÅ¡ymu jÄ papildomai apklausti. Kita liudytoja - policijos tyrėja E. P. teismo posėdžio metu pripažino, kad I.

B. galėjo jai skambinti, tačiau kÄ kalbėjo - nebeprisiminė. IÅ¡ byloje esančios UAB „Tele2“ iÅ¡duotos mobilaus ryÅ¡io telefono, kurio iÅ¡klotinės bei informacinio raÅ¡to matyti, kad iÅ¡ mobilaus ryÅ¡io telefono (naudojasi liudytoja I. B.), buvo skambinta į (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatÄ du kartus – 2020 m. vasario 4 d. Pažymėta, kad baudžiamasis procesas vyko pagreitinta tvarka, įtariamajam A. K. 2020 m. vasario 6 d. jau buvo iÅ¡siųstas Å¡aukimas atvykti pas tyrėja 2020 m. vasario 11 d. 13.30 val., kad bÅ«tų nuvestas į teismÄ , tad dėl pagreitinto tyrimo nebebuvo laiko papildomai apklausti I.

B.. Liudytoja I. B. neteista, nėra piktybinė įstatymų pažeidėja. Teisme apklausta liudytoja R. T. parodė, kad jai paskambinusi I. B. prisipažino vairavusi automobilį ir sukėlusi eismo įvykį, kad ji buvo iÅ¡sigandusi, balsas drebėjo, tad nėra pagrindo teigti, kad tik dėl artimo Å¡eimyninio ryÅ¡io su nuteistuoju liudytoja galėjo teisme duoti melagingus parodymus. Teismas nesirėmė liudytojos R. T. parodymais tuo pagrindu, kad į procesÄ Ä¯traukta tik gynybos pageidavimu jau po A. K. ir I.

B. bendros versijos pateikimo, tačiau toks argumentavimas pažeidžia rungimosi principÄ , nes užkerta keliÄ kaltininkui gintis, rinkti bei teikti jį teisinančius duomenis. Atsižvelgtina į tai, kad nuteistasis A. K. ir liudytojos I. B. su R. T. buvo apklaustos to paties posėdžio metu, tad liudytojos neturėjo objektyvios galimybės susižinoti. Liudytojų I. B. ir R. T. parodymus, kad jos planavo eismo įvykio dienÄ susitikti, patvirtina byloje esantys dokumentai. UAB ,,Tele2“ interneto iÅ¡raÅ¡uose matyti, kad nuteistasis A.

K., kuris naudojasi Tele2 pildyk SIM kortele eismo įvykio dienÄ skambino kitiems ar jam skambino 6 kartus, tačiau sujungimai truko tik iki 2 sekundžių. Liudytoja I. B., kuri naudojasi A. K. vardu iÅ¡duota Tele2 abonentine SIM kortele įvykio dienÄ skambino ar jai skambino 7 kartus, tik iÅ¡ vieno telefono, kuriuo naudojosi liudytoja R. T.. 2.4. Dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo apeliantas nurodo, kad nagrinėjamu atveju tėra tik pirminiai liudytojos I. B. parodymai, kad A. K. eismo įvykio dienÄ iÅ¡ namų iÅ¡važiavo automobiliu, tačiau net tada liudytoja nežinojo, ar sugyventinis tÄ kartÄ buvo neblaivus, ir ar bÅ«tent jis nuvažiavo į griovį.

Teisme I. B. nurodė kitas aplinkybes, t. y., kad ji sukėlė eismo įvykį. Liudytojas M. G. teigė, kad nors A. K. ir sėdėjo už griovyje buvusio automobilio vairo, gazavo, tačiau automobilis iÅ¡ vietos nejudėjo. Taigi, byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tent nuteistasis neblaivus vairavo automobilį. Be to, nėra įrodyta ir subjektyvioji pusė, t. y., kad A. K. tyčia bandė užklimpusiu automobiliu iÅ¡važiuoti.

3. Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistojo gynėjas advokatas S. Alysas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas.

4. Pažymėtina, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto praÅ¡ymai – jų apimtis, pobÅ«dis, konkretumas ir tikslumas. Å iame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , savo procesiniame dokumente neturi pareigos iÅ¡samiai aptarti kiekvienÄ neesminį apeliacinio skundo teiginį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

5. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. K. iÅ¡ esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teismo iÅ¡vadomis dėl nuteistojo kaltės padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . Teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl skundžiamu nuosprendžiu jis buvo nepagrįstai pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje.

6. BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę maÅ¡inÄ arba mokė praktinio vairavimo bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

7. Nagrinėjamoje byloje A. K. nuteistas pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis vairavo lengvÄ jį automobilį, bÅ«damas neblaivus, kai jam buvo nustatyta daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra, buvo nustatytas 2,59 promilių neblaivumas.

8. Pažymėtina, kad įrodymus teisėjai įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Ä®rodymų vertinimas iÅ¡ esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros pozicijos, kad teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindÄ , tai yra jis turi bÅ«ti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu.

Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sÄ lygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, Nr. 2K-122/2013). Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiÅ«lymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl iÅ¡vadų, darytinų vertinant įrodymus.

Ta aplinkybė, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka nuteistojo lÅ«kesčių, nėra apkaltinamojo nuosprendžio neiÅ¡samumÄ ar prieÅ¡taringumÄ patvirtinančios aplinkybės.

9. IÅ¡ bylos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas A. K. kaltės klausimÄ dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, kitaip nei apeliaciniame skunde nurodo nuteistasis, tyrė ir analizavo visus byloje esančius įrodymus – paties nuteistojo A. K. parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, liudytojo M. G. parodymus, liudytojos I. B. bei liudytojų – policijos pareigÅ«nų parodymus. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje argumentuotai nurodė, kodėl vienais įrodymais vadovaujasi, o kitais ne, t. y., kodėl vadovaujasi liudytojo M.

G. parodymais ir kitais raÅ¡ytiniais įrodymais, ir kodėl nesivadovauja nuteistojo A. K. bei liudytojos I. B. parodymais. Apkaltinamojo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, iÅ¡dėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas iÅ¡vadas, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia A. K. kaltę, nepažeidė nekaltumo prezumpcijos reikalavimų. Teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumÄ bei teisėtumÄ ir dar kartÄ iÅ¡analizavusi teismo iÅ¡tirtus įrodymus, konstatuoja, kad teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė bylai teisingai iÅ¡spręsti reikÅ¡mingas aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡analizavo įrodymus bei padarė bylos duomenų visuma pagrįstÄ bei teisingÄ iÅ¡vadÄ dėl A.

K. kaltės padarius BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ .

10. Nuteistasis A. K. viso proceso metu neigė, kad atliko kaltinime nurodytus veiksmus, t. y., jog vairavo automobilį, neginčijo tik fakto, jog buvo neblaivus. Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo nuteistojo parodymais ir juos atmetė, nes juos paneigia byloje esančių įrodymų visetas. Kaip matyti, A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. vasario 1 d. vartojo alkoholinius gėrimus. 2020 m. vasario 2 d. apie 15.00 val. su sugyventine I. B. vyko pas draugus jam priklausančiu automobiliu BMW.

Automobilį vairavo sugyventinė I. B.. Netoli namų sugyventinė važiuodama keliu nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo į kelkraštyje esantį griovį, automobilis įklimpo ir nepavyko su juo iš kelkraščio išvažiuoti. Nusprendė, kad paskambins kaimynui R. (pavardės nepamena), kad jis atvažiuotų su savo traktoriumi ir ištemptų automobilį iš griovio. I. B. nusprendė nebelaukti kol atvyks kaimynas su traktoriumi ir nuėjo namo, kadangi visa tai įvyko netoli namų. Nebandė išvažiuoti iš griovio ir nesėdo už automobilio vairo, kadangi suvokė, kad yra dar neblaivus iš vakarykščio išgėrimo, buvo užvedęs automobilio variklį, kad nesušaltų, o pats sėdėjo keleivio vietoje (1 t. b. l. 74-75).

Apklausiamas teisme A. K. parodė, kad iÅ¡gėrinėjo ne tik vakarykščiai, tačiau ir įvykio dienÄ apie 11 val. Toliau laikėsi tos pačios pozicijos, kad automobilį vairavo jo sugyventinė I. B.. Parodė, kad užsidegė automobilio skydelyje lemputė, kuri rodo, kad iÅ¡sikrauna akumuliatorius, tada užkÅ«rė automobilį. IÅ¡ griovio iÅ¡važiuoti nebandė, kad ratai prasisuktų – nepamena, tikriausiai liudytojas meluoja, nes įvykio vietoje su juo apsižodžiavo. Kai atvažiavo liudytojas, sėdėjo vairuotojo vietoje, vėliau persėdo į keleivio vietÄ , nes norėjo iÅ¡lipti ir pasižiÅ«rėti kas čia darosi.

I. B. davė paaiÅ¡kinimus, kad jis vairavo automobilį, kadangi buvo supykusi. Automobilį gazavo, kadangi automobilio skydelyje užsidegė lemputė, jog iÅ¡sikrauna automobilio akumuliatorius. Su liudytoju sutinka, kad ratai galėjo suktis. Pastebėtina aplinkybė, kad ikiteisminio tyrimo metu A. K. teigė, jog norėdamas nesuÅ¡alti buvo užvedęs automobilio variklį, o pats sėdėjo keleivio vietoje. Apklausiamas teisme teigė, kad kai atvažiavo liudytojas, sėdėjo vairuotojo vietoje, vėliau persėdo į keleivio vietÄ , nes norėjo iÅ¡lipti ir pasižiÅ«rėti kas čia darosi.

Akivaizdu, kad jau Å¡ie jo parodymai prieÅ¡taringi, kadangi jei jis nevairavo, sėdėjo keleivio vietoje, turėjo galimybę iÅ¡lipti ir apžiÅ«rėti automobilį, tačiau liudytojui M. G. atėjus prie jo, jis buvo vairuotojo sėdynėje, ir suvokus, kad liudytojas galimai skambina policijai, iÅ¡kėlė versijÄ , kad vairuotojo durys neatsidarė, todėl persėdo į keleivio vietÄ , kad galėtų iÅ¡lipti iÅ¡ automobilio ir apsižiÅ«rėti. Be to, tyrimo metu nuteistasis teigė, kad užkÅ«rė variklį, kadangi nenorėjo suÅ¡alti kol laukė, teisme iÅ¡kėlė versijÄ , kad automobilį gazavo, kadangi automobilio skydelyje užsidegė lemputė, jog iÅ¡sikrauna automobilio akumuliatorius, o tai taip pat rodo, kad jo parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme buvo nenuoseklÅ«s.

11. Nors apeliantas ginčija liudytojo M. G. parodymus, kurie yra priešingi jo duotiesiems, tačiau juos sugretinus su byloje turima medžiaga, akivaizdu, kad jie atitinka faktines bylos aplinkybes. Kaip teigė liudytojas M. G., kai atvyko prie automobilio, kuris buvo nuvažiavęs į griovį, A. K. sėdėjo vairuotojo pusėje ir bandė išvažiuoti iš griovio. Einant link to automobilio matė, kaip minėtas asmuo bandė išvažiuoti iš griovio, kadangi girdėjo kaip spaudžiamas greičio pedalas ir ratai prasisukinėjo, tačiau automobilis iš vietos nepajudėjo.

Paklausė, gal jam reikalinga kokia nors pagalba. Jis nepagarbiai atsakė „ko čia nori, eik iÅ¡ čia“. Suprato, kad asmuo yra neblaivus, todėl nuėjo prie savo automobilio pasiimti mobilųjį telefonÄ . Tuomet pastebėjo, kaip tas asmuo, pamatęs, kad pasiėmė mobilųjį telefonÄ , persėdo iÅ¡ vairuotojo vietos į priekinę keleivio vietÄ . Tokius liudytojo parodymus patvirtina BIRT ataskaitų žiÅ«ryklė, iÅ¡ kurios matyti, kad 2020 m. vasario 2 d. 15.48 val. M. G. pranešė apie tai, jog galimai neblaivus vairuotojas nuvažiavo į griovį, bando iÅ¡važiuoti, praneÅ¡a policijos pareigÅ«nas ne tarnybos metu, pareigÅ«nų palauks.

Ä® įvykio vietÄ nuvykta 16.04 val. (1 t. b. l. 10-13). 2020 m. vasario 2 d. pareigÅ«no tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad įvykio vietoje juos pasitiko pranešėjas M. G., kuris parodė, kad pastebėjo nuo kelio nuvažiavusį automobilį, prie kurio vairo sėdėjo akivaizdžiai neblaivus pilietis. Automobilis buvo užklimpęs ir bandė iÅ¡važiuoti, variklis buvo užvestas, ratai sukosi, tačiau automobilis nejudėjo iÅ¡ vietos. Prie nuvažiavusio nuo kelio automobilio pastebėjo stovintį vyriÅ¡kį (A.

K.), kuris aiškino, kad laukė automobilyje ir saugojo paliktus daiktus, teigė, jog nuo kelio nuvažiavo jo sugyventinė I. B., tačiau jos įvykio vietoje nebuvo (1 t. b. l. 8-9).

12. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo liudytojo M. G. parodymus duotus viso proceso metu ir, priešingai nei nurodoma skunde, pagrįstai šioje byloje jais vadovavosi. Svarbi aplinkybė tai, kad byloje nenustatyta liudytojo M. G. suinteresuotumo bylos baigtimi, siekiu pakenkti nuteistajam A. K., to nenurodė ir pats apeliantas, išskyrus tai, kad su liudytoju apsižodžiavo. Iš šio liudytojo parodymų, duotų viso proceso metu matyti, kad jis esmines įvykio aplinkybes nurodė vienodai.

Teisėjų kolegija neturi objektyvaus pagrindo netikėti Å¡io liudytojo parodymais, kadangi esminėse įvykio aplinkybėse viso proceso metu jie buvo nuoseklÅ«s, iÅ¡samÅ«s, o nuteistojo skunde selektyviai dėstomi Å¡io liudytojo parodymai ir sava jų interpretacija, nesudaro pagrindo juos vertinti kaip nepatikimus ir jais nesivadovauti. Be kita ko, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, o apygardos teismas neturi pagrindo nepritarti, jog tiek liudytojas M. G., tiek pats nuteistasis patvirtino, jog vienas kito iki įvykio nepažinojo, jokių santykių nepalaikė, todėl liudytojas neturi jokio pagrindo apkalbėti nuteistÄ jį.

Be jau pirmiau paminėtų aplinkybių, liudytojo parodymais šioje byloje vadovaujamasi ir dėl to, kad juos patvirtina kitų byloje esančių įrodymų visetas.

13. Paties kaltinamojo siekį iÅ¡vengti atsakomybės iÅ¡ dalies patvirtina ir liudytojo M. K. parodymai pirmosios instancijos teisme, kad pranešėjas (M. G.) paaiÅ¡kino, kad kai atvažiavo, matė vairuotojÄ , sėdintį automobilyje, jis griovyje ,,buksavo“. Pats A. K. teigė, kad nevairavo. Matėsi, kad kaltinamasis yra iÅ¡gėręs, kalba buvo neriÅ¡li, neprisipažino vairavęs. Tiksliai neatsimena kÄ aiÅ¡kino, atsimena, kad tai buvo susiję su jo drauge. IÅ¡ pradžių jis mėtė mintis, nežinojo kas vairavo, vėliau atsirado draugė.

A. K. aiÅ¡kinimas nebuvo konkretus, vis keitė nuomonę. Kai nustatė girtumÄ , jis pradėjo aiÅ¡kinti, kad vairavo jo draugė. Ä®vykio vietoje draugės nebuvo. A. K. sakė, kad kai draugė įvažiavo į griovį, jis pats bandė iÅ¡važiuoti, tačiau automobilis nepajudėjo iÅ¡ vietos. Automobilis buvo užsikasęs. IÅ¡ įvykio vietos buvo galima spręsti, kad buvo bandoma iÅ¡važiuoti iÅ¡ griovio, buvo aiÅ¡kiai matyti ,,iÅ¡buksavimo“ vėžios. Taip pat liudytojos E. P. parodymai pirmosios instancijos teisme, kad A.

K. po įvykio buvo atvykęs pas jÄ , norėjo pasiteirauti, ar tyrimÄ bÅ«tų galima nutraukti laidavimu. Kai kaltinamasis atvyko pas jÄ pasiteirauti dėl laidavimo, jam sakė, kad jeigu nori tyrimÄ nutraukti laidavimu, turi pripažinti kaltę, tačiau jis neprisipažino. Tiksliai neatsimena, bet gali bÅ«ti, kad I. B. jai skambino. Liudytojai E. V. ir S. B. apklausti pirmosios instancijos teisme, esminių įvykio aplinkybių nenurodė, kadangi paties įvykio nematė.

14. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas paneigė nuteistojo versijÄ , kad automobilį vairavo jo sugyventinė I. B.. Ä®vykio dienÄ apklausiama liudytoja I. B. parodė, kad 2020 m. vasario 2 d. apie 12.00 val. sukonfliktavo su savo sugyventiniu A. K., po ko, sugyventinis išėjo iÅ¡ namų ir iÅ¡važiavo su kieme stovinčiu ir jam priklausančiu automobiliu BMW X6, o ji pasiliko namuose. Su sugyventiniu niekur nevažiavo ir automobilio nevairavo. Namuose sugyventinis alkoholio nevartojo, alkoholį vartojo vakarykščiai, t. y., 2020 m. vasario 1 d.

Apklausa pradėta 17.35 – baigta 18.00 val. (1 t. b. l. 42-43). Apklausiama teisme, po liudytojo priesaikos, liudytoja I. B. pakeitė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, t. y., kai atvažiavo policijos pareigÅ«nas pasakė, kad automobilio nevairavo, tačiau iÅ¡ tikrųjų vairavo ir įvažiavo į griovį. Sukosi į draugės keliukÄ , tuo metu pasirodė, kad vaikas pradėjo springti, atsisuko į jį pažiÅ«rėti ir nepastebėjo, kaip įvažiavo į griovį. A. K. pradėjo sakyti, kad nemoka važiuoti, kad sugadino jo maÅ¡inÄ , pasiėmė vaikÄ ir išėjo namo, paliko jį automobilyje.

Kai sugrįžo pareigÅ«nas, jo paklausė, kas bus, jeigu prisipažins, kad ji nuvažiavo į griovį, atsakė, kad gaus baudÄ už melagingus parodymus, tada dar labiau iÅ¡sigando ir pasirašė tÄ protokolÄ . Po įvykio grįžusi namo, iÅ¡ karto paskambino R. T., paprašė jos pagalbos, kad iÅ¡temptų maÅ¡inÄ iÅ¡ griovio. Po įvykio (02.04) paskambino tyrėjai ir pasakė, kad nori prisipažinti, kad į griovį įvažiavo ji, jos nenorėjo klausytis. Liudytoja R. T. teisme tvirtino, kad I.

B. paskambino ir pasakė, kad neatvažiuos, nes įvažiavo į griovį, paprašė pagalbos. Po įvykio I. B. sakė, kad vairavo ji, pamelavo pareigūnams, nes bijojo prarasti teises ir, kad buvo susipykusi su A. K.. Liudytojas S. S. teisme parodė, kad I. B. apklausinėjo jo kolega D. E., kuris teisme parodė, kad I. B. atrodė blaivi, alkoholio kvapo nesijautė, kalba buvo aiški, rišli, judesiai koordinuoti, abejonių dėl neblaivumo nekilo. Jos emocinė būsena tuo metu buvo normali, atrodė rami.

Liudytoja L. L. teisme parodė, kad už automobilio vairo buvo rastas asmuo, kuriam buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Atvykus, A. K. nurodė, kad automobilį vairavo ne jis, o jo sugyventinė. Po kurio laiko paskambino patruliai ir pasakė, kad sugyventinė nurodė, jog ji niekur iš namų nevažiavo ir apie įvykį nieko nežino. A. K. įžeidinėjo pareigūnus, neaiškino įvykio aplinkybių.

15. Neginčijama, kad įvykio dienÄ I. B. bendravo telefonu su R. T., tačiau sutinkamai su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, pokalbių iÅ¡klotinėse užfiksuoti duomenys neturi tiesioginės įrodomosios galios dėl I. B. iÅ¡keltos versijos, kad ji vairavo į griovį įvažiavusį automobilį. Visų pirma, čia svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad įvykis įvyko apie tarp 15.00 – 16.00 val., kaip nurodė pati liudytoja I. B., po nuvažiavimo į griovį, grįžo namo ir skambino draugei liudytojai R.

T. pagalbos, kad nueitų į įvykio vietÄ ir iÅ¡trauktų automobilį, kurį ji įvairavo į griovį, tačiau praėjus po įvykio ne mažiau kaip pusantros valandos, t. y., 17.35 – baigta 18.00 val. apklausiama policijos pareigÅ«nų klausė, kas nutiko ir teigė, jog ji niekur su A. K. nevažiavo ir automobilio nevairavo. Antra, jei įvykis įvyko Å¡alia jos draugės R. T. namų, kodėl dar bÅ«dama įvykio vietoje neskambino ir neprašė pagalbos, o tai padaryti sugalvojo tik grįžusi namo.

Sutiktina, su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokiais prieštaringais liudytojos I. B. parodymais negalima remtis kaip patikimais, juolab, kaip ir nustatyta pirmosios instancijos teismo, liudytoja gali būti suinteresuota bylos baigtimi (2020 m. spalio 8 d. teismo nutartimi prokuratūra informuota dėl galimai I. B. melagingų parodymų).

16. IÅ¡dėstytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų iÅ¡vadų dėl nuteistojo kaltės ir tėra nuteistojo savaip pateikiama įrodymų interpretacija. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai paneigti bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirtomis ir nustatytomis aplinkybėmis. Ä®rodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias iÅ¡vadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimÄ nei tikėjosi nuteistasis, savaime nereiÅ¡kia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo iÅ¡vados. Taigi, apeliacinio skundo argumentai, jog apylinkės teismas netinkamai atsižvelgė į bylos aplinkybes, t. y. neteisingai įvertino įrodymus, yra nepagrįsti, todėl atmetami.

17. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 83 dalyje apibrėžta, kad transporto priemonės vairavimas, tai transporto priemonėje ar ant jos esančio asmens veiksmai, kuriais valdoma transporto priemonė. Taigi, nagrinėjamu atveju, net ir nenustačius, kad A. K. vairavo automobilį tam tikrÄ atstumÄ ir juo įvažiavo į griovį, atsakomybei pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį pakaktų vien paties nuteistojo A. K. automobilio valdymo veiksmų: nuteistasis, bÅ«damas neblaivus, atliko tam tikro pobÅ«džio automobilio valdymo veiksmus, tai yra, nors kaip ir teigia, neturėdamas tikslo iÅ¡važiuoti į bendrÄ jį eismÄ , tačiau užvedęs automobilį, jį gazavo, be to, sutiko su liudytojo M. G. parodymais, kad ratai galėjo suktis, o tai yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog jis, bÅ«damas neblaivus, vairavo automobilį ir taip padarė nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje.

18. PrieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, skundžiamame nuosprendyje, laikantis BPK nustatytų taisyklių, įrodymai ne tik iÅ¡vardinti, bet ir iÅ¡analizuoti bei įvertinti kaip visuma, atskleisti jų tarpusavio ryÅ¡iai sujungiant juos į logiÅ¡kÄ Ä¯vykio grandinę ir bÅ«tent įrodymų visuma yra grindžiama A. K. kaltė dėl inkriminuoto nusikaltimo padarymo. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme iÅ¡tirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad įrodymų visuma pakankama A.

K. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Nagrinėjamu atveju visi byloje surinkti duomenys papildo vieni kitus ir bendrai sudaro vieningÄ Ä¯rodymų visumÄ , neabejotinai patvirtinančiÄ , kad A. K. vairavo lengvÄ jį automobilį bÅ«damas neblaivus, kai jam buvo nustatyta daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra, alkoholio kiekio matuokliu, jam buvo nustatytas 2,59 promilių neblaivumas, todėl skundžiamu nuosprendžiu A. K. pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį nuteistas pagrįstai ir teisėtai.

19. Nuteistojo apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų ir negali bÅ«ti vertinami kaip pagrindas naikinti skundžiamÄ nuosprendį, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ ir iÅ¡samiu bylos aplinkybių iÅ¡tyrimu pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl nuteistojo A.

K. kaltės jam atlikus inkriminuotus nusikalstamus veiksmus, kÄ patvirtina ir visų pirmiau nurodytų aplinkybių bei skundžiamame teismo nuosprendyje aptartų įrodymų visuma, todėl nuteistojo kaltė įvykdžius BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytÄ veikÄ yra įrodyta. Pirmosios instancijos teismas A. K. atžvilgiu priėmė pagrįstÄ bei teisingÄ procesinį sprendimÄ , nuteistajam skirta bausmė ir baudžiamojo poveikio priemonės nepažeidžia proporcingumo principo, dėl ko, Å iaulių apylinkės teismo Kelmės rÅ«mų 2020 m. spalio 8 d. nuosprendžio, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a : nuteistojo A. K. ir jo gynėjo advokato Sauliaus Alyso apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Nerijus Masiulis Laisvydas ZederÅ¡tremas Virginija Žindulienė