fce18656-78c8-4724-a4ad-e905b720892c · Kauno apylinkės teismas

ATP byla Nr. A2.6.-7146-540/2014Teisminio proceso Nr. 4-69-3-06241-2014-2Procesinio sprendimo kategorija: 39.2.; 45.4.4.; 45.4.5.; 52.3. (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS NUTARIMAS 2014 m. rugsėjo 24 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. N., teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylÄ , kurioje J. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vykdantis individualiÄ veiklÄ , administracine tvarka nebaustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1241 str. 1 d., 1241 str. 7 d., 126 str. 4 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1d., ir n u s t a t ė : 2014 m. rugpjūčio 24 d., apie 15 val., Kaune, Veiverių gatvėje, prie namo Nr. 50, J.

N., vairuodamas transporto priemonę VW Passat, v. n. (duomenys neskelbtini) ir įvykus eismo įvykiui, su kuriuo jis tiesiogiai susijęs ir buvo jo eismo dalyvis, neužpildė eismo įvykio deklaracijos, apie eismo įvykį policijai nepranešė ir iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino. Po eismo įvykio vartojo alkoholinius gėrimus, pateikė negaliojantį vairuotojo pažymėjimÄ . Å iais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 16; 232; 233 punktų reikalavimus.Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J.

N. kaltę dėl padarytų pažeidimų pripažino ir paaiÅ¡kino, kad jis važiavo Veiverių plentu nuo Aleksoto kalno antra eismo juosta. Užsidegus žaliam Å¡viesoforo signalui, J. N. pradėjo važiuoti per sankryÅ¾Ä ir staiga pajuto smÅ«gį į jo automobilio deÅ¡inės pusės priekinį kampÄ . Sustojo ir iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio pradėjo kalbėti su į jį atsitrenkusio automobilio vairuotoju, kuris iÅ¡ pradžių pripažino savo kaltę, žadėjo pildyti eismo įvykio deklaracijÄ , tačiau netrukus pradėjo kaltę neigti, dėl ko J.

N. susinervino, pasimetė ir iÅ¡važiavo iÅ¡ įvykio vietos. Grįžęs namo, iÅ¡gėrė brendžio. Netrukus pas jį atvažiavo policijos pareigÅ«nai. Jiems pateikė vairuotojo pažymėjimÄ , tačiau nebuvo apsižiÅ«rėjęs, kad yra pasibaigęs jo galiojimo laikas. Labai gailisi ir pergyvena dėl savo elgesio. Liudytojas V. S. parodė, kad jis 2014 m. rugpjūčio 24d. važiavo iÅ¡ Minkovskių gatvės ir suko į Veiverių plentÄ . Ä®važiuodamas į sankryÅ¾Ä , pažiÅ«rėjo ne į tÄ Å¡viesoforÄ ir į įvažiavus į sankryÅ¾Ä , jam užsidegė raudonas Å¡viesoforo signalas.

Matė, kad toje sankryžos dalyje, kur užsidegė žalias Å¡viesoforo signalas, pirmoje eismo juostoje stovėjo automobilis, todėl manydamas, kad spės užbaigti manevrÄ , važiavo per sankryÅ¾Ä toliau ir tuo metu susidÅ«rė su kitu automobiliu, važiavusiu nuo Aleksoto kalno antra eismo juosta. Mano, kad J. N. važiavo per žaliÄ Å¡viesoforo signalÄ , o dėl eismo įvykio V. S. savo kaltę pripažįsta iÅ¡ dalies, nes baiginėjo manevrÄ degant draudžiamam raudonam Å¡viesoforo signalui.

Liudytojas M. G. parodė, kad jis matė įvykį, nes tuo metu važiavo nuo Aleksoto kalno bei važiavo pirma eismo juosta. Å alia jo antra eismo juosta važiavo VW Passat automobilis. Užsidegus žaliam Å¡viesoforo signalui, leidžiančiam jų eismo juostose stovintiems automobiliams važiuoti, pamatė kaip iÅ¡ jo deÅ¡inės pusės iÅ¡ kitos sankryžos pusės į sankryÅ¾Ä važiuoja VW Jeta automobilis, kuriam jau degė raudonas Å¡viesoforo signalas. Tuo pačiu matė, kad Å¡alia stovėjęs VW Passat automobilis iÅ¡ lėto taip pat pradėjo važiuoti į sankryÅ¾Ä .

Tuoj pat įvyko automobilių VW Passat ir VW Jeta susidÅ«rimas. M. G. pro savo automobilio langÄ VW Passat automobilio vairuotojui padavė savo telefono numerį, jei reiktų paliudyti dėl eismo įvykio, ir nuvažiavo. Administracinio teisės pažeidimo protokolas 2014 m. rugpjūčio 24 d., apie 15 val., Kaune, Veiverių gatvėje, prie namo Nr. 50, J. N., vairuodamas transporto priemonę VW Passat, v. n. (duomenys neskelbtini) ir įvykus eismo įvykiui, nesiėmė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, važiuodamas į sankryÅ¾Ä degant draudžiamam raudonam Å¡viesoforo signalui, nedavė kelio kitai transporto priemonei, važiuojančiai sankryžoje leistinam žaliam Å¡viesoforo signalui ir su ja susidÅ«rė.

Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. Tokia J. N. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2d., 1241 str. 1 d.IÅ¡ byloje esančių eismo įvykio schemos (b. l. 5), J. N. paaiÅ¡kinimų, liudytojų M. G., V. S. parodymų matyti, kad J. N., vairuodamas transporto priemonę VW Passat, v. n. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į sankryÅ¾Ä degant žaliam Å¡viesoforo signalui, tuo tarpu V. S. sankryžoje važiavo užsidegus draudžiamam raudonam Å¡viesoforo signalui, ko pasekoje sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino kitÄ transporto priemonę.

Ä®vertinus surinktus įrodymus, matyti, kad dėl 2014 m. rugpjūčio 24 d., apie 15 val., Kaune, Veiverių gatvėje, prie namo Nr. 50 eismo įvykio J. N. kaltė nėra nustatyta, o liudytojo V. S. veiksmai galimai buvo priežastiniame ryÅ¡yje su eismo įvykio kilimu, dėl ko galimai yra pagrindas pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2d. Tuo remiantis administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1241 str. 1 d., 127 str. 2d.

J. N. atžvilgiu nutrauktina, nesant jo veiksmuose pažeidimų įvykio bei sudėties. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1d. 1 p.             Byloje nustatyta, jog 2014 m. rugpjūčio 24 d., apie 15 val., Kaune, Veiverių gatvėje, prie namo Nr. 50 įvykus eismo įvykiui, J. N., suvokdamas, jog jis su įvykiu tiesiogiai susijęs ir buvo jo eismo dalyvis, neužpildė eismo įvykio deklaracijos, apie eismo įvykį policijai nepranešė ir iš eismo įvykio vietos pasišalino.Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal Å¡io nusižengimo esmę, jo padarymo kaltė gali pasireikÅ¡ti tik sÄ moningu veikimu – tyčia. Todėl, baudžiant asmenį pagal Å¡iÄ normÄ , bÅ«tina nustatyti, kad jis suprato esantis eismo įvykio dalyvis ir sÄ moningai pasirinko elgesio variantÄ â€“ pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos. Kelių eismo taisyklėse pateikta eismo įvykio sÄ voka – tai įvykis kelyje, vieÅ¡ose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.

Kelių eismo taisyklių 232 punktas numato, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietÄ , su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemÄ , apraÅ¡yti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasiraÅ¡yti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali bÅ«ti apraÅ¡omos ir eismo įvykio schema nubraižoma ant Å¡varaus popieriaus lapo, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių paraÅ¡ais.

Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policijÄ Ä¯ eismo įvykio vietÄ .Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar buvo eismo įvykis, ar iÅ¡kilo pareiga praneÅ¡ti policijai, ar asmuo pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos suvokdamas, kad jis susijęs su eismo įvykiu. Kaip matyti iÅ¡ byloje surinktų įrodymų bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens J. N. paaiÅ¡kinimų, liudytojų M. G., V. S. parodymų matyti, kad J. N. suprato, kad susidÅ«rė su kitu automobiliu, po susidÅ«rimo sustojo, iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio pradėjo kalbėtis su į jį atsitrenkusio automobilio vairuotoju, kuris iÅ¡ pradžių pripažino savo kaltę, žadėjo pildyti eismo įvykio deklaracijÄ , tačiau netrukus pradėjo kaltę neigti, dėl ko J.

N. susinervino, pasimetė ir iÅ¡važiavo iÅ¡ įvykio vietos. Tokiu bÅ«du yra pilnai įrodyta, jog J. N. suprato, jog įvyko eismo įvykis. Ä®vertinus visus surinktus įrodymus, daroma iÅ¡vada, kad J. N. žinojo ir suprato, kad įvyko eismo įvykis, suprato, kad jis yra su juo susijęs, nes buvo apgadintas jo automobilis bei kitas automobilis, tačiau neužpildė eismo įvykio deklaracijos bei nesutarus dėl eismo įvykio aplinkybių, nekvietė policijos pareigÅ«nų, nors, bÅ«damas susijęs su eismo įvykiu, jis turėjo pareigÄ nepasiÅ¡alinti iÅ¡ eismo įvykio vietos ir praneÅ¡ti apie įvykį policijai.Byloje esančių bei teismo iÅ¡tirtų įrodymų visuma nustatyta, kad J.

N. pažeidė Kelių eismo taisyklių 232 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. KET 233p. numatyta, jog su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iÅ¡kart po eismo įvykio privalo nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti.

Iš J. N. paaiškinimų, tarnybinių pranešimų (b. l. 3-4), asmens blaivumo testo (b. l.

6) matyti, kad po eismo įvykio padarymo iki jo aplinkybių nustatymo J. N. vartojo alkoholį, jam buvo nustatytas 1,38 promilių girtumas. Tokia jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d. ir yra įrodyta.            IÅ¡ J. N. paaiÅ¡kinimų bei tarnybinių praneÅ¡imų matyti, kad po įvykio J. N. policijos pareigÅ«nams pateikė negaliojantį vairuotojo pažymėjimÄ ir tuo pažeidė KET 16 p. reikalavimus.

Tokia jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1241 str. 7 d. ir yra įrodyta.             Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. J. N. neturi galiojančių administracinių nuobaudų. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs pažeidimus ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. 1d. 1p.) Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, jam skirtina administracinė nuobauda - bauda, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1241 str. 7 d. sankcijoje bei bauda ir papildoma nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d. sankcijoje.  Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) baigiamuosiuose aktuose ne kartÄ konstatavo, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija.

Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintÄ griežtÄ nuobaudÄ ir skirti mažesnę nuobaudÄ nei sankcijoje numatytoji minimali arba Å¡velnesnę nuobaudÄ nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

Individualizuodamas skiriamÄ nuobaudÄ , teismas turi nuodugniai įvertinti pavojingumÄ , kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali bÅ«ti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta Å¡velnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi bÅ«ti iÅ¡imtiniai, sietini su iÅ¡skirtinių aplinkybių konstatavimu.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 str. 1 d. nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimÄ , skirti mažesnę nuobaudÄ nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti Å¡velnesnę nuobaudÄ nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos Å¡velninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos suÅ¡velninimo, yra ne kartÄ konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 str. nustatytomis taisyklėmis, gali bÅ«ti Å¡velninama tik ypatingais, iÅ¡imtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N17‑103/2007, 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1‑1396/2007, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-3096/2010).IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog dėl eismo įvykio J.

N. kaltė nėra nustatyta, o jis kilo galimai dėl V. S. veiksmų. Be to kaip nustatyta, J. N. neturėjo pareigos atlyginti V. S. jo automobiliui padarytÄ Å¾alÄ , todėl J. N. veiksmai pasiÅ¡alinus iÅ¡ eismo įvykio vietos, nepraneÅ¡us policijai, iÅ¡ esmės nelaikytini visuotinai pavojingais. Yra nustatyta viena J. N. atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skiriant nuobaudÄ , atsižvelgiama į tai, kad J. N. neturi galiojančių administracinių nuobaudų.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais bei įvertinus byloje surinktus duomenis, taip pat J. N. asmenybę, įvykio aplinkybes, teismas mano, kad byloje yra nustatytas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai ir Å¡iuo atveju yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 str. nuostatas bei paskirti mažesnę nuobaudÄ nei sankcijoje numatyta minimali nuobauda- bauda bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.

Manytina, kad pritaikius bÅ«tent tokias nuobaudas, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas, galutinai Å¡iam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iÅ¡ padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d.).Atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, asmens raÅ¡ytiniu praÅ¡ymu organas (pareigÅ«nas) priimdamas nutarimÄ administracinio teisės pažeidimo byloje arba ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali paskirtos baudos mokėjimÄ iÅ¡dėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 str. 3 d.).

Kadangi J. N. praÅ¡o paskyrus baudÄ , dėl jo sunkios materialinės padėties jos mokėjimÄ iÅ¡dėstyti kuo ilgesniam laikotarpiui, nes per mėnesį galėtų mokėti apie 500 Lt, todėl jo praÅ¡ymas tenkintinas ir baudos mokėjimas iÅ¡dėstytinas dalimis 4 mėn. laikotarpiui.             Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimas pradedamas gavus informacijos apie padarytÄ administracinį teisės pažeidimÄ bei surinkus pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas konkrečiame Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnyje.

Konstatavus, kad minėtos sÄ lygos įvykdytos, suraÅ¡omas administracinio teisės pažeidimo protokolas, iÅ¡skyrus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso atvejus, kai protokolas nesuraÅ¡omas. PrieÅ¡ingu atveju, t. y. tyrimo metu nesurinkus pakankamai duomenų, patvirtinančių teisės pažeidimo faktÄ , arba paaiÅ¡kėjus, kad nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties elemento, tyrimas negali bÅ«ti tęsiamas. Nors nagrinėjant bylÄ , buvo nustatyta, jog V.

S. galimai padarė administracinį teisės pažeidimÄ , tačiau byloje nesant suformuluoto kaltinimo, teismas savo iniciatyva negali asmens patraukti administracinėn atsakomybėn. Teismas, pats inkriminuodamas bei kvalifikuodamas veikÄ , ir priimdamas nutarimÄ skirti jam nuobaudÄ , apribotų jo teisę gintis nuo pareikÅ¡to kaltinimo, pažeistų proceso staigmenų negalimumo principÄ .           Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. N575-3007/2011).

IÅ¡ to kyla, jog administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama tik to asmens, ir dėl to teisės pažeidimo, kurio atžvilgiu ir dėl kokios priežasties buvo suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Ä®vertinus iÅ¡dėstytÄ , klausimas dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2d. teisenos pradėjimo V. S. atžvilgiu perduotinas organui (pareigÅ«nui), įgaliotam jÄ nagrinėti ir suraÅ¡yti administracinio teisės pažeidimo protokolÄ -Kauno apskrities Policijos komisariato Kelių policijos valdybai.           Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 302 str., 286 str., 287 str., 250 str. 1d. 1p. teismas n u t a r i a :

J. N., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d., 130 str. 1 d., 1241 str. 7 d. ir skirti administracines nuobaudas:- už administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1241 str. 7 d., skirti 30,00 Lt (trisdeÅ¡imties litų 00 ct) baudÄ ;- už administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d., skirti 2000,00 Lt (dviejų tÅ«kstančių litų 00 ct) baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams mėnesiams;- už administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 str., skirti 2000,00 Lt (dviejų tÅ«kstančių litų 00 ct) baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams.Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d. ir paskirti nuobaudÄ sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iÅ¡ padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, t.y. galutinę nuobaudÄ paskirti 2000,00 Lt (dviejų tÅ«kstančių litų 00 ct) baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1241 str. 1 d., 127 str. 2d. J. N. atžvilgiu nutraukti, nesant jo veiksmuose pažeidimų įvykio bei sudėties.             IÅ¡dėstyti J. N., a. k. (duomenys neskelbtini) paskirtos 2000,00 Lt (dviejų tÅ«kstančių litų) baudos mokėjimÄ 4 mėn. (keturių mėnesių) laikotarpiui ir baudos dalis mokėti sekančiai: iki 2014 m. spalio 31d. sumokėti 500 Lt (penkių Å¡imtų litų) baudos dalį, nuo 2014 m. lapkričio 1 d. iki 2014 m. lapkričio 31 d. sumokėti 500 Lt (penkių Å¡imtų litų), nuo 2014 m. gruodžio 1d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. sumokėti 482 Lt ( keturių aÅ¡tuonių Å¡imtų dviejų litų) baudos dalį, nuo  2015 m. sausio 1d. iki 2015m. sausio 31d. sumokėti 150 EUR (Å¡imto penkiasdeÅ¡imties eurų) baudos dalį.          Spręsti klausimÄ dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2d., teisenos pradėjimo V.

S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu perduoti organui (pareigÅ«nui), įgaliotam jÄ nagrinėti ir suraÅ¡yti administracinio teisės pažeidimo protokolÄ -Kauno apskrities Policijos komisariato Kelių policijos valdybai.           NutarimÄ pavesti vykdyti Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybai.Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                Violeta Miceikienė Paskirtoji bauda (jos dalys) turi bÅ«ti sumokėta į Kauno apskrities VMI, biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 6030, prieÅ¡ingu atveju ji bus iÅ¡ieÅ¡kota priverstinai.

Dokumentas, patvirtinantis baudos sumokėjimÄ , turi bÅ«ti pristatytas į Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybÄ (Kaunas, Chemijos g. 4B).