fcdf20a6-55ea-4bdd-b68e-49f63c5f98f3 · Å iaulių apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2S-942-440/2017Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05977-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.17; 3.2.4.4; 3.2.4.9.3.3; 3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.18.4; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.4.1.12.7. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. lapkričio 13 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo kreditoriaus J. R. atskirÄ jį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. L2-8577-641/2017 pagal kreditoriaus J.

R. pareiÅ¡kimÄ skolininkui J. R. dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo. Teismas n u s t a t ė: Ginčo esmė Apeliacinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl atsisakymo patvirtinti Å¡alių sudarytÄ taikos sutartį. Kreditorius J. R. 2017 m. liepos 3 d. kreipėsi dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo praÅ¡ydamas iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ skolininko J. R. 12 598,47 Eur skolos ir 94 Eur žyminio mokesčio (b. l. 1). Å iaulių apylinkės teismas 2017 m. liepos 14 d. tenkino kreditoriaus J. R. pareiÅ¡kimÄ ir iÅ¡davė teismo įsakymÄ civilinėje byloje Nr. L2-8577-641/2017 (b. l. 4). 2017 m. rugpjūčio 1 d.

Å iaulių apylinkės teisme gautas kreditoriaus J. R. ir skolininko J. R. praÅ¡ymas raÅ¡ytinio proceso patvirtinti taikos sutartį ir civilinę bylÄ Nr. L2-8577-641/2017 nutraukti, grÄ Å¾inti kreditoriui 75 procentus žyminio mokesčio (b. l. 9). Kartu su praÅ¡ymu pateikė raÅ¡ytinę 2017 m. liepos 27 d. taikos sutartį (b. l. 10–11). Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Å iaulių apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi netenkino kreditoriaus J. R. ir skolininko J. R. praÅ¡ymo dėl taikos sutarties patvirtinimo (b. l. 12–13).Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 439 straipsnio 8 dalį jeigu kreditorius ir skolininkas po teismo įsakymo priėmimo sudaro taikos sutartį ir teismas jÄ patvirtina, ta pačia nutartimi teismo įsakymas panaikinamas.

Nors Å¡alys gali disponuoti ir ginčo objektu ir procesinėmis priemonėmis, t. y. turi teisę bylÄ baigti taikos sutartimi, tačiau Å¡i teisė nėra absoliuti. Teismas turi teisę netvirtinti Å¡alių taikos sutarties, kai yra CPK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindai, t. y. jeigu konstatuojama, kad Å¡alių veiksmai, taikos sutarties sÄ lygos prieÅ¡tarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar vieÅ¡ajam interesui. Teismas pripažino, kad nagrinėjamu atveju tarp Å¡alių nėra ginčo dėl teismo įsakymu priteistos skolos dydžio, skolininkas J.

R. siekdamas padengti turimus įsiskolinimus kreditoriui J. R. perleidžia nuosavybės teises į jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ , t. y. žemės sklypus. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡alys siekia sudaryti ne taikos, o daiktinių teisių į nekilnojamÄ jį turtÄ perleidimo sutartį, t. y. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.436 straipsnyje numatytÄ sutartį. Ä®vertinęs aplinkybę, kad turto perleidimo sutartys turi bÅ«ti sudaromos notarine tvarka (CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktas), konstatavo, kad teismas negali pakeisti notaro, atliekančio jam įstatymo priskirtas funkcijas, tarp jų – notarinių sandorių tvirtinimÄ (Lietuvos respublikos notariato įstatymo 2, 26, 45 straipsniai).

Nagrinėjamu atveju patvirtindamas Å¡alių pateiktÄ taikos sutartį teismas pakeistų notarÄ , atliekantį jam įstatymo priskirtas funkcijas, todėl tai sutartį darytų negaliojančia, prieÅ¡taraujančia imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CPK 42 straipsnio 2 dalis, CK 6.984 straipsnis), todėl netenkino praÅ¡ymo dėl taikos sutarties patvirtinimo. PasiÅ«lė kreiptis į notarÄ , kaip valstybės įgaliotÄ asmenį, dėl daiktinių teisių į nekilnojamÄ jį turtÄ perleidimo sutarties patvirtinimo.

III. Atskirojo skundo argumentai Atskiruoju skundu kreditorius J. R. praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – patvirtinti taikos sutartį (b. l. 20–21). Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iuo argumentu:9.1.             Teismas nepagrįstai atsisakė tvirtinti taikos sutartį, nes siekiant iÅ¡spręsti civilinėje byloje kilusį ginÄÄ Å¡alys sudarė sutartį, kuria skolininkas sutiko perleisti jam priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ kreditoriui, nes neturi piniginių lėšų sumokėti 12 598,47 Eur dydžio skolÄ , o kreditorius sutiko priimti žemės sklypus kaip piniginės prievolės įvykdymÄ .

Įstatymai nedraudžia skolininkui įvykdyti prievolę natūra, todėl nėra aišku, kodėl teismas vertino, kad taikos sutartis prieštarauja imperatyvios įstatymo normoms. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,teisiniai argumentai ir išvados Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiÅ¡kia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek Å¡alių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau Å¡i teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas iÅ¡imtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų bÅ«ti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindÄ spręsti, jog bylÄ yra bÅ«tina nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad bÅ«tų galima įvertinti Å¡io teismo procesinio sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ bei padaryti iÅ¡vadÄ , ar byla buvo iÅ¡spręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina raÅ¡ytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad CPK XXIII skyriuje „Bylų dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo nagrinėjimo ypatumai“ įtvirtinto supaprastinto proceso dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo esmė – greitai ir nedidelėmis kreditoriaus bei teismo sÄ naudomis iÅ¡spręsti situacijÄ , kai skolininkas negrÄ Å¾ina skolos kreditoriui ir iÅ¡ esmės ginčo dėl skolos nėra.

Teismas, netikrindamas kreditoriaus pareikÅ¡to reikalavimo pagrįstumo, iÅ¡duoda kreditoriui teismo įsakymÄ , kuris įsigalioja, jeigu skolininkas per CPK 437 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytÄ terminÄ nepateikia prieÅ¡taravimų arba įvykdo teismo įsakymÄ (CPK 436 straipsnio 7 dalis). CPK 436 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai kreditorius ir skolininkas po teismo įsakymo priėmimo sudaro taikos sutartį ir teismas jÄ patvirtina, ta pačia teismo nutartimi teismo įsakymas panaikinamas.Nagrinėjamu atveju civilinė byla pradėta pagal kreditoriaus J.

R. pareiÅ¡kimÄ dėl skolos priteisimo iÅ¡ skolininko J. R. iÅ¡duodant teismo įsakymÄ (b. l. 1). Å iaulių apylinkės teismas 2017 m. liepos 14 d. iÅ¡davė teismo įsakymÄ civilinėje byloje Nr. L2-8577-641/2017 (b. l. 4). Teismo įsakymas, praneÅ¡imas bei minėtas kreditoriaus pareiÅ¡kimas 2017 m. liepos 19 d. įteiktas skolininko žmonai V. R.. Å iaulių apylinkės teisme 2017 m. rugpjūčio 1 d. gautas kreditoriaus J. R. ir skolininko J. R. praÅ¡ymas patvirtinti taikos sutartį ir civilinę bylÄ Nr. L2-8577-641/2017 nutraukti (b. l. 9), kartu su praÅ¡ymu pateikė raÅ¡ytinę 2017 m. liepos 27 d. taikos sutartį (b. l. 10–11).

Taigi per CPK 439 straipsnio 2 dalyje numatytÄ dvideÅ¡imties dienų terminui nuo procesinių dokumentų įteikimo dienos skolininkui buvo gautas praÅ¡ymas patvirtinti taikos sutartį.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kreditoriaus ir skolininko 2017 m. liepos 27 d. sudarytos taikos sutarties preambulės matyti, kad sutartis sudaroma siekiant iÅ¡spręsti civilinėje byloje Nr. L2-8577-641/2017 kilusį ginÄÄ dėl 12 598,47 Eur skolos. Taikos sutarties 1 punkte aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai nurodoma, kad J.

R. (skolininkas) pripažįsta ir sutinka su J. R. (kreditoriaus) 12 598,47 Eur dydžio reikalavimu. Skolininkas J. R. sutinka skolÄ padengti perduodamas tris žemės sklypus, kurių vertė nustatyta Å¡alių susitarimu ir yra lygi J. R. reikalavimo sumai (Taikos sutarties 1.1 punktas). Pagal taikos sutarties 2 punktÄ laikoma, kad žemės sklypus skolininkas perdavė, o kreditorius juos priėmė taikos sutarties pasiraÅ¡ymo metu, Å¡i sutartis laikoma žemės sklypų perdavimo – priėmimo aktu. Å i taikos sutartis yra Juridinis pagrindas patvirtinantis nuosavybės teisės perdavimo į taikos sutarties 1.1.1 – 1.1.3 punktuose nurodytus žemės sklypus.

Taikos sutarties 7, 8 ir 15 punktuose sutarties Å¡alys patvirtino, kad sutartis atitinka jų valiÄ , kad joms yra žinomos teismo patvirtintos taikos sutarties teisinės pasekmes, todėl praÅ¡o raÅ¡ytinio proceso tvarka patvirtinti taikos sutartį ir civilinę bylÄ Nr. L2-8577-641/2017 nutraukti (taikos sutarties 14.1 punktas), grÄ Å¾inti kreditoriui 75 procentus sumokėto žyminio mokesčio, t. y. 70,50 Eur (Taikos sutarties 14.2 punktas).Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, atsisakyti reikalavimų (ar jo dalies), baigti bylÄ taikos sutartimi yra Å¡alių teisė, numatyta CPK 42 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 3 dalyje, 439 straipsnio 8 dalyje.

Visais atvejais, teismas spręsdamas praÅ¡ymÄ dėl taikos sutarties patvirtinimo turi įvertinti ar Å¡alių taikos sutarties sÄ lygos neprieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, vieÅ¡ajam interesui. Nagrinėjamu pirmosios instancijos teismas pripažino, kad kreditoriaus J. R. ir skolininko J. R. sudaryta taikos sutartis prieÅ¡tarauja imperatyvioms normoms, nes sutarties sÄ lygos yra susijusios su nuosavybės teisių į nekilnojamÄ jį turtÄ perleidimu, o tokie sandoriai gali bÅ«ti sudaromi tik notarine forma ir teismas negali perimti notaro funkcijų.

Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada.Pagal CK 6.983 straipsnio 1 dalį taikos sutartimi gali bÅ«ti sprendžiamas jau kilęs teisminis ginčas arba užkertamas kelias teisminiam ginčui kilti ateityje. Kreipiantis į teismÄ su praÅ¡ymu patvirtinti taikos sutartį turi bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta abiejų sutarties Å¡alių suderinta valia, todėl pateikus bendrÄ praÅ¡ymÄ tai patvirtina, kad tarp taikos sutarties Å¡alių nėra ginčo dėl Å¡ios sutarties sÄ lygų ir dėl sutarties teisminio patvirtinimo.

Taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka teismas tvirtina, jei nustato, kad dėl sutarties teisminio patvirtinimo sutampa abiejų jos Å¡alių valia, sutartis neprieÅ¡tarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir vieÅ¡ajam interesui, nėra kitų sandorių negaliojimo pagrindų, taip pat kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta taikos sutartis negali bÅ«ti tvirtinama, pavyzdžiui, CK 1.80, 1.81, 1.84, 1.86, 6.228, 6.984, 6.986 straipsniai, CPK 42 straipsnio 2 dalis. Pažymėtina, kad kreiptis į teismÄ dėl taikos sutarties patvirtinimo, kai civilinė byla dėl taikos sutartimi iÅ¡spręstų klausimų teisme nėra iÅ¡kelta, Å¡alys neprivalo.

Sudarydamos tokiÄ sutartį Å¡alys gali apsiriboti vien paprasta raÅ¡ytine sandorio forma (CK 1.73 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 6.983 straipsnio 3 dalis), o prireikus dėl taikos sutarties patvirtinimo Å¡alys gali kreiptis ir į notarÄ . Tačiau tais atvejais, kai taikos sutarčiai pagal sandorio turinį turi bÅ«ti taikoma įstatymuose nustatyta notarinė sandorio forma, pavyzdžiui, daiktinių teisių į nekilnojamÄ jį turtÄ perleidimo sandoris, tai, siekiant, kad tokia taikos sutartis galiotų be teisminio patvirtinimo, Å¡alims kreiptis į notarÄ dėl Å¡ios sutarties patvirtinimo yra bÅ«tina (CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 1.93 straipsnio 3 dalis).

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai dėl taikos sutarties, kuriai taikytina notarinė sandorio forma, patvirtinimo kreipiamasi į teismÄ supaprastinto proceso tvarka, kreiptis į notarÄ dėl Å¡ios sutarties patvirtinimo nebÅ«tina, nes Å¡iuo atveju teismo atliekami taikos sutarties patvirtinimo veiksmai pakeičia analogiÅ¡kus notaro veiksmus. Tačiau sprendžiant klausimÄ dėl taikos sutarties sudarymo teismine tvarka, reikia atsižvelgti į pirmiau nurodytas CK 6.983 straipsnio nuostatas dėl taikos sutarties sampratos bei į teismo vykdomÄ apsauginę funkcijÄ .

IÅ¡ Å¡ios teisės normos turinio iÅ¡plaukia, kad teismas supaprastinto proceso tvarka taikos sutartis tvirtina tik tokiais atvejais, kai materialinių teisinių santykių subjektai tarpusavio nuolaidų bÅ«du ir esant jų suderintai valiai iÅ¡sprendžia kilusį teisminį ginÄÄ , užkerta keliÄ kilti teisminiam ginčui ateityje, iÅ¡sprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimÄ arba kitus ginčytinus klausimus, t. y. iÅ¡ esmės tokios sutarties tvirtinimas teismine tvarka galimas tik esant ginčui ar galimybei jam kilti tarp materialinių teisinių santykių subjektų, o tais atvejais, kai nurodytos įstatyme aplinkybės neegzistuoja, teismas, nors ir vykdydamas apsauginę funkcijÄ , negali pakeisti notaro, atliekančio jam įstatymo priskirtas funkcijas, tarp jų – notarinių sandorių tvirtinimÄ (Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 2, 26, 45 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013).Ä®vertinus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013 suformuotÄ teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ , daroma iÅ¡vada, kad teismas gali atsisakyti tvirtinti taikos sutartį, kuri yra daiktinių teisių į nekilnojamÄ jį turtÄ perleidimo sutartis, tik tuo atveju, jei praÅ¡ymas dėl tokios sutarties bÅ«tų pareikÅ¡tas supaprastinto proceso tvarka (CPK 579–582 straipsniai), o ne nagrinėjant ginÄÄ civilinėje byloje.

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju civilinėje byloje Nr. L2-8577-641/2017 kilo ginčas dėl 12 598,47 Eur dydžio piniginės prievolės, t. y. skolininkas gera valia neįvykdė prievolės, todėl kreditorius kreipėsi į teismÄ dėl pažeistų teisių gynimo, kad kilusį ginÄÄ kreditorius ir skolininkas nusprendė iÅ¡spręsti perduodant 12 598,47 Eur vertės nekilnojamÄ jį turtÄ , daroma iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo atsisakyti tvirtinti tokios taikos sutarties vien todėl, kad nekilnojamojo turto perleidimo sutartims numatyta privaloma notarinė forma, todėl yra pagrindas panaikinti Å iaulių apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. nutartį.Pažymėtina, kad apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis), todėl, Å¡io proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumas ir pagrįstumas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iÅ¡ naujo.

Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigÄ iÅ¡nagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes, ir iÅ¡spręsti ginÄÄ iÅ¡ esmės, tačiau, įvertinus aplinkybę, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo ar skolininkui J. R. priklauso nuosavybės teisės į taikos sutarties 1.1.1 – 1.1.3 punktuose nurodytus žemės sklypus, ar žemės sklypai nėra areÅ¡tuoti, dėl jų nevyksta teisminiai ginčai, ar nuosavybės teisės perleidimas neprieÅ¡tarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 30-31 straipsnių normoms, neįsitikino ar taikos sutartis nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų, todėl klausimas dėl kreditoriaus J.

R. ir skolininko J. R. taikos sutarties patvirtinimo civilinėje byloje Nr. L2-8577-641/2017 perduotinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė duomenų apie bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu n u t a r i a :

Panaikinti Å iaulių apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo nagrinėti kreditoriaus J. R. ir skolininko J. R. praÅ¡ymÄ dėl taikos sutarties patvirtinimo ir civilinės bylos Nr. L2-8577-641/2017 nutraukimo. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.Nutarties patvirtintas kopijas iÅ¡siųsti byloje dalyvaujantiems asmenims. Teisėja                                                                              Vilija Valantienė