Legislator Case Law & Legislation
fcdf0603-944f-4bf7-91e4-b0fc9bbae50a AI generated

fcdf0603-944f-4bf7-91e4-b0fc9bbae50a · Alytaus apylinkės teismas

Case Number fcdf0603-944f-4bf7-91e4-b0fc9bbae50a
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos), taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 641 straipsnį, paskirta galutinė subendrinta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė;

Legislator headnote

AI generated

fcdf0603-944f-4bf7-91e4-b0fc9bbae50a · Alytaus apylinkės teismas: parodė, jog 2020 m. birželio 27 d. apie 18.00 val., kuomet taksi automobiliu pas jį buvo atvažiavęs G. A., jis (nukentėjusysis) neįsidėmėjo Å¡io taksi automobilio nei modelio, nei valstybinio numerio ženklų. Žino tik, kad tas automobilis buvo tamsios spalvos, tačiau nežino, kokiai taksi firmai priklausė tas automobilis. Kuomet G. A. vaikščiojo apie jo namų langus, jis (nukentėjusysis) išėjo į kiemÄ ir paklausė, kÄ Å¡is čia veikia ir ko jis vaikÅ¡to apie jo namo langus.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?NUOSPRENDISBaudžiamoji byla Nr. e1-1011-224/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25609-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.1; 1.1.7.2.4; 1.1.7.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.8; 1.1.8.12; 1.1.8.15; 1.1.13; 1.2.4.6.1; 2.1.15.1.9; 2.1.15.1.13; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S Ä® S A K Y M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 1 d. Alytus Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų teisėjas Jonas Malinauskas teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo Kauno apygardos prokuratÅ«ros Alytaus apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės N. K. pareiÅ¡kimÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) iÅ¡silavinimÄ , (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, teistas:

1. Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos), taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 641 straipsnį, paskirta galutinė subendrinta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė;

2. Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, taikant BK 641 straipsnį, 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 9 dalį, paskirta galutinė subendrinta 70 parų arešto bausmė, bausmę atlikęs;

3. Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, taikant BK 641 straipsnį, jam paskirta galutinė 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, bausmę atlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje. Teismas n u s t a t ė : 2020 m. birželio 27 d. apie 18.00 val. adresu (duomenys neskelbtini) kaltinamasis G. A. įvykusio žodinio konflikto metu smurtavo prieÅ¡ nukentėjusįjį V.

J., kuriam kieme, prie minėto namo tyčia ranka sudavė tris smÅ«gius į galvos sritį ir dėl to nukentėjusysis nugriuvo ant žemės. Nukentėjusiajam V. J. gulint ant žemės, G. A. spyrė ne mažiau kaip aÅ¡tuonis kartus jam į krÅ«tinę, nugarÄ , Å¡onus bei kojas. Tokiu bÅ«du smurtaudamas G. A. sukėlė nukentėjusiajam V. J. fizinį skausmÄ . Kaltinamasis G. A. ikiteisminio tyrimo metu pareiÅ¡kė, jog kaltu prisipažįsta pilnai ir paaiÅ¡kino, kad 2020 m. birželio 27 d. jis leido laikÄ kartu su S. M.

Apie 18.00 val. jis kartu su S. M. taksi automobiliu, kurio nei modelio, nei valstybinio numerio ženklų neprisimena, nuvažiavo prie V. J. namų, esančių (duomenys neskelbtini). Tikslaus jo adreso nežino. Jie važiavo pas V. J., nes norėjo su juo iÅ¡siaiÅ¡kinti, kodėl Å¡is apkalba jį (kaltinamÄ jį) kitiems asmenims. Jis pats girdėjo kalbas apie tai, jog V. J. apkalba jį dėl kažkokių triuÅ¡ių vagystės. Atvažiavus taksi automobiliu prie V. J. namo, jis (kaltinamasis) kartu su S. M. nuėjo prie V.

J. namo durų. Tuo metu S. M. stovėjo už kelių žingsnių nuo jo (kaltinamojo). V. J. išėjus iÅ¡ namų į kiemÄ , tarp jo (kaltinamojo) ir V. J. įvyko žodinis konfliktas. Netekęs savitvardos, bÅ«nant kieme, netoli namo durų jis (kaltinamasis) deÅ¡inės rankos delnu trenkė V. J. į galvÄ . Jis negali pasakyti, kiek tiksliai sudavė smÅ«gių, nes jų neskaičiavo, tačiau sutinka, kad tai galėjo bÅ«ti ne mažiau kaip trys smÅ«giai, po kurių V. J. nukrito ant žemės. Jo suduoti smÅ«giai buvo stiprÅ«s, tačiau jis nematė, ar V.

J. iÅ¡ kur nors bėgo kraujas ir ar jis prarado sÄ monę. V. J. nukritus ant žemės, jis (kaltinamasis) pradėjo kojomis spardyti šį į visas kÅ«no vietas, iÅ¡skyrus galvos sritį. Jis taip pat negali pasakyti, kiek kartų įspyrė, tačiau sutinka, kad tai galėjo bÅ«ti ne mažiau aÅ¡tuoni spyriai. Tuo pat metu prie jo ir V. J. pribėgo S. M., kuris atitraukė jį nuo V. J. ir liepė Å¡io nemuÅ¡ti bei pasakė, kad V. J. yra neseniai grįžęs iÅ¡ ligoninės. Jis (kaltinamasis) paklausė S. M.

Kuomet S. M. atitraukė jį nuo V. J., tai jis (kaltinamasis) kartu su S. M. iš karto nuėjo į taksi automobilį, kuriuo jie ir išvažiavo. S. M. važiavo iki (duomenys neskelbtini) parduotuvės, o jis (kaltinamasis) nuvažiavo į savo namus. Jis nuoširdžiai gailisi dėl tokios savo nusikalstamos veikos (bylos lapai (toliau – b. l.) 105 – 108). Be paties kaltinamojo G. A. prisipažinimo bei paaiškinimų, jo kaltę patvirtina ir šios bylos ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio prasme pripažįstami įrodymais.

Nukentėjusysis V. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2020 m. birželio 27 d. apie 18.00 val., jam bÅ«nant savo namuose adresu (duomenys neskelbtini), jis pamatė pro kambario langÄ kieme stovintį taksi automobilį. IÅ¡ to taksi automobilio iÅ¡lipo jo pažįstamas G. A., kuris atėjo pas jį prie namo ir pradėjo vaikščioti aplink namo langus. G. A. vaikÅ¡tant aplink jo namų langus, jis (nukentėjusysis) išėjo į kiemÄ ir paklausė, kÄ Å¡is čia veikia. Tuo pat metu G. A., nieko neatsakęs, sudavė jam tris smÅ«gius kažkuria ranka.

Po Å¡ių suduotų smÅ«gių jis nukrito ant žemės ir G. A. iÅ¡ karto sudavė kojomis jam dar mažiausiai 8 spyrius į visas kÅ«no vietas. Po visų jam suduotų smÅ«gių jis jautė fizinį skausmÄ . Tuomet G. A. iÅ¡ karto įsėdo į tÄ taksi automobilį ir kažkur iÅ¡važiavo. Po Å¡io įvykio jis daugiau nematė G. A. Jis (nukentėjusysis) iÅ¡ karto nesikreipė į policijÄ , nes G. A. iÅ¡ karto buvo pasiÅ¡alinęs iÅ¡ jo namų; Papildomos apklausos metu nukentėjusysis V.

J. parodė, jog 2020 m. birželio 27 d. apie 18.00 val., kuomet taksi automobiliu pas jį buvo atvažiavęs G. A., jis (nukentėjusysis) neįsidėmėjo Å¡io taksi automobilio nei modelio, nei valstybinio numerio ženklų. Žino tik, kad tas automobilis buvo tamsios spalvos, tačiau nežino, kokiai taksi firmai priklausė tas automobilis. Kuomet G. A. vaikščiojo apie jo namų langus, jis (nukentėjusysis) išėjo į kiemÄ ir paklausė, kÄ Å¡is čia veikia ir ko jis vaikÅ¡to apie jo namo langus.

Tuomet G. A. pradėjo reikÅ¡ti pretenzijas dėl to, kad neva jis (nukentėjusysis) apkalbėjo šį dėl vagystės. Jis (nukentėjusysis) pasakė G. A., kad pats girdėjo tokias kalbas ir kad jie gali dabar nuvažiuoti pas tai kalbėjusius žmones. IÅ¡ karto po to G. A. sudavė jam tris stiprius smÅ«gius ranka į galvos sritį ir dėl to jis jautė fizinį skausmÄ . Po Å¡ių suduotų smÅ«gių jis nukrito ant žemės, tačiau sÄ monės neprarado. Jam gulint ant žemės, G. A. pradėjo kojomis spardyti jam į krÅ«tinę, nugarÄ , Å¡onus bei kojas, tai yra beveik į visas jo kÅ«no vietas, iÅ¡skyrus galvÄ .

G. A. galėjo jam įspirti ne mažiau 8 kartus. Kuomet jį spardė, tai jis jautė fizinį skausmÄ . Sumušęs ir suspardęs jį, G. A. nuėjo į taksi automobilį ir iÅ¡važiavo. Kuomet G. A. ėjo į taksi automobilį, jis (nukentėjusysis) dar pamatė ir S. M., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). S. M. dar pasakė G. A. „baik mušęs žmogų, palik ramybėje“. 2020 m. liepos 1 d. dėl patirto sužalojimo jis (nukentėjusysis) kreipėsi į teismo medicinos ekspertus, kurie jį apžiÅ«rėjo.

Jam yra iÅ¡aiÅ¡kinta teisė pareikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį. Jeigu jis nuspręs pareikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį, tai vėliausiai jį pareikÅ¡ iki įrodymų tyrimo pradžios (b. l. 1 – 7, 22 – 25). Liudytojas S. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2020 m. birželio 27 d. jis leido laikÄ kartu su G. A. Apie 18.00 val. jis kartu su G. A. taksi automobiliu, kurio nežino nei modelio, nei valstybinio numerio ženklų, nuvažiavo prie V. J. namų, esančių (duomenys neskelbtini), kadangi G.

A. norėjo kažkÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti su V. J. Jis (liudytojas) kartu su G. A. nuėjo prie V. J. gyvenamojo namo. V. J. išėjus į kiemÄ ir bÅ«nant prie savo namo lauko durų, tarp G. A. ir V. J. įvyko žodinis konfliktas dėl kažkokios ankstesnės triuÅ¡ių vagystės. Jam matant, G. A. trenkė kumščiu V. J. į galvÄ . Jis (liudytojas) neskaičiavo, kiek G. A. sudavė smÅ«gių, tačiau V. J. nukrito ant žemės. V. J. nukritus ant žemės, G. A. pradėjo kojomis spardyti V. J. Tačiau jis (liudytojas) negali pasakyti, kiek kartų G.

A. spyrė V. J., nes tuo metu pats pradėjo ginti V. J. Jis (liudytojas) griebė G. A. ir bandė jį nutraukti nuo V. J., kad Å¡io daugiau nemuÅ¡tų. Jis pasakė G. A., jog V. J. yra po ligos ir tik neseniai grįžęs iÅ¡ ligoninės. Jis (liudytojas) tikrai negali pasakyti, kiek G. A. sudavė smÅ«gių V. J., nes to net neskaičiavo. Kuomet jis atitraukė G. A. nuo V. J., jie grįžo į taksi automobilį, kuris nuvežė jį (liudytojÄ ) į (duomenys neskelbtini) parduotuvę, o G. A. tuo taksi automobiliu iÅ¡važiavo savo reikalais.

Jis nematė jokių sužalojimų ant V. J. kÅ«no, kadangi nekreipė į tai jokio dėmesio (b. l. 39 – 43). PareiÅ¡kimo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokole, kurio pagrindu buvo pradėtas Å¡is ikiteisminis tyrimas, V. J. pareiÅ¡kė, jog 2020 m. birželio 27 d. apie 18.00 val. kieme, Å¡alia jo namų, esančių (duomenys neskelbtini), jį sumušė jo pažįstamas G. A., kuris sudavė jam 3 smÅ«gius ranka ir dar mažiausiai 8 spyrius į visas jo kÅ«no vietas.

Po Å¡ių jam suduotų smÅ«gių jis jautė fizinį skausmÄ . Prašė pradėti ikiteisminį tyrimÄ ir nubausti šį asmenį įstatymų nustatyta tvarka. IÅ¡ Å¡io protokolo matyti ir tai, jog buvo atlikta pirmoji V. J. apklausa (b. l. 1 – 7). IÅ¡ Ä®vykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, jog 2020 m. birželio 29 d. nuo 17 val. 20 min. iki 17 val. 35 min. buvo apžiÅ«rėta ir apraÅ¡yta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) esančios sodybos kiemas. ApžiÅ«ros metu tyrimui reikÅ¡mingų objektų nerasta ir niekas nepaimta.

ApžiÅ«ra buvo užfiksuota fotonuotraukose (b. l. 15 – 19). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 540/2020 (06) nurodyta, jog V. J. kÅ«no pavirÅ¡iuje, apžiÅ«rint 2020 m. liepos 1 d., objektyvių trauminio poveikio žymių nėra. Pateiktuose medicinos dokumentuose objektyvios trauminio poveikio žymės, atitinkančios įvykio laikÄ , neapraÅ¡ytos. Nesant objektyvių trauminio poveikio žymių, nėra galimybės nustatyti sužalojimo padarymo mechanizmÄ , sužalojimo padarymo laikÄ , trauminių poveikių skaičių bei kvalifikuoti sveikatos sutrikdymo mastÄ (b. l. 46).

Taigi aukščiau aptartų įrodymų pagrindu nagrinėjamoje byloje įrodyta, jog kaltinamasis G. A., muÅ¡damas V. J., sukėlė Å¡iam fizinį skausmÄ ir tuo jis padarė BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Prokurorė pateikė teismui pareiÅ¡kimÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Prokurorės pareiÅ¡kimas tenkinamas. PraneÅ¡ime ir protokole, kuriuos pasirašė kaltinamasis G. A., jam buvo iÅ¡aiÅ¡kinta baudžiamojo proceso įstatymo numatyta galimybė užbaigti šį baudžiamÄ jį procesÄ teismo baudžiamuoju įsakymu.

Kaltinamasis G. A. susipažino su Å¡io proceso tvarka ir pasekmėmis, pasekmes suprato ir sutiko, jog prokurorė kreiptųsi į teismÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko su prokurorės pasiÅ«lyta bausmės rūšimi – areÅ¡tu bei jo trukme (b. l. 112 – 115, 116 – 117). Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ .

Kaltinamasis G. A. padarė baigtÄ nusikalstamÄ veikÄ , kuriÄ baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). NagrinėjamÄ nusikalstamÄ veikÄ kaltinamasis įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi jis suvokė pavojingÄ savo veikos pobÅ«dį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). G. A. iki Å¡iol jau buvo teistas tris kartus, anksčiau paskirtas bausmes jis atlikęs ir jo teistumas jau yra iÅ¡nykęs (b. l. 71 – 74, 75 – 78, 79 – 81, 82 – 84, 87 – 89;

BK 97 straipsnio 3 dalies 1 punktas, 3 punkto a papunktis). G. A. yra baustas administracine tvarka ir turi dar neįvykdytų administracinių nuobaudų – nesumokėtų baudų (b. l. 90 – 92, 93). Kaltinamasis yra dirbantis, (duomenys neskelbtini) ir turintis du mažamečius vaikus (b. l. 70, 94, 95). Byloje esantys duomenys patvirtina ir tai, jog kaltinamasis turi tam tikrų sveikatos sutrikimų, susijusių su (duomenys neskelbtini) ligomis, tačiau baudžiamojo įstatymo atžvilgiu jis yra visiškai pakaltinamas (b. l. 60, 68).

Byloje daugiau nėra jokių kitų neigiamai G. A. charakterizuojančių duomenų. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo G. A. atsakomybę lengvina aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas; b. l. 105 – 108). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra (BK 60 straipsnis). Už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ baudžiama vieÅ¡aisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Nagrinėjamu atveju, sprendžiant bausmės skyrimo bei individualizavimo klausimÄ , svarbu pabrėžti aplinkybę, jog visi ankstesni nuteistojo G. A. teistumai yra vien tik už smurtinio pobÅ«džio nusikalstamas veikas (b. l. 71 – 74, 75 – 78, 79 – 81, 82 – 84). O tai leidžia teigti, jog G. A. yra linkęs daryti smurtinio pobÅ«džio nusikaltimus. Taigi, įvertinęs visas nustatytas ir iÅ¡tirtas Å¡ios bylos aplinkybes bei kaltinamojo G. A. asmenybę, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ bus pilnai įgyvendinta tik paskyrus kaltinamajam prokurorės pasiÅ«lytÄ griežtesnę straipsnio sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį – trumpalaikį laisvės atėmimÄ â€“ areÅ¡tÄ , kadangi tik Å¡i bausmės rūšis pilnai atitiks bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus.

Kaltinamojo G. A. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu ir jis pilnai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 641 straipsnis ir jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu. Nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusi BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija numato, jog asmeniui, pirmÄ kartÄ nuteistam areÅ¡to bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyviÄ priežiÅ«rÄ â€“ nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytÄ laikÄ kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis <...>.

Visų pirma, pažymėtina, jog G. A. jau ne pirmÄ kartÄ yra skiriama areÅ¡to bausmė. Ä®vertinęs visas aukščiau paminėtas aktualias Å¡ios bylos aplinkybes, nedrausmingÄ G. A. asmenybę (linkęs daryti smurtinio pobÅ«džio nusikaltimus), teismas sprendžia, jog Å¡iuo atveju nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl bausmės vykdymo atidėjimas G. A. negali bÅ«ti taikomas (BK 75 straipsnio 4 dalis). Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam G.

A. buvo paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (b. l. 109 – 111). Å i kardomoji priemonė G. A. panaikinama tik pradėjus jo bausmės vykdymÄ (BPK 139 straipsnio 3 dalis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : G. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį 90 (devyniasdeÅ¡imties) parų areÅ¡to bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, G. A. paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti jam galutinę 60 (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imties) parų areÅ¡to bausmę. AreÅ¡to bausmę G. A. paskirti atlikti pataisos įstaigoje. AreÅ¡to bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo G. A. sulaikymo dienos, vykdant Å¡iuo teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtÄ bausmę. IÅ¡aiÅ¡kinti nuteistajam G. A. tai, jog jis ne vėliau kaip per 7 dienas po Å¡io teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos darbo dienomis, įstaigos darbo metu privalo nuvykti į pataisos įstaigÄ â€“ Alytaus pataisos namus ((duomenys neskelbtini)) atlikti jam paskirtÄ areÅ¡to bausmę.

IÅ¡aiÅ¡kinti nuteistajam G. A. tai, jog jeigu jis dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku nuvykti į areÅ¡to bausmės atlikimo vietÄ â€“ Alytaus pataisos namus, tai jis privalo iki pirmiau nustatyto termino pabaigos apie tai praneÅ¡ti Alytaus pataisos namų administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datÄ . Pradėjus areÅ¡to bausmės vykdymÄ , panaikinti G. A. ikiteisminio tyrimo metu paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti.

IÅ¡aiÅ¡kinti nuteistajam G. A. tai, jog jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu Å¡iuo teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo Å¡io dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, suraÅ¡iusiam teismo baudžiamÄ jį įsakymÄ , praÅ¡ymÄ reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimÄ teisme. Jeigu nuteistasis paduoda praÅ¡ymÄ reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimÄ teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Tokiu atveju teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ir pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali bÅ«ti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė. Jeigu nuteistasis Å¡ia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Ä®siteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas. PatvirtintÄ Å¡io teismo baudžiamojo įsakymo nuoraÅ¡Ä Ä¯teikti nuteistajam G. A. Teisėjas Jonas Malinauskas