fcdedd44-53b3-477e-8bbf-38ce1fa9ad91 · Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-1274-806/2012    Teisminio proceso Nr. 1-16-1-00379-2009-9   Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.1.2.2. (S) VILNIAUS MIESTO 1 APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 2 d.Vilnius Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė, sekretoriaujant Inesai Kovaliukienei,dalyvaujant prokurorui Gediminui Juknai,kaltinamajam A. M.,gynėjai advokatei Elenai Žilėnienei,nukentėjusiajai R. M.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A.

M. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , nustatė: Kaltinamasis A. M. 2009 m. gegužės 2 d. tarp 04 val. ir 09 val., įsibrovęs į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) pagrobė R. M. priklausantį turtÄ : neÅ¡iojamÄ jį kompiuterį „Asus“ su pakrovėju, 3000 Lt vertės, mobilaus ryÅ¡io telefonÄ â€žNokia“, 400 Lt vertės, moteriÅ¡kÄ rankinę, 100 Lt vertės, kurioje buvo mobilaus ryÅ¡io telefonas „Samsung 720", 300 Lt vertės, piniginė, 30 Lt vertės, 20 litų grynųjų pinigų, tokiu bÅ«du pagrobė R.

M. priklausantį turtÄ , bendros 3850 Lt vertės.Å iais savo veiksmais kaltinamasis A. M. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d.Kaltinamasis A. M. savo kaltę visiÅ¡kai pripažino ir nurodė, jog nuo įvykio daug laiko praėjo, todėl ne viskÄ gerai atsimena. Buvo vakaras, tikriausiai penktadienis, buvo 2009 metų pavasaris. Gali bÅ«ti laikas kaip nurodoma kaltinime. A. M. nežino, kÄ tuomet galvojo, buvo mieste. Tada grįžo namo į butÄ Antakalnio gatvėje, buto numerio nepamena.

ButÄ nuomavosi su R. ir dar dviem merginom. Viename kambaryje gyveno jis, A. M. ir R. Grįžo namo apie 1 ar 2 val. nakties. A. M. atsirakino duris ir įėjo į kambarį, kuriame gyveno jis ir R. Pamatė tuos daiktus ir nutarė paimti. Daiktai buvo viduryje kambario. Bent jau kompiuteris tai gulėjo vidurį kambario. A. M. paaiÅ¡kino, kad jis kartais kompiuteriu naudojosi, bet kompiuteris priklausė R. Jokio apribojimo naudotis daiktais nebuvo. A. M. paėmė kompiuterį su pakrovėju, kuris buvo ant kedės ir paėmė rankinę.

Kas buvo rankinėje nežinojo. A. M. paaiÅ¡kino, kad nežino, kodėl ėmė daiktus, norėjo pasipelnyti. Tuo metu dirbo administratoriumi, buvo kivirčas ir jis tuo metu jau turbÅ«t nebedirbo. Pinigų kaip ir buvo ir už nuomÄ mokėjo. A. M. parodė, kad daiktus paėmė ir išėjo iÅ¡ buto. Ėjo Antakalnio gatve. A. M. atidarė rankinę, pamatė, kad ten yra du telefonai. Paėmė piniginę ir iÅ¡sitraukė 20 Lt. Piniginę įdėjo į rankinę ir iÅ¡metė rankinę į Å¡iukÅ¡lių dėžę.

Dar pasivaikščiojo ir apie 7 val. ryto stoties rajone sėdo į mikroautobusiukÄ ir iÅ¡važiavau į KlaipėdÄ . A. M. parodė, kad pasiėmė savo kažkiek daiktų, dokumentus, kiti daiktai liko bute. Klaipėdoje kompiuterį paliko pas draugÄ . VienÄ telefonÄ A. M. pardavė. Gautus pinigus iÅ¡leido pramogoms. Pardavė per skelbimus, bet nepamena tikslios sumos. KitÄ telefonÄ A. M. iÅ¡metė, nes buvo blogos bÅ«klės. Kompiuterį taip pat pardavė už 1000 Lt, už 600 Lt buvo iÅ¡sinuomavęs kambarį Klaipėdoje.

A. M. parodė, kad nuomojamame bute Antakalnyje gyveno 2 mėnesius, buto Å¡eimininko nematė, o raktai liko pas jį. Daugiau nukentėjusiosios nematė. Tuo metu pas mamÄ Klaipėdoje nenorėjo apsistoti. Ä® AnglijÄ iÅ¡važiavo už mėnesio. Blogai pasielgė. AtsipraÅ¡o nukentėjusiosios.Teisme apklausta nukentėjusioji R. M. nurodė, jog ji ir A. M. buvo tiesiog nuomininkai. Kaltinamasis dirbo ir nuomÄ mokėjo. Vakare paskambino kaltinamasis ir paprašė paskolinti pinigų. Ji, R. M. paskolino. TÄ naktį ji, R.

M. girdėjo kažkokį krebždesį, bet nekreipė dėmesio, nes galvojo, kad kaltinamasis tiesiog grįžo namo. Dar lyg ir girdėjo, kad kaltinamasis šnekėjo telefonu, bet nekreipė dėmesio. R. M. paaiškino, kad ryte kai atsikėlė nerado savo daiktų. Dar buvo išimta rankena, kad, pasak M., ilgiau ji negalėtų išeiti. R. M. parodė, kad dingo jos kompiuteris, rankinė su pinigais dokumentais ir telefonais. Raktus turėjo visi nuomininkai ir galėjo kada nori grįžti ir išeiti. Dėl ieškinio viskas jai atlyginta ir ji pretenzijų nereiškia.

Ji A. M. seniai atleido. Tos dvi merginos – kitos nuomininkės buvo iÅ¡vykusios ir savo kambarį užrakino, o jų kambarys buvo neužrakintas. Sutinka taikytis su A. M.. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį vagystę kvalifikuojantis požymis yra vagystė, padaryta įsibraunant į patalpÄ , saugyklÄ ar saugomÄ teritorijÄ . Taigi „įsibrovimo“ bei „patalpos“, „saugyklos“ ir „saugomos teritorijos“ sÄ vokų aiÅ¡kinimas yra esminis dalykas tinkamam padarytos veikos kvalifikavimui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarime Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo bylose“ aiÅ¡kinama, kad įsibrovimas – tai slaptas arba atviras neteisėtas, t. y. padarytas prieÅ¡ turto savininko ar teisėto valdytojo sutikimÄ , patekimas į patalpÄ , saugyklÄ ar saugomÄ teritorijÄ . Ä®sibraunama gali bÅ«ti įvairiais bÅ«dais: įveikiant kliÅ«tis (pvz., iÅ¡laužiant duris, iÅ¡jungiant signalizacijÄ ) ir patenkant be kliūčių (pvz., kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti).

Svarbu, kad tai bÅ«tų padaroma prieÅ¡ turto savininko ar teisėto valdytojo valiÄ .Å iuo atveju teismas iÅ¡tyręs byloje surinktus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad A. M. pagrobė svetimÄ turtÄ . Bylos medžiagoje nėra jokių įrodymų, kad tai A. M. padarė įsibrovęs į patalpÄ , t. y., kad svetimas turtas pagrobtas prieÅ¡ turto savininko ar teisėto valdytojo sutikimÄ , patenkant į patalpÄ . Pats kaltinamasis prisipažino pagrobęs svetimÄ turtÄ . A. M. paaiÅ¡kino, kad buvo mieste. Kada grįžo namo į butÄ Antakalnyje nepamena.

ButÄ nuomavosi su R. ir dar dviem merginom. Viename kambaryje gyveno jis, A. M. su R. Grįžo apie 1 ar 2 val. nakties. Atsirakino duris ir įėjo į kambarį, kuriame gyveno jis ir R. Pamatė tuos daiktus ir nutarė paimti. Daiktai buvo viduryje kambario. Bent jau kompiuteris tai gulėjo vidurį kambario. Jis, A. M. kartais juo naudojasi, bet kompiuteris priklausė R. Jokio apribojimo naudotis daiktais nebuvo. A. M. paėmė kompiuterį, kuris buvo ant kedės ir paėmė rankinę. Kas buvo rankinėje nežinojo.

Nežino, kodėl ėmė daiktus, norėjo pasipelnyti. Jo kaltę visiÅ¡kai patvirtina nukentėjusiosios parodymai ir byloje surinkti raÅ¡ytiniai įrodymai. IÅ¡ kaltinimo paÅ¡alinus veikÄ numatytÄ LR BK 178 str. 2 d. kvalifikuojantį požymį pagrobė svetimÄ turtÄ Ä¯sibrovęs į patalpÄ , vadovaujantis LR BPK 256 str. 4 d., A. M. nusikalstama veika perkvalifikuotina į nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ LR BK 178 str. 1 d.             Kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tos, kad prisipažino ir gailisi padaręs nusikaltimÄ , savo noru atlygino padarytÄ Å¾alÄ .

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis ir nukentėjusieji susitaikė ir paprašė Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti. Pagal Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d. asmuo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis padarė baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ esant kelių sÄ lygų visetui:kaltinamasis turi pripažinti savo kaltę,jis turi savo noru atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , jis turi susitaikyti su nukentėjusiuoju,byloje turi bÅ«ti nustatytas pagrindas, leidžiantis manyti, kad ateityje toks asmuo nebedarys naujų nuskalstamų veikų.

Lietuvos Respublikos BK 38 str. 2 d. numato atvejus, kai asmuo pagal Å¡iÄ normÄ nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas negali bÅ«ti:kai kaltinamasis yra recidyvistas ar pavojingas recidyvistas,kai jis anksčiau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei 4 metai.             A. M. padaryta nusikalstama veika yra priskiriama prie tyčinių nesunkių nusikaltimų, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , savo noru atlygino padarytÄ Å¾alÄ , anksčiau nėra teistas, nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, su nukentėjusiÄ ja susitaikė, kaltinamasis yra jauno amžiaus.

Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes, teismas turi pagrindo manyti, kad A. M. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi yra nustatytos visos Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d. iÅ¡vardintos sÄ lygos atleisti kaltinamÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu. Lietuvos Respublikos BK 38 str. 2 d. nurodytų aplinkybių nenustatyta, todėl teismas atleidžia A. M. nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius. A. M. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – panaikintinas paskelbus nuosprendį ir A.

M. paleidžiamas iš suėmimo teismo posėdžių salėje.Prokuroras prašo pripažinti proceso išlaidomis A. M. parvežimo iš J. K. išlaidas. Pagal BPK 103 straipsnio 6 dalį, be proceso išlaidų, numatytų šio straipsnio 1-5 punktuose, proceso išlaidas sudaro ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 105 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad kai procesas nutraukiamas, nes nukentėjusysis susitaikė su kaltinamuoju, teismas turi teisę nuspręsti, kad proceso išlaidas turi sumokėti kaltinamasis ir nukentėjusysis arba vienas iš jų.A.

M. iÅ¡ Lietuvos iÅ¡vyko tuo metu, kai jo atžvilgiu dar nebuvo taikomos jokios kardomosios priemonės, kurių sÄ lygas jis, iÅ¡vykdamas į užsienį, bÅ«tų pažeidęs. Ä®tarimas jam nebuvo pareikÅ¡tas. Kaltinamasis žinojo tik tai, kad jis kviečiamas, kaip jis manė, liudytoju, tačiau į apklausÄ nenuvyko, po dviejų savaičių iÅ¡vyko į AnglijÄ . Aplinkybė, kad nustačius A. M. gyvenamÄ jÄ vietÄ užsienyje, policijos pareigÅ«nams teko imtis priemonių siekiant atsigabenti įtariamÄ jį į LietuvÄ , neduoda pagrindo iÅ¡vadai, kad ekstradicijos iÅ¡laidas lėmė paties A.

M. sÄ moningi veiksmai. Dėl iÅ¡dėstyto prokuroro praÅ¡ymas dėl ekstradicijos iÅ¡laidų priteisimo netenkintinas.Kreiptinas dėmesys ir į teismų praktikÄ , kurioje iÅ¡dėstyta, kad Lietuvos Respublikai pagal ekstradicijÄ iÅ¡duodamo arba perduodamo baudžiamajam persekiojimui asmens statusas – suimtasis, nes jo atžvilgiu yra priimta teismo nutartis paskirti kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ . Vadinasi, visos iÅ¡laidos, susijusios su Å¡io asmens materialiniu – buitiniu aprÅ«pinimu, yra valstybės pareiga.

Su ekstradicijos vykdymu susijusios išlaidos savo prigimtimi bei paskirtimi skiriasi nuo proceso išlaidų, nurodytų BPK 103 ir 104 str. Šiuose straipsniuose minimos išlaidos, kurios gali būti išieškomos iš kaltinamojo, yra susijusios su kitų proceso dalyvių – liudytojų, nukentėjusiųjų baudžiamajame procese patirtomis išlaidomis. Tuo tarpu išlaidos, susijusios su ekstradicijos vykdymu, yra susijusios su valstybės vykdoma veikla baudžiamosios justicijos srityje. Kaip jau minėta, šių išlaidų užtikrinimas yra valstybės pareiga, kuri negali būti perkeliama asmeniui, kurio atžvilgiu vykdomas baudžiamasis procesas (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1A-134/2012).Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 – 305, 303 str. 4 d., 304 str., 305 str. 4 d. ir 308 str., BK 38 str., teismas nusprendė A.

M., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38 str. nuostatomis, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu, ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti. KardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ â€“ panaikinti paskelbus teismo nuosprendį ir A. M. paleisti iÅ¡ suėmimo teismo posėdžių salėje.          IÅ¡aiÅ¡kinti kaltinamajam, kad jam per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos padarius baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimÄ dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Taip pat, kad jam per vienerius metus padarius naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , sprendimas atleisti juos nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti, ir bus sprendžiamas klausimas dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. 1 apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                             Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė