fcde8828-2b44-4aff-95d0-d7428e55cd54 · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėja Dalia Višinskienė

                                                        Â

Civilinė byla Nr. 2S-1449-520/2010

                                          Â

Procesinio sprendimo kategorijos: 106.3; 106.4; 122.4. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2010 m. lapkričio 17 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kuriÄ sudaro kolegijos pirmininkė Dalia ViÅ¡inskienė (pranešėja), kolegijos teisėjai Rasa GudžiÅ«nienė, Algirdas AuruÅ¡kevičius, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo

civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės R. L. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo

2010 m. gegužės 21 d. nutarties, kuria ieškovės R. L. ieškinys laikytas nepaduotu,

n u s t a t ė:

        Ieškovė

R. L. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė „pripažinti sklypo Nr. 49, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), ribas atitinkančias s/b (duomenys neskelbtini) suformuotiems žemės

sklypo patvirtintiems kadastriniams riboms“. Nurodė, kad tarp jos ir atsakovų A. M. ir G. M., kurie yra jai nuosavybės teise priklausančio

žemės sklypo Nr. 49, esančio sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), kaimynai, vyksta konfliktas dėl jos žemės sklypo ribų, nes atsakovai pasisavino ir įregistravo VĮ Registrų centre dalį jai priklausančio žemės sklypo, dėl ko atsakovams priklausantis žemės sklypas padidėjo iki 0,851 ha, o jai priklausantis žemės sklypas sumažėjo. Dėl to buvo pažeistos jos nuosavybės teisės, atsakovų pakeitimai plane ir natūroje yra neteisėti.

        Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2010 m. kovo 31 d. nutartimi nustatė ieÅ¡kovei terminÄ per 20 dienų nuo nutarties įteikimo dienos paÅ¡alinti ieÅ¡kinio trÅ«kumus ir pateikti teismui ieÅ¡kinį, atitinkantį įstatymo reikalavimus. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kinys neatitinka CPK 111, 135 str. reikalavimų, nes iÅ¡ ieÅ¡kinyje nurodytų abstrakčių aplinkybių nėra aiÅ¡ki faktinė situacija, ginčo atsiradimo priežastys ir jo ribos, nėra aiÅ¡ku, ar žemės sklypų ribos buvo nustatytos ir nustatyta tvarka įregistruotos, ar nustatytos koordinatės, ar ginčas kilo dėl VÄ® Registrų centro turimų duomenų, ar dėl ieÅ¡kovei suformuoto ir įregistruoto žemės sklypo pažeidimo, ar dėl gretimų sklypų savininkų žemės sklypo ribų nustatymo ir pan., nors ieÅ¡kovė nurodė, kad dalis jai priklausančio žemės sklypo buvo pasisavinta atsakovų, tačiau nepraÅ¡o iÅ¡reikalauti žemės iÅ¡ neteisėto valdymo. Dėl to teismas įpareigojo ieÅ¡kovę aiÅ¡kiai nurodyti visas su ginču susijusias aplinkybes, esant poreikiui, patikslinti pareikÅ¡tus reikalavimus. Taip pat teismas nurodė, kad iÅ¡ ieÅ¡kovės su ieÅ¡kiniu pateiktų dokumentų nėra aiÅ¡ku, kokie tai dokumentai, kokias aplinkybes ieÅ¡kovė ketina įrodinėti Å¡iais dokumentais, ieÅ¡kovė nepateikė argumentų, dėl kokių priežasčių ji praÅ¡o teismo iÅ¡reikalauti iÅ¡ VÄ® Registrų centro žemės sklypų kadastro ir registro bylų originalus. Teismas nurodė su patikslintu ieÅ¡kiniu pateikti sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) žemės bendrÄ jį planÄ , paÅ¡alinti raÅ¡ymo

apsirikimus arba pateikti paaiškinimus dėl kitokio atsakovės G. M. vardo ir pavardės, įtraukus į bylos

nagrinėjimÄ suinteresuotÄ asmenį – sodininkų bendrijÄ , pateikti Å¡io juridinio asmens rekvizitus. Kadangi pateikti procesinių dokumentų nuoraÅ¡ai buvo susegti, teismas nurodė ieÅ¡kovei pateikti teismui dokumentų nuoraÅ¡us, kurių kiekvienas atskirai arba visi įriÅ¡ti dokumentai bÅ«tų patvirtinti advokato.

        Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2010 m. gegužės 21 d. nutartimi ieÅ¡kovės R. L. ieÅ¡kinį laikė nepaduotu ir grÄ Å¾ino ieÅ¡kovei. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė per teismo nustatytÄ terminÄ nepaÅ¡alino teismo nutartyje nurodytų trÅ«kumų.

Ieškovė R.

L. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti teismo nutartį ir klausimÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Nurodo, kad teismas nustatė formalius trÅ«kumus, kuriuos galima paÅ¡alinti posėdžio metu, nes ji suformulavo ieÅ¡kinio dalykÄ bei pagrindÄ , vadovaudamasi dispozityvumo principu neprašė iÅ¡reikalauti daikto iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo. IÅ¡ ieÅ¡kinyje nurodytų aplinkybių yra aiÅ¡ku, kad žemės sklypų Nr. 37 ir Nr. 49 koordinatės, ribos yra nustatytos ir įregistruotos, tačiau neatitinka sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) privatizavimo metu įteisinto generalinio plano. IÅ¡siaiÅ¡kinti dėl ko kilo ginčas kaip tik ir buvo teismo pareiga ir užduotis. Su ieÅ¡kiniu ji pateikė dokumentus ir įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. 2009-06-15, 2009-07-08 VÄ® Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡Ä , sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) generalinio plano nuoraÅ¡us, žemės sklypų Nr. 37 ir Nr. 49 aritmetinius skaičiavimus, kuriuos sulyginus paaiÅ¡kėtų, jog dabartinis žemės sklypo Nr. 49 plotas neatitinka generaliniame plane užfiksuotų matavimų, pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ teismui iÅ¡reikalauti ginčo žemės sklypų kadastro ir registro bylų originalus, kuriuos buvo galima iÅ¡reikalauti teisminio nagrinėjimo stadijoje. Teismas nemotyvavo dėl ko negalima vadovautis advokato patvirtintais susegtais dokumentais, kodėl Å¡ių dokumentų negalima priimti, analizuoti ir vertinti. Teismas nenurodė priežasčių, dėl kurių turėtų bÅ«ti pateiktas toks pat sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) žemės bendrasis planas, kodėl esant bÅ«tinybei toks planas negali bÅ«ti iÅ¡reikalautas

iš trečiojo asmens pasiruošimo teismui metu. Tai, kad ji atsakove nurodė G. M., o ne G. M., kurių asmens kodai sutampa, yra aiškus

netikslumas, kuris pagal suformuotÄ teismų praktikÄ nėra kliÅ«tis atlikti procesinius veiksmus.Â

Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi atskirojo skundo argumentus, pateiktus dokumentus, daro iÅ¡vadÄ ,

kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieÅ¡kovės R. L. ieÅ¡kinį laikė nepaduotu ir grÄ Å¾ino jį

padavusiam asmeniui, konstatuodamas, jog ieÅ¡kovė per teismo nustatytÄ terminÄ nepaÅ¡alino ieÅ¡kinio trÅ«kumų, t. y. nepateikė ieÅ¡kinio, atitinkančio įstatymo reikalavimus.

IÅ¡ pateiktų dokumentų nustatyta, kad ieÅ¡kovė R. L. pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį atsakovams A. M., G. M., kuriuo prašė „pripažinti sklypo Nr. 49, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), ribas atitinkančias s/b (duomenys neskelbtini) suformuotiems žemės sklypo patvirtintiems kadastriniams riboms“. Pirmosios instancijos teismas 2010-03-31 nutartimi nustatė ieÅ¡kovei terminÄ per 20 dienų nuo nutarties įteikimo dienos ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti, t. y. sukonkretinti ieÅ¡kinio pagrindÄ , iÅ¡ kurio bÅ«tų aiÅ¡kios ginčo atsiradimo priežastys, ginčo ribos, taip pat patikslinti ieÅ¡kinio dalykÄ (reikalavimÄ ), kadangi iÅ¡ pareikÅ¡to reikalavimo nėra aiÅ¡ku, kam yra reiÅ¡kiamas reikalavimas – ar ginčas kilo dėl VÄ® Registrų centro turimų duomenų, ar dėl ieÅ¡kovei suformuoto ir įregistruoto žemės sklypo pažeidimo, ar dėl gretimų žemės sklypų savininkų. Taip pat pirmosios instancijos teismas nurodė ieÅ¡kovei nurodyti įrodymus, patvirtinančius ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes ir Å¡iuos įrodymus pateikti, paaiÅ¡kinti, kokie įrodymai yra pridėti prie ieÅ¡kinio, kokias aplinkybes ieÅ¡kovė įrodinės remdamasi pateiktais planų nuoraÅ¡ais, schemomis, pateikti teismui tinkamai patvirtintus dokumentų nuoraÅ¡us (advokato patvirtintÄ Â kiekvienÄ dokumentÄ arba visus įriÅ¡tus dokumentus), sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) žemės bendrÄ jį planÄ , įrodymus, kad ieÅ¡kovė negali pati gauti iÅ¡ VÄ® Registrų centro žemės sklypų Nr. 37, 49 kadastro ir registro bylų nuorašų, nurodyti, dėl kokių priežasčių bÅ«tina iÅ¡reikalauti Å¡ių bylų originalus, patikslinti atsakovės G.

M. asmens duomenis, sodininkų bendrijos duomenis. Pirmosios instancijos teismo 2010-03-31 nutarties nuorašas buvo įteiktas ieškovės atstovui advokatui

A. Tiščenko 2010-04-09 (b. l. 5). IeÅ¡kovė visiÅ¡kai neÅ¡alino pirmosios instancijos teismo nurodytų ieÅ¡kinio trÅ«kumų, todėl pirmosios instancijos teismas 2010-05-21 nutartimi ieÅ¡kovės R. L. ieÅ¡kinį laikė nepaduotu ir grÄ Å¾ino ieÅ¡kovei. IeÅ¡kovė atskiruoju skundu skundžia nutartį, kuria ieÅ¡kinys laikytas nepaduotu, tuo pagrindu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė jai sukonkretinti ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ , nes ji savarankiÅ¡kai suformavo ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ , iÅ¡ ieÅ¡kinyje nurodytų aplinkybių yra aiÅ¡ku, kad žemės sklypų Nr. 37, 49 koordinatės, ribos yra nustatytos ir įregistruotos, tačiau neatitinka sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) privatizavimo metu įteisintam generaliniam planui, kad ji pateikė įrodymus, žemės sklypų Nr. 37, 49 paskaičiavimus, sodininkų bendrijos generalinį planÄ , kiti įrodymai gali bÅ«ti iÅ¡reikalauti pasirengimo stadijoje, atsakovės G. M. nurodyti duomenys yra su aiÅ¡kiais netikslumais, tačiau tai nėra kliÅ«tis atlikti procesinius veiksmus. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su atskirojo skundo argumentais, kad aiÅ¡kus ieÅ¡kinio dalykas ir pagrindas neturi bÅ«ti suformuluotas ieÅ¡kinio priėmimo ir civilinės bylos iÅ¡kėlimo stadijoje, kad teismas turi priimti ieÅ¡kinį, kuriame nėra aiÅ¡kiai suformuluotas ieÅ¡kinio dalykas, nurodytas pagrindas iÅ¡kelti civilinę bylÄ ir tik po to nagrinėjant bylÄ aiÅ¡kintis, koks yra ieÅ¡kinio dalykas, pagrindas, kad ieÅ¡kinyje neturi bÅ«ti nurodyti ir su ieÅ¡kiniu pateikti įrodymai, kuriais ieÅ¡kovė ketina įrodinėti ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančias aplinkybes. IeÅ¡kovės pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys nėra aiÅ¡kus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos nėra suprantami, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad Å¡ie klausimai galėtų bÅ«ti iÅ¡spręsti parengiamojo teismo posėdžio metu.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d. įtvirtinta teisė kreiptis į teismÄ . Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismÄ realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Å ios teisės realizavimo tvarkÄ numato CPK, nustatantis atitinkamus reikalavimus teismui paduodamo pareiÅ¡kimo formai ir turiniui (CPK 135 str.). Kiekvienam į teismÄ besikreipiančiam asmeniui Å¡i tvarka yra privaloma. Konstitucija ir kiti teisės aktai nustato ne tik teises, bet ir atitinkamas pareigas – nėra teisių be pareigų.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 str. reikalauja, kad kiekvienas asmuo, įgyvendinantis savo teises, laikytųsi įstatymų. CPK 135 str. įtvirtinti specialūs ieškinio formai ir turiniui keliami imperatyvūs reikalavimai. CK 135 str. 1 d. nustatyti formalūs reikalavimai ieškinio turiniui, kaip vienas iš būtinų ieškinio elementų jame nurodytas ieškinio dalykas (CPK 135 str. 1 d. 4 p.). Ieškinio dalykas – tai materialusis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas.

IeÅ¡kovas turi pareigÄ tiksliai suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ , t. y. suformuluoti jį taip, kad bÅ«tų aiÅ¡ku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iÅ¡keliant bylÄ , nes bÅ«tent ieÅ¡kinio dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamÄ teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimÄ , leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindÄ Ä¯statymo nustatytu ir ieÅ¡kovo pasirinktu bÅ«du apginti pažeistas teises. Jeigu ieÅ¡kovas nevykdo ar netinkamai vykdo Å¡iÄ procesinę pareigÄ , teismas taiko CPK 115 str. nustatytas procesines priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje 3K-3-43/2010).

Teismas, spręsdamas ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , privalo užtikrinti, kad bÅ«tų laikomasi įstatymo reikalavimų, nustatančių teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimÄ , nes prieÅ¡ingu atveju, be pagrindo iÅ¡kėlus bylÄ , gali bÅ«ti pažeistos kitų Å¡alių teisės. Nors teismas neturi pagrindo reikalauti, kad ieÅ¡kovas jau paduodamas ieÅ¡kinį, pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų ieÅ¡kinio patenkinimÄ , tačiau negalimas ir prieÅ¡ingas kraÅ¡tutinumas – ieÅ¡kinio priėmimas ir nagrinėjimas iÅ¡ esmės, įtraukiant į procesÄ kitus asmenis, eikvojant teismo ir proceso dalyvių laikÄ bei lėšas, kai ieÅ¡kinio faktinis pagrindas nurodytas, tačiau pagal teismo turimus duomenis jis realiai neegzistuoja arba yra nesuformuluotas konkretus ieÅ¡kinio reikalavimas.

Teismas, naudodamasis įstatyme nustatytomis teisėmis, privalo veikti aktyviai, kad užtikrintų sÄ Å¾iningÄ procesinių teisių naudojimÄ , greitÄ , ekonomiÅ¡kÄ ir sÄ Å¾iningÄ procesÄ ir nesudarytų sÄ lygų procesui vilkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-04-27 nutartis civilinėje byloje 3K-3-181/2009).

Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovės pateikto ieÅ¡kinio, ieÅ¡kovės suformuluotas reikalavimas: „pripažinti sklypo Nr. 49, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), ribas atitinkančias s/b (duomenys neskelbtini) suformuotiems žemės sklypo patvirtintiems kadastriniams riboms“, nėra iÅ¡baigtas ir konkretus, susijęs su ieÅ¡kinio pagrindu, priėmus tokį ieÅ¡kinį ir iÅ¡kėlus civilinę bylÄ nei teismui, nei atsakovams nebÅ«tų aiÅ¡kus ieÅ¡kovės reikalavimas, civilinės bylos ribos.

IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodo, kad jai priklausančio žemės sklypo plotas yra 0,0825 ha, toks ieÅ¡kovei priklausantis žemės sklypo plotas yra įregistruotas ir Nekilnojamojo turto registre, taip pat nurodo, kad atsakovams nuosavybės teise priklauso ir Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas 0,0851 ha žemės sklypas, kurį atsakovai įgijo pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, nors atsakovams priklausantis žemės sklypas turėtų bÅ«ti 0,0831 ha. Tačiau iÅ¡ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio, pateiktų su ieÅ¡kiniu įrodymų neaiÅ¡ku, kuriÄ konkrečiÄ dalį ir kokiu bÅ«du atsakovai pasisavino iÅ¡ ieÅ¡kovės bei įregistravo Nekilnojamojo turto registre, kuri ieÅ¡kovės žemės sklypo dalis neatitinka sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) generaliniame plane nurodytos ieÅ¡kovės žemės sklypo dalies, kaip yra sumažintas ieÅ¡kovei priklausantis žemės sklypas.

IeÅ¡kovė praÅ¡o ginti jos teises į nuosavybę, reikÅ¡dama reikalavimÄ â€žpripažinti sklypo Nr. 49, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), ribas atitinkančias s/b (duomenys neskelbtini) suformuotiems žemės sklypo patvirtintiems kadastriniams riboms“, tačiau nėra aiÅ¡ku, kaip Å¡is reikalavimas yra susijęs su ieÅ¡kinio pagrindu, nes ieÅ¡kinyje nurodoma, kad atsakovai išėmė iÅ¡ apyvartos ir pasisavino dalį ieÅ¡kovės sklypo, be ieÅ¡kovės žinios atliko teisinę registracijÄ , tačiau jokio reikalavimo atsakovams nesuformuluoja.

IeÅ¡kovė, sÄ Å¾iningai pareikÅ¡dama ieÅ¡kinį, reikalavimÄ ginti jos teises privalo pagrįsti iÅ¡dėstydama ieÅ¡kinio padavimo metu jai žinomas faktines aplinkybes, argumentuoti savo nuostatÄ , kad jos teisės buvo pažeistos, todėl yra teisinis pagrindas jas ginti. IeÅ¡kovė su ieÅ¡kiniu pateikė prieÅ¡taringas aplinkybes patvirtinančius įrodymus, t. y. nors ieÅ¡kovė teigia, kad atsakovams priklauso 0,0831 ha žemės sklypas, tačiau iÅ¡ ieÅ¡kovės pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o matyti, kad atsakovams A.

M. ir

G. M. nuosavybės teise priklauso 0,0851 ha žemės sklypas, esantis sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini). Tai reiÅ¡kia, jog Å¡iuo atveju, esant aplinkybėms, kurios paneigia ieÅ¡kovės nurodytÄ faktinę aplinkybę, kad atsakovams priklauso 0,0831 ha ploto žemės sklypas, kad ieÅ¡kovei priklausantis ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 0,0825 ha žemės sklypas yra sumažėjęs, ieÅ¡kovė privalo pateikti įrodymus ir argumentus, kodėl Å¡ios aplinkybės turėtų bÅ«ti vertinamos kitaip. Teismas, naudodamasis įstatyme nustatytomis teisėmis, privalo aktyviai veikti, kad užtikrintų iÅ¡vardytų principų laikymÄ si, greitÄ , ekonomiÅ¡kÄ ir sÄ Å¾iningÄ procesÄ ir nesudarytų sÄ lygų procesui vilkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-04-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009). Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad iÅ¡ ieÅ¡kovės su ieÅ¡kiniu pateiktų dokumentų nėra aiÅ¡ku, kokie tai yra dokumentai, kokias aplinkybes Å¡iais įrodymais ieÅ¡kovė įrodinės. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nenurodė, kur konkrečiai yra padarytas ieÅ¡kovės teisių pažeidimas, kokiu bÅ«du tas pažeidimas buvo padarytas. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė ieÅ¡kovei patikslinti ieÅ¡kinio pagrindÄ , pagrįsti, nurodant, kokie asmenys, dokumentai ar kitos įrodinėjimo priemonės jį patvirtina. Ä®statyme ieÅ¡kovui nenustatytas įpareigojimas ieÅ¡kinyje nurodyti teisinį ieÅ¡kinio pagrindÄ , tačiau nurodyti faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ bÅ«tina (CPK 135 str.), nes tiriant ieÅ¡kinyje nurodytas faktines aplinkybes ir atsakovo atsikirtimus į jas nagrinėjamoje byloje nustatomi faktai, kurių teisinį vertinimÄ atlieka bylÄ nagrinėjantis teismas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-07-30 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-348/2010).

Atskirojo skundo argumentai, kad su ieÅ¡kiniu buvo pateikti dokumentai, įrodymai, kad kitus įrodymus galima iÅ¡reikalauti nagrinėjant bylÄ , kad vargu, ar teismas galėtų be žemės sklypų Nr. 37, 49 kadastro ir registro bylų originalų iÅ¡analizuoti ir įvertinti atsakovų sklypo ribų neatitikimÄ pirmiems privatizavimo matavimams, todėl originalus iÅ¡ VÄ® Registrų centro turi iÅ¡sireikalauti pats teismas, atmestini kaip nepagrįsti, nes Å¡alies, pateikiančios ieÅ¡kinį, pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytas aplinkybes, yra nurodyta CPK 135 str. 1 d. 3 p. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje privalo nurodyti visus įrodymus, kuriais ketina įrodinėti ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančias aplinkybes ir pridėti tuos įrodymus, o jeigu pateikti įrodymų negali, privalo tai nurodyti ieÅ¡kinyje ir suformuluoti praÅ¡ymÄ teismui juos iÅ¡reikalauti. PraÅ¡ydama teismo iÅ¡reikalauti konkretų įrodymÄ ieÅ¡kovė privalo pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog ji siekė gauti reikalingÄ Ä¯rodymÄ , tačiau ne dėl jos nepriklausančių aplinkybių jo negavo. IeÅ¡kovė taip nenurodė, dėl kokių aplinkybių turi bÅ«ti iÅ¡reikalauti originalai. Teismas, vadovaudamasis CPK 8 str. įtvirtintu kooperacijos principu, pasirengimo bylÄ nagrinėti teisme stadijoje gali pasiÅ«lyti pateikti tik papildomus įrodymus, jeigu pateiktų įrodymų nepakanka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-03-07 nutartis civilinėje byloje 3K-3-151/2005). IeÅ¡kovė nei ieÅ¡kinyje, nei atskirajame skunde nenurodė jokių aplinkybių, dėl kokių priežasčių ji negali pateikti žemės sklypų Nr. 37, 49 kadastro ir registro bylų kopijų, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ji siekė gauti reikalingÄ Ä¯rodymÄ . Dėl to pirmosios instancijos teismas teisingai 2010-03-31 nutartyje nurodė ieÅ¡kovei pridėti dokumentus, kitus įrodymus, kuriais ieÅ¡kovė grindžia savo reikalavimus, pagrįsti praÅ¡ymÄ iÅ¡reikalauti iÅ¡ VÄ® Registrų centro žemės sklypų Nr. 37, 49 kadastro ir registro bylų originalus.

IeÅ¡kovė, praÅ¡ydama pripažinti, kad jai priklausančio žemės sklypo ribos atitinka patvirtintas kadastrinių matavimų ribas, su ieÅ¡kiniu nepateikė žemės sklypo plano (schemos), atitinkančio Nekilnojamojo turto kadastro registro įstatyme, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose (patvirtinti Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534) numatytų reikalavimų. Teismui turėjo bÅ«ti pateiktas žemės sklypo planas (schema), parengtas pagal Nekilnojamojo turto kadastro registro įstatyme, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose numatytus reikalavimus. Kadastro nuostatų 34 p. įtvirtintas principinis reikalavimas nekilnojamojo daikto sklypo planui: jis turi bÅ«ti parengtas taip, kad naudojantis valstybinės koordinačių sistemos duomenimis bÅ«tų galima nustatyti nekilnojamojo daikto vietÄ Lietuvos Respublikos teritorijoje. Žemės sklypo plano turinys ir forma visais atvejais turi atitikti Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų ir teisės aktų, į kuriuos jie nukreipia, nustatytus reikalavimus (Nuostatų 34, 35, 36.4 p.). Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo veikla gali užsiimti tik kompetentingos valstybės institucijos

išduotus kvalifikacinius pažymėjimus ir leidimus turintys asmenys (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11

str.), todėl žemės sklypo planas turi būti parengtas asmens, turinčio Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 2002-11-19 nutarime Nr. 1805 ,,Dėl geodezinių, topografinių ir kartografinių darbų

licencijavimo taisyklių patvirtinimo“ nustatyta tvarka Nacionalinės žemės tarnybos iÅ¡duotÄ licencijÄ . Tai reiÅ¡kia, kad žemės sklypo planas (schema) turi bÅ«ti parengtas taip, kad pagal jį bÅ«tų galima tiksliai nustatyti suvaržymų ir kitokių ribojimų lokalizacijÄ (iÅ¡sidėstymÄ sklype), plotÄ , konfigÅ«racijÄ ir ribas tarnaujančiojo žemės sklypo teritorijoje ir nebÅ«tų iÅ¡eita už Å¡io žemės sklypo iÅ¡orinių ribų. Taip pat turi bÅ«ti nurodyta, kas yra plano (schemos) rengėjas, parengimo ar patvirtinimo data, numeris ar kiti Å¡io dokumento identifikavimo duomenys.

Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymÄ apie iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, Å¡ioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 4,15 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus

ieÅ¡kovės atskirojo skundo, nurodytos iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovės R. L. į valstybės biudžetÄ

(CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str., n u t a r i a:

Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2010 m. gegužės 21 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Priteisti valstybei (iÅ¡ieÅ¡kotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sÄ skaita LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iÅ¡ R. L. 4,15 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkė                                                            Â

               Dalia Višinskienė

Teisėjai                                                                                                 Â

Rasa Gudžiūnienė

                                                                                                             Â

Algirdas Auruškevičius