fcdc3971-b1b9-4b7d-a27d-4deb048eb2cb · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2S-2083-431/2013                                                                                             Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33068-2013-5                                                                              Procesinio sprendimo kategorija: 110.1.; 110.5.; 122.4. (S)      VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gruodžio 13 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė,teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A.

B. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A. B. ieÅ¡kinį atsakovui AB SEB bankas dėl sprendimo pripažinimo negaliojančiu ir įpareigojimo pakeisti sutartį.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ ,n u s t a t ė :               I.Ginčo esmė             IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl banko sprendimo pripažinimo negaliojančiu ir įpareigojimo pakeisti Kredito sutartį nuo 2013 m. gegužės 3 d., taikant ieÅ¡kovui kintamÄ palÅ«kanų normÄ , apskaičiuojamÄ pagal 6 mėn. Vilibor, pridedant 0,7 proc. banko marÅ¾Ä .

Kartu pateikė praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – uždrausti AB SEB bankui skaičiuoti, reikalauti sumokėti ir priverstinai iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ ieÅ¡kovo A. B. didesnes nei 2006 m. spalio 3 d. Kredito sutarties Nr. 0350618014104-97 6.2 punkte numatytas palÅ«kanas, t.y. 6 mėn. Vilibor plius 0,7 proc. banko marža, bei nutraukti Kredito sutartį dėl didesnių nei nurodyta palÅ«kanų nemokėjimo. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-10-09 nutartimi atmetė ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Teismas nustatė, jog ieÅ¡kovas praÅ¡o taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, kurios yra analogiÅ¡kos pareikÅ¡tiems ieÅ¡kinio reikalavimams. Tačiau ieÅ¡kinio pagrįstumas bus įvertintas tik iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės. Teismo vertinimu, negalima spręsti, kad netaikant ieÅ¡kovo praÅ¡omų laikinųjų apsaugos priemonių, bÅ«simo ieÅ¡kovui galimai palankaus teismo sprendimo vykdymas bus apsunkintas ar pasidarys negalimas, kaip tai numato CPK 144 str. IeÅ¡kinio tenkinimo atveju yra galimas sumokėtų bankui palÅ«kanų perskaičiavimas, kuris nelaikytinas aplinkybe, apsunkinančia sprendimo įvykdymÄ .

Teismas konstatvo, kad laikinųjų apsaugos priemonių, pasekmėmis analogiÅ¡kų ieÅ¡kinio patenkinimui, pritaikymas, Å¡iuo atveju neatitiktų ekonomiÅ¡kumo, proporcingumo, Å¡alių interesų pusiausvyros principų. Teismas pažymėjo, jog sutarčių nutraukimo tvarka yra reglamentuota CK 6 knygos XVIII skyriuje, Å¡alių pasiraÅ¡ytoje Kredito sutartyje. IeÅ¡kovas, praÅ¡ydamas uždrausti bankui nutraukti su juo pasiraÅ¡ytÄ Kredito sutartį, nepateikė jokių raÅ¡ytinių įrodymų, leidžiančių manyti, kad kredito davėjas turi tokių ketinimų.

Todėl teismas sprendė, kad tokios laikinosios apsaugos priemonės taikymo bÅ«tinumas nėra įrodytas. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atskiruoju skundu ieÅ¡kovas A. B. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-09 nutartį ir tenkinti ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismo iÅ¡vada, jog ieÅ¡kinio ir praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikalavimai yra analogiÅ¡ki, yra nepagrįsta.

Nutartyje nepasisakyta dėl ieÅ¡kinio ir praÅ¡ymo reikalavimų kilmės, jų pobÅ«džio, atsakovo atsakomybės sÄ lygų galimai ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo atveju egzistavimo. IeÅ¡kinio reikalavimus sudaro: pripažinti negaliojančiu atsakovo 2013-05-03 sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kovui buvo nustatyta 3,57806 proc. mokėtina palÅ«kanų norma, įpareigoti atsakovÄ nuo 2013-05-03 taikyti ieÅ¡kovui palÅ«kanų normÄ , apskaičiuotÄ pagal 2006-10-03 Kredito sutartį Nr. 0350618014104-97 – 6 mėn. Vilibor, pridedant 0,7 proc. banko marÅ¾Ä .

Tuo tarpu praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikalavimus sudaro praÅ¡ymas uždrausti atsakovui skaičiuoti, reikalauti sumokėti ir priverstinai iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ ieÅ¡kovo didesnes nei Kredito sutarties 6.2 punkte numatytas palÅ«kanas, tai yra 6 mėn. Vilibor plius 0,7 proc. banko marža, bei nutraukti Kredito sutartį dėl didesnių nei nurodyta palÅ«kanų nemokėjimo. Analizuojant ieÅ¡kinio ir praÅ¡ymo reikalavimus, darytina iÅ¡vada, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis iÅ¡ esmės praÅ¡oma bylos nagrinėjimo laikotarpiu sustabdyti ginčijamo vienaÅ¡alio atsakovo 2013-05-03 sprendimo vykdymÄ bei jo keliamų pasekmių taikymÄ .

Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 str. 3 d. 3 p. numatyta savarankiška reikalavimo užtikrinimo priemonė – ginčijamo akto galiojimo sustabdymas. CPK 145 str. 1 d. 13 p. numato, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti kitos įstatymuose numatytos ar teismo pritaikytos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Teismas turėjo nuosekliai ir motyvuotai įvertinti tiek ieškinio, tiek prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių turinį.Teismas nevertino aplinkybių, jog vienašaliu 2013-05-03 atsakovo sprendimu nustatytas palūkanų dydis sudaro 3,576806 proc.

Pagal Kredito sutarties 6.2 punktÄ kintama palÅ«kanų norma sudaro 1,18 proc. Akivaizdu, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir neuždraudus atsakovui skaičiuoti palÅ«kanas pagal vienaÅ¡aliÅ¡kai nustatytÄ fiksuotų palÅ«kanų normÄ , ginčo nagrinėjimo metu ieÅ¡kovui tektų mokėti tris kartus didesnes palÅ«kanas nei jas reikėtų mokėti pagal Kredito sutarties 6.2 punktÄ . Teismas neteisingai pasisakė dėl Å¡alių ekonominės pusiausvyros iÅ¡laikymo, nes nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieÅ¡kovo turtinė padėtis bÅ«tų nepagrįstai suvaržoma, todėl vėlesnis galimai ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo vykdymas pasunkėtų ir iÅ¡ dalies taptų beprasmis, tai yra sprendimo vykdymo metu ieÅ¡kovas jau bÅ«tų sumokėjęs žymiai didesnę palÅ«kanų dalį, negu privalėtų bÅ«ti sumokėjęs pagal ieÅ¡kovui galimai palankų teismo sprendimÄ .

IeÅ¡kovas taip pat bus priverstas patirti papildomas iÅ¡laidas, susijusias su hipotekos lakÅ¡to pakeitimu, nes Å¡alims 2008-04-07 sudarius Kredito sutarties pakeitimÄ ir laikinam penkių metų periodui fiksavus palÅ«kanų normÄ , ieÅ¡kovas buvo įpareigotas atlikti hipotekos lakÅ¡to pakeitimÄ . Nors nei ieÅ¡kovas, nei atsakovas hipotekos lakÅ¡to pakeitimo nepasirašė, tačiau ir toliau taikant fiksuotÄ palÅ«kanų normÄ pagal 2013-05-03 vienaÅ¡alį sprendimÄ , ieÅ¡kovas bus priverstas įforminti nurodytus hipotekos lakÅ¡to pakeitimus.Teismas privalėjo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir atlikti preliminarų ieÅ¡kinio pagrįstumo įvertinimÄ , kad bÅ«tų galima įvertinti bÅ«simo teismo sprendimo tinkamo įvykdymo rizikÄ .

Tačiau iÅ¡ teismo nutarties visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kÄ teismas vertino, o ko – ne. Teismas visiÅ¡kai nepasisakė dėl tikėtino ieÅ¡kovo reikalavimų pagrįstumo ir kokias pasekmes galimas ieÅ¡kinio tenkinimas sukeltų abejoms Å¡alims.Atsiliepimu į ieÅ¡kovo A. B. atskirÄ jį skundÄ atsakovas AB SEB bankas praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-09 nutartį palikti nepakeistÄ ir skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Nurodo, jog praÅ¡omos taikyti laikinosios apsaugos priemonės iÅ¡ esmės sutampa su ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje nurodytais reikalavimais.

Tesimas, patenkinęs ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių, iÅ¡spręstų bylÄ iÅ¡ esmės, o tai prieÅ¡tarauja laikinųjų apsaugos priemonių paskirčiai ir tuo pačiu lemia tokios teismo nutarties neteisėtumÄ . Nagrinėjamoje byloje, netaikant laikinųjų apsaugos priemonių, vienintelė rizika bÅ«tų ta, kad priėmus ieÅ¡kovui palankų teismo sprendimÄ iki teismo sprendimo priėmimo dienos susidarytų permoka, kuri, kuri tikrai nevirÅ¡ytų ieÅ¡kovo bendros finansinių įsipareigojimų sumos atsakovui, o susidariusios permokos sumai galėtų bÅ«ti Å¡alių tarpusavio susitarimu sumažinta ieÅ¡kovo turimų finansinių įsipareigojimų suma.

IeÅ¡kovas buvo įpareigotas atlikti hipotekos lakÅ¡to pakeitimÄ dėl esminės sutarties sÄ lygos pakeitimo, tai yra kredito valiutos pakeitimo, o ne dėl palÅ«kanų rÅ«Å¡ies pakeitimo. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas ieÅ¡kovo praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumoBylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirÄ jį skundÄ nėra ginamas vieÅ¡asis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-09 nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinės bylos medžiagÄ bei įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamÄ teismo nutartį prielaidų nesudaro. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad siekiant teisingai iÅ¡spręsti klausimÄ , ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas taikė ar netaikė laikinÄ sias apsaugos priemones, reikia atsižvelgti į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, tikslus, pareikÅ¡tų reikalavimų pobÅ«dį, Å¡alių teisinį statusÄ , jų turtinę padėtį.

Siekiant užtikrinti, kad ieÅ¡kovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutÄ . Vadovaujantis CPK 144 str. 1 d., teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad proceso įstatyme nėra įtvirtintas sÄ raÅ¡as atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai praÅ¡antys taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir yra pagrindas manyti, kad bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012).

Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka praÅ¡omų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog ieÅ¡kovas su atsakovu 2006-10-03 sudarė tikslinę Kredito sutartį Nr. 0350618014104-97, pagal kuriÄ ieÅ¡kovui buvo suteiktas 180000 Lt kreditas 40 metų terminui bÅ«sto pirkimui. Už naudojimÄ si kreditu ieÅ¡kovas įsipareigojo mokėti kintamas palÅ«kanas, apskaičiuojamas pagal formulę: 6 mėnesių Vilibor plius 0,7 % banko marža (b.l. 7-9).

Sutarties Å¡alys 2008-04-07 susitarimu Nr. 1 pakeitė sutarties sÄ lygas, nustatydamos, kad penkerius metus ieÅ¡kovas mokės atsakovui 5,1792 % palÅ«kanas (b.l. 10-11). Baigiantis susitarime nustatytam penkerių metų terminui, atsakovas raÅ¡tu informavo ieÅ¡kovÄ , jog nuo 2013-05-05 nustatoma nauja palÅ«kanų norma – 3,57806 %. Todėl ieÅ¡kovas ieÅ¡kiniu praÅ¡o pripažinti negaliojančiu šį atsakovo  sprendimÄ ir įpareigoti atsakovÄ nuo 2013-05-03 taikyti ieÅ¡kovui kintamÄ palÅ«kanų normÄ , apskaičiuojamÄ pagal 6 mėnesių Vilibor, pridedant 0,7 % banko marÅ¾Ä .

Taip pat ieÅ¡kovas praÅ¡o taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir uždrausti atsakovui skaičiuoti, reikalauti sumokėti ir priverstinai iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ ieÅ¡kovo didesnes nei 2006-10-03 Kredito sutarties 6.2 punkte numatytas palÅ«kanas, tai yra 6 mėnesių Vilibor prlius 0,7 % banko marža, bei nutraukti Kredito sutartį dėl didesnių nei nurodyta palÅ«kanų nemokėjimo.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovo praÅ¡omos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra iÅ¡ esmės analogiÅ¡kos ieÅ¡kinyje pareikÅ¡tiems reikalavimams.

Taigi, pritaikius laikinÄ sias apsaugos priemones, iki teismo sprendimo priėmimo ieÅ¡kovas pasiektų rezultatÄ , kuris bÅ«tų pasiektas tik priėmus jam palankų sprendimÄ . Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovo teiginys, jog jo praÅ¡omos laikinosios apsaugos priemonės nėra tapačios ieÅ¡kinio reikalavimui, yra nepagrįstas, nes uždraudus atsakovui reikalauti iÅ¡ ieÅ¡kovo nauju sprendimu nustatytų palÅ«kanų, bus pasiektas tas pats rezultatas, dėl kurio ieÅ¡kovas reiÅ¡kia ieÅ¡kinį, tai yra, uždraudus atsakovui reikalauti iÅ¡ ieÅ¡kovo didesnių nei 2006-10-03 Kredito sutarties 6.2 punkte numatytų palÅ«kanų, faktiÅ¡kai bÅ«tų vykdomas ieÅ¡kinyje pareikÅ¡tas reikalavimas įpareigoti atsakovÄ taikyti ieÅ¡kovui kintamÄ palÅ«kanų normÄ , apskaičiuojamÄ pagal 6 mėnesių Vilibor, pridedant 0,7 % banko marÅ¾Ä .

Pagal CPK 178 straipsnį Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Taigi proceso Å¡alis, praÅ¡anti taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, turėtų įrodyti egzistuojant grėsmę bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui, o atsakovas, siekdamas iÅ¡vengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie tokiÄ grėsmę paneigia. Be to, CPK 145 str. 2 d. įvirtintas ekonomiÅ¡kumo principas draudžia laikinosiomis apsaugos priemonėmis taikyti didesnius suvaržymus, nei absoliučiai bÅ«tina siekiant užtikrinti bÅ«simo ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymÄ .

Teismas turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieÅ¡kovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebÅ«tų pritaikytos, o ieÅ¡kinys bÅ«tų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės bÅ«tų pritaikytos, o ieÅ¡kinys – atmestas.IeÅ¡kovas nepateikė duomenų, jog iki galimo jam palankaus teismo sprendimo priėmimo, taikant naujÄ atsakovo nustatytÄ palÅ«kanų normÄ , jo finansinė padėtis neatitaisomai pablogėtų. Aukščiau nurodyti įrodymai patvirtina, kad iki ginčijamo atsakovo sprendimo priėmimo ieÅ¡kovas penkerius metus mokėjo 5,1792 % dydžio palÅ«kanas.

Tuo tarpu ginčijamu atsakovo sprendimu ieÅ¡kovui nustatytos 3,57806 % dydžio palÅ«kanos, tai yra mažesnės, negu ieÅ¡kovas mokėjo anksčiau, nors ir negrÄ Å¾inančios ieÅ¡kovo į tÄ padėtį, kuri buvo iki 2008-04-07 susitarimo sudarymo. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog atsakovas yra veikiantis stambus juridinis asmuo, kurio finansinė padėtis yra stabili, sprendžia, kad galimai palankaus ieÅ¡kovui sprendimo priėmimo atveju atsakovas galėtų iÅ¡ karto grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui nepagrįstai permokėtas palÅ«kanas, todėl atsisakymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones nepažeidžia ekonomiÅ¡kumo ir proporcingumo principų ir nedidina grėsmės ieÅ¡kovo turtiniams interesams.Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o ieÅ¡kovo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti (CPK 320 str.).Procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumÄ , todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymÄ Nr. 1R-261/1K-355, valstybei Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 9 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                                                          Laima Gerasičkinienė