2018-04-11 Nr. AB-7816-3-62-3-00662-2016-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-288-552/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00662-2016-7

Procesinio sprendimo kategorija: 20.2.3.2; 37.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. T. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Alytaus AVPK), 8 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2008 iki 2010 metų 8 mėnesius buvo laikomas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų policijos komisariato areštinės (toliau – ir areštinė) kamerose nežmoniškomis, žiauriomis, antisanitarinėmis sąlygomis. Kamerose buvo tamsu, šalta, drėgna. Kamerose nebuvo kriauklės, tualeto, ventiliacijos ir natūralaus apšvietimo. Vienam asmeniui perpildytose kamerose teko mažiau ploto, nei nustatyta teisės aktuose. Rūkantieji asmenys buvo laikomi kartu su nerūkančiais. Asmens apžiūra buvo atliekama antisanitarinėmis sąlygomis. Gamtinius reikalus kameroje pareiškėjas turėjo atlikti naudodamasis kibiru neužtikrinant privatumo. Per dieną tik 3 kartus galėdavo atsigerti vandens. Dėl netinkamų laikymo sąlygų areštinėje pareiškėjas teigė patyręs fizinį skausmą, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, pažemintas jo orumas. Pareiškėjo nuomone, reikalavimui atlyginti neturtinę žalą senaties terminas netaikytinas.

3. Atsakovo atstovas Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Alytaus AVPK nurodė, kad pareiškėjas dėl nepriimtinų jo laikymo sąlygų areštinėje 2008–2010 metais skundą teismui padavė tik 2016 m. balandžio mėn., t. y. praleidęs Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytą sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Atsakovo atstovas prašė teismo taikyti minėtą senaties terminą pareiškėjo reikalavimui ir skundą atmesti.

II. 5. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 6 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nagrinėjamoje byloje neturtinę žalą kildina iš to, kad jis buvo laikomas areštinėje 2008–2010 metais nepriimtinomis, antisanitarinėmis, nežmoniškomis sąlygomis, tačiau skundą teismui padavė tik 2016 m. balandžio 27 d. Šioje byloje atsakovo atstovas prašė taikyti ieškinio senatį.

7. Teismo vertinimu, jei pareiškėjas visą jo skunde nurodytą laikotarpį buvo laikomas nežmoniškomis ir kankinančiomis sąlygomis, tai jis turėjo galimybę suvokti, jog jo teisės tokiu būdu yra pažeidžiamos ir atitinkamai į tai reaguoti. Pareiškėjas, teigdamas, kad ieškinio senaties terminas netaikytinas, nenurodė jokių objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą ar kreiptis teisinės pagalbos. Gavęs atsakovo atstovo atsiliepimą, kuriame buvo prašoma taikyti ieškinio senatį, ir su juo susipažinęs, pareiškėjas nepateikė teismui prašymo dėl praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo, taip pat nenurodė jokių svarbių ir objektyvių termino praleidimo priežasčių, sudarančių pagrindą kitaip vertinti ieškinio senaties taikymo klausimą. Teismo nuomone, pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad dėl žalos atlyginimo į teismą kreipėsi pavėluotai, nes nežinojo savo teisių, yra nereikšminga.

8. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažino, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo, dėl to taikytina ieškinio senatis ir pareiškėjo skundas tuo pagrindu atmestinas.

III. 9. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

10. Pareiškėjas prašo netaikyti ieškinio senaties termino. Teigia, kad apie savo teises sužinojo iš Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-5361-789/2015. Minėtoje byloje praleistas ieškinio senaties terminas buvo atnaujintas ir ieškinio senatis netaikyta. Pareiškėjas nurodo, kad areštinėje patyrė didelius skausmus, išgyvenimus. Pažymi, kad areštinės kameroje tualeto nebuvo, dėl to turėdavo laukti, kol 20 val. pasikeis pamaina, ir jam tada bus leista nueiti į tualetą. Pareiškėjas nurodo, kad kriauklėje nebuvo vandens krano, o per parą jam duodavo tik pusę litro vandens. Lovų kameroje taip pat nebuvo, buvo įrengta tik lenta, ant kurios kartu miegodavo 3 arba 4 asmenys. Patalynės buvo purvinos ir smirdančios. Kameroje nebuvo įrengtas dieninis apšvietimas, o įrengti langai kameroje buvo nepermatomi. Dėl tokių netinkamų sąlygų pareiškėjas teigia patyręs neturtinę žalą.

11. Atsakovo atstovas Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

12. Alytaus AVPK nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė ieškinio senatį. Pabrėžia, kad pareiškėjas neprašė atnaujinti praleisto ieškinio senaties termino, nenurodė aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų praleistam ieškinio senaties terminui atnaujinti. Pritaikęs ieškinio senatį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo skundą atmetė ir tuo pagrindu priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą dėl netinkamų jo laikymo sąlygų Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų policijos komisariato areštinėje.

14. Nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo (Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalis).

15. Pabrėžtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat pripažįsta, jog savaime nacionalinėje teisėje numatyta senatis nepažeidžia teisės kreiptis į teismą (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis), šis teismas pripažįsta senaties instituto nustatymo nacionalinėje teisėje galimumą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1996 m. spalio 22 d. sprendimą Stubbings ir kiti prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 22083/93; 22095/93)). Taigi teismai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikoje priimtais įstatymais, esant pagrindui gali taikyti ieškinio senatį ir neturtinės žalos atlyginimo bylose.

16. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundą teismui padavė tik 2016 m. balandžio 25 d. (b. l. 11), nors areštinėje periodiškai buvo laikomas laikotarpiu nuo 2008 iki 2010 metų. Taigi pareiškėjas padavė skundą, kurio reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pasibaigęs Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas 3 metų ieškinio senaties terminas. Atsakovo atstovas prašė taikyti pareiškėjo skundui ieškinio senatį.

17. Civilinio kodekso 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009).

18. Pareiškėjas nurodo, kad dėl netinkamų laikymo areštinėje sąlygų patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, todėl pripažintina, kad jis turėjo suvokti, jog jo teisės gali būti pažeidžiamos jam neigiamų patyrimų metu. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių įrodymų, leidžiančių spręsti, kad pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos dėl objektyvių, nuo jo paties valios nepriklausiusių priežasčių negalėjo kreiptis į teismą, siekdamas tinkamai apginti galbūt savo pažeistas teises. Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys konkrečias laikymo laisvės atėmimo įstaigose (tarp jų ir areštinėse) sąlygas, įskaitant ir teisės aktus, reglamentuojančius minimalų vienam asmeniui turintį tekti gyvenamąjį plotą, neturtinės žalos atlyginimo bei ieškinio senaties klausimus yra tinkamai paskelbti lietuvių kalba, taip pat viešai skelbiama ir aktuali šiuo klausimu Lietuvos teismų praktika.

19. Pareiškėjo nurodomu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-5361-789/2015 asmeniui iš tiesų buvo atnaujintas praleistas ieškinio senaties terminas reikalavimui atlyginti žalą dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Minėtoje byloje teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo psichinė būklė neleido jam realiai suvokti, kad jo teisės pažeidžiamos, ir tai pripažino svarbia ieškinio senaties termino praleidimo priežastimi, kuri buvo pagrindas šį terminą atnaujinti. Tačiau aptariamoje byloje pareiškėju buvo ne J. T.. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje aplinkybių, dėl kurių galėtų būti atnaujintas pareiškėjo praleistas ieškinio senaties terminas, nenustatyta. Todėl pareiškėjo praleistas ieškinio senaties terminas nagrinėjamu atveju pagrįstai neatnaujintas.

20. Civilinio kodekso 1.131 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Nustačius, kad pareiškėjas padavė skundą, kurio reikalavimui ieškinio senaties terminas yra pasibaigęs ir nėra svarbių priežasčių ieškinio senaties terminui atnaujinti, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė ieškinio senatį ir skundą atmetė.

24. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo J. T. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius