2024-05-15 Nr. CB-3238-2-68-3-28516-2019-3 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-1644

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28516-2019-3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. gegužės 15 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Taminsko (kolegijos pirmininkas), Agnės Tikniūtės ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2024 m. balandžio 16 d. paduotu atsakovės E. T. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 16 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Atsakovė padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 16 d. nutarties, kuria paliktas nepakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 10 d. sprendimas iš dalies tenkinti ieškinį ir priešieškinį dėl santuokos nutraukimo ir su santuokos nutraukimu susijusių teisinių padarinių taikymo, peržiūrėjimo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde keliamas klausimas dėl CPK 302, 320, 331 straipsnių netinkamo taikymo, teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė šias normas, nemotyvuodamas nutarties ir nepasisakydamas dėl esminių apeliacinio skundo argumentų. Apeliacinės instancijos teismas pakartojo pirmosios instancijos teismo motyvus, pridėdamas tik bendro pobūdžio frazes ir nepasisakydamas dėl faktinių ir teisinių atsakovės apeliacinio skundo argumentų (ieškovo kaltės dėl santuokos nutraukimo, kompensacijos už investicijas į gyvenamojo namo statybas priteisimo, atsakovės indėlio, investuotų lėšų ir darbo į ginčo namo įrengimą ir tokių patirtų išlaidų atlyginimo). Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikos dėl privalomumo pasisakyti visais apeliacinio skundo argumentais, nes nepasisakė net dėl esminių argumentų, nemotyvavo, kodėl atsakovės argumentus atmeta.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neinformavo šalių apie ketinimą peržengti ribas dėl kompensacijos už UAB „Namų dvasia“ suteiktas paskolas priteisimo, nesuteikė šalims galimybės pasisakyti, teikti naujus įrodymus, argumentus. Apeliacinės instancijos teismas tokį pažeidimą laikė formaliu, taip nukrypdamas nuo teismų praktikos dėl dalyvaujančių asmenų informavimo ir jų išklausymo apie teismo ketinimą peržengti bylos nagrinėjimo ribas. Atsakovės teigimu, šiuo atveju siurprizinį sprendimo pobūdį lėmė pirmosios instancijos teismo siekis būti aktyviu nagrinėjamoje šeimos byloje, nors teismų praktikoje nurodoma, kad teismas turi pagrįsti, motyvuoti tokį savo elgesį, taip pat informuoti proceso šalis, sudaryti galimybė išklausyti abi šalis.

Kasaciniame skunde nurodoma ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl išlaikymo vaikui dydžio, apskritai nevertino pirmosios instancijos teismo argumentų šiuo klausimu, nepasisakė dėl atsakovės atsiliepime nurodytų argumentų, taigi pažeidė CPK 302, 320, 331 straipsnius. Be to, apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 3.192 straipsnyje nustatytą proporcingumo tėvų turtinei padėčiai principą ir kriterijus, netinkamai vadovavosi teismų praktika šiuo klausimu. Teismas neįvertino, kad šalių duktė bus auklėjama ir prižiūrima išimtinai atsakovės tol, kol psichologas nenustatys kitaip, taigi atsakovei tenka daug didesnė finansinė našta. Teismų neįvertina ir tai, kad ieškovas nepagrindė, jog teikia išlaikymą kitai jau suaugusiai dukteriai, kuri mokosi užsienyje. Teismai turėjo atsižvelgti į tai, kad šalių turtinė padėtis nėra vienoda, nes ieškovas gauna daug didesnes pajamas; jis visiškai nebendrauja su nepilnamete dukterimi.

Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su šiais kasacinio skundo argumentais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nurodomais argumentais nepagrindžiama, jog apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir pažeidė skunde įvardytas teisės normas, kad dėl to galėjo būti netinkamai išspręsta byla, nukrypta nuo teismų praktikos skunde įvardijamų teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimu. Kasaciniu skundu nenurodoma teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui. Dėl to atrankos sprendžia, kad kasaciniame skunde keliami klausimai nepagrindžiami tokiais teisiniais argumentais, kurie patvirtintų esant CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus pagrindus peržiūrėti bylą kasacine tvarka.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, atsakovei grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis.

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį pateikusiam asmeniui.

Grąžinti E. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1559 (vienas tūkstantis penki šimtai penkiasdešimt devynis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2024 m. balandžio 15 d. banko Swedbank mokėjimo nurodymu Nr. 1022.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Algirdas Taminskas

Agnė Tikniūtė

Jūratė Varanauskaitė