fcda0f32-a5f7-4e8d-891b-9f27af781b27 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2S-600-794/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10431-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3.; 3.3.2.5. ; 3.1.18.5(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. sausio 16 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs ieÅ¡kovo M. S. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo M.

S. ieÅ¡kinį dėl santuokos apskaitos akto įraÅ¡o civilinės metrikacijos įstaigoje panaikinimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų su tuo susijusių reikalavimų bei pagal atsakovės N. S. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui M. S. dėl santuokos apskaitos akto įraÅ¡o civilinės metrikacijos įstaigoje panaikinimo dėl vieno sutuoktinio kaltės ir kitų su tuo susijusių reikalavimų, iÅ¡vadÄ teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas M. S. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei N. S. dėl santuokos apskaitos akto įraÅ¡o civilinės metrikacijos įstaigoje panaikinimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, Å¡alių sÅ«naus U. S. gyvenamosios vietos nustatyto su ieÅ¡kovu ir dėl kitų susijusių reikalavimų. Atsakovė N. S. teismui pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o panaikinti santuokos apskaitos akto įraÅ¡Ä civilinės metrikacijos įstaigoje dėl ieÅ¡kovo kaltės, nepilnamečio sÅ«naus U.

S. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su atsakove bei iÅ¡spręsti kitus su santuokos apskaitos akto įraÅ¡o panaikinimu civilinės metrikacijos įstaigoje susijusius klausimus.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 26 d. nutartimi pritaikė laikinÄ sias apsaugos priemones – nustatė laikinÄ nepilnamečio vaiko U. S., gimusio 2012 m. birželio 14 d., gyvenamÄ jÄ vietÄ su vaiko motina atsakove N. S. bei nustatė laikinÄ ieÅ¡kovo M. S. bendravimo su nepilnamečiu sÅ«numi tvarkÄ . IeÅ¡kovas pateikė teismui praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kuriuo prašė pakeisti bendravimo su mažamečiu vaiku sÄ lygas bei nustatyti, kad ieÅ¡kovas M.

S. bendrauja su sÅ«numi ieÅ¡kovo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje kas antrÄ savaitę – septynias)dienas iÅ¡ eilės, pirmadieniais sÅ«nų pasiimdamas iÅ¡ ugdymo įstaigos po ugdymo proceso – 16.00 val. ir po savaitės pirmadienį grÄ Å¾indamas į ugdymo įstaigÄ prieÅ¡ ugdymo procesÄ â€“ 8.00 val. arba pirmadieniais 10.00 val. ryto vaikÄ pasiimdamas/grÄ Å¾indamas iÅ¡/į atsakovės gyvenamÄ vietÄ vaiko atostogų metu; arba pirmadieniais ir trečiadieniais, pasiimdamas vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios arba iÅ¡ Å¡alių suderintos vietos nuo 10.00 val., iÅ¡skyrus atvejus, kai vaikas bÅ«na ugdymo įstaigoje – tokiu atveju ieÅ¡kovas turi teisę bendrauti su vaiku tik pasibaigus ugdymui skirtam laikui, ir grÄ Å¾indamas vaikÄ antradieniais, ketvirtadieniais į ugdymo įstaigÄ prieÅ¡ ugdymo procesÄ 8.00 val. arba 10 val. ryto į ieÅ¡kovės gyvenamÄ vietÄ vaiko atostogų metu; bei lyginių mėnesio savaičių savaitgaliais, pasiimdamas vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios arba Å¡alių suderintos vietos nuo penktadienio 16.00 val. ir pristatydamas vaikÄ pirmadienį į ugdymo įstaigÄ prieÅ¡ ugdymo procesÄ 8.00 val. arba pirmadienį 10.00 val. ryto į ieÅ¡kovės gyvenamÄ vietÄ vaiko atostogų metu bei ieÅ¡kovas M.

S. bendrauja su sÅ«numi U. S. savo kasmetinių atostogų metu liepos mėnesį ne mažiau 14 dienų, atostogas suderinus iÅ¡ anksto ir priderinus prie sÅ«naus darbotvarkės. IeÅ¡kovo vertinimu, 2017 m. gegužės 26 d. nutartimi nustatyta tvarka yra nelygiavertė ir neatitinka jų sÅ«naus interesų. Atsakovė su ieÅ¡kovo praÅ¡ymu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad ieÅ¡kovo argumentas, jog Å¡iuo metu nustatyta laikina bendravimo su sÅ«numi tvarka jam nėra sudaromos sÄ lygos objektyviai praleisti pusę laiko su sÅ«numi, nereiÅ¡kia, kad yra pažeidžiamas tėvų lygybės principas.

IeÅ¡kovo praÅ¡oma nustatyti bendravimo tvarka pažeis sÅ«naus interesus. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje iÅ¡vadoje nurodo, kad teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartimi nustatyta laikinoji bendravimo tvarka vaiko tėvui sudaro visas sÄ lygas įgyvendinti teisę, vykdyti pareigÄ bendrauti su sÅ«numi. Institucija įvertinusi tai, jog vaikui abu tėvai yra vienodai svarbÅ«s ir tėvų santykius bei jų nuomonę vaikas priima itin subjektyviai, mano, kad Å¡ioje proceso stadijoje nėra teisinio pagrindo prieÅ¡tarauti laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 3 d. nutartimi ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ tenkino iÅ¡ dalies.Teismas nurodė, kad tokia bendravimo tvarka, kai vaikas kas antra savaitę, septynias nepertraukiamas dienas, bÅ«tų su vienu iÅ¡ tėvų, arba bendravimo tvarka, kada vaikas konkrečiomis darbo dienomis bÅ«tų tėvo paimamas iÅ¡ jo gyvenamosios vietos arba Å¡alių suderintos vietos ir grÄ Å¾inamas po nakties ar savaitgalio į ugdymo įstaigÄ ar motinai vaiko atostogų metu, laikytina prieÅ¡taraujančia vaiko interesams.

Teismas taip pat suabejojo ieÅ¡kovo nurodoma aplinkybe, kad jis turi visas galimybes tinkamai aprÅ«pinti sÅ«nų, iÅ¡laikyti save bei vaikÄ , kadangi nutarties priėmimo dienÄ jis nedirbo. Teismas sutiko su atsakovės nuomone, jog geriau vaiko praleidžiamas laikas su tėvu bÅ«na trumpesnis, bet iÅ¡naudojamas tikslingai, nei ilgesnis, kurio dalį vaikas galimai praleistų su trečiaisiais asmenimis, todėl nėra privaloma nustatyti, jog vaiko praleidžiamas laikas su abiems tėvais bÅ«tų vienodas. Teismas tenkino praÅ¡ymo dalį dėl laikinos bendravimo tvarkos su vaiku vasaros metu. 2017 m. gegužės 26 d. nutartimi nustatytÄ tvarkÄ papildė 3 punktu – ieÅ¡kovas bendrauja su nepilnamečiu sÅ«numi U.

S. per savo kasmetines atostogas 2017 metų liepos mėnesį 14 kalendorinių dienų nepertraukiamai, atostogų laikÄ ne mažiau kaip prieÅ¡ kalendorines dienas suderinęs su vaiko motina atsakove N. S.. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai Apeliantas M. S. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. nutarties dalį, kuria buvo atmestas ieÅ¡kovo praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – atmesto praÅ¡ymo dalį tenkinti.

AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:Teismas nesivadovavo tėvų lygiateisiÅ¡kumo principo įgyvendinimo ir koreliacijos su vaiko interesais principu. Teismas deklaratyviais teiginiais paneigė ieÅ¡kovo nurodomas aplinkybes, neatsižvelgė į tai, kad dabartinė nustatyta tvarka riboja ne tik ieÅ¡kovo, bet ir paties vaiko interesus, kadangi ieÅ¡kovui tenka itin mažai laiko praleisti su sÅ«numi, kurio negali iÅ¡naudoti naudingai, kas kenkia berniuko vystymuisi. Teismas neatsižvelgė Vilniaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktus duomenis, jog vaikas pats pažymėjęs, kad nori bÅ«ti su abiem tėvais.

Teismas remiasi nepagrįsta atsakovės logika, kad geriau suteikti ieÅ¡kovui mažiau laiko praleisti su vaiku, tačiau kokybiÅ¡kiau. Bendravimas su vaiku pirmiausia lyginamas laiko, bet ne kokybės atžvilgiu, kadangi kokybinis bendravimo su vaiku aspektas yra preziumuojamas. Pirmosios instancijos teismo nutartis prieÅ¡tarauja teismų praktikoje esantiems iÅ¡aiÅ¡kinimams.Uždrausti ar nustatyti minimalų bendravimÄ su vaiku galima tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Teismas ignoravo ieÅ¡kovo pateiktus duomenis apie jo įdarbinimÄ ir atlyginimÄ , o rėmėsi tik Valstybinio socialinio draudimo duomenimis, todėl padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ dėl ieÅ¡kovo galimybių tinkamai rÅ«pintis vaiku.

IeÅ¡kovas turi visas galimybes užtikrinti vaiko poreikius. Atsakovė N. S. atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartį palikti nepakeistÄ . AtsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:Pagal dabar galiojančiÄ bendravimo tvarkÄ ieÅ¡kovo teisė maksimaliai bendrauti su sÅ«numi nepažeidžiama, ja nėra nukrypstama nuo teismų praktikos. Vaikas didelę dienos dalį praleidžia darželyje, papildomuose užsiėmimuose, vakare jam reikalingas poilsis, todėl pati atsakovė intensyviai bendrauti su sÅ«numi gali tik savaitgaliais, todėl ieÅ¡kovas turi tokias pačias galimybes kaip ir atsakovė.

Vaikui yra tik 5 metai, todėl jam labiau reikalinga motinos globa, kaip teigiama teismų praktikoje. IeÅ¡kovo namai nuo darželio yra pasiekiami pėsčiomis, o atsakovės namai nuo ieÅ¡kovo yra pasiekiami automobiliu per 7-10 minučių, vaikÄ grÄ Å¾inti turi tuo metu, kai eismas nėra toks įtemptas, todėl nepagrįstai teigia, kad jam nepakanka laiko pabÅ«ti su vaiku. Vaikas jau yra pripratęs prie nustatytos bendravimo tvarkos, todėl naujos tvarkos nustatymas vėl sukels sumaiÅ¡tį gyvenime.Nustatant skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarkÄ su vaiku, svarbiau yra kokybinis tėvo ir vaiko bendravimas, o ne kiekybinis.2017 m gegužės 26 d. nutartimi nustatyta tvarka buvo suderinta pačių Å¡alių susitikime Vaiko teisių apsaugos skyriuje, trečiadienį susirinkimams pasirinko pats ieÅ¡kovas, nes tÄ dienÄ vaikas neturi papildomų užsiėmimų.

Nustatytos tvarkos ieÅ¡kovas neskundė. IeÅ¡kovas nenurodė jokių aplinkybių, kurios lemia laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimÄ . IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama atskirojo skundo argumentų ribose. Apeliacijos dalykÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iÅ¡ dalies tenkintas ieÅ¡kovo praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Nagrinėjamu atveju pradinė ieÅ¡kovo bendravimo su vaiku tvarka nustatyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartimi. Minėta nutartimi teismas, įvertinęs bylos medžiagÄ , nustatė ieÅ¡kovo laikinÄ bendravimo su vaiku tvarkÄ , t. y. ieÅ¡kovui leista su vaiku matytis kiekvienos savaitės trečiadienį nuo 17 iki 19 val., ir kas antrÄ savaitgalį nuo Å¡eÅ¡tadienio 10 val. iki sekmadienio 18 val. IeÅ¡kovas pateikė teismui praÅ¡ymÄ 2017 m. gegužės 26 d. nutartimi nustatytÄ bendravimo tvarkÄ pakeisti, t. y. pakeisti laikinÄ sias apsaugos priemones.

CPK 148 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ir kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali vienÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonę pakeisti kita. Teismas pažymi, kad santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobÅ«džio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime bÅ«dui ar sÄ lygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iÅ¡ tėvų turi teisę kreiptis į teismÄ dėl nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytÄ skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarkÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-663/2004).

IeÅ¡kovas nesutinka su ta skundžiamos 2017 m. liepos 3 d. nutarties dalimi, kuria atmestas jo praÅ¡ymas nustatyti septynių dienų nepertraukiamo ieÅ¡kovo bendravimo su vaiku tvarkÄ , t. y. septynias dienas iÅ¡ eilės, pirmadieniais sÅ«nų pasiimti iÅ¡ ugdymo įstaigos po ugdymo proceso – 16.00 val. ir po savaitės pirmadienį grÄ Å¾inti į ugdymo įstaigÄ prieÅ¡ ugdymo procesÄ â€“ 8.00 val. arba pirmadieniais 10.00 val. ryto vaikÄ pasiimti/grÄ Å¾inti iÅ¡/į atsakovės gyvenamÄ vietÄ vaiko atostogų metu; arba alternatyvaus praÅ¡ymo – pirmadieniais ir trečiadieniais, pasiimti vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios arba iÅ¡ Å¡alių suderintos vietos nuo 10.00 val., iÅ¡skyrus atvejus, kai vaikas bÅ«na ugdymo įstaigoje – tokiu atveju ieÅ¡kovas turi teisę bendrauti su vaiku tik pasibaigus ugdymui skirtam laikui, ir grÄ Å¾inti vaikÄ antradieniais, ketvirtadieniais į ugdymo įstaigÄ prieÅ¡ ugdymo procesÄ 8.00 val. arba 10 val. ryto į ieÅ¡kovės gyvenamÄ vietÄ vaiko atostogų metu; bei lyginių mėnesio savaičių savaitgaliais, pasiimti vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios arba Å¡alių suderintos vietos nuo penktadienio 16.00 val. ir pristatyti vaikÄ pirmadienį į ugdymo įstaigÄ prieÅ¡ ugdymo procesÄ 8.00 val. arba pirmadienį 10.00 val. ryto į ieÅ¡kovės gyvenamÄ vietÄ vaiko atostogų metu.

IÅ¡ byloje esančios medžiagos matyti, jog Å¡alys dėl tokios bendravimo su vaiku tvarkos buvo sutarusios, kai 2017 m. gegužės 10 d. lankėsi Vilniaus miesto savivaldybės Vaiko teisių skyriuje, o norÄ pakeisti bendravimo tvarkÄ ieÅ¡kovas iÅ¡reiÅ¡kė vėliau, kai pakeitė darbo vietÄ . Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, kad 2017 m. gegužės 26 d. nutartimi nustatyta bendravimo su vaiku tvarka bÅ«tų vykdoma netinkamai, ar bÅ«tų pasikeitęs vaiko užimtumas, t. y. apeliantas nenurodė jokių pasikeitusių aplinkybių, kurios prieÅ¡tarautų vaiko interesams, iÅ¡ esmės panaÅ¡i tvarka nustatyta buvo ir 2017 m. gegužės 26 d. teismo nutartimi, o aplinkybė, jog jis pakeitė darbo vietÄ , Å¡iuo atveju nesudaro pagrindo keisti pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, kurie laikomi tikrais, kol ieÅ¡kovas nepateikė prieÅ¡ingų įrodymų, todėl nesutiktina su atskirojo skundo argumentu, jog teismas ignoravo ieÅ¡kovo pateiktÄ informacijÄ apie darbo vietÄ ir gaunamÄ užmokestį ir klaidingai nustatė, kad nutarties priėmimo dienÄ , ieÅ¡kovas niekur nedirbo (179 straipsnio 3 dalis). Tačiau, kaip ir buvo minėta, nagrinėjamu atveju, vien tokia aplinkybė, kad ieÅ¡kovas pakeitė darbo vietÄ , nesudaro pagrindo keisti laikinÄ jÄ bendravimo su vaiku tvarkÄ , kadangi Å¡iuo atveju kur kas svarbiau iÅ¡laikyti stabiliÄ vaiko gyvenimo sÄ lygų padėtį, nesukelti jam pakartotinių iÅ¡gyvenimų, kuriuos vaikas ir taip patyrė dėl tėvų gyvenimo skyriumi (CPK 148 straipsnis). Apeliantas atskirÄ jį skundÄ taip pat grindžia ir tuo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė tėvų lygiateisiÅ¡kumo principÄ , kadangi atsakovė su vaiku praleidžia didesnį valandų kiekį, tokiu bÅ«du teismas nukrypo ir nuo teismų formuojamos praktikos tokio pobÅ«džio bylose. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarkÄ , atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikÄ .

Minimalus bendravimas gali bÅ«ti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Pagal kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaikÄ principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkÄ reiÅ¡kia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiÅ¡kia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimÄ auklėjant vaikÄ , teismas visada privalo nustatyti tokiÄ skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkÄ , pagal kuriÄ vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais bÅ«tų vienodas.

Pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų bÅ«ti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iÅ¡ tėvų savaitgaliais, Å¡venčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimÄ bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymÄ . Tokia teisės aiÅ¡kinimo taisyklė grindžiama vaiko poreikiu turėti stabiliÄ namų aplinkÄ , kurio neatitiktų pernelyg dažnas gyvenamosios vietos kaitaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas praÅ¡ymÄ dėl minėtos bendravimo tvarkos pakeitimo, konstatavo, kad teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartimi nustatyta ieÅ¡kovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka neriboja ieÅ¡kovo interesų, jam sudarytos maksimalios galimybės kokybiÅ¡kai bendrauti su sÅ«numi, Å¡alių nepilnametis sÅ«nus jau įpratęs prie Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje sutarto bei teismo 2017 m. gegužė 26 d. nutartimi nustatyto iÅ¡ esmės tapataus bendravimo režimo.

Apeliacinio teismo vertinimu, apeliantas ydingai vertina pirmosios instancijos teismo nutartį, teigdamas, jog teismas nustatė jam minimalų bendravimÄ su vaiku, kadangi Å¡iuo atveju yra prieÅ¡ingai – įvertinus vaiko užimtumÄ darbo dienomis (darželis, lankomi bÅ«reliai), darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka užtikrina apeliantui maksimalų bendravimÄ su sÅ«numi, kartu užtikrina ir stabiliÄ gyvenimo aplinkÄ jų mažamečiui vaikui, nepakenkia jo normaliam dienos režimui.

Be to, pirmosios instancijos teismas tenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymo dalį dėl leidimo bendrauti su sÅ«numi savo kasmetinių atostogų metu liepos mėnesį ne mažiau 14 dienų, taigi iÅ¡ esmės padidino ieÅ¡kovo galimybes bendrauti su vaiku vaiko atostogų metu. Vien tai, kad darbo dienomis ieÅ¡kovui tenka mažiau valandų laiko praleisto su vaiku, nesudaro pagrindo teigti, kad ieÅ¡kovui yra nustatytos minimalios bendravimo sÄ lygos ar, kad tokia bendravimo tvarka pažeidžia, jo kaip vieno iÅ¡ tėvų teisę rÅ«pintis savo vaiku, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė keisti 2017 m. gegužės 26 d. nutartimi nustatytÄ bendravimo su vaiku tvarkÄ .

Apeliacinės instancijos teismas kritiÅ¡kai vertina tiek atskirojo skundo, tiek atsiliepimo į skundÄ argumentus, susijusius su Å¡alių vertinimu, kurio iÅ¡ jų priežiÅ«ra bÅ«tina dabartiniame vaiko vystymosi etape. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rÅ«pestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstÅ«s, t. y. esantys Å¡alia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

Taigi, vien todėl, kad šalių vaiko lytis yra vyriška, ar todėl, kad jis yra dar tik penkerių metų, negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog vienas iš tėvų yra svarbesnis jo tinkamai raidai. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti reikalingo ir būtino vieno iš tėvų, su kuriuo vaikas nuolatos negyvena, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos intensyvumo. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. bus nustatyta konkreti vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, o su kitu bus nustatyta konkreti bendravimo tvarka.

Tik iÅ¡samaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi bÅ«ti atsakyta į ieÅ¡kinio dalykÄ sudarančius klausimus, su kuriuo iÅ¡ skyrium gyvenančių tėvų turi bÅ«ti nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia konkreti bendravimo tvarka nustatytina su kitu, su vaiku negyvenčiau, tėvu (motina). Tuo tarpu nustatyta specialia laikinÄ ja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, užtikrinti, kad nebÅ«tų pažeidžiamos ne tik vaiko, bet ir jo tėvų teisės bei teisėti interesai iki teismo sprendimo priėmimo dienos.

Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atmestas apelianto praÅ¡ymas, yra priimta iÅ¡ esmės nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ Å¡eimos bylose, neprieÅ¡tarauja Å¡alių interesų pusiausvyrai, teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principams, be to apsaugo prioritetinius nepilnamečių vaikų interesus, todėl atskirojo skundo argumentais naikinti jÄ nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas                                                                              Vaclovas Paulikas