fcd709a2-d7bb-448f-9277-cc87af562274 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-1633-467/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01306-2014-6Procesinio sprendimo kategorijos: 50.11.4.;                                                   121.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 24 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kuriÄ sudaro teisėjos Romualda Janovičienė, Eglė Surgailienė ir Alma Urbanavičienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovų J.

B. ir D. C. B. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų J. B. ir D. C. B. ieÅ¡kinį atsakovui Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministerijai dėl tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, trečiasis asmuo – VÄ® Turto bankas. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,n u s t a t ė :Ginčo esmė IeÅ¡kovai J. B. ir D. C. B. 2014 m. sausio 16 d. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė pripažinti 1995 m. birželio 30 d. tarnybinės patalpos nuomos sutarties Nr. 48 nutraukimÄ neteisėtu.

Nurodė, kad LR KraÅ¡to apsaugos ministerija su J. B. 1995 m. birželio 30 d. sudarė tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, kuria iÅ¡nuomojo ieÅ¡kovui 1 kambario butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). 1996 m. liepos 19 d. KraÅ¡to apsaugos ministerijos ministro įsakymu J. B. buvo atleistas iÅ¡ KraÅ¡to apsaugos ministerijos Motorizuotos pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas" inžinerinės tarnybos virÅ¡ininko pareigų ir nuo 1996 m. rugpjūčio 1 d. iÅ¡leistas iÅ¡ tikrosios kraÅ¡to apsaugos tarnybos į atsargÄ . 1997 m. kovo 1 d., vadovaujantis LR KraÅ¡to apsaugos karininkų tarnybos nuostatų 7 punktu, ieÅ¡kovas išėjo į pensijÄ .

KraÅ¡to apsaugos ministerijos Å«kio tarnyba ieÅ¡kovui 2009 m. liepos 17 d. pateikė raÅ¡tÄ , kuriuo pareikalavo ieÅ¡kovÄ iki 2009 m. rugpjūčio 28 d. iÅ¡sikelti iÅ¡ tarnybinių gyvenamųjų patalpų. LR Vyriausybės 2010 m. lapkričio 17 d. nutarimu Nr. 1647 į atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sÄ raÅ¡Ä buvo įtraukti Lietuvos kariuomenei priklausantys butai, esantys (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniuje, įskaitant ir butÄ , kuriame gyvena ieÅ¡kovai. Å io valstybei priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo organizavimas patikėtas VÄ® Turto bankas.

IeÅ¡kovai teigia, jog nuomos sutartis su jais nutraukta neteisėtai, kadangi atsakovas nesilaikė sutartyje numatytos tvarkos, t.y. nesuteikė ieÅ¡kovui kitos gyvenamosios vietos. Nuomos sutarties 3.7 punkte numatyta, kad nuomininkas privalo, nutrÅ«kus darbo teisiniams santykiams su kraÅ¡to apsaugos sistema, nuomotojo reikalavimu iÅ¡sikelti iÅ¡ patalpų kartu su gyvenančiais asmenimis, iÅ¡skyrus atvejus, nustatytus LR Vyriausybės 1994 m. vasario 22 d. nutarimo Nr. 119 vienuoliktame punkte. Å io Vyriausybės nutarimo 11 punkte numatyti atvejai, kada pagal CK 363 straipsnį (1964 metų CK) iÅ¡ tarnybinių patalpų iÅ¡keldinama tik suteikiant kitÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ .

IeÅ¡kovas įgijo teisę į kitos gyvenamosios patalpos suteikimÄ 1964 metų CK 363 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytų sÄ lygų pagrindu: dėl sveikatos bÅ«klės, pasireiÅ¡kusios tarnybos laikotarpiu, t.y. nuo 1994 m. atsiradusia prieÅ¡irdžių virpėjimo paroksizmine forma bei liumbopatijos liga, dėl kurių pasireiÅ¡kimo ieÅ¡kovas buvo priverstas nutraukti tikrÄ jÄ tarnybÄ LR kraÅ¡to apsaugoje ir iÅ¡eiti iÅ¡ KAM pensijon bei buvo pripažintas III grupės invalidu. Taip pat dėl išėjimo į senatvės pensijÄ .

Atsakovas, norėdamas nutraukti nuomos sutartį, privalėjo ieÅ¡kovams suteikti kitÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ . Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nesilaikė nuomos sutartyje įtvirtintos jos nutraukimo tvarkos, Å¡is nutraukimas, apie kurį ieÅ¡kovas informuotas 2009 m. liepos 17 d. raÅ¡tu, laikytinas neteisėtu.             Atsakovas KraÅ¡to apsaugos ministerija atsiliepime su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, jog KraÅ¡to apsaugos ministro 1996 m. liepos 19 d. įsakymu ieÅ¡kovas J. B. atleistas iÅ¡ tarnybos, vadovaujantis LR KraÅ¡to apsaugos karininkų tarnybos nuostatų 42.5 punktu, t.y. jo paties praÅ¡ymu.

Todėl ieškinyje išdėstyti argumentai, kad ieškovas atleistas iš tarnybos dėl sveikatos būklės ar dėl profesinės kilmės susirgimų, yra nepagrįsti. Minėtų nuostatų 42.2 punkte yra įtvirtintas savarankiškas karininko atleidimo iš tarnybos pagrindas - dėl ligos, karinei gydytojų komisijai pripažinus netinkamu tikrajai krašto apsaugos tarnybai taikos metu. Ieškovas iš tarnybos atleistas kitu pagrindu - pačiam prašant, be to ieškovas nepateikė įrodymų, kad teisės aktų nustatyta tvarka gydytojų komisija jį būtų pripažinusi netinkamu tarnybai.

Negana to, ieÅ¡kovas atleidimo iÅ¡ tarnybos ir minėtų teisės normų galiojimo metu nebuvo išėjęs į senatvės pensijÄ . KraÅ¡to apsaugos ministerijos 1996 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. 7-2255 ieÅ¡kovui buvo paskirta pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija už tarnybÄ , tačiau teismai, spręsdami panaÅ¡ias bylas dėl asmenų iÅ¡keldinimo iÅ¡ tarnybinių gyvenamųjų patalpų, yra pažymėję, kad CK 363 straipsnyje vartojama senatvės pensijos sÄ voka nėra tapati pareigÅ«nų ir karių valstybinei pensijai, kuri skiriama iÅ¡tarnavus nustatytÄ metų skaičių.Trečiasis asmuo VÄ® Turto bankas su pateiktu ieÅ¡kiniu nesutiko.

Nurodė, jog ieÅ¡kovas iÅ¡Â tikrosios kraÅ¡to apsaugos tarnybos į atsargÄ iÅ¡leistas jo paties praÅ¡ymu bei dar nesulaukęs senatvės pensijos amžiaus. IeÅ¡kovas nenurodė ir kitų pagrindų, pagal kuriuos jam turėtų bÅ«ti suteikta kita gyvenamoji vieta. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė              Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimu ieÅ¡kinį dėl nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu atmetė. Teismas nustatė, kad J.

B. nuo 1996 m. rugpjūčio 1 d. yra atleistas iÅ¡ pareigų ir iÅ¡leistas iÅ¡ tikrosios kraÅ¡to apsaugos tarnybos į atsargÄ , vadovaujantis LR kraÅ¡to apsaugos karininkų tarnybos nuostatų 42.5 punktu, t.y. jo paties praÅ¡ymu. Tuo metu galiojusi LR kraÅ¡to apsaugos tarnybos nuostatų 42 punkto redakcija nustatė atvejus, kuomet karininkai atleidžiami iÅ¡ tikrosios kraÅ¡to apsaugos tarnybos į atsargÄ - 42.2 punktas numatė atleidimÄ dėl ligos, karinei gydytojų komisijai pripažinus netinkamais tikrajai kraÅ¡to apsaugos tarnybai taikos metu, 42.5 punktas - jų pačių praÅ¡ymu.

IeÅ¡kovas pats pateikė praÅ¡ymÄ dėl jo atleidimo iÅ¡ tikrosios kraÅ¡to apsaugos tarnybos į atsargÄ , jis nebuvo atleistas kitu pagrindu - dėl ligos, karinė gydytojų komisija jo nepripažino netinkamu tikrajai kraÅ¡to apsaugos tarnybai taikos metu. IeÅ¡kovas taip pat neįrodė, jog priklauso bent vienai iÅ¡ LR Vyriausybės nutarimo Nr. 119 vienuoliktame punkte nurodytų asmenų kategorijai. Pagal galiojusį CK 362 straipsnį darbuotojai, nutraukę darbo santykius su tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomotoju, jam reikalaujant, privalo iÅ¡sikelti iÅ¡ Å¡ių patalpų su kartu gyvenančiais asmenimis.

NeiÅ¡sikėlę iÅ¡ tarnybinių gyvenamųjų patalpų fiziniai asmenys iÅ¡keldinami ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama, iÅ¡skyrus galiojusio CK 363 straipsnio numatytus atvejus. Tačiau atleidus iÅ¡ tikrosios karinės tarnybos pačių praÅ¡ymu kitos gyvenamosios patalpos nesuteikiamos. Taigi pagal galiojusį teisinį reguliavimÄ asmeniui, nutraukusiam darbo (tarnybos) santykius jo paties praÅ¡ymu ir neiÅ¡sikėlusiam iÅ¡ patalpų, kai to reikalauja nuomotojas, įstatymas nenumatė iÅ¡keldinant suteikti kitÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ .

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai IeÅ¡kovai J. B. ir D.C. B. apeliaciniu skundu praÅ¡o sprendimÄ panaikinti. Nurodo, kad teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus apie ieÅ¡kovo sveikatos bÅ«klę ir atsakovui egzistavusiÄ pareigÄ atleisti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ pareigų dėl sveikatos bÅ«klės. Taip pat teismas nepagrįstai nevertino byloje atliktos ekspertizės iÅ¡vados, kuri iÅ¡ esmės patvirtino, kad dėl darbinių pareigų ieÅ¡kovas susirgo profesine liga. Teismas nepasisakė dėl ieÅ¡kinyje keliamo argumento apie ieÅ¡kovo gautÄ pensijÄ ir galimybę dėl to gauti naujÄ nuomojamÄ patalpÄ , siekiant nutraukti galiojančiÄ nuomos sutartį.

Dėl Å¡ių priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas laikytinas nepagrįstu ir neteisėtu. Atsiliepime atsakovas KraÅ¡to apsaugos ministerija su pareikÅ¡tu apeliaciniu skundu nesutinka. Nurodo, jog byloje esanti informacija apie ieÅ¡kovo sveikatÄ nepatvirtina fakto, kad ieÅ¡kovas atleistas iÅ¡ tarnybos dėl sveikatos bÅ«klės, kadangi byloje yra neginčijamas dokumentas – paties ieÅ¡kovo praÅ¡ymas atleisti jį iÅ¡ tarnybos savo noru. Vienintelė institucija, įgaliota tikrinti karių sveikatos bÅ«klę ir nustatyti, ar karys tinkamas tęsti karo tarnybÄ arba dėl sveikatos bÅ«klės negali tarnauti profesinėje karo tarnyboje, yra Karinės medicininės ekspertizės komisija, todėl visų kitų institucijų iÅ¡vados apie asmens bÅ«klę nėra vertinamos kaip pakankamas įrodymas.

Atmestinas ir argumentas dėl išėjimo į senatvės pensijÄ , kadangi yra akivaizdu, jog apelianto nurodytų teisės normų galiojimo metu ieÅ¡kovas nebuvo išėjęs į senatvės pensijÄ , jam tik buvo suteikta pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija. Atsiliepime trečiasis asmuo VÄ® Turto bankas su pareikÅ¡tu apeliaciniu skundu nesutinka. Savo pozicijÄ grindžia tais pačiais argumentais kaip ir atsiliepime į ieÅ¡kinį, t.y. kad ieÅ¡kovas buvo atleistas iÅ¡ pareigų savo noru, o ne dėl pablogėjusios sveikatos bÅ«klės, taip pat, kad nagrinėjamu laikotarpiu ieÅ¡kovas dar nebuvo išėjęs į senatvės pensijÄ .

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas.Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialiosios teisės normas.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Å i byla nagrinėjama ieÅ¡kovų J. B. ir D. C. B. apeliacinio skundo ribose. IÅ¡nagrinėjusi bylÄ , apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamam teismo sprendimui panaikinti ar pakeisti. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.Å ioje byloje kilo ginčas dėl tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu.

Tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis savo esme nėra tapati paprastai gyvenamosios patalpos nuomai. Vienas iÅ¡ pagrindinių jų skirtumų - nuomos sutarties sudarymo bei jos nutraukimo pagrindai. Tarnybinė gyvenamoji patalpa gali bÅ«ti nuomojama tik egzistuojant darbo santykiams tarp Å¡alių, o vienas iÅ¡ jos nutraukimo pagrindų – darbo santykių pabaiga. IÅ¡ to seka, jog tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis visais atvejais yra terminuota.Nagrinėjamos bylos ginčo pagrindas – nuomos sutarties pasibaigimas, nutraukus darbo santykius, įvyko 1996 m. liepos 19 d. ieÅ¡kovÄ atleidus iÅ¡ KraÅ¡to apsaugos ministerijos Motorizuotos pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ inžinerinės tarnybos virÅ¡ininko pareigų ir 1996 m. rugpjūčio 1 d. iÅ¡leidus į atsargÄ .

Dėl Å¡ios priežasties nagrinėjamiems teisiniams santykiams turi bÅ«ti taikomi tuo metu galioję teisės aktai. NaudojimÄ si tarnybinėmis gyvenamosiomis patalpomis iki 1998 m. liepos 1 d. reglamentavo Butų kodeksas (netekęs galios 1998 m. liepos 1 d.) bei 1964 m. CK 30 skirsnis (įsigaliojęs 1992 m. ir galiojęs iki 2001 m. liepos 1 d.). Tarnybinių gyvenamųjų patalpų statuso, suteikimo, naudojimo, iÅ¡keldinimo iÅ¡ jų klausimus reglamentavo 1964 m. CK 360 – 363 straipsniai. Be to atitinkami nuomos teisiniai klausimai buvo reglamentuoti ir Å¡alių sudarytoje tarnybinės patalpos nuomos sutartyje.

BÅ«tent joje reglamentuota ir sutarties nutraukimo bei iÅ¡keldinimo tvarka. Sutarties 3.7 punkte nurodyta, kad nutraukęs darbo santykius su kraÅ¡to apsaugos sistema, nuomininkas privalo iÅ¡sikelti iÅ¡ nuomojamų patalpų kartu su gyvenančiais asmenimis, iÅ¡skyrus atvejus, numatytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. vasario 22 d. nutarimo Nr. 119 vienuoliktame punkte. Kaip jau minėta, ieÅ¡kovo tarnybos santykiai su KraÅ¡to apsaugos ministerija buvo nutraukti 1996 m. liepos 19 d. savo noru (ieÅ¡kovo pareiÅ¡kimu), o 1996 m. rugpjūčio 1 d. ieÅ¡kovas iÅ¡keistas į atsargÄ .

KraÅ¡to apsaugos ministerija apie reikalavimÄ iÅ¡sikelti iÅ¡ nuomojamų patalpų ieÅ¡kovus informavo 2009 m. liepos 17 d. raÅ¡tu. Nuo Å¡ios dienos ieÅ¡kovai įgijo pareigÄ , vykdydami Å¡alių sudarytÄ sutartį, atlaisvinti užimamas gyvenamÄ sias patalpas, tačiau to nepadarė. PrieÅ¡ingai, užginčijo 1995 m. birželio 30 d. tarnybinės patalpos nuomos sutarties Nr. 48 nutraukimo pagrįstumÄ ir teisėtumÄ . Jų ginčijimo esmę sudaro tai, kad nuomos sutartis galėjo bÅ«ti nutraukta, o ieÅ¡kovai iÅ¡keldinti iÅ¡ ginčo patalpos tik suteikiant kitÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , nes ieÅ¡kovas J.

B. darbo sutarties nutraukimo metu turėjo teisę bÅ«ti atleistas iÅ¡ pareigų dėl netinkamos sveikatos bÅ«klės, tačiau per atsakovo aplaidumÄ privalėjo paraÅ¡yti praÅ¡ymÄ dėl atleidimo savo paties valia. Be to ieÅ¡kovas išėjo į senatvės pensijÄ . Pirmosios instancijos teismas tokius ieÅ¡kovų argumentus atmetė kaip nepagrįstus, konstatavęs, kad ieÅ¡kovas pats pateikė praÅ¡ymÄ dėl jo atleidimo iÅ¡ tikrosios kraÅ¡to apsaugos tarnybos į atsargÄ , jis nebuvo atleistas dėl ligos, karinė gydytojų komisija jo nepripažino netinkamu tikrajai kraÅ¡to apsaugos tarnybai taikos metu, be to ieÅ¡kovas neįrodė, jog priklauso bent vienai iÅ¡ LR Vyriausybės nutarimo Nr. 119 vienuoliktame punkte nurodytų asmenų kategorijai.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija teismo iÅ¡vadoms iÅ¡ esmės pritaria.Byloje esantis raÅ¡ytinis įrodymas – savanoriÅ¡kas apelianto praÅ¡ymas atleisti jį iÅ¡ tarnybos yra įrodymas, turintis esminę reikÅ¡mę Å¡ioje byloje. Jo pagrindu KraÅ¡to apsaugos ministras iÅ¡leido įsakymÄ , kuriuo ir atleido apeliantÄ iÅ¡ užimamų pareigų, remiantis KraÅ¡to apsaugos karininkų tarnybos nuostatų 42 straipsnio 5 punktu. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas neginčijo savo atleidimo iÅ¡ tarnybos pagrindo, neprašė pripažinti negaliojančiu savo praÅ¡ymo.

Tačiau nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovai įrodinėja faktÄ , jog ieÅ¡kovo J. B. atleidimo iÅ¡ tarnybos metu jau egzistavo susirgimai, kurių pagrindu jis turėjo bÅ«ti atleistas iÅ¡ tarnybos dėl ligos. Ä®vertinus byloje pateiktus įrodymus spręstina, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo susirgimai negali bÅ«ti laikomi neabejotinai įrodančiais neginčijamÄ aplinkybę, jog ieÅ¡kovo sveikatos bÅ«klę lėmė bÅ«tent darbo sÄ lygos. Tai matyti ir iÅ¡ byloje esančio UAB „UNGE“ atliktos ekspertizės akto, kuriame padarytos iÅ¡vados, jog ieÅ¡kovui nuo 1994 m. iki 1996 m. rugpjūčio mėnesio pasireiÅ¡kę sveikatos sutrikimai: lėtinis prieÅ¡irdžių virpėjimas negali bÅ«ti laikomas profesine liga, o liumbopatija gali bÅ«ti laikoma profesine liga, jei ji yra tiesiogiai susijusi su kenksmingais darbo aplinkos veiksniais.

Be to byloje esantys duomenys iÅ¡ ieÅ¡kovo sveikatos medicinos kortelės ir Karių reabilitacijos centro pateikta ligos istorija taip pat nepatvirtina ieÅ¡kovų teiginio, kad J. B. atleistas iÅ¡ tarnybos dėl sveikatos bÅ«klės. Taigi byloje nėra akivaizdžių faktų ir įrodymų, liudijančių, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ tarnybos atleistas dėl sveikatos bÅ«klės. Atsakovas neturėjo pareigos atlikti ieÅ¡kovo sveikatos bÅ«klės patikrinimÄ , o ieÅ¡kovas, manydamas, kad toliau nebegali tinkamai atlikti tarnybinių pareigų dėl sveikatos, turėjo pats inicijuoti Karinės medicininės ekspertizės komisijos apžiÅ«rÄ .

Jam to nepadarius ir nutraukus tarnybÄ paties pareiÅ¡kimu, nėra jokio pagrįsto pagrindo abejoti, jog ieÅ¡kovas atleistas iÅ¡ tarnybos dėl sveikatos bÅ«klės. Pažymėtina, kad vienintelė institucija, įgaliota tikrinti karių sveikatos bÅ«klę ir nustatyti, ar karys tinkamas tęsti karo tarnybÄ arba dėl sveikatos bÅ«klės negali tarnauti profesinėje karo tarnyboje, yra Karinės medicininės ekspertizės komisija (KraÅ¡to apsaugos, Sveikatos apsaugos ir Vidaus reikalų ministrų 1995-09-05 įsakymu patvirtinti Karinės medicininės ekspertizės nuostatai).Atmestinas kaip nepagrįstas taip pat ir apeliacinio skundo motyvas, kad ieÅ¡kovas įgijo teisę į kitos gyvenamosios patalpos suteikimÄ pagal 1964 m.

CK 363 straipsnio 3 dalį ir LR Vyriausybės 1994-02-22 nutarimo 11.3 punkte numatytų sÄ lygų pagrindu (ryÅ¡ium su išėjimu į senatvės pensijÄ ). Kaip tvirtina bylos duomenys, ieÅ¡kovas J. B. atleidimo iÅ¡ tarnybos (1996-08-01) ir nurodytų teisės normų galiojimo metu nebuvo išėjęs į senatvės pensijÄ . KraÅ¡to apsaugos ministerijos 1996-12-18 sprendimu Nr. 7-2255 ieÅ¡kovui buvo paskirta pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija už tarnybÄ . Å ios dvi pensijų rÅ«Å¡ys – senatvės ir valstybinė pensija už iÅ¡tarnautus metus negali bÅ«ti sutapatinamos.

Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad LR Vyriausybės 1994-02-22 nutarimo Nr. 119 vienuoliktame punkte numatytos iÅ¡lygos (garantijos) ieÅ¡kovams netaikytinos, nes ieÅ¡kovai neįrodė, kad jie priklauso bent vienai iÅ¡ Å¡iame punkte nurodytų asmenų kategorijai.IeÅ¡kovai apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priimtame sprendime nepasisakė dėl ieÅ¡kovų teisės į kitÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ , remiantis išėjimo į senatvės pensijÄ pagrindu.

Tačiau toks apeliantų teiginys yra nepagrįstas, kadangi teismo sprendime aiÅ¡kiai pasisakyta, kad ieÅ¡kovas neįrodė ne tik to, kad darbo metu neteko darbingumo dėl nuomotojo kaltės, bet ir kitų Vyriausybės nutarimo Nr. 119 vienuoliktam punkte pateiktų sÄ lygų. Ir, nors pirmosios instancijos teismas, savo sprendime plačiau neaptarė Å¡ios sÄ lygos, iÅ¡ byloje esančios medžiagos matyti, kad ji buvo nagrinėjama ir tiriama, o padaryta iÅ¡vada yra teisinga. IÅ¡ esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas negali bÅ«ti panaikintas vien dėl nepakankamos jo motyvacijos, t.y. vien formaliais pagrindais (CPK 328 str.).Kiti ieÅ¡kovų apeliacinio skundo argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ir taip pat neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.

Kaip žinia, teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiÅ¡kai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundÄ , iÅ¡ esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-382/2010; kt.).Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti ar panaikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija n u t a r i a :Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėjos                                                                 Romualda Janovičienė Eglė Surgailienė Alma Urbanavičienė