fcd174fb-068c-4378-a280-a95d8d8a8021 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-935-823/2016Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00471-2012-5Procesinio sprendimo kategorija 2.5.10.2.4.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                              2016 m. spalio 11 d.                                                                          Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Godos Ambrasaitės - Balynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rasos GudžiÅ«nienės ir Antano Rudzinsko, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo A.

V. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2016 m. balandžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-198-569/2016 pagal ieÅ¡kovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Ambera“ ieÅ¡kinį atsakovui A. V. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo V. S.. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė BUAB „Ambera“ kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo A. V. 217 510,23 Lt žalos, padarytus laiku nesikreipus dėl bankroto bylos BUAB „Ambera“ iÅ¡kėlimo, atlyginimo.Nurodė, kad ieÅ¡kovei buvo iÅ¡kelta bankroto byla Å iaulių apygardos teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartimi, nors įmonė buvo nemoki jau nuo 2011 metų vidurio.

PastarÄ jÄ aplinkybę patvirtina tai, kad Kelmės rajono apylinkės teismas dar 2011 m. lapkričio 21 d. sprendimu iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisė darbuotojams neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį, o atsakovas, bÅ«damas UAB „Ambera“ vadovu ir vieninteliu akcininku, Å¡ios bylos nagrinėjimo metu pripažino įmonės nemokumÄ . Nepaisant to, atsakovas į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo taip ir nesikreipė, tokiu savo neveikimu toliau didino įsiskolinimÄ Ä¯monės kreditoriams: darbuotojams, VSDFV biudžetui ir kitiems.

BUAB „Ambera“ nepatenkintų kreditorinių reikalavimų suma iÅ¡augo iki 217 510,23 Lt (Å¡iÄ sumÄ patvirtino ieÅ¡kovės bankroto bylÄ nagrinėjantis teismas). Toks atsakovo neteisėtas neveikimas leidžia preziumuoti pastarojo, kaip įmonės vadovo, kaltę pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 8 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 7 dalį. Atsakovas A. V. su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad aktyviais veiksmais siekė pagerinti įmonės veiklÄ ir atstatyti įmonės mokumÄ .

Sunki įmonės finansinė padėtis susidarė užsakovams neapmokėjus už atliktus rangos darbus, t.y. dėl nuo atsakovo nepriklausančių priežasčių. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Šiaulių apygardos teismas 2016 m. balandžio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino.Teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustatė, kad atsakovas yra vienintelis BUAB ,,Ambera“, įsteigtos 2010 m. gegužės 24 d., akcininkas (I t. b. l. 14). Iš trečiojo asmens V. S. paaiškinimų, kuriuos patvirtino ir atsakovas, teismas taip pat nustatė, kad V.

S. nors ir ėjo įmonės direktorės pareigas, realiai vadovės funkcijų nevykdė. Pagal susitarimÄ su atsakovu, ji pastarojo nurodymu formino ir tvarkė įmonės dokumentus, juos pasiraÅ¡inėjo, tačiau dėl darbų organizavimo, darbuotojų priėmimo ir atleidimo iÅ¡ darbo, sutarčių sudarymo su užsakovais ir jų sÄ lygų sprendimus priimdavo atsakovas. Tokia situacija susiklostė dėl to, kad statybos objektai ir užsakovai buvo užsienyje, o bÅ«damas Lietuvoje atsakovas įmonei vadovauti negalėjo.

Taip pat, kaip matyti iÅ¡ atsakovo, kaip administratoriaus, pareiginės instrukcijos (baudžiamoji byla Nr. 06-1-03046-11, I t. b. l. 60), jo darbo funkcijos iÅ¡ esmės atitiko įmonės vadovo funkcijas. Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas nuo įmonės įkÅ«rimo momento atliko įmonės vadovo funkcijas, nors tik nuo 2011 m. vasario 1 d. buvo paskirtas laikinai eiti direktoriaus pareigas, o nuo 2011 m. birželio 23 d. įmonės direktoriaus pareigas (b. b. Nr. 06-1-03046-11, I t. b. l. 79).Spręsdamas dėl ieÅ¡kovės nemokumo momento, teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė nesudarinėjo ir juridinių asmenų registrui neteikė įmonės balanso (II t. b. l. 114).

Atsakovas paaiškino, kad 2010 metais įmonė sudarė sutartis su užsakovais A. S., WS Group DMBH, Sarl Provenxe Bati Concept, L. M., tačiau už atliktus darbus šios bendrovės neatsiskaitė, atliko tik dalinius mokėjimus, todėl ieškovė nebepajėgė dengti kreditorinių įsipareigojimų ir jau 2011 metų pradžioje buvo nepajėgi atsiskaityti su kreditoriais. V. S. savo paaiškinimais patvirtino, kad lėšų atsiskaityti su kreditoriais nebeužteko jau 2010 metų rugsėjo mėnesį, jai pačiai atlyginimas už šį mėnesį jau nebuvo išmokėtas.

IÅ¡ baudžiamojoje byloje esančio apžiÅ«ros protokolo (b. b. Nr. 06-1-03046-11, I t. b. l. 52-54) matyti, kad 2010 m. spalio 31 d. bendrovė lėšų sÄ skaitoje neturėjo, vėlesni duomenys pateikti nebuvo. IeÅ¡kovė paskutinį pavedimÄ VSDFV valdybai padarė 2010 m. gruodžio 10 d. ir, dengdama įsiskolinimÄ , pervedė 1 998,50 Lt (II t. b. l. 131-135). Vėlesnės banko operacijos buvo atliktos tik po bankroto bylos iÅ¡kėlimo 2012 metais. IÅ¡ byloje esančios pradelstų įsiskolinimų lentelės matyti (II t. b. l. 25-28), kad ieÅ¡kovė nebeturėjo lėšų atsiskaityti su darbuotojais jau nuo 2010 metų rugsėjo mėnesio.

Å iÄ aplinkybę patvirtina ir 2011 m. lapkričio 21 d. Kelmės rajono apylinkės teismo sprendimas, kuriame nurodyta, kad kai kurie darbuotojai, priimti į darbÄ 2010 m. spalio mėnesį, iÅ¡ ieÅ¡kovės negavo jokio darbo užmokesčio (I t. b. l. 7-11). Atsakovas teismui nepateikė jokių įrodymų, kokio dydžio užsakovų debitoriniai įsiskolinimai ieÅ¡kovei buvo 2011 m. sausio 1 d., turimas rangos sutartis su užsakovais atsakovas pateikė tik bylos nagrinėjimo metu (I t. b. l. 47-49, II t. b. l. 72-77, 80-86), be to, ne visas.

IÅ¡ byloje esančios bankroto administratoriaus atskaitos (II t. b. l. 48-54) matyti, kad bankroto administratoriui nebuvo perduotos jokios sutartys tarp ieÅ¡kovės ir galimų kreditorių, dauguma jam perduotų PVM sÄ skaitų - faktÅ«rų, iÅ¡ kurių kildinami kreditoriniai reikalavimai, nebuvo pasiraÅ¡ytinai įteiktos galimiems debitoriams, nėra duomenų, kad ieÅ¡kovė tinkamai atliko bei užbaigė darbus. Be to, skolininkų kontaktais registruotu paÅ¡tu iÅ¡siųsti laiÅ¡kai grįžo neįteikti, didžiausiu įmonės debitoriumi laikomas WS Group DMBH nepripažįsta jam reiÅ¡kiamo reikalavimo dėl nekokybiÅ¡kai ieÅ¡kovės atliktų darbų.

Aplinkybė, kad šių skolų ieškovė teismo tvarka neišsiieškojo iki pat bankroto bylos iškėlimo, taip pat tai, kad ginčų sprendimui teisme su užsakovais ieškovė neturėjo lėšų, teismo vertinimu, rodo, kad ieškovė 2011 metų pradžioje neturėjo jokios galimybės atgauti nesumokėtas skolas iš užsakovų, todėl nėra pagrindo užsakovų skolas pripažinti ieškovės realiai turėtu turtu. Baudžiamojoje byloje esančiame apžiūros protokole (b. b.

Nr. 06-1-03046-11, II t. b. l. 1-2) nurodyta, kad 2011 m. gegužės 1 d. ieÅ¡kovės turtas sudarė 69 615,38 Lt, o įsipareigojimai kreditoriams 145 924,30 Lt, t. y. skolos kreditoriams 2,1 karto virÅ¡ijo bendrovės turimÄ turtÄ . Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad iÅ¡ su užsakovu Sarl ,,Provence Bati Concept“ 2011 metų gegužės mėnesį sudarytos rangos sutarties gautos lėšos bÅ«tų padengusios įmonės skolas (II t. b. l. 80-86), pažymėdamas, kad atsakovas nepateikė tai pagrindžiančių paskaičiavimų.

Ä®vertinęs aptartus įrodymus teismas darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė nuo 2011 metų pradžios buvo nemoki, ir kad jau Å¡iuo laikotarpiu atsakovui atsirado pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo.Teismas atsakovo teiginius, kad jis tikėjosi, jog įmonė taps mokia, vertino kaip deklaratyvius ir neparemtus jokiais įrodymais, o tÄ aplinkybę, jog įmonė, vadovaujama atsakovo, nors ir nuostolingai, tačiau Å«kinę komercinę veiklÄ vykdė, vertino kaip aplinkybę, nepaÅ¡alinančiÄ atsakovo atsakomybės už nesikreipimÄ Ä¯ teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Teismas sprendė, kad atsakovas yra atsakingas ir už kreditorinius įsipareigojimus, atsiradusius iki 2011 metų pradžios, kadangi įmonė iki to laiko jokio turto neturėjo, su kreditoriais galėjo atsiskaityti tik gavusi lėšas už atliktus darbus iÅ¡ užsakovų. Nors atsakovas teigė, kad jis pats asmeniÅ¡kai daug kartų kreipėsi į užsakovus, praÅ¡ydamas apmokėti už atliktus darbus, jokių tai patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė. Atsakovas nesiėmė jokių veiksmų iÅ¡taisyti darbų trÅ«kumus, jei tokie buvo, iÅ¡ieÅ¡koti skolas iÅ¡ užsakovų teisme, neiniciavo bankroto procedÅ«ros, kad įmonė, turėdama bankrutuojančios įmonės statusÄ , turėtų galimybę iÅ¡siieÅ¡koti skolas, taip pat nebuvo pakankamai atidus ir rÅ«pestingas, tinkamai neįformino sutartinių santykių, atliktų darbų, dėl ko bankroto administratorius neturėjo galimybės identifikuoti ieÅ¡kovės skolininkų ir inicijuoti bylų dėl skolų už atliktus darbus iÅ¡ieÅ¡kojimo.

Dėl aptartų atsakovo veiksmų ieÅ¡kovės įmonei buvo padaryta žala. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas A. V. praÅ¡o panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2016 m. balandžio 5 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:Teismas netinkamai vertino byloje esančias sÄ skaitas - faktÅ«ras, kurios pagrindžia, kad 2011 m. birželio – rugsėjo mėnesiais buvo gaunamos pajamos – vyko užsakovų atsiskaitymai su ieÅ¡kove, todėl klaidingai nustatė įmonės nemokumo momentÄ .

Byloje esantys įrodymai patvirtina skirtingas įmonės nemokumo atsiradimo datas, o teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovės įmonė buvo nemoki nuo 2011 metų pradžios, nepagrįsta abejonių nekeliančiais įrodymais. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad nagrinėjamu atveju nėra atsakovo, kaip įmonės vadovo, kaltės, nesivadovavo Å¡iuo klausimu suformuota teismų praktika. Atsakovas pateikė įrodymus, kad Å iaulių apygardos prokuratÅ«ra 2012 m. gegužės 10 d. nutarimu atsakovo atžvilgiu nutraukė ikiteisminį tyrimÄ nepadarius veikos, turinčios Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 219 straipsnio 1 dalies požymių.

PrieÅ¡ingai nei nurodė teismas, atsakovas, nors ir nesėkmingai, ėmėsi veiksmų, siekdamas atsiskaityti su kreditoriais. Atsakovas sudarė buhalterinės apskaitos paslaugų sutartį, kadangi įmonės buhalterija buvo tvarkoma netinkamai, sudarė naujÄ rangos sutartį, 2011 m. balandžio 1 d. sudarė sutartį su skolas iÅ¡ieÅ¡kančia bendrove, siekdamas iÅ¡ieÅ¡koti skolas iÅ¡ užsakovų, neapmokėjusių už atliktus darbus. Tai, kad atsakovui nepavyko atkurti įmonės mokumo, nepaneigia to, kad jis ėmėsi veiksmų, siekdamas atsiskaityti su kreditoriais.

Atsakovas negalėjo numatyti, kad užsakovai neatsiskaitys su ieÅ¡kove. IeÅ¡kovė tapo nemokia dėl užsakovų įsiskolinimų. Be to, įsiskolinimas kreditoriams ne dėl atsakovo kaltės padidėjo teismui priteisus darbuotojams darbo užmokestį ir delspinigius. Taigi, įmonės skolos didėjo ne dėl atsakovo pareigų nevykdymo, bet dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių.Teismas, nustatydamas žalos dydį, taip pat netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, neatsižvelgė į aktualiÄ kasacinio teismo praktikÄ , pagal kuriÄ kreditoriams padaryta žala laikytinas bendrai iÅ¡augęs įmonės skolų dydis, kurio bendrovė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė BUAB „Ambera“ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:Atsakovas nepagrįstai remiasi Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros 2012 m. gegužės 10 d. nutarimu, kadangi Å¡is procesinis sprendimas neturi prejudicinės reikÅ¡mės nagrinėjamai bylai. Be to, atsakovas, nors remiasi minėtu nutarimu įrodinėdamas savo kaltės nebuvimÄ , tačiau ginčija teismo nustatytÄ Ä¯monės nemokumo momentÄ , nors tame pačiame nutarime nurodyta, kad 2011 m. gegužės 1 d.

įmonė buvo nemoki. Atsakovas nepateikia jokių argumentų, kada, jo paties vertinimu, ieÅ¡kovės įmonė tapo nemokia.Atsakovas nepateikė įrodymų, kokių veiksmų jis ėmėsi įmonės mokumui atkurti. IeÅ¡kovės vertinimu, atsakovas nesiėmė veiksmų užkirsti keliÄ Ä¯monės finansinės padėties blogėjimui, o tai prieÅ¡tarauja jo ir ieÅ¡kovės fiduciarinių santykių esmei.Pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, dėl kurio įmonei gali atsirasti žalos.

IeÅ¡kovės vertinimu, atsakovo, žinančio apie sunkiÄ Ä¯monės finansinę padėtį, veiksmai neatitiko protingos verslo rizikos. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo V. S. praÅ¡o bylÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra. Nurodo, kad įmonės finansinė padėtis buvo sunki nuo 2010 spalio mėn., skolos augo. Kas vyko įmonėje po jos pasitraukimo iÅ¡ pareigų 2011 m. sausio mėn., paaiÅ¡kinti negali, taip pat nežino, ar sunki įmonės finansinė padėtis nulemta atsakovo tyčios, ar nesugebėjimo vadovauti.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Kolegija nenustatė absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl byla nagrinėjama pagal apeliaciniame skunde ir atsiliepimuose į jį Å¡alių nurodytus argumentus. Byloje nagrinėjamas juridinio asmens vadovo civilinės atsakomybės, kylančios pažeidus pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, klausimas.

Apeliantas, nesutikdamas su ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad byloje nenustatytos jo civilinės atsakomybės sÄ lygos – neteisėti veiksmai ir priežastinis ryÅ¡ys tarp Å¡ių veiksmų ir atsiradusios žalos, netinkamai nustatytas ieÅ¡kovės įmonės nemokumo atsiradimo momentas, taip pat netinkamai įvertintas atsiradusios žalos dydis. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose, yra nurodęs, kad įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo kyla, kai įmonė pagal Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus yra nemoki.

Pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymÄ Ä¯monės vadovui kyla atsakomybė. Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieÅ¡tarauja geriems verslo standartams. Laiku nesikreipdamas į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonės vadovas prisiima rizikÄ dėl pareigos padengti žalÄ , kuriÄ kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, atsiradimo.

Administracijos vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę bÅ«klę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad priežastys, dėl kurių įmonė tapo nemoki, nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos sprendžiant dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės už pareigos inicijuoti bankroto bylÄ pažeidimÄ ; nepriklausomai nuo įmonės nemokumo priežasčių, kurios gali bÅ«ti tiek objektyvios, tiek subjektyvios, įstatyme įtvirtinta įmonės administracijos vadovo pareiga inicijuoti bankroto bylÄ iÅ¡lieka, o Å¡ios pareigos pažeidimas gali lemti jÄ pažeidusio asmens civilinę atsakomybę; pareiga inicijuoti bankroto bylÄ , esant įstatyme įtvirtintiems pagrindams, tenka įmonės administracijos vadovui, Ä®BÄ® apibrėžiama Å¡ios pareigos įgyvendinimo tvarka, todėl teisės aktuose nereglamentuoti įmonės administracijos vadovo veiksmai neeliminuoja nei pareigos inicijuoti bankroto bylÄ , nei civilinės atsakomybės už Å¡ios pareigos nevykdymÄ ; vien ta aplinkybė, jog įmonė, nors ir nuostolingÄ , tačiau Å«kinę komercinę veiklÄ vykdė, negali paÅ¡alinti įmonės vadovo atsakomybės už nesikreipimÄ Ä¯ teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014).

Atsižvelgdama į nurodytus kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ , nepagrįstai neįvertino atsakovo veiksmų, siekiant iÅ¡saugoti įmonę ir atsiskaityti su kreditoriais. Taip pat teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingais pripažįstami apelianto argumentai, kad Å iaulių apygardos prokuratÅ«ra 2012 m. gegužės 10 d. nutarimu atsakovo atžvilgiu nutraukė ikiteisminį tyrimÄ , kadangi nagrinėjamoje byloje sprendžiama ne dėl apelianto atsakomybės už nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ , o už žalÄ , padarytÄ laiku nesikreipus dėl bankroto bylos ieÅ¡kovei iÅ¡kėlimo.

Sprendžiant, ar įmonės vadovas pažeidė teisinę pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl vadovaujamos įmonės bankroto bylos iÅ¡kėlimo, yra svarbu nustatyti Å¡ios pareigos atsiradimo, t.y. įmonės nemokumo, momentÄ . Ä®monės nemokumas Ä®BÄ® apibrėžiamas kaip įmonės bÅ«sena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iÅ¡ anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės (Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalis).

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ , sprendė, kad ieÅ¡kovės įmonė buvo nemoki 2011 m. pradžioje. Apeliantas, nesutikdamas su Å¡ia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, nurodo iÅ¡ esmės vienintelį argumentÄ â€“ kad ieÅ¡kovės įrodinėtas, teismo nustatytas ir Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimÄ nurodytas įmonės nemokumo momentas skiriasi. Kolegijos vertinimu, Å¡i aplinkybė pati savaime negali bÅ«ti pripažinta argumentu, paneigiančiu pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų pagrįstumÄ , kadangi ginčijamame sprendime aiÅ¡kiai nurodyta, kodėl teismas nesivadovauja ieÅ¡kovės teiginiais, jog ieÅ¡kovės įmonė buvo nemoki nuo pat įsisteigimo momento (vertinti naujai įsteigtos bendrovės, turinčios užsakymų, turtinę padėtį pagal formalų nemokumo kriterijų neatitiktų ekonominės logikos), be to, Å¡i teismo iÅ¡vada apeliantui yra palanki (CPK 313 straipsnis).

Vertinant Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ turinį matyti, kad jame vadovaujamasi 2012 m. gegužės 4 d. atliktos ieÅ¡kovės dokumentų apžiÅ«ros, kurios tikslu buvo nustatyti, ar ieÅ¡kovės bendrovė buvo nemoki laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės 2 d. iki 2011 m. gegužės 12 d., duomenimis. Å ia apžiÅ«ra nesiekta atsakyti į klausimÄ , kada konkrečiai įmonė pasiekė nemokumo bÅ«senÄ , todėl nutarimo iÅ¡vada, kad 2011 m. gegužės 1 d. ieÅ¡kovės bendrovė jau buvo nemoki, nelaikytina nustatančia nemokumo atsiradimo momentÄ ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų nepaneigia.

Ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo iÅ¡vada dėl ieÅ¡kovės bendrovės nemokumo padaryta įvertinus byloje surinktų įrodymų visetÄ : paties atsakovo paaiÅ¡kinimus, kad bendrovė jau 2011 m. nebuvo pajėgi atsiskaityti su kreditoriais; tai, kad paskutinis pavedimas VSDF valdybai buvo padarytas 2010 m. gruodžio 10 d., o po Å¡ios datos atsiskaitymai per įmonės banko sÄ skaitÄ nebebuvo vykdomi; tai, kad 2011 m. pradžioje bendrovė jokio turto neturėjo, taip pat neturėjo apyvartinių lėšų tęsti veiklÄ .

Pažymėtina, kad apeliantas apeliaciniu skundu neginčija Å¡ių pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių. Pagal ieÅ¡kovės apeliacinės instancijos teismui papildomai pateiktus duomenis, didžioji dalis ieÅ¡kovės bankroto byloje patvirtintų ir nepadengtų kreditorinių reikalavimų (daugiau nei 41 000 EUR sumai) atsirado iki 2011 m. sausio 1 d. Ä®vertinus nurodytas aplinkybes, apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad ieÅ¡kovės bendrovė 2011 m. gegužės – birželio mėn. vykdė veiklÄ ir atsiskaitymus (apeliantas apeliaciniame skunde nurodo mokėjimus 73 130,30 Lt (21 180 EUR) sumai) nėra pakankami paneigti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad 2011 m. pradžioje ieÅ¡kovo bendrovė atitiko nemokumo sÄ vokÄ Ä®BÄ® prasme, t.y. pradelsti įmonės įsipareigojimai virÅ¡ijo pusę jos balansinio turto vertės. Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ , teisingai įvertino atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygÄ â€“ neteisėtus veiksmus (nesikreipimÄ Ä¯ teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ieÅ¡kovės įmonei 2011 m. sausio mėn. pasiekus nemokumo bÅ«senÄ ), ir pagrįstai sprendė, kad atsakovas privalo atlyginti dėl Å¡ių neteisėtų veiksmų ieÅ¡kovei atsiradusiÄ Å¾alÄ .

Tačiau kolegija sutinka su apelianto teiginiais, kad visiÅ¡kai tenkindamas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos ir nepagrįstai žalos dydį siejo su visais ieÅ¡kovės bankroto byloje patvirtintais kreditoriniais reikalavimais, nepaisydamas, to, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 9 d. nutartimi, kuria Å¡i byla buvo grÄ Å¾inta iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, buvo atkreiptas dėmesys į tai, jog įmonės vadovas atsako tik už žalos padidėjimÄ , kuris atsirado dėl jo neteisėto delsimo kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, o ne už visus nepatenkintus kreditorių reikalavimus įmonės bankroto byloje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014).

Nustačius, kad pareiga kreiptis dėl bankroto bylos ieÅ¡kovės įmonei iÅ¡kėlimo atsakovui atsirado 2011 m. sausio 1 d. (ieÅ¡kovė Å¡ios pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados neginčija), konstatuotina, kad atsakovas gali bÅ«ti pripažintas atsakingu tik už kreditorinių reikalavimų padidėjimÄ per laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki bankroto bylos ieÅ¡kovei iÅ¡kėlimo. Vykdydama Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartį, ieÅ¡kovė pateikė apeliacinės instancijos teismui duomenis apie ieÅ¡kovės kreditorių kreditorinių reikalavimų atsiradimo momentÄ , iÅ¡ kurių matyti, kad laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2012 m. balandžio 30 d. atsirado nauji kreditorių reikalavimai 40 482,14 EUR sumai.

Å ie reikalavimai ieÅ¡kovės bankroto procese nebus patenkinti, kadangi ieÅ¡kovės įmonė neturi jokio turto. Kiti ieÅ¡kovės bankroto byloje patvirtinti kreditorių reikalavimai atsirado iki 2011 m. sausio 1 d., t.y. dar iki atsakovui atsirado pareiga kreiptis dėl bankroto bylos ieÅ¡kovei iÅ¡kėlimo, todėl tarp Å¡ioje byloje įrodinėtų atsakovo neteisėtų veiksmų (pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo netinkamo vykdymo) ir nurodytų kreditorinių reikalavimų atsiradimo nėra priežastinio ryÅ¡io.

Taigi, bÅ«tent 40 482,14 EUR suma pripažintina žala, padaryta atsakovui laiku nesikreipus dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Kadangi pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteisė 62 995,32 EUR žalos atlyginimo, ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, sumažinant iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteistÄ Å¾alos atlyginimo sumÄ iki 40 482,14 EUR. Pakeitus ginčijamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , atitinkamai pakeičiamas ir juo nustatytas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas, iÅ¡ atsakovo valstybės naudai priteistÄ Å¾yminio mokesčio sumÄ sumažinant iki 1 098 EUR, paÅ¡to iÅ¡laidas valstybei – iki 11,29 EUR (CPK 93 straipsnio 5 dalis).Kreipdamasis į apeliacinės instancijos teismÄ , atsakovas sumokėjo 150 EUR žyminio mokesčio, nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo buvo atleistas Å iaulių apygardos teismo 2016 m. gegužės 23 d. nutartimi.

Kadangi atsakovo apeliacinis skundas tenkintas tik iÅ¡ dalies, atsakovo bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui nepriteisiamos. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a: Å iaulių apygardos teismo 2016 m. balandžio 5 d. sprendimÄ pakeisti.Priteisti ieÅ¡kovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Ambera‘‘ iÅ¡ atsakovo A. V. 40 482,14 EUR (keturiasdeÅ¡imt tÅ«kstančių keturis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt du eurus 14 ct ) žalos atlyginimo.Priteisti iÅ¡ atsakovo A.

V. 1 098 EUR (tūkstantį devyniasdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio ir 11,29 EUR (vienuolika eurų 29 ct) pašto išlaidų valstybei. Teisėjai                                                                                                        Goda Ambrasaitė - Balynienė                                                                                                                      Rasa Gudžiūnienė                                                                                                                                                                                                                 Antanas Rudzinskas