fcd120a8-36a9-451b-b5e4-e76a932041f7 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. eI3-592-541/2022 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00892-2021-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 14.4.5; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. spalio 4 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Dianos Butrimienės, ArÅ«no Kaminsko ir Jolantos Vėgelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiÅ¡kėjos atstovei advokatei Daliai StakvilevičiÅ«tei, atsakovo atstovui Remigijui Ramanauskui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu bÅ«du iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „Sodžiaus rytas“ skundÄ atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo. Teisėjų kolegija nustatė: PareiÅ¡kėja uždaroji akcinė bendrovė „Sodžiaus rytas“ (toliau – ir Bendrovė) su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama:

1) panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. vasario 25 d. sprendimo Nr. AS-76 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas) dalį, kuria pareiškėjai patvirtintas 260 353 Eur mokestis už valstybinius gamtos išteklius (požeminį vandenį) padidintu tarifu;

2) teismui nusprendus, kad buvo pagrindas pareiÅ¡kėjai taikyti sankcijÄ , praÅ¡o sumažinti pareiÅ¡kėjai priskaičiuotÄ mokestį už valstybinius gamtos iÅ¡teklius (požeminį vandenį) taikant 1,5 koeficientÄ . Skunde dėl administracinio akto panaikinimo, remiasi Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius įstatymo (toliau – ir MUVGIÄ®) 6 straipsnio 2 dalimi ir nurodo, kad pareiÅ¡kėja pateikė mokesčio už naudingÄ sias iÅ¡kasenas, vandenį ir statybinį gruntÄ deklaracijas (formas KIT708, (toliau – Deklaracijos) mokesčių administratoriui, nors ir pavėluotai:

Deklaracijos už 2017–2018 metus buvo pateiktos 2020 m. birželio 26 d., už 2019 metus – 2020 m. gegužės 6 d. Pabrėžia, kad Deklaracijose Bendrovė deklaravo teisingÄ iÅ¡gautÄ vandens kiekį už 2017–2019 metus (IÅ¡ viso 242 tÅ«kst. m3 požeminio vandens), tik apskaičiuodama mokestį už valstybinius gamtos iÅ¡teklius Å¡iam kiekiui pritaikė ne tÄ mokesčio už požeminį vandenį tarifÄ â€“ 0,03 Eur/m3 vietoje 0,10 Eur/m3. PaaiÅ¡kina, kad nagrinėjamu atveju, tarp Å¡alių nėra ginčo, kad pareiÅ¡kėja 2017–2019 metais iÅ¡gavo iÅ¡ viso 242 tÅ«kst. m3 požeminio vandens ir bÅ«tent tokį požeminio vandens kiekį nurodė Deklaracijose už 2017–2019 metus.

Taigi, pareiÅ¡kėja teisingai deklaravo gamtos iÅ¡teklius – požeminį vandenį ir jų iÅ¡gautÄ kiekį ir suklydo tik pasirinkdamas požeminiam vandeniui taikytinÄ tarifÄ , tačiau mano, kad klaidingo mokesčio tarifo pritaikymas nesudaro pagrindo taikyti MUVGIÄ® 6 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ koeficientÄ 10, nes to nenumato minėta teisės norma. Pažymi, kad pareiÅ¡kėja nesutinka su tuo, kad Departamentas mokestį padidintu tarifu Bendrovei apskaičiavo dėl pavėluotai iÅ¡siimto leidimo, nes raÅ¡ytinėse pastabose, kurias pareiÅ¡kėja pateikė Departamentui 2021 m. sausio 27 d. (toliau – RaÅ¡ytinės pastabos), buvo paaiÅ¡kinta, kad pareiÅ¡kėja tam pačiam gręžiniui buvo iÅ¡siėmusi leidimÄ dar 2006 m. kovo 8 d., tačiau, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio rajono aplinkos apsaugos departamento darbuotojų rekomendacija, kreipėsi dėl Å¡io leidimo panaikinimo, kadangi Bendrovė užsiima žemės Å«kio veikla ir iÅ¡naudodavo mažiau nei 100 m3 vandens per parÄ .

Skunde nurodo ir tai, kad iÅ¡ spaudos sužinojusi apie dar kartÄ pasikeitusį teisinį reguliavimÄ , 2019 m. gegužės 9 d. pareiÅ¡kėja iÅ¡siėmė naujÄ leidimÄ tam pačiam gręžiniui. Mano, kad tai rodo, kad pareiÅ¡kėja veikė sÄ Å¾iningai, neturėjo tikslo iÅ¡vengti prievolės iÅ¡siimti leidimÄ gręžinio naudojimui ir Å¡iÄ prievolę faktiÅ¡kai įvykdė savo iniciatyva dar iki mokestinio patikrinimo. Pažymi, kad padidinto tarifo taikymas pareiÅ¡kėjai prieÅ¡tarauja MUVGIÄ® tikslams bei teisingumo ir protingumo kriterijams, teigia, kad net jeigu teismas nuspręstų, kad nagrinėjamu atveju formaliai buvo teisinis pagrindas taikyti padidintÄ tarifÄ dėl klaidingo tarifo pritaikymo ir/ ar pavėluotai iÅ¡siimto pakartotinio leidimo naudoti žemės gelmių iÅ¡teklius (iÅ¡skyrus angliavandenilius) ir ertmes, vis tiek Sprendimu Bendrovei pritaikyta sankcija neatitinka MUVGIÄ® tikslų bei teisingumo ir protingumo principų ir yra neproporcinga atsižvelgiant į Bendrovės ekonominę padėtį.

PaaiÅ¡kina, kad pareiÅ¡kėja veikė sÄ Å¾iningai, dar kartÄ iÅ¡siėmė reikiamÄ leidimÄ iki mokestinio patikrinimo, vos tik sužinojusi apie tokiÄ prievolę bei pareiÅ¡kėja deklaravo teisingÄ iÅ¡gautÄ požeminio vandens kiekį. Nurodo ir tai, kad pareiÅ¡kėja pasirinko klaidingÄ mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius tarifÄ dėl žmogiÅ¡kosios klaidos. Pabrėžia, kad pareiÅ¡kėjos komerciniais tikslais naudojamas vanduo turi bÅ«ti apmokestinamas pagal kitam požeminiam vandeniui taikytinÄ tarifÄ , pareiÅ¡kėjai nebuvo žinoma, kadangi tai yra nespecifikuota vandens rÅ«Å¡is.

Priduria, kad pareiÅ¡kėjai taip pat nėra žinomas teisės aktas, kuriame bÅ«tų detalizuota, kad bÅ«tent Å¡is tarifas turi bÅ«ti taikomas tais atvejais, kai požeminis vanduo naudojamas žemės Å«kio veikloje. Pažymi, kad pareiÅ¡kėjos veikla apima daržovių auginimÄ ir jų realizavimÄ , taigi, Bendrovės vertinimu, požeminio vandens namų Å«kio reikmėms rÅ«Å¡is buvo artimesnė pareiÅ¡kėjos įmonės situacijai, todėl ir pasirinko jai taikytinÄ tarifÄ . Mano, kad Å¡i aplinkybė rodo, kad pareiÅ¡kėja klaidingÄ mokesčio tarifÄ pasirinko dėl žmogiÅ¡kosios klaidos, siekiant parinkti tiksliausiai pareiÅ¡kėjos situacijÄ atitinkančiÄ vandens rūšį ir jai atitinkamai taikytinÄ mokesčio tarifÄ , neturint tikslo slėpti iÅ¡gautus valstybinius gamtos iÅ¡teklius, iÅ¡vengti mokesčių ir/ ar nevykdyti kitų prievolių valstybei.

PaaiÅ¡kina, kad pareiÅ¡kėjai yra žinoma, kad Departamentas neturi teisinių įgaliojimų keisti nustatytÄ padidinto tarifo dydį, tačiau mano, kad atsakovas taip pat neturi įgaliojimų plečiamai aiÅ¡kinti MUVGIÄ® 6 straipsnio 2 dalies ir 2 priedo taisyklių turinį, ypatingai kai 2 priede pateikti tarifai yra klaidinantys ir pagal galiojantį teisinį reguliavimÄ nėra galimybės pakeisti padidinto tarifo dydį be teismo sprendimo. Teigia, kad nagrinėjamu atveju, jeigu Departamentas bÅ«tų atsižvelgęs į situacijos esmę, t. y. kad Bendrovė deklaravo teisingÄ iÅ¡teklių kiekį ir savo iniciatyva iki kontrolės veiksmų iÅ¡siėmė pakartotinį leidimÄ , taikyti padidintÄ tarifÄ apskritai nebÅ«tų reikėję, nes tam, kaip minėta, nėra teisinio pagrindo.

Nurodo, kad pareiÅ¡kėja savo veiksmais nepadarė jokios žalos aplinkai, nes tikrintu laikotarpiu pareiÅ¡kėja vedė vandens naudojimo apskaitÄ ir teikė ataskaitas apie iÅ¡gauto požeminio vandens kiekį per AIVIKS, kuriÄ administruoja Departamentas. PaaiÅ¡kina, kad Departamentas visÄ tikrintÄ laikotarpį gavo duomenis apie pareiÅ¡kėjos iÅ¡gaunamÄ požeminį vandenį, taip pat galėjo patikrinti savo sistemose, kokį tarifÄ taiko deklaruodama mokestį už vandenį. Nepaisant to, iki mokestinio patikrinimo pradžios pareiÅ¡kėja negavo jokio priminimo, informacinio praneÅ¡imo, užklausimo ar konsultacijos iÅ¡ Departamento dėl teisingo tarifo taikymo.

Pabrėžia, kad papildomai priskaičiuota papildomai mokėtina mokesčio suma yra finansiÅ¡kai nepakeliama sankcija, nes pareiÅ¡kėjos metinės pajamos 2019 metais sudarė 1 635 193 Eur, 2020 metais – 1 070 926 Eur, atitinkamai, pelnas prieÅ¡ apmokestinimÄ 2019 metais sudarė 163 080 Eur, o 2020 metais – 117 754 Eur. Teigia, kad esant tokioms aplinkybėms, Departamento papildomai apskaičiuota mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius suma, lygi 260 353 Eur, sudaro net ketvirtadalį Bendrovės metinių pajamų ir daugiau nei dvigubai virÅ¡ija visÄ 2020 metų finansinį (pelno) rezultatÄ .

Mano, kad atsižvelgiant į dėl COVID-19 pandemijos padarinių trečdaliu kritusias pareiÅ¡kėjos pajamas ir siekiant užtikrinti veiklos tęstinumÄ , Bendrovei jau teko pasiskolinti iÅ¡ banko papildomus 200 tÅ«kstančių Eur apyvartinėms lėšoms finansuoti. PareiÅ¡kėjos įsiskolinimas kredito įstaigoms 2020 metais padidėjo beveik 5 kartus, tuo tarpu, laisvos piniginės lėšos 2020 metais sumažėjo taip pat beveik 5 kartus. Atsakovas Departamentas atsiliepime su skundo argumentais nesutinka ir teismo praÅ¡o skundo netekinti.

Atsiliepime nesutinka su pareiÅ¡kėjos argumentais, kad, jai taikant didesnį mokesčio tarifÄ , buvo plečiamai aiÅ¡kinamos MUVGIÄ® 6 straipsnio 2 dalies nuostatos. Mano, kad Departamentas minėtas teisės normas pareiÅ¡kėjui taikė tiksliai pagal Å¡ių normų turinį. PaaiÅ¡kina, kad MUVGIÄ® 1 ir 2 prieduose yra iÅ¡vardintos pagal šį įstatymÄ apmokestinamų gamtos iÅ¡teklių rÅ«Å¡ys, kiekvienai rÅ«Å¡iai nurodant atskirÄ mokesčio tarifÄ . MUVGIÄ® 6 straipsnio 2 dalis įpareigoja taikyti didesnį mokesčio tarifÄ , be kita ko, ir už nedeklaruotÄ iÅ¡gautÄ gamtos iÅ¡teklių kiekį.

Pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas 2019 metais iÅ¡gavo MUVGIÄ® 2 priede nurodytÄ gamtos iÅ¡teklių rūšį – „kitÄ â€œ (nenurodytÄ 2 priedo a ir b punktuose) požeminį vandenį, tačiau pareiÅ¡kėjo teiktose deklaracijose už 2019 metus iÅ¡gautas Å¡ios gamtos iÅ¡teklių rÅ«Å¡ies kiekis nebuvo deklaruotas, todėl Departamentas pagrįstai pritaikė didesnį mokesčio tarifÄ . Teigia, kad minėto įstatymo 6 straipsnio 2 dalis įpareigoja taikyti didesnį mokesčio tarifÄ taip pat ir tais atvejais, kai nustatoma, kad tam tikras gamtos iÅ¡teklių kiekis iÅ¡gautas be leidimo.

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad pareiÅ¡kėja 2017 ir 2018 metais iÅ¡ savo gręžinio MUVGIÄ® 2 priede nurodytÄ gamtos iÅ¡teklių rūšį – „kitÄ â€œ (nenurodytÄ 2 priedo a ir b punktuose) požeminį vandenį iÅ¡gavo neturėdama leidimo, o toks leidimas Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos buvo iÅ¡duotas tik 2019 m. gegužės 9 d. Nepritaria skundo argumentams, kuriais bandomi pateisinti pareiÅ¡kėjos veiksmai, kai kitas požeminis vanduo buvo iÅ¡gaunamas be leidimo.

Nurodo, kad Lietuvos Respublikos teisės sistemoje galioja bendrasis teisės principas, jog įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų turinio suvokimas nuo atsakomybės neatleidžia. Pažymi, jog pareiÅ¡kėja yra juridinis asmuo, vykdantis Å«kinę veiklÄ , susijusiÄ su gamtos iÅ¡teklių naudojimu, todėl jai, kaip Å«kio subjektui, taikomi aukÅ¡tesni elgesio standartai ir ji privalo domėtis vykdomai veiklai teisės aktų keliamais reikalavimais. Nagrinėjamu atveju mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiÅ¡kėja kitÄ požeminį vandenį iÅ¡gavo be leidimo ilgÄ laiko tarpÄ t. y. dvejus metus ir mano, kad toks pareiÅ¡kėjos elgesys negali bÅ«ti laikomas tinkamu ir atsakingu.

Nesutinka su skundo argumentais, kad MUVGIÄ® 2 priedo formuluotės yra neaiÅ¡kios ir kad pareiÅ¡kėja deklaravo ne tos rÅ«Å¡ies gamtos iÅ¡teklius dėl žmogiÅ¡kos klaidos. Savo teiginį argumentuoja tuo, jog pareiÅ¡kėja savo deklaracijose už 2019 metus deklaravo MUVGIÄ® 2 priedo a punkte nurodytÄ gamtos iÅ¡teklių rūšį – požeminį vandenį, vandens tiekėjo tiekiamÄ namų Å«kio reikmėms ir patalpų Å¡ildymui, tačiau Bendrovė pagal savo veiklos pobÅ«dį akivaizdžiai nėra vandens tiekėjas ir ji požeminio vandens netiekia namų Å«kio reikmėms ir patalpų Å¡ildymui, o tik požeminį vandenį naudoja savo pačios vykdomai Å«kinei komercinei veiklai, kas atitinka MUVGIÄ® 2 priedo c punkte nurodytÄ gamtos iÅ¡teklių rūšį – „kitÄ požeminį vandenį“.

Teigia, kad skundo argumentas, kad pareiÅ¡kėja nepadarė jokios žalos aplinkai, aptariamai bylai nėra reikÅ¡mingas, nes Å¡iuo atveju ginčas kyla ne iÅ¡ aplinkos apsaugos, o iÅ¡ mokesčių teisinių santykių. PaaiÅ¡kina, kad pareiÅ¡kėja padarė žalÄ valstybės biudžetui, nes numatytais terminais nedeklaravo ir nesumokėjo įstatymu nustatyto mokesčio, paskaičiuoto taikant įstatyme numatytÄ tarifÄ . Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjos atstovė palaikė skunde iÅ¡dėstytus argumentus ir skundÄ prašė tenkinti skunde nurodytais argumentas.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas palaikė atsiliepime į skundÄ iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė teismo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Teisėjų kolegija konstatuoja: Byloje kilo ginčas dėl Departamento Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. PareiÅ¡kėja reiÅ¡kia ir alternatyvų reikalavimÄ â€“ teismui nusprendus, kad buvo pagrindas pareiÅ¡kėjai taikyti sankcijÄ , praÅ¡o sumažinti pareiÅ¡kėjai priskaičiuotÄ mokestį už valstybinius gamtos iÅ¡teklius (požeminį vandenį) taikant 1,5 koeficientÄ .

Byloje nustatyta, kad Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Panevėžio apskaitos ir mokesčių kontrolės skyrius atliko Bendrovės mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius (požeminį vandenį), mokesčio už aplinkos terÅ¡imÄ pakuotės atliekomis apskaičiavimo, deklaravimo teisingumo planinį patikrinimÄ už 2017 – 2019 m. 2020 m. gruodžio 29 d. surašė Patikrinimo aktÄ Nr. PA80-129-2020 (toliau – Patikrinimo aktas). Patikrinimo metu Departamento pareigÅ«nai nustatė, kad Bendrovė turi vienÄ požeminio gėlo vandens gręžinį Nr. 21347; vykdo požeminio vandens gavybos apskaitÄ ; vandenį naudoja Å«kinės komercinės veiklos vykdymui; turi Lietuvos geologijos tarnybos 2019 m. gegužės 9 d. iÅ¡duotÄ LeidimÄ Nr. PV-19-15, taip pat nustatė, kad Bendrovė patikrinimo metu iÅ¡gavo 242 000 m3 požeminio vandens; patikrinimo laikotarpiu už 2017 m. ir už 2018 m.

Deklaracijų nepateikė, o už 2019 m. Deklaracijas pateikė pavėluotai; už 2019 m. Deklaracijose pareiÅ¡kėja pateikė klaidingus duomenis ir nedeklaravo iÅ¡gauto ir privalomo deklaruoti požeminio vandens; tikrinamuoju laikotarpiu iki 2019 m. gegužės 9 d. Leidimo neturėjo, o 2019 m. LeidimÄ iÅ¡gauti požeminį vandenį turėjo, tačiau Deklaracijų nepateikė. Patikrinimo akte už nurodytus pažeidimus paskaičiuotas mokestis didesniu tarifu, viso 260 353 Eur. Departamentas Sprendimu Patikrinimo aktÄ patvirtino pilnai ir nurodė, kad Å¡iuo sprendimu patvirtinta 260 353 Eur mokesčio suma už nedeklaruotÄ gamtos iÅ¡teklių kiekį turi bÅ«ti sumokėta ne vėliau kaip per 20 dienų nuo Å¡io sprendimo įteikimo dienos į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ .

Bendrovė nesutinka su Departamento skundžiamu sprendimu, todėl su skundu kreipėsi į teismÄ . Nagrinėjamu atveju aktualus teisinis reglamentavimas įtvirtintas Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatyme. Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos žemės gelmių iÅ¡teklius ir ertmes, iÅ¡skyrus žemės gelmių Å¡iluminę energijÄ , tradicinius ir iÅ¡sklaidytuosius angliavandenilius, gali naudoti juridiniai ir fiziniai asmenys ir Å¡ių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, gavę Lietuvos geologijos tarnybos iÅ¡duotÄ leidimÄ ir sudarę su ja iÅ¡teklių ar ertmių naudojimo sutartį.

Mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius įstatymo 1 straipsnis nustato, kad Å¡is įstatymas nustato valstybinių gamtos iÅ¡teklių, kurie pagal šį įstatymÄ yra mokesčio objektas, apmokestinimo mokesčiu už valstybinius gamtos iÅ¡teklius ir ginčų nagrinėjimo tvarkÄ . Pagal MUVGIÄ® 5 straipsnio 1 dalį, mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, iÅ¡gaunantys Å¡iuo įstatymu apmokestinamuosius valstybinius gamtos iÅ¡teklius, kuriems iÅ¡gauti reikalingas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka iÅ¡duotas leidimas.

Å io įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius tarifai nustatyti Å¡io įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose; 2 dalyje – jog už nedeklaruotÄ ar deklaruotÄ mažesnį negu iÅ¡gautas gamtos iÅ¡teklių kiekį ir (ar) be leidimo iÅ¡gautÄ gamtos iÅ¡teklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas; jis apskaičiuojamas Å¡io įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iÅ¡ koeficiento 10. Minėto įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius, iÅ¡skyrus mokestį už medžiojamųjų gyvÅ«nų iÅ¡teklius, mokestinis laikotarpis yra kalendorinis ketvirtis; 2 dalyje – jog mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius, iÅ¡skyrus mokestį už medžiojamųjų gyvÅ«nų iÅ¡teklius, mokėtojai, mokestinio laikotarpio mokesčio deklaracijoje taikydami indeksuotÄ Å¡io įstatymo 1 ar 2 prieduose nustatytÄ tarifÄ , apskaičiuoja ir moka mokestį už visÄ per tÄ mokestinį laikotarpį iÅ¡gautÄ gamtos iÅ¡teklių kiekį.

Įstatymo 7 straipsnio 4 dalis nustato, kad mokesčio mokėtojai, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, privalo užpildyti mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracijas ir jas pateikti tai teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios veiklos teritorijoje jie yra arba privalo būti įregistruoti mokesčio mokėtojais, ir sumokėti mokestį už valstybinius gamtos išteklius iki antro kalendorinio mėnesio, einančio po mokestinio laikotarpio, už kurį mokestis mokamas, 15 dienos. MUVGIĮ 8 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Aplinkos ministerija ar jos įgaliotos institucijos kontroliuoja, ar teisingai apskaičiuojamas ir deklaruojamas mokestis už valstybinius gamtos išteklius.

Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos pagal kompetencijÄ mokestinio patikrinimo rezultatus įformina bei juos patvirtina Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka (8 straipsnio 3 dalis). Taigi, be leidimo iÅ¡gautas gamtos iÅ¡teklių kiekis, taip pat laiku nedeklaruotas ar deklaruotas mažesnis nei iÅ¡gautas gamtos iÅ¡teklių kiekis yra pagrindas taikyti MUVGIÄ® 6 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ didesnį mokesčio tarifÄ . Taip pat pažymėtina, kad tvirtinant patikrinimo rezultatus, Å¡iuo atveju atsakovui nesuteikta teisė taikyti kitokius mokesčių tarifus nei tuos, kurie nustatyti MUVGIÄ® 6 straipsnio 2 dalyje.

Minėtoje normoje eksplicitiÅ¡kai iÅ¡reikÅ¡ta, jog už nedeklaruotÄ ar deklaruotÄ mažesnį negu iÅ¡gautas gamtos iÅ¡teklių kiekį ir (ar) be leidimo iÅ¡gautÄ gamtos iÅ¡teklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas yra apskaičiuojamas MUVGIÄ® 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iÅ¡ koeficiento 10, todėl pareiÅ¡kėjos skundo argumentas, jog Departamentas nagrinėjamu atveju MUVGIÄ® 6 straipsnio 2 dalį taikė plečiamai, yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiÅ¡kėja nebuvo gavusi Lietuvos geologijos tarnybos iÅ¡duoto leidimo patikrinimo laikotarpiu iki 2019 m. gegužės 9 d. bei nėra ginčo, kad tuo metu pareiÅ¡kėja Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaravo iÅ¡gautÄ vandens kiekį, tačiau taikė mažesnį koeficientÄ , nei turėjo taikyti.

PareiÅ¡kėja naudojo mokesčiu apmokestinamus valstybinius gamtos iÅ¡teklius, todėl yra Å¡io mokesčio mokėtojas, tad turėjo pareigÄ nustatyta tvarka jį mokėti. Taigi, konstatuotina, kad pareiÅ¡kėja turėjo prievolę pasibaigus kiekvienam kalendoriniam ketvirčiui tinkamai užpildyti mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius deklaracijas ir jas pateikti mokesčių administratoriui bei sumokėti tinkamÄ mokestį už valstybinius gamtos iÅ¡teklius iki antro kalendorinio mėnesio, einančio po mokestinio laikotarpio, už kurį mokestis mokamas, 15 dienos, o už nedeklaruotÄ ar deklaruotÄ mažesnį negu iÅ¡gautas gamtos iÅ¡teklių kiekį ir (ar) be leidimo iÅ¡gautÄ gamtos iÅ¡teklių kiekį, mokėtojui taikomas 10 kartų didesnis mokesčio tarifas.

Patikrinimo akte nustatyta, kad Bendrovė tikrinamÄ laikotarpį, t. y. 2017–2018 m. deklaravo iÅ¡gautÄ ir privalomÄ deklaruoti požeminį vandenį, o 2019 m. deklaracijas pateikė pavėluotai t. y. 2020 m. birželio 26 d, tačiau taikant mažesnį koeficientÄ 0,03 Eur, o ne 0.10 Eur. Taip pat nustatyta, kad mokesčių mokėtoja vykdė gamtos iÅ¡teklių gavybÄ 2017 ir 2018 m. neturint Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos iÅ¡duoto Leidimo naudoti žemės gelmių iÅ¡teklius, todėl konstatuotina, kad Bendrovė padarė MUVGIÄ® 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ pažeidimÄ .

Teismas pažymi, kad, Bendrovė padarytÄ pažeidimÄ motyvuoja tuo, kad pareiÅ¡kėja teisingai deklaravo gamtos iÅ¡teklius – požeminį vandenį ir jų iÅ¡gautÄ kiekį ir suklydo tik pasirinkdamas požeminiam vandeniui taikytinÄ tarifÄ , tačiau mano, kad klaidingo mokesčio tarifo pritaikymas nesudaro pagrindo taikyti MUVGIÄ® 6 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ koeficientÄ 10, taip pat teigė, kad RaÅ¡ytinėse pastabose paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėja tam pačiam gręžiniui buvo iÅ¡siėmusi leidimÄ dar 2006 m. kovo 8 d., tačiau, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio rajono aplinkos apsaugos departamento darbuotojų rekomendacija, kreipėsi dėl Å¡io leidimo panaikinimo, kadangi Bendrovė užsiima žemės Å«kio veikla ir iÅ¡naudodavo mažiau nei 100 m3 vandens per parÄ , tačiau sužinojusi apie pasikeitusį teisinį reglamentavimÄ 2019 m. gegužės 9 d. vėl kreipėsi į atsakingÄ institucijÄ dėl leidimo gavimo, o klaidingÄ mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius tarifÄ pasirinko dėl žmogiÅ¡kosios klaidos: nežinojo, kad pareiÅ¡kėjos komerciniais tikslais naudojamas vanduo turi bÅ«ti apmokestinamas pagal kitam požeminiam vandeniui taikytinÄ tarifÄ , kadangi tai yra nespecifikuota vandens rÅ«Å¡is.

Skunde argumentavo, kad pareiÅ¡kėjai taip pat nėra žinomas teisės aktas, kuriame bÅ«tų detalizuota, kad bÅ«tent 0.10 Eur tarifas turi bÅ«ti taikomas tais atvejais, kai požeminis vanduo naudojamas žemės Å«kio veikloje. Pažymi, kad pareiÅ¡kėjos veikla apima daržovių auginimÄ ir jų realizavimÄ , taigi, Bendrovės vertinimu, požeminio vandens namų Å«kio reikmėms rÅ«Å¡is buvo artimesnė pareiÅ¡kėjos įmonės situacijai, todėl ir pasirinko jai taikytinÄ tarifÄ . Teisėjų kolegija pabrėžia, kad pareiÅ¡kėja yra juridinis asmuo, todėl turi pareigÄ vykdyti Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus, atitinkamai numatyti bei prisiimti rizikas, jei įstatymų nesilaikys.

Ä®statymai mokesčio mokėtojui, nustato pareigÄ bÅ«ti atidžiam, rÅ«pintis ir užtikrinti tinkamÄ mokesčio apskaičiavimÄ , sumokėjimÄ ir deklaracijų teikimÄ , privalomų leidimų turėjimÄ . Pažymėtina, jog pareiÅ¡kėja privalėjo organizuoti darbÄ taip, kad prievolės valstybei bÅ«tų įvykdytos tinkamai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnyje įtvirtinta nuostata, jog „įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės“, kuri reiÅ¡kia, kad tai, jog pareiÅ¡kėja nežinojo apie leidimo iÅ¡gauti požeminį vandenį privalomumÄ bei privalomÄ deklaravimÄ laiku ir naudojant tinkamÄ koeficientÄ , nepanaikina pareiÅ¡kėjai administracinės atsakomybės už Å¡ių pažeidimų padarymÄ .

Taigi, pareiÅ¡kėjos argumentas dėl nežinojimo apie teisės aktuose nustatytus reikalavimus taikomus jos veiklai, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra reikÅ¡mingas. Be to, pabrėžtina, jog sutiktina su atsakovo atsiliepimo į skundÄ argumentu, kad Bendrovė pagal savo veiklos pobÅ«dį akivaizdžiai nėra vandens tiekėjas ir ji požeminio vandens netiekia namų Å«kio reikmėms ir patalpų Å¡ildymui, o požeminį vandenį naudoja savo pačios vykdomai Å«kinei komercinei veiklai. PareiÅ¡kėja teigia, kad Sprendimu jai pritaikyta ekonominio poveikio priemonė – 10 kartų didesnis mokesčio tarifas, yra neproporcinga, nes Bendrovės padaryti teisės aktų pažeidimai buvo sÄ lygoti žmogiÅ¡kosios klaidos, teigia, kad pareiÅ¡kėjos padarytas pažeidimas savo pobÅ«džiu nėra tiek pavojingas, kad reikėtų taikyti maksimaliÄ Ä¯statyme numatytÄ sankcijÄ .

Teismas akcentuoja, kad už MUVGIÄ® 7 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymÄ yra taikomas didesnis mokesčio tarifas, t. y. jis apskaičiuojamas atitinkamÄ tarifÄ dauginant iÅ¡ koeficiento 10 (MUVGIÄ® 6 straipsnio 2 dalis). Taigi, toks padidintas mokesčio tarifas yra nustatytas įstatymo, tad jo taikymas pats savaime negali bÅ«ti laikomas neteisingu. Pažymėtina ir tai, kad atsakovui tvirtinant patikrinimo rezultatus jam MUVGIÄ® nesuteikta teisė taikyti kitokius mokesčių tarifus nei tuos, kurie nustatyti minėto įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje.

PareiÅ¡kėjos argumentas, kad ji nepadarė jokios žalos aplinkai, aptariamai bylai nėra reikÅ¡mingas, nes Å¡iuo atveju ginčas kyla ne iÅ¡ aplinkos apsaugos, o iÅ¡ mokesčių teisinių santykių, taigi, konstatuotina, jog Bendrovė padarė žalÄ valstybės biudžetui, nes numatytais terminais nedeklaravo ir nesumokėjo įstatymu nustatyto mokesčio, paskaičiuoto taikant įstatyme numatytÄ tarifÄ . Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečiÄ sankcijÄ pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas.

Teismas, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobÅ«dį, jo mastÄ , atsakomybę lengvinančias bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija asmeniui neturi bÅ«ti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimas, 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimas).

Teisėjų kolegijos vertinimu, visų pirma pažymėtina, kad pareiÅ¡kėja visÄ tikrinamÄ laikotarpį (2017-2019 m.) neteisingai deklaravo iÅ¡gautÄ ir privalomÄ deklaruoti požeminį vandenį bei jį iÅ¡gavo 2017 m. bei 2018 m. neturint Leidimo ir tai nebuvo pareiÅ¡kėjos vienkartinis veiksmas: Patikrinimo akte matoma, jog viso patikrinimo laikotarpiu iÅ¡gautas požeminio vandens kiekis deklaruojamas taikant mažesnį nei turi bÅ«ti taikomas koeficientas, motyvuojant, jog pareiÅ¡kėja nežinojo apie privalomojo iÅ¡gauti požeminio vandens kiekio koeficientÄ , tačiau kaip jau teisėjų kolegijos iÅ¡aiÅ¡kinta, kaip juridinis asmuo, besiverčiantis Å«kine komercine veikla, turėjo domėtis aktualiu teisiniu reglamentavimu, bÅ«ti pakankamai apdairus, todėl Å¡ie Bendrovės argumentai yra subjektyvaus pobÅ«džio ir negali bÅ«ti priskiriami prie tam tikrų iÅ¡imtinių aplinkybių, leidžiančių sumažinti priskaičiuotÄ padidintÄ mokestį.

VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 368 straipsnio 6 dalis nustato, kad skundÄ nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto pažeidimo pobÅ«dį, mastÄ , atsakomybę lengvinančias ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, dėl kurių tam tikra poveikio priemonė Å«kio subjektui bÅ«tų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę skirti Å¡velnesnę poveikio priemonę, negu numatyta įstatyme, arba jos neskirti. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl pareiÅ¡kėjai taikytinos mokesčio sumos, svarbu atsižvelgti, be kita ko, į padaryto pažeidimo pobÅ«dį ir jį lėmusias aplinkybes, į pareiÅ¡kėjos finansinę situacijÄ , jos galimybę sumokėti finansinę sankcijÄ ir galimas to pasekmes.

Teismas pažymi, jog atveju vertinant taikytino didesnio mokesčio tarifo dydį ir jo proporcingumÄ padarytam pažeidimui svarbi ir pareiÅ¡kėjos turtinė padėtis. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjos metinės pajamos 2019 metais sudarė 1 635 193 Eur, 2020 metais – 1 070 926 Eur. Atitinkamai, pareiÅ¡kėjos pelnas prieÅ¡ apmokestinimÄ 2019 metais sudarė 163 080 Eur, o 2020 metais – 117 754 Eur (beveik trečdaliu mažesnis nei 2019 metais). Esant tokioms aplinkybėms, Departamento papildomai apskaičiuota mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius suma, lygi 260 353 Eur, sudaro net ketvirtadalį pareiÅ¡kėjos metinių pajamų ir daugiau nei dvigubai virÅ¡ija visÄ pareiÅ¡kėjos 2020 metų finansinį (pelno) rezultatÄ .

Teismas pažymi, jog iÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog pareiÅ¡kėjos turtinė padėtis yra sunki, todėl laikytina, kad paskirta ekonominė sankcija jos finansinei padėčiai yra reikÅ¡minga. Nurodytos aplinkybės yra reikÅ¡mingos sprendžiant dėl pareiÅ¡kėjai apskaičiuoto mokesčio 10 kartų padidintu tarifu, kuris savo esme prilygsta sankcijai, sumažinimo. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju MVGIÄ® numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti yra neproporcingos pareiÅ¡kėjos padarytam pažeidimui, todėl, vadovaudamasis LVAT praktika, suformuota analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad yra pagrindas spręsti dėl apskaičiuoto mokesčio sumos sumažinimo (LVAT 2018 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1130-556/2018, 2016 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2166-575/2016 ir kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tokiose situacijose ekonominės sankcijos sumažinimas, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobÅ«dį, jo mastÄ , atsakomybę lengvinančias bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, atitinka teisingumo, protingumo kriterijus (žr., pvz., LVAT 2016 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2166-575/2016, 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3525-575/2016, 2018 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1130-556/2018).

Teismas, nagrinėjamu atveju įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, atsižvelgęs į taikomÄ teisinį reglamentavimÄ bei teisminę praktikÄ , vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, sprendžia, jog Sprendimu patvirtintas 260 353 Eur mokestis didesniu tarifu yra pernelyg griežta sankcija, o padarytam pažeidimui atlyginti bei MVGIÄ® numatytoms ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti pakanka mokestį padidinti 2 kartus. Todėl pareiÅ¡kėjai ginčijamu 2021 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. AS-76 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ apskaičiuotas 260 353 Eur mokestis didesniu tarifu mažinamas iki 52 070,6 Eur (26035,3 x 2).

Dėl iÅ¡dėstytų aplinkybių Departamento 2021 m. vasario 25 d. sprendimo Nr. AS-76 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ dalis, kuria pareiÅ¡kėjai patvirtintas mokestis padidintu tarifu nustatytas 260 353 Eur, keistinas, mokestį sumažinant iki 52 070,6 Eur. Teismui nusprendus keisti SprendimÄ ir sumažinus mokesčio sumÄ nuo 260 353 Eur iki 52 070,6 Eur konstatuotina, jog pareiÅ¡kėjos skundas tenkinamas iÅ¡ dalies (ABTÄ® 88 straipsnio 2 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 ir 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „Sodžiaus rytas“ skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. AS-76 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ patvirtintÄ 260 353 Eur didesnį mokesčio tarifÄ sumažinant jį iki 52 070,6 Eur (penkiasdeÅ¡imt dviejų tÅ«kstančių septyniasdeÅ¡imt eurų 60 ct). KitÄ pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „Sodžiaus rytas“ skundÄ dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai Diana Butrimienė ArÅ«nas Kaminskas Jolanta Vėgelienė