2022-11-23 Nr. AB-28366-3-64-3-01514-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-1017-442/2022

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01514-2021-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1; 57.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovams E. L., S. L. dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir Šiaulių RATC) su prašymu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovų E. L. ir S. L. (toliau – ir atsakovai) lygiomis dalimis 67,20 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d., ir 15 Eur bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovai nuo 1992 m. rugpjūčio 12 d. turi po 1/2 dalį nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), todėl atsakovams kyla pareiga mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Pareiškėjas nurodė, kad Radviliškio rajono savivaldybės taryba 2007 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. T-160 nuo 2007 m. spalio 1 d. įvedė privalomą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Pareiškėjas Šiaulių RATC yra Šiaulių miesto, Kelmės, Akmenės, Joniškio, Pakruojo, Radviliškio ir Šiaulių rajonų savivaldybių įsteigta įstaiga, kuri yra viešojo administravimo subjektas, kuriam yra pavestas vietinės rinkliavos iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimas. Pareiškėjo teigimu, rinkliava atsakovams skaičiuojama pagal Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2006 m. spalio 12 d. sprendimu Nr. T-885 patvirtintų Radviliškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 4.2 punktą, pagal kurį gyvenamosios paskirties patalpų (daugiabučio namo butų, individualių namų), esančių Radviliškio rajono savivaldybėje: vienas iš gyventojų (jei šioms patalpoms nustatyta tvarka nėra suteiktas adresas, nurodant gatvę ir/arba namo numerį arba nustatyta tvarka nėra įregistruota nuosavybės teisė), moka vietinę rinkliavą, apskaičiuotą priklausomai nuo gyventojų, kurių gyvenamoji vieta pagal viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro turimus duomenis nustatyta šių asmenų gyvenamojoje patalpoje, skaičiaus, pagal Radviliškio rajono savivaldybės tarybos patvirtintus vietinės rinkliavos dydžius. Nesumokėta vietinė rinkliava išieškoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka (Nuostatų 30 p.). Tokiu būdu ir pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.1. straipsnį rinkliavos mokėjimas yra atsakovų prievolė, kurią CK 6.59 straipsnis draudžia vienašališkai atsisakyti įvykdyti.

II. 3. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2021 m. spalio 18 d. sprendimu pareiškėjo Šiaulių RATC prašymą tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovų E. L., S. L. lygiomis dalimis po 29,40 Eur iš kiekvieno vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d., o prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetė.

4. Teismas nurodė, kad atsakovų įsiskolinimas už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d. yra 67,20 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovams vietinės rinkliavos mokėjimas yra prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti atsakovams draudžiama (CK 6.59 str.). Atsakovai netinkamai vykdė savo prievolę mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl iš jų priteistina įsiskolinimo suma pareiškėjui (CK 6.38 str.).

5. Teismas nustatė, kad pareiškėjas dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2021 m., todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis, pareiškėjui iš atsakovų priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2020 m. gruodžio 31 d., šiuo atveju už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d., taigi vietinės rinkliavos skolos išieškojimui už laikotarpį nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. yra pasibaigęs priverstinio išieškojimo senaties terminas, todėl prašymas šioje dalyje teismo atmestas. Teismas padarė išvadą, kad reikalavimas priteisti iš atsakovų per laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d. susidariusį rinkliavos įsiskolinimą yra pagrįstas ir teisėtas, todėl tenkinamas.

6. Vertindamas pareiškėjo prašymą priteisti 15 Eur bylinėjimosi išlaidas, teismas nustatė, kad įmonėje veikia struktūrinis padalinys – Rinkliavos administravimo ir paslaugų kontrolės tarnyba, kuriame yra specializuota skolų išieškojimų grupė. Teismas vertino, kad prašymas, kuriuo kreiptasi į teismą dėl vietinės rinkliavos išieškojimo, nėra išskirtinis, lyginant su prašymais kitose analogiško pobūdžio bylose, kuriose yra suformuota jurisprudencija, keičiasi tik proceso šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, prašoma priteisti pinigų suma. Šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba yra labiau perteklinis momentas, nes tokio pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir teisinio vieneto atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą pajėgumais.

7. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju byloje nebuvo keliama nauja teisinė problematika, byla nėra sudėtinga dėl jos apimties, faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo, ginčui taikytinos teisės taikymo, pareiškėjas turėjo galimybę savo pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą jo interesams teisme, todėl prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus. Dėl to teismas netenkino pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

III. 8. Pareiškėjas Šiaulių RATC apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 18 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų nepriteisimo, o prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinant proporcingai priteistai sumai.

9. Pareiškėjo įsitikinimu, teismo sprendimo dalis, kuria nuspręsta visiškai netenkinti prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, pažeidžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos jurisprudencijos vienodumą, nuoseklumą ir tęstinumą tokio pobūdžio bylose. Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių, tačiau, nuosekliai formuodamas teismų praktiką administracinėse bylose dėl vietinės rinkliavos priteisimo, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vis dėl to, laikosi pozicijos, kad minimali bylinėjimosi išlaidų suma yra protinga ir proporcinga, todėl priteisiama. Byloje nenustatyta, jog pareiškėjas būtų nesąžiningai naudojęsis savo teisėmis arba tai, kad atstovavimo išlaidos būtų neproporcingos ar perteklinės.

10. Pareiškėjas teigia, jog, įvertinus visas aplinkybes šioje konkrečioje byloje ir nustačius, kad advokato pagalbos poreikis yra minimalus, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuosekliai formuojama praktika analogiškose bylose, vis tik, atsižvelgdamas į bylinėjimosi išlaidų esmę ir prasmę, į šalių lygiateisiškumo, teisingumo ir protingumo principus, teismas galėjo priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinti, tačiau ne visiškai tokio prašymo netenkinti, nes analogiško pobūdžio ir sudėtingumo byloje priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumos dydis yra suformuotas ir svyruoja 15 Eur dydžio sumoje. Be to, didėjant minimaliam darbo užmokesčiui, tokių paslaugų kaštai didėja, todėl skolininko patiriama našta dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų proporcingai mažėja. Pareiškėjas atkreipia dėmesį ir į tai, kad tokio pobūdžio bylose priteisiamų bylinėjimosi išlaidų dydis yra dešimtimis kartų mažesnis, nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytus maksimalius dydžius ir nurodytus kriterijus.

11. Pareiškėjas pažymi, kad įmonės vidinė struktūra nėra skirta jo interesų atstovavimui teisminiuose ginčuose, darbuotojų darbo pajėgumai yra subalansuoti taip, jog atliktų jiems priskirtas funkcijas (viešai prieinamais duomenimis pareiškėjo įmonėje dirba tik vienas teisininkas, o, kad ir paprasčiausių pareiškimų surašymui, yra reikalingos teisinės žinios, be to įmonės teisininkas pagal savo pareigas nėra atsakingas už didelio kiekio procesinių dokumentų rengimą priteisiant skolas).

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 12. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria netenkintas pareiškėjo Šiaulių RATC prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas, pagrįstumas ir teisėtumas.

13. Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo prašymą iš dalies, t. y. priteisė pareiškėjui iš atsakovų E. L., S. L. lygiomis dalimis po 29,40 Eur iš kiekvieno vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d., tačiau netenkino pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su ta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria netenkintas jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir prašo šį prašymą tenkinti proporcingai priteistai sumai.

14. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principu, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Ši norma išreiškia Lietuvos administraciniame procese vyraujančią bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklę „pralaimėjęs moka“ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015). Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (ABTĮ 40 str. 5 d.).

15. ABTĮ 47 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus. Kiekviena administracinio proceso šalis turi galimybę pasirinkti, ar ji ves bylą pati, ar pasitelks atstovą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-330/2008). ABTĮ neriboja viešojo administravimo subjekto, esančio bylos šalimi, galimybės būti atstovaujamam advokato. Aplinkybė, ar yra poreikis pasitelkti bylai advokatus, priklauso kiekvienos proceso šalies, įskaitant viešojo administravimo subjektą, diskrecijai. Tačiau tai savaime nereiškia, kad kiekvienos šalies samdant advokatus patirtos išlaidos turi būti priteisiamos iš bylą pralaimėjusios šalies. Kai administracinės bylos šalimi yra viešojo administravimo subjektai, bylinėjimasis būna susijęs su tais teisiniais santykiais, kuriuose atitinkamas subjektas atlieka viešąjį administravimą. Veikdamas specifinėje viešojo administravimo srityje, šis subjektas privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas. Tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai. Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, tačiau šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-172-502/2021; 2021 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-627-624/2021; kt.).

16. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas. Tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką, į tai, ar pats pareiškėjas yra atstovaujamas advokato, į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, taip pat viešajam interesui. Nė vienas iš šių kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant atstovavimo išlaidų viešojo administravimo subjektui priteisimo klausimą. Priešingai, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti atstovavimo išlaidas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008; kt.).

17. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju pareiškėjas pirmosios instancijos teismo prašė iš atsakovų priteisti 15 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo vidinius administravimo bei teisinio atstovavimo pajėgumus, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad Šiaulių RATC veikia Rinkliavos administravimo ir paslaugų kontrolės tarnyba, kurioje yra specializuota skolų išieškojimo grupė. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai sprendė, kad prašymas, kuriuo kreiptasi į teismą dėl vietinės rinkliavos išieškojimo, nėra išskirtinis, lyginant su prašymais kitose panašaus pobūdžio bylose, kuriose jau yra suformuota praktika, bei kad nagrinėjamu atveju skiriasi tik proceso šalis, laikotarpis, kuriuo prašoma priteisti vietinę rinkliavą, prašoma priteisti suma, o šiems duomenims surašyti pakanka Šiaulių RATC turimų žmogiškųjų išteklių, tam nereikalinga kvalifikuota teisinė pagalba.

18. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. ABTĮ yra papildytas nuostatomis, kuriomis remdamasis pareiškėjas galėjo pateikti teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, naudodamasis vienodomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 362 (2020 m. sausio 9 d. įsakymo Nr. 1R-13 redakcija) patvirtintomis procesinių dokumentų formomis. Nepaisydamas šios galimybės, pareiškėjas į teismą su prašymu kreipėsi bendra tvarka.

19. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiško pobūdžio administracinėse bylose dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisia bylinėjimosi išlaidas, šį pareiškėjo apeliacinio skundo argumentą paneigia aktuali ir naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika šios kategorijos bylose, kuriose bylinėjimosi išlaidos, kaip ir nagrinėjamu atveju, nepriteisiamos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-172-502/2021; 2021 m. kovo 24 d. nutartis administracinėse bylose Nr. eTA-904-968/2021 ir Nr. eTA-906-968/2021; 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-574-575/2021; 2021 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-627-624/2021; 2021 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-689-789/2021; 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-788-520/2021; 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-140-415/2022; 2022 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-328-520/2022 kt.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nagrinėjamu atveju yra neaktuali ir pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pagal kurią bylinėjimosi išlaidos, patirtos rengiant teismams prašymus priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, gali būti mažinamos, o ne visiškai nepriteisiamos.

20. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus ir šiuo atveju yra perteklinės. Pareiškėjo vidaus struktūra, bylos pobūdis bei ABTĮ įtvirtintas teisinis reguliavimas nagrinėjamu atveju jam suteikė galimybę savarankiškai užtikrinti atstovavimą teisme, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino Šiaulių RATC prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys

Virginija Volskienė