fccf2600-e446-4da0-8d89-af8824693be5 · Klaipėdos apygardos teismas

             Civilinė byla Nr. e2A-434-524/2017             Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07704-2015-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.8; 3.1.7.6; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 30 d.Klaipėda              Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J.

P. (J. P.) apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės N. P. ieÅ¡kinį atsakovui J. P. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir santuokos nutraukimo pasekmių ir atsakovo J. P. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei N. P. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kompensacijos priteisimo.              Teisėjų kolegija n u s t a t ė :              I.

Ginčo esmė IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu prašė nutraukti santuokÄ , 2006-06-17 sudarytÄ tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo J. P., dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes; padalyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytÄ turtÄ ir: ieÅ¡kovei priteisti virtuvines spinteles (1 100 Eur), viryklę (350 Eur), gartraukį (85 Eur), voniÄ (130 Eur), klozetÄ (97 Eur), duÅ¡o kabinÄ (222 Eur), skalbimo maÅ¡inÄ (309 Eur), tris sienines spintas (900 Eur); atsakovui priteisti Å¡aldytuvÄ (695 Eur), miegamojo baldus (lova be čiužinio, dvi komodos, stalas, veidrodis) (1 158 Eur), sekcijÄ (300 Eur), kompiuterio stalÄ (143 Eur), biuro kėdę (63 Eur), Å¡viesiai rudÄ sofÄ (300 Eur), kompiuterį su priedais (650 Eur), televizorių („Philips“, 97 cm įstrižainės) (724 Eur), automobilį „Mercedes Benz“, valst.

Nr. T10385 (1 300 Eur), automobilį „Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (4 000 Eur); už atsakovui tenkančiÄ didesnę turto dalį ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteisti 3 070 Eur piniginę kompensacijÄ ; ieÅ¡kovės asmeninėmis prievolėmis pripažinti: kreditus pagal 2014-01-16 vartojimo kredito sutartį Nr. 1401454/96lz ir pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 1420639/96lz su BIGBANK AS filialu, kreditÄ pagal 2014‑06-19 vartojimo kredito sutartį Nr. LMU406192UPA su UAB ,,Mokilizingas“, įsipareigojimÄ Klaipėdos kredito unijai pagal 2015-04-20 sutartinės hipotekos sutartį.

Taip pat prašė priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovė nurodė, jog santykiai su atsakovu nuo 2009 m. paÅ¡lijo, sutuoktiniai nutolo, atsakovas pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu, ieÅ¡kovė turėjo įtarimų dėl jo santykių su kitomis moterimis, prie to prisidėjo atsakovo aistra loÅ¡ti kazino. Dėl nesėkmių loÅ¡iant ir piktnaudžiavimo alkoholiu atsakovas tapo agresyvus, kelis kartus bandė prieÅ¡ ieÅ¡kovę smurtauti, kartÄ praskėlė lÅ«pÄ , liko randas. IeÅ¡kovė niekur nesikreipė, nes buvo gėda vieÅ¡inti Å¡eiminius santykius.

Po to, kai atsakovas grasino ieÅ¡kovei peiliu, ji buvo priversta palikti savo namus, nes bijo atsakovo. Santuokos metu su atsakovu įgijo tik automobilius, baldus bei buitinę technikÄ , nes butas yra jos asmeninė nuosavybė, įgyta iki santuokos.Atsakovas pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, juo prašė nutraukti Å¡alių santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės, priteisti į ieÅ¡kovės 17 757 Eur piniginę kompensacijÄ , taip pat priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovas nurodė, jog nesutinka, kad santuoka bÅ«tų nutraukta dėl jo kaltės, ieÅ¡kovė nepateikė atsakovo kaltę patvirtinančių įrodymų.

PraÅ¡o santuokÄ nutraukti esant abiejų sutuoktinių kaltei, nes ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės kaip sutuoktinė pažeidė sutuoktinės pareigas, todėl bendras jų gyvenimas tapo negalimas, ieÅ¡kovė nerodė lojalumo ir pagarbos Å¡eimai. Mano, jog santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Taip pat nurodė, jog nesutinka su ieÅ¡kovės nurodytu turto pasidalijimo variantu. Nurodė, jog nuo bendro gyvenimo pradžios ieÅ¡kovės bute materialiai aprÅ«pindavo sutuoktinę ir jos motinÄ , kuri iki 2015 m. gegužės mėn. gyveno su jais.

Per bendro gyvenimo laikotarpį ieÅ¡kovė su motina pasistatė namÄ Priekulės r., kur dabar gyvena. IeÅ¡kovė bendro gyvenimo laikotarpiu gavo 70 000 Lt vartojimo kreditÄ buto remontui, kurį jis iÅ¡ savo darbo užmokesčio padengė. Atsakovas neturi santaupų bÅ«stui įsigyti, kadangi savo pinigus panaudojo ieÅ¡kovės buto remontui. Kadangi Å¡iuo metu santuokoje įgytas turtas jam nereikalingas, nes jis neturi gyvenamosios vietos, mano, jog turi teisę ieÅ¡kovei palikti visÄ turtÄ už 7 226 Eur, o jam priteistina 3 613 Eur piniginė kompensacija.

IeÅ¡kovės automobilis „Nissan X-Trail“, registruotas jos vardu, atsakovui nereikalingas, nes jis turi savo automobilį „Mercedes Benz“. Atkreipė dėmesį, jog teismui paruoÅ¡tame praÅ¡yme dėl santuokos nutraukimo ir sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių ieÅ¡kovė nurodė, jog sumokės atsakovui 8 700 Eur piniginę kompensacijÄ už jo asmeninių lėšų panaudojimÄ ieÅ¡kovės buto remontui, t. y. kreditui už bÅ«stÄ bei vartojimo kreditams padengti. Taip pat prašė atsižvelgti į tai, kad ieÅ¡kovė į savo apskaičiavimus neįtraukė kaÅ¡tų balkonams įstiklinti ir visiems langams pakeisti, todėl mano, jog po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovė turi atsakovui sumokėti 1/2 dalies kredito už bÅ«stÄ ir vartojimo kreditų padengimÄ , t. y. 10 144 Eur sumos, kompensacijÄ .

Visa ieÅ¡kovės kompensacijos atsakovui suma sudaro 17 757 Eur (3 613 Eur + 4 000 Eur už ieÅ¡kovei perduotÄ automobilį „Nissan X-Trail“ + 10 144 Eur). II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-06-08 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies:Nutraukė ieÅ¡kovės ir atsakovo santuokÄ , sudarytÄ 2006-06-17 Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įraÅ¡o Nr. 455). Pripažino, jog santuoka nutraukta dėl atsakovo kaltės. Po santuokos nutraukimo paliko Å¡alims santuokines pavardes.Padalijo santuokoje įgytÄ turtÄ : ieÅ¡kovei N. P. asmeninės nuosavybės teise priteisė santuokos metu įgytÄ turtÄ už bendrÄ 6 068 Eur sumÄ , kurį sudaro: virtuvinės spintelės – vertė 1 100 Eur, viryklė – vertė 350 Eur, gartraukis – vertė 85 Eur, vonia – vertė 130 Eur, klozetas – vertė 97 Eur, duÅ¡o kabina – vertė 222 Eur, skalbimo maÅ¡ina – vertė 309 Eur, trys sieninės spintos – vertė 900 Eur, sekcija – vertė 300 Eur, kompiuterio stalas – vertė 143 Eur, biuro kėdė – vertė 63 Eur, Å¡viesiai ruda sofa – vertė 300 Eur, kompiuteris su priedais – vertė 650 Eur, televizorius „Philips“ (97 cm įstrižainės) – vertė 724 Eur; atsakovui J.

P. asmeninės nuosavybės teise priteisė transporto priemonę „Mercedes Benz“, valst. Nr. T10385, kurios vertė 1 300 Eur, transporto priemonę „Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė 4 000 Eur, miegamojo baldus (lova be čiužinio, dvi komodos, stalas, veidrodis), kurių vertė 1 158 Eur, bendra turto vertė 6 458 Eur.Priteisė iÅ¡ atsakovo 195 Eur kompensacijÄ ieÅ¡kovei už jam tenkančiÄ didesnę turto dalį.Po santuokos nutraukimo prievoles kreditoriui BIGBANK AS filialui pagal 2014-01-16 vartojimo kredito sutartį Nr. 1401454/96lz ir vartojimo kredito sutartį Nr. 1420639/96lz, sudarytas tarp ieÅ¡kovės ir BIGBANK AS filialo, pripažino asmeninėmis ieÅ¡kovės prievolėmis; po santuokos nutraukimo prievolę kreditorei UAB ,,Mokilizingas“ pagal      2014-06-19 vartojimo kredito sutartį Nr. LMU406192UPA, sudarytÄ tarp ieÅ¡kovės ir UAB ,,Mokilizingas“, pripažino asmenine ieÅ¡kovės prievole; po santuokos nutraukimo įsipareigojimus kreditorei Klaipėdos kredito unijai pagal 2015‑04-20 sutartinės hipotekos sutartį Nr. DR-1742 pripažino asmeniniais ieÅ¡kovės įsipareigojimais.Priteisė iÅ¡ atsakovo J.

P. 262 Eur žyminį mokestį valstybei bei 785 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ ieÅ¡kovei. KitÄ ieÅ¡kinio dalį teismas atmetė.Teismas darė iÅ¡vadÄ , jog iÅ¡saugoti santuokÄ galimybių nėra, atsakovas neįrodė ieÅ¡kovės kaltės dėl santuokos iÅ¡irimo, byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovas su sutuoktine elgėsi žiauriai, vartojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ sutuoktinę net ir tada, kai sutuoktiniai kartu negyveno, todėl Å¡alių santuoka nutraukta pripažįstant, jog dėl santuokos iÅ¡irimo kaltas atsakovas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.61 straipsnio 2 dalimi.Spręsdamas dėl turto padalijimo teismas nustatė, kad automobiliu „Mercedes Benz“ faktiÅ¡kai naudojasi atsakovas, automobilis reikalingas atsakovo darbo funkcijoms atlikti, dėl to asmeninės nuosavybės teise priteistinas atsakovui.

Nustatyta, jog automobilis „Nissan X-Trail“ įgytas ieÅ¡kovei ir atsakovui esant santuokoje, todėl pripažintas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir dalytinu. Nustatęs, kad minėtas automobilis yra atsakovo žinioje ir Å¡is juo naudojasi, teismas automobilį priteisė atsakovui asmeninės nuosavybės teise, o atsakovo reikalavimÄ dėl automobilio vertės dydžio kompensacijos už Å¡iÄ transporto priemonę priteisimo iÅ¡ ieÅ¡kovės atmetė. Teismas vertino, kad aplinkybė, jog atsakovas neturi jam nuosavybės teise priklausančio ar kitais pagrindais valdomo bÅ«sto, nesaisto teismo sprendžiant klausimÄ dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, nesudaro pagrindo nukrypti nuo įstatyme įtvirtinto turto padalijimo natÅ«ra bÅ«do.

Taip pat įvertinta, kad padalijus kilnojamÄ jį turtÄ ieÅ¡kovės nurodytų bÅ«du, iÅ¡ atsakovo praÅ¡omos priteisti kompensacijos suma, įvertinus atsakovo gaunamas pajamas, jam taptų didele finansine naÅ¡ta. Atsižvelgdamas į tai, teismas padalijo kilnojamÄ jį turtÄ sutuoktiniams ir ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteisė 195 Eur kompensacijÄ už atsakovui tenkančiÄ didesnę bendro turto dalį. Konstatuota, kad atsakovas neįrodė savo reikalavimo priteisti 10 144 Eur kompensacijÄ pagrįstumo, dėl to Å¡is reikalavimas atmestas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas J. P. praÅ¡o panaikinti 2016-06-08 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimÄ iÅ¡ dalies ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ nustatyti, kad atsakovo santuoka su ieÅ¡kove iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ tenkinti atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį. Atsakovas apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:Teismas rėmėsi vien ieÅ¡kovės žodiniais paaiÅ¡kinimais, jog dėl santuokos iÅ¡irimo kaltas atsakovas, ir neatsižvelgė į atsakovo pateiktus dokumentus bei jo atstovo argumentus, jog atsakovas rÅ«pinosi Å¡eima, nuolat mokėjo jų buto komunalinius mokesčius, iÅ¡laikė žmonÄ paskutiniais bendro gyvenimo metais.

IeÅ¡kovė vengė kartu spręsti kilusius Å¡eimos konfliktus, ignoravo santuokines pareigas, todėl sprendimas pripažinti atsakovÄ vieninteliu kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo yra nepagrįstas. Teigia, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų kaltės, t. y. charakterių nesutapimo ir tinkamo noro iÅ¡saugoti santuokÄ trÅ«kumo. Be to, teismas tinkamai neįvertino raÅ¡ytinių įrodymų, jog ieÅ¡kovė paruošė teismui praÅ¡ymÄ dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, kuriame nurodė panaÅ¡ias priežastis.

Mano, kad teismas nepagrįstai pripažino atsakovo lankymÄ si kazino nusižengimu Å¡eimai.PraÅ¡o taikyti kitÄ turto padalijimo bÅ«dÄ , nei prašė ieÅ¡kovė, t. y. priteisti atsakovui piniginę kompensacijÄ , o ieÅ¡kovei palikti visÄ turtÄ natÅ«ra. Teismas neatsižvelgė į tai, kad turtas, kuris priteistas ieÅ¡kovei, yra įmontuotas ieÅ¡kovės bute. Teismas turėjo atsižvelgti, kad atsakovas po santuokos nutraukimo liks be gyvenamojo bÅ«sto ir negalės turto (miegamojo baldų) panaudoti. Nesutinka su sprendimu priteisti atsakovui ieÅ¡kovės vardu pirktÄ ir užregistruotÄ automobilį „Nissan X-Trail“.Mano, kad teismas nepagrįstai atsisakė priteisti atsakovui piniginę kompensacijÄ už jo asmeninių lėšų panaudojimÄ santuokos metu ieÅ¡kovės buto remontui, t. y. kreditui už bÅ«stÄ bei vartojimo kreditui padengti (dėl 1/2 dalies buto remontui panaudotos kredito dalies kompensacijos).Atsiliepimu ieÅ¡kovė praÅ¡o atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti, palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priteisti ieÅ¡kovei bylinėjimosi iÅ¡laidas už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ paruoÅ¡imÄ .

IeÅ¡kovės nuomone, teismas teisingai įvertino atsakovo kaltę dėl santuokos nutraukimo. Atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų dėl ieÅ¡kovės kaltės. Ä® bylÄ pateikti duomenis apie atsakovo labai dažnÄ lankymÄ si loÅ¡imo namuose patvirtina, kad jis savo elgesiu materialiai kenkė Å¡eimai. Atsakovas nesiginčija dėl ieÅ¡kovės iÅ¡sakytų teiginių apie jo piktnaudžiavimÄ alkoholiu, smurtavimÄ , tik bando įrodyti neva buvus ieÅ¡kovės kaltę. Mano, kad teismas, dalydamas turtÄ natÅ«ra, priėmė teisingÄ sprendimÄ .

Atsakovo iÅ¡sikraustymas nėra priežastis nepriteisti jam turto natÅ«ra. Priteisus apelianto nurodomÄ automobilį ieÅ¡kovei, jos interesai bÅ«tų pažeisti, nes ji gautų turtÄ , kuriuo naudojosi ir kurį nudėvėjo atsakovas. Taip pat nurodo, kad dalis paimto 70 000 Lt kredito buvo grÄ Å¾inta iki santuokos, o visas kreditas bankui buvo grÄ Å¾intas 2009-02-09 iÅ¡ ieÅ¡kovei padovanotų, o ne Å¡alių bendrų lėšų. Savo asmeninių lėšų nei į bÅ«sto remontÄ , nei į kredito grÄ Å¾inimÄ atsakovas neinvestavo.

Mano, kad kompensacija atsakovui už asmeninių lėšų panaudojimÄ nepriklauso. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas.Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalykÄ , apeliacinį skundÄ , atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta bÅ«tinybė skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ (CPK 321, 322 straipsniai).Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės. Atsakovas apeliaciniame skunde praÅ¡o pripažinti, jog Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, t. y. dėl jų charakterių nesutapimo ir tinkamo noro iÅ¡saugoti santuokÄ trÅ«kumo.

Be to, teismas netinkamai įvertino jo lankymÄ si kazino kaip nusižengimÄ Å¡eimai. IeÅ¡kovė savo nurodomas faktines aplinkybes dėl atsakovo kaltės įrodinėja liudytojų K. G., A. V. parodymais, įrodančiais atsakovo girtuokliavimo faktus, LITEKO duomenimis apie atsakovo administracinius nusižengimus. Ar sutuoktinis iÅ¡ esmės pažeidė savo pareigas, yra fakto klausimas, nustatinėjamas teismuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-01-04 nutartis byloje Nr. 3K-3-7/2006).

Taigi kiekviena iÅ¡ Å¡alių turėjo nurodyti faktines aplinkybes, kurios leidžia daryti iÅ¡vadas dėl kito sutuoktinio kaltės, ir jas įrodinėti įprastinėmis įstatymo numatytomis įrodinėjimo priemonėmis; santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės atveju įrodinėjimo dalykas yra ne tik patys faktai, bet ir priežastinis ryÅ¡ys tarp kalto sutuoktinio elgesio ir atsiradusių pasekmių – Å¡eimos iÅ¡irimo.Ä®statymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpcijÄ , kada santuoka yra laikoma iÅ¡irusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus (jeigu sutuoktinis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimÄ arba yra neiÅ¡tikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar Å¡eimos nariais, arba paliko Å¡eimÄ ir daugiau kaip vienerius metus visiÅ¡kai ja nesirÅ«pina), kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2013).

Be to, ir Å¡ioje normoje nustatytais atvejais ieÅ¡kovei tenka pareiga įrodyti faktÄ , su kuriuo siejama kitos Å¡alies kaltės prezumpcija. Å ioje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino atsakovo kaltę, nes ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, nuo 2009 m. santykiai su atsakovu atÅ¡alo, o nuo 2014 m. pablogėjo, 2015 m ieÅ¡kovė išėjo gyventi atskirai nuo atsakovo dėl jo pavartoto smurto prieÅ¡ jÄ . Byloje nustatyta, jog 2015 m. birželio mėnesį Å¡alys mėgino iÅ¡tuokos klausimÄ spręsti bendru sutarimu, tačiau 2015-08-26 dar Å¡alims gyvenant viename bute prieÅ¡ ieÅ¡kovę atsakovas pavartojo fizinį smurtÄ .

IeÅ¡kovės susitaikymo faktas nepaneigia atsakovo kaltės dėl santuokos iÅ¡irimo fakto (CK 3.60 str. 3 d.). IeÅ¡kovė atsakovo kaltę įrodinėja jam iÅ¡kelta baudžiamÄ ja byla dėl svetimo turto sugadinimo, lankymosi kazino faktais ir jos sumuÅ¡imo faktu 2015-08-26. Atsakovas jokių įrodymų dėl ieÅ¡kovės kaltės neteikia, todėl byloje nėra pagrindo padaryti iÅ¡vadÄ , jog Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl abiejų kaltės, nes paminėti ieÅ¡kovės įrodymai leidžia padaryti iÅ¡vadÄ , jog Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo kaltės, t. y. jo Å«maus bÅ«do, smurto prieÅ¡ jÄ bei tarpusavyje nesuderintų azartinių loÅ¡imų.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų.

Abipusės pagarbos pareiga reiÅ¡kia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, bÅ«ti vienas kitam iÅ¡tikimi, visus Å¡eimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiÅ¡kia, kad sutuoktiniai privalo rÅ«pintis vienas kitu tiek materialiÄ ja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-127/2011). Paminėtų sutuoktinio pareigų turinio atskleidimas paneigia apelianto motyvÄ dėl jo kaltės nebuvimo dėl lankymosi kazino, nes byloje nėra įrodymų, jog buvę sutuoktiniai buvo susitarę, jog atsakovas lankysis kazino, atsakovas buvo įspėjęs ieÅ¡kovę apie naktinius apsilankymus loÅ¡imo įstaigose, nes pažyma įrodo, jog atsakovas kazino lankėsi, pvz., 2014-06-14 2 val. 47 min., 2015-12-15 – 5 val., 2012-15-14 – 3 val. 37 min. ir kt.

Nagrinėjamu atveju, atsižvelgdama į byloje pateiktus įrodymus (ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimus apie apelianto elgesį; jam iÅ¡keltos baudžiamosios bylos dėl svetimo turto sugadinimo faktÄ , nutraukto ikiteisminio tyrimo dėl ieÅ¡kovės sumuÅ¡imo 2015-08-26 jos bute faktÄ , pažymÄ dėl atsakovo lankymosi kazino nuo 2009-06-25 iki 2015-06-25), teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje yra pakankamai įrodymų, iÅ¡ kurių galima daryti iÅ¡vadÄ , jog Å¡alių santuoka iÅ¡iro bÅ«tent dėl apelianto kaltės, nes jis iÅ¡ esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas (lojalumo, abipusės pagarbos ir kt.) (CK 3.60 str. 2 d.).

Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, jog dėl santuokos iÅ¡irimo yra ieÅ¡kovės kaltės (CPK 178 str.). Dėl turto padalijimoApeliantas praÅ¡o taikyti kitÄ turto padalijimo bÅ«dÄ , nei prašė ieÅ¡kovė, t. y. priteisti atsakovui piniginę kompensacijÄ , o ieÅ¡kovei palikti visÄ turtÄ natÅ«ra, tačiau tokia pozicija neparemta įstatymu. Sutuoktinių bendro turto padalijimo bÅ«dÄ reglamentuoja CK 3.127 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatyta, kad turtas padalijamas natÅ«ra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti.

Kompensacija priteisiama, jeigu natÅ«ra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima ir kitas sutuoktinis sutinka už paliktÄ jam natÅ«ra visÄ turtÄ sumokėti jo turto dalies kompensacijÄ . Dėl to santuokos nutraukimo atveju, nesant teisinių pagrindų netaikyti turto padalijimo natÅ«ra bÅ«do, buvę sutuoktiniai turi lygiomis dalimis prisiimti ir turto specifiÅ¡kumų nulemtÄ valdymo ir ypač naudojimosi juo nepatogumų naÅ¡tÄ . Taigi, turto padalijimo natÅ«ra bÅ«das yra laikomas prioritetiniu ir vien tik kilnojamųjų daiktų panaudojimo galimybės, nesant kitų veiksnių, neturėtų nulemti Å¡io turto padalijimo bÅ«do netaikymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-17 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑523/2008;

                2012-03-15 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2012; 2015-04-10 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015; 2015-09-18 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3-478-248/2015). Taigi minėti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad turto padalijimas natÅ«ra objektyviai negalimas. Å ioje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog santuokoje įgytas Å¡alių kilnojamasis turtas yra dalus, todėl gali bÅ«ti padalytas natÅ«ra.

Byloje nustatyta, jog atsakovas naudojosi automobiliu „Nissan X-Trail“; dirba taksistu, todėl teismas pagrįstai Å¡alių santuokoje įgytas transporto priemones priteisė atsakovui. Tarp Å¡alių nekilo ginčo dėl jų vertės santuokos nutraukimo metu, todėl Å¡io automobilio priteisimas atsakovui nepablogino jo padėties. Kilnojamųjų daiktų padalijimas natÅ«ra atitinka CK 3.127 str. 3 d. nustatytÄ reglamentavimÄ , atsakovui iÅ¡sikrausčius iÅ¡ ieÅ¡kovės buto kilnojamieji daiktai galės bÅ«ti panaudoti kitoje jo gyvenamojoje vietoje, todėl Å¡ios apeliacinio skundo dalies tenkinti skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.Dėl kompensacijos už atsakovo asmenines lėšas      Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė po santuokos nutraukimo iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisti 1/2 dalies kredito už bÅ«stÄ ir vartojimo kreditų padengimÄ , t. y. 10 144 Eur sumos, kompensacijÄ .

Å ioje byloje nėra ginčo, jog butas, į kurio remontÄ nurodo investavęs atsakovas, asmeninės nuosavybės teise priklauso ieÅ¡kovei. Byloje nustatyta, jog Å¡alys sudarė santuokÄ 2006-06-17, o 2005-12-28 kredito sutartis įrodo, jog ieÅ¡kovei buvo suteiktas 70 000 Lt kreditas, todėl įrodyta, jog Å¡i paskola nebuvo paimta Å¡eimos interesais. Vadovaujantis CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktu, bendroms sutuoktinių prievolėms, kurios turi bÅ«ti vykdomos iÅ¡ bendro turto, priskiriamos prievolės, atsiradusios iÅ¡ sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iÅ¡ sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti Å¡eimos interesais.

Pagal savo prigimtį paskolos sutartis nepriskiriama prie sandorių, kuriais yra įgyvendinamos paskolos gavėjo kaip bendro turto savininko teisės, todėl įstatyme nenustatyta reikalavimo, kad tuo atveju, kai sutuoktinis kaip paskolos gavėjas sudaro paskolos sutartį, kitas sutuoktinis iÅ¡reikÅ¡tų savo sutikimÄ Å¾odžiu ar raÅ¡tu. CK 3.109 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolÄ ar perka prekių iÅ¡simokėtinai, kai tai nėra bÅ«tina bendriems Å¡eimos poreikiams tenkinti, tačiau Å¡ioje byloje įrodyta, jog Å¡i paskola Å¡alių santuokoje buvo padengta iÅ¡ asmeninių ieÅ¡kovės lėšų.Notarinė sutartis, registro Nr. 556, įrodo, jog ieÅ¡kovės mama 2009-02-09 padovanojo ieÅ¡kovei 62 000 Lt kreditui AB SEB banke padengti, todėl Å¡ia sutartimi paneigta atsakovo pozicija, jog Å¡is kreditas buvo padengtas iÅ¡ bendrų sutuoktinių lėšų.

Ä®rodyta, jog 2009-02-09 kredito likutis buvo 62 000 Lt, nes po Å¡ios dovanojimo sutarties sudarymo 2009-04-07 iÅ¡registruota hipoteka, todėl įrodyta, jog iki santuokos atsiradusiÄ prievolę ieÅ¡kovė padengė asmeninėmis jai notarine sutartimi dovanotomis lėšomis. Nutraukiant santuokÄ dalijamas turtas, sutuoktiniams priklausantis bendrosios jungtinės nuosavybės teise (CK 3.118 straipsnio 1 dalis), todėl pirmiausia nustatoma, koks sutuoktinių turtas priklauso jiems Å¡ia nuosavybės forma. Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktÄ asmenine nuosavybe gali bÅ«ti pripažintas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtÄ , jeigu to turto įgijimo metu buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta sutuoktinio valia įgyti turtÄ asmeninėn nuosavybėn. Å ioje byloje nustatyta, jog ginčo dėl buto priklausymo asmeninės nuosavybės teise ieÅ¡kovei nėra, dėl jos jau grÄ Å¾intos 70 000 Lt prievolės pobÅ«džio ginčo taip pat nėra, atsakovas Å¡ioje byloje neįrodinėjo, jog jis iÅ¡ esmės pagerino ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butÄ ir reikalavo tokį turtÄ pripažinti bendrÄ ja jungtine Å¡alių nuosavybe, neįrodinėjo turto vertės iki pagerinimų atlikimo ir vertės pokyčio po turto pagerinimo, todėl jam priteisti 10 144 Eur arba 35 025 Lt kompensacijÄ nėra teisinio pagrindo, nes jis neįrodė, jog Å¡ia suma padengė ieÅ¡kovės asmeninę prievolę (CPK 178 straipsnis).

Byloje įrodžius, jog ieÅ¡kovei buvo padovanoti 62 000 Lt ir dėl Å¡ios dovanos panaikinta hipoteka, atsakovo reikalavimo tenkinti nėra pagrindo.Atmesdamas skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009;

Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Vadovaudamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įvertino byloje susiklosčiusias aplinkybes, pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, todėl priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ byloje. Taigi nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo apelianto nurodytais apeliacinio skundo motyvais (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųAtsakovas už apeliacinį skundÄ sumokėjo 50 Eur žyminio mokesčio dalį.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-11-24 nutartimi atsakovui atidėtas nesumokėtos žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ dalies sumokėjimas iki apeliacinės instancijos teismo galutinio procesinio sprendimo priėmimo, nors atsakovas prašė atleisti jį žyminio mokesčio mokėjimo paduodant apeliacinį skundÄ . Atsakovas pateikė duomenis, iÅ¡ kurių matyti, jog pareiÅ¡kėjas gauna nedideles pajamas, iÅ¡ individualios veiklos gaunamos metinės pajamos sudaro 3015,05 Eur, duomenų apie atsakovui nuosavybės teise priklausantį turtÄ byloje nėra, iÅ¡ atsakovo turto nuo 2009 m. yra vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas antstolės L.

N. kontoroje. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog 2016-02-04 teismo nutartimi pareiÅ¡kėjui buvo atidėtas dalies žyminio mokesčio sumokėjimas. Taigi pateikti duomenys sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, jog apeliacinio skundo pateikimo dienÄ atsakovas neturėjo galimybės sumokėti viso mokėtino žyminio mokesčio sumos, todėl yra pagrindas atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir nesumokėta žyminio mokesčio dalis nepriteistina (CPK 83 str. 3d., 84 str.).      Atsakovė už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ paruoÅ¡imÄ sumokėjo advokatui 200 Eur, jos praÅ¡ymas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas tenkintinas iÅ¡ dalies atsižvelgiant į bylos sudėtingumÄ ir iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteistina 70 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str., 93 str. 3 d.).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a :

             Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti.            Atleisti J. P. (J. P.) nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant apeliacinį skundÄ .            Priteisti N. P. iÅ¡ J. P. 70 Eur iÅ¡laidų, turėtų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai             Irma Čuchraj              Erika MisiÅ«nienė              Almantas Padvelskis