2022-03-30 Nr. AB-7574-3-61-3-04658-2021-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1775-415/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04658-2021-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Stasio Gagio ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas, prieglobsčio prašytojas) (pažymėtina, kad tai, jog pirmosios instancijos teisme sprendimo įžanginėje dalyje nurodytas kitas pareiškėjo vardas ir pavardė, laikytina rašymo apsirikimu) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. spalio 13 d. sprendimą Nr. 21S31127 (toliau – ir Migracijos departamento sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimą Nr. 6K-1872 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas nurodė tokius skundo argumentus:

2.1. Pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį grindė tuo, kad kilmės valstybėje – (duomenys neskelbtini) dėl savo tėvo aktyviai reiškiamų politinių pažiūrų patyrė persekiojimą ir grasinimus. Grasintojai yra konkretūs policijos pareigūnai. Tėvas buvo uždarytas į kalėjimą, todėl šie grasinimai yra realūs, o pareiškėjo baimė pagrįsta. Nepaisant to, Migracijos departamentas atsisakė suteikti prieglobstį, o Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, Migracijos departamento sprendimą paliko nepakeistą.

2.2. Atsakovas nepagrįstai konstatavo, kad surinkta kilmės informacija nepatvirtina, jog prašymas suteikti prieglobstį yra įrodytas. Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovas tyrimą atlikto paviršutiniškai, situaciją vertino abstrakčiai, nevertino pareiškėjo asmeninių savybių ir santykio su informacijos, neužtikrino įrodymų visapusiško ištyrimo.

2.3. Pareiškėjas yra paprastas žmogus, užaugęs ne europietiškoje kultūroje, neturintis gyvenimiškos patirties, todėl teisinių kategorijų supratimas ir įstatyme apibrėžtų pagrindų išskyrimas jam yra pernelyg sudėtingas. Atsakovas privalėjo įvertinti, ar pareiškėjas gali laisvai reikšti savo nuomonę dėl (duomenys neskelbtini) režimo, ar tai gresia sankcijomis ir rizikomis tiek tiesiogiai iš (duomenys neskelbtini) vyriausybės, tiek iš sukarintų ir jėgos politiką vykdančių politinių partijų.

2.4. Atsakovas nesurinko pakankamai duomenų, leidžiančių daryti nekvestionuotiną išvadą, jog išsiuntimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjas nepatirs galimų grėsmių, nebus žeminamas jo orumas bei nekils grėsmė jo sveikatai ir (ar) gyvybei, yra tikimybė, jog pareiškėją išsiuntus į (duomenys neskelbtini), jo teisės ir pagrindinės laisvės būtų pažeistos.

2.5. Pareiškėjas taip pat nesutiko su Migracijos departamento sprendimo dalimi, kuria jam uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką – nustatytas penkerių metų atvykimo į Lietuvos Respubliką terminas yra neproporcingas. Būtina įvertinti ir kitą sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį.

2.6. Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo advokatas skundą prašė tenkinti jame nurodytų argumentų pagrindu. Pareiškėjas paaiškino, kad kilmės valstybėje jam gresia pavojus, todėl pasitaikius galimybei išvyko. Vietovėje, kurioje gyveno, veikia teroristinės grupuotės, jų nariai lojalūs (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo tėvas buvo prieš grupuočių veiklą, todėl tėvą pagrobė, nežino, kur jis yra. Pareiškėjo ir jo šeimos saugumui kyla grėsmė. Į Lietuvą atvyko ne dėl ekonominių priežasčių, kilmės valstybėje turėjo darbą.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti, bei nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

3.1. Migracijos departamentas nesuteikė pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 ir 87 straipsnių nuostatų.

3.2. Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėjo pasakojimas siejamas su bendra situacija jo gyvenamojoje vietovėje, o ne su individualiomis aplinkybėmis ar asmeninėmis savybėmis, todėl konstatavo, kad jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Tyrimo metu atsakovas taip pat nenustatė realios ir individualios grėsmės pareiškėjui, todėl jis neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Pagal Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) 2021 m. gaires, nei vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, todėl pareiškėjas neatitinka ir 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų kriterijų.

3.3. Atsakovas nereikalavo iš pareiškėjo teisiškai kvalifikuoti aplinkybių, tačiau pareiga pagrįsti savo prašymą (pateikti išsamius paaiškinimus) suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje tenka būtent prieglobsčio prašytojams, t. y. pareiškėjui. Pareiškėjo pateiktos aplinkybės nesuteikia pagrindo suteikti jam prieglobstį. Atsakovas atlikto tyrimo metu ėmėsi protingų priemonių išklausyti pareiškėją, tinkamai įvertinti jo paaiškinimus ir atsižvelgiant į juos, surinkti aktualią informaciją apie kilmės valstybę.

3.4. Pareiškėjas prieglobsčio prašymo negrindė aplinkybėmis, kad jam draudžiama laisvai reikšti savo nuomonę dėl (duomenys neskelbtini) režimo ir dėl to kyla pavojus. Pareiškėjas nurodė, kad išvykimą iš kilmės valstybės nulėmė baimė – prielaida, būti suimtam policijos pareigūnų, dėl to, kad jis reikalavo, jog paleistų jo tėvą. Pats pareiškėjas teigė, kad jis nepriklauso jokioms partijoms, visuomeniškai aktyvus nebuvo. Todėl šios aplinkybės buvo nenagrinėtos pagrįstai. Migracijos departamentas neturėjo pareigos rinkti kilmės valstybės informacijos pareiškėjo pageidaujamais skunde nurodytais aspektais.

3.5. Pareiškėjas buvo pagrįstai išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, o nustatyti 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir 3 metų draudimo atvykti į kitas Šengeno erdvės valstybės terminai yra proporcingi.

3.6. Migracijos departamento atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus. Akcentavo, kad pareiškėjas grėsmę siejo su bendra situacija, o ne su asmeninėmis savybėmis. Pareiškėjo paaiškinimai prieštaringi, nenurodomas grasinimų turinys. Teiginiai dėl grupuočių grasinimo mažai tikėtini, o pareiškėjo tėvas sulaikytas dėl viešos tvarkos užtikrinimo.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. vasario 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies bei pakeitė Migracijos departamento sprendimo dalį dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką, uždraudžiant pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, taip pat dalį dėl perspėjimo įvedimo į C SIS II, sutrumpinant šį laikotarpį iki 2 metų. Teismas atitinkamai pakeitė Komisijos sprendimą.

5. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

5.1. Pareiškėjas į Lietuvos Respublikos teritoriją atvyko neteisėtai kirtęs sieną ir 2021 m. rugpjūčio 24 d. žodžiu pateikė prašymą suteikti prieglobstį. Nurodė, kad į Lietuvą atvyko dėl saugumo, nes (duomenys neskelbtini) jį norėjo nužudyti teroristai.

5.2. 2021 m. spalio 11 d. apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad yra iš (duomenys neskelbtini), gyveno (duomenys neskelbtini) mieste. Iš kilmės valstybės išvyko baimindamasi grasinimų. Paaiškino, kad jo tėvas kariavo prieš (duomenys neskelbtini), todėl (duomenys neskelbtini) buvo įkalintas. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) dėka buvo išlaisvintas. Vėliau gyvenamosios vietos kontrolę perėmė (duomenys neskelbtini) milicija ir sausio mėnesį (dienos neprisimena) pagrobė tėvą, nes jis palaikė (duomenys neskelbtini), priklausė (duomenys neskelbtini) partijai. (duomenys neskelbtini) milicija norėjo pagrobti ir pareiškėją, bet to nepadarė. Paaiškino, kad nuolat eidavo į partijos patalpas, kur yra nuovada, prašydavo paleisti tėvą, bet jam liepdavo išeiti. Kilmės šalį paliko, nes mama nuogąstavo, kad gali pagrobti ir pareiškėją, todėl liepė išvykti. Pareiškėjui buvo grasinama, kai eidavo prašyti, kad paleistų tėvą. Partijos nariu ir politiniu aktyvistu niekada nebuvo. Į kilmės valstybę grįžti bijo, nes gali būti pagrobtas.

5.3. Migracijos departamentas ginčijamu sprendimu nesuteikė pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje ir išsiuntė jį iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę. Taip pat nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą (C.SIS II) perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi jam 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Pareiškėjas, nesutikdamas su Migracijos departamento sprendimu, pateikė skundą Komisijai, kuri 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas, vadovaudamasis Įstatymo 86–88 straipsnių nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, konstatavo, kad atsakovas pareiškėjui pagrįstai nesuteikė pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė jokių pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie egzistavusią asmeninę grėsmę kilmės valstybėje. Pareiškėjas išvykimo iš kilmės šalies nesiejo su jam asmeniškai kilusia ar kylančia grėsme, papasakotą istoriją grindžiama abstrakčiais teiginiais, siejamais su tariamu tėvo pagrobimu ir mamos nuogąstavimais. Teismo manymu, pareiškėjo pasakojimas yra prieštaringas ir nenuoseklus. Per apklausą pareiškėjas nurodė, kad nebuvo pagrobtas (sulaikytas), tačiau teismo posėdyje poziciją pakeitė, teigė, jog jis taip pat buvo pagrobtas (sulaikytas), bet paleistas. Priežasčių, kuriais grindžiamas prieglobsčio prašymas, keitimas sudaro pagrindą pareiškėjo pasakojimą laikyti nepatikimu. Pareiškėjo pasakojimas dėl tėvo pagrobimo aplinkybių taip pat buvo nenuoseklus – vienu atveju pareiškėjas teigė, kad nuolat eidavo prašyti, jog tėvas būtų paleistas, tačiau vėliau nurodė, jog nežino, kur yra pagrobtas tėvas, negalėjo prisiminti tikslios tėvo pagrobimo datos, nepateikė daugiau jokių su tariamu tėvo pagrobimu susijusių individulių detalių, apsiribodamas bendro pobūdžio teiginiais apie situaciją kilmės valstybėje. Argumentus, kad atsakovas neįvertino aplinkybių, ar prieglobsčio prašytojas kilmės valstybėje gali reikšti politinius įsitikinimus, teismas atmetė kaip nepagrįstus – pareiškėjas prieglobsčio prašymo šiomis aplinkybėmis negrindė, nurodė, kad nėra politinis aktyvistas, jokiai politinei partijai nepriklauso. Jokių buvusių ar galinčių kilti individualių grėsmių, siejamų su užsieniečio politiniais įsitikimais, pareiškėjas nei per apklausą Migracijos departamente, nei teismo posėdyje nenurodė. Taigi, teismas konstatavo, kad atsakovas pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis įvertino visapusiškai ir objektyviai bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso pareiškėjui nesuteikimo.

7. Teismas taip pat konstatavo, kad Migracijos departamentas pareiškėjui pagrįstai nesuteikė papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, kadangi pareiškėjas neatitiko papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose. Teismas, be kita ko, atkreipė dėmesį, kad nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Duomenų apie aktualius esminius saugumo situacijos pasikeitimus kilmės valstybėje, kurie sąlygotų poreikį koreguoti EPPB vertinimą, byloje nėra, jų nenurodė ir pareiškėjas.

8. Pirmosios instancijos teismas laikė, kad pareiškėjas buvo pagrįstai išsiųstas iš Lietuvos Respublikos. Tačiau, teismo įsitikinimu, pareiškėjui nustatytas maksimalus draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas yra neproporcingas, todėl teismas jį sutrumpino iki 2 metų, taip pat pakeitė sprendimo dalį dėl perspėjimo įvedimo į C SIS II, pakeičiant nustatytą laikotarpį iki 2 metų, teismas taip pat atitinkamai pakeitė Komisijos sprendimą.

III. 9. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti.

10. Pareiškėjo apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Pareiškėjas negali pasilikti kilmės šalyje, nes kyla grėsmė jo visokeriopam saugumui, įskaitant laisvę, gyvybę ir sveikatą dėl jo tėvo aktyviai reiškiamų politinių pažiūrų, nukreiptų prieš (duomenys neskelbtini) valdžią. Kilmės šalies informacija patvirtina, kad civilių gyventojų protesto akcijos prieš korupciją ir nefunkcionalią struktūrą yra tapę kasmetiniu (duomenys neskelbtini) fenomenu. Protestuotojai patiria grasinimus, gąsdinimus, jie grobiami, suimami be orderio ir net nužudomi. (duomenys neskelbtini) didžiulę įtaką turi (duomenys neskelbtini) karinės grupuotės ir politinės partijos, kurios susidoroja su jai valdžiai oponuojančiai civiliais, demonstracijos kilmės valstybėje yra malšinamos, protestuotojai žudomi milicijos, (duomenys neskelbtini) saugumo ir kitų pajėgų, grupuočių, kurios bendradarbiauja su valstybe. Taip pat protestuotojai buvo grobiami, kankinami, prieš paleidžiant sulaikytieji ir (ar) pagrobtieji buvo priversti pasirašyti pasižadėjimą nedalyvauti tolesniuose protestuose.

10.2. (duomenys neskelbtini) vykstančio vidinio karinio konflikto, ginkluotų užpuolimų, žmonių grobimų ir kitų nusikaltimų kontekste, kurių nekontroliuoja valdžios struktūros arba net prie jų prisideda, visiškai tikėtina, kad pareiškėjui dėl jo tėvo aktyvios politinės veiklos prieš (duomenys neskelbtini) valdžią kyla reali persekiojimo grėsmė, dėl kurios pareiškėjas gali prarasti laisvę, gyvybę ir sveikatą.

10.3. Atsakovas rėmėsi EPPB ataskaita, kuri yra rekomendacinio pobūdžio, be to, joje užfiksuoti duomenys yra pasenę. Sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje. Panaikinus Atsakovo sprendimus dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo, naikintini ir išvestiniai atsakovo sprendimai išsiųsti Pareiškėją ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką.

11. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka, pakartoja pirmosios instancijos teismui pateiktus argumentus ir pažymi, kad pareiškėjas nepateikė pagrįstų argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo ar Migracijos departamento padarytas išvadas, atsakovas rėmėsi aktualia informacija ir atliko išsamų tyrimą, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 12. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2021 m. spalio 13 d. sprendimo Nr. 21S31127 ir Komisijos 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimo Nr. 6K-1872 teisėtumo ir pagrįstumo bei su tuo susijusio reikalavimo įpareigoti atsakovą nagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo pagrįstumo.

13. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas Migracijos departamento sprendimą nesuteikti pareiškėjai pabėgėlio statuso, vadovavosi Įstatymo 83 straipsnio, 86 straipsnio 1 dalimi, 87 straipsnio 1–3 dalimis, 88 straipsnio 1 ir 2 dalimis. Šių teisės normų teisėjų kolegija nekartoja.

14. Pirmosios instancijos teismo sprendime taip pat yra pateikta aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje išaiškintos visiškai pagrįstos baimės sąlygos vertinimo aspektai, taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismo aktuali praktika, kuria formuluojamos svarbios Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) aiškinimo taisyklės, kad siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Teisėjų kolegija nemato reikalo šią praktiką pildyti kitais pavyzdžiais.

15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo jį nagrinėti žodinio proceso tvarka. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

16. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais, ar nurodyti pasakojimo neatitikimus. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pageidauja, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjo prašymas netenkinamas.

17. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

18. Byloje nustatyta, kad užsienietis, (duomenys neskelbtini) pilietis, baimę būti persekiojamam grindžia tuo, kad jo tėvas reikšdavo savo palaikymą ir simpatiją (duomenys neskelbtini), agituodavo už „seną“ valdžią, už tokius veiksmus pareiškėjo tėvas buvo baustas policijos pareigūnų, pagrobtas, buvo sumuštas, o, nepaisydamas pareigūnų įspėjimų nesielgti chuliganiškai, tėvui toliau reiškiant simpatijas minėtam politikui viešose erdvėse, tėvas buvo suimtas ir uždarytas į areštinę. Pareiškėjas palaikydavo tėvą, atvykdavo pas jį į areštinę, prašė tėvą paleisti, tačiau kilmės valstybės pareigūnai atsakė, kad pareiškėjo tėvas areštinėje yra teisėtai ir nurodė, kad jei tokie pareiškėjo vizitai tęsis nuolatos, jam pačiam baigsis bloguoju. Pareiškėjo motina pasiūlė pareiškėjui išvykti iš šalies, kadangi manė, kad ir pareiškėjas bus sulaikytas (duomenys neskelbtini) pareigūnų, todėl pareiškėjas ir išvyko iš (duomenys neskelbtini).

19. Migracijos departamentas nenustatė aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika.

20. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A575-1054/2011 konstatuota, kad pagal Įstatymo 83 straipsnio 1 dalyje (ginčo metu – Įstatymo 83 str. 2 d.) įtvirtintas nuostatas dėl įrodinėjimo priemonių leistinumo prioritetas suteikiamas rašytiniams įrodymams ir tik nesant galimybės jų surinkti, prioritetas suteikiamas nuosekliems ir neprieštaringiems prieglobsčio prašytojo paaiškinimams. Pagal Tarybos direktyvos 2004/83/EB 4 straipsnį valstybės narės gali laikyti prašytojo pareiga kuo greičiau pateikti visą informaciją pareiškimui dėl tarptautinės apsaugos pagrįsti. Savo ruožtu teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.

21. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo atliktu vertinimu. Iš pareiškėjo pateikto pasakojimo apie priežastis, paskatinusias jį palikti kilmės šalį, matyti, kad pareiškėjo nurodyta persekiojimo grėsmė yra išimtinai subjektyvaus, hipotetinio pobūdžio. Pareiškėjas nenurodė, kad jis buvo persekiojamas kilmės valstybėje, teigė, kad iš kilmės valstybės išvyko paragintas savo motinos, kadangi, kaip ji manė, pareiškėjas gali būti suimtas. Paklaustas, kas grėstų grįžus į kilmės valstybę, pareiškėjas atsakė, kad: „Gali mane pagrobti, nes mano tėvas dirbo kariuomenėje ir jis priklauso partijai. Gali mane pagrobti bet kada. Man buvo grasinama. Buvo pasakyta arba tu tylėk, arba mes tave užmušim, ir jų grasinimas yra tikras. Jis pasakys tylėk arba aš tave pagrobsiu“. Iš nurodyto matyti, kad hipotetinė baimė buvo siejama su policijos pareigūnų veiksmais, tačiau, kaip nustatė Migracijos departamentas ir pareiškėjas pagrįstais argumentais ir (ar) įrodymais nepaneigė, pareiškėjo tėvas buvo sulaikytas už neadekvatų chuliganizmą viešose erdvėse. Savo ruožtu pareiškėjas, kaip pats nurodė apklausos metu, net keletą kartų buvo atvykęs pas policijos pareigūnus ir prašė paleisti tėvą, tačiau nebuvo sulaikytas, po šių apsilankymų nebuvo persekiojamas. Be to, pareiškėjo pasakojimas buvo itin nedetalus, pareiškėjas apsiribojo tik abstrakčiais teiginiais. Darytina išvada, kad, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas nepateikė pagrįstų duomenų ir (ar) įrodymų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie realiai egzistavusią asmeninę grėsmę kilmės valstybėje. Taigi, išdėstytų aplinkybių visuma, įvertinus pareiškėjo apklausas ir byloje pateiktus įrodymus, leidžia spręsti, kad nagrinėjamu atveju atsakovas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio reikalavimų ir jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas.

22. Migracijos departamentas, vertindamas papildomos apsaugos suteikimo kriterijus, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės asmeniui tikimybės. Todėl nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Atsakovas, remdamasis EPPB ataskaita, taip pat konstatavo, nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Be to, atsakovas taip pat nustatė o pareiškėjas nepaneigė, kad pareiškėjas nepriklauso nei vienai iš grupių, kurios, anot EPPB, gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme. Taigi, pagrįstai nustatyta, kad pareiškėjas taip pat neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkto.

23. Atsakant į pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus dėl bendros situacijos kilmės šalyje, pažymėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, aplinkybė, jog kilmės šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo (žr., pvz., 2009 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1380/2009). Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos prieglobsčio prašytojui suteikimo poreikį, nenustatyta.

24. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad EPPB 2021 m. ataskaita grįsta duomenimis, kurie apeliacinio skundo rengimo metu yra pasenę, teisėjų kolegija pažymi, kad duomenų patikimumo ir objektyvumo aspektu ši informacija atitinka vertinimui renkamos ir esminę reikšmę turinčios informacijos reikalavimus. Nepaisant to, kad ji yra retrospektyvaus pobūdžio, nėra teisinio pagrindo teigti, kad šiuo metu situacija kilmės valstybėje yra pasikeitusį ir pareiškėjo individualių aplinkybių vertinimas yra nepagrįstas.

25. Dėl nurodytų argumentų pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius