fccbc32e-58d3-431e-9b8c-1fb1bf70c404 · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                                                            Civilinė byla Nr. 2-481-330/2015Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01658-2010-9                                                                               Procesinio sprendimo kategorijos: 116.10.3; 122.3 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. balandžio 16 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo vieÅ¡osios įstaigos Å akių ligoninės atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutarties, priimtos sprendimo iÅ¡aiÅ¡kinimo klausimu civilinėje byloje Nr. 2-333-555/2014 pagal ieÅ¡kovės V.

B. ieÅ¡kinį atsakovui vieÅ¡ajai įstaigai Å akių ligoninei dėl neturtinės žalos atlyginimo.IÅ¡nagrinėjus bylÄ pagal atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t y t a: Klausimo esmė Kauno apygardos teismas 2013 m. vasario 1 d. sprendimu iÅ¡ dalies patenkino ieÅ¡kovės V. B. ieÅ¡kinį ir priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo vieÅ¡osios įstaigos (toliau – VÅ¡Ä®) Å akių ligoninės 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ bei 2 500 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teismo sprendimas įsiteisėjo po to, kai Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. kovo 14 d. nutartimi atmetė atsakovo apeliacinį skundÄ .Atsakovas VÅ¡Ä® Å akių ligoninė 2014 m. gruodžio 3 d. kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas iÅ¡aiÅ¡kinti Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 1 d. sprendimÄ ir/arba jo vykdymo tvarkÄ , t. y. iÅ¡aiÅ¡kinti, ar VÅ¡Ä® Å akių ligoninės sumokėta V.

B. 10 000 litų suma neturtinei žalai atlyginti pagal Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau tekste – Komisijos) 2010 m. rugsėjo 22 d. sprendimÄ Nr. 56-53 yra įskaitoma į teismo sprendimu priteistÄ 40 000 litų neturtinės žalos atlyginimo sumÄ . Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Kauno apygardos teismas 2014 m. gruodžio 10 d. nutartimi atsisakė iÅ¡aiÅ¡kinti Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 1 d. sprendimÄ , nurodęs, kad tokiam aiÅ¡kinimui nėra pagrindo.

Teismas pažymėjo, kad pagal suformuotÄ kasacinio teismo praktikÄ , vadovaujantis CPK 278 straipsniu teismo sprendimas gali bÅ«ti iÅ¡aiÅ¡kinamas, jeigu yra neaiÅ¡kiai (nesuprantamai arba nevienareikÅ¡miÅ¡kai) suformuota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiÅ¡kai aiÅ¡ku, kaip turi bÅ«ti vykdomas sprendimas; teismas, aiÅ¡kindamas sprendimÄ , negali keisti jo turinio ir esmės ar iÅ¡eiti už byloje, kurioje priimtas aiÅ¡kinamas sprendimas, iÅ¡spręstų klausimų ribų. Teismas nurodė, jog praÅ¡omo iÅ¡aiÅ¡kinti 2013 m. vasario 1 d. sprendimo rezoliucinė dalis suformuluota suprantamai ir vienareikÅ¡miÅ¡kai, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ji yra neaiÅ¡ki – sprendimo rezoliucinėje dalyje aiÅ¡kiai nurodoma, kokioje apimtyje teismas tenkina ieÅ¡kinį ir kokiÄ sumÄ iÅ¡ kokio asmens priteisia.

Atskirojo skundo argumentai Atskiruoju skundu atsakovas VÅ¡Ä® Å akių ligoninė praÅ¡o pakeisti Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį ir patenkinti praÅ¡ymÄ dėl to teismo 2013 m. vasario 1 d. sprendimo vykdymo tvarkos iÅ¡aiÅ¡kinimo – iÅ¡aiÅ¡kinti, ar atsakovo VÅ¡Ä® Å akių ligoninės sumokėta V. B. 10 000 litų suma neturtinei žalai atlyginti pagal Komisijos 2010 m. rugsėjo 22 d. sprendimÄ Nr. 56-53 yra įskaitoma į teismo sprendimu priteistÄ 40 000 litų sumÄ .Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Atsakovas prašė iÅ¡aiÅ¡kinti teismo sprendimÄ ir/arba jo vykdymo tvarkÄ .

Neteisingai nustatęs praÅ¡ymo esmę, teismas visai nesprendė praÅ¡ymo dalies iÅ¡aiÅ¡kinti sprendimo vykdymo tvarkÄ , tuo klausimu nenurodė nei jokių motyvų, nei teisės normų, kuriomis remiasi, todėl pažeidė CPK 291 straipsnio 1 dalį.Vykdomojoje byloje kilo neaiÅ¡kumų dėl sprendimo vykdymo tvarkos. IeÅ¡kovė, laikydamasi privalomos ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos kreipėsi į KomisijÄ , kuri 2010 m. rugsėjo 22 d. sprendimu įpareigojo VÅ¡Ä® Å akių ligoninę atlyginti ieÅ¡kovei 10 000 Lt neturtinę žalÄ .

VÅ¡Ä® Å akių ligoninė įvykdė Komisijos sprendimÄ , 2010 m. lapkričio 4 d. mokėjimo nurodymu sumokėdama ieÅ¡kovei 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ , tačiau iÅ¡ieÅ¡kotoja (ieÅ¡kovė) V. B., nesutikdamas su Komisijos sprendimu, kreipėsi į teismÄ , kuris iÅ¡ dalies tenkindamas jos ieÅ¡kinį priteisė 40 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.Atsakovas įvykdė teismo 2013 m. vasario 1 d. sprendimÄ , pervesdamas į ieÅ¡kovės sÄ skaitÄ 30 000 Lt sumÄ , be to, jis jau buvo įvykdęs Komisijos sprendimÄ ir pervedęs ieÅ¡kovei 10 000 Lt sumÄ .

Jeigu antstolis iÅ¡ atsakovo dar iÅ¡ieÅ¡kotų ginčijamÄ 10 000 Lt sumÄ , iÅ¡ieÅ¡kotoja (ieÅ¡kovė) nepagrįstai praturtėtų Å¡ia suma, o tuo pačiu bÅ«tų pažeistas vieÅ¡as interesas (bÅ«tų neteisėtai panaudotos vieÅ¡osios įstaigos lėšos). Dėl Å¡ios priežasties atsakovas savo praÅ¡yme ir nurodė, kad jam liko vienintelis kelias apginti savo teises, kreipiantis į vykdytinÄ sprendimÄ priėmusį teismÄ atitinkamo iÅ¡aiÅ¡kinimo. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 278 straipsnio 1 dalį, jeigu teismo sprendimas (nutartis) yra neaiÅ¡kus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų praÅ¡ymu, taip pat savo iniciatyva iÅ¡aiÅ¡kinti savo sprendimÄ , nekeisdamas jo turinio.

Teismo sprendimo (nutarties) aiÅ¡kinimo paskirtis – paÅ¡alinti neaiÅ¡kumus tam, kad toks sprendimas (nutartis) galėtų bÅ«tų tinkamai įvykdomas. Sprendimo iÅ¡aiÅ¡kinimo tikslas – paÅ¡alinti netikslaus ar neaiÅ¡kaus teismo sprendimo trÅ«kumus, jį sukonkretinant. Kasacinio teismo konstatuota, kad teismo sprendimas gali bÅ«ti iÅ¡aiÅ¡kinamas, jeigu yra neaiÅ¡kiai (nesuprantamai arba nevienareikÅ¡miÅ¡kai) suformuota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiÅ¡kai aiÅ¡ku, kaip turi bÅ«ti vykdomas sprendimas; teismas, aiÅ¡kindamas sprendimÄ , negali keisti jo turinio ir esmės ar iÅ¡eiti už byloje, kurioje priimtas aiÅ¡kinamas sprendimas, iÅ¡spręstų klausimų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006; 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2007; 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-242/2009; 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-76/2013; ir kt.).Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 1 d. sprendimu ieÅ¡kovei V.

B. iš atsakovo VšĮ Šakių ligoninės priteista 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 2 500 Lt bylinėjimosi išlaidų. Skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodyta, kad teismo sprendimo rezoliucinė dalis dėl piniginių sumų ieškovei priteisimo iš atsakovo yra visiškai aiški, suformuluota suprantamai ir vienareikšmiškai. Sprendimo rezoliucinė dalis dėl priteisimo neturi trūkumų, todėl jos konkretinimas (detalizavimas) ar kitoks papildomas išaiškinimas yra nereikalingas.

Atsakovo 2014 m. gruodžio 3 d. suformuluoto praÅ¡ymo iÅ¡aiÅ¡kinti, ar VÅ¡Ä® Å akių ligoninės sumokėta V. B. 10 000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti pagal Komisijos 2010 m. rugsėjo 22 d. sprendimÄ yra įskaitoma į teismo sprendimu priteistÄ 40 000 Lt sumÄ , tenkinimas reikÅ¡tų teismo sprendimo keitimÄ jo rezoliucinės dalies pildymu, bet ne sprendimo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , o tai neatitinka CPK 278 straipsnio 1 dalies dispozicijos. AiÅ¡kinant CPK 278 straipsnio 1 dalies nuostatas, reikÅ¡mingi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. ir 2006 m. kovo 28 d. nutarimai, kuriuose Konstitucinis Teismas konstatavo, kad teismo baigiamajame akte turi bÅ«ti iÅ¡dėstyti visi argumentai, kuriais jis grindžiamas, jie negali bÅ«ti teismo iÅ¡dėstomi po oficialaus teismo baigiamojo akto paskelbimo; oficialiai paskelbęs teismo baigiamÄ jį aktÄ , teismas negali keisti ar kitaip koreguoti jo argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-76/2013).

Vadovaujantis Å¡iomis nuostatomis, pagal atsakovo suformuluotÄ praÅ¡ymÄ negali bÅ«ti pildoma ir teismo sprendimo motyvuojamoji (argumentuojamoji) dalis. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė aiÅ¡kinti savo 2013 m. vasario 1 d. sprendimÄ .Atskirajame skunde akcentuojama, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė praÅ¡ymo esmę, kadangi atsakovo praÅ¡ymas pagal turinį buvo daugiau orientuotas į 2013 m. vasario 1 d. sprendimo vykdymo tvarkos iÅ¡aiÅ¡kinimÄ .

Apelianto teigimu, teismas turėjo pasisakyti dėl sprendimo vykdymo tvarkos, o to nepadaręs – pažeidė CPK 291 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Pasak apelianto, vykdomojoje byloje kilo neaiÅ¡kumų dėl sprendimo vykdymo tvarkos, todėl atsakovas kreipėsi į teismÄ dėl iÅ¡aiÅ¡kinimo, ar vykdant teismo 2013 m. vasario 1 d. sprendimÄ , į tuo sprendimu priteistÄ iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai 40 000 Lt žalos atlyginimÄ turėtų bÅ«ti įskaityta 10 000 Lt suma, kuriÄ atsakovas sumokėjo ieÅ¡kovei, vykdydamas Komisijos 2010 m. rugsėjo 22 d. sprendimÄ .Apeliacinis teismas nesutinka su atsakovo atskirojo skundo argumentais, kad yra atsiradęs teisinis pagrindas aiÅ¡kinti teismo 2013 m. vasario 1 d. sprendimo vykdymo tvarkÄ .

Ä®siteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 1 d. sprendimu galutinai iÅ¡sprendus ieÅ¡kovės (kaip pacientės) ir atsakovo (kaip sveikatos priežiÅ«ros įstaigos) ginÄÄ dėl atlyginimo neturtinės žalos, padarytos netinkamai teikiant sveikatos priežiÅ«ros paslaugas, Å¡io sprendimo pagrindu ieÅ¡kovė, kaip neturtinės žalos atlyginimÄ turi gauti (sprendimo geranoriÅ¡ko arba priverstinio įvykdymo bÅ«dais) ne mažesnę nei 40 000 Lt sumÄ . Dar 2 500 Lt suma jai turi bÅ«ti sumokėta iÅ¡ atsakovo lėšų kaip bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas.

Kadangi teismo 2013 m. vasario 1 d. sprendimas dėl pinigų priteisimo yra aiÅ¡kus (sprendimas neturi trÅ«kumų, dėl kurių turėtų bÅ«ti aiÅ¡kinamas), todėl ir jo vykdymo tvarka negali kelti neaiÅ¡kumų. Akivaizdu, kad vykdant (geruoju arba priverstinai) nurodytÄ teismo sprendimÄ , ieÅ¡kovei turi bÅ«ti sumokėta ne daugiau kaip 42 500 Lt (40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas ir 2 500 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų). IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad teismo sprendimu priteistos neturtinės žalos atlyginimo dalį – 30 000 Lt atsakovas (skolininkas) sumokėjo ieÅ¡kovei (iÅ¡ieÅ¡kotojai) 2014 m. balandžio 9 d. mokėjimo dokumentu (t. 2, b. l. 160), t. y. geruoju įvykdė dalį teismo 2013 m. vasario 1 d sprendimo.

Atsakovas pateikė įrodymus, kad dalį neturtinės žalos atlyginimo – 10 000 Lt jis buvo sumokėjęs ieÅ¡kovei 2010 m. lapkričio 4 d. mokėjimo dokumentu, po ginčo privaloma iÅ¡ankstine neteismine tvarka iÅ¡sprendimo vykdydamas Komisijos 2010 m. rugsėjo 22 d. sprendimÄ (t. 2, b. l. 160). IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad yra pateiktas vykdyti Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 8 d. iÅ¡duotas vykdomasis raÅ¡tas Nr. 2-333-555/13 dėl 12 500 Lt sumos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ atsakovo, nes iki Å¡io raÅ¡to iÅ¡davimo momento atsakovas buvo įvykdęs 2013 m. vasario 1 d. sprendimo dalį, sumokėdamas ieÅ¡kovei 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo dalį iÅ¡ priteistos 40 000 Lt sumos (t. 2, b. l. 162).

Antstoliui pradėjus vykdymo veiksmus nurodyto vykdomojo dokumento pagrindu dėl 12 500 Lt sumos iÅ¡ieÅ¡kojimo, atsakovas (skolininkas) pranešė antstoliui, jog 10 000 Lt sumÄ , kaip neturtinės žalos atlyginimÄ , jis jau yra sumokėjęs 2010 m. lapkričio 4 d., kuomet įvykdė Komisijos sprendime nustatytÄ Ä¯pareigojimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 22-24). Vadinasi, Å¡iuo atveju iÅ¡kyla ne teismo 2013 m. vasario 1 d. sprendimo vykdymo tvarkos aiÅ¡kinimo klausimas (vykdymo tvarka yra aiÅ¡ki), tačiau skolininko sumokėtos žalos atlyginimo dalies (10 000 Lt) įskaitymo į iÅ¡ieÅ¡kotinÄ pagal vykdomÄ jį dokumentÄ iÅ¡ skolininko pinigų sumÄ klausimas, kurį spręsti yra kompetentingas teismo sprendimÄ vykdantis antstolis.         Vykdymo proceso tikslas – kuo greičiau ir ekonomiÅ¡kiau įstatymų nustatyta tvarka įvykdyti sprendimÄ .

Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnio 2 dalis, 587 straipsnio 1 punktas, 648 straipsniai). Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis tuo pačiu privalo imtis visų teisėtų priemonių iÅ¡ieÅ¡kotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iÅ¡ antstolio, kaip vieÅ¡osios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetencijÄ ) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 11 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2012 m. gegužės 25 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2012; kt.). Pirmiau nurodytos nuostatos ir jų iÅ¡aiÅ¡kinimai kasacinio teismo praktikoje suponuoja iÅ¡vadÄ , kad antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi bÅ«ti atliekama, atsižvelgiant į tai, jog nebÅ«tų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-712/2013).

Ä®statyme yra įtvirtinta antstolio teisė kreiptis į procesinį sprendimÄ priėmusį teismÄ , kad Å¡is iÅ¡aiÅ¡kintų sprendimo vykdymo tvarkÄ , jeigu ji yra neaiÅ¡ki (CPK 589 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tiek CPK 278 straipsnio 1 dalis, reglamentuojanti sprendimo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , tiek 589 straipsnio 1 dalis sudaro vienÄ visumÄ ir skirtos teismo sprendimo trÅ«kumams paÅ¡alinti ir tais atvejais, kai teismo sprendimas vykdytinas ir kai kyla teismo sprendimo vykdymo neaiÅ¡kumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2007; 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-242/2009, kt.).

Tačiau nei sprendimo iÅ¡aiÅ¡kinimas (CPK 278 straipsnis), nei sprendimo vykdymo tvarkos iÅ¡aiÅ¡kinimas (CPK 589 straipsnis) negali asmenims nustatyti kitokių ar papildomų teisių bei pareigų, negu buvo nustatyta teismo sprendimu, dėl kurio iÅ¡aiÅ¡kinimo ar dėl kurio vykdymo tvarkos iÅ¡aiÅ¡kinimo buvo kreiptasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-712/2013). Dėl Å¡ioje nutartyje pirmiau iÅ¡dėstytų argumentų nėra teisinio pagrindo aiÅ¡kinti nei patį teismo 2013 m. vasario 1 d. sprendimÄ , nei jo vykdymo tvarkÄ .

Sprendžiant iÅ¡ byloje esančio antstolio 2014 m. lapkričio 25 d. patvarkymo, minėto sprendimo vykdymo tvarka yra aiÅ¡ki ir jį vykdančiam antstoliui (t. 2, b. l. 162). Tačiau apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į įstatymo nuostatas dėl antstolio pareigos veikti teisėtai, į įtvirtintÄ vykdymo proceso tikslÄ kuo greičiau ir ekonomiÅ¡kiau įstatymų nustatyta tvarka įvykdyti sprendimÄ , taip pat remdamasis kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, jog teismo sprendimai turi bÅ«ti vykdomi taip, kad asmenims nekiltų kitokių (naujų) ar papildomų teisių bei pareigų, negu buvo nustatyta teismo sprendimu, turi pagrindÄ nurodyti, jog pagal atsakovo 2010 m. lapkričio 4 d. mokėjimo dokumentÄ V.

B. sumokėta 10 000 Lt suma sudaro dalį neturtinės žalos atlyginimo, priteisto Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 1 d. sprendimu. Tai daroma siekiant išvengti vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų pažeidimo galimybės, taip pat būsimų teisinių ginčų tarp ieškovės ir atsakovo atsiradimo tikimybės (pvz., dėl ieškovės nepagrįsto praturtėjimo, kaip nurodoma atsakovo atskirajame skunde). Esminė yra ta aplinkybė, kad byloje nagrinėjamu atveju buvo sprendžiamas ginčas tarp paciento (ieškovės) ir sveikatos priežiūros įstaigos (atsakovo) dėl neturtinės žalos, padarytos pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginimo (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. kovo 1 d. iki 2013 m. spalio 19 d.) 24 straipsnio 1 dalis).

Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau tekste – Pacientų teisių įstatymo) 24 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimÄ ir norintys gauti jos atlyginimÄ , su pareiÅ¡kimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijÄ , veikiančiÄ prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Å i komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti (Pacientų teisių įstatymo 24 straipsnio 3 dalis).

Komisijos sprendimai sveikatos priežiÅ«ros įstaigoms ir pacientui ar kitiems asmenims, turintiems teisę į Pacientų teisių įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimÄ , yra privalomi (24 straipsnio 7 dalis). Komisijos sprendimas privalomumo savybę įgyja tuo atveju, jeigu ginčas tarp paciento ir sveikatos priežiÅ«ros įstaigos nėra perkeliamas į teismÄ . Pacientų teisių įstatymo 24 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į žalos pagal šį įstatymÄ atlyginimÄ , ir (ar) sveikatos priežiÅ«ros įstaiga, nesutikdami su Komisijos sprendimu, per 30 dienų nuo Komisijos sprendimo priėmimo dienos, o sprendimo priėmimo metu nedalyvavę asmenys, – per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie sprendimÄ , turi teisę Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ dėl ginčo tarp sveikatos priežiÅ«ros įstaigos ir pareiÅ¡kimÄ pateikusio asmens nagrinėjimo iÅ¡ esmės. Taigi ginčas, pradėtas privaloma ikiteismine ginčo sprendimo ne teisme tvarka, gali bÅ«ti toliau nagrinėjamas teisme, jeigu ginčo dalyvis (dalyviai), nesutikdami su Komisijos sprendimu, pateikia ieÅ¡kinį teismui dėl ginčo galutinio iÅ¡sprendimo.

IÅ¡ Å¡ios bylos duomenų matyti, kas su Komisijos 2010 m. rugsėjo 22 d. sprendimu, kuriuo iÅ¡ dalies tenkinant V. B. praÅ¡ymÄ buvo nustatytas jai padarytos neturtinės žalos dydis – 10 000 Lt ir VÅ¡Ä® Å akių ligoninė įpareigota atlyginti Å¡io dydžio žalÄ (t. 1, b. l. 22-24), nesutiko pacientė V. B., kreipusis į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl ginčo su atsakovu VÅ¡Ä® Å akių ligonine galutinio iÅ¡sprendimo. Po to, kai ginčas tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo buvo perkeltas nagrinėti teisme, Komisijos sprendimas dėl Å¡io ginčo, priimtas ikiteismine tvarka, neteko teisinės reikÅ¡mės ir neįgijo privalomumo savybės. NežiÅ«rint Å¡ios aplinkybės, VÅ¡Ä® Å akių ligoninė įvykdė Komisijos sprendimÄ , 2010 m. lapkričio 4 d. mokėjimo nurodymu pavedusi kredito įstaigai pervesti į V.

B. sÄ skaitÄ 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti (t. 2, b. l. 161). Pažymėtina, kad kai teisme nagrinėjamas ginčas dėl Komisijos sprendimu nustatytos žalos dydžio pagrįstumo, Komisijos sprendimas neturi teismui privalomosios galios, nes prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeistas teismo nepriklausomumo principas. CK ir CPK įtvirtinta teismo teisė ir pareiga spręsti asmenų ginčus ir nustatyti galutinį priteistinos neturtinės žalos dydį. Kilus ginčui teisme, Komisijos nustatytÄ dydį patikrina ir galutinį priteistinos neturtinės žalos dydį nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais neturtinės žalos nustatymo kriterijais bei laikydamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių.

Komisijos sprendimu nustatytas žalos dydis teismo nesaisto ir teismas bet kokiu atveju privalo patikrinti, ar Komisijos nustatytas neturtinės žalos dydis yra pagrįstas, ar jis atitinka visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principÄ (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2010). Aptariamu atveju teismas, nesaistomas Komisijos sprendimu nustatyto V. B. padarytos neturtinės žalos dydžio (10 000 Lt), iÅ¡spręsdamas Å¡alių ginÄÄ nusprendė, kad galutinis ieÅ¡kovei atlygintinos neturtinės žalos dydis yra 40 000 Lt.

Nors dalį neturtinės žalos atlyginimo – 10 000 Lt už žalos padarymÄ atsakingas asmuo VÅ¡Ä® Å akių ligoninė sumokėjo dar iki iÅ¡keliant bylÄ teisme pagal V. B. ieÅ¡kinį, tačiau Å¡is mokėjimas (dalinis neturtinės žalos atlyginimas), kaip juridinę reikÅ¡mę turintis veiksmas, buvo atliktas to paties ginčo tarp tų pačių Å¡alių (V. B. ir VÅ¡Ä® Å akių ligoninės) ir dėl to paties dalyko (neturtinės žalos atlyginimo) nagrinėjimo procese, kurį sudarė dvi stadijos – privalomoji ikiteisminė ir teisminė.

Remiantis iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis tikslinga nurodyti, kad teismo antstoliui vykdant vykdomÄ jį dokumentÄ , iÅ¡duotÄ Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 1 d. sprendimo pagrindu, reikia atsižvelgti į tai, kad atsakovo (skolininko) VÅ¡Ä® Å akių ligoninės sumokėta ieÅ¡kovei 10 000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti sudaro dalį teismo 2013 m. vasario 1 d. sprendimu priteisto neturtinės žalos atlyginimo.Atkreiptinas dėmesys, kad Å¡iÄ su teismo sprendimo vykdymu susijusiÄ problemÄ (ypatumus) sÄ lygojo atsakovo VÅ¡Ä® Å akių ligoninės pasyvus elgesys, nes byloje nėra duomenų, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu bÅ«tų informavęs teismÄ apie Komisijos sprendimo įvykdymÄ ir 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ieÅ¡kovei sumokėjimÄ bei prašęs teismÄ Ä¯vertinti Å¡iÄ aplinkybę priimant sprendimÄ dėl ginčo esmės. Toks faktų nutylėjimas gali bÅ«ti vertinamas kaip CPK 8 straipsnyje įtvirtinto kooperacijos (bendradarbiavimo) principo nesilaikymas.

    Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį palikti nepakeistÄ .Nurodyti, kad pagal atsakovo vieÅ¡osios įstaigos Å akių ligoninės 2010 m. lapkričio 4 d. mokėjimo nurodymÄ Nr. 3 (pateiktas Swedbank, akcinei bendrovei) ieÅ¡kovei V. B. sumokėta 10 000 Lt suma sudaro dalį neturtinės žalos atlyginimo, priteisto Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 1 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-333-555/2013.

Teisėjas                                                                                                                                                            Gintaras Pečiulis