fccba499-58ef-4189-aebf-b077ad2bfc9d · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. eI-3325-821/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01516-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 15.5;55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 14 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Beatos Martišienės, Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Eglės Žulytės – Janulionienės, dalyvaujant pareiškėjams A. M., V. R., pareiškėjo V.

B. atstovui J. B., pareiÅ¡kėjų atstovui advokatui Pauliui Miliauskui, atsakovo atstovui S. Č., trečiojo suinteresuoto asmens Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovei A. J., trečiojo suinteresuoto asmens Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB atstovui advokatui Povilui Karlonui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų A. M., R. B., D. S., L. S., Z. J., V. K., L. D., V. B., V. R., V. A. S., A. E., I. E. skundÄ atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl įsakymo panaikinimo, Teismas n u s t a t ė :

Teisme priimta pareiÅ¡kėjų, atstovaujamų advokato Pauliaus Miliausko, skundo dalis, kuria praÅ¡oma panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – NŽT) direktoriaus 2019-03-15 įsakymÄ Nr. 1P-81-(1.17 E.) „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvajai ekonominei zonai plėsti Kauno rajono savivaldybėje) procedÅ«ros pradžios“ (toliau – Ä®sakymas). PareiÅ¡kėjai nurodė, kad gautu praneÅ¡imu buvo informuoti apie Ä®sakymÄ dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«ros pradžios, kuriame buvo nurodyta, kad pradedama žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams Kauno laisvajai ekonominei zonai (toliau – ir Kauno LEZ) plėsti Kauno rajono savivaldybėje procedÅ«ra, kurios pagrindu bus paimamos pareiÅ¡kėjams priklausančių sklypų dalys.

PareiÅ¡kėjai pažymi, jog neginčija Ä®sakymu paimamų visuomenės poreikiams sklypų, tačiau ginčija tai, kad nepagrįstai nepaimami vientisi pareiÅ¡kėjų sklypai. Ä®sakymas prieÅ¡tarauja pamatiniams valstybės teisės aktams ir principams, paėmus tik nurodytas sklypų dalis nuosavybės teisė bÅ«tų nepagrįstai apribota, o Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatytas principas, kad už visuomenės poveikiams paimamÄ nuosavybę turi bÅ«ti teisingai atlyginta, bÅ«tų pažeistas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2011-12-21 nutarimu Nr.1515 pakeitė Kauno LEZ teritorijos ribas, o atsakovas remdamasis nutarimo pakeitimu priėmė Ä®sakymÄ . Nutarimo pakeitimu vientisa Kauno LEZ teritorija suskaidyta pareiÅ¡kėjams paliekant Kauno LEZ teritorijos pakraÅ¡tyje esančius žemės ruoželius, kurių tinkama ir iki Å¡iol turėta naudojimo, valdymo ir disponavimo galimybė bus apribota dėl neracionalaus paliekamų sklypų dalių dydžio. Visuomenės poreikiams paėmus tik sklypų dalis, tačiau ne visus sklypus, pareiÅ¡kėjų nuosavybės teisė bÅ«tų nepagrįstai apribota, o visi pareiÅ¡kėjų praradimai kilę dėl visuomenės poreikiams paimamos žemės procedÅ«ros negalėtų bÅ«ti teisingai atlyginti.

Projektas galėjo ir privalėjo bÅ«ti sudarytas taip, kad tam tikri sklypai galėjo bÅ«ti paimti visi. Tai bÅ«tų leidę, iÅ¡laikant tokį patį LEZ teritorijos plotÄ , dalies sklypų visuomenės poreikiams nepaimti iÅ¡ viso. Nepaisant Nutarimo pakeitimu nustatytų Kauno LEZ ribų, Å¡is teisės aktas ir jame nustatyti sprendiniai negali bÅ«ti absoliučiu pagrindu nuosavybei paimti, jeigu neegzistuoja realus ir neabejotinas visuomenės poreikis. Žemės įstatymo 46 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad subjektas teikdamas praÅ¡ymÄ privalo pagrįsti, kad konkretus visuomenės poreikis objektyviai egzistuoja ir negalės bÅ«ti patenkintas, jeigu nebus paimtas konkretus žemės sklypas., taip pat nurodyti konkrečius tikslus, kuriems bus numatoma panaudoti paimamÄ visuomenės poreikiams žemę.

Pažymima, kad sklypų paėmimo visuomenės poreikiams atžvilgiu parengta sÄ naudų ir naudos analizė neįrodo sklypų dalių paėmimo bÅ«tinybės, joje net nėra nagrinėjamas veiksmų modelis kaip vietoje dalies paimamų sklypų dalių, galėtų bÅ«ti paimti visi sklypai, dalies sklypų neimant iÅ¡ viso. Nei Analizėje, nei aiÅ¡kinamajame raÅ¡te nėra nurodyta kokiai konkrečiai Kauno LEZ teritorijos/infrastruktÅ«ros daliai/veikai yra reikalingos sklypų dalys. Nagrinėjant Paėmimo schemÄ matyti, kad ruoÅ¡iamasi paimti arba labai dideles ar mažas sklypų dalis, kas duoda pagrindÄ teigti, kad ne visus sklypus buvo bÅ«tina paimti nurodytomis ribomis, kad Kauno LEZ projektas galėtų bÅ«ti įgyvendintas.

Pavyzdžiui, sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) rengiamasi paimti 0,6528 ha iš 0,6896 ha (savininkui paliekant 0,0368 ha), o tai sudaro 94, 66 proc. viso sklypo ploto. Sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) rengiamasi paimti 0,7098 ha iš 1,0269 ha (savininkui paliekant 0,3171 ha), o tai sudaro 69 proc. viso sklypo ploto. Sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) rengiamasi paimti 0,8686 ha iš 0,8823 ha (savininkui paliekant 0,0137 ha), o tai sudaro 98,45 proc. viso sklypo ploto. Skunde pažymima, jog valdžios sprendimai, kai nesistengiama suderinti procedūroje dalyvaujančių asmenų interesų ir imtis priemonių, kad pareiškėjų teisės būtų kuo mažiau varžomos, neatitinka konstitucinio proporcingumo principo.

Ä®vertinus sklypų rinkos vertę ir Å¡iÄ vertę padauginant iÅ¡ paimamo sklypo dalies pareiÅ¡kėjų nuostoliai nebÅ«tų atlyginti, nes tokia suma nesuteiktų galimybės pareiÅ¡kėjams įgyti lygiavertį/analogiÅ¡kÄ sklypÄ tam, kuris bÅ«tų paimamas. Paėmus beveik visÄ sklypÄ , tačiau paliekant ypač maÅ¾Ä jo dalį, savininkui priklausanti nuosavybė bÅ«tų neproporcingai ir nepatogiai padalinta. Už gautÄ sumÄ savininkas galėtų įsigyti sklypÄ kitoje vietoje, tačiau ypač maža likusio sklypo dalis bÅ«tų kitoje vietoje, o jos naudojimas bÅ«tų neracionalus.

Didelių dalių paėmimas net neužtikrintų, kad likusiÄ nepaimamÄ sklypo dalį bÅ«tų galima suformuoti kaip racionalaus ploto sklypÄ . Kitu atveju, jeigu visuomenės poreikiams bÅ«tų paimama tik maža sklypo dalis iÅ¡ savininko iÅ¡ esmės yra atimama sklypo dalies valdymo ir naudojimo galimybė. PareiÅ¡kėjams didelė dalis sklypų liks tokio ploto, kuris neužtikrins galimybės tinkamai Å¡iuos sklypus naudoti. Ä®sakymo įsigaliojimas bÅ«tų prielaida pareiÅ¡kėjams teisingai neatlyginti už nuosavybę, kuriÄ ateityje rengiamasi paimti visuomenės poreikiams.

Manytina, kad NŽT negalėtų priimti įsakymo, kol praÅ¡ymÄ pradėti Å¡iÄ procedÅ«rÄ pateikęs subjektas nepateiks tinkamos Analizės ir efektyvaus ir proporcingo pasiÅ«lymo, kurio pagrindu sklypai bÅ«tų paimami visi, o dalis sklypų galėtų bÅ«ti iÅ¡ viso neimami. PareiÅ¡kėjai taip pat pateikė 2019-05-28 raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus (II t. b.l. 1-4), kuriuose pažymi, jog atsiliepimuose teigiama, kad Analizė atitinka ne tik 2014 m. gruodžio mėn. Europos Komisijos ekonominės naudos analizės atlikimo metodines gaires (toliau – ir Gaires), bet ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-05-25 nutarimÄ Nr.924 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių ir Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo, kuriose nustatyta, kad suinteresuota institucija, atlikdama sÄ naudų ir naudos analizę vertina tiesioginį poveikį esamų savininkų ir (ar) naudotojų gyvenimo ir darbo sÄ lygoms.

Nepaisant to, Å¡ie aspektai nėra nagrinėjami. 2019-06-04 praÅ¡ymu (V t. b.l. 1-7) pareiÅ¡kėjai praÅ¡o kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti ar Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 46 straipsnio 6 dalis neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsniui bei Konstituciniam teisinės valstybės principui. PraÅ¡yme pažymima, jog Å¡ioje straipsnio dalyje nustatytame reguliavime yra įtvirtintos bylų dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams nagrinėjimo terminai (45 kalendorinės dienos nuo skundo priėmimo dienos).

Toks reguliavimas paneigia pareiÅ¡kėjų galimybes ginti pažeistas teises, o teismas įpareigojamas bylÄ spręsti neatsižvelgdamas į realiai situacijai iÅ¡nagrinėti reikalingus terminus. Greitas bylos nagrinėjimas ir sprendimas ne visais atvejais gali užtikrinti, kad procesas bus sÄ Å¾iningas, o galutinis sprendimas bus teisingas. PareiÅ¡kėjai praÅ¡o nustatyti 20 dienų terminÄ pateikti paaiÅ¡kinimams dėl Ministerijos pateiktų Gairių ir Analizės atitikties Gairių reikalavimams. Nepaisant to, kad pareiÅ¡kėjai jau yra pateikę Analizės nepagrįstumÄ pagrindžiančių argumentų, Analizės neatitikimÄ Gairėms pagrindžiančių argumentų galimybės iki Å¡iol pateikti neturėjo.

Teismui nusprendus, jog praÅ¡ymo negalima tenkinti dėl paminėto Žemės įstatymo 46 straipsnio 6 dalyje nustatyto reguliavimo praÅ¡o kreiptis į Konstitucinį TeismÄ . Pažymi, jog toks reguliavimas nustatytas valstybės naudai, tačiau tai jokiais bÅ«dais negali apriboti Konstitucinių pareiÅ¡kėjų teisių. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės Å«kio ministerijos atsiliepime prašė pareiÅ¡kėjų skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (I t. b.l. 99-107). Atsiliepime nurodoma, kad vykdydamas Žemės įstatymo 46 straipsnio 2 dalies nuostatÄ , Nacionalinės žemės tarnybos direktorius, atsižvelgdamas į Kauno laisvosios ekonominės zonos detalųjį planÄ , patvirtintÄ Kauno rajono savivaldybės tarybos 2000 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. 44 „Dėl Kauno Laisvosios ekonominės zonos detaliojo plano patvirtinimo“, 2019-03-15 priėmė ginčijamÄ Ä¯sakymÄ Nr. 1P-81-(1.17 E), kuriuo nuspręsta pradėti žemės sklypų, tame tarpe ir PareiÅ¡kėjų žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) visuomenės poreikiams paėmimo procedÅ«rÄ .

Paimamų sklypų plotas ir atitinkamos paimamos dalys paskaičiuotos atsižvelgiant į Kauno laisvosios ekonominės zonos ribas, kurios nustatytos Kauno laisvosios ekonominės zonos detaliuoju planu, patvirtintu Kauno rajono savivaldybės tarybos 2000 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. 44 „Dėl Kauno Laisvosios ekonominės zonos detaliojo plano patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 580 „Dėl Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijos ribų patvirtinimo“ (su jo pakeitimais) kuriuo buvo nustatytos tikslios Kauno LEZ teritorijos ribos (t.y. konkreti vieta ir plotas, kuriame turi būti įgyvendintas Kauno LEZ projektas).

PareiÅ¡kėjai neginčija kad, Ä®sakymas pradėti žemės sklypų paėmimÄ visuomenės poreikiams yra pagrįstas. Nesutinka tik su tuo, kad paimami visuomenės poreikiams nevientisi sklypai, tačiau nenurodo teisinio pagrindo, kuriuo vadovaujantis bÅ«tų įmanoma paimti visuomenės poreikiams sklypų dalis esančias už Kaunas LEZ ribos. Pažymi, jog teismų praktika Å¡i pobÅ«džio bylose yra suformuota ir nurodo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tapačioje administracinėje byloje Nr. eA-2444-492/2017 (dėl paimamų nevientisų sklypų visuomenės poreikiams Kauno LEZ teritorijoje) konstatavo, kad NŽT priimdama Ä®sakymÄ dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«ros pradėjimo, yra griežtai apribota Žemės įstatymo, todėl ji nagrinėjamu atveju turėjo teisę spręsti tik dėl tų žemės sklypų dalių, kurios patenka į Kauno LEZ teritorijÄ , nes, kaip jau ne kartÄ akcentuota, bÅ«tent Kauno LEZ, kaip visuomeninės reikÅ¡mės ekonomikos objektas, sudaro pagrindÄ paimti žemę visuomenės poreikiams.

Jeigu žemė ir/ar jos dalis, kuriÄ reikia paimti visuomenei svarbiam ekonomikos projektui įgyvendinti, nepatenka į tokio ekonomikos projekto ribas arba ji tam nėra reikalinga, tokia žemė ir/ar jos dalis negali bÅ«ti paimama numatytiems konkretiems visuomenės poreikiams, prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeistas Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktas. Nacionalinės žemės tarnybos direktorius ginčijamÄ Ä®sakymÄ priėmė teisės aktų nustatyta tvarka, PareiÅ¡kėjų teisės nebuvo ir nėra pažeistos, o Ä®sakymo naikinti nėra jokio teisinio pagrindo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Ekonomikos ir inovacijų ministerija atsiliepimu į skundÄ (I t. b.l. 121-126) praÅ¡o pareiÅ¡kėjų skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Pažymi, jog byloje nėra ginčo, jog pareiÅ¡kėjų sklypai patenka į Kauno LEZ teritorijÄ . PareiÅ¡kėjai taip pat nenurodo, jog priimant Ä®sakymÄ buvo padaryta kokių nors procedÅ«rinių pažeidimų. Skunde Ä®sakymo neteisėtumas grindžiamas tuo, kad Nutarimas iÅ¡ esmės pažeidžia pareiÅ¡kėjų nuosavybę ir ginčija Nutarimu nustatytas Kauno LEZ ribas bei praÅ¡o jas pakeisti.

Tačiau Å¡io klausimo sprendimas nėra priskirtas administracinių teismų kompetencijai. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1999-10-04 nutarimu Nr.1094 Kauno LEZ pripažino valstybei svarbiu ekonominiu projektu, turinčiu valstybinę svarbÄ ir esantį svarbiu visuomenės poreikiams. Nutarimu patvirtino Kauno LEZ teritorijos ribas, be kita ko, Karmėlavos kadastrinės vietovės Kauno rajone 458,6999 ha teritorijos planÄ su nustatytais teritorijos ribų posÅ«kio taÅ¡kais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje.

Taigi Vyriausybė nustatė ne tik bendrÄ Kauno LEZ ribų plotÄ bet ir konkrečias ribas. Nesutinka su teiginiu, kad iÅ¡ Nutarimo pakeitimo planas yra prastos kokybės ir galima nesilaikyti plane nurodytų ribų, nes ribos yra nurodytos itin aiÅ¡kiai, nurodant koordinates. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog Kauno LEZ – tai įstatymų leidėjo nustatyto ploto ir apibrėžta Lietuvos Respublikos teritorijos dalis, kurioje nustatytas specialus teisinis reguliavimas. Nei Ministerija, nei NŽT neturi teisės savarankiÅ¡kai nustatyti Kauno LEZ ribų, ar jas keisti.

PareiÅ¡kėjams priklausančių žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«ra buvo pradėta tinkamai atlikus žemės sklypų, esančių Kauno LEZ teritorijoje, paėmimo visuomenės poreikiams sÄ naudų ir naudos analizę. Analizėje yra svarstomos tik teisėtos alternatyvos, jÄ atlikusi Eurokonsultantų grupė negalėjo įvertinti Nutarimo nesilaikymo ar jo pažeidimo ekonominio pagrįstumo. PareiÅ¡kėjai nenurodo jokių Analizės trÅ«kumų, neatitikimo Gairėms, nepateikia argumentų dėl Analizės iÅ¡vadų neteisėtumo ar nepagrįstumo.

PareiÅ¡kėjai taip pat nurodo, kad paėmus ne visus jiems priklausančius žemės sklypus, neva nebus jiems teisingai atlyginta už visuomenės poreikiams paimtÄ nuosavybę. Tačiau tinkamo atlyginimo klausimas Ä®sakymu nebuvo sprendžiamas. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjai ir jų atstovas prašė skundÄ tenkinti, remdamasis skunde iÅ¡dėstytais argumentais. Teismo posėdyje atsakovės atstovas prašė skundÄ atmesti, remdamasi atsakovės atsiliepime iÅ¡dėstytais argumentais. Teismo posėdyje trečiojo suinteresuotojo asmens Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovė prašė skundÄ atmesti.

Trečiojo suinteresuoto asmens Kauno LEZ valdymo UAB atstovas prašė pareiÅ¡kėjų skundÄ atmesti. Teismas k o n s t a t u o j a : Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 2019-03-15 NŽT direktoriaus įsakymo Nr. 1P-81-(1.17 E.), kuriuo buvo pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvajai ekonominei zonai plėsti Kauno rajono savivaldybėje) procedÅ«ra teisėtumo ir pagrįstumo. Byloje nustatyta, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerija (toliau – ir Ministerija) 2019-02-26 raÅ¡tu Nr. (23.10-71)-3-752 kreipėsi į NŽT Kauno rajono skyrių su praÅ¡ymu dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams.

Kartu su praÅ¡ymu pateikė Kauno LEZ teritorijos detalųjį planÄ , praÅ¡omų paimti visuomenės poreikiams žemės sklypų, esančių Kauno LEZ teritorijoje, sÄ raÅ¡Ä , Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio iÅ¡traukas su privačių žemės sklypų ribomis (žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto teritorijos ribų planÄ ) bei AiÅ¡kinamÄ jį raÅ¡tÄ ir jo priedÄ (SÄ naudų ir naudos analizę). PraÅ¡yme nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-08-05 nutarimu Nr. 1013 ,,Dėl tarptautinio konkurso Kauno laisvosios ekonominės zonos geriausiam verslo planui ir zonos statutui parengti bei steigėjų grupei parinkti komisijos sprendimo patvirtinimo“ Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija yra Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (toliau – Kauno LEZ) esančios žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija.

Pabrėžė, jog žemės, esančios Kauno LEZ teritorijoje paėmimas visuomenės poreikiams yra svarbus siekiant įgyvendinti Kauno LEZ plėtros projektÄ . Vyriausybės 1999-10-04 nutarimu Nr.1094 „Dėl laisvųjų ekonominių zonų pripažinimo valstybei svarbiais ekonominiais projektais“ Kauno LEZ pripažinta valstybei svarbiu ekonominiu projektu. NŽT direktorius 2019-03-15 priėmė ginčijamÄ Ä¯sakymÄ Nr. 1P-81-(1.17 E) ,,Dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai pėsti Kauno rajono savivaldybėje) procedÅ«ros pradžios“, kuriuo nuspręsta pradėti žemės sklypų, tame tarpe ir PareiÅ¡kėjų žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) visuomenės poreikiams paėmimo procedÅ«rÄ .

Ä®sakymu patvirtintas Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto teritorijos ribų planas. Taip pat Žemės sklypų (jų dalių), reikalingų visuomenės poreikiams (Kauno LEZ teritorijai plėsti Kauno rajono savivaldybėje) savininkų sÄ raÅ¡as ir PraÅ¡omų paimti visuomenės poreikiams žemės sklypų, esančių Kauno LEZ teritorijoje, sÄ raÅ¡as, kuriame nurodyti žemės savininkai ir naudotojai, žemės sklypų kadastro numeriai, žemės sklypų plotai ir numatomas paimti visuomenės poreikiams žemės sklypų (dalies) plotas.

Ä®sakymo pagrindu yra nurodoma Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 46 straipsnio 1, 2, 5, 6 ir 7 dalys, Lietuvos Respublikos Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymo 1 straipsnio 2 dalis, 3 straipsnio 1 dalis ir 4 straipsnis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. spalio 4 d. nutarimas Nr. 1094 „Dėl laisvųjų ekonominių zonų pripažinimo valstybinės svarbos ekonominiais projektais“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarimas Nr. 580 „Dėl Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijos ribų patvirtinimo“, Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 924 „Dėl Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių ir Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ 5.1, 8.1 papunkčiai, 9, 11 ir 13 punktai, taip pat nurodoma, kad atsižvelgiama į Kauno laisvosios ekonominės zonos detalųjį planÄ , patvirtintÄ Kauno rajono savivaldybės tarybos 2000 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. 44 „Dėl Kauno Laisvosios ekonominės zonos detaliojo plano patvirtinimo“ ir į minėtÄ Ministerijos 2019-02-26 raÅ¡tÄ Nr. (23.10-71)-3-752.

PareiÅ¡kėjai skunde nurodo, jog neginčija Ä®sakymu paimamų visuomenės poreikiams sklypų, tačiau ginčija tai, kad nepagrįstai nepaimami vientisi pareiÅ¡kėjų sklypai. PareiÅ¡kėjai pagrindiniu skundo argumentu nurodo tai, kad paėmus tik nurodytas sklypų dalis nuosavybės teisė bÅ«tų nepagrįstai apribota, o Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatytas principas, kad už visuomenės poreikiams paimamÄ nuosavybę turi bÅ«ti teisingai atlyginta. Suinteresuota institucija, atlikdama sÄ naudų ir naudos analizę vertina tiesioginį poveikį esamų savininkų ir (ar) naudotojų gyvenimo ir darbo sÄ lygoms, tačiau Å¡ie aspektai nebuvo nagrinėjami.

Byloje nustatyta, kad Kauno LEZ yra įsteigta 1996 m. spalio 22 d. Lietuvos Respublikos Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymu Nr. I-1591, kurio 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Kauno LEZ teritorija užima 534 ha. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1094 „Dėl laisvųjų ekonominių zonų pripažinimų valstybei svarbiais ekonominiais projektais“ (su vėlesniais pakeitimais), Kauno LEZ buvo pripažinta valstybei svarbiu ekonominiu projektu, turinčiu valstybinę svarbÄ ir svarbiu visuomenės poreikiams.

Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. birželio 26 d. nutarimu Nr X-1225 „Dėl Å¡alies Å«kio konkurencingumo sėkmės rodiklių bei žinių ir inovacijų infrastruktÅ«ros valstybei svarbių ekonominių projektų patvirtinimo“, Kauno LEZ plėtra įtraukta į žinių ir inovacijų infrastruktÅ«ros valstybei svarbių ekonominių projektų sÄ raÅ¡Ä . Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2011-12-21 nutarimu Nr. 1515 „Dėl Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijos ribų patvirtinimo ir specialiojo plano rengimo pakeitimo“ pakeitė minėtÄ Vyriausybės nutarimÄ Nr. 580, nustatė naujas Kauno LEZ ribas pagal iÅ¡ dalies (75,3001 ha) sumažinamÄ tuo metu buvusios Kauno LEZ teritorijos Karmėlavos kadastrinėje vietovėje Kauno rajone plotÄ (sumažinus – 458,6999 ha) ir Kauno LEZ teritorijai priskiriamÄ Kruonio kadastrinėje vietovėje KaiÅ¡iadorių rajone 75,3001 ha plotÄ , nekeičiant Kauno LEZ užimamos teritorijos – 534 ha, įtvirtintos Kauno LEZ įstatyme.

Taigi, ginčijamu Ä®sakymu buvo pradėta žemės sklypų (jų dalių), nurodytų PraÅ¡omų paimti visuomenės poreikiams žemės sklypų sÄ raÅ¡e paėmimo visuomenės poreikiams – Kauno LEZ plėtrai - procedÅ«ra. Kadangi Ä®sakyme nurodyti žemės sklypai (jų dalys), taip pat ir pareiÅ¡kėjų sklypų dalys, pateko į plėtrai reikalingÄ teritorijÄ , tai Ä®sakymu pradėta procedÅ«ra dėl Å¡ių sklypų (jų dalių) paėmimo visuomenės poreikiams. Visų pirma, teismas pažymi, jog ginčijamu įsakymu visuomenės poreikiams paimami ne tik pareiÅ¡kėjams bet ir tretiesiems asmenims priklausantys sklypai, kurie Å¡io Ä®sakymo neginčija.

PareiÅ¡kėjai praÅ¡o panaikinti visÄ Ä®sakymÄ , tačiau neturi reikalavimo teisės ginčyti tÄ jo dalį, kuria buvo spręsta ne dėl pareiÅ¡kėjų nuosavybės. Å ios įsakymo dalies panaikinimas jokios įtakos pareiÅ¡kėjų teisėms ir pareigoms neturės, todėl byla dalyje, kiek tai susiję Ä®sakymu patvirtinto Žemės sklypų (jų dalių), reikalingų visuomenės poreikiams (Kauno LEZ teritorijai plėsti Kauno rajono savivaldybėje) savininkų sÄ raÅ¡o 4 ir 8 punktais ir PraÅ¡omų paimti visuomenės poreikiams žemės sklypų, esančių Kauno LEZ teritorijoje, sÄ raÅ¡o 4 ir 8 punktais, nutraukiama.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuosavybė yra neliečiama ir iÅ¡ savininko gali bÅ«ti paimama tik tada, kai ji bÅ«tina visuomenės poreikiams ir kai už jÄ teisingai atlyginama. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) yra nurodęs, kad ribojant nuosavybės teises, visais atvejais turi bÅ«ti laikomasi Å¡ių sÄ lygų: nuosavybės teisė ribojama įstatymo pagrindu, ribojimai yra bÅ«tini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes ir / arba konstituciÅ¡kai svarbius tikslus; yra laikomasi proporcingumo principo (žr., pvz., 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimÄ ).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nurodyti visuomenės poreikiai, kuriems įstatymo nustatyta tvarka ir teisingai atlyginant gali būti paimama nuosavybė, – tai visos visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti; paimant nuosavybę visuomenės poreikiams, turi būti siekiama pusiausvyros tarp įvairių visos visuomenės bei jos narių teisėtų interesų; visuomenės poreikiai, kuriems paimama nuosavybė, – tai visuomet konkretūs ir aiškiai išreikšti visuomenės poreikiai konkrečiam nuosavybės objektui; paimti nuosavybę (teisingai atlyginant) galima tik tokiems visuomenės poreikiams, kurie objektyviai negalėtų būti patenkinti, jeigu nebūtų paimtas tam tikras konkretus nuosavybės objektas; asmuo, kurio nuosavybė paimama visuomenės poreikiams, turi teisę reikalauti, kad nustatytas atlyginimas būtų lygiavertis paimamai nuosavybei (žr., pvz., 2002 m. rugsėjo 19 d.; 2003 m. kovo 4 d. nutarimus).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.67 straipsnis, 4.93 straipsnio 4 dalis, 4.100 straipsnio 1 dalis numato, kad paimti daiktÄ ar kitÄ turtÄ , priklausantį asmeniui privačios nuosavybės teise, visuomenės poreikiams leidžiama tik iÅ¡imtiniais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka; teisingai atlyginant. Civilinio kodekso 4.100 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog visus klausimus, susijusius su nuosavybės paėmimo teisėtumu, taip pat ginčus dėl paimamos nuosavybės vertės ir dėl nuosavybės paėmimo savininkui atsiradusių nuostolių įstatymų nustatyta tvarka sprendžia teismas.

Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalį, žemė visuomenės poreikiams iÅ¡ privačios žemės savininkų gali bÅ«ti paimama tik iÅ¡imtiniais atvejais NŽT vadovo sprendimu pagal valstybės institucijos (Å¡iuo atveju – Ministerijos) praÅ¡ymÄ , kai Å¡i žemė pagal specialiuosius ar detaliuosius planus, parengtus teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, tenkinant vieÅ¡Ä jį interesÄ reikalinga, kaip Å¡iuo atveju, valstybei svarbaus ekonominio projekto Kauno LEZ plėtrai (45 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Žemės įstatymo 46 straipsnio 1 dalyje nustatyta, valstybės institucija ar savivaldybės taryba, pateikdamos Tarnybos teritoriniam padaliniui pagal žemės sklypo buvimo vietÄ praÅ¡ymÄ paimti žemę visuomenės poreikiams, privalo pagrįsti, kad konkretus visuomenės poreikis objektyviai egzistuoja ir kad Å¡is poreikis negalės bÅ«ti patenkintas, jeigu nebus paimtas konkretus žemės sklypas, taip pat nurodyti konkrečius tikslus, kuriems numatoma panaudoti paimamÄ visuomenės poreikiams žemę. Žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija, siekdama pagrįsti tiek konkretaus visuomenės poreikio objektyvų egzistavimÄ , tiek tam poreikiui patenkinti reikalingo konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams bÅ«tinumÄ , Vyriausybės nustatyta tvarka turi atlikti sÄ naudų ir naudos analizę.

PraÅ¡ymas paimti žemę visuomenės poreikiams turi bÅ«ti pagrįstas Å¡ios analizės rezultatais, taip pat visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais. Kai Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys per 30 kalendorinių dienų nuo praÅ¡ymo paimti žemę visuomenės poreikiams gavimo dienos iÅ¡nagrinėja valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos praÅ¡ymÄ paimti žemę visuomenės poreikiams, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimÄ pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«rÄ , jeigu:

1) pateiktas konkretaus visuomenės poreikio objektyvaus egzistavimo pagrindimas, paremtas sÄ naudų ir naudos analize bei visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais, ir 2) galioja specialusis ar detalusis planas, kuriame nurodytas konkretus visuomenės poreikis ir pateiktas konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams bÅ«tinumo pagrindimas, paremtas sÄ naudų ir naudos analize bei visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais (Žemės įstatymo 46 straipsnio 2 dalis). Taisyklių 2 punkte numatyta, žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija, siekdama pagrįsti tiek konkretaus visuomenės poreikio objektyvų egzistavimÄ , tiek tam poreikiui tenkinti reikalingo konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams bÅ«tinumÄ , Taisyklių 3 punkte nustatyta tvarka atlieka sÄ naudų ir naudos analizę.

SÄ naudų ir naudos analizė gali bÅ«ti sudedamoji teritorijos, kurioje praÅ¡oma paimti žemę visuomenės poreikiams, detaliojo plano ar specialiojo teritorijų planavimo dokumento dalis arba parengiama kaip atskiras dokumentas – Taisyklių 6.4 punkte nurodyto aiÅ¡kinamojo raÅ¡to priedas. Ä®vertinus aptartas teisės aktų nuostatas, darytina iÅ¡vada, kad visuomenės poreikiams reikalingam konkrečiam objektui statyti (įrengti) konkrečios vietos ir ploto motyvuotas pagrindimas turi bÅ«ti atliktas rengiant detalųjį planÄ ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentÄ ir yra kaip sudedamoji detaliojo plano ar specialiojo teritorijų planavimo dokumento dalis.

Taip pat tiek konkretaus visuomenės poreikio objektyvus egzistavimas, tiek tam poreikiui patenkinti reikalingo konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams bÅ«tinumas pagrindžiamas nustatyta tvarka atlikus sÄ naudų ir naudos analizę, kuria turi bÅ«ti pagrįstas praÅ¡ymas NŽT paimti žemę visuomenės poreikiams, taip pat visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais. BÅ«tent NŽT vadovo diskrecija priimti galutinį sprendimÄ Å¡ioje stadijoje, t. y. pradėti arba nepradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«rÄ .

Pagal ABTĮ 3 straipsnį administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

NŽT vadovas įvertinęs suinteresuotos institucijos (Ministerijos) pateiktus duomenis ginčijamÄ Ä®sakymÄ priėmė remdamasis tuo, kad žemės sklypai yra Kauno laisvosios ekonominės zonos (toliau – ir LEZ) teritorijoje ir jų paėmimas bÅ«tinas minėtos Kauno LEZ veiklos plėtrai, todėl bylai, be kita ko, reikÅ¡mingos LEZ steigimÄ ir funkcionavimÄ reguliuojančios teisės normos ir jų taikymo praktika. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog Kauno LEZ – tai įstatymų leidėjo nustatyto ploto ir apibrėžta Lietuvos Respublikos teritorijos dalis, kurioje nustatytas specialus teisinis reguliavimas, Å¡i faktinė aplinkybė leidžia lengvai identifikuoti visos aptariamos teritorijos ir joje esančių sklypų bei vykdomos veiklos konkretų bendrumÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-2007/2011; 2013 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-500/2013), laisvosios ekonominės zonos poreikiams paimamas privatus žemės sklypas yra orientuotas į ateitį, nustatant paimtam sklypui mokestines, teisines ir kitas lengvatas bei tam tikrus valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo apribojimus (žr., pvz., 2013 m. balandžio 26 d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2013). Ä®statymų leidėjas laisvųjų ekonominių zonų kÅ«rimÄ ir veikimÄ traktuoja kaip tam tikrÄ visai visuomenei reikÅ¡mingų socialinių ir ekonominių tikslų (konkrečiai, investicijų pritraukimo, mokslinės-techninės pažangos skatinimo, naujų darbų vietų kÅ«rimo) siekimo priemonę, pati laisvoji ekonominė zona (taip pat ir Kauno LEZ) kaip vientisas projektas, kaip visuma traktuojama kaip valstybei reikÅ¡mingas ekonominis projektas.

BÅ«tent dėl Å¡ios priežasties zonos teritorija nustatoma Vyriausybės nutarimu, joje taikomos specifinės organizacinės / valdymo priemonės, nustatomas specifinis teisinis režimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2444-492/2017). Byloje taip pat nustatyta, kad Ministerija NŽT pateikė 2019 m. vasario mėn. Žemės sklypų, esančių Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijoje, paėmimo visuomenės poreikiams sÄ naudų ir naudos analizę, kuriÄ parengė finansines, investicines, verslo konsultavimo paslaugas teikianti Eurokonsultantų grupė.

Analizėje nurodyta, jog ji atlikta vadovaujantis 2014 m. gruodį Europos Komisijos parengtomis „Ekonominės naudos analizės atlikimo metodinėmis gairėmis“. Kaip matyti iÅ¡ Europos Komisijos atstovybė 2019-05-31 raÅ¡to, Europos Komisija Gaires priskiria prie publikacijų ir jos neturi teisės akto privalomumo. Todėl pareiÅ¡kėjų argumentai dėl Analizės neatitikimo kai kurioms Gairėse pateiktoms metodinėms rekomendacijoms teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡mingi. Analizėje nurodyta, kad jose pateikiama žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams sÄ naudų ir naudos analizė, o jos tikslas – parengti piniginių srautų prognozę tam, kad nustatyti iÅ¡laidų projektui apimtis, projekto gyvybingumÄ bei apskaičiuoti finansinius bei ekonominius rodiklius, pagrindžiančius numatomo įgyvendinti projekto poreikį.

Pažymima, jog paimtuose visuomenės sklypuose reikalingÄ infrastruktÅ«rÄ Kauno LEZ galės pasiÅ«lyti pilnai paruoÅ¡tus sklypus „plyno lauko“ investicijoms. Teismas pažymi, jog bÅ«tina prielaida laisvosios ekonominės zonos veiklos yra apibrėžta teritorija, kuri pagal įstatymÄ suteikiama LEZ valdymo bendrovei valdyti ir naudoti nuomos teise. Teritorijos parengimas „plyno lauko“ investicijoms reiÅ¡kia, jog žemę paėmus visuomenės poreikiams, Å¡i LEZ teritorija iÅ¡nuomojama LEZ valdymo bendrovei, o teritorijoje įrengus reikiamÄ infrastruktÅ«rÄ ji bus subnuomojama LEZ įmonėms.

Ši teritorija skirta būsimoms investicijoms pritraukti, todėl negalima sutikti su pareiškėjų argumentu, jog Analizė nepagrindžia visuomenės poreikio, nes joje ir aiškinamajame rašte nėra nurodyta kokiai konkrečiai Kauno LEZ teritorijos/infrastruktūros daliai/veikai yra reikalingos sklypų dalys. Dėl pareiškėjų argumento, jog Analizė neįrodo sklypų dalių paėmimo būtinybės, joje nėra nagrinėjamas veiksmų modelis kaip, vietoje dalies paimamų sklypų dalių, galėtų būti paimti visi sklypai, dalies sklypų neimant iš viso, teismas pažymi, jog sprendimas, kokia teritorijos dalis patenka į Kauno LEZ ribas priimamas ne atlikus Analizę.

Dėl Kauno LEZ teritorijos ribų nusprendė Vyriausybė 2011-12-21 nutarimu Nr.1515 pakeisdama Kauno LEZ teritorijos ribas, todėl Analizėje ir buvo vertinamos dvi alternatyvos, t.y. „nedaryti nieko“ (nepaimti visuomenės poreikiams numatytų žemės sklypų) arba paimti Å¡iuos numatytoje teritorijoje esančius žemės sklypus. PareiÅ¡kėjai taip pat nepagrįstai teigia, jog Analizė neatitinka Taisyklių 3.3.3 papunkčių reikalavimų. Taisyklių 3 punktas numato, kas yra vertinama suinteresuotai institucijai atliekant sÄ naudų ir naudos analizę.

Pagal 3.3 punktÄ apskaičiuojama ir palyginama konkretaus visuomenės poreikio tenkinimo ir žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«ros atlikimo ir galimybių, nurodytų Taisyklių 3.1 punkte, sÄ naudas ir naudÄ , o Å¡iame papunktyje be kita ko nurodoma, jog vertinamas tiesioginį poveikį esamų savininkų ir (ar) naudotojų gyvenimo ir darbo sÄ lygoms, gamtos iÅ¡tekliams (žemės Å«kio naudmenoms, derlingajam dirvožemiui, miÅ¡kui, vandens telkiniams, natÅ«raliam kraÅ¡tovaizdžiui ir kitkam).

Kaip matyti iÅ¡ Analizėje pateikiamos iÅ¡vados, ji padaryta iÅ¡nagrinėjus galimas alternatyvas konkrečiam visuomenės poreikiui tenkinti reikalingų žemės sklypų visuomenės poreikiams paėmimui, nurodžius konkrečiam visuomenės poreikiui tenkinti reikalingo proceso dalyvius, jų naudas bei nuostolius, apskaičiavus identifikuotų alternatyvų sÄ naudas bei naudÄ , grynÄ jÄ esamÄ vertę, įvertinus galimas projekto rizikas, numačius jų valdymo veiksmus. Taigi iÅ¡vada, jog sklypai yra tinkami projektui įgyvendinti buvo padaryta įvertinus pareiÅ¡kėjų, kaip visuomenės poreikiui tenkinti reikalingo proceso dalyvių, naudas bei nuostolius bei apskaičiavus identifikuotų alternatyvų sÄ naudas bei naudÄ .

Dėl pareiÅ¡kėjų argumento, jog Analizėje nebuvo svarstomas sklypų nuomos klausimas, teismas pažymi, jog teisės aktuose nėra numatyta, jog žemės paėmimas visuomenės poreikiams galimas sudarant susitarimÄ dėl ilgalaikės nuomos, todėl tokia alternatyva negalėjo bÅ«ti svarstoma. Atkreiptinas pareiÅ¡kėjų dėmesys į tai, kad pagal Žemės įstatymo 46-48 straipsniuose nustatytÄ teisinį reglamentavimÄ , žemės paėmimo visuomenės poreikiams procesas yra suskaidytas į kelis atskirus etapus.

Skundžiamas Ä®sakymas yra tik pirmasis etapas visoje žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«roje, Pradėjus žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«rÄ , Žemės įstatymo 48 straipsnyje nustatytais atvejais ir tvarka rengiamas žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas arba paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo planas ir Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka atliekamas visuomenės poreikiams planuojamos paimti žemės vertinimas ir parengiama turto vertinimo ataskaita (Žemės įstatymo 46 straipsnio 7 dalis).

Tik vėlesniuose etapuose nurodoma paimamo žemės sklypo rinkos vertė ir su žemės paėmimu susiję nuostoliai, apskaičiuoti Å¡io įstatymo 47 straipsnyje nustatyta tvarka, ir jų atlyginimo bÅ«das (Žemės įstatymo 46 straipsnio 8 dalis). Todėl pareiÅ¡kėjų argumentai dėl neteisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamÄ nuosavybę galėtų bÅ«ti vertinami galutinėje žemės paėmimo visuomenės poreikiams stadijoje, o ne priimant ginčijamÄ Ä®sakymÄ , kuriuo tik pradedama žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«ra.

Taip pat pažymėtina, jog atlikus žemės paėmimÄ pareiÅ¡kėjams nebus apribojamos teisės disponuoti (parduoti) ar kitaip apsunkinamas likusių žemės sklypų dalių valdymas. Ginčijama NŽT direktoriaus Ä®sakymo dalis atitinka teisės aktų, reglamentuojančių tiek tokių valstybės institucijų sprendimų rengimo, tiek žemės paėmimÄ visuomenės poreikiams reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, jame nurodyta, kokiais teisės aktais ir dokumentais vadovaujantis pradedama Å¡i žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«ra bei žemės sklypų (jų dalių) paėmimo visuomenės poreikiams bÅ«tinumas pagrįstas sÄ naudų ir naudos analizės metodu.

Atsižvelgus į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad ginčijama Ä®sakymo dalis yra teisėta ir pagrįsta, o pareiÅ¡kėjų skundas atmestinas. PareiÅ¡kėjai taip pat praÅ¡o teismo kreiptis į Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti ar Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 46 straipsnio 6 dalis neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsniui bei Konstituciniam teisinės valstybės principui. Pagal ABTÄ® 4 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų bÅ«ti taikomas konkrečioje byloje, prieÅ¡tarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimÄ ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetencijÄ , kreipiasi į jį su praÅ¡ymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka KonstitucijÄ .

AiÅ¡kinant Å¡iÄ procesinės teisės normÄ , pažymėtina, kad teisė kreiptis į Konstitucinį TeismÄ suteikta iÅ¡imtinai bylÄ nagrinėjančiam teismui. Å i teismo teisė įstatymo nėra sietina su proceso dalyvių atitinkamais praÅ¡ymais ar reikalavimais, o palikta paties teismo nuožiÅ«rai. Pagal įstatymo formuluotę „yra pagrindas manyti“ galima daryti iÅ¡vadÄ , kad sprendimas kreiptis į Konstitucinį TeismÄ yra tik teismo atliktos įstatymo analizės ir aiÅ¡kinimo rezultatas.

Teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, sprendžia, ar yra bÅ«tina kreiptis į Konstitucinį TeismÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-78/2012; kt.). Teismas pažymi, jog pagrindas kreiptis į Konstitucinį TeismÄ yra konkrečiÄ bylÄ nagrinėjančiam teismui kilusios abejonės dėl toje byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai, kurios privalo bÅ«ti paÅ¡alintos, kad teismas galėtų priimti teisingÄ sprendimÄ (baigiamÄ jį aktÄ ).

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylos medžiagÄ , bylos teisinius ir faktinius aspektus, atsižvelgusi į taikytinÄ teisinį reguliavimÄ daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje byloje nėra pagrindo manyti, jog dėl pareiÅ¡kėjų iÅ¡keltų abejonių, kad Žemės įstatymo 46 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas reguliavimas paneigia pareiÅ¡kėjų galimybes ginti pažeistas teises, turi bÅ«ti tenkinamas pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymas dėl kreipimosi į Konstitucinį TeismÄ . Teisėjų kolegijai nekyla pagrįstų abejonių dėl pareiÅ¡kėjų nurodyto Žemės įstatyme įtvirtintų trumpesnių bylų nagrinėjimo terminų.

PareiÅ¡kėjai kreipimÄ si sieja su jų praÅ¡ymo suteikti 20 dienų terminÄ susipažinimui su Gairėmis netenkinimu. Pažymėtina, jog Å¡alių procesiniai praÅ¡ymai yra sprendžiami konkrečiose bylose. PraÅ¡ymas suteikti 20 dienų terminÄ susipažinimui su rekomendacinio pobÅ«džio dokumentu, teismo vertinimu, neatitiktų proceso koncentruotumo ir ekonomiÅ¡kumo principo ir byloje, kuriai trumpesni bylų nagrinėjimo terminai nėra nustatyti. Be to, pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjai su Gairėmis galėjo susipažinti nuo 2019-05-31, kai jų vertimas buvo pateiktas į bylÄ .

Visa tai įvertinusi, teisėjų kolegija, pasinaudodama jai suteikta diskrecijos teise, pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymo kreiptis į Konstitucinį TeismÄ netenkina (ABTÄ® 4 straipsnio 2 dalis). Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėsto daugiau argumentų, tačiau teismas dėl jų nepasisako, nes jie neturi esminės įtakos galutinei teismo iÅ¡vadai. Å iame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartÄ pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimÄ Van de H. prieÅ¡ Nyderlandus, 1997-12-19 sprendimÄ H. prieÅ¡ SuomijÄ ;

LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011). PareiÅ¡kėjai taip pat teikė praÅ¡ymÄ dėl administracinės bylos nagrinėjimo metu patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo. Pažymėtina, kad pagal ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalį, proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos proceso Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Kadangi nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjų skundas nebuvo patenkintas, jie neįgyja teisės reikalauti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo iÅ¡ atsakovo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 103 str. 1 d., 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : Administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų A. M., R. B., D. S., L. S., Z. J., V. K., L. D., V. B., V. R., V. A. S., A. E., I. E. skundÄ dalyje, kiek tai susiję su Ä®sakymu patvirtinto Žemės sklypų (jų dalių), reikalingų visuomenės poreikiams (Kauno LEZ teritorijai plėsti Kauno rajono savivaldybėje) savininkų sÄ raÅ¡o 4 ir 8 punktais ir PraÅ¡omų paimti visuomenės poreikiams žemės sklypų, esančių Kauno LEZ teritorijoje, sÄ raÅ¡o 4 ir 8 punktais, nutraukti.

Kitoje dalyje pareiÅ¡kėjų skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjos Beata MartiÅ¡ienė Iveta Pelienė Eglė Žulytė-Janulionienė