fccac8b5-7dae-405c-be4d-eb2ae75c2268 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-1301-818/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-62501-2015-5Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.6.1.; 1.2.18.10.; 2.3.6.4.5. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. spalio 26 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius,sekretoriaujant Gretai SankÅ«nei,              dalyvaujant prokurorei Ingai Gulbickienei, kaltinamajai L. F.,kaltinamojo gynėjui advokato padėjėjui Karoliui UÅ¡inskui,nedalyvaujant civilinio ieÅ¡kovo atstovui,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje L.

F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Tauragėje, Lietuvos Respublikos pilietė, aukštojo išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, išsiskyrusi, nedirbanti, neteista (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 8 d. baudžiamuoju įsakymu pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 284 straipsnio 1 dalį (teistumas išnykęs)), kaltinama pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 1 dalį. Teismas            n u s t a t ė:

L. F. paslėpė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, apgaulingai organizavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ , o bÅ«tent: ji, laikotarpyje nuo 2011 m. birželio 29 d. iki 2013 m. gruodžio 13 d. bÅ«dama UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), direktore ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 punkto nuostatÄ â€žUž apskaitos organizavimÄ pagal Å¡io įstatymo reikalavimus atsako Å«kio subjekto vadovas“ ir 21 straipsnio 2 punkto nuostatÄ ,,Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų iÅ¡saugojimÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka atsako Å«kio subjekto vadovas“ (pagal 2012 m. balandžio 24 d.

Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. IX-1988 redakcija), bÅ«dama atsakinga už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimÄ bei dokumentų iÅ¡saugojimÄ , privalėdama organizuoti ir kontroliuoti UAB „(duomenys neskelbtini) “ buhalterinės apskaitos tvarkymÄ taip, kad apskaitos informacija bÅ«tų tinkama, objektyvi, palyginama, pateikiama laiku bei iÅ¡sami ir naudinga vidaus ir iÅ¡orės informacijos vartotojams, neorganizavo UAB „(duomenys neskelbtini) “ buhalterinės apskaitos tvarkymo taip, kad į apskaitÄ bÅ«tų įraÅ¡ytos visos Å«kinės operacijos, susijusios su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros pasikeitimu, paslėpė ir prie ikiteisminio tyrimo nepateikė, UAB „(duomenys neskelbtini) “ 2011 - 2013 m. kasos ir joje esančių grynųjų pinigų inventorizavimo aprašų, UAB „(duomenys neskelbtini) “ banko sÄ skaitų apyvartos žiniaraščių, atskaitingų asmenų L.

A. avanso apyskaitų ir atskaitingų asmenų atsiskaitymų apyvartos žiniaraščių (mėnesiais), tiekėjų apyvartos žiniaraščių (mėnesiais), kuriuose užfiksuotos atliktos ūkinės finansinės operacijos, atsiskaitymai, pirkėjų apyvartos žiniaraščių (mėnesiais), kuriuose užfiksuotos atliktos ūkinės finansinės operacijos, atsiskaitymų laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 29 d. iki 2013 m. gruodžio 13 d., 2013 m. finansinių ataskaitų (balanso, pelno (nuostolio) ataskaitos), atsiskaitymų su įmonės kortele Nr. 1994 pagrindžiančių dokumentų 225,77 Lt (65,39 eurų) už 2011 m., 14 990,90 Lt (4 341,66 eurų) už 2012 m., tuo pažeidė - 2001 m. lapkričio 6 d.

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 dalį „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi Å«kio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumÄ â€œ ir 19 straipsnio 2 dalį „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi Å«kio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis“.

Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį „Už apskaitos organizavimÄ pagal Å¡io įstatymo reikalavimus atsako Å«kio subjekto vadovas“ ir 21 straipsnio 2 dalį „Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų iÅ¡saugojimÄ Ä¯statymų nustatytÄ tvarka atsako Å«kio subjekto vadovas“ (pagal 2012-04-24 LR įstatymo Nr. IX-1988 redakcija); Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d.

Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalį „Visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais“.Taip pat ji 2012 metų gruodžio mėnesį apskaitos dokumentais nepagrindė 108 334,72 Lt (31 375,90 eurų) kasos iÅ¡laidų, jų neužregistravo apskaitos registre „Kasos knygoje“, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalį „Visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais“, Lietuvos Respublikos vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų taisyklių „Dėl Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ 4 punktÄ â€žPinigai iÅ¡ kasos iÅ¡mokami pagal kasos iÅ¡laidų orderį“, 16 punktÄ â€žVisos kasos operacijos įraÅ¡omos į kasos knygÄ .

Jeigu kasos knyga pildoma kompiuteriu, turi bÅ«ti iÅ¡saugoti visi bÅ«tinieji kasos knygos rekvizitai: <...> kam iÅ¡mokėta pinigų suma pagal kiekvienÄ kasos iÅ¡laidų orderį, ir bendra iÅ¡mokėtų per dienÄ pinigų suma, pinigų likutis kasoje darbo dienos pabaigoje, kasininko ir vyriausiojo buhalterio (buhalterio) paraÅ¡ai“, 17 punktÄ â€žKasos knygoje kasininkas įraÅ¡o kiekvienÄ kasos iÅ¡laidų orderį“.Taip pat ji pateikė buhalterei apskaityti iÅ¡ viso 76 167,89 Lt (22 059,75 eurų) kasos iÅ¡laidų pagal kasos iÅ¡laidų orderius, kuriuose nėra gavėjo parašų (40 174,70 Lt (11 635,40 eurų) L.

A., 23 557,19 Lt (6 822,63 eurų) darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimui, 12 436,00 Lt (3 601,71 eurų) atsiskaitymui su tiekėjais), vieno iÅ¡ privalomų apskaitos dokumentų rekvizitų, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 13 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatÄ â€žAsmens, kuris turi teisę suraÅ¡yti ir pasiraÅ¡yti arba tik pasiraÅ¡yti apskaitos dokumentus, vardas arba pirmoji vardo raidė, pavardė, paraÅ¡as ir pareigos“, pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų taisyklių „Dėl Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ 19 punktÄ â€žJeigu kasos iÅ¡laidų orderyje nėra pinigų gavėjo paraÅ¡o, laikoma, kad pinigai neiÅ¡mokėti“.Taip pat, ji UAB „(duomenys neskelbtini) “ (didžiojoje knygoje nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.) apskaitoje „sÄ skaita 2722“ nepateikė buhalterei apskaityti 16 712,21 Lt (4 840,19 eurų) gautų įplaukų iÅ¡ kasos aparatų, buhalterinėse sÄ skaitose Nr. 5001 „Pardavimo pajamos“, Nr. 4484 „Mokėtinas PVM mokestis“ ir 241 „Pirkėjų įsiskolinimas“ neapskaitė 15 703,11 Lt (4 547,93 EUR), iÅ¡ jų: 12 926,73 Lt (3 743,84 EUR) pardavimo pajamų, 2 776,38 Lt (804,09 EUR) PVM, tuo pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d.

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatÄ â€žÄ® apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu“. Dėl aukščiau paminėtų pažeidimų buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 1 dalies 6 punkto, negalima iÅ¡ dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini) “ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros nuo 2011 m. birželio 29 d. iki 2013 m. gruodžio 13 d.Be to L.

F. pasisavino jai patikėtÄ svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent ji, laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 29 d. iki 2013 m. gruodžio 13 d., bÅ«dama UAB „(duomenys neskelbtini) ”, įmonės (duomenys neskelbtini) Vilniuje, direktore ir bÅ«dama atsakingu asmeniu už tinkamÄ bendrovės veiklos organizavimÄ , užimamų pareigų pagrindu atsakinga už jai patikėtÄ UAB „(duomenys neskelbtini) “ turtÄ â€“ pinigines lėšas, naudotinas atsiskaitytinai įmonės reikmėms, siekdama asmeninės turtinės naudos, tęstiniais tyčiniais veiksmais, 2012 m. lapkričio 5 d. pagal UAB „T.

G.“ kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 32 iÅ¡ UAB „T. G.“ kasos grynais paėmė 242,66 Lt (70,28 eurų) ir jų nesumokėjo UAB „T. G.“ buvusiai darbuotojai V. N..Taip pat ji 2013 m. gegužės 2 d. pagal UAB „T. G.“ kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 6 iÅ¡ UAB „T. G.“ kasos grynais paėmė 11 616 Lt (3 364,23 eurų) ir jų nesumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tokiu bÅ«du L. F. pasisavino jai patikėtÄ svetimÄ - UAB „(duomenys neskelbtini) “ priklausantį turtÄ , viso 11 858,66 Lt (3 434,51 eurų), tuo padarydama UAB „(duomenys neskelbtini) “ 11 858,66 Lt (3 434,51 eurų) žalÄ .Kaltinamoji L.

F. teisme kalta neprisipažino, nurodė, kad tai buvo jos pirmas verslas, pilnai sutinka, kad pagal buhalterinį įstatymÄ orderis nepasiraÅ¡ytas, ar ne pagal taisykles galėjo bÅ«ti, negali pasakyti, kad idealiai tvarkinga buvo. Buvo jos ir Å¡eimos investuoti pinigai, buvo suinteresuota tvarkyti tvarkingai ir atsakingai, su visais darbuotojais atsiskaityta, mokami mokesčiai, viso darbo metu nepelningai įmonė dirbo, iÅ¡ kur atsiranda didelis kreditas, kad atsikaityti su darbuotojais, pirkti prekes, nuomÄ mokėti. Visi gaunami pinigai vedami į žurnalus, kompiuterizuota, kompiuterio duomenų netyrė niekas, sistema sutvarkyta, kad negali nei pardavėja, nei ji pati taisyti, yra įmuÅ¡imas ir užraÅ¡oma kasos knygoje, iÅ¡ tų pajamų matosi, kad pajamos mažesnės už mėnesines iÅ¡laidas, ji turėjo asmenines lėšas įneÅ¡ti, kad įmonė įsivažiuotų ir egzistuotų.

TrÅ«kumai nustatyti, kad iÅ¡ kasos pasisavino ar nuslėpė, bet tai neįmanoma, kasoje nebuvo tokių pinigų, pelno nebuvo, tai pradžia ir sudėtinga verslo specifika, pritrÅ«ko apyvartinių lėšų ir Å¡eimyniniai reikalai prisidėjo, dar vaikai. Sugalvojo parduoti ir prasidėjo bėdos, jei bÅ«tų jÄ asmeniÅ¡kai su jos dokumentais tyrę, nebÅ«tų užkliuvę, nebent koks orderis nepasiraÅ¡ytas, jis galėjo bÅ«ti nepasiraÅ¡ytas, nes buvo atstumai, atlyginimÄ Å¾mogus nori gauti, o jis Klaipėdoje, tai pardavėjai leisdavo paimti iÅ¡ kasos pinigus, kaip algÄ , o orderis galėjo bÅ«ti nepasiraÅ¡ytas, nes jo parvežti ir nuvežti nebuvo galimybės, niekas neturėjo pretenzijų.

Ji įneÅ¡inėjo pinigus, kad atsikaityti su mokesčiais, su darbuotojais, buvo asmeninės lėšos, nesinorėjo nieko nuslėpti, nebuvo tikslo. Ji kiekvienÄ mėnesį įneÅ¡davo pinigus, jai įmonė skolinga virÅ¡ 200 tÅ«kst. Orderis yra be jos ir „(duomenys neskelbtini)“ paraÅ¡o, iÅ¡siaiÅ¡kino su jais, kasoje nebuvo pinigų, buvo nulis, tai turėjo minusas bÅ«ti 11 tÅ«kst., jie surašė kreditinę sÄ skaitÄ ir nereikalauja tų pinigų, susitarė, kad jei surinks, atsikaitys, sakė, kad patalpos stovėtų tuščios, o ji nuomojosi, nešė pinigus, sakė nenori prarasti pinigų ir susitarė draugiÅ¡kai.

O kaip iÅ¡rašė orderį nei jos, nei to žmogaus nebuvo jis pasiraÅ¡ytas ir sugebėjo įtraukti, o kasoje nebuvo pelno. BÅ«tų daug paprasčiau jei dokumentai bÅ«tų visi perduoti, ji perdavė naujam savininkui visus dokumentus, o jis perdavė bankroto administratoriui, gali bÅ«ti, kad neatitikimas dokumentų, trÅ«kumas jÄ Ä¯pareigoja atsakyti už tai ko ji nepadarė. Ji perleido įmonę su dideliu kiekiu rÅ«bų, o sako tik dvi dėžes, jis nežiÅ«rėjo kiekio, ji supakavo, sudėjo rÅ«bus, atidavė, atvažiavo su didele krovinine maÅ¡ina, o teisme girdi, kad tik porÄ dėžučių, kažkÄ kažkam skolinga yra, ji jaučiasi auka Å¡itoje byloje.

Problemos prasidėjo, kai perleido įmonę, jei pas jÄ bÅ«tų dokumentai, nebÅ«tų Å¡ios bylos, bÅ«tų sustabdžiusi veiklÄ Ä¯monės ir viskas, nebÅ«tų tų niuansų. Ji samdė įmonę, kuri tvarkė buhalterijÄ , ji ne viskÄ buhalterijoje žino, pasitikėjo, bet paskui pasidomėjo ir jai pasakė, kad neatsako įmonė, jei kažkas kažkur negerai, sakė, kad atsako ji. Jai taip netiko, taip atsirinko naujÄ buhalterę, kuri surinktus dokumentus suvesdavo, tam ji pirko kompiuterinę sistemÄ , buvo sandėlio darbuotoja ir žinojo kokios prekės yra, visos su bar kodais buvo, užfiksuotos kompiuteriuose, aiÅ¡ku kur kokia prekė yra.

Stengėsi optimizuoti veiklÄ , kad nebÅ«tų nesusipratimų, iÅ¡skyrus, kad nebuvo paraÅ¡o orderyje, tai klaida. Atsakydama į teisėjo klausimus nurodė, kad sutinka, kad buhalterinius pažeidimus smulkius padarė. Nesutinka su kaltinimu, ji kiek įmanoma stengėsi veiklÄ gerai vykdyti. Už viskÄ atsako vadovas, verslas didelė atsakomybė, žmogus investuoji, moki mokesčius. Tikriausiai tai jos per didelis pasitikėjimas žmonėmis kam parduoti įmonę, kas tvarko buhalterijÄ , ji pati nebÅ«dama raÅ¡tinga buhalterijoje pasitikėjo žmogumi, kuriam moka algÄ .

Ji baigė tarptautinio verslo mokyklÄ , bet tai kaip verslÄ organizuoti ir veikti, o ne buhalterijÄ tvarkyti. Ä®monės vadovas už viskÄ atsakingas, buhalterinė apskaita įeina į tai. Buhalterinę apskaitÄ buhalterė tvarkė T. M., pagal darbo sutartį, pradžioje įmonės dirbo įmonė, kuriÄ samdė. Visa tÄ reikalÄ profesionalams patikėjo, už kasÄ ji yra atsakinga, kasos knygoje bÅ«davo tos dienos pardavėjos ir jos paraÅ¡as. KiekvienÄ dienÄ buvo kasos programa, kad darbo pabaigoje pradžios ir pabaigos ataskaitos nuimamos bÅ«davo ir viskas segama į kasos knygÄ .

Kai ji dirbo, pas jÄ dirbo žmonės ir už sandėlį buvo atsakingas žmogus, T. pasitikėjo, ji tarkė dokumentus, naujam įmonės pirkėjui buvo atsakinga atiduoti tvarkingus dokumentus. Viskas buvo atvaizduota buhalterinėje apskaitoje, kai ji dirbo, viskas buvo vedama. Ji su kaltinimu nesutinka, o su įstatymais tai belieka sutikti. Kodėl ta byla atsirado, ji jos neužvedė ir bankroto neiÅ¡kėlė, perdavė visus dokumentus ir naujas vadovas viskuo buvo patenkintas, sutikrino viskÄ , buvo gerai ir ji buvo įsitikinusi, kad idealiai perdavė įmonę.

Kad disponuoti pinigais, reikia, kad jų bÅ«tų, balansai popieriniai, dokumentai vaikÅ¡to, o kad už algas ir nuomÄ ji įneÅ¡davo pinigus, niekas nemato, nežino kas juos galėjo paimti. Ji leidimo disponuoti pinigais neidavė niekam, buhalterė iÅ¡raÅ¡yti orderį ir be jos žinios galėjo, bet jei jos paraÅ¡o nėra, tai negalioja, jei iÅ¡rašė ir pamirÅ¡o, ji negali atsakyti, jei nėra jos paraÅ¡o, tai ne, jei yra tai reiÅ¡kia, kad davė nurodymÄ . Perduodant įmonę perdavimo aktai suraÅ¡yti buvo, kai ji nepatyrusi nedarė to, naujas direktorius sudarė.

Jis sudarė, bet jie dar sutikrino dokumentus ir rÅ«bus kartu, dabar gailisi, kad lapų skaičiaus neužrašė, pasakė, kad nereikia, galvojo, kad tai palengvina darbÄ . Ji nežino kaip tai daroma, surašė D. K., atnešė atspausdintÄ , jos pateiktais duomenimis surašė, visus dokumentus peržiÅ«rinėjo, rašė, daiktus skaičiavo kartu, viskas vyko ofise. Jis atnešė jau atspausdintÄ sÄ raÅ¡Ä , jie surašė kÄ perduoda ir jis atspausdino, ji sužiÅ«rėjo. Ofisas buvo kartu su sandėliu, krÅ«va dokumentų ir daiktais, jie ten ir darbavosi, skaičiavo viskÄ , ji jam pateikė dokumentus, jis susirašė kÄ jis gavo, pirminiai užraÅ¡ai buvo daromi, pagal kuriuos atspausdintas variantas buvo jai pateiktas.

Ji pirmÄ kartÄ darydama tai pasitikėjo, perka žmogus, tai ji atsakingai perdavinėja, jis žiÅ«rėjo dokumentus, ko jis dar prašė, ji pateikė. Jis prašė papildomai likusių daiktų sÄ raÅ¡o su kodais ir kainomis. Tai užtruko kokias tris dienas. IÅ¡ pirminių duomenų, susirašė perdavimo aktÄ , ji sutikrino, gailisi, kad neatsakingai sutikrino ir nesurašė lapų skaičiaus, reikėjo suraÅ¡yti prekes su bar kodais. BÅ«tina buvo suraÅ¡yti, kad nestovėti čia, ji nepadarė taip iÅ¡ žioplumo.

Buvo didelis kiekis rÅ«bų, buvo suraÅ¡yta vienetais, o asmeniÅ¡kai ji buvo paruoÅ¡usi sÄ raÅ¡Ä su bar kodais ir su pavadinimais. Ji kiek girdėjo tuo metu, kai vadovavo 2011 - 2012 m. buvo balansas, tai ir yra visų dokumentų suvestinė, buvo priduota ir atsikaityta. Ji specialisto kvalifikacija neabejoja, ji ne iÅ¡ visos informacijos padarė iÅ¡vadÄ , ne iÅ¡ visų pateiktų dokumentų, padarė iÅ¡ to kas duota, o jos niekas nieko neprašė, jokių dokumentų. Pradėjo vaikščioti po teismus, 2015 metais jai atėjo, kad jos turtas areÅ¡tuotas.

Niekas jos nieko neprašė, dokumentas yra dokumentas ir nieks nelaiko jo stalčiuose, jei perduoti įmonę, tai dokumentai perduodami. Duomenys gali atsirasti, nes tai buvo stacionariame kompiuteryje. Kaip gali vykdantis antstolis taip atmestinai padaryti darbÄ , ji buvo Å¡okiruota, kad neįsijungė kompiuterio. Ten yra visos veiklos apyvarta nurodyta, ji turėjo buhalteriÅ¡kai pagal balansus kur pirkta, kur nuoma mokėta, paduoda matytis, kad neva yra kasoje, tai visos veiklos apyvarta net ne pelnas, neįmanoma tokio pelno turėti, jie tÄ teisme įrodė.

Ji pasitikėjo buhaltere ir pasitikėjo, kad viskas atvaizduota, bet ji negali už jÄ atsakyti, ji atsakinga už savo darbÄ . Ji moka atlyginimÄ . Jei bÅ«tų kažkoks dokumentas iÅ¡raÅ¡ytas „(duomenys neskelbtini)“, bÅ«tų jos paraÅ¡as, ar savininko, bet jis tuščias, buhalterė iÅ¡rašė, pamirÅ¡o gal, tai nepanaudotas dokumentas, ji jei bÅ«tų sužinojusi, tai jį galima suplėšyti, jis neturi juridinės galios be Å¡alių parašų. Ä®vyko nuoma su „(duomenys neskelbtini)“, kaip paraÅ¡yta taip yra kada nutrÅ«ko bendradarbiavimas, praėjus 2 mėn. iÅ¡raÅ¡ytas orderis, nežino kodėl, ji jo nepasirašė, tik teisme sužino tai, nes su „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaityta, viskas aiÅ¡ku ir iÅ¡lenda tokia suma, kai kasoje pinigų nebuvo, paaiÅ¡kinti negali.

Jos parašo nėra, ji skaito, kad ji neatsakinga už tai, jei būtų pasirašiusi, tada taip. Suma reiškiasi jei sumažėjo, tai turėjo būti minusas kasoje, nes pinigų nebuvo. Juridinių asmenų registre įsipareigojo, kad pasikeis naujas vadovas, o tai ne ji turi padaryti, o D. K.. „Sodroje“ matosi, kada atleista yra, tai su ta diena ir buvo. N., kad parašo nebuvo, žmogui reikėjo pinigų, orderis išrašytas, buhalterija suvesta, o parašo nebuvo. Ji pripažįsta tai, tai nomenklatūrinė klaida, kad nėra parašo, tai buhalterinė klaida, bet pinigai sumokėti, žmogus juos gavo, ji tai patvirtino.

Negali bÅ«ti, ji sakė, kad su ja atsiskaityta ir su ja viskas gerai, nėra nei su vienu žmogumi neatsiskaičiusi. Neįmanoma kažko nuslėpti buhalterijoje, tai nepavykusi veikla, tai buvo nuosavi pinigai, jei svetimÄ turtÄ slėptų, tai bÅ«tų motyvas, o Å¡iuo atveju, tai buvo jos pinigai, nepasisavino jokių pinigų. Atsakydama į teismo ir proceso dalyvių klausimus nurodė, kad pinigai ir visos operacijos, pajamos, iÅ¡laidos, bet ji nesupranta, niekas nemato, kad pelno nebuvo, kaip jai įmonė skolinga, kam ji tuos pinigus įneÅ¡inėjo.

Už 2011 - 2012 m. buvo visi balansai, kreditas, tai skola akcininkui, nes įmonė nuostolingai veikianti, koks tikslas imti, visų pirma nebuvo ko imti. Jei įmonė dirbo nuostolingai, jai skola, tai iÅ¡ kur tie pinigai? Buvo visus metus tie pinigai. Labai keista, kaip gali nebÅ«ti metų dokumentų. Nebuvo pinigų už kÄ susimokėti už nuomÄ , savininkas patalpų sakė turi naujus nuomininkus ir jie nutraukė sutartį, buvo taip, kad nenorėjo likti skolinga, norėjo pasiskolinti, nesigavo ir nurašė kaip kreditinę sÄ skaitÄ , jie taikiai iÅ¡sprendė.

Nežino kaip tas orderis atsirado, gal pasakė iÅ¡raÅ¡yti, nes galvojo atsiskaitys, kai turės galimybę, kai buvo popierius iÅ¡raÅ¡ytas, tai kasoje nebuvo pinigų, jei bÅ«tų, tai bÅ«tų sumokėta. Nedavė iÅ¡ kasos nuraÅ¡yti, ten nebuvo pinigų, ji nedavė nurodymo. Kurioje kasoje galėjo bÅ«ti pinigai? ReiÅ¡kias duomenys neteisingai pateikti, jei kompiuteriai bÅ«tų pateikti, viskas iÅ¡aiÅ¡kėtų, nuostolinga įmonė buvo veikianti. Kai pardavinėjo, įmonė buvo su skolomis ir pirkėjas pirko su įskolinimu, nes paskaičiavo, kad prekių jis gaus už daug didesnę sumÄ .

Ji nežino apie sumÄ kasoje, ji iÅ¡imdavo pinigus, mokėjo algas, jei metų apyvarta tokia, o iÅ¡laidos didesnės, taip kaip tai galėjo neatsispindėti. Nežino kaip buhalterė „orinius“ pinigus iÅ¡rašė, jei jų nebuvo, tas likutis buvo nerealus, jei buhalterė iÅ¡rašė ir liko gal jai, gal jai paprasčiau taip padaryti buvo. Ji nedavė jai nurodymo iÅ¡raÅ¡yti orderio, su „(duomenys neskelbtini)“ atsakingu žmogumi asmeniÅ¡kai iÅ¡spendė, ji dirbo jos įmonėje, viskÄ Å¾inojo.

Ji vasario 1 d. iÅ¡sprendė ir kam turi raÅ¡yti tokia sumÄ ? Ji prieÅ¡ V. Å . neturėjo parodymų. Parodžius protokolÄ t. 4, b. l. 109, atsakydama į teisėjo klausimus nurodė, kad tai jos paraÅ¡ai, skaitė viskÄ , jei pasirašė, reiÅ¡kiasi sutiko. Praėjus daug laiko buvo pateiktas orderis, kuris iÅ¡raÅ¡ytas ir ji pasitikslino, kad sumokėta, o paskui prisiminė, kad buvo kreditinė sÄ skaita iÅ¡raÅ¡yta ir jis skolÄ nurašė, ji nesuprato, už kuriÄ sumÄ . Ji apsigavo, jam mokėdavo už tris mėnesius, galvojo, kad jis turi pretenzijų už praėjusį laikÄ .

Atsakydama į proceso dalyvių klausimus nurodė, kad darbo užmokesčiai, kai parduotuvės skirtinguose miestuose, jei būtų žinojusi, kad reikalingas paršas, jai sakė, kad tai nėra kažkoks prasižengimas, taip sakė T., nebent būtų pretenzijų. Darbuotojai jai galėjo kelti pretenzijas, jie galėjo sakyti, kad neišmokėjai. Buhalterė sakė, kad nereikalingas parašas, klausė ar reikia važiuoti, sakė, kad ne, ji ir tikėjo. Kasa kas suprekiauta ir kiek pinigų apskaityta, visi žiniaraščiai yra, išlaidų orderis nepasirašytas, asmuo galėjo pasiimti iš kasos pinigus.

Jei asmuo susiprekiauja ir jai skambina, sako, kad jai reikia pinigų, tai čia toks žmogiÅ¡kumas, buhalteriÅ¡kai tvarkoma buvo teisingai, o jei paimti pinigai iÅ¡ kasos, tai alga nuraÅ¡yta, iÅ¡laidų orderiai buvo, jei be parašų, bet jei yra toms sumoms. Dėl „(duomenys neskelbtini)“ orderio nežino. Ji pasimokė, kad pasitikėti negalima, dabar, jei perduotų įmonę bÅ«tų popieriai sunumeruoti, atskanuoti, ji viskÄ atsiÅ¡viestų. Buhalterinius popierius, buhalterė perdavė, jai turbÅ«t taip pat buvo vienodai koks tas perdavimo aktas.

Ji didelį turtÄ padovanojo, norėjo nusiimti atsakomybę, buvo galima tiesiog sustabdyti įmonę, bet buvo rÅ«bų pilnas sandėlis, atsirado žmogus, kuris norėjo pirkti, atidavus visus daiktus, ji nesitikėjo to. Galvojo, kad jis plėtos veiklÄ , jis neturėjo jokių pretenzijų ir dabar ji turi teisintis, neturėjo motyvo paimti, viskÄ tik atidavė, galėjo nedaryti nieko dėl bankroto, galėjo sustabdyti įmonės veiklÄ , ji dėl asmeninės ir Å¡eimos padėties pardavė, per visÄ Å¡itÄ teismų procesÄ iÅ¡siskyrė su vyru.

Kiek girdėjo, N. sakė, kad nieko neatsimena, taip ir dirbo, kad nieko neatsimindavo kÄ suprekiavo ir pan., gal kas pamokė, kad jei pasakysi, tai gali gauti naudos, jei taip sunku gali primokėti, o ne sumokėti, negirdėjo pretenzijų, kad sakytų, jog tu man skolinga ir nesumokėjai. InventorizacijÄ atlikdavo, ne kartÄ per mėnesį, dažniau, sandėlio darbuotoja atlikdavo, kasos inventorizacijÄ su buhaltere atlikdavo. Už kasÄ ir pinigus buvo atsakinga, buhalterė nedisponavo pinigais, kasos pinigų buhaltere neskaičiavo.

Buhalterė pagal kasos knygas viskÄ vesdavo, pinigų likučio nebÅ«davo, reikėdavo įdėti, kad iÅ¡laikyti parduotuvę, o kad buhalterė paimtų ar įneÅ¡tų, tai to ji nedarė. Ji kompiuteriniu bÅ«du tvarkydavo viskÄ . PrieÅ¡ atsiskaitant su VMI, ji viskÄ atspausdindavo. Ji neturėjo jokių tikslų kažkÄ daryti ne taip. IÅ¡laidos bÅ«davo ne dienomis, o mėnesinės už patalpų nuomÄ , elektrÄ , Å¡ildymÄ , darbuotojų atlyginimai, „Sodra“, VMI, sandėlio nuoma, labai daug iÅ¡laidų, o pajamos nelabai kokios.

Pajamų nebuvo taip, kad galėtų iÅ¡ kasos paimti ir atsiskaityti su visais, turėdavo įneÅ¡ti. Ji rodė, kad jai nebÅ«nat veikloje, buvo pildoma kasos knyga, paskutinėje knygoje ne jos paraÅ¡ai ir ne buhalterės, ten yra kažkur panaÅ¡i suma, kažkas kažkÄ bandė pardavinėti ir apie 7 tÅ«kst. skaičiuota. Buvo surinktos knygos, ji atvertusi pamatė, kad dar toliau pildoma kasos knyga, bet ne jos ir ne jų darbuotojų, ten apie 6-7 tÅ«kst. priprekiauta, bet į tai tyrėja neatkreipė dėmesio, kad D.

K. įsigijęs bandė prekiauti, paskutiniais duomenims buvo kasos pinigai. Ä® mėnesį jei 3000 suprekiauta, o nuoma 4 tÅ«kst., tai kaip galėjo bÅ«ti pinigų, įmonė nebuvo didelė. Jos atsakomybė atneÅ¡ti pasiraÅ¡ytas kasos knygas, visa kita buhalterė darė pagal savo darbo specifikÄ , iÅ¡ kur atsiranda orderiai ir iÅ¡laidos, kasoje pinigai, o kasoje nulis ir dar minusas, ji negali to suprasti, neteisingai pateikti dokumentai. Kasos inventorizacija fiksuojama kasos knygoje, ji klausė, ar reikia pildyti žurnalÄ , juk viskas kompiuterizuota, buhalterė liepė pildyti, tai viskÄ ir pildė.

Buvo kiekvienoje parduotuvėje kasa. Ji įneÅ¡davo pinigus, dar pridėdavo savų, neturėjo galimybės pinigų susitaupyti, 15 dienÄ Å¡aukdavo T., kad „Sodrai“ mokesčiai. IÅ¡ kasų parastai viskas bÅ«davo, ji eidavo su tais pinigais į bankÄ , paimdavo juos iÅ¡ kasos, pinigų pritrÅ«kdavo, tai iÅ¡ vyro paimdavo, dėl to ir iÅ¡siskyrė. Apklausta teisme specialistė K. L. paaiÅ¡kino yra FNTT vyr. specialistė. Atsimena įmonę UAB „T. G.“. IÅ¡vadÄ turi, jai buvo pavesta 2016 m. kovo 1 d. užduotis atlikti UAB „T.

G.“ Å«kinės finansinės veiklos tyrimÄ ikiteisminio tyrimo byloje, už laikotarpį nuo 2011 m. birželio 29 d. iki 2015 m. sausio 21 d. atskirai tiriant L. A. darbo laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 29 d. iki 2013 m. gruodžio 13 d. ir D. K. darbo laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 13 d. iki 2015 m. sausio 21 d. atsakant į pavestus klausimus, atliekant tyrimÄ buvo įvertinti dokumentai, kurie suraÅ¡yti 16 puslapyje. Atsakydama į teisėjo klausimus nurodė, kad buvo pateikti duomenys, buvo pateikti dokumentai raÅ¡tu, kasos aparato operacijų žurnalai, pirkimo žurnalai, tiekėju PVM sÄ skaitos - faktÅ«ros, banko iÅ¡raÅ¡ai, kasos dokumentai, paslaugų sutartys, balansai, apskaitos suvestinės, registras 2012 m. ir didžioji knyga, ikiteisminio tyrimo medžiaga.

Ä®vertinus prašė pateikti dokumentus papildomai, buvo pateiktas raÅ¡tas 2016 m. rugsėjo 12 d., kad buvo praÅ¡yta esančių banko sÄ skaitų iÅ¡rašų, kasos apyvartos žiniaraščių, kasos inventorizacijos aprašų, atskaitingų asmenų L. A. ir D. K. avanso apyskaitų su dokumentais ir Å¡ių atskaitingų asmenų atsiskaitymų apyvartos žiniaraščių (mėnesiais), tiekėjų apyvartos žiniaraščių (mėnesiais), kuriuose užfiksuotos atliktos Å«kinės finansinės operacijos, atsiskaitymai ir finansinės ataskaitos 2013 - 2015 m. pateiktos VÄ® „Registrų centrui“ ir duomenis apie bendrovės debitorius, kreditorinius įsipareigojimus.

Prašė dalies dokumentų, kurių neturėjo. Buvo pateikti banko iÅ¡raÅ¡ai, yra 1 priedas, iÅ¡vardinta ir priedas 1.1 banko SEB iÅ¡raÅ¡ai ir dar pateiktas bankroto administratoriaus raÅ¡tas, kad nebuvo daugiau dokumentų. Buvo apskaitos registrai 2013 metų nepateikti. Ji parašė tyrėjui, kiek turėjo, tiek pateikė, paskui administratorius bankroto atsakė, kad daugiau nebus ir atliko iÅ¡vadÄ iÅ¡ patektų dokumentų. Pagal raÅ¡tÄ prašė kasos inventorizacijos, 2 priedas prie specialisto iÅ¡vados, ten įraÅ¡yta kad kasos inventorizacijos apraÅ¡us už tiriamÄ laikotarpį.

Savo iÅ¡vadÄ pilnai palaiko, specialisto iÅ¡vada pateikta pagal užduotį atlikti objektų tyrimÄ . Pagal užduotį atliko tyrimÄ . Atliekiant tyrimÄ UAB „T. G.“ buvo nustatyti norminių teisės aktų pažeidimai, kurie įvardinti 4 klausime, kad nėra 2011 - 2013 kasos ir joje esančių grynųjų pinigų inventorizavimo aprašų, tuo pažeistos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų taisyklių „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ 29 punktas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 719 patvirtintos inventorizacijos tvarkos nuostatos:

„Įmonės, privalo inventorizuoti ilgalaikį materialųjį turtÄ ir nematerialųjį turtÄ , grynuosius pinigus, gautinas skolas, mokėtinas skolas ne rečiau kaip kartÄ per metus prieÅ¡ metinių finansinių atskaitų sudarymÄ (3 punktas). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 719 patvirtintos inventorizacijos tvarkos nuostatos 9 punktas „Įmonės vadovas įstatymų nustatyta tvarka atsako už inventorizacijos organizavimÄ ir atlikimÄ laiku, inventorizavimo duomenų iÅ¡saugojimÄ , sutikrinimo žiniaraščiuose nustatytų trÅ«kumų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , kartu su vyriausiuoju buhalteriu – teisingÄ inventorizacijos rezultatų, neiÅ¡ieÅ¡kotų trÅ«kumų ir pertekliaus įtraukimÄ Ä¯ buhalterinę apskaitÄ â€œ.

Pagal Å«kinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus ikiteisminio tyrimo byloje esančius duomenis ir dokumentus – kasos knygÄ 2012 m. sausio 1 d. – 2012 m. gruodžio 31 d., sÄ skaitų apyvartas pagal mėnesius 2012 m. sausio 1 d. - 2012 m. gruodžio 31 d., L. A. avansinę apyskaitÄ nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., balansÄ datai 2012 m. gruodžio 31 d., UAB „(duomenys neskelbtini) " buhalterinės apskaitos dokumentus - didžiÄ jÄ knygÄ nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., finansinę atskaitomybę (balansÄ ) nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., pateiktÄ VÄ® „Registro centrui“, nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini) " 2012 metų gruodžio mėnesį apskaitos dokumentais nepagrindė 108 334,72 Lt kasos iÅ¡laidų, jų neužregistravo apskaitos registre „Kasos knygoje".

Tuo UAB „(duomenys neskelbtini) " pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 12 str. 1 d. „Visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais", Lietuvos Respublikos vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų taisyklių „Dėl Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo" 4 punktÄ â€žPinigai iÅ¡ kasos iÅ¡mokami pagal kasos iÅ¡laidų orderį", 16 punktÄ â€žVisos kasos operacijos įraÅ¡omos į kasos knygÄ .

Jeigu kasos knyga pildoma kompiuteriu, turi bÅ«ti iÅ¡saugoti visi bÅ«tinieji kasos knygos rekvizitai: <...> kam iÅ¡mokėta pinigų suma pagal kiekvienÄ kasos iÅ¡laidų orderį, ir bendra iÅ¡mokėtų per dienÄ pinigų suma, pinigų likutis kasoje darbo dienos pabaigoje, kasininko ir vyriausiojo buhalterio (buhalterio) paraÅ¡ai", 17 punktÄ â€žKasos knygoje kasininkas įraÅ¡o kiekvienÄ kasos iÅ¡laidų orderį". UAB „(duomenys neskelbtini) " apskaitydama iÅ¡ viso 76 167,89 Lt kasos iÅ¡laidų pagal kasos iÅ¡laidų orderius, kuriuose nėra gavėjo parašų (40174,70 Lt L.

A., 23 557,19 Lt darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimui, 12 436,00 Lt atsiskaitymui su tiekėjais), vieno iÅ¡ privalomų apskaitos dokumentų rekvizitų, pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 13 str. 1 dalies 6 punkto nuostatÄ â€žasmens, kuris turi teisę suraÅ¡yti ir pasiraÅ¡yti arba tik pasiraÅ¡yti apskaitos dokumentus, vardas arba pirmoji vardo raidė, pavardė, paraÅ¡as ir pareigos", pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų taisyklių ..Dėl Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo" 19 punktÄ â€žJeigu kasos iÅ¡laidų orderyje nėra pinigų gavėjo paraÅ¡o, laikoma, kad pinigai neiÅ¡mokėti".

UAB „(duomenys neskelbtini) " tyrimui nepateikti atsiskaitymų su įmonės kortele pagrindžiantys dokumentai 225,77 Lt už 2011 m., 14 990,90 Lt už 2012 m. Tuo UAB „(duomenys neskelbtini) " pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalį „Visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais". UAB „(duomenys neskelbtini) " (didžiojoje knygoje nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.) apskaitoje neapskaitė 16 712,21 Lt gautų įplaukų iÅ¡ kasos aparatų, buhalterinėse sÄ skaitose Nr. 5001 ,,Pardavimo pajamas”, Nr. 4484 ,,Mokėtinas PVM mokestis” ir 241 ,,Pirkėjų įsiskolinimas” neapskaitė 15 703,11 Lt (4 547,93 EUR), iÅ¡ jų: 12 926,73 Lt (3 743,84 EUR) pardavimo pajamų, 2 776,38 Lt (804,09 EUR) PVM, tuo UAB „(duomenys neskelbtini) " pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d.

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatÄ â€žÄ® apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu". Dėl tyrimo metu nustatytų pažeidimų buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 1 dalies 6 punkto, negalima iÅ¡ dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini) " turto, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros nuo 2011 m. birželio 29 d. iki 2013 m. gruodžio 13 d.

Dėl „(duomenys neskelbtini)“ buvo pateikti papildomai dokumentai, kasos iÅ¡laidų orderis iÅ¡raÅ¡ytas 2013 m. gegužės 2 d. UAB „T. G.“ Nr. 6 už nuomÄ 11 tÅ«kst. be gavėjo paraÅ¡o, tuo pažeidė buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnį, kad asmenys, kurie turi teisę pasiraÅ¡yti, turi bÅ«ti nurodytas vardas, pavardė ir pareigos, jei kasos iÅ¡laidų orderyje nėra gavėjo paraÅ¡o, pinigai laikomi neiÅ¡mokėti, negalima nustatyti gavo ar ne, atlikus prieÅ¡prieÅ¡inį patikrinimÄ , nustatyta, kad „Capital renta“ nebuvo gavusi pinigų.

Buvo padaryta iÅ¡vada, kad negalima nustatyti iÅ¡ dalies turto ir struktÅ«ros. Jie kontaktuoja tik su institucija, su tuo kas skiria užduotį dėl dokumentų pateikimo. Atsakydama į teismo ir proceso dalyvių klausimus nurodė, kad buvo pateiktas kasos apyvartos žiniaraÅ¡tis priedas 24, kasos knyga pateikta 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gegužės 17 d. ir nurodyta 2013 m. kovo 31 d. likutis dienos pradžioje 9350,54 į kasÄ pajamos sudaro 9060 iÅ¡laidos 11616 ir likutis pabaigai 2013 m. gegužės 10 d. 6794,54.

Kasos knyga gali bÅ«ti ir atspausdintas variantas, pagal Vyriausybės nutarimÄ visos kasos operacijos įraÅ¡omos į kasos knygÄ , jei pildoma kompiuteriu, turi bÅ«ti iÅ¡saugoti bÅ«tinieji rekvizitai, iÅ¡ ko priimta, kam iÅ¡mokėta, grynųjų pajamų suma, kasininko ir vyr. buhalterio paraÅ¡ai. Gali pildoma bÅ«ti kompiuteriu, bet turi bÅ«ti paraÅ¡ai, kaip ji gali neatspausdinti, reikia juk parašų, nežino ar tuo laikotarpiu buvo el. paraÅ¡ai. Apskaitos registruose registruojami įvykių duomenys, sudaromi rankiniu arba mechaniniu bÅ«du 16 straipsnio 4 punktas Lietuvos Respublikos „Buhalterinės apskaitos įstatymas“, minėto įstatymo 5 punktas, kad Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir atvejais vieÅ¡ojo sektoriaus subjektai ir Å«kio subjektai, sudarydami apskaitos registrus techninėmis priemonėmis, vadovaujasi Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos parengta standartinės apskaitos duomenų rinkmenos technine specifikacija ir techniniais reikalavimais, pagal kuriuos vidaus ir iÅ¡orės apskaitos dokumentų informacijos naudotojams apskaitos dokumentų duomenys bÅ«tų teikiami standartinėje apskaitos duomenų rinkmenoje.

„Buhalterinės apskaitos įstatyme“ nurodyta, kad visos Å«kinės -finansinės operacijos turi bÅ«ti įtrauktos į apskaitÄ , tai numato 16 straipsnis, kad turi bÅ«ti vedami apskaitos registrai. Pagal pateiktus kasos aparatų žurnalus buvo suskaičiuotos įplaukos, 2013 m. sausio 1 d. ir 2013 m. gruodžio 31 d. metų apskaitos registrai nebuvo pateikti. Kasos žurnalai buvo pateikti, gal teismas atsakys, ji nežino kaip jie tvarkė tÄ apskaitÄ savo viduje. Pagal įstatymo 21 straipsnį už apskaitos organizavimÄ atsako subjekto vadovas, jis turi organizuoti apskaitÄ ir darbÄ ir pagal 2 punktÄ nuo 2013 m. sausio 1 d. už apskaitos dokumentų ir registrų iÅ¡saugojimÄ atsako, pagal įstatymÄ Å«kio subjekto vadovas pasirenka kas tvarko apskaitÄ .

ApskaitÄ tvarko vyr. buhalteris ar įmonė. Nesako, kad direktorius tvarko, už apskaitos organizavimÄ jis atsako, registrų iÅ¡saugojimÄ . Ji nežino kam buvo pavesta ir kas pildė kasos knygÄ , pateikta be parašų, nei buhalterės nei kasininkės nebuvo pasiraÅ¡yta už 2013 metus. Vienas lapas yra pasiraÅ¡ytas, 24 priedas pateikta kasos knyga atspausdinta 2013 m. sausio 1 d. su buhalterio paraÅ¡u, nežino kieno tai paraÅ¡as, tik prie žodžio buhalteris yra paraÅ¡as. Jie atlieka dokumentinį tyrimÄ .

Nevartojo tokio žodžio kaip „pasisavinimas“, orderis buvo be gavėjo parašo, kas prilyginama pažeistoms taisyklėms, jei nėra gavėjo parašo laikoma, jog neišmokėti pinigai. Buvo atliktas priešpriešinis patikrinimas ir pajamos įmonėje neužfiksuotos. Yra pasirašyta vyr. finansininko, yra parašas, o kieno jis, nežino orderyje dėl 16 tūkst., daugiau jokių parašų nėra. Dėl 242 Eur, kad nesumokėti pinigai nepamena ar yra parašas pas L. F.. Ji atsakė išvadoje dėl trūkumo kasoje, jai nebuvo pateikti duomenys, ji negali pasakyti ar buvo trūkumas kasoje, dėl 108 tūkst. ir pasisakė, kad negali pasakyti ar trūksta, neturėjo duomenų, išlaidoms dokumentas nebuvo surašytas, kasos knygoje atliktas įrašas, kad kreditas.

Jai nebuvo pateikti inventorizacijos apraÅ¡ai, o dokumentai apie atliktÄ inventorizacijÄ nebuvo taip pat pateikti. Pagal nutarimÄ Ä¯monė privalo inventorizuoti gautinas skolas, mokėtinas ne rečiau kaip kartÄ per metus, privalėjo pagal tvarkÄ metų pabaigoje daryti inventorizacijÄ . Už 2013 m. jei vyko perdavimas turėjo bÅ«ti padaryta inventorizacijÄ , nes keičiasi vadovas. Kai keičiasi Å«kio subjektas, vyr. buhalteris ar įmonė, kuri atsakinga už buhalterinę apskaitÄ , galioja nuo 2013 m. sausio 1 d.

įstatymo 5 punktas, jei keitėsi vyr. buhalteris arba apskaitos paslaugas teikianti įmonė, arba apskaitos paslaugas savarankiÅ¡kai teikiantis asmuo, Å«kio subjekto vadovo nustatyta tvarka ir per nustatytÄ laikotarpį Å«kio subjekto vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba apskaitos paslaugas teikianti įmonė, arba apskaitos paslaugas savarankiÅ¡kai teikiantis asmuo apskaitos dokumentus, apskaitos registrus ir sudarytas finansines ataskaitas perduoda tvarkyti Å«kio subjekto vadovo paskirtam asmeniui. Jei ji perduoda apskaitÄ , tai jai tenka atsakomybė, pagal priėmimo – perdavimo aktus Å«kio subjektas kitam perduoda, jokiu sumų nenumatyta buvo, tik daiktai.

Atsako Å«kio subjekto vadovas už apskaitos organizavimÄ , jei perduoda, atsako už savo apskaitÄ . Kuris perduoda turi užtikrinti, kad apskaita tinkamai perduota. Jei bÅ«tų pateikta kasos apskaitos knyga iÅ¡ kompiuterio, tai vertinama bÅ«tų kaip dokumentai, bet jie nebuvo pateikti. Nebuvo paraÅ¡yta raÅ¡te dėl dokumentų pateikimo kaip pateikiami dokumentai turi bÅ«ti ar raÅ¡ytine forma ar skaitmenine, nesvarbu. Gali bÅ«ti pateikti dokumentai elektroninėje laikmenoje, bÅ«na pateikiami CD diskai, kuriuose apskaitos registrai.

Pasibaigė finansiniai metai, kai įmonė parduota, finansiniai metai nustatyta pagal įstatymÄ , kad 12 mėnesių trunka nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.. Nežino ar turėjo pateikti finansinių metų pelno - nuostolių balansÄ , pateikiama, jei nesibaigė finansiniai metai, kai pardavė įmonę. Kas atsako ir kodėl nepateikė to neatliko. Atliko dokumentinį tyrimÄ ir registrų centre jokie įraÅ¡ai neatlikti, kad keičiasi kas atsakingas už įmonę, negali komentuoti kodėl nėra įraÅ¡o. Jei bÅ«tų įraÅ¡ai, kad pasikeitė vadovas, tai tas vadovas, kuris priima naujÄ Ä¯monę su visais likučiais, su paraÅ¡ais yra atsakingas ir pasibaigus finansiniams metams teikia atskaitÄ .

Nėra įraÅ¡o, kad pasikeitė vadovas ir nepateikta finansinė atskaitomybė. 2011 - 2012 m. buvo pateikta, o 2013 m. nepateikta. Finansinė atskaitomybė už 2011 - 2012 metus pateikta buvo. Duomenis, kad paraÅ¡as netikras ir ji vertino tuos duomenis, ji įvertino ir parašė kÄ pateikė ir kas negerai. Pagal pateiktus duomenis 2013 metų kasos dokumentus matė, dėl orderio 108 tÅ«kst. sumai, pagal 24 priedÄ yra pateikti apyvartos žiniaraščiai ir pateikta kasos knyga ir kasos iÅ¡laidų orderis.

Suma apyvartos žiniaraščiuose ir kasos knygoje atitiko, sumažėjo, buvo iÅ¡laidos. Vyko pas tyrėjÄ dėl „(duomenys neskelbtini) “ gautų pinigų. Buvo pateiktas apskaitos registras, kad buvo sudaryta sutartis tarp įmonių, iÅ¡ „(duomenys neskelbtini)“ apyvartos 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. buvo matyti, kad „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2012 m. birželio 3 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. suteikė paslaugas, iÅ¡ sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o, apskaitos registro buvo nurodyta, kad UAB „T.

G.“ atsiskaitydavo pavedimais, nuo 2013 m. balandžio 14 d. iki 2014 m. balandžio 16 d. apmokėjo už nuomÄ , iÅ¡ 2013 m. gruodžio 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡raÅ¡yto kreditinio dokumento matoma, kad Å¡is iÅ¡raÅ¡ytas dokumentas sumažino UAB „T. G.“ skolÄ už nuomÄ 11 tÅ«kst. ir 2013 m. balandžio 16 d. pagal UAB „T. G.“ nebelieka skolinga už nuomÄ , iÅ¡ 2013 m. vasario 1 d. perdavimo priėmimo aktu nutrauktos paslaugos. Orderis 11 tÅ«kst. iÅ¡raÅ¡ytas 2013 m. gegužės 2 d. ir buvo be gavėjo paraÅ¡o.

Pagal „Buhalterinės apskaitos įstatymo“ 19 straipsnio 4 dalį jei pasikeičia Å«kio subjekto vadovas, apskaitos dokumentus, apskaitos registrus, finansines ataskaitas ir metinius praneÅ¡imus arba veiklos ataskaitas perima paskirtas naujas Å«kio subjekto vadovas. Perdavimo priėmimo akte buvo nurodyta, kad naujas vadovas perėmė drabužius ir nurodyti tik vienetai drabužių ar dėžių. Pagal perdavimo -priėmimo aktÄ galima pažiÅ«rėti kas naujam savininkui buvo perduota, iÅ¡vardinti kokie apskaitos dokumentai perduoti buvo.

Stacionarus kompiuteris buvo perduotas, ji nenustatinėjo kokius dokumentus ji perdavė D. K.. Ji tyrė Å«kinį finansinį dokumentų tyrimÄ , tyrė Å«kinę finansinę veiklÄ , o ne kas perduota ar ne. BalansÄ 2012 metų turėjo. Atliko Å«kinį finansinį tyrimÄ pagal pateiktus dokumentus, o tyrimo paties neatlikinėjo, buvo papraÅ¡iusi papildomų duomenų, bet negavo jų, buvo pateikti dokumentai, t.y. kasos iÅ¡laidų orderiai be gavėjo paraÅ¡o ir negali turto dydžio, struktÅ«ros nustatyti, pinigai iÅ¡mokėti iÅ¡ kasos be gavėjo paraÅ¡o ir nustatyta, kad įplaukos pagal pateiktÄ didžiÄ jÄ knygÄ neatvaizduotos.

Nustatė pagal registrus ir didžiÄ jÄ knygÄ , kad įplaukos neatvaizduotos. Pagal kasos žurnalÄ galėjo buhalterė suvesti į registrus. Turėtų bÅ«ti įvardinti visi smulkiai kokie dokumentai perduodami, pvz. „pardavimai“, neaiÅ¡ku kas įeina į juos, „sÄ skaitos -faktÅ«ros“, neaiÅ¡ku kam buvo, kad bÅ«tų tiksliau, kad bÅ«tų nors skaičius lapų nurodytas.  „Pardavimus“ galima susieti su veikla, bei „sÄ skaitas - faktÅ«ras“, bet kiek lapų sudaro neaiÅ¡ku, konkrečiai reikia nurodyti kokie dokumentai sudaro.

Dokumentų priėmimo - perdavimo akte suraÅ¡yta kÄ perduoda ir turi nurodytas bÅ«ti lapų skaičius. Ji neturėjo pastabų dėl perduotų lapų, o turėjo dėl trÅ«kumo, surašė raÅ¡tÄ pateikti, dėl perdavimo - priėmimo akto pastabų neturėjo. Neatliko tyrimo kiek perdavė lapų D. K.. Specialistė K. L. atsakydama į teisėjo klausimus nurodė, kad pagal tyrimui pateiktus balansus, vyko pardavimai, inkasuojami pinigai, buvo į kasÄ užfiksuoti ir turėjo bÅ«ti iÅ¡laiduojami.

Yra kreditas 108 tÅ«kst., jai nepateiktas orderis, prieÅ¡ tai, kuri tyrimÄ atlikusi tyrėja, nurodė, kad į yra paraÅ¡yta kad skolinga L. įmonė, o buvo neatlikti įraÅ¡ai, buvo grynieji pinigai per kasÄ ir iÅ¡laiduojama L. kaip atskaitingam asmeniui. Tai reiÅ¡kia, kad pajamos buvo 2012 m. 108 tÅ«kst., buvo apyvarta, įplaukos, jos užpajamuotos, likutis pas asmenį, nes jis disponavo, įneÅ¡inėjo į bankÄ . Pagal pelno nuostolių ataskaitÄ sudaro 11460, pagal pelno nuostolių ataskaitÄ pajamos 101812, veiklos sÄ naudos 159580, tipines veiklos nuostolis 11460, yra įplaukos, turėjo bÅ«ti įraÅ¡ytos iÅ¡laidos atskaitingam asmeniui, nes jis disponavo pinigais.

Didžiojoje knygoje parodyta, tik jai kasos iÅ¡laidų orderis nepateiktas. 30 priedas prie iÅ¡vados yra kas užpajamuota ir iÅ¡laiduota, ir iÅ¡laidos sumažinta atsakingo asmens, neturėjo apskaitos registro, negalėjo komentuoti, ir komentavo kasos iÅ¡laidų orderio, kad neturėjo. Užfiksavo, kad pagal 2012 m. buvo nuostolis. Atskaitingas asmuo turėjo įneÅ¡ti į bankÄ , ji pagal apskaitos duomenis vertino. Jei surenka įplaukas iÅ¡ kasos aparato, tai buhalterė užpajamuoja ir iÅ¡laiduoja atskaitingam asmeniui ir jis įneÅ¡a į bankÄ .

Apklausta teisme liudytoja G. D. nurodė, kad teko mėnesį laiko dirbti pardavėja, parduotuvė yra prie „(duomenys neskelbtini)“, o kita viena (duomenys neskelbtini). JÄ priėmė L. F., tada jos pavardė, atrodo, buvo A.. Darbo sutartis buvo sudaryta tik po savaitės nuo darbo pradžios. Ji prašė sutarties, bet į jos norus nebuvo atsižvelgiama. Dirbo visÄ savaitę be darbo sutarties, kiek atsimena, jai vis primindavo dėl sutarties, dirbo pardavėja, dirbo viena, pamainos neturėjo, reikėjo tvarkyti drabužius parduotuvėje ir aptarnauti klientus, buvo aprangos pardavimas.

Klientų buvo labai mažai, per mėnesį teko aptarnauti du klientus, pagrinde, jei kažkas užsukdavo, o tai bÅ«davo retai, pabendraudavo, klientai pažiÅ«rėdavo į kainas, kurios gana didelės ir iÅ¡eidavo. Ji tvarkydavo, perkabinėdavo drabužius, tvarkydavo aplinkÄ . Buvo du pirkėjai, kurie įsigijo tam tikras prekes. Buvo kasa, ji buvo atsakinga už operacijų vykdymÄ , negali pasakyti ar teko pasiraÅ¡yti kažkÄ dėl materialinės atsakomybės. Buvo disponuojama grynaisiais pinigais kasoje, banko kortele buvo negalima atsiskaityti.

Ä® kasÄ buvo įmuÅ¡ama suma ir klientas atsiskaito, drabužio kaina įvedama į kasÄ , aparatas iÅ¡muÅ¡a kiek turi grÄ Å¾os jam atiduoti, klientas duoda grynuosius pinigus. L. paskambindavo, paklausdavo kaip sekasi, jei bÅ«davo pardavimas ji tÄ pačiÄ valandÄ atvažiuodavo tų pinigų pasiimti. Tiesiog paprastai pasiimdavo pinigus ir viskas iÅ¡ kasos, nevedė apskaitos kiek pardavė, buvo kasos knyga, jai L. sakė nepildyti, ji užpildys pati, rinko tik „X“ ir „Z“ ataskaitas. L. sakė nepildyti, jei gerai atsimena jau po išėjimo ji užpildė, o ji sudėliojo paraÅ¡us, ties kiekviena diena pasirašė.

Pasirašė kokias operacijas atliko tÄ dienÄ . Dažniausiai tai buvo nulis, kad nebuvo jokio pelno. Ji pati nieko nerašė, buvo įpareigota „X“ ir „Z“ ataskaitas rinkti. IÅ¡ ryto, jei gerai pamena, reikėjo padaryti įdėjimÄ 100 Lt, kurio kasoje nebÅ«davo, tiesiog buvo toks formalumas, realiai pinigai nebuvo įdedami, niekada nebuvo pinigų, L. nurodymu tai darė. Tuo metu džiaugėsi turėdama darbÄ ir neklausinėjo dėl ko taip reikia daryti. Tai buvo popierinis formalumas. „X“ yra nuimamas ryte, o „Z“ po visos dienos prieÅ¡ uždarant kasÄ , dėdavo kvitus į stalčių.

Dirbo teoriÅ¡kai pilnu etatu, bet tai buvo daugiau, nes neturėjo žmogaus, kuris jÄ pakeistų, dirbo kiekvienÄ dienÄ iÅ¡skyrus sekmadienį, tai sudarė 200 val. darbo per mėnesį. Darbo pokalbio metu sakė, kad minimalų atlyginimÄ mokės, o priedÄ teisiai į rankas mokės. Ji taip ir pasakė, kad mokamas minimalus darbo užmokestis, o kažkoks priedas bus, ji labai džiaugėsi radusi darbÄ ir neklausė dėl jo dydžio. Per pykčius gavo trečdalį algos, kai atėjo darbo sutartyje nurodyta darbo užmokesčio mokėjimo diena, klausė kada perves atlyginimÄ , pasakė, kad nėra už kÄ mokėti, nes parduotuvė nedaro pelno.

Tada ji nemokėjo pinigų, konfliktavo, kreipėsi į Darbo inspekcijÄ . Ji dirbo tam tikromis valandomis, vykdė darbo funkcijas. Kai gavo pinigus, atrodo pasirašė kažkÄ , jau išėjus iÅ¡ darbo buvo, išėjo, nes pamatė, kad nerimta darbdavė, nemokamas atlyginimas, tada L. atvažiavo į namus, nusileido, pasirašė kasos knygÄ ir pasirašė, kad gavo pinigus, negali pasakyti kaip vadinosi dokumentas, kurį pasirašė. Gavo apie 300, gal daugiau Å¡iek tiek, tai buvo litai. Ji pakeitė dar penkis darbus, dabar negali pasakyti kÄ pasirašė, nedidelis lapukas buvo, tiksliai neatsimena.

Jai tyrimo metu dokumentų nerodė, užduoti buvo tik klausimai. Atsakydama į teismo ir proceso dalyvių klausimus nurodė, kad alga gal po poros savaičių nuo išėjimo iÅ¡ darbo buvo sumokėta, negali atsiminti kada išėjo iÅ¡ darbo, rašė ieÅ¡kinį teismui dėl darbo užmokesčio nemokėjimo, ten yra visos datos. Nespėjo įteikti ieÅ¡kinio, konfliktavo, grasino, kad kreipsis į teismÄ , tada ji iÅ¡mokėjo pinigus, mažiau nei pusę sumos sumokėjo, jai tiko tas variantas, pagalvojo, kad neapsimoka Å¡vaistyti laiko, kad gauti kelis Å¡imtus litų.

Buvo seifas parduotuvėje pinigams, turėjo raktÄ , kadangi jau buvo paraÅ¡iusi praÅ¡ymÄ iÅ¡eiti iÅ¡ darbo, o L. į jį nereagavo, buvo iÅ¡važiavusi į EgiptÄ ir iÅ¡ ten nesulaukė jokių žinių, bet buvo informavusi, kad iÅ¡eina, galėjo po 3 dienų iÅ¡eiti, nes buvo bandomasis laikotarpis, bet pasakė, kad po savaitės. Buvo kitÄ darbÄ susiradusi, L. dingo, tÄ Å¾adėtÄ darbo dienÄ , kai turėjo iÅ¡eiti iÅ¡ darbo, užrakino parduotuvę ir kitÄ dienÄ Ä¯ darbÄ nebėjo, su L. nebuvo įmanoma susisiekti.

Jai teko važiuoti į „Sodra“, pasakė, kad buvo užfiksuota, jog dirba, su paraÅ¡yta Lauros darbo pradžios data gal sutapo, bet su realia nesutapo, kalba apie tÄ savaitę kuri nebuvo įforminta. Nežino kas tvarkė buhalterinę apskaitÄ , teko bendrauti tik su sandėlio darbuotoja. Ji nuoÅ¡irdžiai pasitikėjo ja, nebuvo duoti nurodymai, kad nemuÅ¡ti pinigų į kasÄ , ar neapskaityti, kiekvienÄ prekę įmuÅ¡davo čekį į kasÄ , atiduodavo klientui grÄ Å¾Ä , neprašė įmuÅ¡ti operacijos, kuri neįvyko.

Nesakė, kad mokamas priedas nuo geros apyvartos, tuo metu minimalus darbo užmokestis siekė 840 Lt, ji sakė nekreipti dėmesio į sumÄ , įraÅ¡ytÄ darbo sutartyje, tarėsi apie 1000 Lt. Dirbo daugiau nei mėnesį, mėnesį ir savaitę. Nenormalu buvo, kad parduoti dvi prekes, ten neužsuka žmonių, o dėl priedo, tai ne jai spręsti ar jis priklauso, ji dirbo savo darbÄ . Bankiniu pavedimu gavo atlyginimÄ , tai atitiko sumÄ , už kuria pasirašė. Gal bÅ«t reikėjo nuskanuoti prekę, ji nežino, jos neapmokė pildyti kasos knygÄ priėmus į darbÄ .

Kai atėjo pirmÄ darbo dienÄ , buvo pasakyta įmuÅ¡ti į kasÄ , buvo pateiktas kodas signalizacijos, daugiau nieko neapmokė, sakė, kad neturi laiko, geriau pati supildys kasos knygÄ . Apklausta teisme liudytoja V. N. nurodė, kad dirbo gal prieÅ¡ 5 metus, porÄ savaičių pardavėja. Gali bÅ«ti 2012 metais, pavasarį gal tai buvo, neprisimena, (duomenys neskelbtini). Buvo įdarbinta pagal darbo sutartį nuo pirmos dienos, L. F. atrodo sudarė sutartį, kitų atsakingų darbuotojų nebuvo. Laikotarpio negali pasakyti kokiam buvo priimta, nepilnam etatui, neprisimena dėl darbo užmokesčio sÄ lygų kÄ tarėsi.

Buvo dar viena darbuotoja, ji buvo atsakinga už prekių pardavimÄ , jei žmogus pirkdavo prekę, tai į jos pareigas įeidavo kasos tvarkymas. Ateina žmogus, nusiperka kas patinka, moka grynais, tuo momentu nebuvo galimybės atsikaityti banko kortele. Ä® kasÄ turėdavo įmuÅ¡ti sumÄ , neprisimena kÄ darydavo su tais pinigais darbo dienos pabaigoje, neprisimen ar teko pildyti dokumentus. Atvykdavo į darbo dienos pabaigÄ L. F., domėdavosi už kiek pardavė, už kokiÄ sumÄ . Neprisimena koks grynųjų pinigų likimas bÅ«davo darbo dienos pabaigoje.

Turėjo įmuÅ¡ti į kasÄ prekes kainÄ , buvo mokama grynaisiais pinigais, turėjo galimybę atiduoti grÄ Å¾Ä , buvo kasoje pinigų likutis. Neprisimena su pinigais kaip buvo pasielgta po to, neprisimena, nes tai buvo seniai. Neprisimena ar teko matyti, kad vadovė pasiimtų pinigus iÅ¡ kasos. Negali pasakyti tiksliai ar pasiimdavo pinigus L. F., ar pildė kokius dokumentus. Negavo atlyginimo, bet neturi jokių pretenzijų dėl to, nes tai buvo seniai ir ji neprisimena tiksliai. Teisėjui pagarsinus liudytojos parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu liudytoja nurodė, kad  prisimena, spausdino ataskaitÄ ir tikrino, neprisimena dėl pinigų, ar jie buvo paliekami vakare kasoje.

Skaitė savo parodymus, jos klausė ir mėgino iÅ¡siaiÅ¡kinti kaip buvo. Tai jos paraÅ¡as, skaitė, nežino ar pinigai buvo iÅ¡imami. Dirbo dvi savaites ir nežino kaip kiekvienÄ dienÄ buvo elgiamasi su pinigais. Neprisimena kiek kartų L. išėmė pinigus iÅ¡ kasos. Atvykdavo į parduotuvę L., norėjo padėti su klientais, neprisimena kiek prekių per tas savaites buvo parduota. Neprisimena už kiek buvo parduota pinigų per tas dvi savaites. Neteko matyti kasos iÅ¡laidų orderio, neprisimena ar teko pasiraÅ¡inėti apskaitos dokumentuose.

NepasiraÅ¡inėjo nieko. Neprisimena kokio dydžio alga bÅ«tų buvusi iÅ¡mokėta, neprisimena, ar reikalavo iÅ¡mokėti algÄ . Išėjo, nes nebegalėjo dirbi dėl asmeninių priežasčių, tai nesusiję su įmonės vadove. Nebuvo gavusi lėšų iÅ¡ įmonės, grynais nebuvo gavusi. Negali pakomentuoti ar buvo nustatyta per jos darbo laikÄ trÅ«kumas prekių, inventorizacijÄ darė L. Neprisimena ar sulaukė priekaiÅ¡tų iÅ¡ L. dėl prekių trÅ«kumo ar pan., tai nesusiję su jos nenoru atgauti atlyginimÄ .

Neprisimena ar davė kažkÄ grynaisiais pinigais jai, neprisimena ar davė grynuosius pinigus jai L., neprisimena ar prašė, kad sumokėtų atlyginimÄ , nesakė jokių nurodymų L., kad nebÅ«tų neapskaityti pinigai kasos aparate. Neprisimena, negali teigti, ar pasiraÅ¡inėjo įmonės dokumentus, ar pasirašė kasos žurnale. Negali atsakyti ar teko kažkÄ raÅ¡yti kasos knygoje. Apklaustas teisme liudytojas V. Å . nurodė, kad dirba direktoriumi UAB „(duomenys neskelbtini) “. 2012 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojo UAB „T.

G.“ patalpas. Atsakydamas į teisėjo ir proceso dalyvių klausimus nurodė, kad įmonės veiklos pobūdis nekilnojamo turto operacijos, nuomojamos patalpos. Teko nuomoti patalpas UAB „T. G.“. Sutartį pasirašinėjo su direktore, susitiko su L. F.. Buvo susitarta dėl patalpų, kainos ir pan., patalpos yra (duomenys neskelbtini), sutartis yra byloje, viskas surašyta. Buvo sudaryta dviem egzemplioriais sutartis, standartinė sutartis, priėmimo - perdavimo akte viskas parašyta, nuomos kaina 3500 Lt plius komunalinės paslaugos.

Pagal sutartį laikėsi, paskui pabaigoje matė, kad niekas nevyksta, liko skolingi, pradėjo vėluoti, mokėjo pavedimu. Tikriausia ėmėsi veiksmų dėl nemokėjimo, nuomos sutartis buvo nutraukta, liko įsiskolinimas, paskui atsikraustė kiti ir parašė, kad neskolinga ir iÅ¡sikraustė. Pagal sutartį teoriÅ¡kai galėjo bÅ«ti skolinga trijų mėnesių nuomos dydį, nurašė tÄ sumÄ , nereikalavo. Kalbėjo su direktore dėl nemokėjimo, matė, kad verslas sunkiai einasi. Pasirašė dokumentus, užbaigimo aktÄ , 2013 metais pasirašė.

Kai iÅ¡nuomoji nuomotojas nuomininkui perduoda patalpas o kai nutrauki sutartį nuomininkas nuomotojui grÄ Å¾ina atgal. Visos sutartys tuo tikslu buvo pasiraÅ¡omos, pasirašė jis ir direktorė. Komunalines paslaugas susimokėjo vėliau, pilnai, mokėjimo pavedimais, pretenzijų neturi. Negali bÅ«ti, kad dar skolingi, nes jis pateikė visus dokumentus tyrėjui, jis nerodė apskaitos dokumentų, uždavė klausimus kas buvo prieÅ¡ 5 metus, paskui jis atnešė jiems popierius ir viskÄ parodė. Neteko gauti 11 tÅ«kst. iÅ¡ L.

F., jei bÅ«tų gavęs, bÅ«tų pasirašęs. Jie buvo skolingi tris mėnesius. Patvirtino pagarsintus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 4, b. l. 51 – 60). Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus nurodė, kad tikriausiai nebuvo iÅ¡mokėta 11 tÅ«kst., įmonė tik pavedimu gavusi yra pinigus, grynaisiais pinigų įmonė negavo. Dar po sutarties nutraukimo buvo likusi komunalinių paslaugų sÄ skaita, patikslino sutartyje, kiek jie turi mokėti, patikslino sutartį perdavimo aktu, kad jie už tris mėnesius nemoka nuomos.

Buvo nereikalauta nuomos suma, negali tiksliai sumos įvardinti. Kai nutraukė sutartį, buvo paraÅ¡yta akte, kad neims už tris mėnesius pinigų. Apklaustas teisme liudytojas D. K. nurodė, kad 2013 metais susipažino su L., ji įmonės savininkė ir direktorė, ji norėjo parduoti įmonę UAB „T. G.“. Buvo kreditorių, buvo turto, buvo prekinis ženklas sukurtas, susitarė, kad nupirks su tikslu vystyti įmonę. Susitarę pasirašė akcijų pirkimo - pardavimo sutartį ir ilgÄ laikÄ jis ieÅ¡kojo galimybių pritraukti investuotojų, kaip galima patobulinti veiklÄ ir pradėti iÅ¡ naujo ar pakeisti.

Po metų priėmė sprendimÄ , kad tos veiklos nepavyks iÅ¡vystyti ir buvo priimtas sprendimas paskelbti bankrotÄ . 2014 metais galiojo tvarka, kai norint paskelbti bankrotÄ reikėjo gauti bankroto administratoriaus sutikimÄ , kiek kalbėjo su administratoriais, įvertinę padėtį, nesutikdavo apsiimti bankroto procedÅ«ros. Pavyko surasti administratorių ir jie davė sutikimÄ administruoti bylÄ , visi dokumentai dėl bankroto teismuose buvo 2014 metų pabaigoje, tačiau teismas priėmė tik 2015 metais sprendimÄ , kai įsigaliojo nauja tvarka, kai administratorių parenka automatiÅ¡kai.

Buvo paskirtas kitas administratorius, kuris po kurio laiko ir inicijavo teismų maratonÄ dėl neatitikimų buhalterijoje ir trÅ«kumo. Kiek jam pačiam teko dokumentus žiÅ«rėti, nebuvo pavykę pastebėti įtartinų trÅ«kumų ar sandorių, neatitikimų. Tai buvo internete paskelbta turbÅ«t „Skelbiu.lt“, o (duomenys neskelbtini) yra el. paÅ¡tas, L. atsiliepė dėl įmonės pirkimo. Buvo rodyti įmonės balansai ir skolos tiekėjams, kreditoriams ir ilgalaikio turto sÄ raÅ¡ai, sandėlio likučiai.

Kiek teko bendrauti su tuo metu buvusia UAB „T. G.“ buhaltere, ji minėjo, kad negalėtų komentuoti ankstesnių finansinių metų rezultatų iki jos darbo pradžios įmonėje. Buvo visi akcininkų sprendimai, kad L. vadovauja įmonei, kas tvarkė buhalterinę apskaitÄ , neatsimena. Nekilnojamojo turto nebuvo, pateikti duomenys rodė, kad neturėjo, dėl kilnojamojo turto, buvo tik kasos aparatai, kompiuteriai, teko matyti įrangÄ , grynųjų pinigu nebuvo ir pinigų banko sÄ skaitoje nebuvo.

Buvo skolos, didžiausia skola buvo įmonės akcininkei, virÅ¡ 200 tÅ«kst. litų, gal 250 tÅ«kst. ir dar keletas skolų, gerokai mažesnių, pvz. „Vilniaus centrinei universalinei parduotuvei“, iÅ¡ kurios buvo numojamos patalpos, gal iki 20 tÅ«kst., tai antras pagal dydį kreditorius ir keletas mažesnių. Buvo duomenų, kad pati L. buvo kreditorė, buvo pateiktas sÄ raÅ¡as ir tame sÄ raÅ¡e ji figÅ«ravo. Atsimena, kad virÅ¡ 200 tÅ«kst., apie 250 tÅ«kst. litais buvo sumai jai. Sprendimas buvo teigiamas pirkti įmonę, nes buvo padarytas įmonėje nemažas įdirbis, įmonė, kas pasirodė pakankamai svarbu, UAB „T.

G.“ kaip prekinis ženklas ir jis užpatentuotas, galima buvo dirbti toliau, buvo ilgalaikiai drabužių tiekėjai, kontaktai su jas, su jais pakreipus veiklos kryptį, bÅ«tų buvę galima vystyti veiklÄ toliau, pridėti naujų tiekėjų, nusiderėti su tiekėjais. Pasirašė akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, pasirašė prekių likučių aktÄ , galbÅ«t drabužių, kas liečia prekių likučius, tai darbužiai kiekiai buvo iÅ¡vardinti, pasirašė dėl trumpalaikio ar ilgalaikio turto priėmimo – perdavimo, t.y. dėl kompiuterių ir kasos aparatų, taip pat pasirašė dokumentų priėmimo – perdavimo aktÄ , suraÅ¡ytos kokios bylos ir koks jų kiekis perduodamas, tai buvo buhalteriniai dokumentai, sÄ skaitos.

Dabar neprisimena kaip tie dokumentai buvo įvardinti. Atsimena, kad buvo įvardinti kasos žurnalai, keletas vienetų buvo, buvo atskiri segtuvai su įsigijimo sÄ skaitomis – faktÅ«romis iÅ¡ užsienio tiekėjų, sÄ skaitos – faktÅ«ros pardavimų, kasos čekių buvo. Buvo kažkokie inventorizavimo apraÅ¡ai, o ar buvo banko apskaitos žiniaraščiai, atskaitingų asmenų apyskaitos ir kiti, neatsimena, tiekėjų apskaitos žurnalas gal buvo, bet ne visų mėnesių, nėra garantuotas ar už kiekvienÄ mėnesį buvo.

Neatsimena už kurį laikotarpį buvo, buvo didesnė bėda iki laikotarpio, iki tada, kai buvo įdarbinta paskutinė buhalterė, bet kada ji įdarbinta, neatsimena. Jie 2013 m. kalbėjo, tai ar iki 2012 metų, neprisimena tiksliai. Neprisimena ar buvo kiekvienÄ mėnesį dokumentai, buvo ir kitų dokumentų. ŽiÅ«rėjo gruodžio mėn. ataskaitas, kiek buvo viduje nesigilino, nes dar už tÄ laikÄ neÅ¡a atsakomybę buvusi direktorė, nes manė jei vystys veiklÄ , su buvusia direktore viskÄ sutvarkys.

Negali teigti ar L. pateikė visus buhalterinius dokumentus, jis prašė pateikti visus turimus, kiek pateikė nežino, sakė, kad viskÄ pateikė. 2013 metų pabaigoje, tai buvo lapkričio ar gruodžio mėnesis, reikia tiksliau pasižiÅ«rėti sutartį, kaip ten nurodyta taip ir buvo suraÅ¡yta, pasirašė abu, tada perėmė buhalterinės apskaitos duomenis, periminėjo ilgai, tai vyko ne vienÄ ir ne kelias dienas, vienÄ dienÄ pasirašė vienÄ priėmimo aktÄ , kitÄ po kažkurio laiko dėl kitų drabužių, jis negalėjo skirti laiko tik Å¡iam reikalui, tiek įmonės buvusi savininkė ir direktorė.

Susitardavo kada turi laiko, perskaičiuoja dokumentus. Visi susitikimai buvo buvusiose įmonės patalpose, kur buvo ofisas, ten buvo drabužiai, segtuvai su dokumentais. Verkių gatvės pradžioje viskas vyko. Kai kuriais kartais įmonės buhalterė dalyvavo, atrodo Tatjana. Taip tai bus T., pati L. sakė ir ji pati prisistatė kaip buhalterė. Pačioje pradžioje ji komentavo finansines ataskaitas, kokie kreditoriai, kokie likučiai, ji spausdino tuos dokumentus. Nepasakys kiek buvo egzempliorių dėl priėmimo – perdavimo aktų.

Dėl ko iki šiol gailisi, tai kad su L. nepagalvojo, kad reikėtų surašyti kiekvienos bylos segtuvuose esančius lapus, jų skaičių ir sunumeruoti. Tuo metu nei T., nei L. nesakė, kad segtuvuose turi būti sunumeruoti lapai. Visuose segtuvuose nebuvo lapų numeracijos. Kai parsidėjo bylos, kurias inicijavo bankroto administratorius, suvokė, kad tai buvo klaida, turi įtarimų, kad dalį galėjo išimti dokumentų, neparodyti ar pamesti, nes nebuvo jie sunumeruoti. Nepagalvojo dėl sunumeravimo, jei būtų iniciatyva, būtų tai padarę, tiesiog apie tai nepagalvojo asmeniškai.

ViskÄ susidėdavo, pasiraÅ¡ydavo aktÄ , susikraudavo į automobilį ir iÅ¡siveždavo, neatsimena kiek buvo aktų, gali bÅ«ti, kad 4, ten visi duomenys užfiksuoti, gavo visus kitus įmonės rekvizitus, t.y. anspaudus ir pan., fiksavo datas ant priėmimo – perdavimo aktų, kada kÄ iÅ¡vežė. Toliau buvo ieÅ¡koma galimybių surasti investuotojų, partnerių, bet nepavyko, nes buvo krizinis laikotarpis. Kasoje UAB „T. G.“ buvo nulinis likutis. Nebuvo įformintas vadovo pasikeitimas, nes jis ieÅ¡kojo tiek investuotojo, partnerio, vadovo, kuris galėtų užsiimti tik ta veikla.

Jie tarėsi, kad pakeis direktorių, dar prieÅ¡ akcijų pirkimo – pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymÄ , bet tai užsitęsė, jis neskambino ir nerodė iniciatyvos dėl to. Kalbėjosi su L., kad už 2013 metų laikotarpį, kai ji buvo reali direktorė, turi bÅ«ti finansinės atskaitomybės ataskaita paruoÅ¡ta jos ir pateikta institucijoms. Nepavyko realizuoti turimus darbužius, per daug buvo optimistas dėl kainų, nes vienos sumos buvo įmonės buhalterijoje, t.y. likutinė vertė. Pamena, kalbėjo su vienu asmeniu, kuris prekiauja dėvėtais drabužiais, bet tai buvo 2014 metų pavasarį ar vasarÄ , nepatikėjo, kad turės bėdų su panaudotais drabužiais ir kad kaina bus ženkliai mažesnė nei likutinė ir iÅ¡ tikrųjų iÅ¡siaiÅ¡kino.

Pigiau nesiryžo parduoti, kad bankroto administratorius nekaltintų neteisėtais veiksmais. Ä®sigijus įmonę, nedirbo niekas, nedirbo ir jis, įmonė nevykdė veiklos, T. buvo atleista akcijų pardavimo dienÄ , atrodo jÄ atleido L.. Jis inicijavo pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto iÅ¡kėlimo, pagrindas buvo minusinė nuosavybė, kad nuostoliai virÅ¡ijo įstatinį kapitalÄ , bei kreditoriams didelės sumos, įmonė nevykdo veiklos, nemato galimybių vykdyti toliau. Kreipėsi 2014 metų gruodžio mėn. L. apie tai buvo žinoma, ji vis dar buvo registrų centre kaip oficiali direktorė, nes dar nebuvo pakeistas direktorius.

Nebuvo iÅ¡spręstas tas klausimas per metus laiko, direktore ji liko, o jis kaip akcijų savininkas. Jie kažkaip užleido tÄ klausimÄ , buvo sutarę, kad jis suras direktorių ir pakeis. L. turbÅ«t tikėjosi, kad anksčiau ar vėliau pasibaigs tai. Pasirašė UAB „T. G.“ pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto, pasirašė L.. VisÄ tai paruošė jis, o ji atrodo nesigilino per daug, klausimas paprastas, kad veiklos atnaujinti nepavyksta, pagal įstatymus bÅ«tina kelti bankroto bylÄ . Atrodo, kad jie telefonu kalbėjo dėl pareiÅ¡kimo dėl bankroto.

Pati įmonė turėjo el. paÅ¡tÄ , tik juo po akcijų pirkimo - pardavimo niekas nesinaudojo. Jis pateikė fiziÅ¡kai pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto, gavo atsakymÄ , atrodo paÅ¡tu su L. susiraÅ¡inėjo. Toliau buvo paskirtas bankroto administratorius, su juo susisiekė, kai sužinojo iÅ¡ teismo apie sprendimÄ ir susitarė susitikti Vilniuje, perduoti dokumentus, jie atsiuntė reikiamų dokumentų sÄ raÅ¡Ä . Neatsimena kam teismas siuntė praneÅ¡imus, Å¡aukimus ir atsiliepimus. L. nesidomėjo dėl bankroto procedÅ«ros teisme, jie tik bendravo telefonu.

Jis dar pirmo posėdžio metu, kai administratorius dalyvavo kaip ieÅ¡kovas minėjo, kad nėra pastebėjęs trÅ«kumų, ypač tokios sumos. Kiek teko su L. ir buhaltere peržiÅ«rėti dokumentus, bÅ«tų užkliuvusi akis už tokios sumos, 100 tÅ«kst. tai nėra 1 Lt ar 10 Lt. Ne ant visų dokumentų buvo paraÅ¡ai, bet jie tÄ padarėme iki akcijų pirkimo, su buhaltere arba L. peržiÅ«rėjo viskÄ , gal ne viska kruopščiai žiÅ«rėjo, ne kiekvienÄ Ä¯raÅ¡Ä , bet daugmaž visus segtuvus pervertė, pažiÅ«rėjo ir kasos žurnalus.

Vizualiai prisimena, kad nebuvo Lauros parašų, bet kai kur buvo ir Tatjanos, kai kurie dokumentai, iÅ¡raÅ¡ai banko atspausdinti dar jam praÅ¡ant ir ant jų nepasirašė niekas. Dėl gavėjo parašų neatsimins, sutartys turėjo abiejų Å¡alių bÅ«ti pasiraÅ¡ytos, o paraÅ¡ai ant sÄ skaitų – faktÅ«rų nėra bÅ«tini, tik reikia nurodyti kas parengė, nepasakys ar buvo nurodyta, ar ne. Kasos pajamų orderis žiÅ«rint kaip atspausdinamas, jo dydis bÅ«na įvairus, pajamų orderis kaip A4 formato lapas, jis per puse perplėšiamas, kasos iÅ¡laidų orderiai kaip kas kokiÄ formÄ naudoja, tai buvo dažniausiai ant vieno lapo.

UAB „T. G.“ atžvilgiu kaip vizualiai atrodė Å¡ie dokumentai neprisimena. Neprisimena, kad bÅ«tų užkliuvusi akis, kad trÅ«ksta kažko, negali sakyti, kad negalėjo nebÅ«ti, bet pervertė nemaÅ¾Ä dalį dokumentų. Iki akcijų pardavimo veikla buvo nuostolinga, bet nuostolius lemia daug faktorių. Mano, kad nebuvo iÅ¡ kitų nusiskundimų dėl algos ar kažko panaÅ¡aus po akcijų nusipirkimo. Bankroto procedÅ«ra tęsiasi iki Å¡iol. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus nurodė, kad už įmonę buvo atsiskaityta gal iki 1000 Lt, perkant žinojo, kad yra kreditoriai, buvo patarta dėl skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo, skolÄ perėmė kita įmonė.

Buvo UAB „BV inžinerines sistemos“, kurioms pasiÅ«lė perimti direktorės skolÄ arba dalį skolos ir kadangi įmonės vadovÄ pažinojo nuo senų laikų, buvo papildomas garantas, kad jis gali bÅ«ti ir toliau kaip finansinis investuotojas ir bÅ«simas partneris, kuris nereikalaus pinigų. Buvo kalbama ir su L. dėl Å¡io klausimo, buvo pasiraÅ¡yta sutartis tarp Lauros ir UAB „BV inžinerines sistemos“ dėl Å¡io klausimo, nupirko dalį skolos įmonei. Tai nebuvo pirkimo sÄ lyga. Susitarė su bankroto administratoriumi susitikti telefonu, jis atvažiavo su savo automobiliu, perdaviau dokumentus, jis susikrovė, pasirašėme perdavimo dokumentų aktÄ ir jis iÅ¡važiavo.

Pasirašė tokius aktus kaip ir perimdamas turtÄ iÅ¡ UAB „T. G.“, drabužių perėmimo aktai, dokumentų priėmimo – perdavimo ir kasos, kompiuterių priėmimo – perdavimo aktai. Bankroto administratoriui perduodamas dokumentus suskaičiavo lapų skaičių ir parašė. Bankroto administratorius netikrino lapų skaičiaus, sakė, kad tikisi, jog viskas teisingai, daugiau skambučių iÅ¡ jo nesulaukė. Daiktai iÅ¡ Lauros, kai perėmė, buvo laikomi keliose vietose, buvo Užupyje, nuomojosi sandėlį iÅ¡ UAB „Gerovė“.

Nepaskys kiek buvo buhalterinių dokumentų, gera dėžė buvo, kiek segtuvų nežino. Nesakė L., kad kažko trūksta iš dokumentų, nes jei būtų perteklius, nebūtų priėmęs, o jei trūkumas, tai toliau reikalavęs būtų. Jo įgaliotas asmuo nepervertė dokumentų ar ko trūksta, po perėmimo nė karto nebuvo žiūrėti iki jų atidavimo administratoriui. Negali atsakyti, ar ji žinojo, kad yra direktorė iki bankroto iškėlimo, kai susisiekė su ja, nieko ji neaiškino, negali atsakyti, ar buvo toks inventorizacijos apyrašas, jei pamatytų perdavimo aktus kas ten nurodyta, tai tik tada galėtų patvirtinti, atrodo, kad 4 buvo aktai, bet neprisimena.

Liudytojui parodžius perdavimo aktus (t. 5, b. l. 67), liudytojas, atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus nurodė, kad visi Å¡itie dokumentai buvo perduoti, sÄ raÅ¡Ä jis sudarė ir juos perdavė bankroto administratoriui. PrieÅ¡ atiduodamas administratoriui perskaičiavo lapų skaičių, lapai nebuvo sunumeruoti, kai perėmė dokumentus iÅ¡ Lauros, tiesiog taip peržiÅ«rėjo. Visi dokumentai, kurie perimti iÅ¡ Lauros, atiduoti bankroto administratoriui, niekas iÅ¡ dėžių jų negalėjo iÅ¡imti.

Buvo telefonu susisiekta su L. F. dėl bankroto iÅ¡kėlimo, buvo kalbama apie procedÅ«rÄ , kad reikia siÅ«lyti, tai buvo vienas skambutis. L. F. pasiraÅ¡yti ant bankroto iÅ¡kėlimo dokumentų, kodėl iÅ¡tirta, kad tai ne jos paraÅ¡as, nežino. Antspaudas buvo pas jį, susitarė, kad dokumentų originalai bus siunčiame paÅ¡tu. Tikrai neatsimena kiek buvo egzempliorių, turbÅ«t vienas, kiek prisimena telefonu susitarė, nes neturėjo laiko susitikti, todėl paprastu paÅ¡tu siuntė ir gavo atgal, buvo dokumentai ir paraÅ¡as, nes jis paruošė, antspaudavo ir gavo.

Ä®vardino LaurÄ kaip direktorę. Kalbėjo, kad pakeis L. F. kaip direktorę, konkrečios datos neapsitarė nuo kada. nežino ar reikalingas dalyvavimas direktoriaus, jei nori jį pakeisti. Neprisimena, ar gavo praÅ¡ymÄ L. F. atleisti iÅ¡ darbo. PrieÅ¡ iÅ¡siųsdamas dokumentus L., uždėjo antspaudÄ , jo paraÅ¡o nereikėjo, jis nepasirašė, dokumentus su antspaudu iÅ¡siuntė jau paruoÅ¡tus. Sutartį ir perdavimo aktus jis ruošė, kai perdavė bankroto administratoriui. Kai bankroto administratoriui ruošė, naudojo kitÄ formÄ , tos senos formos dingo, nes pakeitė kompiuterį.

Neprisimena kiek iÅ¡sivežė rÅ«bų iÅ¡ Lauros, kelios dėžes buvo, jos tilpo į bankroto administratoriaus automobilį. Dalis drabužių buvo nekokybiÅ¡ki, su broku ir su administratoriumi kalbant, jis sakė, kad tų suplyÅ¡usių ar brokuotų jam nereikia, kaip ir pakabų. Dokumentus peržiÅ«rėjo, kai susisiekė su administratoriumi ir gavo raÅ¡tÄ kÄ reikia pateikti. Iki tol drabužius buvo perrÅ«Å¡iavęs pagal modelius, gamintojus, brokÄ ir pan. Neuždavinėjo administratorius klausimų kodėl jis perduoda dokumentus, neprašė, kad dalyvautų L..

Drabužių kiekį skaičiavo su L., o dokumentų neskaičiavo. Buhalterė vietoje spausdino kompiuteriu kai kuriuos dokumentus, tai buvo kompiuteris – kasa ir spausdintuvas. Kokių nebuvo buhalterinių dokumentų, gal jie ir turėjo bÅ«ti kompiuteryje, gal ten turėjo bÅ«ti apskaita, bet nebuvo prie jo prisijungęs.Apklausta teisme liudytoja S. V. paaiÅ¡kino, kad tvarkė pagal buhalterinių paslaugų sutartį L. F. buhalterinę apskaitÄ . Kiek atsimena, tai buvo drabužių prekyba, atneÅ¡davo du ar kartÄ per mėnesį L. dokumentus, jie suvesdavo, viskas vyko pas juos ofise, ji pas juos atvažiuodavo.

Neatsimena kokiu laikotarpiu dirbo, gal prieÅ¡ 3 metus, jų daug buvo buhalterių ir jiems paskirstydavo įmonės direktorius, V. Å . dėl paskirstymo pasirašė dokumentus. L. vadovavo minėtai įmonei, tik buvo kita pavardė. Pagal sutartį L. iki kito mėnesio 10 d. turėjo atneÅ¡ti visus dokumentus už praeitÄ mėnesį, nes jei jie negaus dokumentų, tai nepateiks deklaracijų VMI. AtneÅ¡davo ir jie teikdavo deklaracijas, tai buvo apibrėžta buhalterinių paslaugų sutartyje. Pagal sutartį iki 10 dienos pateikdavo, ji realiai atneÅ¡davo dokumentus.

Nebuvo apskaitomi atneÅ¡ami dokumentai, direktorius kokiÄ tvarkÄ nustatė tokia ir buvo, apraÅ¡o pateiktų dokumentų nebuvo. Pagal sutartį to neturėjo bÅ«ti, kalba buvo su direktoriumi, kad reikia apraÅ¡o, bet nebuvo patvirtinta tvarka dėl dokumentų priėmimo. Kadangi ji pasirašė sutartį, tai ji ir atneÅ¡davo dokumentus. Neprisimins, ar kartais dokumentuose, kuriuos atneÅ¡davo, nebÅ«davo parašų, atspaudų ir pan. Jie privalėjo paskaičiuoti ir pateikti deklaracijas VMI. Po balansais nereikėjo pasiraÅ¡yti, jie teikiami „online“, be paraÅ¡o.

L. A. buvo jos pavardė. Teko matyti, kad kaltinamoji atveždavo dokumentus, patvirtina, kiti darbuotojai neatveždavo apskaitos dokumentų. Nebuvo jokių pretenzijų iš kitų institucijų dėl jų buhalterinės apskaitos tvarkymo, jie neilgai tvarkė, apie metus laiko, gal 1,5 metų, reikėtų sutartį pasikelti, buvo sutartis ir jos nutraukimas. Nedaug buvo apskaitos dokumentų kas mėnesį, iki 50 dokumentų, tikrai ne daugiau, mažiau buvo gal apie 30. Buvo kelios pardavėjas UAB „Tuto group“, 3 - 4 darbuotojai.

Be L. F. kitų nebuvo atsakingų darbuotojų, įmonės direktorius buvo atsakingas už dokumentų tvarkymÄ , direktorius buvo L.. Atsimena, buvo kasos aparato knygos pildomos, jie gaudavo el. paÅ¡tu kasos knygas, nes kitaip negalėdavo pateikti PVM deklaracijos, per ten eidavo pajamos, ne ji gaudavo, o įmonė, ten bÅ«davo dienos įraÅ¡as, bÅ«davo pildoma kiekvienÄ dienÄ ir įraÅ¡oma suma. Gale bÅ«davo susumuota už mėnesį, kadangi kas mėnesį deklaruojama, tai jie kas mėnesį pajamų orderį žiÅ«rėdavo, iÅ¡raÅ¡ydavo pagal kasos knygÄ , ji iÅ¡raÅ¡ydavo.

Ant kasos pajamų orderio pasiraÅ¡ydavo kasininkas, bet ji nedirbo ten, pasiraÅ¡yti negalėjo, kas gauna pinigus, tas turėjo pasiraÅ¡yti, jie pinigų nematė, dirbo per atstumÄ . Nežino kas buvo tas darbuotojas, turbÅ«t kas realiai dirbo su pinigais tas ir pasirašė. Pagal darbo sutartį jie skaičiuodavo atlyginimus, buvo kasos iÅ¡laidų orderiai iÅ¡raÅ¡inėjami kiekvienam asmeniui atskirai, nurodoma suma, o ar buvo sumokėti pinigai, nežino, nebuvo įmonės darbuotoja, tik kaip įmonė teikianti paslaugÄ buvo.

Mano, kad nekaip įmonė dirbo, pradžiai sunku naujai įmonei, vesdavo apskaitÄ naujoms įmonėms, joms sunku įsivažiuoti. Nepasakys koks pinigų likutis buvo, kai baigė tvarkyti apskaitÄ . L. su nauja buhaltere atvažiavo, pasirašė nutraukimÄ , pervertė dokumentus, pasirašė, kad neturi pretenzijų ir iÅ¡važiavo. Yra nutraukimas ir paraÅ¡yta, kad visi buhalteriniai dokumentai atiduoti. KokiÄ surašė direktorius sutartį, tokiÄ davė pasiraÅ¡yti, pretenzijų neturėjo, viskas tiko, pasirašė, kad neturi, buvo paraÅ¡as direktoriaus ir Lauros.

Lauros paraÅ¡Ä tada gal vizualiai pažinojo, dabar tai ne. T. M. kaip pamenu perėmė iÅ¡ jos dokumentus, pamena tik jos vardÄ . Nežino ar kasos knygos su kasos likučiu sutapo. Nepamena dėl paskolos ar L. jÄ Ä—mė. Gal kokie 4000 Lt buvo apyvarta, didelių sumų nebuvo. Jie netikrino ir inventorizacijos nedarė, paraÅ¡yta sutartyje, kad neatlieka inventorizacijos, pats užsakovas atlieka. Banko sÄ skaitų žiniaraščiai buvo tvarkomi, gaudavo iÅ¡raÅ¡us, juos atsiųsdavo L., bendravo su L. dėl visų dokumentų.

KÄ atneÅ¡davo tÄ jie suvesdavo, ne jų reikalas lįsti ir klausinėti, jai tas pats kÄ ji daro, ji suveda ir viskas. Nebuvo praÅ¡ymo kažko neįvesti ar neįtraukti, to jų įmonėje negalėjo bÅ«ti, ji nedirbo kaip fizinis asmuo pas jÄ Ä¯monėje. Jei buvo iÅ¡raÅ¡oma suma dėl atlyginimo, tai dokumentai pateikiami L., o ar iÅ¡mokami pinigai darbuotojui nesidomėjo, ji privalėjo paskaičiuoti, nes kitaip negalėtų „Sodrai“ duomenų pateikti. Neteko praÅ¡yti kažkokių dokumentų papildomai dėl to, kad trÅ«ksta.

Kiekvienoje įmonėje trÅ«ksta, galima praÅ¡yti bet negauti, turėjo praÅ¡yti, bet neatsimena. Atsakydama į teismo ir proceso dalyvių klausimus nurodė, kad alga jai atrodo buvo mokama ir taip, ir taip, ir grynais, ir ne, kasos iÅ¡laidų orderį jie pagal darbo sutartį iÅ¡raÅ¡ydavo, tvarkė tik aÅ¡ apskaitÄ . Parodžius kasos iÅ¡laidų orderį (t. 3, b. l. 36), liudytoja į teismo ir proceso dalyvių klausimus nurodė, kad pagal šį dokumentÄ L. turėjo iÅ¡mokėti, bet nėra gavėjo, tai reiÅ¡kiasi gavėjas pinigų negavo, ten jos ir Lauros paraÅ¡ai.

Jie iÅ¡rašė, pateikė L., nėra, paraÅ¡o tai matyt neiÅ¡mokėjo, arba iÅ¡mokėjo, o nepasirašė. Turi bÅ«ti gavėjo paraÅ¡as ,turi bÅ«ti data, suma žodžiais paraÅ¡yta, ne skaičiais. Jei nėra paraÅ¡o gavėjo, tai laikoma, kad negavo pinigų. Nutraukta buvo sutartis su jais, nes norėjo, kad tvarkytų apskaitÄ Å¾mogus, kuris bÅ«tų įdarbintas įmonėje, taip buvo patogiau, nereikia vežioti dokumentų, sužiÅ«rėjimas geresnis, kažko nepraleidimas. Jie visus registrus, didžiÄ ja knygÄ , kasÄ paruošė atidavimui, kiek buvo likę kasoje pinigų negali pasakyti.

Tvarkė apskaitÄ programa ,,Finvalda”. Direktorė turbÅ«t turėjo anspaudÄ , nes ji atvažiavo su savo buhaltere perimti dokumentų. Apklausos metu jai buvo parodytas iÅ¡laidų orderis, kiti dokumentai gulėjo pas tyrėjÄ ant stalo, žiÅ«rėjo ir aiÅ¡kinosi, iÅ¡laidų orderis buvo prie kasos prisegtas, matė ir kasos knygÄ . Jai buvo rodoma, dėl to nurodytos sumos apklausoje, rodomos dėl to iÅ¡laidų orderis, dėl to paties kur klausė prokurorė, man parodė sekundę ir viskas. Buvo pas tyrėjÄ visi dokumentai, vadinasi jai davė pasižiÅ«rėti, jei paraÅ¡yti numeriai.

Kokius L. jiems atnešė pirminius dokumentus, tokius suvedė, pagal pirminius dokumentus daromas balansas, jei neatnešė to nesuvedė. Pagrindas buvo pajamos, nuo kurio pelno mokestis skaičiuojamas, buvo kasos aparato žurnalai, nežino kas juos pildė, remiantis tuo buvo pajamos, buvo paraÅ¡as gale, pagal tai pelno mokesčių deklaracijÄ pildė, kadangi ji sėdėjo savo darbo vietoje, negali pasakyti ar visas atlyginimas pagal darbo sutartį buvo mokamas. Negali pasakyti, ar buvo slepiamas darbo užmokestis.

Darbo užmokestį apskaitė pagal darbo sutartį. Buvo viena darbuotoja, kuriai mokėjo pavedimais įmonė. Darbuotojas pats pasirenka kaip bus gaunamas darbo užmokesti, turi bÅ«ti praÅ¡ymas, nurodytas banko sÄ skaitos numeris. Pagarsinus parodymus (t. 5, b. l. 154 – 155), liudytoja į teismo ir proceso dalyvių klausimus nurodė, kad L. pasirašė orderį jai matant. Jai rodė kasos knygÄ tyrėja ir ten buvo įtrauktas tas kasos iÅ¡laidų orderis. Suvestiniai registrai vedami į programÄ ir atspausdinami.

Popieriniame variante buvo perduodama, kažkas papildomai buvo siunčiam el. paÅ¡tu L., kažko prašė papildomai, kažkokios atskaitos suvestinių registrų.Apklausta teisme liudytoja A. V. paaiÅ¡kino, kad tai buvo prieÅ¡ 7 metus, „Tuto parduotuvė“ atrodo vadinosi, buvo italų drabužiai parduodami, dirbo pardavėja, pagal darbo sutartį, pilnu etatu, darbo užmokestis buvo pagal darbo sutartį. Dirbo Kaune, Kanto g., ryte atskaitos buvo ruoÅ¡iamos, vakare taip pat. Vadovė buvo L., tai drabužių pardavimas buvo, kasos aparatas buvo, kasos knygÄ turėjo.

Ryte „x“, vakare „z“ ataskaitas pildė, klientai mokėjo grynaisiais arba banko kortele, grynuosius pinigus dėdavo į kasos apartÄ , čekis bÅ«davo iÅ¡muÅ¡amas, jei buvo pardavimas, tai buvo ir kasos įraÅ¡as. Kiekvienas daiktas, kuris parduodamas, buvo fiksuojamas, jei nėra pardavimo, tai nėra kÄ fiksuoti. Dokumentus pasirašė darbo pabaigoje, o pinigai dedami į seifÄ , raktÄ turėjo vadovė. Inkasavo ji į seifÄ , visos darbo dienos ataskaita pildė, grynųjų pinigų išėmimÄ fiksavo, tai vakarinė „z“ ataskaita.

Ä®monė neturėjo didelės apyvartos, buvo tokių dienų, kai iÅ¡vis nieko neparduodavo. Už kasÄ buvo atsakinga ji bÅ«tent tos parduotuvės. Darbo užmokestis buvo mokamas grynaisiais. Nepamena, ar teko pasiraÅ¡yti už gautÄ atlyginimÄ , užsidarė parduotuvė ir ji išėjo. Gavo atlyginimÄ pagal darbo sutartį, o dėl to lapo nepamena, ar pasirašė kÄ , atlyginimÄ gavo. Atsakydama į teismo ir proceso dalyvių klausimus nurodė, kad dirbo viena, kasos knygoje vadovė L. pasiraÅ¡ydavo, ataskaitas vakare ji pasiraÅ¡ydavo, jos į kasos knygÄ buvo dedamos, pinigus kiekvienÄ vakarÄ inkasavo į seifÄ , po to juos pasiima vadovė.

Kasos knygoje, jei neklysta, jos paraÅ¡ai, ji sutikrindavo pinigų sumas pagal kasos knygÄ . Pagarsinus liudytojos parodymus (t. 4, b. l. 75 – 76), liudytoja nurodė, kad gali bÅ«ti, kad pasiraÅ¡ydavo dėl algos, pakeitė du darbus, gali bÅ«ti visko. Patvirtina savo parodymus. Tik pagal darbo sutartį buvo mokamas atlyginimas, priedų neoficialių nebuvo. Nebuvo nurodymo nemuÅ¡ti į kasÄ , visÄ darbo užmokestį sumokėjo. L. neturi pretenzijų. Apklausta teisme liudytoja J. D. paaiÅ¡kino, kad buvo įdarbinta 2012 m. vasario 1 d., parduotuvė buvo PC „Herkaus galerija“ Klaipėdoje, dirbo pardavėja – konsultante UAB „T.

G.“, savininkė L., dirbo pusę metų, išėjo savo noru, nes rado kitÄ darbÄ . Atsakydama į teismo ir proceso dalyvių klausimus nurodė, kad į darbÄ pati direktorė priėmė, L. A.. Rado skelbimÄ , ji jÄ iÅ¡sirinko, buvo „Darbo biržoje“. Pagal darbo sutartį buvo priimta. Dirbo 10 - 19 val., nuo pirmadienio iki penktadienio, Å¡eÅ¡tadienį iki 15 val. ar 17 val., prekiavo su kasos aparatu. Prasta prekyba, buvo aiÅ¡ku, kad baisis viskas. Bendravo telefonu su direktore, vienÄ kartÄ ji atvažiavo su prekėmis, išėmimÄ darydavo iÅ¡ kasos ir siuntė pinigus per bankÄ Ä¯ sÄ skaitÄ .

Atrodo, atsikaitydavo grynaisiais pinigais per kasÄ klientai, nebuvo aparato banko kortelėms. Ä®muÅ¡a sumÄ , čekį pirkėjui su preke atiduoda, grynieji kasoje lieka. Ä® darbo pabaigÄ nereikėjo išėmimo, pagal praÅ¡ymÄ , jei buvo suma suprekiauta darydavo išėmimÄ ir jai siųsdavo, kasos žurnalas kiekvienÄ dienÄ pildomas, 15 ir 30 dienomis turėjo skenuoti ir siųsti direktorei. Kasos žurnalas 15 dienÄ skanuodavo, siųsdavo ir už visÄ mėnesį „Z“ ataskaita iÅ¡lenda, viskÄ atskanuodavo ir iÅ¡siųsdavo.

Likutis kasos knygoje raÅ¡omas, jei 500 Lt iÅ¡imta, viskas matoma. Grynuosius ji ir direktorė turėjo teisę paimti, be leidimo ir pritarimo jos negalėjo paimti. Ji kai atvažiuodavo, pasirašė už kiekvienÄ dienÄ kasos knygoje, kai buvo išėmimas rodoma, paraÅ¡as jos ir direktorės bÅ«davo, ji nedažnai atvažiuodavo, tarkim vienÄ kartÄ per mėnesį. Ä® direktorės arba firmos sÄ skaitÄ siųsdavo pinigus, bÅ«davo nurodyta sÄ skaita, jÄ nurodė L.. Prekybos nebuvo, pasakė, kad „Herkaus galerijoje“ prastas prekybos centras, maža mėnesio prekyba buvo, gal maksimaliai 5000, gal 2-3 tÅ«kst.

Ji buvo apiforminta už minimalų užmokestį darbo, ėmė du kartus per mėnesį pinigus, sakydavo padaryk išėmimÄ ir sau pasiimk, ir pasiraÅ¡yti kasos pajamų orderį. Už pusę mėnesio pasiimdavo pinigus, klausė ar vienÄ , ar du kartus nori, tai ėmė du. RaÅ¡tiÅ¡kai nebuvo įforminami išėmimai pinigų. Išėmimas parodytas tarkim 1000 Lt, tada sako nuneÅ¡k į bankÄ ir atskaičiuok 170 litų sau, pasiimk už dvi savaites o likusius jai į sÄ skaitÄ iÅ¡siųsk. Algalapį atrodo pasirašė, ji buvo atvažiavusi, vienÄ kartÄ pasirašė už kelis mėnesius, o išėmimas kasos knygoje įformintas.

Kasos orderiuose pasirašė, pinigus gavo, pretenzijų neturi. Nežino kas tarkė buhalterinę apskaitÄ , ji įdarbinta buvo Klaipėdoje, registruota įmonė Vilniuje. Ji viena dirbo visÄ laikÄ , kasos žurnalÄ pildė. Darbo reikalais su L. kontaktavo, dar viena moteris Jolanta su prekėmis susijusi, ar sandėlininkė, sakė atsiųs prekių ir jie skaičiavo, viskas telefonu, kad reikia patikrinti pagal kodus, bÅ«davo revizija, kad prekių likutis toks turi bÅ«ti, skambina ir pasako koks. Kasos iÅ¡laidų orderiuose kiek atsimena nepasirašė. Nemokėjo neoficialaus atlyginimo, kiek buvo pasakyta tiek ir mokėta.

PanaÅ¡us skaičius buvo mokamas, nebuvo, kad svyruotų. Nieko nesakė kažko nemuÅ¡ti į kasÄ ir dėti atskirai, neoficialių dalykų nebuvo, prekiavo prastai, viskas buvo kasoje. KÄ prekiavo tas kasoje ir buvo. Apklausta teisme liudytoja I. D. paaiÅ¡kino, kad dirbo po 10 val., pusę etato, prekiavo italiÅ¡kais drabužiais. Atsakydama į teisėjo ir proceso dalyvių klausimus nurodė, kad dirbo viena „Park outlet“ ŽirmÅ«nuose, LakÅ«nų g., į darbÄ priėmė L. pagal darbo sutartį, dirbo pardavėja.

Mokėjimo kortelėmis negalėjo atsiskaityti žmonės, tik grynaisiais. Ji įraÅ¡ydavo į sÄ siuvinį kÄ nupirko, prekės kodÄ , kainÄ , ji nebuvo kasos knygÄ pamokinta raÅ¡yti, raÅ¡ydavo į sÄ siuvinį, kas pilnu etatu dirbo, užpildydavo pagal duomenis, kurie sÄ siuvinyje. Sumokėjo pinigus, tai į kasÄ pinigai dedami, iÅ¡muÅ¡davo čekį. Buvo „X“ ir „Z“ ataskaitos. Pinigus tekdavo iÅ¡imti, sudėti į aplankalÄ ir nuneÅ¡ti iÅ¡ kasos, buvo tokia dėžė, o po ja padėti pinigai.

BÅ«davo pasakyta kur padėti pinigus, pačioje parduotuvėje, seifo nebuvo. Žinojo visi apie tai, kurie dirbo, ji ir ta moteris, kuri pilnu etatu dirbo, ir L. žinojo. Tuos pinigus L. paimdavo. Neatsimena kas jai pasakė, ar ta moteris, kuri pilnu etatu dirbo, ar L., kad reikia dėti pinigus. Gaudavo atlyginimÄ Ä¯ rankas, iÅ¡ kasos atlyginimas mokamas. L. iÅ¡mokėdavo, kai ateidavo laikas arba pasakydavo pasiimti savo algÄ iÅ¡ kasos. Ji nieko neįformino dėl algos, lyg neteko pasiraÅ¡yti dėl algos nieko, kituose darbuose, kuriuos dirbo, atlyginimÄ Ä¯ banko sÄ skaitÄ gaudavo.

Ji iÅ¡dirbdavo pilnÄ darbo dienÄ po 10 valandų, dvi dienas per savaitę dirbo. Atrodo buvo sÄ siuvinis, raÅ¡ydavo kÄ , už kiek pardavė, paskui, kuri dirbo visÄ dienÄ supildydavo į kasos knygÄ viskÄ . Dirbdavo dvi dienas iÅ¡ eilės, atrodo, kad po dviejų dienų supildyta turėjo bÅ«ti, netikrindavo ar gerai supildoma kasos knyga buvo. Rodė jai kasos iÅ¡laidų orderį 105 Lt sumai, neatsimena, ar gavo pinigus pagal jį, dirbo neilgai. Žino, kad buvo ataskaitos „X“ ir „Z“, tai buvo kasos ataskaitos, įdėdavo į pačiÄ kasÄ , klijuodavo ataskaitas į kasos knygÄ tÄ moteris, kuri dirbo visu etatu.

Ryte „X“ ataskaita ir baigus „Z“ ataskaita, neatsimena kur tie čekiai, atrodo kad pati neklijuodavo, gal į kasÄ Ä¯dėdavo su pinigais, ar į tÄ aplankalÄ su pinigais. Jai buvo nurodyta, kad turi atspausdinti ataskaitas. Dėl neoficialaus atlyginimo nebuvo tartasi, turėjo darbo sutartį, kuriÄ pasirašė, nesakė, kad mokės neoficialiai, gaudavo kokį susitarė atlyginimÄ . Nebuvo tokio dalyko, kad sakytų nemuÅ¡ti į kasÄ ir pasiimti grynaisiais. Pagarsinus parodymus (t. 4, b. l. 28), liudytoja nurodė, kad negali pasakyti ar pildė kasos knygÄ , ar ne, pradžiai nedarė to, nes nemokėjo, gal tekę padaryti kada, bet negali užtikrinti, kad darė pastoviai, t. y. kad pildė kasos žurnalÄ . Nežinojo, kad gali sakyti atsimena ar ne, pasakė todėl, kad visas pildė.

Vadinasi parodymai buvo netiksliai duoti, parodymų neskaitė, jai perskaitė vienÄ kartÄ ir viskas, pastabų neturėjo. Neatsimena kiek kartų tai darė, tai kaip galima sakyti, kad pildė, kažkÄ Ä¯raÅ¡yti teko į kasos žurnalÄ . Ji dirbo tik 4 mėnesius, ir tik 2 dienas per savaitę su prekyba, realiai ir neiÅ¡moko dirbti. Atvažiuodavo ir pasiimdavo pinigus L., jai mokėjo grynaisiais. Tai nebuvo visÄ laikÄ , kad direktorės leidimu pasiimdavo pinigus, vadinasi nebuvo paklausta, ar buvo galima paimti, jei paklausė, ar mokėjo, tai sakė, kad mokėjo.

Lauros leidimu ji imdavo sau atlyginimÄ , buvo susitarusios, kad dirba už 500 litų puse etato, tai vadinasi negali paimti nei daugiau nei mažiau. Apklausta teisme liudytoja T. M. paaiÅ¡kino, kad tris mėnesius teko dirbti UAB „T. G.“, ji dirbo vyr. buhaltere, ateidavo vienÄ kartÄ Ä¯ savaitę, buvo segtuve popieriai, suvesdavo, iÅ¡einant pelno nuostolių ataskaitÄ padarė ir pridėjo dokumentus. Atsakydama į teisėjo ir proceso dalyvių klausimus nurodė, kad vyr. buhaltere dirbo, dar buvo ta, kuri pateikdavo jai dokumentus, ji tik sutikrindavo, buvo atsakinga už apskaitÄ .

Atstovavo L. A. UAB „T. G.“, vienÄ kartÄ ateidavo į ofisÄ Verkių g. Kai atėjo, tik buvo Vilniaus universalinėje parduotuvėje likusi parduotuvė, „Norfoje“ užsidarinėjo. Jai viskas buvo sudėta į segtuvÄ , buvo taip sutarę, ji turėdavo viskÄ užbaigti, tvarkė apskaitininkė sandėlį, ateidavo apyvartos jai, ji viskÄ sutvarkydavo, jai atspausdindavo. Tai buvo sutarta su direktore, segtuve buvo dokumentai, kuriuos turėjo užbaigti, ji jai apyvartÄ atspausdindavo, kuriÄ jai pateikdavo iÅ¡ kasos aparato kiekvienÄ dienÄ , atneÅ¡davo atÅ¡viestÄ kasos knygÄ , gale mėnesio sutikrindavo ar sutinka su atskaitomis, suvesdavo bendrÄ apyvartÄ Ä¯ kompiuterį, į programÄ .

Jei buvo sÄ skaitų už prekes, suvesdavo į buhalterinę programÄ . Prašė papildomai banko iÅ¡raÅ¡us pateikti, jai reikėjo suvesti, jei ko pritrÅ«kdavo prašė, ji jai pateikdavo, kai ateidavo, dokumentai jau bÅ«davo segtuve. Jai tvarkant kažkokių pirminių apskaitos dokumentų nepritrÅ«ko. Jai pasakė L., kad bus parduodama įmonė, reikia sutvarkyti buhalterijÄ , padarė pelno nuostolių balansÄ , pasirašė visus aktus, atėjo vaikinas, ji jam pagal aktus perdavė, vaikinas, tai tas kuris pirko, vardas Dainius, jis pirko, jį vienÄ kartÄ matė, nustebo, kad viskas sutvarkyta, kad tvarkingi dokumentai.

Jis sakė, jog manė, kad bus nesutvarkyta buhalterija, ji jam viskÄ paliko ir pasakė, kad nuostolingai įmonė dirba, klausė, kÄ veiks, sakė turi planų, dar klausė gal nori su juo dirbti, ji atsisakė, daugiau jo nematė. Aktai buvo visi, jie trise pasirašė. Ji buvo sudėjusi atskirai trijų mėnesių dokumentus ir viskÄ perdavė. Su buhaltere „VCUP“ derino, buvo depozitas, ir liko skola, buvo suderinimo aktai su jais suraÅ¡yti. Ji nedalyvavo akcijų pirkime ir pardavime, viskÄ perdavė ir viskas, jai dirbant pasikeitė akcininkas.

Negavo praneÅ¡imo, kad yra naujas akcininkas ar vadovas. Gegužės mėnesį dirbo, o „Sodroje“ sakė, kad lapkričio mėnesį buvo atleista, bet ataskaitas teikė kitas buhalteris. Jai nekilo abejonių dėl atleidimo, nes iÅ¡einant sakė, kad viskÄ sutvarkys „Registrų centre“. Ataskaitas VMI jau teikė kitas žmogus, sistemoje matosi kada ji paskutinį kartÄ teikė dokumentus. Direktorė tvarkė UAB „T. G.“ kasÄ , su kasos aparatu ji nieko bendro neturėjo, jai tik atÅ¡viestÄ kasos knygÄ pateikdavo, matė lėšų judėjimÄ . Ji tik galėjo matyti iÅ¡raÅ¡e kiek įneÅ¡ta grynųjų pinigų, tvarkė sÄ skaitÄ direktorė, ji atsakinga, kokios sumos jos atsakomybė, ji ten nesikiÅ¡o, visi mokėjimai taip pat, ji nieko nemokėjo.

Dirbo nuostolingai įmonė, pelno nebuvo. Dėl atsikaitymo banko kortele, jei buvo atsiskaityta, tai turi bÅ«ti pagrįsta, ji tuo laikotarpiu nedirbo, ji padarė iki gegužės mėnesio dokumentus. Buvo pelno nuostolių ataskaita, balansas ir didžioji knyga atspausdinta, perdavimo aktai, apyvartos pagal sÄ skaitÄ turėjo bÅ«ti. 2012 m. gruodžio mėn. nedirbo dar, dirbo kovo, balandžio ir gegužės mėn. Kiek matė, buvo pervedama per bankÄ atlyginimai, o kam grynaisiais mokama, tai atspausdindavo darbo užmokesčio žiniaraščius pasiraÅ¡yti, L. juos nešė pasiraÅ¡yti, jai per bankÄ buvo mokamas atlyginimas, banko iÅ¡raÅ¡e turi bÅ«ti.

Mokėdavo atlyginimus kam per bankÄ , o kai kam iÅ¡ kasos ateidavo nesutapimai ir už darbo užmokestį iÅ¡raÅ¡ydavo kasos iÅ¡laidų orderį, iÅ¡raÅ¡ydavo kam iÅ¡ kasos iÅ¡mokėta. Turi bÅ«ti paraÅ¡as direktorės ir jos, kai užbaigta operacija. Å iaip tai turi viskas bÅ«ti iÅ¡raÅ¡yta, kasa turi bÅ«ti uždaryta, jei trÅ«ksta pinigų turi bÅ«ti pagrįsta dokumentais, nes iÅ¡ kasos aparato ateidavo atsikaitymas kortelėmis arba pirkėjai grynaisiais atsikaitydavo. Per tÄ laikotarpį netruko dokumentų.

Banko iÅ¡raÅ¡ai buvo pateikti. Gegužės mėn. Ji atleido visus darbuotojus, žiÅ«rėjo „Sodroje“, bet neatsimena datos, atleido ji darbuotojus per „Sodros“ sistemÄ , tai buvo mėnesio pabaigoje. Jie rašė su „Capital renta“ suderinimo aktÄ , buvo kreditinė sÄ skaita ir skolos nebeliko, su jais derino, turi bÅ«ti suderinimo aktas, pagal nuomos sutartį buvo iÅ¡raÅ¡yta, kai ji atėjo nebenuomojo, buvo kreditinė sÄ skaita iÅ¡raÅ¡yta. Jų buhalterė pateikė dokumentus, buvo viskas suderinta.

Neprašė jos L. F. anuliuoti operacijÄ , buvo pasiraÅ¡ytas aktas. Su buhaltere derino, L. kalbėjo su direktore, buvo iÅ¡raÅ¡yta kreditinė sÄ skaita. Kai atėjo dirbti, L. įneÅ¡inėjo per bankÄ pinigus, akcininko įneÅ¡imas į įmonę vadinosi ar akcininko paskola, matėsi, kad įnešė akcininkė pinigus. Jai perdavė įmonės segtuvus, žiÅ«rėjo, kad bÅ«tų visi priduoti, kaip inventorizacijos nebuvo. Nebuvo pinigų jai pradėjus dirbti, kažkiek buvo inkasuota iÅ¡ kasos aparato, buvo grÄ Å¾inta paskola akcininkei ir mokėti atlyginimai iÅ¡ kasos, kai kuriems darbuotojams, o dauguma į banko sÄ skaitas pervedama, jai į sÄ skaitÄ atlyginimas buvo pervedamas.

Pinigai tik dienos apyvarta kasos aparate. Buvo pardavimai, pirkimai, kasos dokumentai, darbo užmokesčio žiniaraščiai, sandėlis tvarkomas vietoje, buvo kompiuterizuotas, ten buvo kiekinė apskaita, buvo apskaitininkė, kuri vedė sandėlį. Ji nedalyvavo atliekant inventorizacijÄ , tokie aktai nebuvo jai pateikti. Buvo segtuvas ir visi dokumentai sudėti, jis bÅ«davo ofise Verkių g., buvo numojamos UAB „T. G.“ patalpos. Ji Dainių vienÄ karta matė, kai atėjo, viskÄ padavė, daugiau nieko nematė, iÅ¡ jos nieko neprašė.

Negali pasakyti ar iÅ¡ kažko kito prašė, ji pateikė už tris mėnesius dokumentus ir viskas. Ji perspėjo, kad turi nueiti į „Registrų centrÄ â€œ. L. jai pasakė, kad reikia paruoÅ¡ti dokumentus ir parduota įmonė, reiks perduoti dokumentus, bus naujas akcininkas. Per pusantro mėnesio vyko dokumentų ruoÅ¡imas. Jau buvo beveik į pabaigÄ prekyba, dokumentų nebuvo daug, iÅ¡ tiekėjo prekių nebepirko, galėjo tik už nuomÄ sÄ skaitos bÅ«ti, už telefonÄ . Duomenys į segtuvÄ sudėti, kiekvienam aktas buvo paruoÅ¡tas ir paraÅ¡yta kokie dokumentai, nuo kada iki kada.

Prekių buvo sandėlyje nemažai, turėtų bÅ«ti ataskaita, sandėlininkė tvarkė sandėlį, prie tų dokumentų neprieidavo, buvo atskira programa, neatsimena jos vardo ir pavardės. Neatsimena kiek liko kasoje pinigų, nebent tik kiek apyvarta iÅ¡ kasos, banke kiek buvo neatsimena. Pelno nuostolių atskaitas pildė, buvo minusas, tikslių skaičių neatsimena. Uždavė klausima naujam akcininkui, kad nuostolinga veikla, paskutiniu metu „VCUP“ nebuvo prekybos. Jai rodė kasos orderį tyrėja, jis iÅ¡ programos iÅ¡raÅ¡ytas, liko be parašų, nes kreditinė sÄ skaita ir skolos nebeliko, tas orderis nepasiraÅ¡ytas, kasoje pinigų nebuvo, negali pasakyti kaip buvo iÅ¡ tikrųjų ar grÄ Å¾ino L. tuos pinigus.

Skaičių aÅ¡ neprisimena, buvo parodyti dokumentai apklausos metu. Kai parodė dokumentus ikiteisminio tyrimo metu, ji atsakė. Buvo tikriausia iÅ¡raÅ¡ytas tas orderis, bet jis nepasiraÅ¡ytas. Ar tikrai ten buvo 18 tÅ«kst. nežino, reikia pažiÅ«rėti į dokumentus. Apyvartos žiniaraÅ¡tį vedė į kompiuterį, kompiuteris perduotas, liko atviras failas, viskas jame perkelta, tÄ orderį 11 tÅ«kst. matė, bet neprisimena ar iÅ¡rašė, atspausdinta iÅ¡ kompiuterio, o atspausdinti gali bet kas.

Jie kompiuterį su visa programa atidavė Dainiui. Duomenys paskutiniai, kurie perduoti, viskÄ pasirašė, atspausdino, atidavė. Negali paaiÅ¡kinti kaip sumažėjo ta suma, neatsimena. Parodžius kasos iÅ¡laidų orderis (t. 3, b. l. 66), liudytoja nurodė, kad tai jos paraÅ¡as. Atsakydama į klausimus nurodė, kad pasiraÅ¡inėjo suderinimo aktÄ , iÅ¡rašė orderį, padėjo į segtuvÄ , turėjo į „Capital renta“ nuneÅ¡ti direktorė, ten yra jos paraÅ¡as o tolimesnės eigos nežino.

PapraÅ¡yti galėjo tik direktorė, ji savavaliÅ¡kai nieko neiÅ¡rašė, kai iÅ¡raÅ¡o įdeda į segtuvÄ . Jos kartais nesusitikdavo. Nebuvo grynųjų pinigų inventorizacijos, atsiskaitymo žiniaraščiai visi turėjo bÅ«ti kompiuteryje, jos buvo dėl prekių viskas, nebuvo pirkta. Kai ji dirbo, dokumentų netrÅ«ko, ji turėjo iÅ¡raÅ¡us ir kasos knygos, sandėlio netvarkė, apskaitininkė galutinius dokumentus duodavo. Buhalterinės pažymos dėl 108 tÅ«kst. nebuvo tokio likučio, tik už įneÅ¡tus pinigus banke teko raÅ¡yti.

Turi orderis numerį, jei iÅ¡raÅ¡o, tai minusiuoja sumÄ , paskui atiduoda vadovui. Neatsimena tos situacijos, savavaliÅ¡kai nieko neiÅ¡raÅ¡inėjo. Ji prie pinigų neprieidavo, nei prie kasos, nei banke, savavaliÅ¡kai jokio dokumento nerašė iÅ¡ kasos. Už kasÄ direktorius atsakingas, nebuvo pavedimo, turi bÅ«ti atskiras įsakymas, turi įvestas etatas. Parodžius kasos knygos iÅ¡raÅ¡Ä (t. 3, b. l.

47) liudytoja nurodė, kad ji iÅ¡rašė, ,,Kapitalo rentai” už nuomÄ orderį, jie minusuoti nėra kasoje, kasos iÅ¡laidų orderis minusuoja iÅ¡ kasos. Nežino ar pateikė „Capital rentai“, ji pati turėjo nuvažiuoti. Kai įvyksta faktas apskaitoje fiksuojama, o paskui grįžta dokumentai su paraÅ¡ais, ar be jo. Greitai įvyko pardavimas, nebuvo gauti dokumentai su paraÅ¡ais, nesidomėjo pas direktorę kokia eiga pinigų. „Capital rentos“ likutyje turi atsispindėti ar gavo, ar ne. Ji savavaliÅ¡kai nieko iÅ¡raÅ¡yti negali, ten tik su apskaitininke ofise sėdėjo.

Ji nedalyvauja, kai direktorė veda atsiskaitymus su klientais. Jei bÅ«davo pradelsti atsiskaitymai, tai L. savo pinigus įneÅ¡davo ir sumokėdavo, darbuotojai skambindavo, rašė darbo užmokesčio žiniaraščius. Jei kasos iÅ¡laidų orderis buvo, tai pinigai neišėjo, jei rodo likutį 18 tÅ«kst., tie pinigai turėjo bÅ«ti ir Dainius turėjo matyti, kad jie kasoje, kad yra likutis didelis kasoje. Jei buvo pagal kasÄ pinigai prieÅ¡ iÅ¡raÅ¡ant 18 tÅ«kst., jie ir turėjo bÅ«ti „Capital rentoje“ arba kasoje, jie kreditinę sÄ skaitÄ iÅ¡rašė.

Apskaitos registrai jos detaliai sutvarkyti, kiekvienas dokumentas įvestas į programÄ , apyvarta kiekvienos dienos, iÅ¡ kasos viskas, banko iÅ¡raÅ¡uose visos sumos suvestos, apskaitos registruose buvo. Užpajamuoti buvo galima atgal, kasos likutis padidėtų, jei nebÅ«tų iÅ¡mokėti tie pinigai, jie turėjo bÅ«ti, jei nebuvo iÅ¡mokėti. Buvo aktas suraÅ¡ytas prie kasos dokumentų, kasos likutis nurodytas, žinojo, kad iÅ¡ tiekėjų skolos buvo, koks banke likutis pagal banko iÅ¡raÅ¡Ä bankinį atspindėjo balanse.

Tvarkoma buvo pagal įstatymus buhalterinė apskaita, tik parašų galėjo pritrÅ«kti. Dokumentų buvo nedaug, kuriuos atidavė, iÅ¡ kasos aparato, kasos knygos kiek pardavė, iÅ¡ viso gal 30 dokumentų, buvo ploni segtuvai. RÅ«bų buvo daug, į lengvÄ jį automobilį nesutilpo, į dvi dėžes negalėjo sutilpti, buvo kasos apartai, kompiuteriai, kasos knygos, dokumentų buvo dvi dėžės. Inventorizacijoje prekių nedalyvavo, dalyvavo sandėlininkė. Po to neteko lankytis, buvo pusvalandį, perdavė ir iÅ¡važiavo, kaip toliau nežino kiek perėmė prekių.

Nematė su kokia transporto priemone Dainius atvyko. Neprisimena apskaitininkės vardo. Ji tik dokumentus perdavė, sudėjo savo segtuvus ant stalo su aktais, pasirašė ir ji išėjo. O kas liečia dėl prekių, nevedė sandėlio priekių apskaitos, todėl nieko nežino. Buhalterinė apskaita iš kompiuterio nebuvo ištrinta, jis priėmė su buhalterine programa kompiuterius, sakė dirbs toliau, nenaudojo slaptažodžių.Apklaustas teisme liudytojas V. G. nurodė, kad buvo iškelta bankroto procedūra, pasiskambino D.

K., kad nori perduoti dokumentus. Jis yra „Administravimas. Lt“ vadovas. Telefoninio pokalbio metu pasakė, kad perduos UAB „T. G.“ dokumentus. Jis pateikė perdavimo aktus, turbÅ«t tuos, kurie yra byloje, perėmė dokumentacijÄ pagal sudarytus aktus. Atrodo buvo iÅ¡vardinta bylomis, gal 30 buvo, neatsimena ir kompiuteriai 4 atrodo, gaminių buvo, prekės, t. y. rÅ«bai. Ä®vardinti kiek tai atitiko pagal apskaitos dokumentus negali, nepasakys ar D. K. buvo žinoma, kai analizavo su juristais, tai buvo netvarkinga apskaita.

Prekių likučiams turi bÅ«ti inventorizacijos daromos, nes po to sunku nustatyti ar tos prekės nupirktos, kurios atiduodamos. Jam pateikė visus perdavimo aktus, dokumentus, klausimų neiÅ¡kilo. Rado kasoje įdomius dalykus, kreipėsi civiline tvarka į teismÄ , ieÅ¡kinį reiÅ¡kė, atrodo dėl 2012 m. gruodžio 31 d. buvo duomenys, perkeliant duomenis 2013 m. neliko likučio. Jiems sukėlė įtarimų, kad 108 tÅ«kst. dingo, didelė suma, į 2013 metus neperkelta, teismas atmetė ieÅ¡kinį.

Pagrindiniai argumentai, kad buvo skola direktorei, bet bankroto įstatymas apibrėžia, kad įskaitymu negali bÅ«ti. Nepavyko nustatyti kur tie pinigai dingo, o kur padėti, nežino ir nemano, kad tai įrodė ir atsakovė. Ä®vyko Vilniuje dokumentų perdavimas, atvažiavo į nurodytÄ adresÄ ir viskÄ perdavė, apie 30 segtuvų, pagal apraÅ¡Ä sužiÅ«rėjo. D. K. paskambino, nes iÅ¡kelta bankroto byla, jiems buvo paskirta administruoti Å¡iÄ Ä¯monę, jis pats paskambino. Buvo logiÅ¡ka neklausti D.

K. dėl pinigų, jis nebuvo vadovas, su buvusia vadove tik per teismo posėdžius buvo susitikęs, jai neskambino. Dabar atidėtas įmonės likvidavimas iki kol baudžiamoji byla bus iÅ¡nagrinėta, kreditoriniai reikalavimai nėra dideli. Drabužiai buvo parduoti, už kokiÄ sumÄ nežino, gali bÅ«ti, kad už 400 Eur. Buvo kompiuteriai, kasos aparatai, tie pirkėjai, kurie nusipirko, skundėsi, kad nepasileidžia, neanalizavo kas ten viduje. 10 metų dirba bankroto administratoriumi. Ä®vairiai bÅ«na, kad paskambina, nežinai kartais kas tas direktorius.

ProcedÅ«rÄ vykdo gavus dokumentus ir pateikia ieÅ¡kinį, tokiu bÅ«du ir susitiko su L.. Siuntė laiÅ¡kus registruotu adresu, atrodo nebuvo paimti laiÅ¡kai, siuntė pagal iÅ¡raÅ¡us, kas juridinių asmenų registre nurodyta. Dainius prisistatė kaip akcininkas, jis pateikė akcijų pirkimo - pardavimo sutartį. Perdavimas dokumentų vyko Vilniuje, jo gyvenamosios vietos adresu, ne bute, jis iÅ¡nešė viskÄ iÅ¡ garažo, iÅ¡nešė dokumentus ir prekes. Buvo paruošęs D. K. perdavimo aktÄ , tikrino dokumentus, peržiÅ«rėjo bylų skaičių, drabužių neskaičiavo, kai grįžo į biurÄ , ten yra kolektyvas, jie skaičiavo.

Buvo dvi dėžės drabužių ir dėžė ar pusantros dokumentų. Su lengvuoju automobiliu „K. C.“ iÅ¡vežė. Pasitikėjimas yra darbuotojų, kurie skaičiuoja, jie skaičiuoja ar atitinka, jei neatitinka tada bÅ«tų blogai. Buvo bylos sunumeruotos. Tikrino jo darbuotojai, sakė, kad viskas gerai. ŽiÅ«rėjo kas viduje, paskui ir turinys tikrintas, dokumentų patikrÄ atliko advokatų kontora, samdo juos. PriekaiÅ¡tų nebuvo, kad neperdavė, nežino kokia turėjo bÅ«ti apimtis.

Parveža viskÄ Ä¯ biurÄ , yra kolektyvas ir skaičiuoja dokumentus, segtuvų kiekis vadinasi atitiko, jei nieko darbuotojai nesakė. Ten buvo kelnės, mažų dydžių rÅ«bai, moteriÅ¡ki rÅ«bai, jie nedidelių dydžių, paltų tikrai nebuvo. LaiÅ¡kus siuntė pagal registracijÄ L.. Neįvardins kokiu adresu siuntė direktorei laiÅ¡kus, bylos duomenimis žinomu, juridinio asmens buveinės ir ten kur registruota, mano, kad pagal iÅ¡raÅ¡Ä ir pagal gyvenamÄ jÄ vietÄ siuntė. Jei kažkas neatitiktų su dokumentais, imtųsi veiksmų, buhalterinė apskaita, jei tvarkingai vyksta, įvardinama kas užperkama, tai likučiai atsispindėtų, o kai daroma neaiÅ¡ku ko pirkimas, tai ir neaiÅ¡kus likutis.

Kompiuterius atidavė jiems, 4 dėžės, ne visi veikė, ar buvo buhalterinė programa nežino, buvo kaip kasos aparatai. Kompiuteris buvo perduotas, jo nejungė. Iš teisme pagarsintų liudytojos D. S. parodymų matyti, kad ji nuo 2012 m. spalio 29 d. iki 2013 m. birželio 16 d. dirbo UAB „T. G.“, tikslaus adreso neprisimena, tačiau tai buvo parduotuvėje Norfoje, esančioje Šiaurės miestelyje, Vilniuje. Ji dirbo konsultantės pardavėjos pareigose, drabužių parduotuvėje. Ji drabužius parduodavo klientams, klientai atsiskaitinėjo grynais pinigais.

Ji kiekvienÄ vakarÄ baigus darbÄ atspausdindavo kasos Z ataskaitÄ , kiekvienÄ vakarÄ atvažiuodavo Å¡eimininkė L. A., kuri paimdavo priprekiautus per dienÄ pinigus, juos sutikrindavo su atspausdinta ataskaita ir pinigus iÅ¡veždavo, nes parduotuvėje seifo laikyti pinigams nebuvo. Ji pildydavo kiekvienÄ dienÄ kasos žurnalÄ , į kurį buvo įraÅ¡omi kasos likutis dienos pradžiai, kasos likutis pabaigai, iÅ¡imti pinigai, dienos pabaigoje, kasos žurnale pasiraÅ¡ydavo ji ir savininkė L. A.. Darbas buvo pamaininis, vienoje pamainoje dirbo po dvi darbuotojas.

Darbo užmokestis jai buvo mokamas grynais pinigais atidirbus mėnesį. Gavus darbo užmokestį ji pasiraÅ¡inėjo ant L. A. atvežtų algalapių (kaip jie tiksliai vadinosi, neprisimena). UAB „T. G.“ kasos iÅ¡laidų orderyje Nr. 34 2012 m. lapkričio 5 d. nurodytÄ darbo užmokestį 93,94 Lt jai L. A. sumokėjo, tačiau minėto kasos iÅ¡laidų orderio jai niekas nedavė pasiraÅ¡yti. UAB „T. G.“ kasos iÅ¡laidų orderyje Nr. 36 2012 m. gruodžio 10 d. nurodytÄ darbo užmokestį 669,29 Lt jai L.

A. sumokėjo, tačiau minėto kasos išlaidų orderio jai niekas nedavė pasirašyti (t. 4, b. l. 19 - 21).Iš 2015 m. birželio 16 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties matyti, kad patenkintas bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini) “ bankroto administratoriaus ADMINISTRAVIMAS LT, UAB prašymas, pripažinti BUAB „(duomenys neskelbtini) “ bankrutavusia ir likviduoti įmonę dėl bankroto, paliekant teismo patvirtintus kreditorinius reikalavimus: antros eilės kreditoriai ir jų finansiniai reikalavimai:

VMI prie LR Finansų ministerijos- 1947,85 EUR, VSDFV Vilniaus skyrius- 1328,22 EUR. Trečios eilės kreditoriai ir jų finansiniai reikalavimai: UAB „Ekskomisarų biuras“- 2,26 EUR., AB Vilniaus centrinė universalinė parduotuvė - 5487,69 EUR (t. 1, b. l. 45 – 46).Iš 2013 m. gruodžio 13 d. Dokumentų perdavimo - priėmimo akto matyti, kad jis pasirašytas tarp UAB „T. G.“ direktorės L. A. ir UAB „Docija“ direktoriaus D. K., išvardyti priimami dokumentai, nenurodant lapų skaičiaus (t. 1, b. l. 64).Iš 2013 m. gruodžio 13 d.

Dokumentų perdavimo - priėmimo akto matyti, kad jis pasiraÅ¡ytas tarp UAB „T. G.“ direktorės L. A. ir UAB „Docija“ direktoriaus D. K., iÅ¡vardytas priimamas turtas (t. 1, b. l. 65, 66, 67).IÅ¡ 2015 m. vasario 17 d. Dokumentų perdavimo - priėmimo akto matyti, kad UAB „Docija“ direktorius D. K. perdavė UAB „Administravimas LT“ UAB „T. G.“ dokumentus (t. 1, b. l. 98).IÅ¡ akcijų pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad 2013 m. gruodžio 13 d. L. A. už 1000 Lt susitaria nustatyta tvarka ir sÄ lygomis parduoti UAB „Docija“, atstovaujamai direktoriaus D.

K. UAB „T. G.“ akcijas su visomis suteikiamomis turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis (t. 1, b. l. 172 – 174)Iš 2011 m. rugpjūčio 3 d. Buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutarties Nr. 2011/06/07 su priedu Nr. 1 matyti, kad UAB „Finance Lt“ ir UAB „T. G.“ 2011 m. rugpjūčio 3 d. susitarė dėl užsakovui UAB „T. G.“ buhalterinės apskaitos teikimo, priede nustatytos teiktinos buhalterinės apskaitos paslaugos - darbai (t. 1, b. l. 180 - 185).Iš Susitarimo dėl 2011 m. rugpjūčio 3 d.

Buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutarties Nr. 2011/06/07 nutraukimo matyti, kad 2013 m. sausio 28 d. UAB „Finance Lt“ ir UAB „T. G.“ nutraukė sutartį dėl užsakovui UAB „T. G.“ buhalterinės apskaitos teikimo, UAB „Finance Lt“ perdavė visus UAB „T. G.“ buhalterinės apskaitos dokumentus (t. 1, b. l. 186).Iš 2013 m. vasario 13 d. Darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad sutartis sudaryta tarp UAB „T. G.“, atstovaujamos direktorės L. A., ir T.

M., T. M. nuo 2013 m. vasario 13 d. pradeda dirbti vyr. buhaltere (t. 1, b. l. 187 - 188).IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. 5-1/88 matyti, kad pagal tyrimui pateiktÄ ikiteisminio tyrimo medžiagÄ ir tyrimui pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini) “ dokumentus (PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡us) atlikta detali piniginių lėšų judėjimo analizė. UAB „(duomenys neskelbtini) “ iÅ¡ sÄ skaitų Nr.(duomenys neskelbtini), Nr.(duomenys neskelbtini), Nr.(duomenys neskelbtini), esančių AB SEB banke piniginių lėšų iÅ¡mokėjimai 2011 m. biželio 29 d.

– 2013 m. gruodžio 13 d. laikotarpiu sudarė iš viso 640 056,88 Lt, iš jų: sumokėta tiekėjams – 219 613,11 Lt, sumokėta užsienio tiekėjams – 116 648,70 Lt, AB SEB bankui – 877,44 Lt, Sodrai – 22 439,21 Lt, VMI – 7 810,37 Lt, Išmokėta darbo užmokesčio – 4 552,70 Lt., išlaidos kitos - 29 749,32 Lt atsiskaitymai su įmonės kortele Nr. *1994, iš jų: 15 216,67 Lt atsiskaitymų dokumentai tyrimui nepateikti, išlaidos - 15 400,00 Lt nuimta grynais pinigais kortele Nr. *1994.

Vidinis piniginių lėšų judėjimas tarp bankinių sÄ skaitų – 222 966,03 Lt, iÅ¡ jų: 188 982,55 Lt atlikti mokėjimai į UAB „(duomenys neskelbtini) “ sÄ skaitÄ Nr.(duomenys neskelbtini), 28433,48 Lt atlikti mokėjimai į UAB „(duomenys neskelbtini) “ sÄ skaitÄ Nr.(duomenys neskelbtini), 5 550,00 Lt atlikti mokėjimai į UAB „(duomenys neskelbtini) “ sÄ skaitÄ Nr.(duomenys neskelbtini). Tyrimui pateikti UAB „(duomenys neskelbtini) “ pirkimų apskaitos dokumentai PVM sÄ skaitos faktÅ«ros už 335 627,03 Lt (2011-2012 m.), iÅ¡ jų: 183 120,38 Lt sÄ skaitos prekių pirkimų iÅ¡ užsienio tiekėjų 2011 - 2012 m., darbo užmokesčio priskaičiavimo žiniaraščiai, tačiau nepateikti tiriamojo laikotarpio UAB „(duomenys neskelbtini) “ apskaitos registrai 2011 m., 2013 m., t. y. turto, piniginių lėšų, tiekėjų ir pirkėjų skolų, mokėtinų sumų ir įsipareigojimų, pajamų ir sÄ naudų apskaitos registrai, atskaitingo asmens L.

A. avansinės apyskaitos ir Å¡io atskaitingo asmens atsiskaitymų apyvartos žiniaraščiai (mėnesiais), kuriuose užfiksuotos atliktos Å«kinės finansinės operacijos, atsiskaitymai. Todėl be Å¡ių buhalterinių apskaitos dokumentų iÅ¡ dalies negalima nustatyti UAB “(duomenys neskelbtini) ” turto (piniginių lėšų panaudojimo), už kokias prekes bei paslaugas pagal kokius dokumentus buvo atsiskaityta. Tyrimui pateiktame UAB „(duomenys neskelbtini) “ suvestiniame registre „Didžioji knyga nuo       2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d.“ kasa „sÄ skaita Nr. 2721“ apskaityta (kredite) 108 334,71 Lt kasos iÅ¡laidų, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini) “ 2012 metų gruodžio mėnesį 108 334,72 Lt kasos iÅ¡laidų nepagrindė apskaitos dokumentais, jų neužregistravo apskaitos registre „Kasos knygoje“.

Tuo UAB „(duomenys neskelbtini) “ pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 12 str. 1 d. „Visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais“, pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų taisyklių „Dėl Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ 4 punktÄ â€žPinigai iÅ¡ kasos iÅ¡mokami pagal kasos iÅ¡laidų orderį“, 16 punktÄ â€žVisos kasos operacijos įraÅ¡omos į kasos knygÄ .

Jeigu kasos knyga pildoma kompiuteriu, turi bÅ«ti iÅ¡saugoti visi bÅ«tinieji kasos knygos rekvizitai: <...> kam iÅ¡mokėta pinigų suma pagal kiekvienÄ kasos iÅ¡laidų orderį, ir bendra iÅ¡mokėtų per dienÄ pinigų suma, pinigų likutis kasoje darbo dienos pabaigoje, kasininko ir vyriausiojo buhalterio (buhalterio) paraÅ¡ai“, 17 punktÄ â€žKasos knygoje kasininkas įraÅ¡o kiekvienÄ kasos iÅ¡laidų orderį“. UAB „(duomenys neskelbtini) “ apskaitydama iÅ¡ viso 76 167,89 Lt kasos iÅ¡laidų pagal kasos iÅ¡laidų orderius, kuriuose nėra gavėjo parašų (40174,70 Lt L.

A., 23 557,19 Lt darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimui, 12 436,00 Lt atsiskaitymui su tiekėjais), vieno iÅ¡ privalomų apskaitos dokumentų rekvizitų, pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 13 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatÄ â€žasmens, kuris turi teisę suraÅ¡yti ir pasiraÅ¡yti arba tik pasiraÅ¡yti apskaitos dokumentus, vardas arba pirmoji vardo raidė, pavardė, paraÅ¡as ir pareigos“, bei Lietuvos Respublikos vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų taisyklių „Dėl Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ 19 p. „Jeigu kasos iÅ¡laidų orderyje nėra pinigų gavėjo paraÅ¡o, laikoma, kad pinigai neiÅ¡mokėti“.

Pagal tyrimui pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini) “ dokumentus nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ per tiriamÄ jį laikotarpį nuo 2011 m. birželio 29 d. iki 2013 m. gruodžio 13 d. atskaitingam asmeniui L. A. pagal kasos iÅ¡laidų orderius iÅ¡ įmonės kasos buvo iÅ¡mokėta 15 006,47 Lt, iÅ¡ jų: 14 906,47 Lt (2011 m.), 100,00 Lt (2012 m.). Inkasuotų grynųjų pinigų iÅ¡ kasos aparatų, tačiau neužpajamuotų grynųjų pinigų kasoje, pas atskaitingÄ asmenį L.

A. liko 4 309,34 Lt, 15 400,00 Lt grynais pinigais nuimta su kortele Nr. *1994 iÅ¡ sÄ skaitos Nr. 15 7044 0600 0771 7342LTL, esančios AB SEB banke. Pagal tyrimui pateiktÄ medžiagÄ bei UAB „(duomenys neskelbtini) “ dokumentus nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ per tiriamÄ jį laikotarpį nuo 2011 m. birželio 29 d. iki   2013 m. liepos 5 d. atskaitingas asmuo L. A. grynais pinigais iÅ¡ viso gavo 34 715,81 (14 906,47 + 100,00 + 4309,34 + 15 400,00) Lt.              Pagal tyrimui pateiktÄ medžiagÄ bei UAB „(duomenys neskelbtini) “ dokumentus (PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, pinigų priėmimo kvitus, kasos iÅ¡laidų orderius kvitus) nustatyta, kad per tiriamÄ jį laikotarpį nuo 2011 m. birželio 27 d. iki 2013 m. balandžio 15 d. atskaitingas asmuo L.

A. piniginių lėšų panaudojo iÅ¡ viso 444 936,69 Lt: 13 271,04 Lt atsiskaityta su tiekėjais, iÅ¡ jų: 7 928,78 Lt (2011 m.), 1 892,26 Lt (2012 m.), 3 450,00 Lt (2013 m.) pagal PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, pinigų priėmimo kvitus, 85 150,00 Lt grynais pinigais įmokėta į UAB „(duomenys neskelbtini) “ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), 292 624,80 Lt grynais pinigais įmokėta L. A. UAB „(duomenys neskelbtini) “ vardu į UAB „(duomenys neskelbtini) “ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), 27 926,00 Lt įmokėta į UAB „(duomenys neskelbtini) “ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ L.

A. sÄ skaitų esančių banke (1 770,00 Lt iÅ¡ L. F. asmeninės sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), 26 156 Lt iÅ¡ sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini)).Tyrimui UAB (duomenys neskelbtini) “ pateiktuose suvestiniuose registruose „Balansas 2011-2013 m.“ 2011 m. gruodžio 31 d. apskaitytas 134 392,80 Lt bendrovės kreditorinis įsiskolinimas L. A., 2012 m. gruodžio 31 d. 336 359,99 Lt kreditorinis įsiskolinimas. Tyrimui pateiktame UAB „(duomenys neskelbtini) “ balanse 2012 m. gruodžio 31 d., suvestiniame registre „didžioji knyga nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d.“ sÄ skaitoje Nr. 2345 „Atskaitingi asmenys“ 2012 m. gruodžio 31 d. apskaitytas 282 409,59 Lt, t.y. 53 950,31 Lt (336 359,99 - 282 409,59) mažesnis kreditorinis įsiskolinimas atskaitingam asmeniui.

Tyrimui pateiktame UAB „(duomenys neskelbtini) “ suvestiniame registre „didžioji knyga nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.“ 2013 m. sausio 1 d. apskaitytas 82 409,59 Lt, t.y. 200 000,00 Lt (282 409,59 - 82409,59) mažesnis kreditorinis įsiskolinimas atskaitingam asmeniui. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 12 str. 2 d. „Ūkinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai, kurie negali bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių apskaitos dokumentais ir (arba) suraÅ¡ant buhalterinę pažymÄ .

Buhalterinę pažymÄ pasiraÅ¡o asmenys, turintys teisę suraÅ¡yti ir pasiraÅ¡yti arba tik pasiraÅ¡yti apskaitos dokumentus“. Pagal tyrimui pateiktÄ medžiagÄ atskaitingas asmuo L. A. gavo 34 715,81 Lt, panaudojo 444 598,61 Lt. Kadangi tyrimui nepateikti detalÅ«s 2011 - 2013 m. apskaitos registrai, t.y. turto, piniginių lėšų, tiekėjų ir pirkėjų skolų, mokėtinų sumų ir įsipareigojimų, pajamų ir sÄ naudų apskaitos registrai, atskaitingo asmens L. A. 2011 m. ir 2013 m. avansinės apyskaitos ir Å¡io atskaitingo asmens atsiskaitymų apyvartos žiniaraščiai (mėnesiais), kuriuose užfiksuotos atliktos Å«kinės finansinės operacijos, atsiskaitymai, todėl už kokiÄ sumÄ neatsiskaitė ir kiek liko skolinga L.

A. Bendrovei tyrimo metu negalima nustatyti. Pagal tyrimui pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini) “ dokumentus (kasos aparatų operacijų žurnalus) nustatyta, kad grynieji pinigai iÅ¡ kasos aparatų buvo inkasuojami, ties įraÅ¡u žurnale „pinigus priėmė“ yra paraÅ¡as, kuris vizualiai yra panaÅ¡us į L. F. paraÅ¡Ä . UAB „T. G.“ kasos knygoje (sÄ skaita Nr. 272) 2012 m. gruodžio 31 d. pabaigoje apskaitytas grynųjų pinigų likutis 108 334,71 Lt. Tyrimui pateiktame UAB „T.

G.“ suvestiniame registre „Didžioji knyga nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d.“ kasa „sÄ skaita Nr. 2721“ apskaityta 108 334,71 Lt (kredite) kasos iÅ¡laidų, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini) “ 2012 metų gruodžio mėnesį 108 334,72 Lt kasos iÅ¡laidų nepagrindė apskaitos dokumentais, jų neužregistravo apskaitos registre „Kasos knygoje“. Tuo UAB „(duomenys neskelbtini) “ pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d.

Nr. IX-574 12 str. 1 d. „Visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais“, pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų taisyklių „Dėl Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ 4 p. „Pinigai iÅ¡ kasos iÅ¡mokami pagal kasos iÅ¡laidų orderį“, 16 p. „Visos kasos operacijos įraÅ¡omos į kasos knygÄ . Jeigu kasos knyga pildoma kompiuteriu, turi bÅ«ti iÅ¡saugoti visi bÅ«tinieji kasos knygos rekvizitai: <...> kam iÅ¡mokėta pinigų suma pagal kiekvienÄ kasos iÅ¡laidų orderį, ir bendra iÅ¡mokėtų per dienÄ pinigų suma, pinigų likutis kasoje darbo dienos pabaigoje, kasininko ir vyriausiojo buhalterio (buhalterio) paraÅ¡ai“, 17 p. „Kasos knygoje kasininkas įraÅ¡o kiekvienÄ kasos iÅ¡laidų orderį“.

Tyrimui nepateiktas įmonės kasoje 2012 m. gruodžio 31 d. atlikto patikrinimo inventorizacijos aktas. Tarp tyrimui pateiktų UAB „(duomenys neskelbtini) “ dokumentų nėra duomenų apie UAB „(duomenys neskelbtini) “ tiriamuoju laikotarpiu nustatytÄ piniginių lėšų trÅ«kumÄ kasoje. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje pateiktas L. F. apklausos protokolas (2016 m. vasario 29 d.), kuriame ji teigė, kad „dokumentus nuvežė T. M., kuri paaiÅ¡kino, apie kasoje 108 334,71 litų, kad tai nesutvarkytas likutis.

T. M. matė, kad yra kasos ataskaitoje tokia suma, tačiau realiai kasoje tokių pinigų nebuvo, todėl T. M. aiškino, kad tai neteisingas likutis, ir nuo 2013 m. sausio 1 d. priėmė kasos likutį kaip nulinį, nes toks kasos likutis buvo realus, kasoje pinigų nebuvo. Realiai kasoje 2012 m. gruodžio 31 d. pinigų nebuvo“.              Tarp tyrimui pateiktų apskaitos dokumentų nėra UAB „(duomenys neskelbtini) “ 2011 - 2013 m. kasos ir joje esančių grynųjų pinigų inventorizavimo aprašų.

Tuo pažeistos Lietuvos Respublikos vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų taisyklių “Dėl Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ 29 p. ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 patvirtintos inventorizacijos tvarkos nuostatos: „Įmonės, <...> privalo inventorizuoti ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtÄ <...>, grynuosius pinigus, gautinas skolas, mokėtinas skolas ne rečiau kaip kartÄ per metus prieÅ¡ metinių finansinių ataskaitų sudarymÄ â€œ (3 p.).

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 patvirtintos inventorizacijos tvarkos nuostatos 9 p. „Įmonės vadovas įstatymų nustatyta tvarka atsako už inventorizacijos organizavimÄ ir atlikimÄ laiku, inventorizavimo duomenų iÅ¡saugojimÄ , sutikrinimo žiniaraščiuose nustatytų trÅ«kumų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , kartu su vyriausiuoju buhalteriu (buhalteriu) – teisingų inventorizacijos rezultatų, neiÅ¡ieÅ¡kotų trÅ«kumų ir pertekliaus įtraukimÄ Ä¯ buhalterinę apskaitÄ â€œ.Tyrimui UAB „(duomenys neskelbtini) “ dokumentai nepateikti: banko sÄ skaitų apyvartos žiniaraščiai, kasos inventorizacijos apraÅ¡ai, atskaitingų asmenų L.

A. avanso apyskaitos ir atskaitingų asmenų atsiskaitymų apyvartos žiniaraščiai (mėnesiais), tiekėjų apyvartos žiniaraščiai (mėnesiais), kuriuose užfiksuotos atliktos ūkinės finansinės operacijos, atsiskaitymai, pirkėjų apyvartos žiniaraščiai (mėnesiais), kuriuose užfiksuotos atliktos ūkinės finansinės operacijos, atsiskaitymai laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 29 d. iki 2013 m. gruodžio 13 d., 2013 m. finansinės ataskaitos (balansas, pelno (nuostolio) ataskaita).

Nustačius, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ buhalterinės apskaitos dokumentai buvo neiÅ¡saugoti, UAB “(duomenys neskelbtini) “ pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 str. 1 dalį „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi Å«kio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumÄ â€œ ir 19 str. 2 dalį „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi Å«kio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis“.

Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį „Už apskaitos organizavimÄ pagal Å¡io įstatymo reikalavimus atsako Å«kio subjekto vadovas“ ir 21 straipsnio 2 dalį „Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų iÅ¡saugojimÄ Ä¯statymų nustatytÄ tvarka atsako Å«kio subjekto vadovas“ (pagal 2012 m. balandžio 24 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. IX-1988 redakcija). Pagal Å«kinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus ikiteisminio tyrimo byloje esančius duomenis ir dokumentus – kasos knygÄ (272) 2012 m. sausio 1 d.

– 2012 m. gruodžio 31 d., sÄ skaitų apyvartas pagal mėnesius 2012 m. sausio 1 d. – 2012 m. gruodžio 31 d., L. A. avansinę apyskaitÄ nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., balansÄ datai 2012 m. gruodžio 31 d., UAB „(duomenys neskelbtini) “ buhalterinės apskaitos dokumentus – didžiÄ jÄ knygÄ nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., finansinę atskaitomybę (balansÄ ) nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., pateiktÄ VÄ® Registro centrui, nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ 2012 metų gruodžio mėnesį apskaitos dokumentais nepagrindė 108 334,72 Lt kasos iÅ¡laidų, jų neužregistravo apskaitos registre „Kasos knygoje“.

Tuo UAB „(duomenys neskelbtini) “ pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 12 str. 1 d. „Visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais“, Lietuvos Respublikos vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų taisyklių „Dėl Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ 4 p. „Pinigai iÅ¡ kasos iÅ¡mokami pagal kasos iÅ¡laidų orderį“, 16 p. „Visos kasos operacijos įraÅ¡omos į kasos knygÄ .

Jeigu kasos knyga pildoma kompiuteriu, turi bÅ«ti iÅ¡saugoti visi bÅ«tinieji kasos knygos rekvizitai: <...> kam iÅ¡mokėta pinigų suma pagal kiekvienÄ kasos iÅ¡laidų orderį, ir bendra iÅ¡mokėtų per dienÄ pinigų suma, pinigų likutis kasoje darbo dienos pabaigoje, kasininko ir vyriausiojo buhalterio (buhalterio) paraÅ¡ai“, 17 p. „Kasos knygoje kasininkas įraÅ¡o kiekvienÄ kasos iÅ¡laidų orderį“. UAB „(duomenys neskelbtini) “ apskaitydama iÅ¡ viso 76 167,89 Lt kasos iÅ¡laidų pagal kasos iÅ¡laidų orderius, kuriuose nėra gavėjo parašų (40174,70 Lt L.

A., 23 557,19 Lt darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimui, 12 436,00 Lt atsiskaitymui su tiekėjais), vieno iÅ¡ privalomų apskaitos dokumentų rekvizitų, pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 13 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatÄ â€žasmens, kuris turi teisę suraÅ¡yti ir pasiraÅ¡yti arba tik pasiraÅ¡yti apskaitos dokumentus, vardas arba pirmoji vardo raidė, pavardė, paraÅ¡as ir pareigos“, pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų taisyklių „Dėl Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ 19 p. „Jeigu kasos iÅ¡laidų orderyje nėra pinigų gavėjo paraÅ¡o, laikoma, kad pinigai neiÅ¡mokėti“.

UAB „(duomenys neskelbtini) “ tyrimui nepateikti atsiskaitymų su įmonės kortele Nr. 1994 pagrindžiantys dokumentai 225,77 Lt už 2011 m., 14 990,90 Lt už 2012 m. Tuo UAB „(duomenys neskelbtini) “ pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalį „Visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais“. UAB „(duomenys neskelbtini) “ (didžiojoje knygoje nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.) apskaitoje „sÄ skaita 2722“ neapskaitė 16 712,21 Lt gautų įplaukų iÅ¡ kasos aparatų, buhalterinėse sÄ skaitose Nr. 5001 ,,Pardavimo pajamos“, Nr. 4484 ,,Mokėtinas PVM mokestis“ ir 241 ,,Pirkėjų įsiskolinimas“ neapskaitė 15 703,11 Lt (4 547,93 EUR), iÅ¡ jų: 12 926,73 Lt (3 743,84 EUR) pardavimo pajamų, 2 776,38 Lt (804,09 EUR) PVM, tuo UAB „(duomenys neskelbtini) “ pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d.

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatÄ â€žÄ® apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu“. Dėl tyrimo metu nustatytų pažeidimų buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalį, 12 straipsnio 1 dalį, 13 straipsnio 1 dalies 6 punktÄ , negalima iÅ¡ dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini) “ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros nuo 2011 m. birželio 29 d. iki 2013 m. gruodžio 13 d.Pagal 2001 m. lapkričio 6 d Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 4 dalies nuostatÄ â€žJei pasikeičia Å«kio subjekto vadovas, apskaitos dokumentus, apskaitos registrus, finansinės ataskaitas ir metinius praneÅ¡imus arba veiklos ataskaitas perima naujas Å«kio subjekto vadovas“.

Pagal tyrimui pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini) “ dokumentus nustatyta, kad 2013 m. gruodžio 13 d. visos įmonės akcijos buvo parduotos naujam akcininkui UAB „Docija“, pagal perdavimo - priėmimo aktus perduoti apskaitos dokumentai, turtas (drabužiai, inventorius), tačiau tyrimui nebuvo pateikti UAB „(duomenys neskelbtini) “ 2013 m. gruodžio 13 d. didžiosios knygos sÄ skaitų likučiai, balansas, kuriame sumine iÅ¡raiÅ¡ka butų nurodytas bendrovės turtas, įsipareigojimai, nuosavas kapitalas (t. 1, b. l. 124 - 145, priedai: t. 1, b. l. 146 - 201, t. 2, t. 3).IÅ¡ AB „Prekybos centras VCUP“ raÅ¡to dėl informacijos pateikimo ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-62501-15 matyti, kad 2016 m. gruodžio 15 d. gautas atsakymas, kuriame nurodyta, kad nuo 2013 m. vasario 19 d. iki 2013 m. rugpjūčio 1 d.

AB prekybos centras VCUP ir UAB „T. G.“ buvo sudarę negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kuriÄ UAB „T. G.“ buvo nuomojamos patalpos; be to, UAB „T. G.“ įsipareigojo aptarnauti klientų pateikiamus VCUP dovanų čekius (t. y. priimti VCUP dovanų čekius kaip atsiskaitymÄ už savo prekes). Pasibaigus kiekvienam mėnesiui, surinktus VCUP dovanų čekius UAB „T. G.“, kaip ir kiti nuomininkai, privalėjo perduoti AB prekybos centras VCUP buhalterijai pagal perdavimo -priėmimo aktÄ , o VCUP turi apmokėti čekių vertę arba atlikti užskaitÄ pagal užskaitos aktÄ . 2013 m. gegužės 13 d.

UAB „T. G.“ pateikė buhalterijai dovanų čekių perdavimo - priėmimo aktÄ ir dovanų čekių 600 Lt sumai. Kadangi UAB „T. G.“ buvo skolinga, po akto sutikrinimo buvo iÅ¡raÅ¡ytas užskaitos aktas ir sumažintas nuomos įsiskolinimas. 2013 m. gegužės 31 d. UAB „T. G." pateikė dar vienÄ aktÄ 220 Lt sumai. Å iuo atveju taip pat buvo iÅ¡raÅ¡ytas užskaitos aktas ir sumažintas nuomos įsiskolinimas. Nuomininkų pateikti VCUP dovanų čekiai saugomi VCUP buhalterijoje 2 metus (t. 4, b. l. 37 - 41).IÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ raÅ¡to dėl informacijos pateikimo ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-62501-15 matyti, kad gautas atsakymas, kuriame nurodyta, jog užklausime minima 11 616 Lt suma UAB „Kapitalo renta“ sumokėta nebuvo (t. 4, b. l. 42 - 43).IÅ¡ liudytojo V.

Å . apklausos protokolo matyti, kad jis apklausos metu pateikė 2012 m. vasario 28 d. Nuomos sutarties Nr. 12-02 kopijÄ , iÅ¡ kurios matyti, kad 2012 m. vasario 28 d. UAB „Kapitalo renta“ iÅ¡nuomoja nuo 2012 m. kovo 1 d. UAB „T. G.“ patalpas, kurios 2012 m. kovo 1 d. patalpų perdavimo - priėmimo aktu Nr. 1 prie 2012-02-28 nuomos sutarties Nr. 11-01 (techninė klaida Nr. yra 12-02), perduotos UAB „T. G.“. L. V. Å . el. paÅ¡tu pateikė kreditinio dokumento Nr. KR12.12.21 kopijÄ , 1 lapas, joje nurodyta suma apmokėti 11616 Lt;

UAB „Kapitalo renta” klientų apyvartos nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. žiniaraščio kopijÄ , 1 lapas; UAB „Kapitalo renta” AB SEB banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o kopijÄ , iÅ¡ kurios matyti UAB „T. G.“ daryti mokėjimai (t. 4, b. l. 48 - 61). IÅ¡ savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti kad D. K. pateikė tyrimui turto perdavimo aktus 6 vnt., darbo sutartį 1 vnt. bei sutartis 3 vnt, priėmimo - perdavimo aktÄ 1 vnt (t. 4, b. l. 153 – 154, 156 - 157).IÅ¡ Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 21 d. nutarties matyti, kad UAB „T.

G.“ iškelta bankroto byla (t. 5, b. l. 65 – 66).Iš 2015 m. vasario 17 d. Turto perdavimo - priėmimo akto matyti, kad aktas pasirašytas tarp UAB "T. G.", atstovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus D. K., ir UAB „(duomenys neskelbtini) ‘ įgalioto asmens V. G., akte nurodytas perduodamas – perimamas turtas (t. 5, b. l. 68).Iš liudytojo apklausos protokolo matyti, kad liudytojas patvirtindamas savo parodymus pateikė turimus dokumentus – 2013 m. gruodžio 13 d. Akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, 2011 m. rugpjūčio 3 d.

Buhalterinės apskaitos paslaugų sutartį su priedais, SusitarimÄ dėl sutarties nutraukimo, Dokumentų teikimo elektroniniu bÅ«du sutarties priedÄ (2013 m. vasario 1 d. ir 2013 m. vasario 7 d.), 2013 m. vasario 13 d. T. M. darbo sutartį, 2013 m. vasario 12 d. T. M. praÅ¡ymÄ , 2013 m. vasario 12 d. UAB„T. G.“ direktoriaus įsakymÄ , 2013 m. vasario 13 d. Ä®sakymÄ dėl kasininko skyrimo, UAB „T. G.“ iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ Registrų centro JAR, 2015 m. sausio 21 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį, 2015 m. vasario 17 d.

Dokumentų priėmimo-perdavimo aktÄ , 2015 m. vasario 17 Turto perdavimo - priėmimo aktÄ , SegtuvÄ Nr. 21, 2012 m. kasos knygÄ (272), 4 lapai (t. 5, b. l. 61 - 127).IÅ¡ Vilniaus apygardos teismas raÅ¡to matyti, kad atsakant į užklausimÄ pateikti dokumentų orginalai - 2014 m. gruodžio 23 d. pareiÅ¡kimas dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo (originalas), 6 lapai; 2013 m. sausio 1 d. – 2014 m. lapkričio 30 balansas (originalas), 1 lapas; 2014 m. lapkričio 30 d. pelno (nuostolių) ataskaita (originalas), 1 lapas, L.

A. 2015 m. sausio 12 d. atsiliepimas (originalas), 1 lapas; 2017 m. vasario 10 d. ankščiau paminėti dokumentai grÄ Å¾inti Vilniaus apygardos teismui (t. 5, b. l. 129 - 139).IÅ¡ VÄ® Registrų centro praneÅ¡imo matyti, kad pateikti VÄ® Registrų centre turimi UAB „T. G.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), juridinių asmenų dokumentų bylose esantys steigimo dokumentai, finansinės atskaitomybės dokumentai bei kiti turimi įmonės dokumentai (t. 6, b. l. 1 - 109).IÅ¡ teismo patvirtinto nutarimo susipažinti su dokumentais (informacija) matyti, kad patvirtintas nutarimas susipažinti su AB „Šiaulių bankas“, AB „Citadelė“, AB „Swedbank“, Lietuvos banko padalinys Snoro įmokoms priimti, BUAB „Snoras“, AB „Seb“, AB „Danske“ dokumentais, raÅ¡tu kreiptasi į bankus dėl atliktų operacijų iÅ¡klotinių ikiteisminiame tyrime pateikimo, gautos bankuose atliktų operacijų iÅ¡klotinės, nurodyti IP adresai iÅ¡ kurių buvo prisijungta, UAB „T.

G.“, L. F., UAB „Docija“, D. K. turimos sÄ skaitos bankuose (t. 6, b. l. 112 -187).2015 m. gruodžio 14 d. raÅ¡tu kreiptasi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybÄ dėl duomenų pateikimo ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-62501-15, o bÅ«tent pateikti visų UAB „T. G.“, įmonės kodas 302640404, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) , socialinio draudimo praneÅ¡imų bei visų kitų įmonės pateiktų dokumentų kopijas. 2016 m. sausio 12 d. gautas atsakymas su pridėtais dokumentais (t. 7, b. l. 1 - 142, t. 8, b. l. 1 - 116).2015 m. gruodžio 14 d. raÅ¡tu kreiptasi į Valstybinę mokesčių inspekcijÄ dėl duomenų pateikimo ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-62501-15, o bÅ«tent pateikti visų UAB „T.

G.“, įmonės kodas 302640404, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) mokesčių įstatymais privalomų teikti mokesčių deklaracijų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos bei kitų turimų įmonių dokumentų kopijas. 2015 m. gruodžio 30 d. gautas atsakymas su pridėtais dokumentais (t. 8, b. l. 117 - 130). Ä®rodymų vertinimas, teismo iÅ¡vados Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamÄ buhalterinę apskaitÄ arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros.

BK 222 straipsnis yra blanketinė norma, vadinasi siekiant pripažinti asmenį Å¡ios nusikalstamos veikos padarymu, bÅ«tina konkrečiai nustatyti, kokias teisės normas tvarkydamas įmonės buhalterinę apskaitÄ jis pažeidė. L. F. kaltinama pažeidus Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX–574 (Žin., 2001, Nr. 99-13515) (toliau – BAÄ®) nuostatas: 6 straipsnio 2 dalies nuostatÄ â€žÄ® apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu“;12 straipsnio 1 dalies nuostatÄ â€žVisos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais“;13 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatÄ â€žPrivalomi Å¡ie apskaitos dokumentų rekvizitai - asmens, kuris turi teisę suraÅ¡yti ir pasiraÅ¡yti arba tik pasiraÅ¡yti apskaitos dokumentus, vardas arba pirmoji vardo raidė, pavardė, paraÅ¡as ir pareigos“;19 straipsnio1 dalies nuostatÄ â€žApskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi Å«kio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumÄ â€œ;19 straipsnio 2 dalies nuostatÄ â€žPatvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi Å«kio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis“.

Bei Lietuvos Respublikos vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų taisyklių „Dėl Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ 4 punkto nuostatÄ â€žPinigai iÅ¡ kasos iÅ¡mokami pagal kasos iÅ¡laidų orderį“;16 punkto nuostatÄ â€žVisos kasos operacijos įraÅ¡omos į kasos knygÄ . Jeigu kasos knyga pildoma kompiuteriu, turi bÅ«ti iÅ¡saugoti visi bÅ«tinieji kasos knygos rekvizitai: <...> kam iÅ¡mokėta pinigų suma pagal kiekvienÄ kasos iÅ¡laidų orderį, ir bendra iÅ¡mokėtų per dienÄ pinigų suma, pinigų likutis kasoje darbo dienos pabaigoje, kasininko ir vyriausiojo buhalterio (buhalterio) paraÅ¡ai“;17 punkto nuostatÄ â€žKasos knygoje kasininkas įraÅ¡o kiekvienÄ kasos iÅ¡laidų orderį“;19 punkto nuostatÄ â€žJeigu kasos iÅ¡laidų orderyje nėra pinigų gavėjo paraÅ¡o, laikoma, kad pinigai neiÅ¡mokėti“.Teismų praktikoje nurodoma, kad apgaulingas apskaitos tvarkymas yra tyčinis nusikaltimas, kuris gali bÅ«ti padaromas tiek veikiant tiesiogine, tiek ir netiesiogine tyčia: kaltininkas, žinodamas buhalterinę apskaitÄ reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, sÄ moningai juos netinkamai vykdo, numato, kad dėl to bus negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros, ir Å¡ių padarinių nori, arba, nors padarinių ir nenori, tačiau sÄ moningai leidžia jiems atsirasti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-286/2010, 2K-526/2011, 2K-170/2012, 2K-590/2014, 2K-437-303/2015, 2K-138-139/2016, 2K-7-304-976/2016).

BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai jis sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius - negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-233/2014).

Pagal teismų praktikÄ bylose dėl BK 222 ir 223 straipsnių taikymo realiÄ asmens veiklÄ , jo Å«kinę, komercinę, finansinę bÅ«klę, nuosavÄ kapitalÄ , įsipareigojimų dydį ir struktÅ«rÄ turi bÅ«ti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (Å«kio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu bÅ«du (o ne atliekant prieÅ¡prieÅ¡inius patikrinimus, ikiteisminį tyrimÄ ir pan.) negalima, atsiranda Å¡iame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, 2K-426/2013, 2K-16/2014, 2K-233/2014, 2K-7-176-303/2015).

BÅ«tent tokia situacija susiklostė nagrinėjamoje byloje. Kaltinime nurodytų UAB „(duomenys neskelbtini) “ buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimas, apgaulingas UAB „(duomenys neskelbtini) “ buhalterinės apskaitos organizavimas, nepagrindimas apskaitos dokumentais 108 334,72 Lt (31 375,90 eurų) kasos iÅ¡laidų, jų neužregistravimas apskaitos registre „Kasos knygoje“, pateikimas buhalterei apskaityti iÅ¡ viso 76 167,89 Lt (22 059,75 eurų) kasos iÅ¡laidų pagal kasos iÅ¡laidų orderius, kuriuose nėra gavėjo parašų, nepateikimas buhalterei apskaityti 16 712,21 Lt (4 840,19 eurų) gautų įplaukų iÅ¡ kasos aparatų, buhalterinėse sÄ skaitose Nr. 5001 ,,Pardavimo pajamos“, Nr. 4484 ,,Mokėtinas PVM mokestis“ ir 241 ,,Pirkėjų įsiskolinimas“ neapskaitymas 15 703,11 Lt (4 547,93 EUR), iÅ¡ jų: 12 926,73 Lt (3 743,84 EUR) pardavimo pajamų, 2 776,38 Lt (804,09 EUR) PVM, dėl ko negalima iÅ¡ dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini) “ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros, tai įmanoma nustatyti tik atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus.

Specialistės iÅ¡vadoje Nr. 5-1/88 nustatyta, kad dėl tyrimo metu nustatytų pažeidimų buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 1 dalies 6 punkto, negalima iÅ¡ dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini) “ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros nuo 2011 m. birželio 29 d. iki 2013 m. gruodžio 13 d. Taigi, BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos pasėkmės L. F. taip pat inkriminuotos pagrįstai, jos veiksmai kvalifikuoti teisingai.Teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme iÅ¡tirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu nustatė, kad L.

F. paslėpė UAB „(duomenys neskelbtini) “ buhalterinės apskaitos dokumentus, apgaulingai organizavo UAB „(duomenys neskelbtini) “ buhalterinę apskaitÄ , ji, bÅ«dama UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktore, bÅ«dama atsakinga už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimÄ bei dokumentų iÅ¡saugojimÄ , privalėdama organizuoti ir kontroliuoti UAB „(duomenys neskelbtini) “ buhalterinės apskaitos tvarkymÄ taip, kad apskaitos informacija bÅ«tų tinkama, objektyvi, palyginama, pateikiama laiku bei iÅ¡sami ir naudinga vidaus ir iÅ¡orės informacijos vartotojams, neorganizavo UAB „(duomenys neskelbtini) “ buhalterinės apskaitos tvarkymo taip, kad į apskaitÄ bÅ«tų įraÅ¡ytos visos Å«kinės operacijos, susijusios su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros pasikeitimu, paslėpė ir prie ikiteisminio tyrimo nepateikė, UAB „(duomenys neskelbtini) “ 2011 -2013 m. kasos ir joje esančių grynųjų pinigų inventorizavimo aprašų, UAB „(duomenys neskelbtini) “ banko sÄ skaitų apyvartos žiniaraščių, atskaitingų asmenų L.

F. (A.) avanso apyskaitų ir atskaitingų asmenų atsiskaitymų apyvartos žiniaraščių (mėnesiais), tiekėjų apyvartos žiniaraščių (mėnesiais), kuriuose užfiksuotos atliktos ūkinės finansinės operacijos, atsiskaitymai, pirkėjų apyvartos žiniaraščių (mėnesiais), kuriuose užfiksuotos atliktos ūkinės finansinės operacijos, atsiskaitymų laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 29 d. iki 2013 m. gruodžio 13 d., 2013 m. finansinių ataskaitų (balanso, pelno (nuostolio) ataskaitos), atsiskaitymų su įmonės kortele Nr. 1994 pagrindžiančių dokumentų 225,77 Lt (65,39 eurų) už 2011 m., 14 990,90 Lt (4 341,66 eurų) už 2012 m.; 2012 metų gruodžio mėnesį apskaitos dokumentais nepagrindė 108 334,72 Lt (31 375,90 eurų) kasos išlaidų, jų neužregistravo apskaitos registre „Kasos knygoje“.

Teismas priimdamas nuosprendį vadovaujasi byloje esančia specialistės K. L. iÅ¡vada bei jos posėdyje duotais paaiÅ¡kinimais, kadangi ji paremta teismo ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojų parodymais, kuriuos teismas pripažino kaip patikimus. Be to, specialistė savo iÅ¡vadÄ pagrindė tiksliais skaičiavimais, paaiÅ¡kino, kuo remdamasi juos atliko, savo teiginius motyvavo. Darant iÅ¡vadas ir priimant nuosprendį Å¡ioje baudžiamoje byloje itin didelę reikÅ¡mę turi liudytojų – įmonėje dirbusių pardavėjų, buhalterės, bei buhalterės, tvarkiusios apskaitÄ pagal buhalterinių paslaugų sutartį parodymai, kadangi iÅ¡ esmės jais patvirtinama arba paneigiama iÅ¡vada, kad įmonės buhalterinė apskaita buvo vedama nesilaikant įstatymų reikalavimų.

Apklausta teisme pati kaltinamoji L. F. nurodė, kad sutinka, kad padarė smulkius buhalterinės apskaitos pažeidimus, nurodo, kad jai nesinorėjo nieko nuslėpti, nebuvo tikslo, kasoje nebuvo tokių pinigų, pelno nebuvo, kad atsiskaitytų su darbuotojais ji įneÅ¡inėjo savo pinigus. Nurodė, kad kartais leisdavo dėl didelių atstumų pasiimti darbuotojams pinigus iÅ¡ kasos, tada ne visada buvo iÅ¡raÅ¡omi apskaitos dokumentai. Apklaustos įmonėje dirbusios pardavėjos nurodė, kad už kasÄ buvo atsakinga direktorė, kad ji imdavo pinigus iÅ¡ kasos bei kartais leisdavo atlyginimÄ iÅ¡ kasos pasiimti pačioms.

Taigi, vertinant L. F. parodymus matyti, kad ji neneigia paties fakto, kad padarė įstatymų pažeidimus, tačiau nurodo, kad nebuvo tikslo kažkÄ slėpti. Liudytoja G. D. apklausta teisme nurodė, jai direktorė nurodė nepildyti kasos knygos, sakė, kad užsipildys pati, taip pat nurodė, kad direktorė atvažiuodavo ir tiesiog pasiimdavo pinigus iÅ¡ kasos, nebuvo vedama apskaita kiek prekių parduota, rinktos tik Z ir X ataskaitos, reikdavo kas rytÄ Ä¯ kasÄ Ä¯dėti 100 Lt, nors realiai taip nebuvo. L.

V. N. nurodė, kad direktorė atvykdavo į darbo pabaigÄ , domėdavosi pardavimais, neprisimena ar ėmė direktorė pinigus iÅ¡ kasos. Liudytoja A. V. nurodė, kad dirbo Kaune, darbo užmokestis buvo mokamas grynais, nepamena ar pasiraÅ¡ydavo už gautÄ atlyginimÄ , ji pildydavo darbo dienos ataskaitÄ , dokumentus parsiraÅ¡ydavo darbo pabaigoje, pinigai bÅ«davo dedami į seifÄ , raktÄ turėjo vadovė, pinigus į seifÄ dėdavo ji, po to juos pasiimdavo vadovė. Liudytoja J. D. nurodė, kad dirbo Klaipėdoje, vadovė jai sakydavo pasiimti atlyginimÄ iÅ¡ kasos, pinigų paėmimai raÅ¡tiÅ¡kai įforminami nebuvo.

Liudytoja I. D. nurodė, kad pinigus iÅ¡ parduotuvės paimdavo direktorė, ji jai iÅ¡mokėdavo atlyginimÄ arba liepdavo pasiimti pačiai. Apklaustos pardavėjos nurodė, kad ne visada pasiraÅ¡ydavo dokumentus. Taigi, iÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojų parodymų matyti, kad įmonėje direktorė imdavo pinigus iÅ¡ kasos, taip pat tai leisdavo daryti darbuotojams pasiimant pinigus kaip darbo užmokestį, iÅ¡mokant atlyginimus pateikdavo pasiraÅ¡ti kasos iÅ¡laidų orderius. Kadangi Å¡ių liudytojų parodymai iÅ¡ esmės atitinka vieni kitus, yra aiÅ¡kÅ«s, nuoseklÅ«s ir logiÅ¡ki, teismas jais vadovaujasi priimdamas sprendimÄ byloje.

Be to, teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti liudytojos D. S. parodymai, kadangi dėl objektyvių priežasčių Å¡ios liudytojos teisme nebuvo galima apklausti, teismas vadovaujasi jos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Liudytojų parodymai patvirtina, kad L. F. pateikė buhalterei apskaityti kasos iÅ¡laidų pagal kasos iÅ¡laidų orderius, kuriuose nėra gavėjo parašų, vieno iÅ¡ privalomų apskaitos dokumentų rekvizitų. Teisme liudytojas D. K. nurodė, kad kaltinamoji jam rodė įmonės balansÄ , skolas kreditoriams ir kitus dokumentus, jis prašė pateikti visus turimus dokumentus, visus perduodamus dokumentus perėmė per keletÄ dienų, nurodė, kad kai kuriuose dokumentose nebuvo parašų, apgailestauja, kad perimant dokumentus nesusikaičiavo visų lapų skaičiaus, nurodo, kad bankroto administratoriui perduoti visi iÅ¡ L.

F. gauti dokumentai. L. S. V. nurodė, kad direktorė L. F. jai atneÅ¡davo kartÄ ar du per mėnesį dokumentus, pagal kuriuos ji turėjo pateikti deklaracijas VMI. Ji nežino ar kasos knygos sutapo su kasos likučiu nes dirbo per atstumÄ , atliko tuos darbus, kurie numatyti sutartyje, kÄ jai atneÅ¡davo direktorė, tÄ suvesdavo, ne jos reikalas klausinėti. L. T. M. nurodė, kad ji rengė dokumentus perdavimui pardavus įmonę, dalyvavo perduodant dokumentus. Dirbant jai viskas buvo sudėta į segtuvÄ , buvo taip sutarę, ji turėdavo viskÄ užbaigti, ji viskÄ sutvarkydavo, atspausdindavo.

Tai buvo sutarta su direktore, segtuve buvo dokumentai, kuriuos turėjo užbaigti, ji apyvartÄ atspausdindavo, kuriÄ jai pateikdavo iÅ¡ kasos aparato kiekvienÄ dienÄ , atneÅ¡davo atÅ¡viestÄ kasos knygÄ , gale mėnesio sutikrindavo ar sutinka su atskaitomis, suvesdavo bendrÄ apyvartÄ Ä¯ kompiuterį, į programÄ . Jei buvo sÄ skaitų už prekes, suvesdavo į buhalterinę programÄ . Prašė papildomai banko iÅ¡raÅ¡us pateikti, jai reikėjo suvesti, jei ko pritrÅ«kdavo prašė, ji jai pateikdavo, kai ateidavo, dokumentai jau bÅ«davo segtuve.

Jai tvarkant kažkokių pirminių apskaitos dokumentų nepritrÅ«ko. Specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad tyrimui pateikti UAB „(duomenys neskelbtini) “ pirkimų apskaitos dokumentai PVM sÄ skaitos faktÅ«ros už 335 627,03 Lt (2011-2012 m.), iÅ¡ jų: 183 120,38 Lt sÄ skaitos prekių pirkimų iÅ¡ užsienio tiekėjų 2011-2012 m., darbo užmokesčio priskaičiavimo žiniaraščiai, tačiau nepateikti tiriamojo laikotarpio UAB „(duomenys neskelbtini) “ apskaitos registrai 2011 m., 2013 m., t.y. turto, piniginių lėšų, tiekėjų ir pirkėjų skolų, mokėtinų sumų ir įsipareigojimų, pajamų ir sÄ naudų apskaitos registrai, atskaitingo asmens L.

A. avansinės apyskaitos ir Å¡io atskaitingo asmens atsiskaitymų apyvartos žiniaraščiai (mėnesiais), kuriuose užfiksuotos atliktos Å«kinės finansinės operacijos, atsiskaitymai. Todėl be Å¡ių buhalterinių apskaitos dokumentų iÅ¡ dalies negalima nustatyti UAB “(duomenys neskelbtini) ” turto (piniginių lėšų panaudojimo), už kokias prekes bei paslaugas pagal kokius dokumentus buvo atsiskaityta. Pagal tyrimui pateiktÄ medžiagÄ atskaitingas asmuo L. A. gavo 34 715,81 Lt, panaudojo 444 598,61 Lt.

Kadangi tyrimui nepateikti detalÅ«s 2011 - 2013 m. apskaitos registrai, t.y. turto, piniginių lėšų, tiekėjų ir pirkėjų skolų, mokėtinų sumų ir įsipareigojimų, pajamų ir sÄ naudų apskaitos registrai, atskaitingo asmens L. A. 2011 m. ir 2013 m. avansinės apyskaitos ir Å¡io atskaitingo asmens atsiskaitymų apyvartos žiniaraščiai (mėnesiais), kuriuose užfiksuotos atliktos Å«kinės finansinės operacijos, atsiskaitymai, todėl už kokiÄ sumÄ neatsiskaitė ir kiek liko skolinga L.

A. Bendrovei tyrimo metu negalima nustatyti. UAB „T. G.“ kasos knygoje (sÄ skaita Nr. 272) 2012-12-31 dienos pabaigoj apskaitytas grynųjų pinigų likutis 108 334,71 Lt. Tyrimui pateiktame UAB „T. G.“ suvestiniame registre „Didžioji knyga nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31“ kasa „sÄ skaita Nr. 2721“ apskaityta 108 334,71 Lt (kredite) kasos iÅ¡laidų, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini) “ 2012 metų gruodžio mėnesį 108 334,72 Lt kasos iÅ¡laidų nepagrindė apskaitos dokumentais, jų neužregistravo apskaitos registre „Kasos knygoje“.

Tuo UAB „(duomenys neskelbtini) “ pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 12 str. 1 d. „Visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais“, pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų taisyklių „Dėl Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ 4 p. „Pinigai iÅ¡ kasos iÅ¡mokami pagal kasos iÅ¡laidų orderį“, 16 p. „Visos kasos operacijos įraÅ¡omos į kasos knygÄ .

Jeigu kasos knyga pildoma kompiuteriu, turi bÅ«ti iÅ¡saugoti visi bÅ«tinieji kasos knygos rekvizitai: <...> kam iÅ¡mokėta pinigų suma pagal kiekvienÄ kasos iÅ¡laidų orderį, ir bendra iÅ¡mokėtų per dienÄ pinigų suma, pinigų likutis kasoje darbo dienos pabaigoje, kasininko ir vyriausiojo buhalterio (buhalterio) paraÅ¡ai“, 17 p. „Kasos knygoje kasininkas įraÅ¡o kiekvienÄ kasos iÅ¡laidų orderį“. Tyrimui nepateiktas įmonės kasoje 2012-12-31 d. atlikto patikrinimo inventorizacijos aktas.

Tarp tyrimui pateiktų UAB „(duomenys neskelbtini) “ dokumentų nėra duomenų apie UAB „(duomenys neskelbtini) “ tiriamuoju laikotarpiu nustatytÄ piniginių lėšų trÅ«kumÄ kasoje. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje pateiktas L. F. apklausos protokolas (2016-02-29), kuriame ji teigė, kad “dokumentus nuvežė T. M., kuri paaiÅ¡kino, apie kasoje 108 334,71 litų, kad tai nesutvarkytas likutis. T. M. matė, kad yra kasos ataskaitoje tokia suma, tačiau realiai kasoje tokių pinigų nebuvo, todėl T.

M. aiÅ¡kino, kad tai neteisingas likutis, ir nuo 2013 m. sausio 1 d. priėmė kasos likutį kaip nulinį, nes toks kasos likutis buvo realus, kasoje pinigų nebuvo. Realiai kasoje 2012 m. gruodžio 31 d. pinigų nebuvo“. Apklausta teismo posėdžio metu specialistė patvirtino, kad iÅ¡vadÄ pilnai palaiko, iÅ¡vada pateikta pagal užduotį atlikti objektų tyrimÄ , atliekiant tyrimÄ UAB „T. G.“ buvo nustatyti norminių teisės aktų pažeidimai. Nagrinėjamu atveju pasirinkdama nusikalstamos veikos modelį ir pagal jį veikdama, kaltinamoji L.

F., bÅ«dama atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimÄ , sÄ moningai netinkamai vykdė žinomus buhalterinės apskaitos tvarkymÄ reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, ir tai darydama nuslėpė gautas pajamas, neregistravo visų Å«kinių operacijų, numatydama, kad dėl to iÅ¡ dalies nebus galima nustatyti įmonės nuosavo kapitalo (pelno) bei įsipareigojimų dydžio ir Å¡ių padarinių norėjo. Tokiu bÅ«du veikdama tiesiogine tyčia, teismo vertinimu L. F. sÄ moningai apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitÄ , numatydama, kad dėl to gali kilti BK 222 straipsnyje nurodyti padariniai, ir to norėjo t.y. realizavo BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ nusikaltimo sudėtį.

Taigi, kaltinamoji L. F., žinodama, kad pagal LR buhalterinės apskaitos įstatymo 14 straipsnio 2 dalį už apskaitos organizavimÄ pagal Å¡io įstatymo reikalavimus atsako Å«kio subjekto vadovas, sÄ moningai organizavo apgaulingÄ UAB „(duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos tvarkymÄ . Todėl L. F. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtÄ ar jo žinioje buvusį svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę. Objektyviai turto pasisavinimas reiÅ¡kiasi neteisėtu, neatlygintu, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sÄ lygas.

Å iuo atveju kaltininkas jam patikėtÄ ar jo žinioje buvusį svetimÄ turtÄ neteisėtai ir neatlygintai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalÄ turto savininkui. Be to, svetimo turto pasisavinimas laikomas baigta nusikalstama veika, kai kaltininkas įgyja galimybę turtÄ valdyti ir (ar) naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiÅ«ra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 13-693/2013; Nr. 2K-75-677/2016; Nr. 2K-38-222/2016; Nr. 2K-462-489/2016 ir kt.).

Pažymėtina ir tai, kad kvalifikuojant kaltininko veikÄ pagal BK 183 straipsnį, turi bÅ«ti nustatyti ir subjektyvieji Å¡ios nusikalstamos veikos požymiai. Subjektyvieji turto pasisavinimo požymiai yra tai, kad Å¡i nusikalstama veika padaroma esant tiesioginiai tyčiai. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiÅ¡kia, kad kaltininkas, kuriam patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas, neteisėtai juo disponuodamas, pavyzdžiui, paimdamas jį iÅ¡ bendrovės kasos, nori paversti jį savo nuosavu turtu taip siekdamas naudos turto savininko sÄ skaita.

Be to, Å¡ios nusikalstamos veikos subjektas – specialus, todėl pagal BK 183 straipsnį atsako tik tas asmuo, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu turtas buvo patikėtas ar perduotas jo žiniai. Remiantis nagrinėjamos bylos medžiaga matyti, kad teismas iÅ¡nagrinėjęs ir įvertinęs įrodymų visumÄ nustatė, jog L. F. dėl užimamų pareigų buvo atsakinga už bendrovės turtÄ , ji laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 29 d. iki 2013 m. gruodžio 13 d., bÅ«dama UAB „(duomenys neskelbtini) ”, direktore ir bÅ«dama atsakingu asmeniu už tinkamÄ bendrovės veiklos organizavimÄ , užimamų pareigų pagrindu atsakinga už jai patikėtÄ UAB „(duomenys neskelbtini) “ turtÄ â€“ pinigines lėšas, naudotinas atsiskaitytinai įmonės reikmėms, siekdama asmeninės turtinės naudos, tęstiniais tyčiniais veiksmais, 2012 m. lapkričio 5 d. pagal UAB ,,T.

G.” kasos išlaidų orderį Nr. 32 iš UAB “T. G.” kasos grynais paėmė 242,66 Lt (70,28 eurų) ir jų nesumokėjo UAB “T. G.” buvusiai darbuotojai V. N. bei 2013 m. gegužės 2 d. pagal UAB „T. G.” kasos išlaidų orderį Nr. 6 iš UAB ,,T. G.” kasos grynais paėmė 11 616 Lt (3 364,23 eurų) ir jų nesumokėjo UAB ,, (duomenys neskelbtini)”. Pažymėtina, kad tokio pobūdžio bylose faktinės bylos aplinkybės pirmiausia nustatomos pagal bendrovėje vedamos buhalterinės apskaitos duomenis, kartu juos gretinant su kitais esančiais įrodymais ir tokiu būdu vertinama, ar byloje yra patikimų įrodymų, patvirtinančių kaltininko teiginius dėl tinkamo ir pagrįsto bendrovės lėšų panaudojimo.

Kaltinamosios L. F. teiginiai, kad sumokėjo 242,66 Lt (70,28 eurų) buvusiai UAB ,,T. G.” darbuotojai V. N. nėra patvirtinti jokiais kitais byloje surinktais įrodymais, akivaizdžiai yra deklaratyvaus pobÅ«džio ir savaime nelaikytini pakankamu pagrindu paneigti tai, jog nuteistoji pasisavino jos žinioje buvusį UAB ,,T. G.” turtÄ . Be to L. F. neneigia, kad nesumokėjo UAB ,,Kapitalo renta”, nurodo, kad jei bÅ«tų kažkoks dokumentas iÅ¡raÅ¡ytas „(duomenys neskelbtini)“, bÅ«tų jos paraÅ¡as, ar savininko, bet jis tuščias, buhalterė iÅ¡rašė, pamirÅ¡o gal, tai nepanaudotas dokumentas, ji jei bÅ«tų sužinojusi, tai jį galima suplėšyti, jis neturi juridinės galios be Å¡alių parašų.

Ä®vyko nuoma su „Capital renta“, kaip paraÅ¡yta taip yra kada nutrÅ«ko bendradarbiavimas, praėjus 2 mėn. iÅ¡raÅ¡ytas orderis, nežino kodėl, ji jo nepasirašė, tik teisme sužino tai, nes su „Capital renta“ atsiskaityta, viskas aiÅ¡ku ir iÅ¡lenda tokia suma, kai kasoje pinigų nebuvo, paaiÅ¡kinti negali. Jos paraÅ¡o nėra. Patikslino, kad buvo kreditinė sÄ skaita iÅ¡raÅ¡yta ir „Capital renta“ skolÄ nurašė. L. V. N. apklausta teisme nurodė, kad jai neteko matyti kasos iÅ¡laidų orderio, nepasiraÅ¡inėjo nieko, nebuvo gavusi lėšų iÅ¡ įmonės grynais, atlyginimas jai nebuvo sumokėtas.

L. V. Š. apklaustas teismo posėdžio metu nurodė, kad neteko gauti 11 tūkst. iš L. F., jei būtų gavęs, būtų pasirašęs. Jie buvo skolingi tris mėnesius. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad buhalterinės apskaitos duomenis įvertino ir išvadas surašė vyriausioji specialistė K. L.. Teismas neturi pagrindo abejoti pateikta specialisto išvada, taip pat specialistės paaiškinimais duotais teisme, jų nepaneigia ir kiti byloje surinkti įrodymai. Specialistė K. L. nurodė, kad dėl „(duomenys neskelbtini)“ buvo pateikti papildomai dokumentai, kasos išlaidų orderis išrašytas 2013 m. gegužės 2 d.

UAB „T. G.“ Nr. 6 už nuomÄ 11 tÅ«kst. be gavėjo paraÅ¡o, atlikus prieÅ¡prieÅ¡inį patikrinimÄ , nustatyta, kad „Capital renta“ nebuvo gavusi pinigų. 2016 m. gruodžio 5 d. paraÅ¡ytas raÅ¡tas UAB „Kapitalo renta“ dėl informacijos pateikimo, gautas atsakymas, kuriame nurodyta, jog užklausime minima 11 616 Lt suma UAB „Kapitalo renta“ sumokėta nebuvo. Subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais ir kaltės turinys yra atskleidžiamas ne tik pagal kaltinamojo parodymus, jo prisipažinimÄ ar neprisipažinimÄ dėl padarytų veikų, bet ir kitais baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais duomenimis Tai, kad L.

F. pasisavino jos žinioje buvusį UAB ,,T. G.” turtÄ (pinigines lėšas), įrodo liudytojų V. N., V. Å . parodymai, specialisto iÅ¡vada, specialistės K. L. paaiÅ¡kinimai duoti teisiamajame posėdyje, kurie tinkamai atskleidė kaltinamosios L. F. padarytų nusikalstamų veikų subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius. Tokiu bÅ«du L. F. pasisavino jai patikėtÄ svetimÄ turtÄ , todėl jos veika teisingai kvalifikuota pagal BK 183 straipsnio 1 dalį. Bausmės skyrimas BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ padariusiam asmeniui.

Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymÄ , bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus bei į BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimus skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.

Kaltinamoji L. F. padarė du tyčinius nusikaltimus, iÅ¡ kurių vienas priskiriamas apysunkių nusikaltimų, o kitas nesunkių nusikaltimų kategorijoms, nusikalstamos veikos baigtos, padarytos tiesiogine tyčia, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, ankščiau teista, teistumas iÅ¡nykęs (t. 8, b. l. 138), administracine tvarka bausta (t. 8, b. l. 131-134), nedirba, turi tris nepilnamečius vaikus, duomenų apie gydymÄ psichikos sveikatos įstaigose ar Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko.

Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai L. F. skiriant BK 222 straipsnio 1 dalies ir 183 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmes. Nustatydamas bausmės dydį, teismas atsižvelgia į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, padarytos žalos dydį, kaltinamÄ jÄ charakterizuojančius duomenis (ankščiau teista, bausta administracine tvarka, nedirba, turi tris nepilnamečius vaikus), kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ .

Remiantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 3 metams. Pažymėtina, jog priimdamas sprendimÄ atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje (Å¡ioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam skirtina mažesnė negu ketverių metų laisvės atėmimo bausmė už tyčinį nusikaltimÄ ), bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje. Spręsdamas klausimÄ dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padarytomis veikomis, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y.

įvertinti nusikalstamų veikų pavojingumo pobÅ«dį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismo sprendimu kartu turi bÅ«ti siekiama iÅ¡saugoti kaltininko teigiamus socialinius ryÅ¡ius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingÄ dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryÅ¡ius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslÄ ar įgyti specialybę, nebus kam prižiÅ«rėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų iÅ¡laikymas, prarastas ryÅ¡ys su jais, apskritai su Å¡eima, ir pan.) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-895/2015).

Todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , jog kaltinamsios L. F. resocializacija (kompleksinė pagalba, siekiant pozityvaus nuteistojo sugrįžimo į visuomeninį gyvenimÄ ) galima taikant BK 75 straipsnio nuostatas. Civilinis ieÅ¡kinys Civilinis ieÅ¡kinys baudžiamajame procese – tai dėl nusikalstamos veikos turtinės ir (ar) neturtinės žalos patyrusio asmens baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka reiÅ¡kiamas reikalavimas kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti patirtÄ Å¾alÄ .

Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamÄ ja byla. Be to, nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimas yra sudėtinė baudžiamojo proceso dalis, neatskiriama nuo įstatyme įtvirtintų baudžiamojo proceso tikslų (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Pagal BPK 110 straipsnio 1 dalį, civiliniu ieÅ¡kovu pripažįstamas fizinis arba juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo ar kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtÄ turtinę ar neturtinę žalÄ . Todėl civilinio ieÅ¡kinio dalyku pagal BPK 109 straipsnį, gali bÅ«ti dvi žalos rÅ«Å¡ys, t. y. turtinė ir neturtinė žala.

Turtinė žala, tai nusikalstama veika padaryta tiesioginė turtinė žala, materialiniai nuostoliai, kuriuos patyrė nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos, taip pat išlaidos, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes. Svarbu pažymėti ir tai, kad spręsdamas klausimus, susijusius su civilinio ieškinio baudžiamosiose bylose patenkinimu ar atmetimu, teismas vadovaujasi ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis, reguliuojančiomis civilinės atsakomybės santykius.

Be to, sprendimÄ visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkinti civilinį ieÅ¡kinį teismas priima tuo atveju, kai remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieÅ¡kinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryÅ¡ys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85/2011;

Nr. 2K-526-693/2015; Nr. 2K-7-49/2016; Nr. 2K-7-124-648/2016). Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad nagrinėjamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu bankrutuojančios BUAB „T. G.“ pateikė civilinį ieÅ¡kinį 3 434,51 EUR dėl žalos atsiradusios dėl pasisavinto UAB „T. G.“ priklausančio turto. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kaltininkui padarius materialinę žalÄ fiziniam asmeniui, įmonei, įstaigai ar organizacijai nusikalstamais veiksmais, numatytais BK 182, 183 ir 184 straipsniuose, pareikÅ¡ti civiliniai ieÅ¡kiniai tenkintini realiai nusikaltimu padarytos materialinės žalos dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–23/2004).

IÅ¡ 2015 m. birželio 16 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties matyti, kad patenkinus bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini) “ bankroto administratoriaus ADMINISTRAVIMAS LT, UAB praÅ¡ymÄ pripažinti BUAB „(duomenys neskelbtini) “ bankrutavusia ir likviduoti įmonę dėl bankroto, paliekant teismo patvirtintus kreditorinius reikalavimus: antros eilės kreditoriai ir jų finansiniai reikalavimai: VMI prie LR Finansų ministerijos- 1947,85 EUR, VSDFV Vilniaus skyrius- 1328,22 EUR. Trečios eilės kreditoriai ir jų finansiniai reikalavimai:

UAB „Ekskomisarų biuras“- 2,26 EUR., AB Vilniaus centrinė universalinė parduotuvė - 5487,69 EUR. BUAB „(duomenys neskelbtini) “ civiliniame ieÅ¡kinyje nurodė, kad patyrė 3434,51 EUR turtinę žalÄ , nes iÅ¡Å¡vaistyta 242,66 lt (70,28 EUR) nurodant, kad Å¡i suma iÅ¡mokėta V. N., tačiau pinigai realiai iÅ¡mokėti nebuvo, be to pasisavinta 11616 Lt (3364,23 EUR) nurodant, kad pinigai iÅ¡mokėti UAB „Kapitalo renta“ tačiau pinigai realiai iÅ¡mokėti nebuvo. Apklausti teismo posėdžio metu V.

N. nurodė, kad negavo atlyginimo, tačiau dėl to pretenzijų neturi. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas V. Å . nurodė, kad pretenzijų dėl nesumokėtos nuomos neturi, tai patvirtinta sutartimi. Kadangi nei V. N., nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra įtraukti į kreditorių sÄ raÅ¡Ä , BUAB „(duomenys neskelbtini) “ pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio nėra pagrindo tenkinti.Kaltinamajai L. F. paskirta kardomoji priemonė - raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti. Nuosprendžiui įsiteisėjus dėl byloje esančių daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme, teismas nusprendžia pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio nuostatas.  Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais teismas           n u s p r e n d ž i a:

L. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta:dėl nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir paskirti jai bausmę – laisvės atėmimÄ 1 (vieneriems) metams;dėl nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir paskirti jai bausmę – laisvės atėmimÄ 9 (devyniems) mėnesiams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo bÅ«du ir paskirti L. F. subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 1 (vieniems) metams 3 (trims) mėnesiams.Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant jÄ neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo, atlyginti turtinę žalÄ .Bausmės vykdymo atidėjimo pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.KardomÄ jÄ priemonę L.

F. – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.Netenkinti civilinio ieÅ¡kinio dėl 3 434,51 EUR turtinės žalos atlyginimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 2017 m. kovo 3 d. Vilniaus apskr. VPK KP ENTV nutarimu paimti UAB „T. G.“ dokumentai, supakuoti į dvi dėžes, perduoti saugoti adresu BuivydiÅ¡kių g. 20, Vilniuje (t. 1, b. l. 91 - 92) (2017 m. kovo 13 d. kvitas B serija BBB, Nr. LS002276), grÄ Å¾inti UAB „Administravimas LT“; vokus su kompaktiniais diskais palikti saugoti prie bylos.Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                                                        Miroslavas Gvozdovičius Nuorašas tikras Teisėjas M.Gvozdovičius