2016-01-21 Nr. AB-1651-3-62-3-00486-2014-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-140-438/2016

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00486-2014-9

Procesinio sprendimo kategorija 4.5; 14.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. sausio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Irmanto Jarukaičio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos O. A. R. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – valstybės įmonės „Registrų centras“ Kauno filialas, uždaroji akcinė bendrovė „Žemėtvarkos darbai“, R. B.) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja O. A. R. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) panaikinti 2014 m. kovo 12 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas) Kauno miesto skyriaus sprendimą Nr. 8SD-(14.8.94)-109; 2) įpareigoti atsakovą suderinti rangovo UAB „Žemėtvarkos darbai“ atliktus 0,1008 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir 0,0600 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus pagal pateiktus žemės sklypų planus.

Pareiškėja nurodė, jog UAB „Žemėtvarkos darbai“ 2013 m. spalio 25 d. atliko pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio 0,1608 ha ploto žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), atidalinto detaliuoju planu į du žemės sklypus, kadastrinius matavimus ir pateikė juos derinimui Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriui (toliau – ir Kauno miesto skyrius). Kauno miesto skyrius 2014 m. kovo 12 d. raštu SD-(14.8. 94)-109 atsisakė derinti pareiškėjos žemės sklypo, atidalinto detaliuoju planu į du atskirus žemės sklypus, kadastrinius matavimus.

Pareiškėjos vertinimu, atsisakymas derinti kadastrinius matavimus yra neteisėtas ir nepagrįstas, grubiai pažeidžia pareiškėjos teisę atidalinti jai nuosavybės teise priklausantį 0,1608 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), į du atskirus sklypus, sudaryti žemės sklypo perleidimo sandorius. Pareiškėja pažymėjo, jog žemės sklypo ribos nesikeitė, jos atitinka nekilnojamojo turto registre įregistruotas ribas tiek pagal 1993 metais, tiek pagal 2013 metais atliktus kadastrinius matavimus, tos pačios žemės sklypo ribos perkeltos į 2013 m. rugpjūčio 2 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-2259 patvirtintą ginčo žemės sklypų padalijimo planą, todėl atsakovo reikalavimas parengti naują žemės sklypo kadastrinių matavimų planą yra nepagrįstas ir nesuprantamas. Besiribojančių žemės sklypų (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai buvo atlikti beveik tuo pačiu metu ir jų ribos įregistruotos nekilnojamojo turto registre. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniu, visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymu nustatyta tvarka. Pabrėžė, jog nė vienas iš gretimų žemės sklypų savininkų, išskyrus žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkę R. B., jokių pretenzijų dėl ribų niekada nereiškė ir pasirašė UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengtą 2013 m. spalio 25 d. žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktą. R. B. minėtame žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte nepasirašė, nes buvo nugriautas jos savavališkai pastatytas statinys.

Pareiškėja nurodė, jog atsisakymas derinti kadastrinius matavimus, nurodant, jog minėti matavimai yra neteisingi, ir iš esmės neišdėstant, kuo pasireiškia jų neteisingumas, yra neaiškus ir nesuprantamas, priimtas pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo nuostatas.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su skundu nesutiko.

Atsiliepime į skundą nurodė, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 936 Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo patvirtinta nauja valstybinė geodezinių koordinačių sistema – 1994 metų Lietuvos koordinačių sistema (toliau – ir valstybinė koordinačių sistema). Šio nutarimo 4.1 punktu Valstybinei geodezijos tarnybai prie Statybos ir urbanistikos ministerijos buvo pavesta nustatyti perėjimo prie valstybinės koordinačių sistemos tvarką ir terminus. Pagal Perėjimo prie 1994 metų Lietuvos koordinačių sistemos tvarkos, patvirtintos Valstybinės žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 1996 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. 1, 1 punkto nuostatas, nuo 1996 m. vasario 1 d. Lietuvos teritorijoje turėjo būti naudojama tik valstybinė koordinačių sistema.

Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 (toliau – ir Taisyklės) 31 punkte nurodyta, kad žemės sklypų planai rengiami ir Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui, t. y. valstybės įmonei Registrų centrui teikiami toje koordinačių sistemoje, kurią naudojant buvo atliekami kadastriniai matavimai ir kuri susieta su valstybine koordinačių sistema. Koordinates į valstybinę koordinačių sistemą perskaičiuodavo Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (toliau – ir Nuostatai), nustatytą tvarką, kadastriniai matavimai turi būti atlikti nuo valstybinio geodezinio pagrindo (GPS 1, 2 ir 3 klasių tinklų) ar nuo Lietuvos Respublikos globalinės padėties nustatymo sistemos nuolatinių stočių tinklo (toliau – ir LitPOS) valstybinėje koordinačių sistemoje. Šis valstybinis geodezinis pagrindas leidžia nustatyti taško padėtį valstybinio geodezinio pagrindo punktų atžvilgiu 5 cm tikslumu.

Nurodė, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius 2013 m. gruodžio 6 d. gavo UAB „Žemėtvarkos darbai“ prašymą patikrinti žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylas. Atlikus šių sklypų kadastro duomenų bylų patikrinimą, buvo nustatyta, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kurio plotas 600 kv. m. (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypo planas sudarytas neteisingai, nes neatitinka Nuostatų 37.2 punkto, žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas užpildytas neteisingai (Taisyklių 29.8.84 p.), žemės sklypo kadastro duomenų forma užpildyta neteisingai, nes neatitinka Nuostatų 56 punkto. Taip pat nustatyta, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini), sklypo plotas 1 008 kv. m. (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypo planas sudarytas neteisingai, nes neatitinka Nuostatų 37.9 punkto, žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas užpildytas neteisingai (Taisyklių 29.8.4p. ir 29.8.8. p.), žemės sklypo kadastro duomenų forma užpildyta neteisingai, nes neatitinka Nuostatų 56 punkto. Kauno miesto skyrius 2014 m. sausio 31 d. raštu Nr. 8SD-(14.8.7.)-447 „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)“, adresuotu UAB Žemėtvarkos darbai“, nurodė, kad, išnagrinėjus žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pateiktus kontrolinius geodezinius matavimus vietinėje koordinačių sistemoje, buvo nustatyta, jog 1993 metais Kauno vandens ūkio projektavimo instituto atlikti kadastriniai matavimai yra neteisingi ir pagal šiuos matavimus ribos pažymėtos Registrų centro žemėlapyje taip pat yra klaidingos, todėl, vadovaujantis Nuostatų 21 punktu, nurodė, jog reikalinga parengti žemės sklypo kadastrinių matavimų planą LKS-94 koordinačių sistemoje pagal teisingus matavimo duomenis.

Kauno miesto skyrius 2014 m. vasario 18 d. gavo pareiškėjos pareiškimą, kuriuo ji prašė suderinti žemės sklypo kadastrinius matavimus, atliktus 2013 m. spalio 25 d. UAB „Žemėtvarkos darbai“, pateiktus Kauno miesto skyriui. Kauno miesto skyrius 2014 m. kovo 12 d. raštu Nr. 8SD-(14.8.94.)-1091 atsisakė derinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, nes, transformavus koordinates iš vietinės koordinačių sistemos į valstybinę LKS-94 koordinačių sistemą, nustatyta, kad sklypo ribos ir pastatas neatitinka esamos padėties, bei nurodė, jog, nustačius neleistinus žemės sklypų ribų nesutapimus, nekilnojamojo daikto kadastro duomenys turėtų būti tikslinami Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo ir Nuostatų nustatyta tvarka.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ „Registrų centro“ Kauno filialas atsiliepime nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad skunde keliami reikalavimai yra susiję su kitos institucijos funkcijomis, skundo pagrįstumą palieka spręsti teismo nuožiūra.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies ir panaikino 2014 m. kovo 12 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus raštą Nr. 8SD-(14.8.94)-109 bei įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjos (2014 m. vasario 4 d., 2014 m. vasario 18 d.) dėl kadastrinių matavimų derinimo, priimant Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus atitinkantį motyvuotą sprendimą.

Teismas nurodė, kad šios bylos ginčo dalykas yra Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus rašto 2014 m. kovo 12 d. Nr. 8SD-(14.8.94)-109 teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas. Minėtu raštu atsakovas atsisakė derinti 2013 m. spalio 25 d. UAB „Žemėtvarkos darbai“ atliktus 0,1008 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ir 0,0600 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), priklausančių pareiškėjai, nuosavybės teise, kadastrinius matavimus pagal pateiktus žemės sklypų planus ir kadastro duomenų bylą.

Teismas nustatė, jog 2013 m. rugpjūčio 2 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-2259 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, patvirtinimo“ buvo patvirtintas sklypo planas, pagal kurį pareiškėjai priklausantis 1 608 kv.m. žemės sklypas (duomenys neskelbtini), padalintas į 2 žemės sklypus – apie 600 kv. m. žemės sklypą Nr. 1 ir apie 1 008 kv. m. žemės sklypą Nr. 2.

Teismas analizavo Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (toliau – ir Nuostatai) (Nuostatų 15.1 p., 65 p., 67 p., 68 p.), bei nustatė, kad UAB „Žemėtvarkos darbai“ atliko detaliajam planui prilygintu planu padalintų žemės sklypų (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus ir 2013 m. gruodžio 6 d. kreipėsi į Kauno miesto skyrių su prašymu patikrinti kadastro duomenų bylą.

2014 m. sausio 31 d. raštu Nr. 8SD-(14.8.7)-447 Kauno miesto skyrius grąžino kadastro duomenų bylą vykdytojui, nurodydamas, jog kadastrinių matavimų planas parengtas pagal neteisingus matavimo duomenis, išnagrinėjus žemės sklypo geodezinius matavimus vietinėje koordinačių sistemoje nuo Kauno miesto punktų Nr. 1825, 2101, nustatyta, jog matavimai, atlikti 1993 metais Kauno vandens ūkio projektavimo instituto, yra neteisingi. Pagal šiuos matavimus, ribos pažymėtos Registrų centro kadastro žemėlapyje taip pat yra klaidingos, todėl reikalinga parengti naują žemės sklypo kadastrinių matavimų planą LKS-94 koordinačių sistemoje pagal teisingus matavimo duomenis.

2014 m. vasario 14 d. pareiškimu Nacionalinės žemės tarnybos žemėtvarkos skyriui pareiškėja išreiškė nesutikimą su nurodymu parengti naują žemės kadastrinių matavimų planą, prašydama suderinti 2013 m. spalio 25 d. UAB „Žemėtvarkos darbai“ atliktus kadastrinius matavimus. Kauno miesto skyrius šioje byloje ginčijamu 2014 m. kovo 12 d. raštu Nr. 8SD-(14.8.94)-109 atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą, iš esmės remdamasis tais pačiais motyvais, kurie buvo nurodyti 2014 m. sausio 31 d. rašte Nr. 8SD-(14.8.7)-447.

Teismas akcentavo, kad toks atsisakymas derinti kadastrinius matavimus pareiškėjai sukelia teisinių pasekmių, nes užkerta kelią tolimesnei žemės sklypo kadastro duomenų įrašymo į kadastrą procedūrai, todėl, teismo nuomone, minėtas atsisakymas gali būti skundžiamas teismui.

Nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos yra viešojo administravimo subjektas (Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 4 d.), todėl atsakovo veiklai yra taikytinos Viešojo administravimo įstatymo normos, be kita ko – Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalis, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintos Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklės (toliau – ir Taisyklės).

Teismas nustatė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno skyriui pateiktas pareiškėjos prašymas, kuriuo ji prašė skyrių suderinti žemės sklypų kadastrinius matavimus, pagal savo turinį atitinka Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje pateiktą prašymo apibrėžimą ir, atsižvelgiant į jo turinį, vertintinas kaip prašymas priimti administracinį sprendimą. Vadovaudamasis Taisyklių 41.3 punktu, teismas sprendė, kad į tokį pareiškėjos prašymą turėjo būti atsakyta pateikiant atitinkamo dokumento (priimto sprendimo ir pan.) kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodant atsisakymo tai padaryti priežastis. Taigi atsakovas, gavęs minėtą pareiškėjo prašymą, turėjo priimti atitinkamą sprendimą, kuriame būtų aiškiai išreikšta atsakovo valia dėl pareikšto prašymo. Teismas taip pat nurodė, kad toks sprendimas turi atitikti Viešojo administravimo 8 straipsnyje nustatytus bendruosius reikalavimus, keliamus individualiems administraciniams aktams.

Iš ginčijamo atsakovo 2014 m. kovo 12 d. Nr. 8SD-(14.8.94)-109 rašto teismas nustatė, kad atsakovo atsisakymas nėra pagrįstas teisės aktų normomis, faktinės atsisakymo derinti kadastrinius duomenis aplinkybės išdėstytos neaiškiai.

Vadovaudamasis ginčo kadastro duomenų byla, teismas darė išvadą, jog 2013 m. gruodžio 11 d. buvo priimti 2 ginčo žemės sklypų kadastro duomenų bylos tikrinimo aktai (Nr. 08 KAM-119045 ir Nr. 08KAM-119047) (toliau – ir Tikrinimo aktai), kuriais patikrinus kadastro bylą, buvo nustatyti iš esmės formalūs žemės sklypo plano neatitikimai Nuostatų 37.2 punkto ir 37.9 punkto reikalavimus, žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktų neatitikimai Taisyklių 29.8.84 punkto, 29.8.8 punkto reikalavimus, kadastro duomenų formos trūkumai, nustatyti Nuostatų 56 punkte. Atsakovo atstovas B. G., tikrinęs minėtą kadastro duomenų bylą, teismo posėdžio metu pripažino, jog minėti trūkumai iš esmės buvo ištaisyti, išskyrus vieną, jog trūksta derinimo su gretimo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininke R. B. (minėtas trūkumas nurodytas 2013 m. gruodžio 11 d. Tikrinimo akte Nr. 08-KAM-119047), tačiau, atsisakant derinti kadastrinius matavimus, ginčijamame rašte minėta aplinkybe nesiremiama.

Teismas pažymėjo, kad nors Tikrinimo aktuose konstatuota, jog žemės sklypo ribų atitiktis teritorijų planavimo dokumentus nustatyta teisingai, tačiau ginčijamame rašte nurodoma, jog žemės sklypo ribos, pažymėtos „Registrų centro“ kadastro žemėlapyje, yra klaidingos, todėl reikalinga parengti naują žemės sklypo planą ir, kaip matyti vėliau, kadastro duomenis atsisakyta derinti. Teismas akcentavo, jog teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovai kaip atsisakymo derinti kadastrinius matavimus priežastį nurodė jau kitą teisinį pagrindą, kuris nebuvo nurodytas Tikrinimo aktuose, t. y. Nuostatų 32.1.2.2.2 punkto bei 21 punkto reikalavimų pažeidimus, teigė, jog transformavus koordinates iš vietinės koordinačių sistemos į valstybinę LKS-94 koordinačių sistemą, koordinatės dėl ginčo žemės sklypo ribų ir pastato neatitinka faktinės padėties 60 cm, o galima paklaida tik 10 cm.

Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes ir esamus įrodymus, teismas darė išvadą, jog 2014 m. kovo 12 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus raštas Nr. 8SD-(14.8.94)-109 yra neaiškus, jame neišdėstyta, dėl kokių konkrečių priežasčių pareiškėjos užsakymu atlikti kadastriniai matavimai yra neteisingi, kokių teisės aktų reikalavimų jie neatitinka, kad juos atsisakoma derinti, t. y. minėtame rašte tinkamai neišdėstyti konkretūs atsisakymo derinti kadastrinius matavimus tiek faktiniai, tiek teisiniai pagrindai, todėl jį priimant buvo pažeisti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyti reikalavimai. Teismo vertinimu, minėti procedūriniai pažeidimai sudaro pagrindą raštą panaikinti, nesvarstant kitų skunde išdėstytų argumentų. Teismas įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymus (2014 m. vasario 4 d., 2014 m. vasario 18 d.) dėl kadastrinių matavimų derinimo ir priimti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus atitinkantį motyvuotą sprendimą.

Teismas pažymėjo, jog administracinio akto, atitinkančio Viešojo administravimo įstatymo nuostatas, priėmimas yra viešojo administravimo subjekto prerogatyva, todėl, teismas, nustatęs minėto įstatymo pažeidimus, neturi pagrindo pareiškėjos prašymo, kaip ji pageidautų, išnagrinėti iš esmės ir įpareigoti atsakovą suderinti UAB „Žemėtvarkos darbai“ atliktus kadastrinius matavimus, todėl šios pareiškėjos skundo dalies teismas netenkino.

III. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.

Atsakovas vadovaujasi iš dalies tokiomis pat aplinkybėmis, kaip ir atsiliepime į pareiškėjos skundą. Mano, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė ir aiškino materialinės ir proceso teisės normas.

Atsakovas nesutinka su teismo išvada, kad atsakovo raštas yra neaiškus, jame neišdėstyti konkretūs atsisakymo derinti kadastrinius matavimus pagrindai. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika – Kauno apygardos administracinis teismas turėjo vertinti ne tik ginčijamą raštą, bet ir atsakovo Kauno miesto skyriaus 2014 m. sausio 13 d. raštą Nr. 8SD-(14.8.7)-477, 2013 m. gruodžio 11 d. kadastro duomenų bylos tikrinimo aktus Nr. 08KAM-119045 ir Nr. 08KAM-119047. Mano, kad pareiškėja gavo išsamią informaciją ir jai nebuvo sukliudyta suprasti sprendimo esmę ir turinį. Pažymi, kad tiek žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktai, tiek žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo vietovėje aktai yra viešai prieinami atsakovo tinklalapyje. Be to, akcentuoja, kad pareiškėjos kadastrinių matavimų bylos buvo nuodugniai išnagrinėtos.

Atsakovas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, peržengė bylos nagrinėjimo ribas – nepasisakė dėl pareiškėjos antrojo reikalavimo, kuriuo pareiškėja neprašė teismo įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjos prašymus.

Pareiškėja atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo šį skundą atmesti, o Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nurodo tas pačias faktines ir teisines aplinkybes, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui. Sutinka su teismo atliktu aplinkybių vertinimu ir teisės normų taikymu šiuo konkrečiu atveju. Akcentuoja, kad atsakovas apeliaciniame skunde vėl klaidina teismą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2014 m. kovo 12 d. sprendimo Nr. 8SD-(14.8.94)-109, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą dėl jai priklausančio 0,1608 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų tikslinimo, atlikus šio žemės sklypo geodezinius matavimus.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja siekia, jog jai priklausantis žemės sklypas būtų padalintas į du žemės sklypus: 0,1008 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir 0,0600 ha ploto žemės sklypą ((duomenys neskelbtini)). Tuo tikslu pareiškėja su UAB „Žemėtvarkos darbai“ sudarė rangos sutartį dėl šių žemės sklypų planų parengimo, o tuo pačiu ir kadastrinių matavimų atlikimo.

UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengęs šių žemės sklypų kadastrinių matavimų bylą, ją 2013 m. gruodžio 6 d. pateikė derinti atsakovui. Pastarasis, atsisakęs derinti parengtus kadastrinių matavimų duomenis, bylą 2013 m. gruodžio 16 d. grąžino UAB „Žemėtvarkos darbai“ su nurodymais ištaisyti trūkumus. UAB „Žemėtvarkos darbai“ ištaisęs trūkumus, pakartotinai 2013 m. gruodžio 30 d. kreipėsi į atsakovą su analogišku prašymu. Atsakovas 2014 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. 8SD-(14.8.7.)-447 dar kartą atsisakė patikslinti žemės sklypų kadastrinių matavimų duomenis pagal UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengtus šių žemės sklypų planus, nurodydamas ir atitinkamas šio atsisakymo priežastis (b. l. 16;48; kadastrinių matavimų bylos lapas nr. 47).

Pareiškėja nesutikdama su atsakovo 2014 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. 8SD-(14.8.7.)-447, 2014 m. vasario 4 d. ir 14 d. atsakovui pateikė prašymus, kuriais prašė atsakovo, kad jis patikslintų žemės sklypų kadastrinių matavimų duomenis pagal UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengtus šių žemės sklypų planus, kuriuos UAB „Žemėtvarkos darbai“ atsakovui jau buvo teikę 2013 m. gruodžio 30 d.. Atsakovas atsakydamas į šiuos pareiškėjos prašymus, 2014 m. kovo 12 d. priėmė byloje ginčijamą sprendimą Nr. 8SD-(14.8.94)-109, kuriame iš esmės išdėstė tuos pačius teisinius bei faktinius argumentus, kuriuos buvo nurodęs minėtame 2014 m. sausio 31 d. sprendime (b.l. 10; kadastrinių matavimų bylos lapai nr. 49;44).

Iš šių aplinkybių matyti, kad pareiškėja 2014 m. vasario 4 d. ir 14 d. prašymais inicijavo pakartotinę viešojo administravimo procedūrą, žemės sklypų kadastrinių matavimų srityje, kuri jau prieš tai buvo užbaigta atsakovui priėmus 2014 m. sausio 31 d. sprendimą.

Pagal Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalies nuostatas atsakovas turėjo šiuos pareiškėjos prašymus palikti nenagrinėtus, o ne priimti dar vieną sprendimą (2014 m. kovo 12 d.) tuo pačiu klausimu.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 5; 22; 33 straipsnių taikymo aspektu, teisines pasekmes pareiškėjai sukėlė pirminis atsakovo 2014 m. sausio 31 d. sprendimas, nuo kurio įteikimo pareiškėjai ar jos atstovui dienos, arba nuo tos dienos, nuo kada pareiškėjai tapo žinoma apie šio sprendimo priėmimą, ir turi būti skaičiuojamas vieno mėnesio kreiptis į teismą terminas.

Iš byloje esančio UAB „Žemėtvarkos darbai“ 2014 m. gegužės 21 d. rašto Nr. 05/27-2014 matyti, kad UAB „Žemėtvarkos darbai“ gavęs atsakovo 2014 m. sausio 31 d. sprendimą, apie tai informavo pareiškėją, kartu pateikdamas jai visą dokumentaciją, susijusių su žemės sklypų kadastriniais matavimais, bei patį 2014 m. sausio 31 d. sprendimą (b. l. 48).

Tai, kad pareiškėjai netrukus tapo žinoma apie 2014 m. sausio 31 d. sprendimo priėmimą patvirtina ir jos 2014 m. vasario 14 d. prašymas, kuris buvo adresuotas atsakovui, prašant pradėti pakartotinę procedūrą. Šiame prašyme pareiškėja nurodo, kad ji nesutinka su atsakovo 2014 m. sausio 31 d. sprendimu, nes jis, jos nuomone, yra neteisėtas bei neteisingas (kadastrinių matavimų bylos lapas nr. 49).

Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad teisines pasekmes sukėlęs sprendimas, kuris ir turėtų būti ginčijamas teisme, buvo priimtas 2014 m. sausio 31 d., bei kad apie jį pareiškėjai tapo žinoma ne vėliau kaip 2014 m. vasario 14 d..

Iš bylos matyti, kad pareiškėja į teismą su skundu kreipėsi 2014 m. balandžio 2 d., t.y., praleidusi vieno mėnesio terminą kreiptis į teismą (ABTĮ 33 str.). Prašymo atnaujinti šį terminą teismui neteikia.

Tokia situacija lemia, kad teismas neturėjo teisinių prielaidų pradėti šio teisminio proceso (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.), bei kad yra negalimas ir tolesnis šio proceso tęsimas (ABTĮ 101 str. 7 p.), dėl ko teismo sprendimas yra naikinamas, o byla nutraukiama (ABTĮ 140 str. 1 d. 5 p.).

Kartu kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovo 2014 m. vasario 14 d. sprendimas, o tuo pačiu ir 2014 m. sausio 31 d. sprendimas, yra neteisėti, nes neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, yra nepagrįsta bei neteisinga.

Iš šių sprendimų matyti, kad juose yra pakankamai aiškiai nurodytas faktinis pagrindas, kuriuo remiantis atsakovas priima tokį sprendimą, o būtent, kad pirminis, 1993 m. žemės sklypo planas yra atliktas neteisingai, nes jame pavaizduotos žemės sklypo ribos ir jame esantis pastatas neatitinka esamos padėties. Ir, kaip nurodyta 2014 m. sausio 31 d. sprendime, visų pirma, ši klaida turi būti ištaisyta pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ 21 p. nuostatas, ir tik po to gali būti sprendžiamas ginčo žemės sklypo padalijimo klausimas.

Iš to kas pasakyta matyti, kad šiuose sprendimuose buvo nurodyti minimaliai būtini, tiek faktinis, tiek teisinis pagrindai, kurie yra pakankami priimti atsakovui sprendimą šių teisinių santykių srityje, nepažeidžiant asmens teisių žinoti, kuo remiantis buvo priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-774/2010 ir 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-336/2011).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą patenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimą panaikinti, o bylą pagal pareiškėjos O. A. R. skundą nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Romanas Klišauskas

Skirgailė Žalimienė